cd20f4d2-28c3-4e5d-a242-335edf9c9cfc · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-389-957/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17904-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.3 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 7 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, sekretoriaujant Kristinai Juodelytei, dalyvaujant prokurorams Dainai Dilbienei, Ryčiui Ivanauskui, kaltinamajai N. M., ekspertui Sigitui Laimai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), naÅ¡lė, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.

Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. N. M. 2021 m. birželio 3 d., apie 16.50 val. namuose, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, bÅ«dama neblaivi (nustatytas 2.97 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, su kirviu ne mažiau kaip keturis kartus smÅ«giavo savo sugyventiniui S. G. į galvÄ , kairę bei deÅ¡inę rankas, dėl ko S. G. buvo nustatyta žaizdos virÅ¡ugalvyje ir kirstiniai sužalojimai rankose, pasireiÅ¡kę žaizdomis deÅ¡iniame dilbyje ir kairės plaÅ¡takos nugarinio pavirÅ¡iaus III delnakaulio projekcijose su sausgyslių pažeidimu, kairės plaÅ¡takos III pamatinio pirÅ¡takaulio lūžiu, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Taip N. M. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. II. Byloje iÅ¡tirtų įrodymų esmė 1. Kaltinamoji N. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad įvykio metu ji gynėsi. Ryte jie buvo nuvažiavę į Lazdynų ligoninę, nes nukentėjusiajam buvo sulaužytas Å¡onkaulis, tačiau jo ten nepriėmė, liepė kreiptis į savo Å¡eimos gydytojÄ . Tuomet ji su nukentėjusiuoju nuėjo į parduotuvę, nusipirko svaigalų, po 12 val. grįžo namo.

Namuose vartojo alkoholį. Nukentėjusysis gėrė alų ir degtinę, o ji – alų. Tuomet nukentėjusysis pasigyrė, kad buvo pas dukrÄ , kuri jį nuprausė. Ji paklausė nukentėjusiojo, ar jį prausė nuogÄ . Nukentėjusysis supyko ir trenkė jai per galvÄ , ji nukrito, o nukentėjusysis pradėjo jÄ spardyti kojomis. JÄ taip suspardė, kad ji net prarado sÄ monę. Apie 15 val. ji atsikėlė, nukentėjusysis liepė jai eiti pasidaryti „abdukcijÄ â€œ. Nukentėjusysis sakė, kad parÅ«kys, o jei ji neiÅ¡eis, sakė jÄ pribaigsiÄ s. Ji iÅ¡sigando.

Negalėjo iÅ¡eiti, nes nukentėjusysis jos neiÅ¡leido. Nukentėjusysis sėdėjo koridoriuje ir rÅ«kė, pradėjo artintis prie jos, o ji griebė, kas papuolė. Nukentėjusysis rÅ«kė prie krosnies, parÅ«kęs atsistojo eiti prie jos, sakė, kad jai parodys. Tuomet ji kirto jam per galvÄ . Neatsimena, į kuriÄ vietÄ pataikė, kraujas bėgo iÅ¡ galvos. Kai nukentėjusysis užsidengė rankomis, gavo ir per rankas. Viskas įvyko koridoriuje. PirmÄ smÅ«gį nukentėjusysis matė, ji jam sudavė gal 3-4 kartus.

Ä®vykio metu ji su nukentėjusiuoju vienas į kitÄ buvo atsisukę veidais. Tuo metu nukentėjusysis nesėdėjo. Jų abiejų Å«gis buvo vienodas. Negali paaiÅ¡kinti, kaip ji pataikė nukentėjusiajam į virÅ¡ugalvį. Nukentėjusysis matė, kad ji užsimojo, bet negalvojo, kad ji kirs. Ji negalėjo nukentėjusiajam suduoti iÅ¡ už nugaros. Ä® tÄ patalpÄ , jeigu vienas sėdį, kitas neužeis. Krosnis buvo vonioje. Nesutinka su tuo, kad nukentėjusysis atsisėdo atsukęs nugarÄ Ä¯ jÄ .

Nukentėjusysis buvo surÅ«kęs cigaretę ir ėjo link jos. Kol rÅ«kė, nukentėjusysis jÄ iÅ¡plÅ«do visokiais žodžiais, bÅ«tų užsimojęs, bet nespėjo. Nukentėjusysis taip pat buvo girtas, nieko neprisimena. Ji negalėjo iÅ¡eiti, nes buvo uždarytos durys. Ä®vykį ji prisimena pusiau, abu su nukentėjusiuoju buvo gerai iÅ¡gėrę. Teismui pacitavus įtariamosios apklausos protokolÄ (1 t., b. l. 123), kaltinamoji parodė, kad ji gal girta rašė nesÄ mones, apklausos metu buvo pasimetusi.

Ji buvo apžiÅ«rėta tÄ pačiÄ dienÄ sulaikymo metu, vakare, tikslaus laiko nežino, tyrėja nufotografavo krÅ«tinę, galvÄ . Pati ji į medikus nesikreipė. KrÅ«tinė buvo slyvos spalvos. Nukentėjusysis buvo su statybiniais batais. Negali pasakyti, kiek laiko praėjo nuo tada, kai jÄ spardė, iki tada, kai ji užsimojo kirviu. Jai po suspardymo atgavus sÄ monę, nukentėjusysis nuėjo parÅ«kyti, o tai užtruko apie porÄ minučių. Sužalojusi nukentėjusįjį, ji atsirakino duris ir išėjo į laukÄ laukti policijos.

Nukentėjusysis pirmas iÅ¡kvietė policijÄ . JÄ iÅ¡vežė policijos pareigÅ«nai, o nukentėjusįjį iÅ¡vežė greitoji pagalba. Su ja pareigÅ«nai nekalbėjo. Ä®vykio dienÄ su nukentėjusioji ji 8 metus gyveno kartu, jis nedirbo, ji nukentėjusįjį iÅ¡laikė.

2. Liudytoja L. G. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra nukentėjusiojo motina. 2021 m. birželio 3 d. vakare jos sÅ«nus S. G. paskambino jai iÅ¡ Lazdynų ligoninės po operacijos, pasakė, kad N. M. mušė jį su kirviu per galvÄ . Kaimynai jį matė po įvykio ir jai sakė, kad sÅ«nų sumušė labai stipriai. SÅ«nų ji matė 2021 m. birželio 8 d., matė, kad jo rankos buvo sugipsuotos, galva užklijuota. Galvos galinėje pusėje iÅ¡ deÅ¡inės pusės buvo sužeidimas, apie 8 cm nuo sprando. SÅ«nus jai pasakojo, kad jis sėdėjo prie krosnies ant suoliuko ir jam iÅ¡ nugaros kirto su kirviu. SÅ«nus sakė, kad jis pats iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . SÅ«nus visada sakydavo, kad jis su kaltinamÄ ja ginčijasi dėl dukros. Nežino, ar sÅ«nus smurtavo prieÅ¡ kaltinamÄ jÄ Ä¯vykio dienÄ .

3. Ekspertas Sigitas Laima apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Å¡ioje byloje jis yra pateikęs specialisto iÅ¡vadÄ . Buvo atliktas S. G. tyrimas, atliekant iÅ¡orinę kÅ«no apžiÅ«rÄ (t. y. asmuo buvo apžiÅ«rėtas fiziÅ¡kai) ir vertinant pateiktus tyrimui medicininius dokumentus iÅ¡ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės. Atlikus apžiÅ«rÄ ir įvertinus medicininius dokumentus S. G. kÅ«ne buvo nustatyta žaizda virÅ¡ugalvyje, kirstiniai sužalojimai rankose. Buvo suraÅ¡yta ir pateikta iÅ¡vada.

Remiantis tiek kÅ«no apžiÅ«ra, tiek medicininių dokumentų duomenimis, buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto iÅ¡vados tiriamojoje dalyje (1 t., b. l. 42), kur paraÅ¡yta 12-6 val., yra nurodoma sužalojimo kryptis. 1-7 val. yra kita kryptis. Žaizdos turi vienÄ matmenį, t. y. ilgį. Priklausomai nuo žaizdos galų pagal laikrodžio rodyklės ciferblatÄ yra 1 val. ir 7 val., tai yra įstriža. 10 cm aukščiau pakauÅ¡io iÅ¡kilimo prasideda minėta žaizda ir į kairę nuo vidurio linijos.

Jeigu kaltinamoji ir nukentėjusysis stovėjo vienas prieÅ¡ais kitÄ , svarbu, kokiu atstumu vienas nuo kito stovėjo ir kokio ilgio buvo kirvio rankena. Jeigu kirvis nebuvo iÅ¡leistas iÅ¡ rankos ir atstumas buvo didesnis negu iÅ¡tiesta ranka, tai fiziÅ¡kai pasiekti sužalojimo vietos neiÅ¡leidžiant iÅ¡ rankos kirvio rankenos neįmanoma. Jeigu kirvis yra standartinis, esant artimam kontaktui nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti. Pakreipus kirvio briaunÄ ir tÄ vietÄ , kuri kontaktuoja su galva, gali keistis ir kryptis.

IÅ¡ nustatytų žaizdų lokalizacijos galima tik teigti, kad įmanoma taip padaryti stovint veidu į veidÄ , bet ar taip iÅ¡ tikrųjų buvo, negalima pasakyti. Ekspertui parodžius kirvio nuotraukÄ (1 t., b. l. 64), pastarasis paaiÅ¡kino, kad tai yra standartinis kirvis, todėl jis negali atmesti galimybių, kad smÅ«giuota galėjo bÅ«ti ir iÅ¡ galo, ir iÅ¡ priekio. IÅ¡ sužalojimų negalima pasakyti, iÅ¡ kurios pusės buvo smÅ«giuota, bet tikėtina, kad iÅ¡ priekio ar iÅ¡ kairės pusės. Jeigu stovintis asmuo smogia sėdinčiam asmeniui, toks sužalojimas atsirasti galėjo, nes galva yra žemiau.

Teismo medicina neatsakys į klausimÄ , kokioje pozicijoje buvo nukentėjusysis. Ekspertui parodžius sužalotos nukentėjusios nuotraukas (2 t., b. l. 29-31), pastarasis paaiÅ¡kino, kad matomos kraujosruvos krÅ«tinėje skiriasi nuo pilvo spalva, galima sakyti, kad pilve jos buvo padarytos anksčiau. KrÅ«tinėje esančios kraujosruvos padarytos vėliau, negu pilvo srityje, bet yra rausvai violetinis atspalvis, kas rodo, kad jos galėjo bÅ«ti padarytos 12 val. laikotarpiu.

4. Liudytojas A. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis neatsimena, ar yra matęs kaltinamÄ jÄ . Teismui priminus įvykio laikÄ ir vietÄ , liudytojas parodė, kad įvykį Å¡iek tiek prisimena. Atvykę į įvykio vietÄ rado iÅ¡ iÅ¡vaizdos neblaiviÄ moterį. Po to iÅ¡ namo išėjo sužalotas vyriÅ¡kis, kuris nurodė, kad bÅ«tent ta moteris jį sužalojo. Moteris buvo pasodinta į tarnybinį automobilį. Iki kol atvyko greitoji medicinos pagalba, nukentėjusiajam buvo teikiama pirmoji pagalba. Atvykusi greitoji medicinos pagalba vyrÄ iÅ¡sivežė, o moteris buvo pristatyta į Operatyvaus valdymo skyrių. VyriÅ¡kis nieko nepasakojo, nes smarkiai kraujavo. Kaip supranta, jis su moteriÅ¡ke vartojo alkoholį ir susiginčijo. Moteris minėjo, kad praeityje kentė vyro smurtÄ , daugiau neiÅ¡kentė ir ėmėsi tokių priemonių. Neatsimena, ar moteris sakė, kad tÄ dienÄ jÄ mušė. Ä® namÄ pareigÅ«nai užėję nebuvo.

5. Liudytoja K. L. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji neprisimena, kur yra mačiusi kaltinamÄ jÄ . Atsimena, kad ji apklausė nukentėjusįjį ligoninėje. Nukentėjusysis sakė, kad jį kirviu sužalojo sugyventinė. Nukentėjusiojo rankos buvo sužalotos. Su pačia kaltinamÄ ja ji gal ir bendravo, bet to neprisimena, gali bÅ«ti, kad užpildė jos sulaikymo dokumentus. Neprisimena, ar kaltinamoji aiÅ¡kino, kad prieÅ¡ jÄ buvo smurtauta ir ji gynėsi kirviu.

6. Nukentėjusysis S. G. 2021 m. birželio 4 d. protokole-pareiÅ¡kime nurodė, kad 2021 m. birželio 3 d., apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini), namuose, jo sugyventinė N. M., bÅ«dama neblaivi nuo alkoholio, be jokios priežasties, kirvio aÅ¡menimis sudavė jam mažiausiai vienÄ smÅ«gį į virÅ¡ugalvio sritį, vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inio rieÅ¡o sritį ir vienÄ smÅ«gį į kairiosios plaÅ¡takos sritį. Dėl N. M. veiksmų jis pajuto fizinį skausmÄ ir patyrė sužalojimus, dėl kurių buvo pristatytas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. PraÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ (1 t., b. l. 14).

7. IÅ¡ nukentėjusiojo S. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad su sugyventine N. M. jis gyvena kartu jau apie 8-erius metus, veda bendrÄ Å«kį. Gyvena jo tėvams priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). Gyvena tik dviese, bendrų vaikų neturi. Jo sugyventinė yra priklausoma nuo alkoholio, pastarÄ jį pusmetį ji girtauja beveik kiekvienÄ dienÄ . IÅ¡gėrusi moteris elgiasi neadekvačiai, konfliktuoja, dažnai jį keikia, vadina necenzÅ«riniais žodžiais. Anksčiau moteris ne kartÄ yra prieÅ¡ jį naudojusi fizinį smurtÄ , tačiau į policijÄ niekada nesikreipė.

Maždaug prieÅ¡ 4 metus, sugyventinė buvo sužalojusi jį peiliu – dÅ«rė jam peiliu du kartus į kairįjį Å¡onÄ , tačiau tÄ kart į policijÄ nesikreipė. 2021 m. birželio 3 d., kuriÄ valandÄ nepamena, jo sugyventinė grįžo namo girta. Jis moteriai papriekaiÅ¡tavo, kad ji vėl iÅ¡gėrusi, tačiau sugyventinė jam atsakė „gėriau ir gersiu“. Jiems laikÄ leidžiant namuose, N. M. toliau gėrė. Kiek pamena, ji iÅ¡gėrė tris butelius alaus. Jis taip pat iÅ¡gėrė 1 butelį alaus, tačiau apgirtęs nebuvo.

Vakaro metu, galimai apie 16.50 val., sėdėjo kambaryje ir žiÅ«rėjo televizorių. Joks konfliktas tarp jų nebuvo kilęs, sugyventinė elgėsi ramiai, tiesiog žiÅ«rėjo televizorių. Jis pakilo ir nuėjo prie pečiaus, norėdamas parÅ«kyti. Atsisėdo prie pečiaus ant nedidelės kėdutės ir rÅ«kė, atsisukęs nugara į sugyventinės pusę. Po kelių akimirkų pajuto stiprų smÅ«gį į virÅ¡ugalvį. Dėl smÅ«gio pajuto fizinį skausmÄ , todėl užsidengė galvÄ rankomis.

IÅ¡kart pajuto smÅ«gius į kairiÄ jÄ plaÅ¡takÄ bei deÅ¡iniojo rieÅ¡o sritį. Dėl smÅ«gių pajautė fizinį skausmÄ . Nesuprato, kuo jam buvo suduoti smÅ«giai, tačiau pastebėjo, kad jo rankos kruvinos. Gindamasis atsistojo, apsisuko ir pamatė, kad jo sugyventinė N. M. rankose laiko kirvį. Suprato, kad smÅ«giai jam buvo suduoti kirviu. Nedelsdamas sugriebė kirvį ir atėmė iÅ¡ moters, bijodamas, kad moteris toliau prieÅ¡ jį smurtaus. Jam atėmus kirvį, sugyventinė iÅ¡bėgo į laukÄ .

Pamatęs, kad iš minėtų vietų, į kurias kirvio ašmenimis jam buvo suduoti smūgiai, nesiliauja kraujavimas, paskambino 112. Kol laukė policijos ir greitosios medicinos pagalbos, jo sugyventinė buvo kieme. Policija atvažiavo labai greitai, maždaug po 1 minutės. Matė, kad jo sugyventinė tuo metu ėjo pro vartelius iš namo teritorijos, tačiau buvo sulaikyta. Pareigūnams papasakojo apie įvykį. Atvykusi greitoji medicinos pagalba jį nuvežė į Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę, kur jam buvo susiūta galvos žaizda ir aptvarstytos abi rankos.

Tarpinė diagnozė – kairės plaštakos 3-iojo piršto pamatinio pirštakaulio galo atviras lūžis su poslinkiu, kairės plaštakos 3-iojo, 4-ojo ir 5-ojo pirštų sausgyslių pažeidimas, dešiniojo riešo žaizda. Tiksliai įvardinti sužalojimus bei pasakyti diagnozę galės vėliau, kai bus išrašomas iš ligoninės (išrašomas turėtų būti 2021 m. birželio 5 d.). Šiuo metu apie įvykį daugiau nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 19-20).

8. IÅ¡ papildomai apklausto nukentėjusiojo S. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2021 m. birželio 3 d. jo sugyventinė N. M. sudavė jam iÅ¡ nugaros apie tris smÅ«gius su kirviu. Pirmas smÅ«gis buvo į galvÄ , antras jau pataikė į vienÄ rankÄ , o su trečiu smÅ«giu į kitÄ rankÄ , bet į kokiÄ bÅ«tent rankÄ jis neatsimena. SkausmÄ , kurį jis pajuto įvykio metu 2021 m. birželio 3 d., tikslaus laiko neatsimena, vertina apie 9 balus. Ä®vykio metu jie namie buvo tik dviese. BÅ«nant Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje jam susiuvo galvÄ ir susiuvo žaizdas ant dviejų rankų. Jis savo sugyventinei N. M. neatleis už tai, kÄ ji jam padarė. Jis nori, kad ji bÅ«tų nubausta už savo veiksmus. Civilinį ieÅ¡kinį jis pateiks teisme (1 t., b. l. 31).

9. IÅ¡ policijos įvykių registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2021 m. birželio 3 d., 17.00 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas S. G. praneÅ¡imas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), jam kirviu per galvÄ trenkė sugyventinė N. M., kuri pasiÅ¡alino (1 t., b. l. 7).

10. IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos vyriausiojo patrulio A. K. 2021 m. birželio 3 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad apie įvykį policijos pareigÅ«nams pranešė nukentėjusysis S. G., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad smurtÄ patyrusio asmens sužalojimo vietos – galva (virÅ¡ugalvis), deÅ¡inė ranka ties rieÅ¡u, kairė ranka ties plaÅ¡taka. Smurtu įtariama N. M. buvo rami, ant jos matomų kÅ«no sužalojimų nebuvo, SmurtÄ patyręs asmuo ir įtariamoji yra sugyventiniai.

Ä® įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), buvo atvykta apie 16.50 val. Namo kieme buvo rastas stovintis ir iÅ¡ kirstinių žaizdų smarkiai kraujuojantis S. G., kuris buvo Å¡oko bÅ«senoje, daug paaiÅ¡kinti negalėjo, nurodė, kad jį sužalojo sugyventinė N. M. N. M. paaiÅ¡kino, kad vyras jÄ buvo sumušęs, todėl ji su kirviu gynėsi. Vyras iÅ¡gabentas į Lazdynų ligoninę, o įtariamoji sulaikyta ir pristatyta į policijos įstaigÄ (1 t., b. l. 10-11).

11. IÅ¡ 2021 m. birželio 3 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«ros objektas yra vieno kambario butas, kuris yra vieno aukÅ¡to mediniame name, adresu (duomenys neskelbtini). Namo teritorija aptverta metaline tinkline tvora, įėjimas pro metalinius vartelius iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. pusės. Praėjus pro vartelius, deÅ¡inėje pusėje yra atitverta daržo teritorija, kairėje pusėje stovi raudonos spalvos namas, kuriame ir yra butas. Prie namo yra medinis suolas. Praėjimas link įėjimo į butÄ yra namo kairėje pusėje, tarp namo ir tvoros.

Buto durys yra medinės, rudos spalvos, rakinamos viena įleidžiama spyna. Apžiūros metu buto durys yra atrakintos, už jų yra kitos medinės durys, kurios yra praviros. Už antrųjų durų yra koridorius, kurio dešinėje pusėje yra rūbų pakaba, kurioje sukabintos striukės, apačioje ant grindų yra sudėti įvairūs moteriški ir vyriški batai. Kairėje pusėje yra medinės durys, už kurių yra vonios ir tualeto patalpa, kurioje yra klozetas, vonia, skalbimo mašina, pastatoma spintelė.

Koridoriaus gale yra praėjimas į virtuvės patalpÄ . DeÅ¡inėje virtuvės pusėje prie sienos yra medinė rudos spalvos spinta, kurioje sudėti įvairÅ«s daiktai, Å¡alia jos stovi baltos spalvos Å¡aldytuvas, Å¡alia Å¡aldytuvo, kairėje pusėje stovi rusvos spalvos spinta, kurioje sudėti įvairÅ«s daiktai. Kairėje virtuvės pusėje, stovi baltos spalvos viryklė, Å¡alia jos spintelė su kriaukle, medinis stalas ant kurio padėtos lėkÅ¡tės ir kiti daiktai. Virtuvės gale yra praėjimas į kambarį, kurio deÅ¡inėje pusėje, prie sienos stovi medinė spintelė su įvairiais daiktais, už jos stovi fotelis su užklotu, už jo stovi spintelė su įvairiais, už kurios yra rudos spalvos spinta, kurioje sudėti įvairÅ«s daiktai.

Tarp medinės spintelės, dešinėje pusėje nuo įėjimo ir fotelio guli kirvis su mediniu kotu, ant kurio penties matomi raudonos spalvos sutepimai. Kirvis paimtas ir supakuotas į pakuotę Nr.

1. Kairėje kambario pusėje nuo įėjimo stovi lova, prie jos stovi medinė taburetė, ant kurios padėtas juodos spalvos mobilaus ryšio telefonas. Už lovos, prie lango stovi rudos spalvos spintelė, virš kurios yra pakabintas televizorius. Visame bute, ant grindų, yra daugybiniai, lašo formos raudonos spalvos skysčio dėmės. Kambaryje, nuo grindų prie lovos, nuo raudonos spalvos skysčio dėmės, kurios matmenys 30x30 cm paimta nuoplova ir supakuota į pakuotę Nr.

2. Namo teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Po apžiūros buto durys yra užrakinamos ir plombuojamos plomba Nr. 084039. Daugiau daiktų ar objektų, turinčių reikšmės tyrimui neaptikta (1 t., b. l. 57-65).

12. Iš 2021 m. liepos 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame aprašytas pranešėjo S. G. skambučio Bendrajam pagalbos centrui turinys (1 t., b. l. 69-70).

13. IÅ¡ 2021 m. birželio 11 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«ros objektas yra 2 vaizdo ir garso įraÅ¡ai iÅ¡ įvykio vietos BODYCAM. Atidarius pirmÄ vaizdo įraÅ¡Ä , kurio trukmė yra 7 min., matyti, kad policijos pareigÅ«nai suteikia pirmÄ medicinos pagalbÄ vyrui, kuris sėdi prie namo ant suoliuko. Jo galva yra sutvarstyta. Vyras vos sėdi. Policijos pareigÅ«nai skubina per racijÄ greitÄ jÄ pagalbÄ . Gerai matosi, kaip nuo vyro rankų galÅ«nių teka kraujas. Policijos pareigÅ«nas bando pakalbėti su vyru, bet jis sunkiai kalba.

Vyras aiÅ¡kina, kad gynėsi, gavo su kirviu per galvÄ ir per rankas, kiek tiksliai smÅ«gių buvo jis negali paaiÅ¡kinti. Po kai kurio laiko vyras paaiÅ¡kino pareigÅ«nams, kad jau negali sėdėti. Vėliau atvyksta Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir paguldo vyrÄ ant vežimo, policijos pareigÅ«nas paaiÅ¡kino trumpai, kad vyrui yra suduota su kirviu per galvÄ ir per dvi rankas. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojas iÅ¡veža vyrÄ su vežimu. Vaizdo įraÅ¡as baigėsi. Atidarius antrÄ vaizdo įraÅ¡Ä , kurio trukmė yra 2 min., matyti, kaip policijos pareigÅ«nas prieina prie moters, kuri sėdi uždaryta tarnybiniame automobilyje.

Moteris sako: „AÅ¡ galiu paimti savo telefonÄ ? AÅ¡ gi su Å¡lepetėm ir man apsisiauti gi reikia.“ PareigÅ«nas: „Vėliau, kokie jÅ«sų motyvai buvo taip padaryti?“ Moteris: „O jeigu tave visa gyvenimÄ daužytų? Kaip Å¡unį.“ PareigÅ«nas: „Tai kerÅ¡tas buvo?“ Moteris: „Ne kerÅ¡tas. Tai buvo neviltis.“ PareigÅ«nas: „Tai viskas iÅ¡ nevilties?“ Moteris: „Taip.“ PareigÅ«nas: „Alkoholį vartojot kartu?“ Moteris: „Su juo ne.“ PareigÅ«nas:

„Atskirai?“ Moteris: „AÅ¡ atostogauju dabar.“ Moteris: „AÅ¡ grįžau iÅ¡ mamos ir jis pradėjo visais žodžiais ant manęs, o aÅ¡ tylėjau, o vėliau nervai neiÅ¡laikė. AÅ¡ buvau Å¡oko bÅ«senoje ir neatsimenu, kÄ aÅ¡ jam padariau. Nieko neatsimenu (pradeda verkti). Atsimenu, kad jis policijÄ iÅ¡kvietė. Ne aÅ¡ kviečiau, jis iÅ¡kvietė sau. AÅ¡ bėgau pas kaimynę ir sakiau iÅ¡kviesk policijÄ .“ Vaizdo įraÅ¡as baigėsi (1 t., b. l. 71).

14. Iš 2021 m. birželio 11 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra kirvis. Jo ilgis yra apie 30 cm iš jų, kotas 25.5 cm. ir kirvio ašmenys, galva 3,05 cm. Kotas yra padarytas iš medžio ir yra padaryta skersai skylutė. Ant vienos pusės koto yra išspausdinti skaičiai 1-20. Ant koto yra pastebėta kraujo pėdsakai. Kirvio ašmenys, galva yra pagamintos iš metalo ir pritvirtinti su vienu vinimi, kuris taip pat padarytas iš metalo. Kirvio ašmenys yra labai aštrūs, ant jų kraujo pėdsakų nepastebėta. Daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų nenustatyta (1 t., b. l. 73-76).

15. Iš 2021 m. birželio 4 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Klinikinės diagnozės pagrindimo matyti, kad nukentėjusiajam S. G. nustatyta klinikinė diagnozė: kairės plaštakos III piršto pamatinio pirštakaulio proksimalinio galo atviras lūžis su poslinkiu. Kairės plaštakos III ir dešinės rankos III, IV ir V pirštų tiesėjo sausgyslių pažeidimas (1 t., b. l. 30).

16. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1355/2021(01) matyti, kad S. G. kūne nustatyta: žaizdos viršugalvyje ir kirstiniai sužalojimai rankose, pasireiškę žaizdomis dešiniame dilbyje (jo apatiniame trečdalyje) ir kairės plaštakos nugarinio paviršiaus III delnakaulio projekcijose su sausgyslių pažeidimu (dešinės plaštakos III – V pirštų tiesiamųjų ir kairės plaštakos III – o piršto tiesiamosios sausgyslių), kairės plaštakos III pamatinio pirštakaulio lūžis.

Nustatyti sužalojimai padaryti iki kreipiantis medicininės pagalbos 2021 m. birželio 3 d. Kirstiniai sužalojimai rankose padaryti kietu, sunkiu, briaunÄ turinčiu daiktu ar daiktais. Apie žaizdų virÅ¡ugalvyje padarymo mechanizmÄ nėra galimybės pasisakyti, kadangi pateiktuose medicininiuose dokumentuose jos neapraÅ¡ytos, o apžiÅ«ros metu jos gyjančios po chirurginio sutvarkymo. Nustatyti sužalojimai, dėl kaulų lūžių, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais.

Taip pat mažai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nugriuvus ar atsitrenkus į plokÅ¡tumÄ . Atsakyti į klausimÄ , kokioje pozoje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu, nėra galimybės nesant pateiktų konkrečių aplinkybių situacijų, nes sužalojimų lokalizacija kÅ«ne nenurodo, kokioje pozoje buvo nukentėjusysis sužalojimų jam padarymo metu (1 t., b. l. 41-43).

17. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. rugsėjo 3 d. specialisto išvados Nr. 89TPK-297/2021 matyti, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad N. M. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu būtų pasireiškęs psichikos sutrikimas, dėl kurio ji būtų negalėjusi suvokti įtariamos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, bei nėra duomenų, kad šiuo metu ji sirgtų psichikos sutrikimu, galinčiu turėti įtakos gebėjimui suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, todėl jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 48).

18. Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2021 m. birželio 3 d., 18.47 val. N. M. alkotesteriu Alcotest 6810, prietaiso Nr. ARAA 0129, buvo nustatytas 2,97 promilės girtumas (1 t., b. l. 90).

19. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. M. 2021 m. birželio 4 d. tarnybinio pranešimo dėl paviršutinės N. M. apžiūros matyti, kad vykdant prokurorės D. Dilbienės nurodymus, buvo vizualiai, paviršutiniškai apžiūrėta įtariamoji N. M., gim. (duomenys neskelbtini), ant jos kūno (krūtinės) yra mėlynė hematoma, ant ausies yra mėlynė ir ant smakro apačioje yra mėlynė. Pridedamos fotonuotraukos (1 t., b. l. 102; 2 t., b. l. 29-31).

20. Iš 2021 m. birželio 3 d. įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, kad N. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikyta 2021 m. birželio 3 d., 17.05 val., (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 114-115).

21. IÅ¡ 2021 m. birželio 4 d. nutarimo paleisti į laisvę laikinai sulaikytÄ asmenį matyti, kad N. M. iÅ¡ laikinojo sulaikymo paleista 2021 m. birželio 4 d., 13.50 val. (1 t., b. l. 142).

22. Iš 2021 m. birželio 4 d. nutarimo matyti, kad juo N. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 140).

23. IÅ¡ Gyventojų registro informacijos matyti, kad nukentėjusysis S. G. (duomenys neskelbtini) mirė (1 t., b. l. 194). III. Teismo argumentai ir iÅ¡vados 24. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimÄ jį giminaitį ar Å¡eimos narį. Å is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sÄ moningai leidžia jiems kilti.

Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad Å¡is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tiesiogine apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ , tačiau Å¡iuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015).

25. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad kaltinamosios N. M. kaltė, nesunkiai sutrikdžius sugyventinio S. G. sveikatÄ ir taip padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , yra visiÅ¡kai įrodyta. Tokia iÅ¡vada darytina byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningÄ visumÄ .

26. Pirmiausia pažymėtina, kad byloje iÅ¡ esmės nekilo ginčas dėl to, kad bÅ«tent N. M. 2021 m. birželio 3 d., apie 16.50 val. namuose, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, bÅ«dama neblaivi, su kirviu ne mažiau kaip keturis kartus smÅ«giavo savo sugyventiniui S. G. į galvÄ , kairę bei deÅ¡inę rankas. Tokias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklausta kaltinamoji N. M., tokios aplinkybės matyti ir iÅ¡ nukentėjusiojo S. G. 2021 m. birželio 4 d. protokolo-pareiÅ¡kimo (1 t., b. l.

14) bei byloje esančių nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., b. l. 19-20), kuriuos iš dalies teismas pacitavo kaltinamosios apklausos metu (BPK 276 straipsnio 1 dalis).

27. Tokie kaltinamosios N. M. parodymai, taip pat nukentėjusiojo S. G. ikiteisminio tyrimo metu atskiruose dokumentuose užfiksuota pozicija, esminėse detalėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Antai apklausti teismo posėdžio metu liudytojai nukentėjusiojo motina L. G., į įvykio vietÄ atvykę pareigÅ«nai A. K. ir K. L. paaiÅ¡kino, jog nukentėjusysis S. G. jiems visiems nurodė, jog su kirviu jį sužalojo bÅ«tent N. M.

28. Pirmiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad įvykio metu prieš nukentėjusįjį S. G. kirviu smurtavo N. M. Sprendžiant dėl kilusių padarinių ir priežastinio ryšio tarp kaltinamosios veikos ir kilusių padarinių pažymėtina, kad iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1355/2021(01) matyti, jog S. G. kūne nustatyta: žaizdos viršugalvyje ir kirstiniai sužalojimai rankose, pasireiškę žaizdomis dešiniame dilbyje (jo apatiniame trečdalyje) ir kairės plaštakos nugarinio paviršiaus III delnakaulio projekcijose su sausgyslių pažeidimu (dešinės plaštakos III – V pirštų tiesiamųjų ir kairės plaštakos III – o piršto tiesiamosios sausgyslių), kairės plaštakos III pamatinio pirštakaulio lūžis.

Nustatyti sužalojimai padaryti iki kreipiantis medicininės pagalbos 2021 m. birželio 3 d. Kirstiniai sužalojimai rankose padaryti kietu, sunkiu, briaunÄ turinčiu daiktu ar daiktais. Apie žaizdų virÅ¡ugalvyje padarymo mechanizmÄ nėra galimybės pasisakyti, kadangi pateiktuose medicininiuose dokumentuose jos neapraÅ¡ytos, o apžiÅ«ros metu jos gyjančios po chirurginio sutvarkymo. Nustatyti sužalojimai, dėl kaulų lūžių, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais.

Atsakyti į klausimÄ , kokioje pozoje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu, nėra galimybės nesant pateiktų konkrečių aplinkybių situacijų, nes sužalojimų lokalizacija kÅ«ne nenurodo, kokioje pozoje buvo nukentėjusysis sužalojimų jam padarymo metu (1 t., b. l. 41-43). Sugretinus Å¡ias aplinkybes akivaizdu, kad kaltinime nurodyti nukentėjusiojo S. G. sužalojimai yra kaltinamosios N. M. veikos – smÅ«gių kirviu, tiesioginė pasekmė. Kitaip tariant, tarp kaltinamosios N. M. veikos, t. y. jos nukentėjusiajam suduotų ne mažiau kaip keturių smÅ«gių kirviu ir kilusių padarinių – nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

29. BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Pažymėtina, kad tiek kaltinamoji N. M. apklausiama proceso eigoje, tiek nukentėjusysis S. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad veikos padarymo metu buvo sugyventiniai, gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, taigi dėl kaltinime inkriminuojamo BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto veikÄ kvalifikuojančio požymio ginčo nekilo.

30. Byloje esantys alkotesterio kvito rodmenys patvirtina, kad veikos padarymo metu kaltinamoji buvo neblaivi – 2021 m. birželio 3 d., 18.47 val. jai nustatytas 2,97 promilės girtumas (1 t., b. l. 90).

31. Remdamasis pirmiau aptartais įrodymais ir teisiniu reglamentavimu, teismas konstatuoja, kad N. M. 2021 m. birželio 3 d., apie 16.50 val. namuose, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, bÅ«dama neblaivi (nustatytas 2.97 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, su kirviu ne mažiau kaip keturis kartus smÅ«giavo savo sugyventiniui S. G. į galvÄ , kairę bei deÅ¡inę rankas, dėl to S. G. buvo nustatyta žaizdos virÅ¡ugalvyje ir kirstiniai sužalojimai rankose, pasireiÅ¡kę žaizdomis deÅ¡iniame dilbyje ir kairės plaÅ¡takos nugarinio pavirÅ¡iaus III delnakaulio projekcijose su sausgyslių pažeidimu, kairės plaÅ¡takos III pamatinio pirÅ¡takaulio lūžiu, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

32. Teismo vertinimu, kaltinamosios veiksmai pirmiau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotini kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

33. Kaltinamoji N. M., nors ir neneigė kirviu padariusi nesunkų sveikatos sutrikdymÄ savo sugyventiniui S. G., tačiau apklausiama teisme tvirtino, kad tokius sužalojimus nukentėjusiajam ji padarė gindamasi nuo jo smurtinių veiksmų. Kitaip tariant, iÅ¡ tokios kaltinamosios iÅ¡dėstytos pozicijos galima spręsti, kad ji teigia įvykio metu veikusi bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis.

34. Teismas tokius kaltinamosios teiginius atmeta kaip kitais įrodymais paneigtÄ gynybos versijÄ , kuria ji siekia Å¡velninti savo teisinę padėtį.

35. Pirmiausia pažymėtina, kad BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos yra Å¡ios:

1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi;

2) kėsinimasis turi būti realus;

3) kėsinimasis turi būti akivaizdus;

4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui;

5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-194-387/2021 ir kt.).

36. Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški.

Taip paprastai bÅ«na, kai nukentėjusieji patiria smÅ«gius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko iÅ¡sitrauktÄ ginklÄ , girdi aiÅ¡kiai iÅ¡sakomus grasinimus ir pan. Pažymėtina, kad vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ turi bÅ«ti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ . Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalÄ kitam asmeniui negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012).

37. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad nors byloje esančiame 2021 m. birželio 3 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, jog kaltinamoji atvykusiems pareigÅ«nams teigė, jog kirviu gynėsi nuo nukentėjusiojo, tačiau vertinant įrodymus visumoje, kaltinamosios pozicija dėl susiklosčiusių įvykių bylos tyrimo ir nagrinėjimo procese nebuvo nuosekli. Juo labiau, kad jÄ paneigia kiti bylos įrodymai.

38. Antai apklausiama teisme kaltinamoji teigė, jog nukentėjusysis įvykio dienÄ trenkė jai per galvÄ , ji nukrito, o nukentėjusysis pradėjo jÄ spardyti kojomis. JÄ taip suspardė, kad ji net prarado sÄ monę. Apie 15 val. ji atsikėlė, nukentėjusysis liepė jai eiti pasidaryti „abdukcijÄ â€œ, sakė, kad parÅ«kys, o jei ji neiÅ¡eis, jÄ pribaigs. Ji iÅ¡sigando, negalėjo iÅ¡eiti, nes nukentėjusysis jos neiÅ¡leido. Nukentėjusysis sėdėjo koridoriuje prie krosnies ir rÅ«kė, parÅ«kęs pradėjo artintis prie jos, sakė, kad jai parodys. Tuomet ji kirto jam per galvÄ . Neatsimena, į kuriÄ vietÄ pataikė, kraujas bėgo iÅ¡ galvos. Kai nukentėjusysis užsidengė rankomis, gavo ir per rankas. Viskas įvyko koridoriuje. PirmÄ smÅ«gį nukentėjusysis matė, ji jam sudavė gal 3-4 kartus. Ä®vykio metu ji su nukentėjusiuoju vienas į kitÄ buvo atsisukę veidais.

39. Vis dėlto apklausiama ikiteisminio tyrimo metu N. M. nurodė kitokias įvykio aplinkybes, kurios reikÅ¡mingos vertinant, ar buvo kilusi bÅ«tinosios ginties situacija ir kaltinamoji įgijo teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį, ar jos nebuvo. Antai kaltinamoji teigė, kad konflikto metu sugyventinis jÄ spardė kojomis ir mušė kumščiais. Tada sugyventinis apsiramino ir atsisėdo prie krosnies, liepė jai iÅ¡eiti iÅ¡ buto, norėjo jÄ iÅ¡varyti iÅ¡ namų, tai jau ne pirmas kartas. Tada ji paėmė kirvį į rankas ir sudavė jam kirviu porÄ kartų į galvÄ . Nežino, kas jai užėjo ir nežino, kodėl ji taip padarė, turbÅ«t dėl to, kad iÅ¡gėrė daug alaus (1 t., b. l. 123).

40. Taigi, teisme kaltinamosios parodymai dėl to, kokios priežastys nulėmė tai, kad ji sudavė kirviu smÅ«gius nuketėjusiajam, buvo kitokie. Å iuo aspektu pažymėtina, kad ir nukentėjusysis S. G. apklausiamas 2021 m. birželio 4 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dienÄ tarp jų buvo kilęs žodinis konfliktas dėl kaltinamosios girtavimo, vėliau vakarop jie žiÅ«rėjo televizorių, jis pakilo ir nuėjo prie pečiaus parÅ«kyti. Atsisėdo ant nedidelės kėdutės atsisukęs nugara į sugyventinę ir tada pajuto stiprų smÅ«gį į virÅ¡ugalvį, užsidengė rankomis ir tada jautė smÅ«gius į rankas (1 t., b. l. 19).

Vėliau apklaustas 2021 m. birželio 9 d. parodė, jog įvykio metu N. M. jam kirviu sudavė iÅ¡ nugaros apie tris smÅ«gius, pirmas smÅ«gis buvo į galvÄ , antras pataikė į rankÄ , o trečias į kitÄ rankÄ (1 t., b. l. 31). IÅ¡ nukentėjusiojo protokolo-pareiÅ¡kimo taip pat matyti, jog jis nurodė, kad sugyventinė bÅ«dama neblaivi kirviu jam sudavė be jokios priežasties (1 t., b. l. 14).

41. Teismas, vertindamas pirmiau paminėtus kaltinamosios N. M. ir nukentėjusiojo S. G. parodymus, pažymi, kad vertinant bylos įrodymų visumÄ kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iÅ¡ esmės labiau atitinka tiek kitų įrodymų turinį, tiek ir nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad jam smÅ«giai suduoti sėdinčiam ant kėdutės ir rÅ«kančiam bei nematančiam puolančios kaltinamosios. Å iuo aspektu pažymėtina, kad iÅ¡ teismo medicinos ekspertizės iÅ¡vados matyti, kad nukentėjusiojo galvos sužalojimai yra fiksuoti 7 cm ir 10 cm aukščiau iÅ¡orinio pakauÅ¡kaulio gumburo vidurio linijoje (1 t., b. l. 42-43).

Teismo posėdyje apklausiamas ekspertas S. Laima neatmetė galimybės tokį sužalojimÄ padaryti tiek suduodant nukentėjusiajam iÅ¡ priekio, tiek iÅ¡ nugaros, priklausomai nuo situacijos. Visgi teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vienas iÅ¡ sužalojimų (7 cm) Å¡iek tiek labiau nugarinėje galvos dalyje, todėl teismas, įvertinęs faktÄ , kad kaltinamoji teigė, jog ji su kaltinamuoju iÅ¡ esmės tokio pat Å«gio, sprendžia, kad mažiau tikėtina, jog tokį sužalojimÄ ji galėjo padaryti stovint vienas prieÅ¡ kitÄ atsisukus veidais, nes sužalojimas labiau nugarinėje galvos dalyje.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad apklausiama teisme liudytoja L. G. taip pat parodė, jog sÅ«nų ji matė po įvykio 2021 m. birželio 8 d., matė, kad jo rankos buvo sugipsuotos, galva užklijuota. Galvos galinėje pusėje labiau iÅ¡ deÅ¡inės pusės buvo sužeidimas, apie 8 cm nuo sprando. SÅ«nus jai pasakojo, kad jis sėdėjo prie krosnies ant suoliuko ir jam iÅ¡ nugaros kirto su kirviu. Taigi, Å¡i liudytoja iÅ¡ esmės patvirtino nukentėjusiojo S. G. parodymus apie įvykių eigÄ ir sužalojimo aplinkybes.

Be to, BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme teismo vidinį įsitikinimÄ tuo, kad smÅ«giuota buvo nukentėjusiajam iÅ¡ nugaros veikiant ne gynybiniais, o puolamaisiais veiksmais, stiprina tiek pačios kaltinamosios N. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad ji nežino, kodėl tai padarė, matyt dėl iÅ¡gerto alaus, tiek vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti pareigÅ«nui tuoj po sulaikymo į klausimus „kokie buvo jÅ«sų motyvai?“ „Ar tai buvo kerÅ¡tas?“ pateikti atsakymai „O jeigu tave visÄ gyvenimÄ daužytų kaip Å¡unį?“, tai „..ne kerÅ¡tas, tai buvo neviltis“, „aÅ¡ grįžau iÅ¡ mamos ir jis pradėjo visais žodžiais ant manęs, o aÅ¡ tylėjau, o vėliau nervai neiÅ¡laikė“ (1 t., b. l. 71, CD).

Taigi, iÅ¡ esmės tokie kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiÅ¡kinimai, taip pat jos vaizdo įraÅ¡e fiksuoti paaiÅ¡kinimai pareigÅ«nams tuoj po įvykio atskleidžia kaltinamosios subjektyviÄ jÄ pusę suduodant kirviu nukentėjusiajam bei rodo, kad smÅ«giai nukentėjusiajam kirviu buvo jos impulsyvi reakcija į galimÄ daugiametį netinkamÄ nukentėjusiojo elgesį prieÅ¡ jÄ bei įvykio dienÄ iÅ¡sakytus priekaiÅ¡tus, tikėtina, ir į anksčiau tÄ pačiÄ dienÄ prieÅ¡ jÄ nukentėjusiojo panaudotÄ smurtÄ , tačiau nebuvo gynyba nuo kokio nors realaus ir akivaizdaus nukentėjusiojo pavojingo kėsinimosi.

42. Å iuo aspektu teismas pažymi, kad byloje iÅ¡ties yra duomenų apie tai, kad nukentėjusysis S. G. dar iki įvykio galėjo bÅ«ti smurtavęs prieÅ¡ kaltinamÄ jÄ N. M. Tokios aplinkybės matyti tiek iÅ¡ kaltinamosios N. M. parodymų, tiek iÅ¡ byloje esančių nuotraukų, kuriose užfiksuotos jai padarytos hematomos, kurias teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas S. Laima įvertino kaip padarytas iki 12 valandų iki jų fiksavimo. Vis dėlto pažymėtina, kad įvertinus tiek pirmiau aptartus nukentėjusiojo S. G., tiek kaltinamosios N. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat pirmiau aptartais duomenimis nustatytÄ faktÄ , kad galvos sužalojimai padaryti labiau nugarinėje pusėje, jos vaizdo įraÅ¡e iÅ¡dėstytus paaiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, jog tuo atveju, jeigu kėsinimasis į jos sveikatÄ Ä¯vykio dienÄ ir buvo, tai jis jau buvo pasibaigęs ir kaltinamajai nebuvo pagrindo gintis suduodant kirviu smÅ«gius nukentėjusiajam.

Atitinkamai teismas sprendžia, kad kaltinamosios N. M. veikimas Å¡iuo atveju negali bÅ«ti pripažintas veikimu bÅ«tinosios ginties situacijoje. IV. Bausmės skyrimo ir BK 75 straipsnio taikymo motyvai 43. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai N. M., vadovaujasi BK VIII skyriaus nuostatomis. BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . BK 61 straipsnis, be kita ko, nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.

44. Pažymėtina, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

45. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai N. M., pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – padarytas vienas tyčinis apysunkis baigtas nusikaltimas, susijęs su smurto panaudojimu artimoje aplinkoje. Veika padaryta veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia.

46. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajai N. M. klausimÄ , laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo, atsižvelgia į jos asmenybę bei jos elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamoji yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbinga, tačiau nedirbanti ir Užimtumo tarnyboje neregistruota. Kaltinamoji anksčiau neteista (1 t., b. l. 155). Bausta administracine tvarka, veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, tačiau nusižengimai neÅ¡iurkÅ¡tÅ«s, nesusiję su smurto panaudojimu (1 t., b. l. 153-154).

47. Teismas nustato kaltinamosios atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kÄ iÅ¡ dalies patvirtina jos pačios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

48. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamosios N. M. prieÅ¡ingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys daugiau atsitiktinio pobÅ«džio, nulemtas nesaikingo alkoholio vartojimo, laikytinu vienu iÅ¡ kriminogeninių veiksnių, Å¡iuo atveju lėmusių nusikalstamos veikos padarymÄ . Pažymėtina, kad iÅ¡ teismo posėdyje apklaustos L. G., taip pat nukentėjusiojo S. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų taip pat matyti, kad alkoholio vartojimas buvo viena esminių nuolat buvusių konfliktų su nukentėjusiuoju priežasčių.

Atsižvelgdamas į kaltinamÄ jÄ ir jos padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskyrus Å¡io straipsnio sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas virÅ¡ijantis sankcijoje numatytos bausmės minimumÄ , tačiau nesiekiantis vidurkio. Teismo vertinimu, pagal N. M. ir jos padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančias aplinkybes bÅ«tent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per Å¡velni.

49. Kaltinamoji N. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka laikinai sulaikyta 2021 m. birželio 3 d. 17.05 val. (1 t., b. l. 114-115), o iÅ¡ sulaikymo paleista 2021 m. birželio 4 d. 13.30 val. (1 t. b. l. 142). Å is laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas (viena para), vadovaujantis BK 66 straipsniu įskaitytinas į kaltinamajai paskirtos bausmės laikÄ .

50. Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti N. M. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas Å¡ias nuostatas taikyti. TokiÄ pozicijÄ baigiamojoje kalboje iÅ¡dėstė ir valstybinis kaltintojas.

51. Aktualioje bausmės vykdymo atidėjimÄ reglamentuojančio BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

52. Pažymėtina, kad N. M. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sÄ lygas, t. y. ji padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , jai Å¡iuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų. Teismas pažymi, kad N. M. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , nedirbanti, tačiau darbinga, anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, tačiau už neÅ¡iurkščius nusižengimus. Jos veika padaryta spontaniÅ¡kai, iÅ¡ dalies nulemta tarpusavio nepagarbių santykių su nukentėjusiuoju ir nesaikingo alkoholio vartojimo, tačiau nėra kaltinamosios netinkamo gyvenimo bÅ«do pasekmė. Å ių aplinkybių visuma teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas suteikti jai galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotai nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamai probacijos tarnybos. Taigi manytina, kad Å¡iuo atveju bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

53. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog N. M. bÅ«tina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad bÅ«tų įgyvendinta bÅ«tinybė sulaikyti jÄ nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ypač atsižvelgiant į tai, kad jos veika susijusi su smurto panaudojimu artimoje aplinkoje, o Å¡iuo metu ji su nukentėjusiuoju nebegyvena pastarajam mirus, todėl manytina, kad kaltinamoji daugiau nenusikals, o pats baudžiamasis procesas, probacijos laikotarpis ir taikomi įpareigojimai bus pakankami tam, kad pasiekti pozityvius jos elgesio pokyčius, kaip auklėjamosios ir prevencinio pobÅ«džio priemonės, todėl yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl N. M. taikytinos BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpiui, kartu nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktuose – pradėti dirbti (ar tęsti darbÄ ) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir bÅ«ti joje užsiregistravusiai visÄ bausmės atlikimo laikotarpį; neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; visÄ bausmės laikotarpį nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

54. Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. V. Dėl civilinio ieÅ¡kinio 55. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . Vienas Å¡ios teisės realizavimo bÅ«dų yra civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis).

Tokiu atveju civilinis ieÅ¡kinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

56. Å ioje byloje civilinis ieÅ¡kovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl 719,33 Eur turtinės žalos už nukentėjusiojo S. G. gydymÄ ir 5 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo (1 t., b. l. 51-53).

57. Ieškinys tenkinamas.

58. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiÅ¡kai, nes yra pagrįstas bylos medžiagoje pridėtais dokumentais, nukentėjusysis po patirto smurto buvo gydomas valstybės lėšomis, kurias apmokėjo Vilnius teritorinė ligonių kasa, todėl Å¡i institucija dėl kaltinamosios veikos patyrė turtinę žalÄ , kuriÄ pastaroji turi atlyginti. VI. Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti 59.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su kirviu viduje, vokas su DNR tyrimu viduje ir vokas su nuoplovom viduje, kurie perduoti 2021 m. birželio 30 d. nutarimu ir 2021 m. liepos 1 d. kvitu B serija BBB Nr. 2PK005168 į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklÄ , BuivydiÅ¡kių g. 19, Vilniuje (1 t., b. l. 77-78), sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : N. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jai vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaityti N. M. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 3 d. 17.05 val. iki 2021 m. birželio 4 d. 13.30 val. (viena diena).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, N. M. paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant jÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti (ar tęsti darbÄ ) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir bÅ«ti joje užsiregistravusiai; neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; visÄ bausmės laikotarpį nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kaltinamajai paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Priteisti iÅ¡ kaltinamosios N. M. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 719,33 Eur (septynis Å¡imtus devyniolika eurų 33 centus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokÄ su kirviu viduje, vokÄ su DNR tyrimu viduje, vokÄ su nuoplovom viduje, kurie perduoti 2021 m. birželio 30 d. nutarimu ir 2021 m. liepos 1 d. kvitu B serija BBB Nr. 2PK005168 į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklÄ , BuivydiÅ¡kių g. 19, Vilniuje, sunaikinti.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti N. M., kad: Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sÄ lygas ir individualiame probuojamojo priežiÅ«ros plane nustatytas probuojamojo priežiÅ«ros priemones, informuoti probuotojÄ apie jų vykdymÄ ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) praneÅ¡ti probuotojui apie savo gyvenamÄ jÄ , darbo ar mokymosi vietÄ , iÅ¡vykimÄ už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali bÅ«ti nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, kai:

1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės;

2) proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka;

3) byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus. Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti motyvuoti apelianto praÅ¡ymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėjas Marijus Kursevičius