2019-11-27 Nr. AB-22241-3-62-3-01528-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1242-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01528-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija: 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristroma“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kristroma“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. T-418 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Kristroma“ priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini) Kaune“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, jog jis vykdo viešojo maitinimo veiklą kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) Kaune ir turi licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais visą parą. Kauno miesto savivaldybė parengė sprendimo projektą, kuriame buvo numatyta apriboti mažmeninės prekybos laiką alkoholiniais gėrimais pareiškėjui priklausančiose viešojo maitinimo vietose nuo 22 val. iki 8 val., tačiau apie šį projektą, jame minimą neigiamą įtaką kriminogeninei padėčiai ir pareiškėjo atžvilgiu ketinamus taikyti ribojimus pareiškėjo neinformavo.

3. Atsakovas skundžiamu Sprendimu uždraudė pareiškėjui prekiauti alkoholiniais gėrimais ne nuo 22 val. iki 8 val., kaip buvo siūloma sprendimo projekte, bet dėl nesuvokiamų priežasčių žymiai labiau – nuo 14 val. iki 10 val. Sprendimas buvo priimtas kitokios apimties nei buvo parengtas, nesilaikant pagrindinių imperatyvių procedūrinių sprendimo priėmimo tvarkos reikalavimų. Motyvacijos dėl prekybos laiko susiaurinimo nebuvimas Sprendime, jį lydinčiuose dokumentuose ir Tarybos posėdžio metu svarstant šį klausimą, yra esminis sprendimo trūkumas, lemiantis jo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Kadangi Sprendimas nemotyvuotas, jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Tarybai teikto sprendimo projekto aiškinamajame rašte (ir sprendime) pateikta informacija yra susijusi tik su statistika, kuri aiškiai nesusieta tiek su pareiškėjo veikla ir veiksmais, tiek ir su sprendime nurodytu kitu ribojimų laiku, kuris nebuvo analizuotas aiškinamajame rašte.

4. Be to, atsakovo Sprendimas pažeidžia sąžiningos konkurencijos laisvę (Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 str. 1 d.), akivaizdžiai diskriminuoja ir, ginčo atveju nesant jokių objektyvių kriterijų, kurių pagrindu būtų galima pagrįsti būtent pareiškėjo atžvilgiu taikytus apribojimus, pastato pareiškėją į nelygiavertę teisinę padėtį, lyginant su kitais šalia esančiais kavinių ir barų savininkais, tebevykdančiais analogišką veiklą. Sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą, atsakovo nesąžiningą elgesį bei piktnaudžiavimą teise netiesiogiai patvirtina ir ankstesnis iš esmės analogiškas teisminis ginčas tarp tų pačių šalių, kuris galutiniu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2033-662/2015 buvo išspręstas pareiškėjo naudai.

5. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad savivaldybės tarybai yra patikėta veikti visos bendruomenės naudai ir tai reiškia, kas pagal suteiktą kompetenciją bei numatytus uždavinius privalu vykdyti savo funkcijas siekiant saugoto ir ginti viešąjį interesą. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nėra įtvirtinta jokių konkrečių ir objektyvių kriterijų, kurių pagrindu savivaldybės taryba turi teisę priimti sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo, taip Tarybai suteikiant plačią diskrecijos teisę. Sprendime nurodytos tiek teisės normos, kuriomis vadovautasi, tiek faktiniai duomenys, kuriais remtasi. Šiuo atveju, Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama Sprendimą, vertino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK), Centro seniūnijos, Senamiesčio bendruomenės centro pateiktą informaciją, patvirtinančią, kad ginčo baro prieigos nėra saugios tiek dieną, tiek naktį. Taryba, siekdama viešojo intereso ir gindama aplinkinių gyventojų teisę į ramią, kultūringą ir saugią aplinką, apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką maksimaliam paros laikui. Pareiškėjo prekybos vietoje nėra sudaryta jokių tinkamų sąlygų kultūringai vartoti alkoholinius gėrimus vietoje, taip ugdant atsakingo alkoholinių gėrimų vartojimo kultūrą.

7. Atsakovo manymu, pareiškėjas naudojasi įstatymo spragomis bei susiklosčiusia teismų praktika ir prisidengdamas viešojo maitinimo įmonės statusu, faktiškai dažniausiai prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešimui. Tokių prekybos vietų tiesiog negalima priskirti nei prie kavinių ar valgyklų, juose praktiškai nevyksta maisto gamyba, jos funkcionuoja tik prekybos alkoholiniais gėrimais išsinešimui (pradarytoje taroje) dėka. Pareiškėjui priklausančio baro veikla ir prekyba alkoholiu visą parą pritraukia tiek asmenis dėl savo elgesio tampančius nusikaltimo aukomis, tiek ir linkusius nusikalsti asmenis. Tiek policijos komisariato pateikta medžiaga, tiek seniūnijos pateikta informacija patvirtina neabejotiną sąsają tarp pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais ir šiose vietovėse daromų viešojo intereso gynimo prasme netoleruotinų teisės pažeidimų. Taryba teisėtai ir pagrįstai, įgyvendindama Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi suteiktą diskrecijos teisę, konstatavo bendruomenės ir verslo interesų pusiausvyros pažeidimą ir koregavo (apribojo) pareiškėjui išduotoje licencijoje verstis mažmenine prekyba nustatytą prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, siekiant viešojo intereso, t. y. savivaldybės bendruomenės apsaugos nuo neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių, todėl ginčijamas sprendimas nediskriminuojantis, yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka ir VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Ginčijamu atveju prioritetas privalo būti teikiamas viešajam interesui ir kitoms konstitucinėms vertybėms užtikrinti, o ne pavienio verslo subjekto interesui, dėl ko nukentėtų tokios konstitucinės vertybės kaip visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmogaus sveikata ir pan., tenkinti.

II. 8. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Kauno miesto savivaldybės tarybos Sprendimą.

9. Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką dėl ūkinės veiklos ir jos ribojimo, taip pat Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalį ir teismų praktiką, nurodė, kad, sprendžiant dėl ginčijamo akto atitikties minėtos įstatymo nuostatos reikalavimams, teismui privalu įvertinti, ar yra turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumų, ar jie yra esminiai, sukliudę šių individualių administracinių aktų adresatui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (ginčo atveju –UAB „Kristroma“) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Nors savivaldybių taryboms Alkoholio kontrolės įstatymas suteikia teisę nustatyti ir apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, tačiau savivaldybė kaip viešojo administravimo subjektas privalo vadovautis VAĮ nustatytais objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais, atsižvelgti į Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, tikrumo ir saugumo principus.

10. Teismo vertinimu, Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant minėtus principus, nes pagal prekybos laiko ribojimą sprendimo mastas neatitinka tų tikslų, kurie nustatyti Alkoholio kontrolės įstatyme ir tai nėra priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą, be to, ginčo atveju nėra pagrindo ginčijamą individualų administracinį aktą pripažinti motyvuotu.

11. Teismas, išanalizavęs teismų praktiką dėl gero administravimo principo, nurodė, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba kaip viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų.

12. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas visiškai nebuvo informuotas apie klausimo dėl ribojimo prekiauti alkoholiu jam priklausančiose kavinėse (baruose) nagrinėjimą, jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus ar tuo labiau pasiruošti galimiems ribojimams. Iš viešai prieinamos medžiagos matyti, kad 2017 m. liepos 4 d. Kauno miesto mero potvarkiu buvo sudaryta 2017 m. liepos 11 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė, į kurią klausimo, dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjui priklausančioje kavinėje, nagrinėjimas įtrauktas nebuvo. Tik 2017 m. liepos 11 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu į darbotvarkę buvo įtraukta 12 papildomų klausimų, tarp kurių buvo ir Sprendimo projektas, dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjui priklausančioje kavinėje, svarstymas. Ginčo atveju ypač svarbu pažymėti tai, kad atsakovo parengtame sprendimo projekte, kuris buvo pateiktas Tarybai svarstyti, prekybos alkoholiu ribojimas buvo numatytas nuo 22 val. iki 8 val. Atitinkamai Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriaus buvo parengtas 2017 m. liepos 4 d. aiškinamasis raštas Nr. 27-19-44 dėl prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimo pareiškėjo kavinėje, kuriuo buvo motyvuojamas parengto sprendimo projektas dėl uždraudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val., t. y. tokį laiką siejant su alkoholinių gėrimų parduotuvių laiku. Tik Tarybos posėdžio metu Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Vieningo Kauno frakcijoms pasiūlius apriboti prekybos alkoholiu laiką nuo 14 val. iki 10 val., Taryba balsavimu nusprendė pritarti šiam siūlymui ir priėmė ginčijamą sprendimą su pakeitimais. Nei pats pasiūlymas, nei pritarimas tokios apimties apribojimui nemotyvuotas.

13. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju priimant pareiškėjui nepalankų Sprendimą, buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, nesudaryta galimybė pareiškėjui pateikti paaiškinimus ar kitus įrodymus, galinčius turėti įtakos ginčo sprendimo priėmimui. Teismo vertinimu, atsakovo veiksmai, kuriais pareiškėjas, vykdantis teisėtą komercinę veiklą, visiškai neinformuojamas apie svarstomus jo veiklos apribojimus ir pastatomas prieš įvykusį faktą – esminio jo veiklos apribojimo be jokio pereinamojo laikotarpio, tuo nesudarant sąlygų pareiškėjui pasiruošti veiklos ribojimams, akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems teisės principams, inter alia pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovo veiksmai visiškai nesiderina su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis, taip pat paneigiami Konstitucijoje įtvirtinti teisinės valstybės, teisinio aiškumo, tikrumo ir saugumo principai.

14. Teismas akcentavo, kad galimybė išreikšti savo poziciją asmeniui, kuriam yra taikoma teisinio poveikio priemonė, įtvirtinta ir Gero administravimo kodekse, patvirtintame 2007 m. birželio 20 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. 7 (2007), k

15. Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos tvarką ir formas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę nustato 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-125 patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – ir Reglamentas). Spręsdamas dėl skundžiamo individualaus akto teisėtumo teismas konstatavo, kad Taryba, priimdama Sprendimą, pažeidė imperatyvius šio Reglamento reikalavimus. Teismo nuomone, Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Vieningo Kauno frakcijų tarybos posėdžio metu teikto pasiūlymo – apriboti prekybos alkoholiu laiką nuo 14 val. iki 10 val., negalima laikyti į darbotvarkę įtraukto Sprendimo projekto teikiamomis pataisomis (Reglamento 78 p. tvarka), nes šiuo siūlymu buvo keičiama ginčijamo sprendimo projekto esmė ir turinys, vietoje Sprendimo projekte numatomo taikyti apribojimo prekybos alkoholiu laiko nuo 22 val. iki 8 val., siūlant dvigubai pailginti apribojimo prekybos alkoholiu laiką nuo 14 val. iki 10 val., paliekant galimybę prekiauti alkoholiu tik 4 valandas per parą. Toks Tarybos narių siūlymas, teismo nuomone, turėjo būti vertinamas ne kaip teikiama pataisa, bet kaip alternatyvus sprendimo projektas į posėdžio darbotvarkę įrašytam sprendimo projektui. Pagal Reglamento 98 punktą alternatyvūs sprendimų projektai privalo būti parengti Reglamento VIII skyriuje nustatyta tvarka ir pateikti merui, frakcijų seniūnams ir pirminio sprendimo projekto rengėjui ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio. Nagrinėjamu atveju tai padaryta nebuvo. Teismas vertino, kad ginčijamas Sprendimas priimtas nesilaikant jo priėmimo tvarkos imperatyvių procedūrinių reikalavimų, dėl ko toks sprendimas negali būti pripažintas motyvuotu ir pagrįstu. Teismas pažymėjo, kad iš Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. posėdžio protokole Nr. TP-7 fiksuotų diskusijų nėra galimybės spręsti, kokios faktinės aplinkybės lėmė bei kokiais kriterijais ar pagrindais, kad prekybos alkoholiniais gėrimais laikas buvo apribotas žymiai labiau nei buvo numatyta ginčijamo sprendimo projekte.

16. Teismas nurodė, kad konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai, VAĮ įtvirtintas konstitucinio proporcingumo principas, Vietos savivaldos įstatymo įtvirtintas bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų priimami administraciniai aktai, kuriais apribojamos asmens teisės, turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet ir atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o jais taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad nei ginčijamame Sprendime dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko nuo 14 val. iki 10 val., nei šį ginčo Sprendimą lydinčiuose dokumentuose, nei tarybos posėdžio protokole nenurodyti objektyvūs duomenys (faktai), įtakojantys taikomų poveikio (prekybos laiko ribojimo) priemonių apimtį, ir nėra aišku, kodėl yra priimtas būtent toks sprendimas dėl prekybos laiko bei kokie konkretūs argumentai suponavo tokį prekybos laiko susiaurinimą, todėl šios aplinkybės pripažintinos esminėmis, lėmusiomis ginčijamo sprendimų neteisėtumą ir nepagrįstumą.

Teismas, vertindamas skundžiamu Sprendimu nustatytą prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimų mastą, taip pat konstatavo, kad atsakovas, atsižvelgdamas į policijos komisariato, bendruomenės pasiūlymus, nors ir turėjo diskrecijos teisę nustatyti prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimus, tačiau tai privalėjo padaryti, nurodant, kodėl yra priimamas būtent toks sprendimas dėl prekybos laiko, aptariant faktinę nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar esant pagrindui apriboti prekybos laiką, kokie konkretūs argumentai suponavo žymiai didesnį, nei buvo numatyta Sprendimo projekte, prekybos laiko susiaurinimą (nuo 14 val. iki 10 val.), ar tokios poveikio priemonės adekvačios, proporcingos, siekiant užtikrinti viešąjį interesą, saugią, kultūringą aplinką šalia esančių namų gyventojams, tinkamą visuomenės ir verslo interesų apsaugos pusiausvyrą.

Tokios analizės Taryba, susiaurindama apribojimą prekybos alkoholiu laiką, neatliko ir formaliai prisidengiant teisėtų ir visuomeniškai reikšmingų tikslų įgyvendinimu – tariamai mažinti alkoholio prieinamumą, užtikrinti mieste bendruomenės saugumą, viešąją tvarką ir rimtį, žmogaus sveikatos apsaugą, ginčijamą sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 14.00 val. iki 10.00 val. priėmė nemotyvuotai, skubotai, visiškai nepagrįsdama pareiškėjui taikomų poveikio priemonių apimties, pažeisdama administracinių sprendimų priėmimo tvarkos procedūrinius reikalavimus, nesilaikant gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nevykdydama VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. neatliktus objektyvaus ir išsamaus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimų pagrįstumui, įvertinimo.

Įvertinus tai, kad pažeista skundžiamo individualaus administracinio akto priėmimo tvarkos procedūra, taip pat nustatyti esminiai šio akto trūkumai VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme, atsakovo Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas. Likusius šalių argumentus teismas laikė pertekliniais, detaliau nedėstė ir jų neanalizavo.

17. Teismas pabrėžė, kad teismo sprendimas neužkerta kelio atsakovui, tinkamai įgyvendinus VAĮ, Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas bei objektyviai nustačius, jog būtent dėl pareiškėjo vykdomos ūkinės veiklos kyla viešojo intereso pažeidimas, pasireiškiantis visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, saugios, kultūringos aplinkos neužtikrinimu šalia esančių gyvenamųjų namų gyventojams tokia apimtimi, kuri sudaro pagrindą riboti prekybos alkoholiu ribojimą sprendime nurodytu laiku, laikantis sprendimo priėmimo procedūrinių reikalavimų pakartotinai spręsti dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimų taikymo pareiškėjo atžvilgiu.

III. 18. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 4 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

19. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsakovo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai Taryba nurodo, kad byloje esantys įrodymai, jų įvairovė apie pareiškėjui priklausančiose baruose ir jų prieigose prekybos alkoholiniais gėrimais užfiksuotus teisės pažeidimus, trikdančius viešąją rimtį ir tvarką, patvirtina sąsają tarp pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais ir šioje vietovėje daromų viešojo intereso gynimo prasme netoleruotinų teisės pažeidimų. Atsakovo nuomone, teismas nevertino surinktų įrodymų visumos, kuriais rėmėsi atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą.

20. Teismas ignoravo Kauno AVPK 2017 m. gruodžio 8 d. raštą, kuriame nurodyta, kad sutrumpinus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ginčo bare, kriminogeninė situacija pasikeitė - įvykių, susijusių su UAB „Kristroma“ vykdoma veikla laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. nebuvo registruota. Tai patvirtina, kad siekiant įstatymais nustatyto tikslo užtikrinti viešojo intereso apsaugą, atsakovo pasirinktos priemonės, kurios kaip nurodyta oficialiame policijos rašte davė laukiamus rezultatus.

21. Priimtas sprendimas nepažeidžia VAĮ reikalavimų. Sprendimas buvo priimtas išsamiai ištyrus ir įvertinus faktines aplinkybes. Visuomenės atstovų kreipimasis ir policijos pranešimai įpareigojo Kauno miesto savivaldybę imtis skubių ir neatidėliotinų veiksmų.

22. VAĮ neįpareigoja individualų administracinį aktą priimančios institucijos informuoti apie ketinamus priimti sprendimus. Be to, teismas nenurodė konkrečios teisės akto normos, dėl kurio pažeidimo Tarybos sprendimas galėtų būti pripažinti neteisėtais. Atsakovas, vadovaudamasis VAĮ 8 straipsniu, informavo pareiškėją apie priimtą individualų administracinį aktą, buvo nurodytos nevykdymo pasekmės, išaiškinta apskundimo tvarka.

23. Taryba nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Sprendimu buvo iš esmės apribota pareiškėjo veikla. Ginčijamu Sprendimu buvo sutrumpintas prekybos alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietoje laikas.

24. Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Vieningo Kauno frakcijų siūlymas nelaikytinas alternatyviu pasiūlymu, kuriam taikoma Reglamento 98 punkte nustatyta tvarka. Frakcijų siūlymas tik numatė kitą ribojimo intervalą, tačiau nepakeitė sprendimo esmės. Reglamento 96 punktas numato galimybę papildyti darbotvarkę likus 24 val. iki posėdžio, todėl frakcijų pasiūlytos pataisos apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 14 val. iki 10 val. negali būti laikomos pateiktomis, pažeidžiant Reglamente nustatytas procedūras.

25. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Pareiškėjas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadoms ir sprendime išdėstytiems motyvams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-418, kuriuo draudžiama pareiškėjui priklausančiame bare prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14 val. iki 10 val., pagrįstumo ir teisėtumo.

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, spręsdamas, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir pažeidžia pareiškėjo teises bei gero administravimo principą. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

29. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus argumentus.

30. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

31. Pastebėtina, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2017 m. liepos 11 d. priėmė kelis ginčijamam Sprendimui tapačius sprendimus dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo, grindžiamus tais pačiais Kauno AVPK raštais ir Centro seniūnijos ar kitos atitinkamos seniūnijos raštais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1132-629/2019, 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1402-629/2019, 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1062-575/2019, 2019 m. spalio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1135-822/2019, 2019 m. spalio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1126-525/2019, 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1578-415/2019 ir 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1308-261/2019 jau yra konstatavęs, kad tokie sprendimai naikintini. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; <...> Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

32. Mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais yra ūkinė veikla, kuri patenka į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje ginamą ūkinės veiklos laisvės sritį. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. sausio 26 d. nutarime yra konstatavęs, kad, atsižvelgiant į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą, teisinį reguliavimą. Įstatymų leidėjas turi nustatyti ne tik būtinus reikalavimus, kuriuos turi atitikti ūkio subjektai, siekiantys gauti licencijas užsiimti didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais (kaip ir bet kuria kita licencijuojama veikla), bet ir reikalavimus, kurių turi laikytis tokias licencijas gavę asmenys (žr. Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą). Toks reguliavimas yra įtvirtintas ir Alkoholio kontrolės įstatyme, kuris reguliuoja teisinius santykius, priskirtinus viešajai teisei. Šiuo įstatymu nustatytomis administracinėmis priemonėmis yra varžoma asmens ūkinės veiklos laisvė alkoholio gamybos, prekybos ir vartojimo srityje, tačiau tuo yra siekiama pozityvių Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų (mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus), įtvirtinant atitinkamus reikalavimus vertimuisi ūkine veikla (Alkoholio kontrolės įstatymo 1 str. 2 d., 4 str. 1 d.).

33. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

34. Minėtoje įstatymo normoje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos tiek siekiant apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, tiek priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1907-146/2015; 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-745-525/2016; 2016 m. liepos 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-608-602/2016 ir kt.).

35. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos, išdėstant, kodėl yra priimamas sprendimas dėl prekybos laiko apribojimo, aptariant faktinę nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimą. Adresatas, į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas, turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas, jam turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Ši prievolė sietina su VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013; 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-261/2016).

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, o byloje reikšmingoms aplinkybėms nustatyti teismas surinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadas dėl skunde pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad priimant pareiškėjui nepalankų sprendimą, buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, jam nebuvo sudaryta reali galimybė pateikti paaiškinimus ar, tuo labiau, pasiruošti galimiems ribojimams, kurie iš esmės turi lemiamą ekonominę reikšmę pareiškėjo veiklai (tokio pobūdžio pažeidimai sietini su gero administravimo principo pažeidimu), o nepaisant to, kad atsakovo parengtame ginčijamo sprendimo projekte Nr. TR-564, taip pat 2017 m. liepos 4 d. aiškinamajame rašte Nr. 27-19-44, kurie pateikti svarstyti Tarybai 2017 m. liepos 11 d. posėdyje, prekybos alkoholiu ribojimas buvo numatytas tik nuo 22 val. iki 8 val., posėdžio metu nemotyvuotai pasiūlius apriboti prekybos alkoholiu laiką nuo 14 val. iki 10 val., atsakovas balsavimu (balsų dauguma) pritarė šiam siūlymui ir priėmė Sprendimą, šio siūlymo nemotyvavęs bei nepagrindęs. Iš byloje surinktų duomenų taip pat nėra galimybės spręsti dėl šioje byloje ginčijamo sprendimo (prekybos alkoholiniais gėrimais laiką apriboti būtent nuo 14 val. iki 10 val.) priėmimo konkrečių motyvų, nes protokole jie išdėstyti abstrakčiai ir tik deklaratyviomis frazėmis, o atsakovas teismui nepateikė įrodymų, jog egzistuoja objektyvi grėsmė visuomenės saugumui, viešajai tvarkai ar viešajam interesui dėl pareiškėjo kavinės veiklos, susijusios su prekyba alkoholiu.

Pastebėtina ir tai, kad pačiame Sprendime tik paminimi Kauno AVPK ir Centro seniūnijos raštai, kuriais rėmėsi atsakovas, priimdamas Sprendimą, tačiau neatskleistas nei šių raštų turinys, nei tai, kaip ir kodėl šiuose raštuose nurodytas aplinkybes vertina atsakovas. Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų ar reikšmingų argumentų, sudarančių pagrindą kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, o nustatyti ginčijamo individualaus administracinio akto trūkumai yra esminiai bei pakankami tokiam aktui panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

37. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius