2025-12-03 Nr. AB-21270-3-61-3-09028-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1193-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09028-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. G. ir G. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. G. ir G. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Bema“, E. N., N. P. B., V. B. ir S. P.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai V. G. ir G. G. (toliau kartu – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK, Komisija) 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 21RE-(AG-577/04-2023) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2023 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 1SS-1137-(5.59E.) (toliau – ir NŽT sprendimas) ir panaikinti (pabaigti) 2007 m. vasario 23 d. Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. 14-248 nustatytą servitutą, kuriuo leista kitiems asmenims eiti, važiuoti ar ginti gyvulius 4 m pločio esamu keliu, plane pažymėtu indeksu S3, kurio plotas 0,2400 ha. Taip pat pareiškėjas G. G. prašė priteisti jam 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad 2023 m. sausio 12 d. jie kreipėsi į NŽT su prašymu panaikinti administraciniu aktu - Utenos apskrities viršininko 2007 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 14-248 nustatytą servitutą, kuriuo leista kitiems asmenims eiti, važiuoti ar ginti gyvulius 4 m pločio esamu keliu, plane pažymėtu indeksu S3, kurio plotas 0,2400 ha (toliau – ir Servitutas). NŽT Molėtų skyrius 2023 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 40SD-350-(14.40.137E.) (toliau – ir NŽT Molėtų skyriaus sprendimas) prašymo netenkino, nurodęs, kad Servituto būtinumas neišnyko, nes jį panaikinus kitų sklypų savininkai negalėtų tinkamai naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais. 2023 m. vasario 10 d. pareiškėjai kreipėsi į NŽT, prašydami panaikinti NŽT Molėtų skyriaus 2023 m. vasario 8 d. sprendimą ir įpareigoti NŽT priimti sprendimą dėl Servituto panaikinimo. Pareiškėjų teigimu, Servitutas yra nereikalingas, jo vieta (konfigūracija) žemės sklype ir viešpataujantys daiktai nežinomi. NŽT 2023 m. kovo 10 d. raštu Nr. 1SS-335-(5.59E) informavo pareiškėjus, kad jų prašymas panaikinti administraciniu aktu nustatytą Servitutą NŽT galėtų būti tenkintas, jei pareiškėjai NŽT pateiktų susitarimus su gretimų žemės sklypų savininkais dėl servituto pasibaigimo. Nesutikdami su NŽT minėtame sprendime nurodyta pozicija, pareiškėjai 2023 m. balandžio 7 d. kreipėsi į LAGK, prašydami panaikinti NŽT 2023 m. kovo 10 d. raštą Nr. 1SS-335-(5.59E) ir įpareigoti NŽT panaikinti Servitutą. LAGK 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 21RE-338 (AG-270/07-2023) iš dalies tenkino pareiškėjų skundą - panaikino NŽT 2023 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 1SS-335-(5.59 E.) „Dėl atsakymo į Jūsų skundą“ ir įpareigojo NŽT teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. vasario 10 d. skundą bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Pareiškėjai gavo 2023 m. liepos 20 d. NŽT sprendimą, kuriuo jie informuoti, jog iš naujo išnagrinėjus jų 2023 m. vasario 10 d. skundą, nėra teisinio pagrindo laikyti, kad Servituto būtinumas yra išnykęs. Nesutikdami su 2023 m. liepos 20 d. NŽT sprendimu, jie kreipėsi į LAGK, prašydami panaikinti nurodytą sprendimą ir įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. vasario 10 d. skundą. LAGK, išnagrinėjusi 2023 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjų skundą, priėmė skundžiamą Sprendimą.

3. Pareiškėjų teigimu, LAGK priimdama skundžiamą Komisijos sprendimą iš esmės nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su Servituto pažymėjimu teisės aktų reikalavimus atitinkančiame žemės sklypo plane, nenagrinėjo aplinkybių, kur žemės sklype yra Servitutas (kur jis prasideda, kur baigiasi, kokia Servituto konfiguracija, kurioje Žemės sklypo vietoje jis yra ir pan.). Pagal Servituto nustatymo metu galiojusius teisės aktus, žemės sklypų planai turėjo būti parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (2005 m. balandžio 1 d.–2014 m. gruodžio 31 d. redakcija) (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis (48–53 p.), žemės sklypo planą ruošiant pagal formą, pridedamą prie šitų taisyklių. Nurodytas teisės aktų nuostatas atitinkantis planas su pažymėtu Servitutu nei pareiškėjams, nei Komisijai nebuvo pateikti.

NŽT ir LAGK sprendė, kad Servitutas yra nurodytas (pažymėtas) 2006 m. rugsėjo 14 d. J. T. parengtame plane. Pareiškėjų nuomone, nurodytas dokumentas, nėra teisės aktų reikalavimus atitinkantis Žemės sklypo planas, o yra tik abrisas, t. y. vietovės scheminis brėžinys su horizantaliųjų geodezinių matavimų duomenimis, skirtas tiksliems žemėlapiams sudaryti (Visuotinė lietuvių enciklopedija). Tai, kad minėtas dokumentas yra tik abrisas, o ne Žemės sklypo planas, patvirtino ir NŽT Molėtų skyrius 2023 m. balandžio 18 d. rašte Nr. 40SD-1280-(14.40.137.E.), nurodęs, kad pareiškėjams yra teikiama žemės sklypo abriso kopija.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje (toliau – ir Metodika) abrisas žemėtvarkos projektų rengimo prasme apibūdinamas kaip pagalbinė medžiaga (Metodikos 80.6, 81.7. p.) ir nėra prilyginamas žemės sklypo planui.

Pareiškėjams NŽT Molėtų skyrius 2024 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 40SD-1280-(14.40.137.E) yra pateikęs ir du Žemės sklypo planus, iš kurių matyti, kad UAB „Valstybinė projektų ir sąmatų ekspertizė“ parengtame Žemės sklypo plane Servitutas ne tik nenurodytas plano aprašomojoje dalyje prie sklypo kadastrinių duomenų, bet ir nepažymėtas; Žemės sklypo plane – priedas prie geodezinio plano, aprašomojoje dalyje nurodytas Servitutas (Nr. 203), tačiau nei plane, nei plano aprašomojoje dalyje jis aiškiai neapibrėžtas, t. y. nėra nurodyti jo kadastriniai duomenys (Servituto pradžia, pabaiga, vieta Žemės sklype, konfigūracija ir pan.). 2011 m. spalio 27 d.

UAB „Bema“ adresuotame rašte minėto plano sudarytoja autorė J. T. pripažino klaidą ir pasiūlė Servitutą išbraukti. Pareiškėjų nuomone, nesant teisės aktų reikalavimus atitinkančio žemės sklypo plano su pažymėtu Servitutu bei plano ir abriso sudarytojai pripažinus, kad sudarant šiuos dokumentus buvo padaryta klaida ir Servitutas turi būti išbrauktas, NŽT turėtų panaikinti Apskrities viršininko 2007 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. 14-248. Neegzistuojant žemės sklypo planui, kuriame būtų nurodyti Servituto duomenys identifikuojantys jo ilgį, plotį ir vietą (pradžią, pabaigą, konfigūraciją) jame bei nesant išviešintų, administraciniu aktu nustatytų viešpataujančių daiktų, nėra galimybių nustatyti:

1) kieno interesais šis Servitutas yra nustatytas;

2) kas turi teisę naudotis Servitutu;

3) kas faktiškai juo naudojasi/nesinaudoja. Be to, nesant duomenų apie faktinę Servituto padėtį žemės sklype, jo savininkas ir nuomotojas UAB „Bema“, tai pat ir bet kurie tretieji asmenys objektyviai negali žinoti, kur žemės sklype yra Servitutas ir to nežinodami juo naudotis.

4. Pareiškėjų nuomone, tiek NŽT, tiek LAGK nevertino Žemės sklypo bendraturčio ir gretimų žemės sklypų savininkų nuomonės ir aplinkybių, jog jie naudojasi šiuo Servitutu patekimui į jiems priklausančias žemes pagrįstumo, ką buvo būtina atlikti siekiant nustatyti, ar šių asmenų nuomonė ir nurodytos aplinkybės nėra formali jų pozicija. Taip pat LAGK ir NŽT nesiaiškino, ar šie asmenys iš esmės žino, kurioje žemės sklypo dalyje yra Servitutas (Servituto konfigūraciją), ar jis ribojasi su jų valdomais žemės sklypais, ar realiai/faktiškai naudojasi Servitutu, ar šie asmenys turi galimybes naudotis jiems priklausančiais sklypais nesinaudojant Servitutu, ar šie asmenys turi teisinį pagrindą naudotis Servitutu.

LAGK nevertino pareiškėjų nurodytų faktinių aplinkybių, kad žemės sklypo bendraturtis E. N., esant galiojančiai žemės sklypo muomos sutarčiai, neįgyvendina ir objektyviai negali įgyvendinti jokių savininko valdymo ir naudojimo teisių į jam priklausančią žemės sklypo dalį. Esant sudarytai ir galiojančiai nuomos sutarčiai, žemės sklypo bendrasavininkas E. N. iš esmės gali įgyvendinti tik turto disponavimo teisę ir negali įtakoti Žemės sklypo naudojimosi, valdymo teisių, kurias Nuomos sutarties pagrindu įgyvendina nuomininkas UAB „Bema“.

Žemės sklypo savininko, kuris objektyviai negali įgyvendinti naudojimo, valdymo teisių, nesutikimas panaikinti Servitutą tuo pagrindu, kad nesant Servituto jis negalėtų patekti prie jam priskirtos Žemės sklypo dalies, neturėtų būti vertinamas sprendžiant Servituto panaikinimo klausimą. E. N. tvirtinimas, kad Servitutu įmanoma patekti prie jam priskirtos 2,91 proc. žemės sklypo dalies, nėra pagrįstas įrodymais. Sprendime nėra nurodyta, kokiu teisės aktu remiantis būtinas visų bendrasavininkų sutikimas dėl Servituto panaikinimo, kai šis Servitutas yra nustatytas ne sandoriu, o administraciniu aktu.

Žemės sklypo bendrasavininko nesutikimas dėl Servituto panaikinimo neturėtų būti vertinamas arba laikytinas nepagrįstu, nes turto bendrasavininkų teisės ir pareigos bendrai valdomo turto atžvilgiu nustatytinos bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų. Taip pat LAGK nenagrinėjo ir nevertino aplinkybių, ar gretimų žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkės nesutikimas dėl Servituto panaikinimo yra pagrįstas.

LAGK nenustatinėjo ir nevertino to, kad pagal pareiškėjų pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenis iš žemės sklypo nėra jokių kelių ir/ar takų į gretutinius žemės sklypus. LAGK nenustatinėjo ir nevertino to, kad pagal NŽT pateiktą žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą nustatyta, jog minėtame žemės sklype ties riba su Žemės sklypu yra įrengta tvora, dėl kurios patekti iš Žemės sklypo į minėtą žemės sklypą, nėra galimybės. Tai, kad minėta tvora yra įrengta patvirtina ir pareiškėjų pateiktas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam N. P. B., įrengta žalios spalvos tinklo tvora.

Pareiškėjų pateikti ir šiame skunde aptarti įrodymai, įskaitant ir faktinių aplinkybių protokolą patvirtina, kad jokių kelių, takų ar pan., kurie patvirtintų gretutinių žemės sklypų savininkės patekimą iš žemės sklypo į jai priklausančius sklypus, nėra, o žemės sklypo bendraturtis iš esmės nesinaudoja ir objektyviai negali naudotis jam priklausančia žemės sklypo dalimi.

5. Komisija nevertino pareiškėjų skunde nurodytų argumentų, susijusių su NŽT 2023 m. liepos 4 d. Faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. FD-2741-(5.63.) (toliau – ir Patikrinimo aktas) nurodytais duomenis. Patikrinimo metu nustačius, jog gretutiniai žemės sklypai (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini),Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su valstybinės reikšmės rajoninio kelio ruožu Nr. 2810, o žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, NŽT, spręsdama servituto panaikinimo klausimą, turėjo įvertinti, ar gretutinių žemės sklypų savininkė turi galimybes tinkamai naudotis šiais sklypais panaikinus Servitutą.

Komisija rėmėsi nepagrįstomis NŽT išvadomis apie tai, kad Servitutas negali būti panaikintas dėl to, jog tik juo gretutinių žemės sklypų savininkė gali patekti į jai priklausančius žemės sklypus, nesant nuovažų į šiuos sklypus iš regioninio kelio. Pareiškėjų nuomone, ši NŽT išvada yra nepagrįsta, nes NŽT ir LAGK netinkamai vertino aplinkybes apie tai, kad visi šie sklypai ribojasi su keliais iš kurių galima tiesiogiai patekti į šiuos sklypus. Pareiškėjų nuomone, nuovažų nesuformavimas negali būti vertinamas kaip aplinkybė kliudanti patekti į šiuos žemės sklypus, kadangi gretutinių žemės sklypų savininkė turi objektyviai įmanomas galimybes tokias nuovažas suformuoti, nepažeidžiant pareiškėjų interesų.

Tai, kad įsirengti į šiuos sklypus nuovažas nuo kelio yra galima, patvirtina faktas, kad gretutinių žemės sklypų savininkei priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuovaža iš šio sklypo į kelią yra suformuota ir naudojama siekiant patekti į sklypą. Pareiškėjų nuomone, esant nustatytiems faktams , kad visi gretutiniai žemės sklypai ribojasi su keliais, turėjo būti atsižvelgta į tai, kad gretutinių žemės sklypų savininkė turi objektyvias galimybes, nesinaudojant Žemės sklypu, patekti į jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus įsirengiant nuovažas arba naudojant jau turimą įvažiavimą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Šiuo atveju gretutinių žemės sklypų savininkė turi visas galimybes patekti į jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, pasirenkant patekimo būdus, t. y. suformuojant nuovažas; patenkant į juos ir be suformuotų nuovažų; patenkant iš kito besiribojančio ir asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.

6. NŽT faktinių duomenų patikrinimą atliko ir Patikrino aktą surašė pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 27 straipsnio nuostatas. Pareiškėjai apie faktinių duomenų patikrinimą nebuvo informuoti, dėl to jie neturėjo objektyvių galimybių dalyvauti atliekant patikrinimą, pateikti savo paaiškinimus, taip pat patikrinimo metu patikrinti ir duomenis, kurie buvo fiksuoti pareiškėjų pateiktame Patikrinimo akte. Nesudarius pareiškėjams galimybės dalyvauti faktinių aplinkybių nustatyme, nebuvo fiksuotos ir nustatytos visos su ginčo dalyku susijusios faktinės aplinkybės. Patikrinimu buvo fiksuotos tik NŽT aktualios aplinkybės. Pareiškėjai po to, kai buvo sudaryta galimybė pareiškėjams susipažinti su Patikrinimo aktu, kreipėsi į NŽT su pasiūlymu pakartotinai atlikti patikrinimą, tačiau atsakymo negavo.

7. Atsakovas NŽT atsiliepime į skunde prašė jį atmesti.

8. NŽT nuomone, LAGK iš esmės išnagrinėjo visus pareiškėjų argumentus, aptarė ir įvertino visą turimą bei jai pateiktą informaciją ir dokumentus, motyvuotai bei argumentuotai pasisakė dėl visų NŽT veiksmų ir remdamasi teisės aktų nuostatomis priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą. Pareiškėjai 2023 m. vasario 10 d. skundu kreipėsi į NŽT dėl NŽT Molėtų skyriaus 2023 m. vasario 8 d. rašto Nr. 40SD-350-(14.40.137 E.) „Dėl kelio servituto panaikinimo“ (toliau – ir 2023 m. vasario 8 d. raštas), kuriuo buvo atsisakyta panaikinti žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), nustatytą 0,24 ha ploto kelio servitutą (tarnaujantis daiktas).

NŽT Molėtų skyrius sprendė, kad Žemės sklype nustatytu kelio servitutu naudojasi ir gretimų žemės sklypų savininkai, todėl padarė išvadą, kad servituto būtinumas neišnyko ir nėra pagrindo jo panaikinti. Taip pat laikė, kad, panaikinus kelio servitutą, kitų žemės sklypų savininkai negalėtų tinkamai naudotis nuosavybės teise jiems priklausančiais žemės sklypais. NŽT 2023 m. liepos 20 d. rašte Nr. 1SS-1137-(5.59 E.) „Dėl atsakymo į jūsų skundą“ nurodė, kad atsižvelgiant į Žemės sklypo bendraturčio pateiktą informaciją ir į 2023 m. liepos 4 d. faktinių duomenų patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo laikyti, kad 0,24 ha ploto kelio servituto (tarnaujantis daiktas) būtinumas yra išnykęs. Žemės sklypui 0,24 ha ploto kelio servitutas S3 (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius 4 m pločio esamu keliu, nustatytas Utenos apskrities viršininko 2007 m. vasario 23 d.

įsakymu Nr. 14-248 „Dėl Utenos apskrities viršininko 2002 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. 10-06-632 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone“ pakeitimo“. Saugomoje Žemės sklypo dokumentų byloje yra komplektuojamas Žemės sklypo planas, 2006 m. rugsėjo 14 d. parengtas projekto autorės J. T., kuriame yra pažymėtas kelio servitutas „S3“. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje matyti, kad Žemės sklypas šiaurės rytų ir rytų pusėse ribojasi su žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2954-281/2012 buvo atmestas Žemės sklypo nuomininkės UAB „Bema“ prašymas panaikinti pirmiau minėtą servitutą. Be to, Žemės sklypo bendraturtis 2023 m. liepos 11 d. rašte nurodė, kad nesutinka su 0,24 ha ploto kelio servituto (tarnaujantis daiktas), esančio Žemės sklype, panaikinimu, kadangi šis kelio servitutas aktualus ir reikalingas, tai yra vienintelis kelias į jo Žemės sklypo dalį. Taip pat 2023 m. liepos 20 d. gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė informavo NŽT Molėtų skyrių (reg.

Nr. 40FP-1691), kad nesutinka su minėto kelio servituto panaikinimu. Apie tai pareiškėjams buvo pranešta NŽT 2023 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 1SS-1320-(5.59 E.) „Dėl atsakymo į Jūsų pasiūlymą, prašymą ir skundą“.

9. Atsakovo vertinimu, skunde nepagrįstai teigiama, kad faktinių duomenų patikrinimas laikytinas ne tik neinformatyviu, bet ir pažeidžiančiu pareiškėjų interesus, kad dėl to NŽT ir LAGK priėmė nepagrįstus sprendimus, kuriais, nepanaikinus servituto, pažeidžiami pareiškėjų, kaip savininkų, interesai. 2023 m. liepos 4 d. faktinių duomenų patikrinimas vietovėje buvo vykdomas ne pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype, o gretimuose žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių savininkė buvo informuota apie planuojamą atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietovėje. Pareiškėjų nurodytas argumentas, kad nesivadovauta Antstolio protokolu, nesudaro pagrindo vertinti, kad netinkamai įvykdytas LAGK 2023 m. gegužės 16 d. sprendimas ir atlikta administracinė procedūra. LAGK, įvertinusi nurodytas aplinkybes, laikė, kad NŽT skundžiamame sprendime išsamiai išdėstė nustatytus faktus ir pagrindė juos tinkamu teisiniu vertinimu. LAGK pagrįstai sprendė, kad tokiu būdu NŽT tinkamai įgyvendino pareiškėjų 2023 m. vasario 10 d. skundo nagrinėjimo procedūrą.

10. LAGK pagrįstai sprendė, kad tuo atveju, kai servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu, jis gali būti panaikintas NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, tik atitinkamai esant viešpataujančiojo daikto savininko raštu įformintam atsisakymui ir / arba tarnaujančiojo daikto ir viešpataujančiojo daikto savininkų tarpusavio susitarimui. Priešingu atveju ginčas nagrinėtinas teisme, kur ir spręstina, ar išnyko servituto, nustatyto administraciniu aktu, būtinumas, dalykas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-344-415/2019).

11. NŽT nuomone, priimtas sprendimas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) keliamus reikalavimus, yra teisėtas, pagrįstas, argumentuotas ir motyvuotas. Sprendimas buvo priimtas įvertinus ne tik pareiškėjų raštuose nurodytas aplinkybes, bet ir atsižvelgus į NŽT turimą medžiagą, VĮ Registrų centro bei kitus duomenis. NŽT neturi teisinio pagrindo panaikinti servituto, nes jo būtinumas neišnyko. Todėl tolimesnis skundo nagrinėjimas nesukels teisinių pasekmių. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia (nagrinėjamu atveju ginčą gali išspręsti tik teismas), jis negali būti ginčo objektu. Komisijos sprendimas yra tinkamai motyvuotas tiek nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek ir pateiktu teisiniu pagrindimu.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Bema“ atsiliepime į skundą prašė jį tenkinti.

13. UAB „Bema“ nuo 1999 m. rugsėjo 20 d. iki 2098 m. rugsėjo 20 d. nuomoja visą žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės nuomos sutarties pasirašymo metu žemės sklypas priklausė valstybei ir buvo užstatytas UAB „Bema“ nuosavybės teise priklausančiais pastatais. Dėl nurodytos priežasties, tada sklypas nepateko į grąžinamo natūra turto sąrašą. Valstybinės žemės sklypo 1999 m. rugsėjo 20 d. Nuomos sutartyje šalys buvo suderinę tik vieną servitutą – “8. Servitutai - leisti naudotis kitiems asmenims „Bebrusų“ ežero pakrantės 10 metrų pločio juosta.

Servituto plotas 4 112 kv. m“. Ši ežero pakrantės 10 m pločio juosta pažymėta Nekilnojamojo turto registre (toliau -ir NTR) registruotame oficialiame žemės sklypo plane. Jokie kiti servitutai nuo 1999 m. rugsėjo 20 d. iki šio atsiliepimo pateikimo dienos žemės nuomos sutartyje nebuvo nustatyti, pati žemės nuomos sutartis niekada nebuvo keista. Nuomojamo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) oficialiame plane iš NTR servitutas S3 ir nepaminėtas. Daugiau negu 10 metų: niekas niekada nebandė naudotis ir niekas niekada nesinaudojo jokiu 4 m pločio esamu keliu kaip apibrėžtas servitutas S3, įskaitant gretimų žemės sklypų savininkus; nei šiuo metu žemės sklypo bendraturčiu esantis E. N., nei gretutinių žemės sklypų savininkai niekada nei žodžiu, nei raštu nesikreipė į UAB „Bema“ su jokiu pasiūlymu, kaip konkrečiai jie mato servituto kelio S3 konfiguraciją, ir su klausimais, susijusiais su jų galimybe patekti į jiems priklausančius žemės sklypus; - žemės sklypo dalies savininkas E. N. niekada nesinaudojo jam priklausančia žemės sklypo dalimi ir juo labiau nesinaudojo jokiu 4 m pločio esamu keliu kaip apibrėžtas servitutas S3;

žemės sklypo dalies savininkas E. N. negali naudotis žemės sklypu (nei savo dalimi, nei bendrai), nes naudojimosi žemės sklypu teisės iki 2098 m. rugsėjo 20 d. yra perduotos UAB „Bema“; Nei UAB „Bema“, nei pareiškėjai, nei atsakovas, nei kiti tretieji asmenys, nesant žemės sklypo plano, kur būtų pažymėtas servitutas S3 su aiškia jo kofiguracija žemės sklype, negali pasakyti kur tas servitutas yra. Be to, Servituto S3 kelio ilgis turi būti 600 m, o pats žemės sklypas yra tik apie 350 m pločio. Tai aiškiai vizualizuojama plane iš www.maps.lt, iš kurio matyti, kad įsakymu nustatyto ilgio kelias turėtų baigtis gerokai toliau nei yra tolimiausia žemės sklypo riba.

14. Nei vienas iš gretutinių žemės sklypų savininkų niekada nesinaudojo žemės sklypu siekiant patekti į jiems priklausančius gretutinius žemės sklypus ir objektyviai to negalėjo ir negali padaryti, nes jie nežino, kur yra Servitutas. Tretieji asmenys taip pat nenurodė ir nepagrindė aplinkybių apie faktinį žemės sklypo naudojimą, siekiant tinkamai naudoti jiems priklausančius žemės sklypus ar jų dalis. Kartu su atsiliepimais tretieji suinteresuoti asmenys nepateikė įrodymų apie tai, kad jiems priklausantys žemės sklypai ar jų dalys turi viešpataujančio daikto teisinį statusą. Vertinant tai, kad viešame registre (ir beje, niekur kitur) nėra registruotos žymos apie tai, kad gretutinių žemės sklypų, priklausančių tretiesiems asmenims, nustatytas viešpataujančio daikto teisinis statusas, iš esmės negali būti sprendžiama apie tai, kad Servitutas yra nustatytas šių žemės sklypų tinkamam naudojimui. Tretieji asmenys - gretutinių žemės sklypų savininkai, turi visas galimybes įsirengti įvažiavimus į jiems priklausančius žemės sklypus, kadangi jiems priklausantys žemės sklypai ribojasi su rajoniniu keliu ((duomenys neskelbtini) gatve). Tai, kad tokius įvažiavimus tretieji asmenys – gretutinių žemės sklypų savininkai, gali įsirengti, patvirtina ir teismui pareiškėjų pateiktas VĮ Registrų centras išrašas/planas, iš kurio matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo – N. P. B. yra įsirengusi įvažiavimą į jai priklausantį žemės, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su jai nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. P. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

16. S. P. atsiliepime nurodė, kad Žemės sklype nustatytas kelio servitutas, leidžiantis šiuo servitutu kitiems asmenims eiti, važiuoti ar ginti gyvulius 4 m pločio esamu keliu, kuris įregistruotas NTR. S. P. priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su sklypu, kurio unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nuovažos privažiavimui į sklypą nėra, todėl Servitutas yra vienintelis kelias, kuriuo galima patekti į šį sklypą. Kadangi Servituto būtinumas nėra išnykęs bei nėra kitų teisės aktuose numatytų Servituto pasibaigimo pagrindų, prašė skundo netenkinti.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip.

18. Žemės sklype nustatytas kelio servitutas, leidžiantis šiuo servitutu kitiems asmenims eiti, važiuoti ar ginti gyvulius 4 m pločio esamu keliu, kuris įregistruotas NTR. 2023 m. rugpjūčio 2 d. trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo nuosavybės teisę į 0,7889 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Servitutas yra vienintelis kelias, kuriuo galima patekti į jam priklausantį sklypą. Sklypas su keliu Pabebrusė-Pagaluonė ribojasi aukštu šlaitu, todėl įrengti nuovažą į sklypą būtų sudėtinga, ne tik dėl to, kad tai pareikalautų ženklių finansinių investicijų, bet ir dėl to, kad miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastrūkturai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. Šiuo metu yra rengiamas miškotvarkos projektas, kurio įgyvendinimas panaikinus Servitutą taptų neįmanomas. Jis reikalingas ne tik gretimų sklypų savininkams – juo patenkama į vandens telkinio – Bebrusų ežero, pakrantę, atitinkamai, panaikinus Servitutą neliktų prieigos prie šio ežero. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Servituto būtinumas nėra išnykęs bei nėra kitų, teisės aktuose numatytų, Servituto pasibaigimo pagrindų.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. P. B. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

20. Žemės sklype nustatytas Servitutas, leidžiantis šiuo servitutu kitiems asmenims eiti, važiuoti ar ginti gyvulius 4 m pločio esamu keliu, kuris įregistruotas NTR. Servitutas yra naudojamas patekimui į besiribojantį trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) jame esančio miško tvarkymo darbams atlikti. Miško žemės sklypas yra pelkėtas, įrengti jame kitą kelią nėra galimybės, todėl Servitutas yra vienintelis kelias, kuriuo galima patekti į trečiojo suinteresuoto asmens sklypą. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Servituto būtinumas nėra išnykęs bei nėra kitų, teisės aktuose numatytų, Servituto pasibaigimo pagrindų.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. N. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

22. Tiek NŽT, tiek ir LAGK pagrįstai sprendė, kad servituto būtinybė neišnykusi ir neįvyko esminių faktinių aplinkybių, buvusių servituto nustatymo momentu ir nulėmusių servituto būtinybę, pasikeitimų. NŽT ne tik kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį raštu dėl savo pozicijos išdėstymo dėl šioje byloje nagrinėjamo servituto reikalingumo ir aktualumo, bet ir pati, siekdama nustatyti, ar šiuo metu vis dar egzistuoja faktinis pagrindas taikyti Servitutą, 2023 m. liepos 4 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad vienintelis kelias patekti į gretimus žemės sklypus yra ginčijamas Servitutas. Servitutas, kaip tarnaujančio daikto savininko nuosavybės teisę varžanti priemonė, gali egzistuoti tik tiek, kiek jis yra būtinas viešpataujančio daikto naudojimo pagal paskirtį galimybei užtikrinti. Tokios būtinybės išnykimas ar, kitaip tariant, galimybės alternatyviais būdais užsitikrinti normaliomis sąnaudomis pagrįstą viešpataujančio daikto naudojimą pagal paskirtį buvimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 4.135 straipsnio 1 dalies prasme reiškia, kad yra įvykęs esminis faktinių aplinkybių pasikeitimas, sudarantis pagrindą panaikinti servitutą. Bet šiuo atveju trečiojo suinteresuoto asmens patekimas prie jam priklausančio sklypo negali būti užtikrintas kitais patekinimo į žemės sklypą būdais, todėl Servitutas yra būtinas.

23. Tiek trečiojo suinteresuoto asmens E. N. padėtis, tiek ir kitų trečiųjų suinteresuotų asmenų neturi būti bloginama ir prioritetas neturėtų būti teikiamas pareiškėjų reikalavimams. Esminio tokių aplinkybių pasikeitimo įrodinėjimo našta tenka asmeniui, reikalaujančiam servituto panaikinimo, tačiau visus skunde išdėstytus argumentus paneigia šioje byloje esantys faktiniai duomenys.

II. 24. Regionų administracinio teismas 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjų Valentinos ir G. G. skundą atmetė.

25. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

25.1. pareiškėjams nuosavybės teise priklauso 4172/4297 Žemės sklypo, o E. N. 2000/68752 Žemės sklypo. Nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Pareiškėjams priklausančio žemės sklypo sudaryta nuomos sutartis iki 2098 m. nuomoja UAB „Bema“, bei sudaryta subnuomos sutartis. NTR įregistruotas Servitutas S3 (tarnaujantis): leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius 4 m pločio esamu keliu, plane pažymėtu indeksu S3. Kelio servituto tarnaujantis daiktas – Žemės sklypas. Įregistravimo pagrindas – Apskrities viršininko 2007 m. vasario 23 d. įsakymas.

25.2. Apskrities viršininko 2007 m. vasario 23 d. įsakymu Žemės sklype nustatytas 0,24 ha ploto servitutas, plane pažymėtas indeksu S3, – leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius 4 m pločio esamu keliu.

25.3. Pareiškėjai NŽT Molėtų skyriui pateikė 2023 m. sausio 12 d. prašymą panaikinti Apskrities viršininko 2007 m. vasario 23 d. įsakymu nustatytą Servitutą, remdamiesi CK 4.130 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 4.133 straipsniu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi. Nurodė, kad dėl neegzistuojančio viešpataujančio daikto per daugelį praėjusių metų niekas nei vieno karto neskelbė savo teisės ir nesinaudojo Servitutu.

25.4. NŽT Molėtų skyrius 2023 m. vasario 8 d. sprendime nurodė, kad Servituto būtinumas pareiškėjų Žemės sklypui, vadovaujantis CK nuostatomis, neišnyko ir nėra pagrindo jo panaikinti. Pareiškėjų prašymas netenkinamas, nes panaikinus Servitutą Žemės sklype, kitų sklypų savininkai negalėtų tinkamai naudotis nuosavybės teise jiems priklausančiais žemės sklypais.

25.5. Pareiškėjai su skundu kreipėsi į NŽT, kuri 2023 m. kovo 10 d. sprendime Nr. 1SS-335-(5.59 E.) „Dėl atsakymo į Jūsų skundą“ nurodė, kad vadovaujantis CK 4.135 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjai NŽT Molėtų skyriui turi pateikti susitarimą (sutikimą) su gretimų žemės sklypų savininkais dėl kelio servituto panaikinimo, tuomet NŽT Molėtų skyrius galėtų spręsti klausimą dėl šio servituto panaikinimo.

25.6. Pareiškėjai, nesutikdami su NŽT 2023 m. kovo 10 d. sprendimu, 2023 m. balandžio 7 d. pateikė skundą LAGK, prašydami panaikinti NŽT 2023 m. kovo 10 d. sprendimą ir įpareigoti NŽT panaikinti Servitutą Žemės sklype.

25.7. LAGK 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, panaikino NŽT 2023 m. kovo 10 d. sprendimą ir įpareigojo NŽT teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. vasario 10 d. skundą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė. LAGK padarė išvadą, kad NŽT, nagrinėdama pareiškėjų 2023 m. vasario 10 d. skundą, nevertino skunde nurodytų aplinkybių, kad šiuo metu Servitutu niekas nesinaudoja, 2023 m. kovo 10 d. sprendimo nepagrindė skundo pateikimo metu egzistuojančiais faktiniais duomenimis, todėl 2023 m. kovo 10 d. sprendimas panaikintas kaip neatitinkantis VAĮ reikalavimų.

25.8. NŽT Molėtų skyrius 2023 m. liepos 3 d. raštu Nr. 40SD-2305-(14.40.103.) „Dėl kelio servituto panaikinimo“ kreipėsi į pareiškėjus bei gretimų žemės sklypų savininkę, prašydamas per 5 d. d. nuo šio pranešimo gavimo dienos pateikti nuomonę, ar naudojasi Servitutu, esančiu Žemės sklype, tuo atveju, jei pareiškėjai nesinaudoja, ar Servitutas gali būti panaikintas.

25.9. NŽT Molėtų skyrius 2023 m. liepos 3 d. raštu Nr. 2307 kreipėsi į Žemės sklypo bendraturtį, prašydamas per 5 d. d. nuo šio pranešimo gavimo dienos pateikti nuomonę, ar jis naudojasi Servitutu, esančiu Žemės sklype, tuo atveju, jei nesinaudoja, ar servitutas gali būti panaikintas.

25.10. NŽT Molėtų skyrius 2023 m. liepos 4 d. atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje ir nustatė, kad žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su valstybinės reikšmės rajoninio kelio ruožu Nr. 2810, įrengtų nuovažų nuo šio kelio privažiavimui į žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra. Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su (duomenys neskelbtini), nuovažos nuo (duomenys neskelbtini) privažiavimui į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra. Vienintelis kelias patekimui į gretimus žemės sklypus yra Servitutas Žemės sklype.

25.11. NŽT, vykdydama LAGK 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjų 2023 m. vasario 10 d. skundą ir priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad iš NŽT Molėtų skyriaus pateiktų dokumentų nustatyta, kad Žemės sklype Servitutas, suteikiantis teisę kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius 4 m pločio esamu keliu, nustatytas Apskrities viršininko 2007 m. vasario 23 d. įsakymu.

25.12. Atsižvelgdama į Žemės sklypo bendrasavininko pateiktą informaciją ir 2023 m. liepos 4 d. faktinių duomenų patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, NŽT konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo laikyti, kad Servituto būtinumas yra išnykęs, todėl NŽT Molėtų skyrius 2023 m. vasario 8 d. sprendimu pagrįstai atsisakė panaikinti Žemės sklype nustatytą Servitutą.

25.13. LAGK, išnagrinėjusi 2023 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjų skundą, priėmė skundžiamą sprendimą.

26. Teismas nurodė, kad LAGK ir NŽT iš esmės išnagrinėjo visus pareiškėjų argumentus, aptarė ir įvertino visą turimą bei jai pateiktą informaciją ir dokumentus, motyvuotai bei argumentuotai pasisakė dėl visų NŽT veiksmų ir remdamasi teisės aktų nuostatomis priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad NŽT, vykdydama LAGK 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą, atliko viešojo administravimo procedūrą, siekdama nustatyti, ar yra faktiniai ir teisiniai pagrindai Servitutui panaikinti ir iš naujo išnagrinėjo pareiškėjų 2023 m. vasario 10 d. skundą.

NŽT 2023 m. liepos 3 d. raštu Nr. 2306 kreipėsi į gretimų žemės sklypų savininką, 2023 m. liepos 3 d. raštu Nr. 2305 ir 2023 m. liepos 3 d. raštu Nr. 2307 kreipėsi į Žemės sklypo savininkus (pareiškėjus ir Žemės sklypo bendraturtį), prašydama pateikti nuomonę dėl Žemės sklype nustatyto Servituto naudojimo ir galimybės jį panaikinti. NŽT 2023 m. liepos 11 d. buvo gautas Žemės sklypo bendraturčio 2023 m. liepos 10 d. raštas, kuriame jis nurodė, kad nesutinka dėl Servituto panaikinimo, nes šis servitutas yra aktualus ir reikalingas patekti į jam priklausančią Žemės sklypo dalį.

Be to, byloje esantis NŽT 2023 m. rugpjūčio 22 d. raštas patvirtina, kad ir gretimų žemės sklypų savininkė taip pat nesutinka panaikinti su Servitutą ir 2023 m. liepos 20 d. raštu apie tai informavo NŽT Molėtų skyrių. Be to, pati NŽT, siekdama nustatyti, ar šiuo metu vis dar egzistuoja faktinis pagrindas taikyti Servitutą, 2023 m. liepos 4 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir Patikrinimo akte nustatė, kad vienintelis kelias patekti į gretimus žemės sklypus yra Servitutas Žemės sklype. NŽT, vykdydama LAGK 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą, atlikusi viešojo administravimo procedūrą, nustačiusi, kad Žemės sklype esančio Servituto būtinumas nėra išnykęs, priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo laikyti, jog Servituto būtinumas yra išnykęs, todėl NŽT Molėtų skyrius 2023 m. vasario 8 d. sprendimu pagrįstai atsisakė panaikinti Žemės sklype nustatytą Servitutą.

Tokiu būdu atsakovas tinkamai įgyvendino pareiškėjų 2023 m. vasario 10 d. skundo nagrinėjimo procedūrą. Sprendime pateiktas vertinimas bei papildomai pateikta medžiaga rodo, kad atsakovas pašalino tuos trūkumus, kurie buvo nustatyti LAGK, nagrinėjant NŽT 2023 m. kovo 10 d. raštą, atsakant į pareiškėjų 2023 m. vasario 10 d. skundą, ir skundžiamas sprendimas yra tinkamai motyvuotas tiek nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek ir pateiktu teisiniu pagrindimu.

27. Teismas pažymėjo, jog 2023 m. liepos 4 d. faktinių duomenų patikrinimas vietovėje buvo vykdomas ne pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype, o gretimuose žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių savininkė buvo informuota apie planuojamą atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietovėje. LAGK teisingai sprendė, kad Patikrinimo aktas buvo surašytas vykdant LAGK 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą, konstatuojant tuo metu nustatytą faktinę situaciją, todėl laikė, kad NŽT pagrįstai vadovavosi būtent Patikrinimo aktu, kuris buvo surašytas vykdant administracinę procedūrą. LAGK, įvertinusi nurodytas aplinkybes, laikė, kad NŽT skundžiamame sprendime išsamiai išdėstė nustatytus faktus ir pagrindė juos tinkamu teisiniu vertinimu. LAGK pagrįstai sprendė, kad tokiu būdu NŽT tinkamai įgyvendino pareiškėjų 2023 m. vasario 10 d. skundo nagrinėjimo procedūrą. LAGK, įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą pagrįstai sprendė, kad tuo atveju, kai servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu, jis gali būti panaikintas NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, tik atitinkamai esant viešpataujančiojo daikto savininko raštu įformintam atsisakymui ir / arba tarnaujančiojo daikto ir viešpataujančiojo daikto savininkų tarpusavio susitarimui.

28. Servitutas Žemės sklype buvo nustatytas viešojo administravimo subjekto administraciniu aktu, kuriame nei viešpataujantysis daiktas, nei viešpataujančiojo daikto savininkai neindividualizuoti – teisė eiti, važiuoti arba ginti gyvulius keliu suteikta kitiems asmenims, t. y. neapibrėžtam naudotojų ratui. Tokiu atveju nustatyti, ar yra faktiniai ir teisiniai pagrindai servitutui panaikinti išnykus jo būtinumui, pagal suinteresuotojo tarnaujančiojo daikto savininko pareiškimą, privalo NŽT. NŽT, vykdydama LAGK 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą, atliko administracinę procedūrą, kurios metu, nagrinėdama pareiškėjų skundą ir sprendė, ar yra pagrindas Žemės sklype panaikinti Servitutą išnykus jo būtinumui. 2023 m. vasario 10 d. skundą dėl Servituto panaikinimo pateikė tik pareiškėjai, kito Žemės sklypo bendraturčio nuomonė dėl Servituto panaikinimo nebuvo išreikšta. Žemės sklypo bendraturčiai turi vienodas teises į Žemės sklypą. Taigi ir Žemės sklypo bendraturčio pozicija turėjo būti išreikšta. NŽT kreipėsi į visus Žemės sklypo savininkus dėl nuomonės pateikimo. Žemės sklypo bendraturtis pateikė prieštaravimą dėl Servituto panaikinimo, nurodydamas, kad nustatytas servitutas yra jam aktualus ir reikalingas, taigi nėra pačių Žemės sklypo bendraturčių sutarimo dėl Servituto panaikinimo. NŽT pagrįstai kreipėsi ir į Žemės sklypo savininkus (pareiškėjus) bei šio sklypo bendraturtį, kadangi, kaip minėta, prašymas buvo pateiktas tik dviejų žemės sklypo savininkų (pareiškėjų), tačiau nebuvo pateikta visų Žemės sklypo (tarnaujančio daikto) bendraturčių prašymo (sutikimo) dėl Servituto panaikinimo. Be to, ir gretimo žemės sklypo savininkė išreiškė nesutikimą dėl servituto panaikinimo. Atsakovo išvados dėl servituto reikalingumo šiuo aspektu yra individualizuotos skundžiamame sprendime.

29. Teismas nurodė, jog skundžiami sprendimai iš esmės atitinka VAĮ keliamus reikalavimus, yra teisėti, pagrįsti, argumentuoti ir motyvuoti. Sprendimai buvo priimti įvertinus ne tik pareiškėjų raštuose nurodytas aplinkybes, bet ir atsižvelgus į NŽT turimą medžiagą, VĮ Registrų centro bei kitus duomenis. NŽT neturi teisinio pagrindo panaikinti servituto, nes jo būtinumas neišnyko.

III. 30. Pareiškėjai V. G. ir G. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir pareiškėjų skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti pareiškėjui G. G. bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą.

31. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, jog jie į NŽT su prašymu panaikinti Servitutą kreipėsi siekdami įgyvendinti savo, kaip Žemės sklypo savininkų teises ir interesus, apibrėžiamus galimybe racionaliai naudoti Žemės sklypą panaikinus tuos apribojimus (Servitutą), kurių būtinumas yra išnykęs. Pareiškėjų prašymas panaikinti Servitutą buvo pateiktas ne dėl to, kad nuo administracinio akto, kuriuo nustatytas Servitutas būtų pasikeitusios aplinkybės, dėl kurių būtų išnykęs Servituto būtinumas, o dėl to, kad Žemės sklype neegzistuoja joks kelias, kuris pagal byloje esantį abrisą (NŽT ir LAGK vadinamą Žemės sklypo planu) įvardijamas Servitutu ir jokie tretieji asmenys, įskaitant ir Žemės sklypo bendrasavininkus, gretimų žemės sklypų savininkai faktiškai niekada neįgyvendino jokių Servituto suteiktų teisių. Pareiškėjų manymu, teismas turėjo įvertinti servituto panaikinimo teisinių santykių reglamentuojančių teisės aktų ir formuojamos teismų praktikos kontekste. Teismas, nurodęs, kad nesutikimas panaikinti Servitutą yra pakankamas pripažinti, jog Servitutas yra nepasibaigęs, pripažino, jog nėra būtina vertinti, ar šis sutikimas nėra formali pozicija, prieštaraujanti faktinei situacijai, nors privalėjo atlikti išsamų ginčo dalyką sudarančių aplinkybių tyrimą. Teismas turėjo įvertinti, ar asmenų nesutikimas / prieštaravimas bei nurodytos aplinkybės apie tai, kad jie naudojasi Servitutu, iš esmės atitinka faktines aplinkybes. Nei institucijos, nei teismas nesiaiškino, ar asmenys žino, kuri yra Servitutas, ar jis ribojasi su jų valdomais žemės sklypais, ar jie faktiškai naudojasi Servitutu, ar jie turi galimybes naudotis jiems priklausančiais sklypais, nesinaudojant Servitutu, ar asmenys turi teisinį pagrindą naudotis Servitutu. Pareiškėjų teigimu, nei vienas iš gretutinių žemės sklypų neturi jokių įvažiavimų, kelių, takų iš Žemės sklypo į jiems priklausančius žemės sklypus. Be to, visi gretutiniai žemės sklypai ribojasi su rajoniniu keliu / gatve, kas leidžia į šiuos sklypus patekti tiesiogiai nuo kelio/gatvės.

32. Žemės sklypo bendraturtis niekaip neįgyvendina ir objektyviai negali įgyvendinti naudojimosi ir valdymo teisių į jam priklausančią Žemės sklypo dalį, nes šias teises jis yra perdavęs pagal 99 metų terminuotą nuomos sutartį (nuomos terminas iki 2098 m.) nuomininkui UAB „Bema“. Pareiškėjų nuomone, Žemės sklypo bendraturčio nesutikimas panaikinti Servitutą iš esmės negali būti suabsoliutinamas ir dėl to, kad Žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagal kurią yra nustatyta kiekvieno iš Žemės sklypo bendraturčių turimos Žemės sklypo dalies vieta Žemės sklype, bet kada gali būti pakeista tiek bendru Žemės sklypo bendraturčių sutarimu, tiek ir teismine tvarka. Nevertinant to, kad Žemės sklypo bendraturtis neįgyvendina naudojimo ir valdymo teisių į jam priklausančią Žemės sklypo dalį, keičiant naudojimosi Žemės sklypu tvarką, nustatytinos ir sąlygos dėl kiekvieno iš savininkų patekimo prie jiems priskirtos Žemės sklypo dalies, ir šios sąlygos niekaip nėra susijusios su Servitutu.

33. Nors Patikrinimo aktu nustatytos su ginčo dalyku susijusios aplinkybės, NŽT išvada, jog nesant nuovažų iš šio rajoninio kelio ir (duomenys neskelbtini) gatvės į gretutinius žemės sklypus, gretutinių žemės sklypų savininkai į jiems priklausančius žemės sklypus gali patekti tik Servitutu, yra nepagrįsta. Pareiškėjų nuomone, šie duomenys pagrindžia ne tai, kad gretutinių žemės sklypų savininkai į jiems priklausančius žemės sklypus patenka Servitutu, o tai, kad šių sklypų savininkai turi galimybes nesinaudodami Servitutu suformuoti nuovažas į jiems priklausančius sklypus tiesiogiai nuo rajoninio kelio. Pareiškėjų nuomone, remiantis šiais kasacinio teismo išaiškinimais, šiuo atveju, nuovažų nesuformavimas negali būti vertinamas kaip aplinkybė kliudanti patekti į šiuos žemės sklypus. Priešingai, turi būti vertinama kaip aplinkybė, jog gretutinių žemės sklypų savininkai turi galimybes tokias nuovažas suformuoti ir naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais nepažeidžiant pareiškėjų interesų. Tai, kad įsirengti į šiuos sklypus nuovažas nuo kelio yra galima, patvirtina faktas, kad gretutinių žemės sklypų savininkui priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuovaža iš šio sklypo į kelią yra suformuota ir naudojama siekiant patekti į sklypą.

34. NŽT atlikdama faktinių duomenų patikrinimą nenustatė visų aktualių ir su ginčo dalyku susijusių aplinkybių. NŽT turėjo atlikti duomenų patikrinimą Žemės sklype, konstatuojant kurioje vietoje, kokio ilgio yra Servitutas. Taip pat, NŽT faktinių duomenų patikrinimo aktu konstatavusi, jog nuo rajoninio kelio / (duomenys neskelbtini) gatvės nėra suformuotos nuovažos į gretutinius žemės sklypus, dėl ko gretutinių žemės sklypų savininkai į jiems priklausančius žemės sklypus gali patekti tik Servitutu, turėjo fiksuoti aplinkybes, jog gretutinių žemės sklypų savininkai į jiems priklausančius žemės sklypus faktiškai patenka iš Žemės sklypo naudodamiesi Servitutu. To nekonstatavus, negalima kategoriškai teigti, jog vienintelė galimybė gretutinių žemės sklypų savininkams patekti į jiems priklausančius žemės sklypus yra Servitutas.

35. Servituto panaikinimui negali būti taikomas CK 4.135 straipsnio 1 dalies servituto pasibaigimo pagrindas (esant viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkų susitarimui pabaigti servitutą), kadangi gretutiniams žemės sklypams nėra nustatytas viešpataujančio daikto teisinis statusas. Nesant šio juridinio fakto, gretutinių žemės sklypų savininkai negali būti pripažinti CK 4.135 straipsnio 1 dalyje nurodytais viešpataujančio daikto savininkais ir sudaryti susitarimą su Žemės sklypo savininkais dėl Servituto pabaigos.

36. Pareiškėjai apie faktinių duomenų patikrinimą vietoje nebuvo informuoti, dėl ko neturėjo objektyvių galimybių dalyvauti atliekant patikrinimą, pateikti savo paaiškinimus, įskaitant ir paaiškinimus, susijusius su faktine Servituto vieta, jo naudojimu, taip pat nebuvo sudaryta galimybė pareiškėjų prašymu patikrinimo metu patikrinti ir duomenis, kurie buvo fiksuoti pareiškėjų pateiktame Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, t. y. nebuvo patikrinta tai, kad jokių nuovažų, takų, kelių iš Žemės sklypo į gretutinius žemės sklypus nėra. Nesudarius pareiškėjams galimybės dalyvauti faktinių aplinkybių nustatyme, nebuvo fiksuotos ir nustatytos visos su ginčo dalyku susijusios faktinės aplinkybės, dėl ko buvo pažeisti jų interesai.

37. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Žemės sklype be ginčo Servituto yra nustatyti dar du servitutai, kuriais visi tretieji asmenys per Žemės sklypą gali patekti prie ežero pakrantės ir būti ežero apsaugos zonoje. Pareiškėjų nuomone, šie servitutai, vertinant tai, kad Žemės sklypas yra rekreacinės paskirties, yra pakankami bet kokiems tretiesiems asmenims patekti prie ežero pakrantės ir, jokie kiti ribojimai, tame tarpe Servitutas, Žemės sklype iš esmės neturėtų būti taikomi.

38. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

39. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad NŽT Molėtų skyrius, rengdamas 2023 m. liepos 20 d. raštą, rėmėsi ne tik Žemės sklypo bendraturčio ir gretimo sklypo savininkės išsakyta valia, bet ir šią situacija patvirtinančiu 2023 m. liepos 4 d. atliktu faktinių aplinkybių patikrinimu vietoje ir patikrinimo aktu, kuriuose nustatyta kad vienintelis kelias patekimui į gretimus žemės sklypus yra kelio servitutas Žemės sklype. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su valstybinės reikšmės rajoninio kelio ruožu Nr. 2810, tačiau įrengtų nuovažų nuo šio kelio privažiavimui į žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra. Atitinkamai žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, nuovažos nuo (duomenys neskelbtini) privažiavimui į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra įrengtos.

40. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju siekiama, kad servitutas būtų panaikintas CK 4.130 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, tačiau yra viešpataujančio daikto, t. y. Žemės sklypo bendraturčio išreikšta valia dėl 0,24 ha ploto kelio servituto panaikinimo, pažymint, kad šis kelio servitutas aktualus ir reikalingas patekti į Žemės sklypo dalį. Be to, tokią pačią nuomonę išsakė ir gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė, kad šis servitutas yra naudojamas patekti į jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir ji nesutinka, kad jis būtų panaikintas. Servitutas galėtų būti naikintinas tik CK 4.135 straipsnyje numatytu pagrindu, esant viešpataujančiojo daikto savininko raštu įformintam atsisakymui ir / arba tarnaujančiojo daikto ir viešpataujančiojo daikto savininkų tarpusavio susitarimui.

41. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Bema“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su pareiškėjų apeliaciniu skundu.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Bema“ atsiliepime nurodo, kad žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esamo kelio ilgis 600 m neegzistuoja ir negali egzistuoti, nes maksimalus atstumas tarp įvažiavimo į sklypą ir sklypo ribų yra tik apie 350 m. Neaišku, kur yra 600 m kelias eiti, važiuoti ar ginti gyvulius, taip pat nežinoma, į kokius objektus veda esamas kelias.

43. Nei vienas iš trečiųjų asmenų, teigdami, kad Servitutas yra vienintelis būdas patekti į jų žemės sklypus, nepateikė įrodymų, jog Servitutas ir atitinkamas jų žemės sklypas turi fizinį kontaktą su bendra riba. Taip pat nepateikta jokių objektyvių įrodymų, kad iš atitinkamo viešojo kelio į sklypus įvažiavimų įrengti neįmanoma. Tik nepagrįstai tvirtinama, kad įrengti įvažiavimus neįmanoma arba sunku. Be kita ko, NŽT nepateikė įrodymų, kad Apskrities viršininko 2007 m. vasario 23 d. įsakymu Servitutas buvo nustatytas įstatymo pagrindu ar vadovaujantis gretimų žemės sklypų savininkų (įtrauktų į bylą trečiųjų asmenų) valia.

44. UAB „Bema“ teigimu, tretieji asmenys niekada nesinaudojo Servitutu, jie taip pat nesikreipė į UAB „Bema“ su klausimais dėl Servituto naudojimo. Trečiųjų asmenų pozicija patvirtina, jog jiems nereikalingas Servitutas.

45. UAB „Bema“ patikta nuotrauka paneigia teismo teiginius, kad faktinių duomenų patikrinimas buvo atliekamas ne pareiškėjams priklausančiame žemės sklype, kuriame buvo nustatytas Servitutas. NŽT, atlikdama patikrinimą vietoje, privalėjo pakviesti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkus, o jų nepakviesdama – pažeidė VAĮ 27 straipsnį, todėl 2023 m. liepos 4 d. Patikrinimo aktas neturi teisinės galios.

46. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, Servitutas nustatytas nesant viešpataujančio daikto požymius atitinkančio nekilnojamojo daikto, todėl turi būti panaikintas (baigtas).

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

48. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Servitutas šiuo metu yra vienintelis kelias, kuriuo galima patekti į jam priklausantį žemės sklypą. Sklypas su keliu Pabebrusė-Pagaluonė ribojasi aukštu šlaitu, todėl įrengti nuovažą į sklypą būtų sudėtinga, tai pareikalautų ženklių finansinių investicijų. Įrengiant nuovažas pirmiausia turi būti įvertintos eismo saugumo sąlygos bei tinkamai įgyvendintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 „Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“ patvirtintame kelių techninį reglamente KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ nustatytos sąlygos. Nuovažos, atitinkančios minėtas sąlygas, įrengimo galimybės niekas nevertino, todėl neaišku, ar egzistuoja faktinė galimybė tokias nuovažas įrengti. Be to, Servitutas reikalingas ne tik gretimų sklypų savininkams – juo patenkama į vandens telkinio – Bebrusų ežero, pakrantę. Tai, kad teisė naudotis Servitutu sutekta neapibrėžtam naudotojų ratui nurodyta ir 2024 m. lapkričio 5 d. teismo sprendime.

49. Servituto panaikinimo išnykus būtinumui atvejais turi būti ištirta ir įvertinta, ar įvyko esminis faktinių aplinkybių buvusių servituto nustatymo momentu ir nulėmusių servituto būtinybę, pasikeitimas, o šis klausimas spręstinas taip: 1) turi būti išsiaiškintas servituto nustatymo faktinis pagrindas, t. y. aplinkybės, nulėmusios servituto būtinybę; 2) turi būti išsiaiškinta, ar egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas servituto būtinumo išnykimas; 3) turi būti įvertinta, ar faktinių aplinkybių pasikeitimas, jeigu jis ir įvyko, yra esminis, t. y. ar viešpataujantysis daiktas iš tikrųjų gali būti naudojamas pagal paskirtį be tarnaujančio daikto. Kasacinio teismo išaiškinta, kad esminio tokių aplinkybių pasikeitimo įrodinėjimo našta tenka asmeniui, reikalaujančiam servituto panaikinimo (CPK 12 ir 178 str.). Kaip nustatė teismas, NŽT neturi teisinio pagrindo panaikinti servituto, nes jo būtinumas neišnyko.

50. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. P. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. N. P. B. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo iš esmės tokius pačius argumentus, kaip ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. B..

51. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. N. P. B. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo iš esmės tokius pačius argumentus, kaip ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. B.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 52. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 1SS-1137-(5.59E.), kuriuo konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo laikyti, jog V. G. ir G. G. prašomo panaikinti Utenos apskrities viršininko 2007 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 14-248 nustatyto 0,24 ha ploto kelio servituto būtinumas yra išnykęs, ir todėl NŽT Molėtų skyriaus 2023 m. vasario 8 d. raštu pagrįstai atsisakė panaikinti Žemės sklype nustatytą 0,24 ha ploto kelio servitutą, pagrįstumo ir teisėtumo.

53. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

54. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

55. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi NŽT Molėtų skyrių, prašydami panaikinti Apskrities viršininko 2007 m. vasario 23 d. įsakymu nustatytą Servitutą, remdamiesi: 1) CK ir Žemės įstatymo nuostatomis; 2) susidariusia situacija, kai dėl neegzistuojančio viešpataujančio daikto per daugelį praėjusių metų niekas nei vieno karto nesinaudojo Servitutu ir neskelbė, kad turi tam teisę. NŽT Molėtų skyrius 2023 m. vasario 8 d. sprendime nurodė, kad Servituto būtinumas pareiškėjų Žemės sklypui, vadovaujantis CK nuostatomis, neišnyko ir nėra pagrindo jo panaikinti. Pareiškėjų prašymas netenkinamas, nes panaikinus Servitutą Žemės sklype, kitų sklypų savininkai negalėtų tinkamai naudotis nuosavybės teise jiems priklausančiais žemės sklypais. Pareiškėjai apskundė tokį NŽT Molėtų skyriaus sprendimą NŽT.

56. Iš keturių puslapių sudarytame pareiškėjo ginčijame NŽT 2023 m. liepos 20 d. sprendime Nr. 1SS-1137-(5.59E.) atitinkamai nurodyta, be kita ko, tai, kad:

1) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 4.135 straipsnio 2 dalies nuostata reiškia, jog teismas sprendžia ginčą tarp aiškiai apibrėžtų tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų, tačiau kai teisė pravažiuoti keliu suteikta neapibrėžtam naudotojų ratui, t. y. viešpataujančiojo daikto savininkai neindividualizuoti ir negalima to padaryti, taikytinos Žemės įstatymo nuostatos, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti; 2) žemės sklypo bendraturtis 2023 m. liepos 11 d. pateikė atsakymą į NŽT Molėtų skyriaus 2023 m. liepos 3 d. raštą Nr. 40SD-2307-(14.40.103.) „Dėl kelio servituto panaikinimo“, kuriame nurodė, kad nesutinka su 0,24 ha ploto kelio servituto (tarnaujantis daiktas), esančio Žemės sklype, panaikinimu, kadangi šis kelio servitutas aktualus ir reikalingas, tai yra vienintelis kelias į jo Žemės sklypo dalį;

3) Skyrius 2023 m. liepos 4 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietovėje ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. FD-2741-(5.63.), nustatydamas, kad žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su valstybinės reikšmės rajoninio kelio ruožu Nr. 2810 ir nėra įrengtų nuovažų nuo šio kelio privažiavimui į žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)); be to, žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve ir nėra nuovažos nuo (duomenys neskelbtini) privažiavimui į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl vienintelis kelias patekti į žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 0,24 ha ploto kelias servitutas (tarnaujantis daiktas) Žemės sklype;

4) atsižvelgiant į Žemės sklypo bendrasavininko pateiktą informaciją ir 2023 m. liepos 4 d. faktinių duomenų patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo laikyti, kad 0,24 ha ploto kelio servituto (tarnaujantis daiktas) būtinumas yra išnykęs, todėl NŽT Molėtų skyrius 2023 m. vasario 8 d. raštu pagrįstai atsisakė panaikinti Žemės sklype nustatytą 0,24 ha ploto kelio servitutą (tarnaujantis daiktas).

57. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai turi teisę inicijuoti ginčo Servituto, kuris nustatytas administraciniu aktu, būtinumo išnykimo nustatymą ir tuo grindžiamą Servituto panaikinimą atsakovo administraciniu aktu, tačiau nesutariama, ar yra įstatymuose numatytos ir suponuojamos Servituto būtinumo išnykimo nustatymo sąlygos ir ar atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo remdamasis kitų suinteresuotų asmenų nepritarimu Servituto būtinumo išnykimo nustatymui ir tuo grindžiamam Servituto panaikinimui administraciniu aktu.

58. Pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjamam atvejui aktualaus teisinio reglamentavimo, kuris išsamiai nurodytas ir įvertintas pareiškėjų skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, pagrindus sudaro, be kita ko, tai, kad: 1) servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.); 2) žemės servitutas – teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Žemės įstatymo 2 str. 14 d.); 3) administraciniu aktu servitutai nustatomi NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu; administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti (žr., Žemės įstatymo 22 str. 1, 8 d.); 4) vienas iš servituto pabaigos pagrindų – išnykus jo būtinumui (CK 4 knyga 4.130 str. 1 d. 5 p.); 5) servituto pabaiga išnykus servituto būtinumui sietina su atvejais: a) kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu (CK 4.135 str. 1 p.); b) jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas (CK 4.135 str. 2 p.).

59. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju, kai viešpataujančio daikto savininkas nėra nustatytas ir tai atitinka ginčijame atsakovo sprendime nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjai siekia jų inicijuoto administracinio ginčo išnagrinėjimo ne minėto CK 4.135 straipsnio 2 punkto ir jame nurodytos sąlygos (jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas) pagrindu, bet minėtų Žemės įstatymo 22 straipsnio ir CK 4 knygos 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų ir jose numatytų sąlygų (administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti; vienas iš servituto pabaigos pagrindų – išnykus jo būtinumui) pagrindu.

60. Be to, teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju esminę svarbą turinčia aplinkybe nėra pareiškėjų skunde pirmosios instancijos teismui abstrakčiai nurodomas jokio asmens esą niekada neatliktas: 1) faktinis naudojimasis Servitutu per daugelį praėjusių metų; 2) tokio naudojimosi teisės įgyvendinimo galimybės svarbos viešas paskelbimas. Esminę svarbą turinčia aplinkybe laikytinas pareiškėjų argumentais nepaneigtas Servituto poreikis, kuris: 1) pakankamai objektyviai nustatytinas pagal Žemės sklypo bendraturčio ir gretutinių žemės sklypų savininko nesutikimą su pareiškėjų inicijuojamu Servituto panaikinimu; 2) pakankamai argumentuotai nurodytas NŽT 2023 m. liepos 20 d. sprendime. Tikslas, kurio siekė pareiškėjai skundu pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniu skundu, turėjo būti pasiektas paneigiant, be kita ko, ginčijame NŽT 2023 m. liepos 20 d. sprendime nurodytą žemės sklypo bendraturčio 2023 m. liepos 11 d. pateiktą atsakymą į NŽT Molėtų skyriaus 2023 m. liepos 3 d. raštą Nr. 40SD-2307-(14.40.103.) „Dėl kelio servituto panaikinimo“ ir šiame atsakyme nurodytą nesutikimą dėl 0,24 ha ploto kelio servituto (tarnaujantis daiktas), esančio Žemės sklype, panaikinimo, kadangi šis kelio servitutas aktualus ir reikalingas, kaip vienintelis kelias į jo Žemės sklypo dalį. To pareiškėjams nepaneigus, nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, įvertinusį ginčijamo NŽT 2023 m. liepos 20 d. sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

61. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime negalėjo būti apsiribojama formaliu konstatavimu, jog Žemės sklypo bendraturtis ir gretutinių žemės sklypų savininkas nesutinka, kad Servitutas būtų panaikintas, ir turėjo būti išnagrinėtas tokių nesutikimų pagrįstumas, pažymėtina, kad apeliantas neįrodė, kad Žemės sklypo bendraturčio ir gretutinių žemės sklypų savininko nesutikimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Todėl minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

62. Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl NŽT 2023 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 1SS-1137-(5.59E.) pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų nėra pasisakoma.

63. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

64. Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjų naudai, jų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų V. G. ir G. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis