cd1d0d1f-b924-4a6a-bb2f-4f025ecea1be · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………                                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-1002-395/2012(Teisminio proceso Nr. 2-05-3-06680-2011-4)                                                             Pirmosios instancijos teismo teisėja Odeta Ragauskienė                               Procesinio sprendimo kategorijos: 24.2;30.9.1;121.18;121.21; (S)                                                                                                                                                              KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 21d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), Albino Čeplinsko (pranešėjas), Evaldo Burzdiko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

M. J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-129-568/2012 pagal ieÅ¡kovės J. M. J. ieÅ¡kinį atsakovams Jonui A. Å ., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui, trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl nuosavybės teisių gynimo.Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : IeÅ¡kovė J. M. J. prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno m.

žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. sausio 28 d. įsakymÄ Nr. 8VÄ®-(14.8.2)-91, 2011 m. balandžio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymÄ Nr. 8VÄ®-(14.8.2)-380 ir tos pačios dienos Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimus Nr. 8S-(14.8.3)-86, kuriais yra atkurtos nuosavybės teisės J. A. Å . į 1109/1446 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovÄ J. A. Å . nugriauti gyvenamÄ jį namÄ 3A2ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), laike trijų mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o jei atsakovas geruoju sprendimo nevykdys, leisti gyvenamÄ jį namÄ nugriauti ieÅ¡kovės sÄ skaita.IeÅ¡kovė nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno m.

žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. sausio 28 d. įsakymu nustatė 1446 kv.m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis bendraturčiams: J. A. Å . - 0,1109 ha, o jai 0,0337 ha ploto. Taip pat J. A. Å . atkÅ«rė nuosavybės teises į nurodytÄ Å¾emės sklypo dalį. IeÅ¡kovė ir atsakovas yra gyvenamo namo 5A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, ieÅ¡kovei priklauso l/3dalis namo, o J. A. Å . 2/3 dalys. 1982 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 500 Kauno m.

LDT Vykdomasis komitetas M. Å . gyvenamojo namo statybos leidimÄ davė su sÄ lyga, kad bus nugriauti ieÅ¡kovei ir atsakovui nuosavybės teisėmis priklausę avariniai gyvenamieji namai ir ant naujų pamatų bus pastatytas 160 kv.m. gyvenamas namas. Dar nepradėjus statyti gyvenamojo namo M. Å . mirė ir gyvenamÄ jį namÄ 5A2p ieÅ¡kovė su J. A. Å . pasistatė bendrosios nuosavybės teisėmis. Pastačius gyvenamÄ jį namÄ , ji įvykdė susitarimÄ nugriauti jai priklausantį senÄ gyvenamÄ jį namÄ , o J.

A. Å . iki Å¡iol gyvenamojo namo 3A2ž (buvęs3A2m), statyto 1920 m., nenugriovė ir pareiÅ¡kė pretenzijas į naudojamÄ 14460 kv. ploto žemės sklypÄ . LR CK 6.38 nustato, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Kadangi atsakovas neįvykdė prievolės nugriauti senÄ namÄ , tai jis teismo turi bÅ«ti įpareigotas jį nugriauti. LRV 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 8 str., 35 str. nustato, kad yra parduodamos ar nuomojamos žemės sklypo dalys reikalingos statiniui eksploatuoti, o parduodamų ar nuomojamų dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentÄ ir jo pagrindu parengtu žemės sklypo planu.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno m. žemėtvarkos skyriaus vedėjas 20011 m. sausio 28 d. įsakyme nurodė, kad tokios dalys yra nustatytos atsižvelgiant į Kauno m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus sklypo plane nustatytas dalis. IeÅ¡kovė su nurodytu planu nebuvo supažindinta, tačiau jai žemės sklypo dalis turėjo bÅ«ti nustatyta atsižvelgiant į bendrÄ turimo gyvenamojo namo dalį, neatsižvelgiant į J. A. Å . turimÄ gyvenamÄ jį namÄ 3A2ž (buvęs 3A2m), kurį jis buvo įsipareigojęs nugriauti.

Vien tai, kad J. A. Å . neįvykdė savo įsipareigojimo nugriauti avarinį statinį, jam negali bÅ«ti skirtas didesnis žemės sklypas. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistas LR CK 1.5 str. nustatytas teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principas. Ä®pareigojus atsakovÄ nugriauti gyvenamÄ jį namÄ , turi bÅ«ti iÅ¡ naujo nustatytos naudojamo žemės sklypo dalys ir ieÅ¡kovei paskirta naudotis 1/3 sklypo dalis. Todėl mano, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno m. žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011m. sausio 28 d.

įsakymas Nr. 8VĮ-(14.8.2)-91, 2011 m. balandžio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr.8VĮ-14.8.2.)-380 ir tos pačios dienos Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimas Nr. 8S-(14.8.3.)-86, kuriuo yra atkurtos nuosavybės teisės J. A. Š. į 1109/1446 dalis žemės sklypo Nr. 4400-2162-3170, esančio (duomenys neskelbtini), yra neteisėti ir turi būti panaikinti.Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui J.

A. Å . ir 23,00 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas nurodė, kad ginčijamo įsakymo priėmimo metu galiojo 1999-03-09 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamųjų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintos taisyklės. BÅ«tent Å¡iomis nuostatomis bei atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus nustatytas žemės sklypo dalis ir buvo priimtas 2011-01-28 įsakymas, apie kÄ pati ieÅ¡kovė buvo informuota 2011-02-15 raÅ¡tu (b. l.14), įteikta ieÅ¡kovei 2010-02-17 (b. l. 82).

Å is dokumentas buvo pateiktas ir pačios ieÅ¡kovės su pradiniu ieÅ¡kiniu, todėl teismas sprendė, jog ieÅ¡kovei apie šį įsakymÄ buvo žinoma, be to, ji raÅ¡tu neinformavo dėl minėto įsakymo apskundimo ir Å¡iuo atveju, praėjus nustatytam terminui, o bÅ«tent 1 mėnesiui, toliau buvo tęsiamas nuosavybės teisių atkÅ«rimo dokumentų tvarkymas. Be to teismas nurodė, kad nustatant žemės sklypo ribas, jas derinant dalyvavo ir ieÅ¡kovė, ir atsakovė, kÄ patvirtina jų 2010-03-15 paraÅ¡ai (b.l.39).

Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, suraÅ¡ytas 2010-03-15 Nr. 10790 taip pat buvo parodytas ir ieÅ¡kovei, ir atsakovui (b.l. 33), jau jame ir nurodyta, jog sklype yra pastatai 3A2Ž, 5A2P. Taigi, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė jau tuo momentu žinojo, jog minėti pastatai yra nurodytame žemės sklype, tačiau nepareiÅ¡kė, jog tai pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus. Kartu teismas vertino ir tai, jog ginčijamo 2011-01-28 įsakymo panaikinimas nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nes jau buvo įgyvendintos nuosavybės teisės į dalį namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2011-04-08 sprendimu dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo (b.l.80) Nr. 8S-(14.8.3) – 86 pagal praÅ¡ymÄ J.

A. Å . buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį - 0,1109 ha žemės sklypo ir sklypas grÄ Å¾inamas bendrosios dalinės nuosavybės teise su J. M. J.. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė nepagrindė ir neįrodė aplinkybių, jog tokiu sprendimu bÅ«tų pažeistos jos teisės, be to, ieÅ¡kovė nenurodė nė vienos aplinkybės, dėl ko skundžiamieji aktai gali bÅ«ti panaikinti. Taip pat teismas nurodė, kad Å¡iuo atveju, nėra ir nebuvo jokių duomenų, kad atsakovas J. A. Å . privalėjo nugriauti pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , plane pažymėtÄ 3A2Ž, ir tai teigdama ieÅ¡kovė negalėjo pateikti jokių raÅ¡ytinių įrodymų.

Todėl teismas sprendė, jog neįrodytas ir nepagrįstas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl statinio nugriovimo. Be to teismas nurodė, kad pastatas 3A2Ž, kurio paskirtis – gyvenamoji, pastatas gyvenamasis, užbaigtumas 100 procentų, taigi neįrodyta aplinkybė, jog atsakovas nevykdė prievolės, nes joks veiksmų neatlikimas nėra įrodytas ar pagrįstas, jie nebuvo nustatyti sutartimi ar įstatymo normomis.Taip pat teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praleidusi LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nurodytÄ vieno mėnesio senaties terminÄ , nes apie ginčijamÄ Ä¯sakymÄ buvo tinkamai informuota 2010-02-17.

Nurodė, kad ieškinys teisme gautas 2011-05-02 (b. l.

3) tik patvirtina aplinkybę, jog ji buvo kreipusis ir į Kauno apygardos administracinį teismÄ , tačiau ir nutartis dėl atsisakymo priimti pareiÅ¡kimÄ priimta 2011-03-28 (b. l. 16). PraÅ¡ymų dėl termino atstatymo ar atnaujinimo nepateikta, nes ieÅ¡kovės atstovas teismo metu pripažino, jog jie įsitikinę, jog senaties terminas nebuvo praleistas, tačiau raÅ¡ytinių įrodymų aplinkybei pagrįsti nepateikė. Tiek atsakovai, tiek trečiojo asmens atstovė prašė taikyti ieÅ¡kinės senaties terminÄ ginčijamajam administraciniam aktui apskųsti.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi ir atstovavimo iÅ¡laidas.

Nurodo Å¡iuos motyvus:1. Teismas, vertindamas 1982 m. gruodžio 29 d. Kauno m. LDT Vykdomojo komiteto sprendimÄ Nr. 500, nepagrįstai nurodė, jog nebuvo nustatyti konkretÅ«s nugriovimo terminai ir privalomi atlikti darbai ir sprendimo priedėlį vertino kaip ne konkretų įpareigojimÄ . Apeliantės nuomone, teismas vertindamas minėtÄ sprendimÄ turėjo vadovautis ir LR CK (1964 m. red.) 110 str., kuris asmenims leido turėti tiktai vienÄ gyvenamÄ jį namÄ ar jo dalį, taip pat vadovautis LR teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 5 d. dalimi, kuri nustatė, kad viename žemės sklype gali bÅ«ti statomas tik vienas gyvenamas namas.

Todėl pagal minėto VK sprendimo prasmę atsakovas pastatęs gyvenamÄ namÄ , turėjo nugriauti avarinį senÄ jį, o prieÅ¡ingu atveju gyvenamas namas negalėjo bÅ«ti pripažintas tinkamu naudoti. Leidimas statyti gyvenamÄ jį namÄ buvo duotas vien tik dėl to, kad senieji namai buvo avarinės bÅ«klės ir gyventi buvo netinkami. Å iuo metu namas kelia grėsmę aplinkiniams. Tačiau teismas, vertindamas nurodytÄ sprendimÄ ir jo priede nurodytÄ sprendimo tekstÄ , nepagrįstai vertino ne kaip vieningÄ administracinį aktÄ , o kaip sprendimo priedėlį, neįpareigojantį vienÄ iÅ¡ Å¡alių atlikti konkrečius veiksmus.

Kauno AVA teritorijų ir statybos priežiÅ«ros departamento 2008m. liepos 21 d. pažymoje Nr. 6-NS-264 yra pažymėta, kad nenugriautas senasis gyvenamas namas, tačiau teismas ir Å¡ios aplinkybės nevertino. Todėl apeliantės nuomone, teismas pažeidė CPK 185 str. reikalavimus, netinkamai vertino įrodymus ir bylas aplinkybes.2. Teismas, spręsdamas ieÅ¡kininės senaties terminÄ nepagrįstai taikė LR ABTÄ® 33 str. 1 mėn. senaties terminÄ ir laikė, kad Å¡is terminas yra tuo pačiu ir LR CK 1.125 str. 2 d. numatytas sutrumpintas ieÅ¡kininės senaties terminas.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno m. žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. sausio 28 d. įsakymÄ ieÅ¡kovė gavo 2011 m. vasario 24 d. ir tai patvirtina paÅ¡to pažyma apie įsakymo įteikimÄ . Todėl nustatytu terminu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ dėl minėto įsakymo panaikinimo, tačiau teismas 2011 m. kovo 28 d. nutartimi atsisakė priimti jos skundÄ tuo pagrindu, kad ginčas dėl žemės sklypo dalių nustatymo yra civilinio teisinio pobÅ«džio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Apeliantės nuomone, Å¡ioje byloje Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija priėmė įsakymÄ ne kaip administracinio teisinio santykio subjektas, bet kaip civilinio santykio dalyvis, todėl ABTÄ® 33 str. l d. normos negali bÅ«ti taikomos. Nurodo, kad tik susipažinus su bylos medžiaga paaiÅ¡kėjo, kad atsakovui J. A. Å . 2011 m. balandžio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr.8VÄ®-14.8.2.)-380 ir tos pačios dienos Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-86 yra atkurtos nuosavybės teisės į 1109/1446 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), todėl ji tikslino ieÅ¡kinį ir senaties termino nepraleido.

Žemėtvarkininkų paruoÅ¡tas planas nėra teisę nustatantis dokumentas, o tik yra vienas iÅ¡ paruoÅ¡iamųjų tarpinių dokumentų nustatyti sklypo dydį ir ribas. Todėl jo paruoÅ¡imas nesukuria jokių teisių ir negali bÅ«ti laikomas terminu ieÅ¡kininės senaties eigos pradžiai nustatyti.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas J. A. Å . praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Byloje nustatyta, kad 1982 m. gruodžio 29 d. tuometinis LDT Vykdomasis komitetas priėmė sprendimÄ Nr. 500, kuriuo buvo leista gyventojams remontuoti, perstatyti gyvenamuosius namus, padidinti bendrÄ jį naudingÄ plotÄ pagal gautÄ techninę dokumentacijÄ , statybos leidimÄ . Tuo pačiu sprendimu tuometinė statybos ir architektÅ«ros valdyba buvo įpareigota kontroliuoti pastatų remonto ir statybos darbų eigÄ . Vertinant pateiktÄ priedÄ , byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjais buvo apeliantė, atsakovas ir jų mama M.

Å ., kuri norėjo pastatyti naujÄ gyvenamÄ jį namÄ . Pagal LDT VK sprendimo priedėlio punktÄ Nr. 20, (duomenys neskelbtini) trims asmenims buvo leista pasistatyti namÄ nugriaunant senus gyvenamuosius namus. Ä®vertintina sprendimo Nr. 500 priėmimo data, kai tuo metu nebuvo galimybės žemės sklype statytis kelis gyvenamus namus, buvo ribojamas gyvenamasis plotas. Byloje teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡io sprendimo priedo 20 p. negali bÅ«ti pripažintas kaip prievolė, sandoris, kuris gali bÅ«ti priverstinai vykdomas J.

M. J. reikalavimu. Nei tuometinis Vykdomasis komitetas, t.y. sprendimo priėmėjas, nei teisių perėmėjas Kauno miesto savivaldybė, vėliau Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, niekada nereiÅ¡kė jokių pretenzijų. Atsižvelgiant į tai, byloje nustatyta, kad J. M. J. neturi jokios reikalavimo teisės dėl tuometinio 1982 m. VK sprendimo Nr. 500. Å io sprendimo pagrindu 1984 m. rugpjūčio 7 d. buvo iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 75/84, gyvenamasis namas pastatytas pagal projektÄ , priimtas komisijos eksploatacijai kaip tinkamas ir priėmimo akto pagrindu atlikta jo teisinė registracija nekilnojamojo turto registre.

Pagal priedėlį buvo nustatyta leidžiama statybos darbų apimtis, tačiau nebuvo nustatyti terminai, privalomi įpareigojimai. Å ioje byloje taikytas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., kuris kategoriÅ¡kai nurodo, kad nekilnojamojo turto registro duomenys laikomi iÅ¡samiais ir teisingais iki kol jie nenuginčyti. Minėtas nekilnojamas turtas yra J. A. Å . nuosavybė, teisiÅ¡kai įregistruota VÄ® Registrų centre. Nuosavybė gali bÅ«ti paimama tik įstatymo nustatytais atvejais, kai už jÄ teisingai atlyginama (CK 4.93 str.) Å iuo atveju apeliantė neturi reikalavimo teisės nugriauti teisėtai įregistruotÄ gyvenamÄ jį namÄ , kuris nėra savavalinis statinys.

Taigi, teismas byloje padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , nes reikalavimas nugriauti gyvenamÄ jį namÄ , kuris pažymėtas indeksu 3A2Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas, neturintis nei faktinio ir nei teisinio pagrindo.3. Teismas nustatė, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo naikinti Nacionalinės žemės tarnybos įsakymo Nr. 8VÄ®-(14.8.2)-9, nes jis priimtas vadovaujantis LR galiojančiais įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas suformuotas taip pat nepažeidžiant įstatymų bei apeliantės interesų.

UAB „Žemėtvarkos darbai" atliko žemės sklypo matavimus 2010- 03-15, kurio metu dalyvavo ir pati ieÅ¡kovė. IÅ¡ žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 10790 akivaizdu, kad jame fiksuoti žemės sklype esantys statiniai, tame tarpe ir 3A2Ž, sklypo plotas nurodytas p-1446 kv.m. Akte esantys apeliantės 3 paraÅ¡ai patvirtina, kad ji sutiko su žemės sklypo plotu ir su tuo, kad jame yra ginčo gyvenamasis namas. 2011-04-08 Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM priėmė sprendimÄ Nr. 8S-(14.8.3)-86, kuriuo atkÅ«rė J.

A. Å . nuosavybės teises į iÅ¡likusį M. J. nekilnojamÄ jį turtÄ , grÄ Å¾inant natÅ«ra naudojamo žemės sklypo dalį. Atsakovo naudojamoje žemės sklypo dalyje yra pastatytas ir jam priklausantis gyvenamas namas 3A2ž. Kadangi ginčo statinys stovi jam priklausančioje žemės sklypo dalyje, su tuo sutiko ir ieÅ¡kovė, todėl Å¡ios aplinkybės dar kartÄ patvirtina, kad jos reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas.4. Teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad termino praleidimas reiÅ¡kia, kad administracinis teisinis reikalavimas byloje gali bÅ«ti atmestas remiantis vien tik Å¡iuo pagrindu.

Be to, ieÅ¡kinio senatį reglamentuoja ir LR CK 1.125 str. 2 d., kuri nustato, kad atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams tiek CK, tiek ir kiti LR įstatymai nustato sutrumpintus ieÅ¡kinio senaties terminus, dėl to ir vieno mėnesio senaties terminas laikomas sutrumpintu. Todėl buvo padaryta, teisinga, protinga, sÄ Å¾ininga iÅ¡vada, kad J. M. J. buvo praleidusi vieno mėnesio senaties terminÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo šiuos argumentus:1. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakytais argumentais, jog ieškovė nenurodė nei vieno ginčijamo administracinio akto negaliojimo pagrindo bei negalėjo pateikti rašytinių įrodymų dėl gyvenamojo namo nugriovimo. Darytina išvada, jog ieškovė neįrodė savo patikslinto ieškinio leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.2. Nagrinėjamoje byloje administraciniam aktui ginčyti taikytinas LR ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytas 1 mėnesio apskundimo terminas nuo skundžiamo akto paskelbimo arba įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nagrinėjamu atveju ginčijamÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. sausio 28 d. įsakymÄ Nr. 8VÄ® - (14.8.2.) - 91 ieÅ¡kovė apskundė tik 2011 m. gegužės mėnesio pradžioje, nors Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės skundÄ dėl minėto administracinio akto. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovė taip pat yra praleidusi terminÄ ginčyti ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 8 d.

įsakymÄ Nr. 8VÄ® - (14.8.2.) - 380 „Dėl nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo (Kauno m.)", kadangi ieÅ¡kovei buvo žinomos aplinkybės apie nuosavybės teisių įgyvendinimÄ J. A. Å .. Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡u, ginčijamu įsakymu nustatė žemės sklypo dalis. Jokių duomenų, kad atsakovas J. A. Å . privalėjo nugriauti pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , plane pažymėta 3A2Ž, neturėjo, be to ieÅ¡kovė VÄ® Registrų centro duomenų bazėje įregistruotų duomenų neginčijo teisės aktų nustatyta tvarka, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas J.

A. Å . neteisėtai įgijo teisę naudotis didesne žemės sklypo dalimi.3. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 punkte numatyta, jog vieÅ¡ojo administravimo subjektas - valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigÅ«nas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, vieÅ¡oji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, Å¡io įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ .

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 2004, Nr. 28-868) 7 straipsnio 1 dalyje konstatuojama, jog Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, iÅ¡skyrus žemę, kuri Å¡io ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinis. Nagrinėjamu atveju Nacionalinė žemės tarnyba yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, todėl atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog Å¡ioje byloje atsakovas priėmė įsakymÄ ne kaip administracinio teisinio santykio subjektas, bet kaip civilinio santykio dalyvis.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. 8VÄ®-(14.8.2)-91 yra individualus administracinis aktas, atitinkantis LR VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 str. 9 d. įtvirtintÄ sÄ vokÄ , todėl teismas pagrįstai nurodė, kad jam yra taikytinas LR ABTÄ® 33 str. 1 d. nustatytas 1 mėn. apskundimo terminas. Ä® bendrosios kompetencijos teismÄ su ieÅ¡kiniu apeliantė kreipėsi tik 2011 m. gegužės 2 d.

Apie ginčijamÄ Ä¯sakymÄ apeliantė buvo informuota 2011 m. vasario 15 d. raÅ¡tu Nr. 8SD-465, kurį ji gavo 2011 m. vasario 24 d. Taigi, net jeigu į Kauno apygardos administracinį teismÄ ji kreipėsi laiku, tačiau teismui 2011 m. kovo 28 d. nutartimi atsisakius priimti skundÄ , į bendrosios kompetencijos teismÄ apeliantė kreipėsi praėjus daugiau nei mėnesiui nuo Å¡ios nutarties priėmimo ir daugiau nei dvejiems mėnesiams nuo sužinojimo apie ginčijamÄ administracinį aktÄ . Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi LR ABTÄ® 33 str. 1 d. nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ .2. Nepriklausomai nuo tos aplinkybės kaip teismas bÅ«tų vertinęs 1982 m. gruodžio 29 d.

LDT VK sprendimo Nr. 500 turinį (t.y. kaip įpareigojantį ar neįpareigojantį atsakovÄ nugriauti ginčo statinį), esminė aplinkybė nagrinėjamoje byloje yra ta, kad bet kokiu atveju apeliantė nebuvo ir nėra tinkamas subjektas reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl ginčo statinio nugriovimo. TokiÄ teisę galėjo turėti tik tuometinė LDT VK, t. y. ta institucija, kuri tokiÄ pareigÄ atsakovui buvo nustačiusi. Be to, reikalavimui dėl ginčo statinio griovimo kaip prievolės pagal minėtÄ LDT VK SprendimÄ vykdymui yra praleistas bendrasis (deÅ¡imties metų) ieÅ¡kinio senaties terminas, nustatytas LR CK 1.125 str. 1 d., kadangi nuo minimo LDT VK Sprendimo priėmimo yra praėję beveik trisdeÅ¡imt metų.

Dėl Å¡ių aplinkybių apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas.Apeliacinis skundas atmestinas.CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas bÅ«tų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį apeliacinio skundo pagrindÄ bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 straipsnis). Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad Å¡ioje byloje teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjimo ginčui, surinktus įrodymus iÅ¡tyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nagrinėjamos kategorijos bylose ir, atmesdamas ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 straipsnio 1 dalis).Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu teismo sprendimu, teigia, kad teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai įvertino Å¡alių pateiktus įrodymus, nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas A.

Š., neįvykdydamas 1982 m. gruodžio 29 d. Kauno miesto LDT Vykdomojo komiteto spendimo Nr. 500 dėl senojo gyvenamojo namo, esančio namų valdoje (duomenys neskelbtini), nugriovimo, nepažeidė nei CK 1.125 straipsnio 2 dalies nuostatų, nei CK 6.38 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų.Taigi, apeliacijos esmę šioje byloje sudaro ieškovės J. M. J. argumentai, jog pastaroji proceso dalyvė, būdama ginčo tarp šalių santykyje su atsakovu, ne tik, kad neginčijo 2011 m. sausio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus įsakymo Nr. 8VĮ-(14.82)-91, kuriuo faktiškai buvo įteisintas ne tik ginčo gyvenamojo namo, kaip pastato, pažymėto plane indeksu 3A2Ž egzistavimas, bet ir atsakovo J.

A. Å . vardu įteisinto ginčo statinio, kaip gyvenamojo namo įregistravimo faktas (CK 1.48 straipsnio 2 dalis).BÅ«tent dėl to, kad teisminio ginčo pradžios metu (t.1, b. l. 3-4) tarp Å¡alių, kaip gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių jau buvo įregistruotos nuosavybės teisės į šį nekilnojamÄ jį turtÄ Nekilnojamojo turto registre (t.1, b. l. 37-38, 75-76), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantei, nesutinkant su namų valdos 1446 m2 ploto žemės sklypo dalių nustatymu, bÅ«tina nuginčyti administracinio akto, t. y. 201-01-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus įsakymÄ Nr. 8VÄ®- (14.8.2)-91.

Kadangi ieÅ¡kovė J. M. J. dar iki minėto administracinio akto, kuriuo buvo nustatytos namų valdos žemės sklypų dalys proporcingai Å¡alių valdomų pastatų plotui, priėmimo žinojo ir tam neprieÅ¡taravo, kÄ patvirtina apeliantės paraÅ¡ai 2010-06-10 ir 2010-10-12, UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtų ginčo žemės sklypo planų (t.1, b. l. 773-74) bei ABTÄ® nustatyta tvarka aukščiau paminėto administracinio akto bei Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2011-04-08 sprendimo Nr. 8S-( 14.8.3.)-86 (t.1, b. l.

84) nenuginčijo, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas CPK 185 straipsnio nuostatų nepažeidė ir pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kaip neįrodytÄ . Pažymėtina, kad apeliantės argumentas dėl to, jog ji bylos eigoje, pateikdama teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį (t.1, b. l. 85-86) nepraleido ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto 1 mėnesio termino administraciniams aktams ginčyti, nes akivaizdu, jog 2011 m. kovo 28 d. Kauno apygardos teismui atsisakius priimti J.

M. J. skundÄ dėl aukščiau paminėto administracinio akto teisėtumo dėl senaties termino praleidimo, nėra galimybių, nepažeidžiant bendrosios kompetencijos teismų ir administracinės teisenos tvarka priimtų teismo sprendimų prejudicijos, nuspręsti kitaip (CPK 182 straipsnio 2 punktas).Tuo pačiu teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentÄ dėl netinkamo materialiosios teisės normų taikymo bei vertinimo ginčo atveju, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tikrai neturėjo pagrindo, spręsdamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl atsakovui priklausančio pastato – gyvenamojo namo, namų valdos plane pažymėto indeksu 3A2ž nugriovimo, vadovautis 1964 m. redakcijos CK 110 straipsnio nuostatomis, nes iÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, jog 1920 m. statyto gyvenamojo namo, kurį nugriovus buvo leista Å¡alims toje pačioje namų valdoje, esančioje Jiesios pl.

Nr.22, Kaune, statyti dabartinį gyvenamÄ jį namÄ , namų valdos plane pažymėtÄ indeksu 5A2p neiÅ¡liko (t.1, b. l. 9, 10-11, 12). Kad ginčo namų valdoje esantis gyvenamasis namas, priklausantis Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise naujai pastatytas gyvenamasis namas jau po M. Å . mirties 1992 metais patvirtina Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenys (t.1, b. l. 12), be to Å¡io fakto neneigia abi Å¡alys, todėl teismas neturėjo pagrindo ginčo atveju kvestionuoti Å¡alių nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 4 punktas).BÅ«tent dėl aukščiau iÅ¡vardintų priežasčių, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo atveju nebuvo pažeista 1999 m. kovo 9 d.

LR Vyriausybės nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nustatyta parduodamų žemės sklypų dalių dydžio nustatymo tvarka, todėl nėra ir nebuvo pagrindo teigti, jog teritorijų planavimo dokumentai neteisėti vien dėl to, kad atsakovas nėra nugriovęs gyvenamojo namo, ginčo namų valdoje pažymėto indeksu 3A2ž. Esant šioms aplinkybėms teismas pagrįstai sprendė, kad minėto nuosavybės objekto nugriovimui, vadovaujantis 1982 m. gruodžio 29 d.

LDT Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 500 (t.1, b. l.

7) yra suėję senaties terminai ir Å¡is faktas pats savaime jokių teisinių pasekmių nesukuria (CK 1.125 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 8 dalis).Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , sprendžia, kad kiti J. M. J. apeliacinio skundo argumentai susiję su prievolių teisės taikymo prioritetu prieÅ¡ ABTÄ® nuostatų taikymÄ ginčo atveju yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl dėl jų nepasisakoma. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl jis atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a :            Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                     Izolda Nėnienė                                                                                                                                   Evaldas Burzdikas                                                                                                                                   Albinas Čeplinskas