Legislator Case Law & Legislation
cd1c7b71-5b4a-4a8b-a527-8e044bffeaca AI generated

cd1c7b71-5b4a-4a8b-a527-8e044bffeaca · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Case Number cd1c7b71-5b4a-4a8b-a527-8e044bffeaca
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-935-394/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00260-2017-04Procesinio sprendimo kategorija 20.4.;55.1.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 24 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

cd1c7b71-5b4a-4a8b-a527-8e044bffeaca · Å iaulių apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-935-394/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00260-2017-04Procesinio sprendimo kategorija 20.4.;55.1.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 24 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. L. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2-4 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jam bÅ«nant Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2014-09-19 iki 2014-10-07 jis negalėjo susiraÅ¡inėti su draugais, pažįstamais ir neartimais giminaičiais, kurie tuo metu buvo įkalinimo įstaigose, iÅ¡ jo buvo atimta galimybė palaikyti socialinius ryÅ¡ius, nes laisvėje nebuvo asmenų, su kuriais jis galėjo laisvai bendrauti, jo teisės ir laisvės bei privatumas buvo grubiai pažeidžiami, o tai sukėlė neigiamus iÅ¡gyvenimus, o tuo pačiu ir neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjui apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje nepareiÅ¡kė (7, 27, 39 b. l.).

Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių TI, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai (27 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ ir jo patikslinimÄ (8-11, 33-34 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2014-06-16 iki 2014-10-07 suimtojo statusu. Suimtųjų/nuteistųjų teisė susiraÅ¡inėti yra numatyta Bausmių vykdymo kodekse, Suėmimo vykdymo įstatyme, o detalesnė jų tvarka užfiksuota Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

PareiÅ¡kėjo skundžiamu laikotarpiu galiojusios Suėmimo vykdymo įstatymo redakcijos straipsnyje buvo numatyta, kad suimtieji turi teisę siųsti giminaičiams ir kitiems asmenims ir gauti iÅ¡ jų neribotÄ kiekį laiÅ¡kų. Bausmių vykdymo kodeksas reglamentuoja nuteistųjų teisę susiraÅ¡inėti, 99 straipsnio 2 dalyje (neteko galios nuo 2015-09-01) buvo numatyta, kad kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimi giminaičiai, susiraÅ¡inėjimas draudžiamas.

Å ioje dalyje nustatytas bendro pobÅ«džio draudimas susiraÅ¡inėti tarpusavyje kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems, kurių nesieja santuokos ar artimos giminystės ryÅ¡iai. 99 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nuteistųjų teisės susiraÅ¡inėti ribojimas – nuteistųjų laiÅ¡kų cenzÅ«ravimas, kuriuo siekiama užkirsti keliÄ pažeidimams ir nusikalstamoms veikoms arba apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, t.y. laiÅ¡kai, kuriuos gauna (siunčia) laisvės atėmimo vietose laikomi nuteistieji, susiraÅ¡inėdami su nuteistais laisvės atėmimo vietose laikomais savo sutuoktiniais ar artimais giminaičiais, taip pat su visais kitais asmenimis, kurie nėra laisvės atėmimo vietose laikomi nuteistieji, gali bÅ«ti cenzÅ«ruojami.

Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas neginčija fakto, jog Å iaulių TI administracija jam nebuvo suteikusi galimybės susiraÅ¡inėti apskritai, kaip suimtasis, jis tokiÄ teisę turėjo, tačiau, kaip matyti iÅ¡ A. L. iÅ¡siunčiamų ir gaunamų laiÅ¡kų apskaitos kortelės, tokia teise nelabai ir naudojosi, per visÄ skundžiamÄ laikotarpį siuntė tik vienÄ laiÅ¡kÄ (A. N.). PareiÅ¡kėjas iÅ¡ principo reiÅ¡kia nepasitenkinimÄ ne dėl Å iaulių TI administracijos neteisėto veikimo, o dėl Bausmių vykdymo kodekso, kaip jo teises varžančio akto, įgyvendinimo.

Atsakovas pažymi, kad savo darbe vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir juose įtvirtintais reikalavimais, Å¡iuo atveju draudimu bendrauti kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomiems asmenims, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, todėl pareiÅ¡kėjo skundžiamos aplinkybės neturi teisinio pagrindo. PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu.

Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjos patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Atsakovas praÅ¡o sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas.PareiÅ¡kėjas A. L. nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta susiraÅ¡inėjimo teisė su draugais, pažįstamais ir neartimais giminaičiais, kurie tuo metu buvo įkalinimo įstaigose.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Suimtųjų teisę susiraÅ¡inėti reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2015-09-01), kurio 16 straipsnis numatė, kad suimtieji turi teisę siųsti giminaičiams ir kitiems asmenims ir gauti iÅ¡ jų neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, tardymo izoliatoriaus administracija suimtojo vardu gautus laiÅ¡kus jam įteikia, taip pat suimtųjų įteiktus laiÅ¡kus iÅ¡siunčia adresatams ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo laiÅ¡ko gavimo dienos; suimtųjų gaunami ir siunčiami laiÅ¡kai ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali bÅ«ti tikrinami, kad bÅ«tų užkirstas kelias nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės; ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartyje turi bÅ«ti nurodomi laiÅ¡kų tikrinimo pagrindai, trukmė, bÅ«das, asmenys, kurių siunčiami ar gaunami laiÅ¡kai bus tikrinami, ir kitos aplinkybės, dėl kurių laiÅ¡kus bÅ«tina tikrinti.

Bausmių vykdymo kodekso (X skyriaus (laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarka ir sÄ lygos) Å¡eÅ¡tojo skirsnio (specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisės ir pareigos) 99 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistiesiems leidžiama siųsti ir gauti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, tačiau 2 Å¡io straipsnio dalis (neteko galios nuo 2015-09-01) nustatė, kad kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ir artimieji giminaičiai, susiraÅ¡inėjimas draudžiamas.

36. LaiÅ¡kus suimtieji įteikia tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu įgaliotiems darbuotojams. LaiÅ¡kai, ant kurių nenurodytas siuntėjo vardas ir pavardė arba nurodytas kito asmens vardas ir pavardė, nepriimami.             Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (redakcija, galiojusi nuo 2012-04-01 iki 2014-12-23), 37 punkte numatyta, kad suimtųjų iÅ¡siunčiamų ir gaunamų laiÅ¡kų apskaitÄ tam skirtose kortelėse (6 priedas) atlieka laiÅ¡kų apskaitos darbuotojas.

SuimtÄ jį paleidžiant iÅ¡ tardymo izoliatoriaus ar perkeliant į kitÄ laisvės atėmimo vietų įstaigÄ , Å¡iame punkte nurodyta kortelė įsegama į suimtojo asmens bylÄ .IÅ¡ byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiÅ¡kėjas A. L. ginčo laikotarpiu Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2014-06-16 iki 2014-10-07, visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį jis turėjo suimtojo statusÄ (13, 30 b. l.), taigi jis, vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 16 straipsniu, turėjo teisę siųsti giminaičiams ir kitiems asmenims ir gauti iÅ¡ jų neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, o tardymo izoliatoriaus administracija suimtojo vardu gautus laiÅ¡kus turėjo jam įteikti, taip pat jo įteiktus laiÅ¡kus iÅ¡siųsti adresatams ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo laiÅ¡ko gavimo dienos.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo konkrečius asmenis, kurie buvo laikomi įkalinimo įstaigose ir su kuriais jis norėjo susiraÅ¡inėti, tačiau nenurodo, kad bÅ«tent Å¡iems asmenims jis buvo parašęs laiÅ¡kus, įteikęs juos Å iaulių TI administracijai, kada tai buvo padaryta, o pastaroji atsisakė juos iÅ¡siųsti. IÅ¡ atsakovo į bylÄ pateiktų dokumentų – Suimtojo (nuteistojo) iÅ¡siunčiamų ir gaunamų laiÅ¡kų apskaitos kortelės ir 2017-03-15 pažymos Nr. 61/04-550 - matosi, kad per skundžiamÄ laikotarpį pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI administracijai pateikė iÅ¡siųsti tik vienÄ laiÅ¡kÄ , adresuotÄ A.

N., ir su praÅ¡ymais ar skundais dėl susiraÅ¡inėjimo į Å iaulių TI direktorių nesikreipė (31, 32 b. l.). PareiÅ¡kėjas skundžiasi abstrakčiai, dėl negalėjimo susiraÅ¡inėti su draugais, pažįstamais, neartimais giminėmis fakto, nurodo, kad iÅ¡ jo buvo atimta galimybė palaikyti socialinius ryÅ¡ius, tačiau jo pateiktÄ laiÅ¡kÄ Å iaulių TI administracija užregistravo ir iÅ¡siuntė, taigi galimybę palaikyti socialinius ryÅ¡ius pareiÅ¡kėjas turėjo. PareiÅ¡kėjui nepateikus ir byloje nesant konkrečių duomenų apie draudimÄ susiraÅ¡inėti, teismas neturi galimybės spręsti, ar pareiÅ¡kėjui iÅ¡ tiesų buvo neleidžiama susiraÅ¡inėti ir ar pagrįstai tai buvo padaryta, t.y. neturi galimybės vertinti, ar atsakovo veiksmai buvo neteisėti, atlikti pažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 16 straipsnio reikalavimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, jeigu yra kalinamas netinkamomis sÄ lygomis. Taigi pagrindu neturtinei žalai atlyginti pripažįstama tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų; nenustačius tokių aplinkybių negalima konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, dvasines kančias ar nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , kurių intensyvumas bÅ«tų virÅ¡ijęs neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu, t.y. nėra pagrindo laikyti, kad asmuo patyrė neturtinę žalÄ .

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nenustatęs neteisėtų Å iaulių TI pareigÅ«nų veiksmų, kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, teismas laiko, kad pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                              Jarūnė Sedalienė