cd1c0a9a-7435-49e2-948c-c200f46abaed · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=6770D51B-E873-47FA-AA07-CEED5E393458">Nr. 2A-135-777/2017</a> Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00487-2016-0 Civilinė byla Nr. e2A-1210-253/2021 Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01497-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.10.5.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 2 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį atsakovei J.

P. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė priteisti iÅ¡ atsakovės J. P. 371,55 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 334,40 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad tarp nuomotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pradinės kreditorės) ir atsakovės J. P. 2020 m. sausio 10 d. buvo sudaryta iÅ¡perkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovei 24 mėnesių terminui iÅ¡nuomotas kilnojamasis daiktas – virtuvės baldų komplektas „Amanda-1931492148“, mokant 21,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutartyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ atsakovės nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas daikto nuomos paslaugas, nei paties nuomojamo daikto, pradinė kreditorė 2020 m. liepos 15 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimÄ pagal Sutartį. Atsakovė neįvykdė Sutartyje numatytų įsipareigojimų ir yra skolinga ieÅ¡kovei ieÅ¡kiniu praÅ¡omas priteisti sumas.

3. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti 2021 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatytu bÅ«du – asmeniÅ¡kai, tačiau per teismo nustatytÄ terminÄ atsakovė atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. IeÅ¡kovė prašė priimti sprendimÄ už akių. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė ieÅ¡kovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ atsakovės J. P. 371,55 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 33,44 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (404,99 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 16 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį, 68,97 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

5. Teismas nurodė, kad atsakovė prievolės pagal Sutartį neįvykdė, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas, ir iÅ¡ atsakovės priteisiamas ieÅ¡kovei 371,55 Eur negrÄ Å¾intas nuomos mokestis.

6. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ ir į tai, kad atsakovė yra vartotoja, kuri dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panaÅ¡ių aplinkybių turi ribotas galimybes sudarydama sutartį tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugÄ ir daryti įtakÄ sutarties sÄ lygų turiniui, taip pat įvertinęs tai, jog ieÅ¡kovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia faktiÅ¡kai patirtais nuostoliais, be to, įstatymas numato, kad delspinigiai negali bÅ«ti skaičiuojami už daugiau nei 180 dienų, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės praÅ¡omi priteisti 0,5 procentų delspinigiai yra aiÅ¡kiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais.

Teismas nusprendė sumažinti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ 0,5 proc. delspinigių dydį už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ , kurių suma – 334,40 Eur ir faktiÅ¡kai siekia skolos sumÄ â€“ 371,55 Eur. Nuspręsdamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus, teismas orientaciniu dydžiu laikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytus netesybų dydžius ir delspinigius sumažino iki 33,44 Eur.

7. Atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies, teismas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (57 procentai) iÅ¡ atsakovės priteisė minimalų mokėtinÄ byloje 15,00 Eur žyminį mokestį, 68,97 Eur iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ , iÅ¡ viso 83,97 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo argumentai 8. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir apeliantė) praÅ¡o:

1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir priteisti ieškovei iš atsakovės J. P. 334,40 Eur delspinigių;

2) pakeisti skundžiamo sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovės 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų;

3) kitÄ skundžiamo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistÄ ;

4) priteisti apeliantei iÅ¡ atsakovės 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtÄ už apeliacinį skundÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas toliau nurodomais motyvais.

9. Skundžiamame sprendime už akių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, nes minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, jog Å¡is įstatymas netaikomas nuomos ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartims, kai Å¡iose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objektÄ . Apeliantė pažymi, kad Sutarties bendrosiose sÄ lygose pradinis kreditorius ir atsakovė susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigÄ , sumokėjusi visas įmokas pagal Sutartį, iÅ¡sipirkti nuomojamÄ daiktÄ .

Apeliaciniame skunde sutinkama, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis, teigiama, kad tikėtina, jog Sutarties pagrindu perduotu turtu (virtuvės baldų komplektu „Amanda-1931492148“) atsakovė naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau, apeliantės nuomone, ši Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo normos.

10. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apylinkės teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principÄ , apimantį ir sutarties sÄ lygų (taip pat ir netesybų) nustatymÄ . Daroma iÅ¡vada, kad teismas, mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 334,40 Eur iki 33,44 Eur (t. y. sutartines netesybas sumažindamas 10 kartų), iÅ¡ esmės paneigė Å¡alių valiÄ dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ .

Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, o ieÅ¡kovė prašė priteisti delspinigius ne už visÄ , bet už sutrumpintÄ laikÄ , t. y. už 180 dienų. Atsakovė, prisiėmusi sutartinius įsipareigojimus, laiku negrÄ Å¾ino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė dėl to jokių veiksmų. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, kad ieÅ¡kovė po Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo elektroniniu paÅ¡tu atsakovei iÅ¡siuntė praneÅ¡imus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi po protingo termino.

IeÅ¡kovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieÅ¡tarauja Å¡alių sutarties bendrųjų sÄ lygų nuostatoms, todėl nėra pagrindo mažinti iÅ¡ atsakovės praÅ¡omų priteisti delspinigių dydį.

11. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas nuo 136,00 Eur iki 68,97 Eur. Nustačius, kad ieÅ¡kinio reikalavimas tenkintinas visiÅ¡kai, skundžiamo sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų turėtų bÅ«ti pakeista ir ieÅ¡kovei priteistos visos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Apeliantei iÅ¡ atsakovės priteistinos 136,00 Eur patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, taip pat 15,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundÄ .

12. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas netenkintinas. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

15. Apeliacijos objektas – Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimo už akių dalių dėl delspinigių priteisimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 16. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2020 m. sausio 10 d. tarp pradinės kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės J. P. buvo sudaryta iÅ¡perkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta sutartimi pradinė kreditorė atsakovei iÅ¡nuomojo kilnojamÄ jį daiktÄ â€“ virtuvės baldų komplektÄ â€žAmanda-1931492148“, o atsakovė įsipareigojo mokėti mėnesines nuomos įmokas – 21,99 Eur (mokėjimų skaičius pagal Sutartį – 24), su teise nuomininkei, tinkamai vykdžius sutartį visÄ jos galiojimo laikotarpį ir sumokėjus visas įmokas, pasibaigus sutarčiai įsigyti iÅ¡nuomotÄ daiktÄ už 1 Eur.

Sutartyje nurodyta, kad vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas bus skaičiuojami 0,5 proc. dydžio delspinigiai už kiekvienÄ pavėluotÄ mokėjimo dienÄ nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Ä® bylÄ pateikta 2020 m. rugsėjo 30 d. pradinės kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzija patvirtina, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieÅ¡kovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 15 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinė kreditorė perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teisę į atsakovės J.

P. skolÄ . Naujoji kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. lapkričio 16 d. elektroniniu paÅ¡tu informavo atsakovę apie reikalavimo teisių perleidimÄ ir paragino jÄ apmokėti įsiskolinimÄ . Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad atsakovė atsiskaitė su ieÅ¡kove UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl delspinigių priteisimo 17. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieÅ¡kovės iÅ¡ atsakovės praÅ¡omÄ priteisti 334,40 Eur delspinigių sumÄ iki 33,40 Eur (vietoje ieÅ¡kovės praÅ¡omo 0,5 proc. delspinigių dydžio delspinigių sumai apskaičiuoti taikė sumažintÄ â€“ 0,05 proc.

– delspinigių dydį), tačiau teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija negali sutikti.

18. Pažymėtina, kad net apeliaciniame skunde nurodoma, jog tarp pradinės kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės J. P. sudaryta Sutartis buvo vartojimo sutartis, taip pat teigiama, jog tikėtina, kad Sutarties pagrindu perduotu turtu (virtuvės baldų komplektu „Amanda-1931492148“) atsakovė naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2281 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainÄ . Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymÄ ir naudojimÄ si, o už daiktÄ užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos iÅ¡perkamÄ ja nuoma (ar kita panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu iÅ¡simokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011).

20. Nagrinėjamoje byloje svarbu atsižvelgti į Sutartimi įgyto daikto pobūdį (virtuvės baldų komplektas), taip pat į tai, kad prekę fizinis asmuo (atsakovė J. P.) asmeniškai įsigijo iš juridinio asmens, verslo subjekto (CK 6.2281 straipsnio 2–3 dalys). Be to, kaip jau minėta, pati apeliantė teigia, jog šiuo atveju tikėtina, kad Sutarties pagrindu perduotu turtu (virtuvės baldų komplektu) atsakovė naudojosi savo asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti.

21. Aptartos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir Aukščiausiojo Teismo praktika teisėjų kolegijai suteikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju ginčo teisiniai santykiai yra kilę iÅ¡ vartojimo sutartinių teisinių santykių, todėl, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas atsakovę J. P. pagrįstai laikė vartotoja ir silpnesniÄ ja Å¡alimi.

22. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principÄ , iÅ¡ esmės paneigė Å¡alių valiÄ dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ . IeÅ¡kiniu praÅ¡omų priteisti delspinigių apskaičiavimas neprieÅ¡tarauja pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties sÄ lygoms, tokia delspinigių norma užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir nelaikytina neprotingai didele. Apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, nes minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, jog Å¡is įstatymas netaikomas nuomos ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartims, kai Å¡iose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto.

Tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo normos. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija negali sutikti.

23. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimÄ dėl delspinigių dydžio pagrįstumo pažymėtina, kad, viena vertus, kaip tai teisingai nurodo apeliantė, Å¡alių teisė susitarti dėl netesybų, taigi ir dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka (CK 6.156 straipsnis).

Kita vertus, ginÄÄ nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais netesybų mažinimo pagrindais, gali netesybas sumažinti iki protingos sumos tais atvejais, kai netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė yra iÅ¡ dalies įvykdyta. Teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija nepaneigia sutarties laisvės ir privalomumo Å¡alims principų. Tačiau teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali bÅ«ti mažinamos tiek esant skolininko praÅ¡ymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

24. AiÅ¡kiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, sÄ Å¾iningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai Å¡aliai bei pažeidžia teisėtus kitos Å¡alies interesus. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali bÅ«ti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sÄ raÅ¡as nebaigtinis: į Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį ir sutarties tikslus, ar Å¡alys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus, sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį, Å¡alių tarpusavio santykius, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

25. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo už akių turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai netaikė Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatos, pagal kuriÄ pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog apylinkės teismas, vertindamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus, į minėtÄ Ä¯statyme nustatytÄ netesybų dydį atsižvelgė tik kaip į orientacinį dydį, leidžiantį vertinti praÅ¡omų priteisti delspinigių dydį, taip pat atsižvelgdamas ir į kitų byloje esančių faktinių aplinkybių visumÄ . Dėl Å¡ios priežasties apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju buvo nepagrįstai taikytos Vartojimo kredito įstatymo nuostatos, yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

26. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, jog netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio, kadangi priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pvz., Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas).

Aptarta Aukščiausiojo Teismo praktika teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai lyginamuoju aspektu atsižvelgė, be kita ko, įvertinęs kitas bylos aplinkybes, ir į nurodytÄ Ä¯statymo normÄ .

27. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojos, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad:

1) atsakovė daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nesiėmė jokių veiksmų;

2) apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visÄ , bet už sutrumpintÄ laikÄ , tai yra už 180 dienų;

3) ieÅ¡kovė informavo atsakovę dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismÄ su ieÅ¡kiniu priteisimo kreipėsi po protingo termino. Su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija taip pat negali sutikti.

28. Klausimas, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti Å¡alys. Aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, spręsdamas klausimÄ , ar Å¡ioje byloje praÅ¡omos priteisti netesybos nėra per didelės, įvertino Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes – specifinę atsakovės padėtį (atsakovė yra vartotoja, silpnesnioji Å¡alis), delspinigių ir skolos santykį – tai, kad delspinigių dydis (334,40 Eur) faktiÅ¡kai siekia skolos sumÄ (371,55 Eur ).

29. Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios Å¡alies interesų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumÄ tarp nuostolių ir praÅ¡omų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas).

Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad ieÅ¡kovė praÅ¡omo priteisti delspinigių dydžio nepagrindė faktiÅ¡kai patirtais nuostoliais. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti netesybas sumažino iki 33,40 Eur. Teismas, kaip ir pati ieÅ¡kovė, netesybas apskaičiavo už 180 dienų. Atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų patyrusi daugiau nuostolių nei priteisti delspinigiai (tokių duomenų nepateikė ir apeliantė), teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinyje nurodyto dydžio delspinigiai (334,40 Eur) bÅ«tų neadekvati sankcija skolininkės padarytam Sutarties pažeidimui bei ieÅ¡kovės patirtiems nuostoliams.

30. Dėl Å¡ios priežasties atsižvelgdama į vartotojų teisių apsaugos nuostatas, vertindama bylos aplinkybes ir delspinigių dydžio klausimÄ CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti 0,5 procentų delspinigių dydis Å¡iuo atveju yra aiÅ¡kiai per didelis, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas šį dydį pagrįstai sumažino iki 0,05 procentų už ieÅ¡kovės praÅ¡omas 180 dienų.

Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pripažinti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiÅ¡kiai per daug. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas delspinigių dydis užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir nesuteikia nė vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo. Dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo sprendimo už akių dalis, kuria ieÅ¡kovei priteisti 33,40 Eur delspinigiai, paliktina nepakeista. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 31.

Nagrinėjamu atveju apeliantės reikalavimas pakeisti skundžiamo teismo sprendimo už akių dalį dėl priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų ir priteisti ieÅ¡kovei visas jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas tiesiogiai siejamas su ieÅ¡kinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo visiÅ¡ku patenkinimu. Å ioje byloje apylinkės teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ieÅ¡kovei priteisė atsižvelgęs į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo reikalavimas dėl delspinigių dydžio pakeitimo yra netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti delspinigius buvo tenkintas iÅ¡ dalies, paliekama nepakeista, nėra ir teisinio pagrindo kitaip perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Dėl procesinės bylos baigties 32. Vadovaudamasi Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Skundžiamas sprendimas už akių paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 33. Nors apeliantė pateikė teismui įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (sumokėtÄ 15,00 Eur žyminį mokestį), tačiau netenkinus ieÅ¡kovės apeliacinio skundo, nėra pagrindo ieÅ¡kovei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ . Teisėjai Raimonda Andrulienė Albina Pupeikienė Alvydas Žerlauskas