Legislator Case Law & Legislation
cd1f0de6-d6df-4f37-8875-df4e0709cce3 AI generated

cd1f0de6-d6df-4f37-8875-df4e0709cce3 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number cd1f0de6-d6df-4f37-8875-df4e0709cce3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo R. D. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės ieÅ¡kinį atsakovei AB „Klaipėdos“ vieÅ¡butis dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir kt.,

Legislator headnote

AI generated

cd1f0de6-d6df-4f37-8875-df4e0709cce3 · Klaipėdos apygardos teismas: teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas gyveno „Klaipėdos“ vieÅ¡butyje, todėl dažnai po 17 val. arba savaitgaliais vienas ar su draugais leido laisvalaiki įvairiuose vieÅ¡bučio padaliniuose, taip pat boulingo klube „Honolulu“ (t. 3, b. l. 108-148), remdamasis liudytojų R. P. ir N.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr

                                                                                                                                                                                                                                                              Â

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                              Pranešėja

Irma Čuchraj                                                               Civilinė

byla Nr. 2A-1235-513/2010

Teisėja

Larisa Šimanskienė                                                         Procesinio

sprendimo kategorija

 (S)

                                                                                                   Â

11.9.10.8;15.3.2.; Â 15.4;; Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

                                                                                                   Â

114.11.; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. gruodžio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės ir Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Daivai Siutilaitei, dalyvaujant atsakovės AB „Klaipėdos” viešbutis atstovui advokatui Nerijui Katiliui, viešame

kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo R. D. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės

teismo 2010-04-21 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R.

D. ieškinį atsakovei AB „Klaipėdos“ viešbutis dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir kt.,

n u s t a t ė :

Â

ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas pripažinti neteisėtu darbo sutarties su ieÅ¡kovu nutraukimÄ neteisėtu, į darbÄ negrÄ Å¾inti, priteisti DK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimo pagrindu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisti iÅ¡ atsakovės 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas; laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 13 d. iki 2008 m. lapkričio 26 d. pripažinti prastova dėl darbdavio kaltės ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už šį laikotarpį – 1 843,60 Lt; priteisti iÅ¡ atsakovės 7 048,55 Lt darbo užmokesčio už padidintÄ darbų mastÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės 7 315,37 Lt darbo užmokesčio už darbÄ naktį; priteisti iÅ¡ atsakovės 17 378,72 Lt darbo užmokesčio už pagal grafikÄ nenumatytÄ darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis (t. 1, b. l. 3-8; t. 2, b. l.135-139; t. 3, b. l. 17-18, 130). Teigia, kad nepadarė veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, o tiesiog paliko grynų pinigų pasmulkinimui, darbe nebuvo, nes  darbdavys atėmė darbo priemones – telefono kortelę, patekimo į administracines patalpas kortelę, kuro ir personalo maitinimo kortelę. Teigia, kad ginčijamus įsakymus priėmė tam neįgaliotas asmuo, drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo – paskirta, pažeidus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkÄ ir terminÄ â€“ ieÅ¡kovo raÅ¡tu nepaprašė pasiaiÅ¡kinti, drausminė nuobauda paskirta praėjus daugiau nei mėnesiui nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo, skiriant nuobaudÄ neatsižvelgta į ieÅ¡kovo ankstesnį darbÄ , jokių drausminių nuobaudų neturėjimÄ , paskirta griežčiausia drausminė nuobauda. Dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo patyrė stresÄ ir pažeminimÄ , žalÄ Ä¯vertina 10 000 Lt. teigia, kad dirbo virÅ¡valandžius.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-04-21 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Nurodė, kad R. D. atliko neteisėtus veiksmus – klaidingai inkasavo darbdavio pinigus, naudojosi jais, galimai siekė juos pasisavinti, dėl ko darbdavys patyrė 4300 Lt dydžio materialinę žalÄ , sukėlė rimtų abejonių dėl įmonės turto saugumo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog yra visos drausminės atsakomybės taikymo sÄ lygos: R. D. tyčiniais neteisėtais veiksmais siekė apgaule pasisavinti įmonės pinigus, dėl to įmonė patyrė žalÄ , tokiu bÅ«du įvykdydamas darbo drausmės pažeidimÄ bei pažeisdamas pareigÄ bÅ«ti lojaliu darbdaviui, dirbti dorai, sÄ Å¾iningai, tausoti darbdavio turtÄ ir neatlikti neteisėtų veiksmų, kurie kenktų darbdavio interesams (DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Teismas nusprendė, kad aplinkybė, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo nebuvo raÅ¡tu pareikalauta pasiaiÅ¡kinti ir jis pasiraÅ¡ytinai nebuvo supažindintas su jam paskiria drausmine nuobauda, nedaro jo atleidimo iÅ¡ darbo neteisėto ir nėra pagrindas panaikinti paskirtÄ drausminį nuobaudÄ . Teismas sprendimu sutiko su atsakovės argumentu, kad tik 2008-11-24 gavęs komisijos aktÄ , darbdavys turėjo pagrindo pripažinti, kad R. D. padarė darbo drausmės pažeidimÄ , nustatyti jo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę bei aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas ir paskirti vienÄ iÅ¡ DK 237 straipsnyje numatytų drausminių nuobaudų bei dėl to, teismo manymu, atsakovė nepraleido termino drausminei nuobaudai skirti. Teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovas buvo darbingas ir jo neatvykimas 2008 m. lapkričio 13, 14, 17, 18, 20, 21, 24, 25, 26 dienomis į darbÄ vertintinas kaip pravaikÅ¡ta, t. y. Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pageidimas (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas), todėl darbdavys turėjo teisinį pagrindÄ nutraukti su ieÅ¡kovu darbo sutartį be įspėjimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ . Vadovaudamasis byloje esančiais ieÅ¡kovo pildytais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais (t. 1, b. 1.

110-120,), liudytojų, atsakovo darbuotojų: M. V., V. A., A. Č., B. B., G. T., K Bertašiaus, V. Z. parodymais

teismas nustatė, kad ieškovas gyveno „Klaipėdos“ viešbutyje, todėl dažnai po 17 val. arba savaitgaliais vienas ar su draugais leido laisvalaiki įvairiuose viešbučio padaliniuose, taip pat boulingo klube „Honolulu“ (t. 3, b. l. 108-148), remdamasis liudytojų R. P. ir N.

A. parodymais nustatė, kad padalinio vadovai nedirbo viso padalinio darbo laiko, o Z ataskaitas darė sekančios darbo dienos ryte. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas ieÅ¡kovo argumentus, kad tris mėnesius dirbo be Å¡venčių ir poilsio dienų po 17-19 val., pripažino neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių, o pareikÅ¡tus reikalavimus — nepagrįstais ir atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl darbo užmokesčio priteisimo už padidintÄ darbų mastÄ bei darbo poilsio, Å¡venčių dienomis. Teismo manymu ieÅ¡kovas neįrodė, kad dėl atleidimo iÅ¡ darbo patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , pažeminimÄ , nestabilumo darbo santykiuose jausmÄ bei neužtikrintumÄ savo ateitimi ir kad tokiÄ bÅ«senÄ jam sukėlė neteisėti darbdavio veiksmai, todėl reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ atmetė.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas R. D. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 04 21 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 45 „Dėl Darbo Kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimÄ pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“ (toliau – Senato nutarimas), numatyta, kad sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo supažindinti darbuotojÄ su jo bÅ«simo darbo sÄ lygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbÄ (DK 99 straipsnio 4 dalis). Jeigu darbdavys neįvykdo minėtos savo pareigos ir darbuotojas dėl nežinojimo neatlieka arba netinkamai atlieka tam tikras pareigas, Å¡ie darbuotojo veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip kalti ir negali bÅ«ti drausminės atsakomybes pagrindas. Å ioje byloje buvo nustatytas faktas, kad Lietuvos Respublikos DK 99, 232,

229 straipsniuose nustatytos pareigos pasiraÅ¡ytinai supažindinti priimamÄ dirbti asmenį (ieÅ¡kovÄ ) su bÅ«simo darbo sÄ lygomis atsakovas neatliko, tačiau teismas Å¡ios ieÅ¡kovo drausminę atsakomybę Å¡alinančios aplinkybės neįvertino. Taip pat bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas nurodė kad su kasos darbo organizavimo tvarka ieÅ¡kovas nebuvo supažindintas (t. 3, b. l. 133) ir pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neįvertino ir nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 3 dalies 18 p. nustatančiu imperatyviÄ pareigÄ vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) kontroliuoti, kad bÅ«tų tinkamai tvarkoma kasos knyga ir, kad atlikus Å¡iÄ pareigÄ , kiekvienos dienos pabaigoje turi bÅ«ti kasininko ir vyr. buhalterio (buhalterio) pasiraÅ¡oma kasos knygoje.

Ä®vertinus tai, kad įmonėje nėra tvarkos už kuriÄ ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo akivaizdu, kad ieÅ¡kovas nepažeidė jo darbÄ reglamentuojančiu normų ir nenusižengė darbo tvarkai. Faktas, kad darbuotojas tikrai atliko veiksmus, turinčius vagystės ar kito nusikaltimo, numatyto DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte, požymių, turi bÅ«ti įrodytas tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių Å¡io fakto buvimu. Atsakovo iniciatyva ieÅ¡kovui iÅ¡keltos baudžiamosios bylos eiga neginčijamai liudijo faktÄ , kad jokios nusikalstamas veikos ieÅ¡kovas nepadarė, atsakovas jokios žalos nepatyrė.

Be to, atsakovas byloje net nepateikė jokių dokumentų, įrodančių žalos faktÄ , o byloje pateiktas 2010-03-31 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 30-2-00339-08 įrodė, kad jokio trÅ«kumo kasoje nenustatyta ir ieÅ¡kovo veika nėra nusikalstama. Taip pat DK 241 str. nustato, kad drausminė nuobauda turi bÅ«ti skiriama per vienÄ mėnesį nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo dienos, tačiau drausminę atsakomybę už 2008-10-10 nustatytÄ veikÄ atsakovas turėjo teisę taikyti ieÅ¡kovui iki 2008-11-11 dienos, o faktiÅ¡kai pritaikė terminui jau pasibaigus 2008-11-26, tai yra besÄ lyginis pagrindas Å¡iÄ nuobaudÄ naikinti.

DK 240 str. nustato drausminės nuobaudos skyrimo tvarkÄ ir imperatyviai reikalauja, kad prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , darbdavys turi raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo. 2008-11-19 atsakovas įteikė ieÅ¡kovui reikalavimÄ Nr. 642 (b. l. 54), kuriuo pareikalavo pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl neatvykimo į darbÄ nuo lapkričio 12 iki

18 dienos, tačiau reikalavimo pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl nebuvimo darbe nuo lapkričio 19 iki 26 dienos atsakovas nepateikė ir, taikydamas drausminę nuobaudÄ ieÅ¡kovui rėmėsi tik tarnybiniais praneÅ¡imais, tai iÅ¡ esmės grubiai pažeidė DK 240 str.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinio skundo netenkinti, palikti nepakeistÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-21 sprendimÄ Â ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alys 2008-08-05 sudarė darbo sutartį Nr. 1568, darbdavys nustatė dviejų mėnesių iÅ¡bandymo laikotarpį, siekdamas patikrinti, ar darbuotojas (ieÅ¡kovas) tinka atlikti jam pavestÄ darbÄ (t. 1, b. l. 29-32). Darbdavio 2008-08-05 įsakymu Nr. 08-0283-K ieÅ¡kovas nuo 2008-08-05 priimtas dirbti boulingo klubo „Honolulu“ vadovu (t. 1, b. l. 69). Dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimais bei liudytojų R. P., N. A., M. Å . parodymais (t. 3, b. l. 108-148) nustatyta, kad pirmus mėnesius darbdavys buvo patenkintas ieÅ¡kovo darbu, buhalterijos darbuotojos džiaugėsi jo darbu, kaip tvarkingai ir teisingai jis pildė kasos žurnalus. Tačiau 2008-10-10 buhalterei N. A. kilo įtarimas, kad boulingo klubo kasose klaidingai apskaitomi ir inkasuojami pinigai, tarnybiniu praneÅ¡imu apie tai informavo generalinį direktorių, nurodydama, kad bÅ«tina gauti iÅ¡samiÄ informacijÄ iÅ¡ R. D. bei atlikti iÅ¡samų patikrinimÄ (t. 1, b. l. 41). IeÅ¡kovas 2008-10-13 pateikė darbdaviui raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ dėl neteisingai inkasuotų pinigų (t. 1, b. l.

42–43). Generalinio direktoriaus 2008-10-13 potvarkiu sudaryta komisija R. D. veiksmams, susijusiems su piniginių lėšų apskaita ir

inkasavimu boulingo kasose patikrinti. Vadovas nurodė komisijai iki 2008-11-24 pateikti iÅ¡samiÄ iÅ¡vadÄ (t. 1, b. l. 44). Darbdavio 2008-11-04 įsakymu Nr. 75 ieÅ¡kovui nurodyta 2008 m. lapkričio 4-7 d. dalyvauti personalo vertinimo projekte (t. 1, b. l. 45, 46, 131-134). Bylos duomenimis nustatyta, kad bÅ«tent nuo Å¡ios dienos prasidėjo Å¡alių konfliktas: ieÅ¡kovas raÅ¡tu kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydamas raÅ¡tu jį informuoti apie nuÅ¡alinimo nuo darbo priežastis, apie naujÄ darbuotojÄ , kuris dirba jo darbo vietoje (t. 1, b. l. 15); praÅ¡ydamas raÅ¡tu jį informuoti apie projektÄ , jo bÅ«tinumÄ , naudÄ â€“ praÅ¡ymas iÅ¡siųstas 2008-11-05 09:09 val. iÅ¡ Palangos paÅ¡to (t. 1, b. l. 14).

IeÅ¡kovas 2008-11-05 raÅ¡tu kreipėsi į atsakovę su pretenzija, kad jis dalyvauja projekte, tačiau jam niekas nieko apie projektÄ ir jo bÅ«tinumÄ nepapasakojo (t. 1, b. l. 13); 2008-11-06 raÅ¡tu darbdaviui nurodė apie darbo telefono SIM kortelės, patekimo į administracines patalpas, kuro bei personalo maitinimo nuolaidų kortelių iÅ¡ jo paėmimÄ , praÅ¡o raÅ¡tu paaiÅ¡kinti Å¡ių veiksmų priežastis, nurodo, kad telefono kortelės atėmimas apriboja jo kaip darbuotojo funkcionalumÄ (t. 1, b. l. 12). 2008-11-07 raÅ¡te ieÅ¡kovas nurodo, kad projekte, kuriame dalyvavo, jokia veikla nevyko - raÅ¡tas iÅ¡siųstas 2008-11-10 (t. 1, b. l. 11). 2008-11-10 raÅ¡tu ieÅ¡kovas informuoja l.e.p. generalinį direktorių Ž.

V. apie kortelių atėmimÄ , praÅ¡o raÅ¡tiÅ¡ko jo paaiÅ¡kinimo dėl personalo vadovės nurodymo dirbti kitose patalpose, kuriose nėra kompiuterio, interneto, telefono ryÅ¡io, todėl praÅ¡o raÅ¡tu jam atsakyti dėl nuÅ¡alinimo nuo jo tiesioginio darbo – raÅ¡tas iÅ¡siųstas 2008-11-11 09.19 val. (t. 1, b. l. 10). 2008-11-14 10.20 val. iÅ¡ Palangos paÅ¡to ieÅ¡kovas siunčia atsakovui 2008-11-14 pareiÅ¡kimÄ nurodydamas, kad negavęs atsakymų į jo siųstus raÅ¡tus (nurodo kokius), 2008-11-04 iÅ¡ jo buvo atimtos visos darbo priemonės dirbti darbÄ , sulygtÄ sutartyje, nuo 2008-11-04 jam buvo uždrausta patekti į boulingo patalpas, 2008-11-12 buvo uždrausta bÅ«ti AB „Klaipėdos“ vieÅ¡butis patalpose, todėl nuo 2008-11-19 nutraukia darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, nes darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį (t. 1, b. l. 9).

Atsakovės personalo vadovės L. P. tarnybiniais pranešimais, kuriuos pasirašė kitos atsakovės darbuotojos, užfiksuota, kad ieškovas 2008 m. lapkričio 12 d. nuo 9.20 iki 17 val., 2008 m. lapkričio 19 d. nuo 9 iki 17 val., 2008 m. lapkričio 13, 14, 17, 18, 20, 21, 24, 25, 26 dienomis nebuvo darbe (t. 1, b. l. 51-53). Nurodytuose tarnybiniuose

praneÅ¡imuose iÅ¡dėstytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojos L. P. bei E. K., nurodydamos, kad keletÄ

kartų eidavo į registratÅ«rÄ , klausdavo darbuotojų, durininkų, kito personalo ar nematė boulingo klubo vadovo R. D., užeidavo į boulingo klubÄ , neradusios sugrįždavo ir pažymėdavo, kad ieÅ¡kovo konkrečiÄ dienÄ nebuvo darbe. Skambino ieÅ¡kovui telefonu, bet jis neatsiliepė (t. 3, b. l. 108-148). Nurodytos aplinkybės dėl ieÅ¡kovo nebuvimo darbe ir pravaikÅ¡tų iÅ¡ dalies patvirtintos kitais byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais bei Å¡alių pateiktais procesiniais dokumentais. IeÅ¡kovas darbo metu 2008-11-14 iÅ¡ Palangos paÅ¡to siunčia atsakovei raÅ¡tus, ieÅ¡kinyje nurodo, kad atsakovė iki 2008-11-19 nesidomėjo, kodėl ieÅ¡kovas neatvyksta į darbÄ (t. 1, b. l. 3-8). Darbdavys raÅ¡tu pareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo iki 2008-11-19 9 val. pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl neatvykimo į darbÄ nuo 2008-11-12 iki 2008-11-18 (t. 1, b. l. 54). PasiaiÅ¡kinime ieÅ¡kovas nenurodė priežasčių, dėl kurių nuo 2008-11-12 iki 2008-11-18 nebuvo darbe, taip pat ir nepatvirtino, kad tomis dienomis darbe buvo. IeÅ¡kovas priminė darbdaviui, kad negavo atsakymų į jo siųstus raÅ¡tus, todėl dėl nurodytų priežasčių, parašė pareiÅ¡kimÄ , informuodamas darbdavį apie darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 127 straipsnio 2 dalį (t. 1, b. l. 55). Generalinio direktoriaus potvarkiu sudaryta komisija 2008-11-24 surašė aktÄ dėl piniginių lėšų apskaitos ir inkasavimo boulingo baro kasose Nr. 32 ir Nr. 33. Komisija pasiÅ«lė darbdaviui kreiptis į teisėsaugos institucijas, nes mano, kad ieÅ¡kovo veiksmuose yra nusikaltimo, o ne drausmės pažeidimo požymiai (t. 1, b. l. 47). 2008-11-26 personalo vadovė L. P. priėmė įsakymÄ Nr. 08-0457-K dėl R. D. atleidimo iÅ¡ darbo (t. 1, b. l. 57).

Atsakovė atleido

ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ â€“ veikÄ , turinčiÄ vagystės,

 sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymius ir už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ . IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti neteisėtu darbo sutarties su juo nutraukimÄ pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , 235 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ , 235 straipsnio

2 dalies 9 punktÄ . Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto nurodymais.

Dėl atleidimo pagrindo, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas DK 136 str. 3 d. 2 p., t.y. veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo požymius, padarymas (LR DK

235 str. 2 d. 7 p.)

Byloje nustatyta, kad 2008-10-10 AB „Klaipėdos“ viešbutis buhalterė N. A. pastebėjo ir tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. 1. 41) informavo generalinį direktorių M. Š., kad tikrinant rugsėjo mėnesio buhalterinius davinius su apskaita, kilo abejonių dėl boulingo klubo „Honolulu“ baro kasose Nr. 32 ir 33 piniginių lėšų apskaitos ir saugojimo teisėtumo. Apie tai buhalterė ji pranešė ieškovui ir pareikalavo pasiaiškinti dėl minėtų neatitikimų. 2008-10-13 R.

D. pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ (t. 1, b. 1. 42) bei įnešė pinigus į boulingo klubo „Honolulu“ baro kasas, padengdamas pinigų trÅ«kumÄ kasoje. Dėl Å¡io įvykio teisingo įvertinimo AB „Klaipėdos“ vieÅ¡butis generalinio direktoriaus potvarkiu (2008-10-13 generalinio direktoriaus potvarkis dėl komisijos sudarymo Nr. 1; t. 1, b. l. 44) buvo sudaryta komisija, kuriai buvo pavesta iÅ¡tirti ir pateikti iÅ¡vadÄ dėl piniginių lėšų apskaitos, inkasavimo, panaudojimo, saugojimo boulingo baro kasose Nr. 32 ir Nr. 33 teisėtumo. 2008-11-24 generalinio direktoriaus suformuota komisija pateikė iÅ¡vadas (2008-11-24 aktas dėl piniginių lėšų apskaitos ir inkasavimo boulingo baro kasose Nr. 32 ir Nr. 33, t. 1, b. 1. 47) bei konstatavo, kad R. D. inkasavo ir apskaitė pinigines lėšas boulingo baro kasose Nr. 32 ir Nr. 33 pažeisdamas įstatymų, reglamentuojančių finansinę apskaitÄ , nuostatas. Å iuo aktu komisija taip pat pasiÅ«lė generaliniam direktoriui dėl galimai nusikalstamos veiklos kreiptis į kompetentingas institucijas. 2008-11-27 AB „Klaipėdos“ vieÅ¡butis kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«rÄ (2008-11-27 pareiÅ¡kimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Nr. 655, t. 1, b. l. 49) dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos tvarkant finansinę apskaitÄ ir inkasuojant pinigus „Honolulu“ boulingo baro kasose Nr. 32 ir 33. Darbdavys priėmė sprendimÄ skirti ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ už Å¡iurkÅ¡tų pareigų pažeidimÄ ir esant drausminės atsakomybės pagrindui – darbo drausmės (pareigų) pažeidimams (LR DK 234, 235 str. 1 d.), vienas kurių pasireiÅ¡kė darbuotojo veiksmais, turinčiais vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iÅ¡vaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymius (LR DK 136 str. 3d. 2 p., 235 str. 2d. 7 p.), 2008-11-26 generalinio direktoriaus įsakymu apie atleidimÄ iÅ¡ darbo Nr. 08-0457-K (t. 1, b. 1.57) ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo.

Atmestini ieÅ¡kovo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, pažeidė DK ir LAT Senato nutarimÄ Nr. 45, kadangi neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovas nebuvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su jo darbo funkcijomis ir kitomis bÅ«tinosiomis darbo sutarties sÄ lygomis, o atitinkamų pinigų sumų neinkasuodavo pasilikdamas jas pasmulkinimui; taip pat, kad darbuotojo dėl nežinojimo atlikti ar neatlikti veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip kalti ir negali bÅ«ti drausminės atsakomybės pagrindas, kadangi darbdavio pareigos pasiraÅ¡ytinai supažindinti darbuotojÄ su jo darbo funkcijomis ir kitomis bÅ«tinosiomis darbo sutarties sÄ lygomis neatlikimas yra drausminę atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovas su visomis darbo sÄ lygomis, taip pat įmonės vidaus tvarka buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai (2008-08-05 darbo sutartis Nr. 1568; t. 1, b. l. 29-32, AB „Klaipėdos“ vieÅ¡butis darbo tvarkos taisyklės, t. 1, b. l. 93–100, iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis registracijos žurnalo t. 1, b. l. 48). Su pareigomis, susijusiomis su kasos operacijų atlikimu bei kasos knygos pildymu, ieÅ¡kovas buvo supažindintas žodžiu: 2009-11-26 vykusio teismo posėdžio metu įmonės buhalterės N. A., R.

P. parodė, kad ne kartÄ yra aiÅ¡kinusios bei supažindinusios ieÅ¡kovÄ su pinigų apskaitos, inkasavimo tvarka ir ieÅ¡kovas puikiai žinojo, kad kasos aparato duomenys, užfiksuoti Z ataskaitoje turi sutapti su kasos operacijų žurnale įraÅ¡ytomis sumomis ir su kasos pajamų orderiuose įraÅ¡yta arba inkasatorių inkasuota suma). Taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovas nuo jo priėmimo į darbÄ iki 2008 m. rugsėjo mėn. vidurio atliko visas kasos bei kasos knygos pildymo operacijas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008-11-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2008 yra nurodęs, kad nepriklausomai nuo to, supažindintas darbuotojas su vidaus darbo tvarkos aktais ar ne, sudaryta darbo sutartis įpareigoja darbuotojÄ bÅ«ti lojaliu darbdaviui, dirbt dorai, sÄ Å¾iningai, tausoti darbdavio turtÄ ir neatlikti neteisėtų veiksmų, kurie kenktų darbdavio interesams. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas neturi teisės elgtis nesÄ Å¾iningai ir piktnaudžiauti savo teisėmis, t.y. negali savo reikmėms disponuoti įmonės pinigais. IeÅ¡kovas nurodė, kad pinigus laikė savo kabinete, taip pat nustatyta, kad pinigai nebuvo inkasuojami nuo 2008-09-15 iki 2008-10-09 ir apie tai, kad pasak ieÅ¡kovo, pasilieka pinigus pasmulkinimui, įmonės buhalterių boulingo klubo vadovas neinformavo. Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nurodytas aplinkybes bei remdamasis byloje surinktais įrodymais, pagrįstai netaikė ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytos, pasak jo, drausminę atsakomybę Å¡alinančios aplinkybės.

Atmestinas ir ieÅ¡kovo teiginys, kad teismas pažeidė LAT formuojamÄ praktikÄ dėl įpareigojimo įrodyti, kad darbuotojas tikrai atliko veiksmus, turinčius vagystės ar kito nusikaltimo, numatyto LR DK 235 straipsnio

2 dalies 7 punkte, požymių, tokiu laipsniu, kad nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl šio fakto buvimo. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti dokumentai – boulingo klubo kasos knygos, iš kurių aiškiai matyti, jog R. D. tyčia neteisingai pildė kasos aparatų žurnalus, taip klastodamas šiuos dokumentus ir siekdamas nuslėpti tikruosius duomenis apie įmonės gautas pinigų sumas. Iš pateiktų dokumentų taip pat matyti, jog R. D. nesilaikydamas teisės aktų nustatytos tvarkos, tyčia didėjančia tvarka neinkasuodavo

atitinkamų įmonės gautų pinigų sumų, tokiu būdu pasisavindamas įmonės lėšas. Aplinkybė,

jog baro kasose laikotarpiu nuo 2008-09-15 iki 2008-10-09 buvo vis didėjantis pinigų trÅ«kumas, nustatyta ir vykstančio ikiteisminio tyrimo Nr. 30-2-00339-08 metu prokuratÅ«ros darbuotojai atlikus pateiktų dokumentų revizijÄ : kaip ir nurodyta 2010-03-31 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 30-2-00339-08: 2009-08-28 specialisto iÅ¡vadoje dėl AB „Klaipėdos“ vieÅ¡butis boulingo klubo „Honolulu“ Å«kinės–finansinės veiklos tyrimo nustatyta, kad boulingo klubo „Honolulu“ vadovo R. D. inkasuojamos sumos pagal kasos operacijų žurnalÄ Nr.33 „grynieji pinigai kasos aparato kasoje“ grafoje „Inkasacija“ neatitiko

kasos aparato „Z“ parodymų t.y. nustatytas trukumas — 4 300 Lt. Be to R. D. pats nurodė, kad klaidingai inkasuodavo įmonės pinigus.

Pažymėtina, kad veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo požymių, gali bÅ«ti laikomos Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu nepriklausomai nuo to, ar dėl Å¡ių veikų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir ar buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Senato nutarimo 9.7. punktas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimÄ turtÄ ir turint realiÄ galimybę juo naudotis ar disponuoti, o iÅ¡ byloje pateiktos medžiagos matyti, kad laikotarpiu nuo 2008-09-15 iki 2008-10-09 įmonės kasoje dėl R. D. sÄ moningų tyčinių veiksmų buvo pinigų trÅ«kumas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieÅ¡kovas atliko veiksmus, turinčius vagystės požymius.

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovas nepraleido drausminės nuobaudos skyrimo terminų ir pagrįstai netaikė ieÅ¡kovo praÅ¡omos ieÅ¡kininės senaties. Dėl buhalterės N. A. tarnybinio praneÅ¡imo AB „Klaipėdos“ vieÅ¡butis 2008-10-13 generalinio direktoriaus potvarkiu Nr. 1 buvo sudaryta komisija, kuriai buvo pavesta iÅ¡tirti ir pateikti iÅ¡vadÄ dėl piniginių lėšų apskaitos, inkasavimo, panaudojimo, saugojimo boulingo baro kasose teisėtumo. 2008-11-24 buvo pateikta komisijos iÅ¡vada ir apie darbo drausmės pažeidimo faktÄ darbdaviui tapo žinoma tik gavus sudarytos komisijos iÅ¡vadas, kuriose buvo konstatuotas darbo drausmės pažeidimo faktas. Todėl termino pradžiÄ Ä¯rodančios aplinkybės darbdaviui tapo žinomos ne 2008-10-10, o 2008-11-24. Dėl to 2008-11-26, nepraleidus drausminės nuobaudos skyrimo termino, buvo priimtas įsakymas, kuriuo R. D. atleistas iÅ¡ darbo.

Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad darbdavio raÅ¡ytinės pareikalavimo pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl padaryto drausmės pažeidimo formos nesilaikymas yra formalus pažeidimas, todėl nedaro ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo neteisėto ir nėra pagrindas naikinti

paskirtÄ drausminę nuobaudÄ . Ä®monės buhalterei aptikus neatitikimus, iÅ¡ R. D. žodžiu buvo pareikalauta pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl

darbo drausmės pažeidimo ir Å¡iÄ aplinkybę patvirtina R. D. 2008-11-13 pateiktas pasiaiÅ¡kinimas dėl neteisingai inkasuotų pinigų. Ä®statymuose nenustatyta, jog darbdaviui pažeidus LR DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo, paskirta drausminė nuobauda vien dėl tokio, formalaus, įstatymo reikalavimo pažeidimo savaime bÅ«tų laikoma neteisėta (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008). Dėl to darbuotojo raÅ¡ytinis pasiaiÅ¡kinimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra svarbi drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantija.Â

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai konstatavo, jog yra visos drausminės atsakomybės taikymo sÄ lygos: R. D. tyčiniais neteisėtais veiksmais siekė apgaule pasisavinti įmonės pinigus, dėl ko įmonė patyrė žalÄ , tokiu bÅ«du įvykdydamas darbo drausmės pažeidimÄ bei pažeisdamas, visų pirma, pareigÄ dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai, antra - darbuotojo darbÄ reglamentuojančias teisės normas, bei pagrįstai sprendė, kad pagrindo pripažinti R. D. atleidimÄ už darbo drausmės pažeidimÄ , kuris pasireiÅ¡kė darbuotojo veiksmais, turinčiais vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iÅ¡vaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymius neteisėtu, nėra.

Dėl atleidimo pagrindo, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas             (LR DK 136 str. 3 d. 2 p.), t.y. neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (LR DK 235 str. 2 d.

9 p.)

Nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, netyrė ieÅ¡kovo nebuvimo darbe fakto. Aplinkybę, jog R. D. 2008-11-13, 14, 17, 18, 20, 21, 24, 25, 26 dienomis neatvyko į darbÄ visÄ darbo dienÄ patvirtina raÅ¡ytiniai byloje pateikti įrodymai: AB „Klaipėdos“ vieÅ¡butis personalo vadovės tarnybiniai praneÅ¡imai dėl R. D. neatvykimo

į darbÄ (2008-11-17, 2008-11-21, 2008-11-26 tarnybiniai praneÅ¡imai Dėl R. D. neatvykimo į darbÄ ; t. 1, b. 1.51–53); taip pat ieÅ¡kovo

2008-11-19 pasiaiÅ¡kinimas Dėl neatvykimo į darbÄ , kuriame R.

D. neneigia neatvykimo į darbÄ aplinkybės ir net nebando paneigti darbdavio įtarimų dėl pravaikÅ¡tos; ieÅ¡kovo pateiktas paÅ¡to kvitas, liudijantis apie ieÅ¡kovo 2008-11-14 10.20 val., t. y. darbo metu iÅ¡ Palangos paÅ¡to iÅ¡siųstÄ pareiÅ¡kimÄ . Aplinkybę, kad ieÅ¡kovas nurodytu laikotarpiu nebuvo darbe patvirtino ir liudytojų parodymai byloje: teismo posėdžio metu duoti AB „Klaipėdos“ vieÅ¡butis personalo vadovės L. P., pardavimų vadovės E. K., administratoriaus M. V. parodymai; Å¡ios aplinkybės pirmųjų posėdžių metu neneigė ir pats ieÅ¡kovas neatvykimÄ Ä¯ darbÄ motyvuodamas tuo, jog darbdavys nevykdė savo įsipareigojimų.

IeÅ¡kovas teigia, kad jam darbdavio nebuvo sudarytos tinkamos sÄ lygos dirbti, taip pat, kad priimdamas sprendimÄ teismas neįvertino priežasčių, dėl kurių darbuotojas nebuvo darbe ir jų svarbos. Nustatyta, kad minėtu laikotarpiu ieÅ¡kovas nebuvo nuÅ¡alintas nuo pareigų, jam nebuvo sudaryta jokių trukdžių patekti į boulingo klubÄ , taip pat savo kabinetÄ ar kitas vieÅ¡bučio patalpas, kur ieÅ¡kovas, kaip ir iki tol, galėjo tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas.IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė priėmė kitÄ Å¾mogų į jo pareigas ieÅ¡kovo neatleidus iÅ¡ pareigų. Nustatyta, kad AB „Klaipėdos“ vieÅ¡butis priėmė R. V. (t. 1, b. l. 37-40) ne į boulingo klubo vadovo, bet į projekto vadovo antraeiles pareigas.  IeÅ¡kovas skunde nurodo, kad neatvyko į darbÄ , iki 2008-11-25 ieÅ¡kovui nebuvo pateikti atsakymai į jo siųstus raÅ¡tus. IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų (t. 1, b. l. 10), 2008-11-10 raÅ¡tÄ dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo, ieÅ¡kovas iÅ¡siuntė atsakovui paÅ¡tu 2008-11-11 ir atsakovas šį raÅ¡tÄ gavo tik 2008-11-13 (t. 1, b. l. 143). Dėl to ieÅ¡kovo reikalaujamo pasiaiÅ¡kinimo iÅ¡ darbdavio negavimas negalėjo bÅ«ti svarbia priežastimi, pateisinančia ieÅ¡kovo sprendimÄ neatvykti į darbÄ jau vien todėl, kad toks atsakymas laiko prasme net nebuvo fiziÅ¡kai įmanomas.

IeÅ¡kovo teiginiai, kad jis neva buvo nuÅ¡alintas nuo darbo, iÅ¡ jo atimtos darbo priemonės bei uždrausta lankytis AB „Klaipėdos" vieÅ¡butis patalpose, nėra paremti jokiais įrodymais, todėl negali bÅ«ti vertinami kaip ieÅ¡kovo pravaikÅ¡tas pateisinančios aplinkybės. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ , tenka darbuotojui (ieÅ¡kovui) (CPK 178 straipsnis) (LAT 2005-12-12 nutartis Nr. 3K-3-657/2005). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į byloje surinktÄ medžiagÄ bei aukščiau iÅ¡vardintas aplinkybes akivaizdu, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad buvo svarbių ir pagrįstų priežasčių (jeigu tokių apskritai buvo), dėl kurių ieÅ¡kovas galėjo neatvykti į darbÄ visÄ darbo dienÄ ir kurios pateisintų ieÅ¡kovo pravaikÅ¡tas, dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad R.

D. aptariamu laikotarpiu į darbÄ neatvyko be pateisinamų priežasčių.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais darė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad L.

P. nuo 2008-11-04 iki 2008-12-31 buvo atsakovės įgaliotas asmuo spręsti visus su personalo valdymu susijusius klausimus, todėl ji turėjo įgalinimų skirti drausminę nuobaudÄ ieÅ¡kovui. DK 18 str. 1 d. nurodyta, kad darbuotojai ir darbdaviai darbo teises ir pareigas gali įgyti, pakeisti, jų atsisakyti ar jas ginti per jiems atstovaujančius subjektus. Darbuotojai ir darbdaviai gali bÅ«ti atstovaujami esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. AtstovavimÄ esant individualiems darbo santykiams reglamentuoja Civilinis kodeksas. Atstovavimas yra galimas remiantis sandoriu, įstatymu, teismo sprendimu ar administraciniu aktu, o atstovavimo atveju už darbuotojus ir darbdavius veikia tretieji asmenys – veiksnÅ«s fiziniai ar juridiniai asmenys. Atstovo sudarytas sandoris/atlikti veiksmai atstovaujamojo vardu sandoris/veiksmai tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina atstovaujamojo teises.

Atmestinas apelianto teiginys, kad skirdamas nuobaudÄ už darbo drausmės pažeidimÄ , atsakovas pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarkÄ . Nustatyta, kad tik 2008-11-18 pavykus susisiekti su R. D., jis buvo

papraÅ¡ytas pateikti raÅ¡ytinį pasiaiÅ¡kinimÄ dėl neatvykimo į darbÄ . 2008-11-19 R. D. atvykus į AB „Klaipėdos" vieÅ¡butis patalpas jam

buvo  įteiktas  raÅ¡ytinis  praÅ¡ymas  pasiaiÅ¡kinti,  kuriame  buvo  nurodytos  visos  įstatymo  reikalaujamos aplinkybės: darbo drausmės, kurio padarymu yra įtariamas darbuotojas, pažeidimas, jo padarymo laikas ir vieta, terminas pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ . TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovas pateikė raÅ¡ytinį pasiaiÅ¡kinimÄ . Sprendimas taikyti drausminę nuobaudÄ darbdavio buvo priimtas atsižvelgiant į ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinimÄ , todėl taikydamas drausminę nuobaudÄ už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ nuo 2008-11-12 iki 2008-11-18 dienos, darbdavys laikėsi visų drausminės nuobaudos skyrimo reikalavimų ir drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos nepažeidė. Skirdamas drausminę nuobaudÄ ieÅ¡kovui ir vertindamas LR DK

238 str. nurodytas aplinkybes, darbdavys, visų pirma, vertino ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinime dėl neatvykimo į darbÄ nurodytus motyvus.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo R.

D. neatvykimo į darbÄ visÄ darbo dienÄ faktÄ , taip pat aplinkybę, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog buvo kokios nors svarbios neatvykimo į darbÄ priežastys,

todėl teisingai ir pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti R. D. atleidimÄ Å¡iuo pagrindu yra atmestinas. Atmetus ieÅ¡kovo

reikalavimus dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, atsakovės įsakymo, kuriuo ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo pripažinimo negaliojančiu, atmestini ir kiti ieÅ¡kovo reikalavimai dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties nutraukimo teismo sprendimo pagrindu nuo jo įsigaliojimo dienos, DK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos priteisimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisimo.

Pažeidus neturtines teises, neturtinei žalai atlyginti bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (2003 m. vasario 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-294/2003), t.y. darbdavio atsakomybė dėl neturtinės žalos padarymo kyla tik tada, kai darbuotojas įrodo, jog yra visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. Visų pirma, tai yra neteisėti veiksmai. Aukščiau aptartos aplinkybės ir byloje surinkti duomenys įrodo, kad ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo buvo teisėtas, t.y. atsakovas jokių neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovo atžvilgiu neatliko, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir kruopščiai nustatė visas bylos aplinkybes, teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimÄ apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistinos 1 210 Lt iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324-331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš ieškovo R. D. 1 210 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme atsakovei AB „Klaipėdos“ viešbutis.

Kolegijos pirmininkė                                                                          Â

             Irma Čuchraj

Kolegijos teisėjai                                                                                               Rimvida

Zubernienė

                                                                                                          Â

               Almantas Padvelskis