2021-09-01 Nr. AB-17534-3-61-3-00781-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3588-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00781-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. G. (M. H.), atstovaujamos tėvų S. G. (S. H.) ir T. A. (T. A.), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. G., atstovaujamos tėvų S. G. ir T. A., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja M. G. (M. H.), atstovaujama tėvų S. G. (S. H.) ir T. A. (T. A.) (toliau – ir pareiškėja), kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja nurodė, kad Departamento dėl jos tėvų priimti sprendimai nėra įsiteisėję, todėl jais remtis nėra pagrindo, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra nepilnametė. Nors pareiškėjos tėvams pabėgėlio statusas nebuvo suteiktas, tai nereiškia, kad būtent pareiškėjai nekyla pavojus, sudarantis prielaidą gauti prieglobstį (pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą). Departamentas neatliko jokio tyrimo dėl pareiškėjos ir jai galbūt kilmės šalyje kylančių grėsmių. Sprendime nėra pateikta bei aptarta vaikų padėtis (duomenys neskelbtini), ypač, kai su tam tikro represinio poveikio priemonėmis susiduria ar gali susidurti jų tėvai. Tyrimas apie pareiškėjos tėvus, atliktas kitoje byloje, negali būti prilyginamas ir sutapatinamas su pareiškėjos padėtimi ir jai kilmės valstybėje kylančiomis grėsmėmis, nes jos yra individualios ir gali skirtis nuo grėsmių jos tėvams. Atsakovas nesurinko duomenų, kaip vaikas augtų ir būtų globojamas kilmės valstybėje, ar jis nebūtų diskriminuojamas mokykloje, ugdymo, auklėjimo ar kitose, įstaigose, kaip antai sveikatos priežiūros, vaikų teisių apsaugos ar kt. Sprendime nėra duomenų apie nepilnamečius, atskirtus nuo tėvų ar augančius su persekiojamais ar problemų turinčiais tėvais. Departamentas nesurinko informacijos, ar vaikai, pasižymintys tokiomis savybėmis, kaip pareiškėja, nepatiria psichologinio smurto, patyčių ar kitokio neigiamo, aiškiai žalojančio elgesio iš pedagogų, auklėtojų, valdžios institucijų (ar jų atstovų), bendraamžių, kurie galėtų prilygti kankinimui ar kitokiai žalai. Atsakovas Sprendime apsiribojo tik pareiškėjos tėvų situacijos ir dėl jų priimtų Departamento ir teismų sprendimų, jų verslo problemų (duomenys neskelbtini), aptarimu, liko neaišku ir neaptarta, ar pareiškėja, grįžusi į kilmės valstybę, susidurtų su kokiu nors smurtu, prievarta (įskaitant psichologinę), diskriminacija ar išskyrimu iš bendraamžių dėl tėvų situacijos ir problemų.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Departamentas nurodė, kad pareiškėja bei jos tėvas tarptautinės apsaugos poreikį grindė išskirtinai su S. G. ir jo sutuoktinės tariamu persekiojimu, o tokio persekiojimo rizikos Departamentas, spręsdamas dėl prieglobsčio suteikimo S. G. ir T. A., nenustatė. Todėl nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės šalyje pareiškėjai grėstų persekiojimas, pareiškėja taip pat neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Papildomų, iki šiol nežinomų ir nevertintų aplinkybių, kurios pagrįstų poreikį iš naujo įvertinti pareiškėjos tėvams tariamai kilusias grėsmes, nenurodė nei S. G., nei pareiškėja, kurios vardu pateiktas prašymas. Nenurodžius naujų aplinkybių, dėl kurių reikėtų iš naujo įvertinti pareiškėjos tėvams tariamai kilusias grėsmes, nebuvo poreikio iš naujo vertinti tai, kas jau buvo įvertinta nagrinėjant pareiškėjos tėvų prašymus. Tyrimo metu buvo surinkta bei įvertinta visa aktuali kilmės valstybės informacija, susijusi su priežastimis, kurias nurodė pareiškėjos tėvai bei pati pareiškėja. Departamentas prieglobsčio prašymą nagrinėja paties prieglobsčio prašytojo pateiktos informacijos kontekste ir vertina kilmės valstybės informaciją, susijusią būtent su pareiškėjo individualia situacija kilmės valstybėje. Įvertinus dėl pareiškėjos tėvų vykdomus civilinio proceso veiksmus ir jiems pritaikytas priverstinio vykdymo priemones (turto areštas) bei kilmės valstybėje gresiančius veiksmus (turės atlyginti padarytą žalą, sumokėti skolas) visų tyrimo metu surinktų duomenų kontekste, nenustatyta pagrindo prielaidai, jog šie veiksmai yra diskriminaciniai arba įgyvendinami diskriminuojant. Įvertinus pareiškėjos tėvams gresiančių veiksmų formą ir pobūdį, konstatuota, kad jie neatitinka persekiojimo veiksmų apibrėžimo. Kadangi nebuvo nustatyta aplinkybių, pagrindžiančių tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjai būtinybę, nebuvo poreikio vertinti, kokias pasekmes tai sukeltų pareiškėjai.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjos M. G. skundą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjos tėvas S. G. 2020 m. lapkričio 12 d. Departamento Vilniaus skyriuje pateikė prašymą suteikti jo nepilnametei dukrai M. G. prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašyme nurodė, kad pareiškėjai kilmės šalyje gyventi nėra saugu dėl jų šeimos (jo ir jo sutuoktinės, pareiškėjos motinos, T. A.) persekiojimo – jo dukra gali būti pasinaudota siekiant padaryti poveikį jam; nepilnametis vaikas negali būti (duomenys neskelbtini) be tėvų, nes susiklosčiusioje politinėje situacijoje tai nesaugu.

6.2. 2021 m. vasario 1 d. atlikta pareiškėjos apklausa, kurioje pareiškėja nurodė, kad nežino apie tėvų problemas (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) pareiškėja išvyko prieš 7–8 metus, tada ji buvo maža ir nesuprato, kas vyksta, tėvai jai tik sakė, kad reikės kraustytis į Lietuvą, tik prieš 1,5 metų pareiškėja iš tėvų sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) juos kažkas persekioja, tačiau kas ir dėl kokių priežasčių, pareiškėja nežino; pareiškėja baiminasi, jog tėvai bus „paimti“, o ji atiduota į vaikų namus; pareiškėja žino apie situaciją (duomenys neskelbtini), apie tai kalba su (duomenys neskelbtini) gyvenančia drauge, tačiau nemano, kad politiniai procesai turi įtakos jos galimybei grįžti į kilmės šalį ir ten gyventi.

6.3. Departamentas 2021 m. vasario 24 d. Sprendimu nesuteikė pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nenustatęs realios pareiškėjos persekiojimo rizikos.

7. Remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalimi bei 87 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos atstovas pagal įstatymą – tėvas S. G. pareiškėjos (jo dukros) vardu Departamentui pateikė prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvoje motyvuodamas jį tuo, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjos tėvai gali būti persekiojami, o pareiškėja gali būti pasinaudota siekiant padaryti poveikį S. G., taip pat į tai, kad Departamentas 2020 m. rugsėjo 2 d. ir 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimais atsisakė suteikti prieglobstį pareiškėjos tėvams nenustatęs realios persekiojimo grėsmės, pirmosios instancijos teismas pagrįstais laikė Departamento argumentus, jog šiuo atveju nebebuvo poreikio pakartotinai vertinti Departamente jau ištirtų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjos tėvų prašymai suteikti jiems prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje buvo atmesti, o teismų sprendimai, kuriais atmesti pareiškėjų skundai dėl Departamento sprendimų, yra įsiteisėję. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2993-261/2021 bei 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3068-502/2021 konstatavus, kad pareiškėjos tėvų deklaruojama baimė grįžti į (duomenys neskelbtini) yra nepagrįsta, todėl pareiškėjos tėvams buvo pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvoje, o pareiškėjai šioje byloje nepateikus naujų įrodymų (argumentų), pagrindžiančių konkrečiai jos baimę grįžti į kilmės valstybę, pirmosios instancijos teismas sprendė neturintis pagrindo abejoti skundžiamo Departamento Sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

8. Atsakydamas į pareiškėjos argumentus, kad Departamentas nevertino situacijos kilmės šalyje dėl vaikų (pareiškėjos) galimos diskriminacijos, represinio poveikio priemonių, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Departamentas prieglobsčio prašymą nagrinėja paties prieglobsčio prašytojo pateiktos informacijos kontekste ir vertina kilmės valstybės informaciją, susijusią būtent su pareiškėjo individualia situacija kilmės valstybėje. Šiuo atveju nebuvo pagrindo rinkti pareiškėjos skunde teismui nurodytos informacijos, ypač atsižvelgiant į tai, kad jos pareiškėja nenurodė savo prašyme Departamentui.

III. 9. Pareiškėja M. G., atstovaujama tėvų S. G. ir T. A., apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento Sprendimą.

10. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo nepagrįstai darė pagal Departamento 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2020 m. lapkričio 27 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais nesuteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga pareiškėjos tėvams, nurodytus duomenis. Pareiškėjos manymu, Departamento 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai nurodyta, jog S. G. klaidina tyrimą teikdamas prieštaringą informaciją apie jo prieglobsčio prašymą pagrindžiančias aplinkybes bei kad jo pateikti duomenys laikytini nepatikimais. Atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) ypatingą situaciją ir S. G. ryšius su (duomenys neskelbtini) partijos pirmininko pavaduotoju bei jo šeima, galimą sumišimą dėl jo tam tikrų parodymų, galima 2015 ir 2019 metų faktinių aplinkybių neatitiktis nebuvo pagrindas daryti išvadą apie sąmoningą tyrimo klaidinimą. Departamentas netyrė ir nevertino aplinkybių, dėl kurių pareiškėjos tėvai paliko savo kilmės valstybę, formaliai atsisakė tenkinti prieglobsčio prašymą. Departamentas taip pat plačiau netyrė, ar S. G. bijo (bijojo) dėl patirto psichologinio pareigūnų spaudimo kreiptis gynybos savo kilmės valstybėje į kitas institucijas ir ar tokią galimybę apskritai turėjo. Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas S. G. situaciją, per siaurai aiškino persekiojimo sąvoką. S. G. apklausoje vertėjas dalyvavo nuotoliniu būdu, dėl blogo ryšio S. G. kartais negalėjo tiksliai suprasti klausimų, jam nebuvo tinkamai išaiškintos jo teisės ir pareigos.

11. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Ginčas byloje kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta netenkinti pareiškėjos M. G. prašymo suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo grindžiamas tuo, jog (duomenys neskelbtini) jos tėvai gali būti persekiojami, pareiškėja gali būti pasinaudota siekiant padaryti poveikį jos tėvui S. G., o Departamentas 2020 m. rugsėjo 2 d. ir 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimais jau atsisakė suteikti prieglobstį pareiškėjos tėvams, nenustatęs realios jų persekiojimo grėsmės, šie Departamento sprendimai yra įsiteisėję Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus pareiškėjos tėvų S. G. ir T. A. apeliacinius skundus. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjai nepateikus naujų įrodymų (argumentų), pagrindžiančių konkrečiai jos baimę grįžti į kilmės valstybę, Departamentui nebebuvo poreikio pakartotinai vertinti anksčiau jau ištirtas pareiškėjos prašymuose suteikti prieglobstį nurodytas aplinkybes, kurios, be kita ko, jau buvo įvertintos teismų.

14. Pareiškėja su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatliko pareiškėjos padėties vertinimo, nes bylą išnagrinėjo vadovaudamasis pareiškėjos tėvų prieglobsčio bylų duomenimis, taip pat kad Departamentas 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) netinkamai įvertino pareiškėjos tėvo S. G. prašyme suteikti prieglobstį nurodytas aplinkybes, neišaiškino jam jo teisių ir pareigų, neužtikrino tinkamo vertimo apklausos metu. Kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų pareiškėja apeliaciniame skunde nereiškia.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

16. Ginčo santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

18. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį išimtinai grindė aplinkybėmis, kad (duomenys neskelbtini) jos tėvai S. G. ir T. A. gali būti persekiojami ir kad pareiškėja gali būti pasinaudota siekiant padaryti poveikį jos tėvui S. G.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjos paaiškinimus apklausoje, kitą bylos (taip pat Departamento pateiktos prieglobsčio bylos) medžiagą, konstatuoja, kad, priešingai nei teigia pareiškėja, Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties jos kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jos baimę kilmės valstybėje tapti smurto auka, būti pagrobtai, kankinamai. Pareiškėjos (jos įstatyminių atstovų) pasakojimas dėl kilmės valstybėje pareiškėjai tariamai gresiančio pavojaus niekaip nedetalizuotas ir neindividualizuotas, o kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra susietas išimtinai su jos tėvų prieglobsčio prašymuose nurodytomis aplinkybėmis (t. y. jiems kilmės valstybėje tariamai kilsiančiu pavojumi), kurios (aplinkybės) jau buvo išnagrinėtos bei įvertintos Departamentui priėmus 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikti prieglobsčio ir papildomos apsaugos pareiškėjos tėvams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2993-261/2021 ir 2021 m. gegužės 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3068-502/2021 konstatavo, jog minėti Departamento sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kuriais pakartotinai ginčijamos Departamento 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prieglobsčio nesuteikimo S. G. nustatytos aplinkybės, nevertinami.

22. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos teiginiai dėl kilmės valstybėje jai tariamai gresiančio pavojaus, savaime, nesant jokių kitų, nei nurodyta pareiškėjos tėvų prieglobsčio prašymuose, duomenų, dėl kurių jau yra priimti įsiteisėję neigiami sprendimai, nėra pakankami pagrįsti pareiškėjai galbūt galinčią kilti grėsmę. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėja dėl susiklosčiusios situacijos galėjo jaustis nesaugi, baimintis dėl savo sveikatos ir (ar) gyvybės. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos matyti, kad tais atvejais, kai yra nagrinėjama byla susijusi su šeima, institucijos, privalo atsižvelgti į vaiko gerovę; visuotinis konsensusas, taip pat yra ir tarptautinėje teisėje, kad priimant visus sprendimus dėl vaikų, svarbiausi yra jų interesai, vaiko teisų apsauga apima šeimos gyvenimą kartu (žr. pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą Bistieva ir kiti prieš Lenkiją 77, 78, 85 p. (pareiškimo Nr. 75157/14)).

23. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojama kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apskritai nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėja turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojama tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.

24. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas arba ji galėtų tokiu būdu būti baudžiama. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjos kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti veiksmai, todėl pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojai turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

25. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos M. G. (M. H.), atstovaujamos tėvų S. G. (S. H.) ir T. A. (T. A.), apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė