2018-05-17 Nr. AB-9859-3-61-3-01575-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-778-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01575-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 7.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. F. (A. F.) skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II-jam teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. F. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NDNT, atsakovas) Vilniaus II-ojo teritorinio skyriaus 2015 m. lapkričio 30 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-4651; 2) panaikinti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. sausio 13 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-3620 ir sprendimą Nr. SS-128; 3) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2016 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. S-89; 4) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą nustatyti darbingumo lygį nuo 2015 m. lapkričio 18 d. ir priimti naują sprendimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamais sprendimais jam nepagrįstai laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2022 m. gruodžio 16 d. nustatytas 45 procentų darbingumo lygis. Pareiškėjo nuomone, nustatant jo darbingumo lygį, netinkamai buvo įvertintas jo bazinis darbingumas ir veiklos bei gebėjimo dalyvauti koeficientas. Vertinant jo bazinį darbingumą, nebuvo laikytasi socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78 / V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) 4–6 punktų nuostatų, nes vertintos ne visos siuntime nurodytos jo ligos. Tarnyba nemotyvavo, kodėl nebuvo vertintos kitos siuntime nurodytos ligos. Netaikydama Kriterijų aprašo 6 punkte nustatyto koeficiento, Tarnyba prieš tai turėjo įvertinti visų gretutinių diagnozių bazinį darbingumą ir tik tuomet nuspręsti, ar turi būti taikomas bazinį darbingumą mažinantis koeficientas. Tai turi lemiamos įtakos nustatant jo darbingumo lygį.

3. Pareiškėjas taip pat nesutinka su nustatytu 1,1 dydžio asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficientu, nes jis yra subjektyvus, neaišku, kieno ir kokia tvarka nustatytas, neatitinka faktinės situacijos ir jo ligų istorijos. Jis nebuvo tinkamai supažindintas su klausimynu ir jo paskirtimi, be to, jis užpildytas ne to asmens, kuris jį pasirašė, ir, tikėtina, nekvalifikuoto bei nesusipažinusio su pareiškėjo sveikatos būkle. Nei vienas iš klausimyne nurodytų balų nėra motyvuotas, jų teisingumas nebuvo tikrinimas nei pakartotinio darbingumo lygio nustatyto metu, nei Ginčų komisijoje. Pareiškėjo nuomone, mobilumas turėjo būti įvertintas ne 1 balu, o 7, pažinimas – ne 0 balų, o 1, savarankiškumas – ne 1 balu, o 4. Taigi bendra klausimyno balų suma turėjo būti 27, todėl nustatytinas koeficientas 1, turintis lemiamos reikšmės nustatant jo darbingumo lygį. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius pakartotinį darbingumo lygio vertinimą atliko paviršutiniškai ir neobjektyviai, nesudarė gydytojų komisijos, jo sveikatos būklei įvertinti. Pakartotinio darbingumo lygio vertinimo metu buvo apsiribota tik bazinio darbingumo įvertinimu, taip pažeidžiant Kriterijų aprašo 3, 9 ir 11 punktus.

4. Atsakovas NDNT atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo darbingumo lygis buvo nustatytas kompleksiškai įvertinus jo sveikatos būklę. Tarnyba nėra sveikatos priežiūros įstaiga, todėl, nustatydama asmens darbingumo lygį, jo medicininės apžiūros neatlieka, o vadovaujasi sveikatos priežiūros įstaigos išduotame siuntime, išrašuose iš medicininių dokumentų, medicininių tyrimų išvadose, specialistų konsultacijų išvadose nurodytais duomenimis bei paties asmens pateikiama informacija. Nustatant asmens darbingumo lygį vertinamos ne atskiros ligos, o organizmo sistemos funkciniai sutrikimai. Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatos taikomos tuomet, kai asmeniui yra diagnozuotas kelių organų ar jų sistemų pažeidimas. Pareiškėjui yra diagnozuotas vidutinis kraujotakos sistemos sutrikimas, todėl kitos siuntime nurodytos diagnozės buvo vertintos tik kaip rizikos veiksniai. Pareiškėjas pats atsakė į klausimyne nurodytus klausimus, susipažino su užpildytu klausimynu ir tai patvirtino savo parašu. Pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kad jo veikla ir gebėjimas dalyvauti yra labiau sutrikę nei nustatė Tarnyba. Teise užpildyti klausimyną iš naujo, skųsdamas teritorinio skyriaus darbingumo lygio vertinimo aktą, pareiškėjas nepasinaudojo.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino Tarnybos Vilniaus II-ojo teritorinio skyriaus 2015 m. lapkričio 30 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-4651, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. sausio 13 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-3620 ir 2016 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. SS-128, Ginčų komisijos 2015 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. S-89 ir įpareigojo Tarnybą iš naujo atlikti pareiškėjo A. F. darbingumo lygio nuo 2015 m. lapkričio 18 d. vertinimą. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo 621 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Vidaus reikalų ministerijos medicinos centro Vilniaus filialo 2015 m. lapkričio 17 d. siuntimu Nr. 262 buvo nukreiptas į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti. Tarnybos Vilniaus II –asis teritorinis skyrius 2015 m. lapkričio 18 d.–2015 m. lapkričio 30 d. atliko pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą dėl pagrindinių diagnozių pagal TLK-10: (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. lapkričio 30 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-4651 nustatė pareiškėjui 45 procentų darbingumo lygį.

8. Nesutikdamas su tokiu Tarnybos Vilniaus II-ojo teritorinio skyriaus sprendimu, pareiškėjas su skundu kreipėsi Tarnybos direktorių prašydamas iš naujo nustatyti jo darbingumo lygį, esant poreikiui sudaryti komisiją realiai sveikatos būklei įvertinti. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2016 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. SS-128 Tarnybos Vilniaus II-ojo teritorinio skyriaus 2015 m. lapkričio 30 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-4651, kuriuo pareiškėjui nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, paliko nepakeistą. Ginčų komisija 2016 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. S-89 pareiškėjo skundą atmetė, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. SS-128 paliko nepakeistą.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo panaikinti Tarnybos ir Ginčų komisijos priimtus sprendimus, nes darbingumo lygis buvo nustatytas nuodugniai ir objektyviai neįvertinus visų jo sveikatos būklei turinčių įtaką ligų, nemotyvuojant, kodėl buvo taikytas Kriterijų aprašo 41.1.3.2 punktas, kodėl neįvertintos visos pareiškėjo baziniam darbingumui nustatyti turinčios įtakos ligos ir diagnozės, neteisingai įvertinant pareiškėjo veiklą ir gebėjimą dalyvauti.

10. Teismas, remdamasis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog, nustatant pareiškėjo darbingumo lygį, buvo vadovautasi Kriterijų aprašo 41.1.3.2 punktu ir atsižvelgta į tai, kad jam nustatytas (duomenys neskelbtini). Kriterijų aprašo 1 priede nustatyta, kad vertinant kraujotakos sistemos ligas, gali būti taikomas tik vienas šio skyriaus punktas, atsižvelgiant į vyraujančią klinikinę pasireiškimo formą. Tarnyba ir Komisija nusprendė, kad pareiškėjo atžvilgiu taikytinas Kriterijų aprašo 41.1.3.2 punktas. Taigi Tarnyba ir Komisija nusprendė, kad vyraujanti klinikinė kraujotakos sistemos funkcijų liga nagrinėjamu atveju yra (duomenys neskelbtini), kuris nustatomas remiantis Širdies ir kraujagyslių Niujorko širdies asociacijos (NYHA) funkcinio pajėgumo klasėmis. Pagal Kriterijų aprašo 41.1.3.2 punktą, III funkcinė klasė (vidutinio fizinio krūvio metu ligoniai patiria diskomfortą – padažnėjusį širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį, bet gerai jaučiasi ramybės būsenos bei nedidelio įprastinio fizinio krūvio metu. Per 6 min. gali nueiti 151–300 metrų; hemodinamika būna stipriai sutrikusi) nustatoma tuomet, kai vidutinio laipsnio inotropinės funkcijos sumažėjimas (IF 31–40%) ir (ar) vidutiniškai išreikšta plautine hipertenzija, ir (ar) ryškiai išreikštų vožtuvinių ydomų. Tokiu atveju nustatomas 40 procentų bazinis darbingumas.

11. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus medicininius dokumentus, konstatavo, kad dėl kraujotakos sistemos funkcinių sutrikimų pareiškėjo atžvilgiu galėjo būti taikomas Kriterijų aprašo 41.1.3.2 punktas. Teismas pažymėjo, kad siutime darbingumo lygiui nustatyti buvo nurodyta diagnozė (duomenys neskelbtini), tačiau iš ginčijamų sprendimų nėra aišku, kodėl nustatant bazinį darbingumą dėl kraujotakos sistemos funkcijų sutrikimo, nebuvo taikomas Kriterijų aprašo 41.2.3.2 punktas – „Širdies vožtuvo protezai ar koronarinių kraujagyslių šuntai”. Pagal ši punktą, esant III funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui, kai yra vidutinio laipsnio inotropinės funkcijos sumažėjimas (IF 31–40%) ir (ar) vidutiniškai išreikšta plautinė hipertenzija, nustatomas 30 procentų bazinis darbingumas. Teismas vertino, kad vadovaudamasi Kriterijų aprašo 4–5 punktais, Tarnyba privalėjo nustatyti mažiausią bazinį darbingumą (30 procentų) dėl kraujotakos sistemos funkcijų sutrikimo, o nesant tam objektyvaus pagrindo, motyvuoti ir pagrįsti išvadas dėl Kriterijų aprašo 41.1.3.2 punkto taikymo.

12. Teismas iš siuntime darbingumo lygiui nustatyti nurodytų duomenų sprendė, kad darbingumo lygis pareiškėjui turėjo būti nustatomas dėl trijų atskirų funkcijų sutrikimų, t. y. kraujotakos sistemos (duomenys neskelbtini), endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos sistemos (diagnozės pagal TLK-10 – (duomenys neskelbtini)) ir akies ir jos priedinių organų ligų (diagnozė pagal TLK-10 – (duomenys neskelbtini)). Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina ir to atsakovas neneigia, jog pareiškėjo darbingumo lygis buvo nustatytas tik dėl kraujotakos sistemos funkcijų sutrikimo, nes kitos diagnozės negalėjo būti vertintos kaip savarankiški funkcijų sutrikimai. Su tokiomis Tarnybos ir Komisijos išvadomis teismas nesutiko, kadangi Kriterijų aprašo 4–6 punktuose nustatyta, kad bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į visas asmens darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus, jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš atitinkamų koeficientų.

13. Teismas nurodė, kad bazinis darbingumas dėl endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos sistemos funkcijų sutrikimo turėjo būti vertinamas pagal Kriterijų aprašo 1 priedo IX skyriaus reikalavimus. Ir tik nustačius, kad bazinis darbingumas dėl šios sistemos funkcijų sutrikimo yra didesnis nei 80 procentų, neprivalėjo būti taikomas Kriterijų aprašo 6 punktas. Šiuo atveju, Tarnyba kitų funkcinių sutrikimų, laikydamasi Kriterijų aprašo reikalavimų, nevertino. Pažymėjo, kad pagal Kriterijų aprašo 60 punktą, asmeniui nustatomas 80 procentų bazinis darbingumas, jei jam diagnozuotas morbidinis nutukimas ir kitas maisto medžiagų perteklius bei maisto medžiagų pertekliaus padariniai (diagnozės pagal TLK-10 – E65–E68), kai KMI>40. Taigi įvertinus vien tai, kad pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini), ir šis funkcinis sutrikimas turi įtakos kraujotakos sistemos funkcijų sutrikimui, turėtų būti taikomas Kriterijų aprašo 6.1 punkte nustatytas koeficientas.

14. Teismas, įvertinęs Kriterijų aprašo 1 priedo III skyriuje nurodytas ligas, konstatavo, kad diagnozė pagal TLK-10 – (duomenys neskelbtini) nevertinta pagrįstai, nes šis funkcinis sutrikimas neatitinka Kriterijų aprašo reikalavimų.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nesutinka su užpildžius klausimyną nustatytu veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficientu, taip pat, kad jo savarankiškumas įvertintas tik 4 balais. Įvertinęs nagrinėjamu atveju susiklosčiusią faktinę situaciją, teismas konstatavo, kad nors pareiškėjas pasirašė po užpildytu klausimynu, byloje esantys duomenys ir pačios Tarnybos konstatuotos aplinkybės apie pareiškėjo sveikatos būklę sudaro pagrindą teigti, kad klausimynas užpildytas neobjektyviai ir nenuodugniai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo sutuoktinė patvirtino, kad pareiškėjas nėra savarankiškas kasdieninėje veikloje, negali ilgesniam laikui likti vienas namuose, jam reikalinga pagalba. Be to, skirtinguose klausimyno skyriuose pateikta prieštaringa informacija, nes savarankiškumas (4 p.) įvertintas tik 1 balu, nurodant, kad pareiškėjas niekada neturi sunkumų savarankiškai rengdamasis, valgydamas, naudodamasis tualetu, likdamas vienas namuose keletą dienų, tačiau 5 punkte nurodyta, kad pareiškėjas kartais turi sunkumų vykdydamas kasdienę veiklą. Be to, pareiškėjo teigimu, jis nebuvo supažindintas su pildomo klausimyno įtaka nustatant jo darbingumo lygį. Todėl teismas konstatavo, kad pildant klausimyną iš esmės galėjo būti pažeista procedūra, susijusi su nuodugniu ir objektyviu visų reikšmingų aplinkybių įvertinimu. Teismas kaip nepagrįstus atmetė atsakovo argumentus, kad nagrinėdamas pareiškėjo skundą, jis neprivalėjo iš naujo pildyti klausimyną, kadangi turėjo pasisakyti tik dėl skunde išdėstytų argumentų.

16. Teismas nurodė, kad pagal Tvarkos aprašo nuostatas, nagrinėdama asmenų skundus dėl Tarnybos teritorinio skyriaus atliko darbingumo lygio vertinimo, Tarnyba atlieka pakartotinį asmens darbingumo lygio vertinimą, o ne patikrina Tarnybos teritorinio skyriaus atlikto vertinimo teisingumą. Taigi Tarnyba turėjo pareigą pasiūlyti pareiškėjui iš naujo užpildyti Veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną, nes tai yra sudėtinė darbingumo lygio nustatyto procedūros dalis.

17. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjo skundas tenkintinas, Tarnybos Vilniaus II-ojo teritorinio skyriaus 2015 m. lapkričio 30 d. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-4651, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. sausio 13 d. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-3620 ir sprendimas Nr. SS-128 bei Ginčų komisijos 2015 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. S-89 naikintini, o atsakovas įpareigojamas iš naujo atlikti pareiškėjo darbingumo lygio nuo 2015 m. lapkričio 18 d. vertinimą. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui 621 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 18. Atsakovas Tarnyba pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

19. Apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad nors pareiškėjas pasirašė po užpildytu klausimynu, byloje esantys duomenys ir NDNT konstatuotos aplinkybės apie pareiškėjo sveikatos būklę sudaro pagrindą teigti, kad klausimynas užpildytas neobjektyviai ir nenuodugniai. Pažymi, kad asmuo, kuris nėra pripažintas neveiksniu, ir kuriam gydytojai specialistai nėra nustatę mąstymo arba suvokimo sutrikimų, savo parašu ir prierašu „sutinku“ patvirtino faktą, jog sutinka su užpildytu klausimynu. Taigi A. F. sutiko su atsakymais į asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno klausimus, patvirtino apskaičiuotą balų sumą ir taikytą koeficientą. Teikdamas skundą dėl NDNT teritorinio skyriaus sprendimo, klausimyno įvertinimo neskundė, 2015 m. gruodžio 14 d. skunde (prašyme) direktoriui dėl NDNT teritorinio skyriaus priimto sprendimo, jokių aplinkybių dėl netinkamai užpildyto klausimyno nenurodė, o šiuos argumentus pradėjo dėstyti tik skunde Ginčų komisijai. Be to, klausimyno įtaka vertinant darbingumo lygį pareiškėjas susidomėjo ir 2016 m. balandžio 6 d. (tada gautas jo paklausimas NDNT), t. y. jau po to, kai buvo priimtas jam nepalankus 2016 m. kovo 24 d. Ginčų komisijos sprendimas Nr. S-89.

20. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėse bylose Nr. I-5130-968/2015 ir Nr. I-8527-790/2016 konstatavo, kad klausimai suformuluoti aiškiai, nurodytos konkrečios atsakymui į kiekvieną klausimą pateikti reikšmingos aplinkybės (t. y. konkretūs veiksmai (vaikščiojimas, valgymas, viso kūno prausimas ir naudojimasis tualetu, apsirengimas, disponavimas finansiniais ištekliais) bei judesiai (sėdėjimas, stovėjimas, atsisėdimas, atsistojimas), bendravimo ir supratimo įgūdžiai, kuriuos atliekant asmuo galimai patiria tam tikrų sunkumų, kai kuriais atvejais netgi konkretus laikas (minutėmis), per kurį asmuo kuriuos sunkumus patiria ir pan.). Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno reikšmės yra konkrečios ir aiškios, todėl nereikalauja papildomo įrodinėjimo. Pareiškėjo teiginiai, kad į klausimyno klausimus atsakė neišsamiai, nes jam nebuvo paaiškinta, kaip išsamiai reikia į juos atsakyti, yra deklaratyvūs ir nesudarantys pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti buvo įvertinti pažeidžiant Kriterijų aprašo nuostatas.

21. Akcentuoja, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu A. F. sutuoktinė nurodė, jog A. F. nėra savarankiškas kasdienėje veikloje. Tokie duomenys prieštarauja 2015 m. lapkričio 17 d. siuntime į NDNT Nr. 262 vidaus ligų gydytojos V. J. nurodytiems duomenims. Šiuo atveju asmens savarankiškumas įvertintas maksimalia balų suma ir tai reiškia, kad asmuo yra visiškai savarankiškas ir jam nėra reikalinga pagalba (abejoti gydytojo kompetencija ir pateiktų duomenų objektyvumu nėra pagrindo, nes gydytojas yra specialių medicinos žinių turintis specialistas, gali nešališkai ir kvalifikuotai įvertinti asmens sveikatos funkcinius sutrikimus, ribojančius apsitarnavimą kasdieninėje veikloje. Be to, pareiškėjas yra teisininkas, todėl jo teiginiai, kad klausimyną jis pasirašė su juo nesusipažinęs, vertintini kritiškai kaip ir jo sutuoktinės parodymai, kadangi ji suinteresuota bylos baigtimi.

22. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstą remiantis byloje esančių įrodymų ir teismo posėdžio metu surinktų duomenų tyrimu, nepasisakė apie Bartelio indeksą, t. y. neįvertino bylai reikšmingos aplinkybės.

23. Atsakovas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais, kad nagrinėdama asmenų skundus dėl NDNT teritorinio skyriaus atlikto darbingumo lygio vertinimo, NDNT atlieka pakartotinį asmens darbingumo lygio vertinimą, o ne patikrina NDNT teritorinio skyriaus atlikto vertinimo teisingumą.

24. Atsakovas pažymi, kad teisės aktai nenumato NDNT pareigos, atliekant pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, vadovaujantis Tvarkos aprašo 35.3 papunkčiu (asmeniui ir/ar pensiją arba išmoką mokančiai institucijai nesutinkant su NDNT teritorinio skyriaus priimtu sprendimu), kviesti asmenį dalyvauti posėdyje. Toks reglamentavimas numatytas atsižvelgiant į tai, kad asmenų, turinčių negalią, skundus nagrinėja centralizuotas subjektas pagal surinktus duomenis ir siekiant pakartotinio vertinimo metu laikytis ekonomiškumo principo neįgalių asmenų atžvilgiu, klausimynas pakartotinai nepildomas, išskyrus atvejus, kai asmuo nurodo pagrįstas faktines nesutikimo aplinkybės ar kai NDNT specialistams pakartotinio vertinimo metu kyla pagrįstų abejonių dėl užpildyto asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno. Kadangi A. F. 2015 m. gruodžio 14 d. skunde (prašyme) dėl sprendimo peržiūrėjimo nenurodė jokių argumentų dėl netinkamai užpildyto klausimyno, NDNT neturėjo pagrindo abejoti paties asmens patvirtintais klausimyne pateiktais atsakymų duomenimis, kurie akivaizdžiai neprieštaravo byloje esantiems duomenimis ir yra paties asmens patvirtinti. NDNT nagrinėdama skundą remiasi byloje esančiais dokumentais, o juose nurodyta, kad A. F. sutinka su klausimyno vertinimu.

25. Dėl medicininių kriterijų vertinimo nurodo, kad specialiųjų mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas, todėl teismas šiuo atveju iš esmės nepasisako, ar medicininių kriterijų vertinimą NDNT atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę. Pažymi, kad įvertinant šiuos kriterijus teisės taikymo požiūriu, jie gali būti paneigti ar jais gali būti suabejota tik tais atvejais, kai byloje būtų pateiktos kitos specialistų išvados, paneigiančios nustatytas diagnozes. Šiuo atveju teismas neturi teisės spręsti dėl konkrečių Kriterijų aprašo 1 priedo „Bazinio darbingumo procentai“ pozicijų taikymo ir tam tikrų procentinių reikšmių parinkimo teisingumo.

26. Nesutinka ir su teismo sprendimo motyvais, kad NDNT privalėjo nustatyti mažiausią bazinį darbingumą (30 procentų) dėl kraujotakos sistemos funkcijų sutrikimo, o nesant tam objektyvaus pagrindo, motyvuoti ir pagrįsti išvadas, kodėl netaikytas Kriterijų aprašo 1 priedo 41.2.3.2 papunktis. Nagrinėjamu atveju Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. sausio 13 d. motyvuotame sprendime Nr. SS-128 paaiškintas sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, jo taikymas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir nurodyta darbingumo lygio nustatymo tvarka.

Minėto sprendimo 2 lape išdėstyti motyvai, kodėl dėl A. F. nustatytų kraujotakos sistemos sutrikimų (duomenys neskelbtini) ir rizikos veiksnių (duomenys neskelbtini) taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 41.1.3.2 papunktis (taikomas širdies ligų atveju, kai asmeniui yra diagnozuotas III funkcinės klasės širdies nepakankamumas (vidutinio fizinio krūvio metu ligoniai patiria diskomfortą – padažnėjusį širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį, bet gerai jaučiasi ramybės būsenos bei nedidelio įprastinio fizinio krūvio metu.

Per 6 min. gali nueiti 151–300 metrų; hemodinamika būna stipriai sutrikusi: kai yra vidutinio laipsnio inotropinės funkcijos sumažėjimas (IF) 31–40 proc.) ir (ar) vidutiniškai išreikšta plautine hipertenzija, ir (ar) ryškiai išreikštų vožtuvinių ydų). Darbingumo lygis, vadovaujantis pastaruoju papunkčiu, yra įvertintas 40 proc. bazinio darbingumo verte. Pažymi, kad stentavimas – minimaliai invazyvinė procedūra, kai per kateterį į pažeistą kraujagyslę įvedamas smulkus išsiplečiantis tinklinis vamzdelis (stentas), kad prispaustų kalkių plokštelę ir atstatytų kraujotaką.

Širdies vainikinių kraujagyslių šuntavimas ar širdies vožtuvų protezavimas – tai atviros chirurgijos operacijos, kurių metu atveriama krūtinės ląsta. Aortokoronarinio šuntavimo operacijos metu, panaudojant sveiką iš asmens kitos kūno vietos (krūtinės, rankos, kojos) paimtą kraujagyslę sudaromas „aplinkkelis“ kraujo nutekėjimui, sujungiant aortą su pažeista širdies vainikine arterija žemiau kliūties vietos. Širdies vožtuvo protezavimas - tai pažeisto vožtuvo pakeitimas biologiniu (specialiai apdorotas, pagamintas iš žmogaus ar gyvūno audinių) ar mechaniniu (pagaminti dirbtiniu būdu iš specialių medžiagų) vožtuvu.

Vertinant A. F. darbingumo lygį negali būti taikomas Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 41.2.3.2 papunktis (taikomas po širdies vožtuvo protezavimo ar koronarinių kraujagyslių šuntavimo operacijų, esant III funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui, kai yra normalaus ar nedidelio laipsnio inotropinės funkcijos sumažėjimas (IF > 40 proc.) ir (ar) nėra plautinės hipertenzijos ar yra plautinės hipertenzijos požymių), nes jam neatlikta širdies vožtuvo protezavimo ar koronarinių kraujagyslių šuntavimo operacija, atlikta tik (duomenys neskelbtini).

27. Teismas neteisingai nurodė, kad dėl endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos sistemos funkcijų sutrikimo turėtų būti papildomai taikoma Kriterijų aprašo 1 priedo IX skyriaus 60 punkto nuostata. Pagal Kriterijų aprašo 1 priedo IX dalies 60 punktą, asmeniui nustatomas 80 procentų bazinis darbingumas, jei jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir kitas maisto medžiagų pertekliaus bei maisto medžiagų pertekliaus padariniai (diagnozės pagal TLK-10 AM – (duomenys neskelbtini), kai KMI (kūno masės indeksas) > 40. Teismas klaidingai nurodo, kad A. F. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) turėtų būti vertinamas atskirai pagal minėtą nuostatą ir papildomai taikomas Kriterijų aprašo 6.1 papunkčio nustatytas mažinantis koeficientas, nes minėtas punktas taikomas tik tuo atveju, kai kūno masės indeksas yra daugiau nei 40. Remiantis 2015 m. lapkričio 17 d. siuntimo į NDNT Nr. 262 duomenimis, A. F. kūno masės indeksas nepatenka į nurodytą intervalą 40 (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad A. F. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) yra įvertintas kaip kraujotakos sistemos funkcijos sutrikimų rizikos veiksnys.

28. Akcentuoja, kad NDNT vertina ne kiekvieną asmeniui diagnozuotą ligą ar asmens patirtą traumą atskirai, bet jų sukeltus organizmo funkcinius sutrikimus. Visos ligos, kurios, stiprindamos viena kitą, sukelia vieną funkcinį sutrikimą, vertinamos vienu Kriterijų aprašo 1 priedo punktu, įvertintu atitinkama bazinio darbingumo procentine verte. Pažymi, kad vertinamos ne ligų (diagnozių skaičius), o atitinkamos organizmo sistemos funkcinis sutrikimas (šiuo atveju pareiškėjui yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Kiekvieną organizmo funkcinę sistemą (jos sutrikimus) reglamentuoja atskiri Kriterijų sąrašo skyriai. Tik tais atvejais, kai asmeniui yra diagnozuoti kelių organų ar jų sistemų pažeidimai, įvertinus juos 80 proc. ir mažiau, yra taikomi darbingumo lygį mažinantys koeficientai. NDNT vertina ne sveikatos lygį, o darbingumo lygį, t. y. kiek po taikyto kompleksinio gydymo ir reabilitacijos išliekantys nuolatinio pobūdžio sveikatos sutrikimai daro įtaką asmens darbingumui. Dėl to teisminio bylos nagrinėjimo metu A. F. atstovės teiginiai, kad kiekviena A. F. nustatyta diagnozė turi būti įvertinta atskirai, vertinami kaip subjektyvūs ir nepaneigiantys pareiškėjui nustatyto darbingumo lygio.

29. Darbingumo lygio vertinimo teisė suteikta NDNT, kuri darbingumo lygį vertina teisės aktų nustatyta tvarka. NDNT specialistai, administracinės procedūros metu vertindami A. F. darbingumo lygį, vadovavosi darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančiais teisės aktais, laikėsi juose nustatytos vertinimo tvarkos, veikė pagal savo kompetenciją ir objektyviai įvertino asmens sveikatos būklę patvirtinančius medicininius dokumentus, tinkamai taikė minėtų teisės aktų nuostatas. Teismas netinkamai įvertino visas asmens darbingumo lygio nustatymui reikšmingas aplinkybes, todėl pareiškėjo skundą tenkino nepagrįstai. Net jeigu NDNT būtų įpareigota pakartotinai įvertinti ir nustatyti pareiškėjo darbingumo lygį pagal duomenis apie tuometinę pareiškėjo sveikatos būklę, nepateikus naujų faktinių duomenų ir aplinkybių, nustatyti kitokio darbingumo lygio nei nustatytas skundžiamuose sprendimuose nebūtų pagrindo.

30. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

31. Atsiliepime nurodo, kad apeliaciniame skunde NDNT nenurodė nei vienos materialiosios, o taip pat ir proceso teisės normos, kurią pirmosios instancijos teismas būtų taikęs ir (ar) aiškinęs netinkamai. Tarnybos nesutikimas su skundžiamu sprendimu iš esmės yra paremtas jos nenoro pripažinti padarytus pažeidimus ir iš naujo tinkamai įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį.

32. Atkreipia dėmesį į tai, kad priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė ne kaip (kokiomis vertėmis) turi būti įvertinti pareiškėjo bazinis darbingumas bei veikla ir gebėjimas dalyvauti, o iš tiesų nuosekliai, ir remdamasis konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, išsamiai motyvavo savo išvadas, kodėl jo darbingumo lygis NDNT buvo įvertintas ir nustatytas netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, bei kodėl atsakovas įpareigotas iš naujo atlikti darbingumo lygio vertinimą. Pirmosios instancijos teismo išvadų atsakovas nepaneigė, jų konkretaus teisinio pagrindimo jis netgi ir neginčijo, todėl NDNT apeliaciniame skunde dėstomi deklaratyvaus pobūdžio argumentai, kad vertindama darbingumo lygį, Tarnyba vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir laikėsi juose nustatytų procedūrų, kai pirmosios instancijos teismas nustatė akivaizdžiai priešingai.

33. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neturi teisės spręsti dėl konkrečių Kriterijų aprašo 1 priedo „Bazinio darbingumo procentai“ pozicijų taikymo ir tam tikrų procentinių reikšmių parinkimo teisingumo. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ir nevertino to, ar NDNT parinko teisingas reikšmes. Teismas vertino jų parinkimo pagrįstumą ir nustatė, kad iš ginčijamų sprendimų nėra aišku, kodėl nustatant bazinį darbingumą dėl kraujotakos sistemos funkcijų sutrikimo buvo taikytas būtent Kriterijų aprašo 1 priedo 41.1.3.2 punktas, bei kodėl bazinio darbingumo procentais nebuvo vertintos kitos ligos (diagnozės pagal TLK-10 – (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad vertinant kraujotakos sistemos ligas, Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalis reikalauja taikyti tik vieną šio skyriaus punktą, atsižvelgiant į vyraujančią klinikinę pasireiškimo formą. Nei viename iš savo sprendimų, o taip pat ir bylos nagrinėjimo metu, NDNT nenurodė ir nepagrindė, kodėl pareiškėjui sergant net 7 kraujotakos sistemos ligomis, ji taikė būtent Kriterijų aprašo 1 priedo 41.1.3.2 punktą. Apeliaciniame skunde NDNT teigia, kad motyvai dėl minėto punkto buvo nurodyti 2016 m. sausio 13 d. NDNT sprendime Nr. SS-128, tačiau tokių motyvų ne tik 2015 m. lapkričio 30 d. ir 2016 m. sausio 13 d. darbingumo lygio vertinimo aktuose, bet ir šiame NDNT nurodytame sprendime nėra.

34. Taip pat neturi jokio (nei teisinio, nei faktinio) pagrindimo apelianto teiginiai, kad jam diagnozuotos kitos (taip pat pagrindinės) ligos ((duomenys neskelbtini)) yra ir turi būti įvertintos kaip kraujotakos sistemos funkcijos sutrikimų rizikos veiksniai, kad NDNT vertina ne kiekvieną asmeniui diagnozuotą ligą ar asmens patirtą traumą atskirai, bet jų sukeltus organizmo funkcinius sutrikimus. Atkreipia dėmesį į tai, kad rizikos veiksniais NDNT įvardintos ligos, akivaizdu, nėra kraujotakos sistemos ligos, todėl jau vien dėl šios priežasties jų vertinimas kartu su kraujotakos sistemos ligomis pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 41.1.3.2 punktą yra neteisėtas. (duomenys neskelbtini) sukelia medžiagų apykaitos funkcinius sutrikimus, kurie gali būti ir kraujotakos sistemos ligų priežastimi, tačiau pareiškėjas turi ne rizikas jomis susirgti, jis šiomis ligomis jau serga. Todėl šiuo atveju, vertinant jo darbingumo lygį, teisiškai reikšminga yra tik tai, ar šių ligų sukelti medžiagų apykaitos funkciniai sutrikimai stiprina jo kraujotakos funkcijų sutrikimą ar ne (Kriterijų aprašo 6 punktas), to NDNT nevertino.

35. Aplinkybę, kad NDNT netinkamai nustatė pareiškėjo bazinį darbingumo lygį, rodo ir Tarnybos veiksmai bei nenuosekli pozicija. 2015 m. lapkričio 30 d. darbingumo lygio vertinimo akte (pirmame) bazinis darbingumas buvo nustatytas vertinant tik kraujotakos sistemos ligas (minėto akto 21 punktas), papildomai (be jokių motyvų ir pagrindimo) prie pastabų nurodant, kad ligos (duomenys neskelbtini) yra nevertinamos, nes neatitinka vertinimo kriterijų (to paties akto 27 punktas), šios ligos nenurodytos ir darbingumo lygio pažymoje. 2016 m. sausio 13 d. darbingumo lygio vertinimo akte (pakartotinio vertinimo), ligos (duomenys neskelbtini) jau buvo įtrauktos prie diagnozių, kurios atitinka darbingumo lygio kriterijus (akto 16 punktas), tačiau atskirai jos nebuvo įvertintos (akto 21 punktas). Pateikus skundą teismui, atsiliepime į skundą atsakovas šias ligas galiausiai įvardino rizikos veiksniais.

36. Pažymi, kad tik apeliaciniame skunde NDNT pradeda motyvuoti savo sprendimą dėl bazinio darbingumo vertinimo, pasisako ir dėl ligos (duomenys neskelbtini) vertinimo pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 60 punktą (kaip kito funkcinio sutrikimo), tai tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog NDNT sprendimai yra nepagrįsti ir vertinant pareiškėjo bazinį darbingumą buvo nesilaikyta Kriterijų aprašo 4-6 punktų reikalavimų, yra visiškai teisingos ir pagrįstos.

37. Atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde NDNT pateikiami nauji pareiškėjo ligų vertinimai (ir tai ne visų, nes jie neapima nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) IKD implantavimo 2015 m., nei jų įvertinimo ir pagal kitas Kriterijų aprašo 1 priede nurodytas reikšmes, pvz. 59.2 ir 81.2 punktai), nėra ir negali būti apeliacijos dalyku, be to, apeliacinį skundą surašiusi NDNT atstovė K. B. yra sprendimų kontrolės skyriaus teisininkė, todėl tokie specialių žinių reikalaujantys ligų vertinimai nėra administracinės bylos nagrinėjimo dalykas ta prasme, kad jie NDNT jau turėjo būti atlikti iki ginčo teisme pradžios bei šiuo metu turi būti atlikti ne bylos nagrinėjimo teisme metu, o kompetentingiems NDNT specialistams iš naujo nustatant pareiškėjo darbingumo lygį.

38. Nurodo, kad nėra jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėdama asmenų skundus dėl NDNT teritorinio skyriaus atlikto darbingumo lygio vertinimo, NDNT atlieka pakartotinį asmens darbingumo lygio vertinimą, todėl turėjo pareigą pasiūlyti pareiškėjui iš naujo užpildyti klausimyną, nes tai yra sudėtinė darbingumo lygio nustatymo procedūros dalis. Tai, kad NDNT atlieka būtent pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, ir kad jį turi atlikti iš naujo pilna apimtimi, nustato Kriterijų aprašo 3, 9, 11 bei Tvarkos aprašo 1, 4, 35.3, 382 punktai. Tą taip pat patvirtina ir pačios NDNT parengti darbingumo lygio vertinimo aktai, įforminantys vertinimo rezultatus. Neturi jokios logikos ir pagrindimo atsakovo argumentai, kad NDNT neprivalėjo iš naujo vertinti klausimyno, nes pareiškėjas jo neskundė, taip pat dar ir dėl to, kad NDNT neturi pareigos atliekant pakartotinį darbingumo lygio vertinimą iš naujo kviesti asmenį dalyvauti posėdyje. Pareiškėjas nesutiko su jam nustatytu darbingumo lygio įvertinimu iš esmės ir aiškiai prašė jį įvertinti pakartotinai, be to, tik klausimyno apskundimo teisės nenumato ir teisės aktai. Pareigos kviesti asmenį dalyvauti posėdyje NDNT neturi ir pirmą kartą atliekant vertinimą (ginčo atveju jis ir nebuvo kviestas), todėl tai niekaip nesusiję ir neatleidžia NDNT nuo pareigos įvertinti abu darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir pakartotinio darbingumo lygio vertinimo metu. Pakartotinio darbingumo lygio vertinimo metu klausimynas iš naujo nebuvo pildytas, jame nurodytų reikšmių (balų) NDNT taip pat neperžiūrėjo, todėl vien šiuo pagrindu ginčijami sprendimai yra naikintini kaip neteisėti.

39. Sprendžiant, ar NDNT tinkamai įvertino asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijų, svarbiausias yra ne pats klausimyno užpildymo faktas, o tai, kaip jis buvo užpildytas, kokie yra jame NDNT pateikti įvertinimai (balai), jų aiškumas ir pagrįstumas. Vertinimus konkrečiais balais atliko ne pareiškėjas, o atsakovas. NDNT klausimyną užpildė neatsižvelgdama į pareiškėjo išsakytus paaiškinimus, todėl vien dėl to, kad pareiškėjas yra pasirašęs klausimyną su prierašu „sutinku“ (nes tai jis NDNT darbuotojos nurodymu ir privalėjo padaryti priduodamas NDNT dokumentus), savaime nereiškia, kad jo turinys yra nekvestionuotinas, jame NDNT nurodyti balai – absoliučiai teisingi, o NDNT nebeturi pareigos motyvuoti skirtus balus.

40. Nei savo sprendimuose, nei atsiliepime į pareiškėjo skundą, nei bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu, NDNT niekaip nepagrindė ir nepaaiškino, kodėl pareiškėjo klausimyno II dalis, kurioje buvo įvertinti jo veikla ir gebėjimas dalyvauti, atsižvelgiant į pareiškėjo ligų sąrašą ir jų sunkumą, buvo įvertinti tik 4 balais. Šis vertinimas neatitinka net pačios NDNT pasirinkto bazinio darbingumo lygio įvertinimo pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 41.1.3.2 punktą aprašymo. Apeliaciniame skunde NDNT ir toliau apsiriboja tik formaliu argumentu, kad pareiškėjas, kuris nėra pripažintas neveiksniu, ir kuriam gydytojai specialistai nėra nustatę mąstymo arba suvokimo sutrikimų, savo parašu ir prierašu „sutinku“ patvirtino faktą, kad sutinka su užpildytu klausimynu, o tai niekaip nesuderinama su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintu objektyvumo principu ir NDNT, kaip darbingumo lygį nustatančios institucijos, veiklos tikslais.

41. Apeliaciniame skunde NDNT nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylai reikšmingos aplinkybės – Barthel indekso. Atkreipia dėmesį, kad NDNT kaip argumentą tai, jog pareiškėjas pagal Barthel indeksą neva buvo įvertintas 100 balų, kas, NDNT teigimu, įrodo, jog jis yra visiškai savarankiškas ir NDNT tinkamai užpildė Klausimyną, išsakė tik baigiamosios kalbos metu. Proceso dalyviai baigiamųjų kalbų metu gali remtis tik tomis aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino šios aplinkybės. Nepaisant to, pareiškėjas atsiliepime, siekdamas maksimalaus aiškumo, papildomai paaiškina, kodėl ir šie nauji NDNT argumentai dėl Barthel indekso yra visiškai nepagrįsti.

NDNT puikiai supranta, kokiais atvejais šis indeksas yra taikomas, kad ginčo atveju jis apskritai nevertintinas, todėl toks Tarnybos elgesys klaidinant ir apeliacinės instancijos teismą galėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas. Nustatant asmens darbingumą Barthel indekso vertinimas kiekvienu atveju savaime nėra privalomas, jis atliekamas tik esant judėjimo funkcijos sutrikimams (Tvarkos aprašo 8.4.1 punktas). Barthel indekso metodika yra skirta nustatyti, ar asmuo turi specialių poreikių buityje, asmeniniame gyvenime ir susijusiose srityse. 2015 m. lapkričio 17 d. siuntimo į NDNT Nr. 262 (toliau – ir siuntimas) 5 punkte iš tiesų įrašyta, kad „Barthel indeksas 100“.

Tačiau pareiškėjas siuntimą parengusios gydytojos nebuvo vertintas pagal minėtą indeksą, tikėtina, kad pildant siuntimą tiesiog buvo padaryta apsirikimo klaida. Siuntimo 5 punktas pildomas tik tada, kai tai numatyta Kriterijų apraše. Šiuo atveju, Barthel indeksas netaikomas, nes jam nustatyti visai kiti, o ne judėjimo funkcijos, sutrikimai. Be to, tais atvejais, kai yra atliekamas vertinimas pagal Barthel indeksą, pridedama užpildyta Barthel indekso lentelė, ginčo atveju, ji nebuvo pildyta ir prie siuntimo jos nėra. Taigi ne pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Barthel indekso reikšmės, o pats atsakovas, jau pirmoje instancijoje pabaigus bylos nagrinėjimą, be jokio pagrindo pradėjo ja remtis (NDNT darbingumo lygio vertinimo aktuose ir sprendimuose nėra nieko net užsiminta apie Barthel indeksą).

Kita vertus, apeliantas galiausiai prieštarauja ir pats sau, nes teigdamas, kad Barthel indekso reikšmė patvirtina, jog pareiškėjas yra visiškai savarankiškas, nepaaiškina, kodėl tuomet klausimyne už tai pareiškėjui skyrė 4 balus. Toks NDNT pozicijos nenuoseklumas, akivaizdus nenoras ir vengimas paaiškinti bei motyvuoti savo sprendimų dėl klausimyno, abejonių nepašalinimas, bandymas papildomai įtikinti ir klaidingais argumentais, kad klausimynas užpildytas teisingai, tik papildomai rodo, kad NDNT realiai net nevertino pareiškėjo asmens ir gebėjimo dalyvauti kriterijaus.

Klausimynas buvo užpildytas net ne paties vertintojo, nurodyto pačiame klausimyne (jis jį pasirašė vėliau), jį dokumentų priėmimo metu pildė NDNT darbuotoja, priėmusi iš jo dokumentus. Klausimyną faktiškai pildžiusi NDNT darbuotoja ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti susipažinusi su pareiškėjo ligos istorija ir kitais dokumentais, dėl to klausimyną užpildė iš esmės netinkamai.

42. Akcentuoja ir tai, kad vertinant jo darbingumo lygį, turėjo dalyvauti gydytojas kardiologas, tačiau jis nedalyvavo, klausimynas buvo pildomas dokumentų priėmimo stadijoje, taigi NDNT neužtikrino visapusiško ir objektyvaus visų jo darbingumo lygio vertinimui reikšmingų aplinkybių ištyrimo bei pagrįstų sprendimų dėl darbingumo lygio nustatymo priėmimo.

43. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 480 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Vilniaus II-ojo teritorinio skyriaus 2015 m. lapkričio 30 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-4651, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. sausio 13 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-3620 ir sprendimo Nr. SS-128 ir Ginčų komisijos 2016 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. S-89, kuriais pareiškėjui nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, teisėtumo ir pagrįstumo.

45. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino ginčijamus sprendimus bei įpareigojo Tarnybą iš naujo atlikti pareiškėjo darbingumo lygio nuo 2015 m. lapkričio 18 d. vertinimą.

46. Tarnyba apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visas asmens darbingumo lygio nustatymui reikšmingas aplinkybes, todėl nepagrįstai tenkino pareiškėjo skundą.

47. Taigi, siekiant išspręsti šioje byloje tarp šalių kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar priimdama sprendimą dėl pareiškėjo darbingumo lygio Tarnyba tinkamai (pagal galiojusius teisės aktus) įvertino pareiškėjo būklę pagal jai pateiktus pareiškėjo sveikatos būklę aprašančius medicininius dokumentus.

48. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Tuo tarpu atsakovo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą (ABTĮ 140 straipsnis) sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

49. Pareiškėjas Vidaus reikalų ministerijos medicinos centro Vilniaus filialo 2015 m. lapkričio 17 d. siuntimu Nr. 262 buvo nukreiptas į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti. Tarnybos Vilniaus II –asis teritorinis skyrius 2015 m. lapkričio 18 d.–2015 m. lapkričio 30 d. atliko pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą dėl pagrindinių diagnozių pagal TLK-10: (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. lapkričio 30 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-4651 nustatė pareiškėjui 45 procentų darbingumo lygį. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu aktu, su skundu kreipėsi į Tarnybos direktorių, prašydamas iš naujo nustatyti jo darbingumo lygį, esant poreikiui, sudaryti komisiją realiai sveikatos būklei įvertinti. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2016 m. sausio 13 d. sprendimu Tarnybos 2015 m. lapkričio 30 d. darbingumo lygio vertinimo aktą, kuriuo pareiškėjui nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, paliko nepakeistą. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Ginčų komisiją, kuri 2016 m. kovo 24 d. sprendimu paliko galioti Tarnybos 2016 m. sausio 13 d. sprendimą.

50. Pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnį, darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nustatant darbingumo lygį turi teisę dalyvauti asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, ir (ar) jo atstovas pagal įstatymą. Darbingumo lygį nustatanti institucija gali nuspręsti pakviesti asmenį ir (ar) jo atstovą pagal įstatymą dalyvauti nustatant darbingumo lygį (6 dalis); darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais, t. y.: 1) jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis; 2) jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos; 3) jei asmeniui nustatoma 60–100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu (7 dalis).

51. Pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 9 dalį, darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras 2005 m. kovo 21 d. priėmė įsakymą Nr. A1-78/V179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (įsigaliojusį 2005 m. liepos 1 d., nauja redakcija nuo 2014 m. liepos 1 d.), kuriuo inter alia (be kita ko) patvirtino Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašą ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašą. Pagal Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraše (3 punktas) ir jo prieduose nustatytą teisinį reguliavimą, asmens darbingumo lygį NDNT nustato vertinant ne vien asmens organizmo būklę (medicininius kriterijus t. y. asmens bazinį darbingumą), bet ir kitus veiksnius (kriterijus). Kriterijų aprašo 4 punkte nustatyta, kad bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatomis (5 p.).

52. Kriterijų aprašo 6 punkte nustatyta, kad jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų šia tvarka: jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9 (6.1 p.); jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 50–65, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,8 (6.2 p.); jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra 30–45, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,7 (6.3 p.); jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 0–25, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,6 (6.4 p.).

53. Bylos medžiaga patvirtina, kad nustatant pareiškėjo darbingumo lygį, Tarnyba ir Ginčų komisija, įvertinę pateiktus pareiškėjo medicininius duomenis, sprendė, jog pareiškėjo atžvilgiu taikytinas Kriterijų aprašo 41.1.3.2 punktas, t. y. (duomenys neskelbtini), kuris nustatomas remiantis Širdies ir kraujagyslių Niujorko širdies asociacijos (NYHA) funkcinio pajėgumo klasėmis. Pagal Kriterijų aprašo 41.1.3.2 punktą, III funkcinė klasė (vidutinio fizinio krūvio metu ligoniai patiria diskomfortą – padažnėjusį širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį, bet gerai jaučiasi ramybės būsenos bei nedidelio įprastinio fizinio krūvio metu. Per 6 min. gali nueiti 151–300 metrų; hemodinamika būna stipriai sutrikusi) nustatoma tuomet, kai vidutinio laipsnio inotropinės funkcijos sumažėjimas (IF 31–40%) ir (ar) vidutiniškai išreikšta plautine hipertenzija, ir (ar) ryškiai išreikštų vožtuvinių ydomų. Tokiu atveju nustatomas 40 procentų bazinis darbingumas. Kriterijų aprašo 1 priede nustatyta, kad vertinant kraujotakos sistemos ligas, gali būti taikomas tik vienas šio skyriaus punktas, atsižvelgiant į vyraujančią klinikinę pasireiškimo formą.

54. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjo siutime darbingumo lygiui nustatyti buvo nurodyta diagnozė (duomenys neskelbtini), tačiau iš ginčijamų sprendimų nėra aišku, kodėl nustatant bazinį darbingumą dėl kraujotakos sistemos funkcijų sutrikimo nebuvo taikomas Kriterijų aprašo 41.2.3.2 punktas „Širdies vožtuvo protezai ar koronarinių kraujagyslių šuntai”. Pagal ši punktą, esant III funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui, kai yra vidutinio laipsnio inotropinės funkcijos sumažėjimas (IF 31–40%) ir (ar) vidutiniškai išreikšta plautinė hipertenzija, nustatomas 30 procentų bazinis darbingumas.

55. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje; nagrinėdamas ginčą, teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas, iš esmės neturėjo pasisakyti ar medicininių kriterijų vertinimą Tarnyba atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-22/2013, 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1125/2014 ir kt.), tačiau turėjo patikrinti, ar Tarnybos skundžiamais sprendimais nustatytas darbingumo lygis bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų teisėtumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, ar skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai vertino, kad Tarnyba, vadovaudamasi Kriterijų aprašo 4–5 punktais, privalėjo nustatyti mažiausią bazinį darbingumą dėl kraujotakos sistemos funkcijų sutrikimo, o nesant tam objektyvaus pagrindo, motyvuoti ir pagrįsti išvadas dėl Kriterijų aprašo 41.1.3.2 punkto taikymo. Tarnybos bei Komisijos sprendimuose nėra nurodyta, kodėl taikomas Kriterijų aprašo 41.1.3.2 punktas, o ne 41.2.3.2 punktas. Pažymėtina, kad administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui.

56. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo motyvus dėl to, kad nagrinėdama asmens skundus dėl teritorinio skyriaus atlikto darbingumo lygio vertinimo, Tarnyba neatlieka pakartotinio asmens darbingumo lygio vertinimo, o patikrina teritorinio skyriaus atlikto vertinimo teisingumą, pažymi, kad Tarnyba, pakartotinai nagrinėdama klausimą, priskirtą šios institucijos kompetencijai, nors ir pagal asmens skundą, privalo ne tik tikrinti Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimo pagrįstumą, bet kartu ir spręsti klausimą dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo, kaip yra įsakmiai nustatyta jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tvarkos aprašas nustato Tarnybos kompetenciją pagal asmens skundą atlikti pakartotinį darbingumo lygio vertinimą bei įtvirtina konkrečias Tarnybos funkcijas. Taigi Tarnyba ne tik tikrina Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimo pagrįstumą, bet kartu ir pakartotinai nagrinėja šios institucijos kompetencijai priskirtą klausimą – dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėdama skundą Tarnyba tikrina tik teritorinio skyriaus atlikto vertinimo teisingumą, nepagrįsti. Pareiškėjas skunde Tarnybai prašė iš naujo įvertinti visą ligos istoriją, o jeigu reikia sudaryti komisiją jo sveikatos būklei įvertinti. Aplinkybė, kad pareiškėjas pasirašė užpildytą asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną, skunde Tarnybai užpildyto klausimyno neskundė, nesudaro pagrindo Tarnybai, esant abejonių dėl klausimyno užpildymo, pasiūlyti pareiškėjui pakartotinai jį pildyti.

57. Pagal Kriterijų aprašo 3 punktą, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynas yra vienas iš kriterijų, kuris vertinamas nustatant asmens darbingumą. Taigi tik visapusiškai ištyrus aplinkybes, susijusias su minėto klausimyno užpildymu, galima konstatuoti skundžiamų aktų teisėtumą. Nepašalinus aplinkybių, kurios leidžia abejoti klausimyno tinkamu užpildymu, skundžiami aktai negali būti laikomi teisėtais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje esantys duomenys ir Tarnybos konstatuotos aplinkybės apie pareiškėjo sveikatos būklę, sudaro pagrindą vertinti, kad klausimynas užpildytas neobjektyviai, jame yra prieštaravimų, dėl to galėjo būti pažeistos procedūros, susijusios su objektyviu visų reikšmingų aplinkybių įvertinimu. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiami Tarnybos ir Ginčų komisijos sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, užtikrinančių objektyvų visų aplinkybių ištyrimą ir įvertinimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą tenkino.

58. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 480 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Pagal 2016 m. balandžio 18 d. teisinių paslaugų sutartį, pareiškėją byloje atstovavo advokatė R. J.-M. Iš byloje pateiktos 2017 m. sausio 25 d. advokatės R. J.-M. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 0149 matyti, kad advokatė parengė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, už šią teisinę paslaugą pareiškėjas advokatei 2017 m. sausio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 35 sumokėjo 480 Eur.

59. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal nuo 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojusiose naujos redakcijos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.11 punktas numato, kad apskaičiuojant maksimalų rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas koeficientas 1,3. Pareiškėjo atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas 2017 m. sausio 20 d., todėl apskaičiuojant maksimalų rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį turi būti remiamasi Statistikos departamento patvirtintu 2016 metų III ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje (793,3 Eur). Taigi už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokesčio dydis nagrinėjamu atveju yra 1 031,29 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau įvertinus kelto ginčo pobūdį ir bylos sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, prašoma priteist suma mažinama ir pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad nors advokatei už pareiškėjui suteiktas teisines paslaugas sumokėjo ne pats pareiškėjas, bet kitas asmuo, nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjas bylinėjimosi išlaidų realiai nepatyrė.

60. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius