cd203fed-cf1c-41f2-bf35-5c8e8cb5a5d2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?NUTARTISBylos Nr. TS-61-1058/2022 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. birželio 3 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 58-109, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, n u s t a t ė:

S. K. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta subendrinta – 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Å¡iuo nuosprendžiu skirtos bausmės pridėta dalis Norvegijos Karalystės Jareno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta – 8 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, S. K. pripažintas pavojingu recidyvistu. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendis pakeistas, panaikinant nuosprendžio dalį, kurioje, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Norvegijos Karalystės Jareno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė apėmimo bÅ«du subendrinta su Norvegijos Karalystės Jareno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 8 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® paskirtos subendrintos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. ir pagal Norvegijos Karalystės Jareno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendį atlikta bausmė – 8 mėnesiai 20 dienų.

Bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. birželio 21 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. rugsėjo 29 d., 1/2 dalį laisvės atėmimo bausmės S. K. atliko 2021 m. rugsėjo 29 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. balandžio 29 d. – 3 metai 5 mėnesiai. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 58-109 nutarta netaikyti nuteistajam S. K. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijai pristatomas trečiÄ kartÄ .

Atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis anksčiau teistas 4 kartus, pripažintas pavojingu recidyvistu, daromi nusikaltimai sunkėja, Å¡iuo metu bausmę atlieka dėl sunkaus nusikaltimo, jam bÅ«dingas nusikalstamo elgesio modelis – nusikalstamas elgesys iÅ¡skirtinai siejamas su finansinės naudos motyvacija, elgesys bausmės atlikimo metu nepasižymėjo nuoseklumu, drausmine tvarka baustas tris kartus, keturis kartus skatintas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nepadaryta reikÅ¡mingos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , vykdė tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones, tačiau tam tikri su jo nusikalstamumu siejami poreikiai (gyvenimo stilius ir draugai, mÄ stymas ir elgesys, nuostatos) visapusiÅ¡kai nebuvo koreguojami tikslinių intervencinių socialinės reabilitacijos priemonių pagalba, Komisija vienbalsiai padarė iÅ¡vadÄ , kad S. K. lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Nuteistasis S. K. pateikė teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimÄ Nr. 58-109 ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde nurodyta, kad Komisijos nutarimas nepagrįstas, neobjektyvus ir visiÅ¡kai nemotyvuotas, prieÅ¡taraujantis skundžiamame nutarime iÅ¡dėstytiems faktams, priimtas vadovaujantis daugiau psichologiniais, o ne teisiniais motyvais, kas daro tokį nutarimÄ neteisėtu. Teisingumo principo įgyvendinimas apima ne tik teisingÄ nubaudimÄ , bet ir galimybę resocializuotis ir grįžti į visuomenę.

Lygtinis paleidimas yra viena iÅ¡ veiksmingiausių priemonių užkertančių keliÄ pakartotiniam pažeidimui ir skatinančių reintegracijÄ . Akcentavo Europos Tarybos ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Rec(2003)22 svarbÄ sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, pabrėždamas, kad Komisija veikė prieÅ¡ingai Å¡ioms rekomendacijoms, kadangi vadovaujantis minėtomis rekomendacijomis lygtinis paleidimas yra laikomas norma, o ne iÅ¡imtimi, t. y. atsisakymas taikyti lygtinį paleidimÄ , kaip iÅ¡imtis, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai argumentuotas.

Tuo tarpu Komisija laikėsi prieÅ¡ingos pozicijos, kad lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas – iÅ¡imtis, visiÅ¡kai nemotyvuodama savo priimto sprendimo. Tokiu atveju visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokius kriterijus nuteistieji turi atitikti, kad bÅ«tų lygtinai paleisti. Akcentavo, kad jo paleidimas į laisvę pakeičia tik bausmės atlikimo sÄ lygas, tai nėra atleidimas nuo bausmės, nes vis tiek bÅ«tų prižiÅ«rimas probacijos tarnybos. Komisija nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindÄ manyti, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Komisija negali numatyti jo tikslingos motyvacijos bei daryti iÅ¡vadÄ remdamasi vien formaliais teiginiais, kurie neleidžia daryti pagrįstos iÅ¡vados, kaip jis elgsis laisvėje. Nutarime yra pateikiamos prieÅ¡taringos iÅ¡vados, pirmame skundžiamo nutarimo lape nurodoma, kad jis neatlygintinų darbų neatliko, o antrame teigiama, kad darbus atliko. Pagal galiojančiÄ teismų praktikÄ nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis negali turėti įtakos lygtinio paleidimo taikymui. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais.

Pažymėjo, kad Komisijos nutarime pateikiamos rekomendacijos dalyvauti siÅ«lomose socialinės reabilitacijos programose yra visiÅ¡kai deklaratyvios, nekonkretizuotos. Papildomai pateikė teismų praktikÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, nurodydamas, kad teismai yra saistomi teismų precedentų bei teisės aiÅ¡kinimo taisyklių. Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo S. K. skundÄ nepateikė. Nuteistojo skundas netenkintinas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija ketverius metus laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imties metų laisvės atėmimo, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sÄ raÅ¡as aplinkybių, kurioms esant asmenys negali bÅ«ti paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos lygtinai.

Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo nėra nustatyta. Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad S. K. atitinka formalias lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau pabrėžia, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sÄ lyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir sunkumÄ , nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta, jog nuteistÄ jį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali bÅ«ti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieÅ¡tarautų įstatymų leidėjo valiai. BÅ«tent teismui yra suteikta kompetencija, įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes, spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019).

Sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, Å¡iuo atveju pagrindinis teisės aktas yra BVK. Tuo tarpu nuteistojo minimos Europos Tarybos ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobÅ«džio. IÅ¡ nuteistojo asmens bylos matyti, kad S. K. Komisijai pristatomas trečiÄ kartÄ . Su teisėsaugos pareigÅ«nais jis pirmÄ kartÄ susidÅ«rė 14 metų, amžius pirmojo teistumo metu – 15 metų.

Taigi neigiamos nuteistojo nuostatos įstatymų ginamų vertybių atžvilgiu susiformavo pakankamai anksti. Praeityje jam buvo bÅ«dingas asocialus gyvenimo bÅ«das, kas ir lemdavo besikartojantį nusikalstamÄ elgesį. Jis nusikalsdavo apgalvodamas savo veiksmus, atitinkamai nusikalstamas elgesys buvo sÄ moningai pasirinktas veikimo bÅ«das. Anksčiau teistas 4 kartus, nusikaltimai sunkėja, bÅ«dingas nusikalstamo elgesio modelis – finansinės naudos siekimas. Paskutiniu nuosprendžiu nuteistas už vieno labai sunkaus ir vieno nesunkaus nusikaltimų padarymÄ .

Ä®vykdytas labai sunkus nusikaltimas, susijęs su pasinaudojimu nepilnamečio pažeidžiamumu, jo įtraukimu į nusikalstamÄ veiklÄ , kaip konstatuota teismų, Å¡is nusikaltimas nebuvo atsitiktinio pobÅ«džio, be to, įvykdytas bendrininkų grupėje. Paskutiniu nuosprendžiu S. K. buvo pripažintas pavojingu recidyvistu. IÅ¡vardintos aplinkybės rodo didesnį tiek paties nuteistojo asmenybės, tiek ir įvykdytų nusikaltimų pavojingumÄ . Nors minėtos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo negali bÅ«ti sureikÅ¡minamos, tačiau jos sudaro pagrindÄ griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangÄ bausmės atlikimo metu.

Laisvės atėmimo bausmę Lietuvos įkalinimo įstaigose nuteistasis atlieka antrÄ kartÄ , atitinkamai puikiai suvokia savo elgesio pavojingumÄ ir baudžiamumÄ , tačiau akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos nepadarė ir neatgrasė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Anksčiau nuteistajam yra taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, nepateisindamas jam iÅ¡reikÅ¡to pasitikėjimo, nesugebėjo atsisakyti nusikalstamo gyvenimo bÅ«do.

Nusikaltimai, už kuriuos jis Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdyti praėjus vos 5 mėnesiams po to, kai jis buvo paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos atlikęs bausmę už panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikaltimo, susijusio su prekyba žmonėmis, padarymÄ . Taigi nustatytos aplinkybės leidžia abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis sugebės laikytis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo svarbus ir paties nuteistojo požiÅ«ris į jo įvykdytas nusikalstamas veikas.

Å iuo metu nuteistasis linkęs pripažinti asmeninę atsakomybę dėl padarytų nusikaltimų, nors teisminio nagrinėjimo metu kaltę neigė. Kita vertus, jis vis dar linkęs racionalizuoti savo elgesį, kaip nurodyta socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, jam yra bÅ«dingos nusikalstamÄ elgesį pateisinančios nuostatos. Socialinio tyrimo vertinimo metu nebuvo linkęs analizuoti nukentėjusiųjų patyrimo, gilintis į jų emocinę bÅ«senÄ , taigi vis dar iki galo nesuvokia savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos.

Tai itin svarbu sprendžiant, ar nuteistasis yra padaręs atitinkamas iÅ¡vadas dėl savo nusikalstamo elgesio ir poreikio tokį elgesį keisti. Čia pažymėtina, kad jo nusikalstamiems veiksmams yra bÅ«dingas tam tikras psichologinis poveikis kitiems, kontroliuojantis elgesys. Nusikalstami veiksmai sietini su prekybos žmonėmis atvejais iÅ¡skirtinai buvo orientuoti į socialiai pažeidžiamų asmenų grupę. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, S. K. yra patenkintas savimi, neiÅ¡skiria tam tikrų savybių ar bÅ«do bruožų, kuriuos savyje norėtų pakeisti, nusikalstamÄ elgesį linkęs pateisinti finansinės naudos siekiu.

Taigi pateikti duomenys nepatvirtina jo nuoÅ¡irdžios atgailos bei leidžia teigti, jog nuteistasis nėra padaręs atitinkamų iÅ¡vadų ir kritiÅ¡kai savo elgesio nevertina, o paleistas lygtinai gali pritrÅ«kti motyvacijos keisti elgesį teigiama linkme. BÅ«tent elgesio pasekmių neįvertinimas ir nepakankama problemų įžvalga laikytini vienais svarbiausių jo mÄ stymo ir elgesio ypatumų, susijusių su nusikalstamumu. Vertinant S. K. galimybes integruotis visuomenėje svarbu atsižvelgti ir į jo iÅ¡silavinimÄ bei darbinę patirtį.

Nuteistojo asmens bylos duomenys rodo, jog nuteistojo motyvacija mokytis ir kvalifikacija yra pakankami. Kita vertus, jam trÅ«ksta darbinės patirties, oficialaus darbo patirtis yra maždaug 1 metai, dažniau dirbdavo nelegaliai. Bausmės atlikimo metu nedirba, tačiau stebimos palankesnės nuostatos darbui pataisos įstaigoje, gavo leidimÄ užsiimti individualia veikla, lygtinio paleidimo atveju turėtų darbo vietÄ , byloje yra pateiktas tai patvirtinantis raÅ¡tas. Nurodytos aplinkybės vertintinos teigiamai, kaip rodančios nuteistojo pastangas realizuoti save prosocialaus užimtumo srityje.

Visgi tokios nuteistojo pastangos nebuvo nuoseklios, jos stebimos tik paskutiniu metu. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad jis vis dar gali bÅ«ti iÅ¡rankus rinkdamasis darbo pobÅ«dį, tam tikrus darbus linkęs vertinti kaip žeminančius asmens orumÄ . Nurodytos aplinkybės kartu su oficialios darbo patirties stoka leidžia abejoti pakankama nuteistojo darbine motyvacija ir galimybėmis iÅ¡laikyti ilgalaikius darbinius santykius, kas savo ruožtu gali lemti finansinius sunkumus. Kaip matyti iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados, stabilaus užimtumo stoka, nenuosekli darbinė istorija yra vienas labiausiai su jo nusikalstamumu siejamų veiksnių.

Jo nusikalstamas elgesys iÅ¡skirtinai susijęs su finansinės naudos siekimu ir lėšų tvarkymo įgÅ«džiais. S. K. bÅ«damas laisvėje dirbo nelegaliai, vengė mokestinių prievolių bei įsiskolinimų dengimo, siekdamas tenkinti savo poreikius vykdė vagystes, taip pat dėl finansinės naudos į nusikalstamas veikas įtraukė ir socialiai pažeidžiamÄ , nepilnametį asmenį. Asmens bylos duomenimis pagal patvarkymÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nuteistasis skolingas 3 640,29 EUR, jis yra motyvuotas atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , kas mėnesį dengia savo įsiskolinimus, pervesdamas po 10 EUR, kas vertintina teigiamai.

Visgi turimi pakankamai dideli finansiniai įsipareigojimai reikalauja tolesnių tinkamų lėšų paskirstymo įgÅ«džių bei pastovaus pajamų Å¡altinio, todėl tokiu atveju itin svarbios yra nuteistojo galimybės iÅ¡laikyti ilgalaikius darbinius santykius. S. K. bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, pastaruoju metu stebimas disciplinuotas elgesys, taisyklių bei nustatytų reikalavimų laikymasis, bausmės atlikimo metu skatintas 4 kartus, kas vertintina teigiamai.

Kita vertus, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekliai pavyzdingas, jis 3 kartus baustas drausmine tvarka, kartÄ taikytas ir žodinis įspėjimas dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo, nepaisant to, vėliau įvykdytas analogiÅ¡kas pažeidimas. Taigi nuteistasis nesugeba savo elgesio visiÅ¡kai kontroliuoti ir laikytis taisyklių net ir atlikdamas bausmę, kas gali sudaryti sunkumų keičiant elgesį teigiama linkme nestruktÅ«ruotoje aplinkoje, t. y. išėjus į laisvę. Pagal OASys vertinimo metodikÄ S. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė.

Esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai, lygtinis paleidimas galimas tik nustačius reikÅ¡mingÄ pažangÄ Å¡iÄ rizikÄ sumažinanti. IÅ¡analizavęs Komisijos nutarime bei Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateiktus duomenis, taip pat skundo argumentus bei nuteistojo asmens bylÄ , teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai dėl esminės S. K. pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , reikÅ¡mingus jo elgesio pokyčius. Bausmės atlikimo metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo sumažėjusi nuo aukÅ¡tos iki vidutinės, kas vertintina teigiamai.

Visgi toks pokytis jau egzistavo ankstesnio lygtinio paleidimo svarstymo metu ir buvo įvertintas kaip nepakankamai nuoseklus. Po paskutinio svarstymo esminių pokyčių nenustatyta. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis vis dar reiškia dviprasmiškas nuostatas visuomenės vertybių ar priimtinų elgesio normų bei įstatymų atžvilgiu, t. y. geba jų laikytis kuomet jis pats turi asmeninės naudos bei interesų, tačiau linkęs ignoruoti tais atvejais, kuomet jam tai nėra naudinga. Jis vis dar stokoja vidinių resursų išvengti rizikingų situacijų, išlieka sunkumų identifikuojant problemas, susijusias su nusikalstamumu, stokojo įžvalgų savo nusikalstamo elgesio rizikos poreikių analizei.

Nors pastaruoju metu pradėjo aktyviau domėtis savo nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesu, tačiau pakankamai ilgai buvo susitelkęs vien į pozityvaus užimtumo priemonių įgyvendinimÄ bei jam malonias veiklas, galimai, taip vengdamas individualių asmeninių pokyčių. Atitinkamai esamas įsitraukimas į rizikos valdymo procesÄ nėra pakankamai ilgalaikis. Jis vykdė tik tam tikras Komisijos rekomendacijas, siekė valdyti su jo nusikalstamumu siejamų poreikių (iÅ¡silavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos) rizikos veiksnius, tačiau tam tikri su jo nusikalstamumu siejami poreikiai (gyvenimo stilius ir draugai, mÄ stymas ir elgesys, nuostatos) Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu visapusiÅ¡kai nebuvo koreguojami tikslinių intervencinių socialinės reabilitacijos priemonių pagalba.

Nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog nuteistojo nuostatos, mÄ stymas ir elgesys iÅ¡ esmės yra pakitę, matomi tam tikri teigiami pokyčiai nėra sistemingi ir ilgalaikiai. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jis palaiko ryÅ¡ius su mama, tėvu, broliu, vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo tam tikrose programose, pozityvaus užimtumo bei intervencinėse priemonėse, psichologo vykdomuose individualiuose užsiėmimuose, laikosi režimo reikalavimų, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, stengiasi savanoriÅ¡kai dengti trimus ieÅ¡kinius, mokosi, iÅ¡reiÅ¡kė norÄ vykdyti individualiÄ veiklÄ , lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamÄ jÄ vietÄ bei darbÄ .

IÅ¡vardintos aplinkybės pripažintinos svarbiomis vertinant nuteistojo pastangas pakeisti savo elgesį ir resocializuotis visuomenėje, tačiau pastaruoju metu tinkamas nuteistojo elgesys, galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas, dalyvavimas tam tikrose užimtumo bei intervencinėse programose, turimi socialiniai ryÅ¡iai, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos reikÅ¡mingų aplinkybių kontekste, negali bÅ«ti laikomos iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimÄ taikyti asmeniui lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Ä®vertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimas Nr. 58-109, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačiÄ bausmę, kuri paveiktų nuteistÄ jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri Å¡iuo metu nelaikytina esmine ir ilgalaike, jį charakterizuojančius duomenis, darytina iÅ¡vada, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai iÅ¡vadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Å ių teismo iÅ¡vadų nepaneigia ir nuteistojo nurodyta teismų praktika, kadangi lygtinio paleidimo klausimas kiekvienÄ kartÄ sprendžiamas individualiai, įvertinus visumÄ konkrečioje situacijoje reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios Å¡iuo atveju lėmė sprendimÄ netaikyti S. K. lygtinio paleidimo. Teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, jog Komisijos rekomendacijos dalyvauti siÅ«lomose socialinės reabilitacijos programose yra visiÅ¡kai deklaratyvios, kaip savo skunde nurodo nuteistasis.

Tokios rekomendacijos nuteistajam buvo nustatytos, atsižvelgiant į jo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu bei socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytus aktualius kriminogeninius veiksnius. Dalyvavimas skirtingose programose gali padėti nuteistajam lengviau identifikuoti problemas bei valdyti kriminogeninius veiksnius. Taigi, įvertinus visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, nuteistojo S. K. skundas netenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, n u t a r i a: atmesti nuteistojo S. K. skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 58-109, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Giedrė Telksnienė