2025-08-01 Nr. BB-3724-1-01-1-35924-2020-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2770/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35924-2020-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo J. M. (J. M.) gynėjo advokato Viktoro Kičiatovo kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo J. M. gynėjas advokatas V. Kičiatovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai deklaratyviai ir nepagrįstai konstatavo, kad J. M. veikė dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Teismai neatskleidė būtinųjų organizuotos grupės požymių, asmenų susitarimo, vaidmenų pasiskirstymo, nuteistojo J. M. ir kitų nuteistųjų suvokimo priklausant organizuotai grupei. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nevertino A. M. parodymų apie jam ikiteisminio tyrimo pareigūnų darytą psichologinį spaudimą, taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas, reglamentuojančias įrodymų ištyrimą. Kasatorius taip pat pažymi, kad teismai neteisingai nustatė nusikalstamos veikos baigtumo momentą ir tokiu būdu neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą. Be to, esminė apgaulė, turėjusi lemiamos reikšmės turto savininkui nuspręsti perduoti turtą tariamam pirkėjui, buvo ne J. M. panaudoti svetimi duomenys atsiimant prekes pašto skyriuje, o svetimų mokėjimo kortelių duomenų pateikimas prekybos centrui. Byloje buvo nustatyta, kad J. M. pašto skyriuje klastojo siuntų atsiėmimo žurnalą pasirašydamas kito asmens vardu, tačiau sukčiavimo sudėčiai tai įtakos neturėjo. Dokumento klastojimas atsiimant prekes pašte negali būti laikomas esminės apgaulės užvaldant svetimą turtą elementu. J. M. neteisėtai panaudoti kitų asmenų duomenys atsiimant siuntas nebuvo naudojami užsakant prekes iš parduotuvių. J. M. svetimų mokėjimo kortelių duomenų niekada neturėjo, jų neklastojo, nenaudojo, prekių iš prekybos centrų neužsakinėjo. Teismai, neteisingai įvertinę šias aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, gynėjas ginčija abiejų instancijų teismų atliktą įrodymų vertinimą ir nustatytas bylos aplinkybes, kuriomis remiantis padarytos išvados dėl J. M. kaltumo, o kasacijos pagrindai – netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir esminiai baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimai – nurodomi formaliai. Kasaciniame skunde, kaip ir apeliaciniame skunde, pateikiamas savas įrodymų ir aplinkybių vertinimas, kas nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinio skundo teiginiai apie padarytus BPK normų pažeidimus tiriant ir vertinant įrodymus, grindžiami tik subjektyviomis interpretacijomis ir savaime nesuponuoja išvados, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir (ar) teismų padarytus esminius BPK pažeidimus. Paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo J. M. (J. M.) gynėjo advokato Viktoro Kičiatovo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Albinas Antanaitis