A-858-2393-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-2393/2012

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-09468-2011-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.; 13.5. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjos R. G. atstovui advokatui A. K.,

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei R. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. G. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl reikalavimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. G. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 2-7), patikslintu skundu (b. l. 94-98) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2011 m. kovo 28 d. reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00110328-00035, Nr. REI-00110328-00036, Nr. REI-00110328-00038 ir Nr. REI-00110328-00039 (toliau – ir reikalavimai).

Pareiškėja paaiškino, jog ji neužsakė, neapmokėjo ir neatliko reikalavimuose nurodytų ir reikalaujamų nugriauti statinių: laiptų šiaurinėje dalyje (9 pakopos), laiptų pietvakarinėje dalyje (19 pakopų), tvoros su vartais ir takų dangos statybos darbų bei kitokiais būdais nedalyvavo jų vykdyme, t. y. neatliko savavališkos statybos darbų ir nepažeidė jokių statybos vykdymo tvarkos reikalavimų, ir neprivalo atsakyti už veiksmus, kuriuos atliko kiti asmenys. Todėl manė, kad reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius negalėjo būti surašyti pareiškėjos atžvilgiu. Pažymėjo, kad nors R. G. adresuotuose reikalavimuose yra nurodyta, jog ji turi teisę Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 28 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais kreiptis į šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau pareiškėja negali pasinaudoti šia teise, nes ji nėra statinių statytoja ir neturi bei neprivalo turėti jokios pirminės projektinės dokumentacijos dokumentų.

Teigė, kad reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00110328-00039 pareiškėja yra įpareigota nugriauti statinį – takų dangą – ir sutvarkyti statybvietę. Statinys – takų danga – pagal Statybos techninio reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems dėl jų statymo žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Remiantis minėtu STR 1.01.07:2010, I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Akcentavo, kad statinys – takų danga – yra pastatytas ant vietinės reikšmės kelio, kuris nėra pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribose, o, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 4 straipsnio 3 dalimi, minėtas vietinės reikšmės kelias nuosavybės teise priklauso savivaldybei. Pareiškėjos nuomone, klojant kelią betoninėmis trinkelėmis, t. y. takų dangą, buvo ne visai tiksliai laikytasi teisės aktų nustatytos tvarkos, t. y. nebuvo gautas savivaldybės, kuri nuosavybės teise valdo vietinės reikšmės kelią, sutikimas bei su atsakinga institucija nesuderintas supaprastintas statybos projektas. Tačiau, atkreipė dėmesį, kad, išklojus kelią trinkelėmis, ne tik nebuvo pabloginta jo padėtis, bet kelias buvo pagerintas, sutvarkyta jo važiuojamoji dalis, pagerėjo jo estetinis vaizdas. Todėl yra neracionalu ir neprotinga reikalauti nugriauti šį statinį, t. y. išardyti takų dangą, ir tokiu būdu atstatyti kelią į pirminę padėtį. Nurodė, jog pareiškėja patirtų nepagrįstų nuostolių, nes turėtų savo lėšomis pašalinti ne jos organizuotų ir atliktų statybos darbų padarinius, būtų pažeistas visuomenės (viešasis) interesas, nes šis kelias yra viešo naudojimo, o takų dangos suardymas gerokai pablogintų kelio techninę būklę, jis netektų dabartinės estetinės išvaizdos. Laikė, kad šis Inspekcijos reikalavimas pažeidžia visuomenės ir pareiškėjos interesus bei neatitinka protingumo principo.

Pareiškėja paaiškino, jog atsakovas surašydamas reikalavimus pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą individualiuose administraciniuose aktuose aiškiai nurodyti akto apskundimo tvarką, nes reikalavimuose ji nenurodyta, todėl toks pažeidimas laikytinas pakankamu pagrindu, kad reikalavimai būtų pripažinti neteisėtais.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos R. G. skundą (b. l. 102-105) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, jog skundžiami aktai surašyti teisėtai ir pagrįstai, laikantis teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jų naikinti. Tvirtino, kad pareiškėja neturėdama supaprastintų statybos projektų, suderintų teisės aktų nustatyta tvarka, valstybinėje žemėje savavališkai Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), pastatė ginčo statinius. Akcentavo, kad pareiškėja pastatydama I grupės nesudėtingus statinius, t. y. statinius Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4, valstybinėje žemėje privalėjo turėti supaprastintus statybos projektus, suderintus teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčo atveju pareiškėja valstybinėje žemėje pastatė ginčo statinius Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 neturėdama supaprastintų statybos projektų, suderintų teisės aktų nustatyta tvarka. Šie pareiškėjos veiksmai atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje įtvirtintą savavališkos statybos sąvoką, t. y. savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Atkreipė dėmesį, kad 2011 m. kovo 28 d. pareiškėjai buvo surašyti reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuose nustatyta, jog pareiškėja yra reikalavimuose minimų ginčo statinių naudotoja. Pažymėjo, kad 2011 m. kovo 1 d. Inspekcijai surašant pareiškėjai savavališkos statybos aktus ji dalyvavo ir juos pasirašė, tuo sutikdama, kad duomenys nurodyti tinkamai. Pareiškėja, turėdama teisę aktų surašymų metu teikti rašytinius paaiškinimus, jų nepateikė, tuo patvirtindama, kad pareiškėja yra minėtų statinių naudotoja. Pareiškėjai 2012 m. sausio 3 d. buvo surašyti reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktai Nr. RPA-00-120103-00003, Nr. RPA-00-120103-00004, Nr. RPA-00-120103-00006, Nr. RPA-00-120103-00007 (toliau – ir patikrinimo aktai). Minėtus aktus pareiškėja pasirašė, tuo patvirtindama, kad duomenys nurodyti tinkamai. Be to, 2011 m. rugsėjo 26 d. pareiškėja pateikė prašymą pratęsti 2011 m. kovo 28 d. reikalavimų įvykdymo terminą, tuo pripažindama, kad būtent ji yra ginčo statinių naudotoja.

Nurodė, kad nors pareiškėja teigia, kad įvykdžius atsakovo reikalavimą Nr. REI-00110328-00039, t. y. išardžius betoninėmis trinkelėmis išklotą kelio dangą, pareiškėja patirtų nepagrįstų nuostolių, nes šis kelias yra viešojo naudojimo, o takų dangos suardymas gerokai pablogintų kelio techninę būklę, tačiau ginčo statiniai yra savavališkai tvora aptvertoje valstybinėje žemėje, kur tiek valstybine žeme, tiek joje esančiais ginčo statiniais išskirtinai gali naudotis tik pareiškėja. Prie 2011 m. kovo 1 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-110301-00030 pridėtose fotonuotraukose užfiksuota, kad ginčo statiniai esantys valstybinėje žemėje savavališkai užverti tvora su betoniniais vartais ir priėjimas prie jų yra ribojamas pareiškėjos. Taigi kiti asmenys ne tik, kad negali naudotis ginčo statiniais, tačiau kelio užtvėrimas tvora apriboja ir kitų asmenų teises laisvai naudotis valstybinėje žemėje esančiu keliu. Aplinkybę, kad ginčo statiniai yra pastatyti valstybinėje žemėje, patvirtina 2010 m. balandžio 19 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, jog prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šiaurės pusėje apie 30 m. už sklypo ribų, valstybinėje žemėje įrengti įvažiavimo vartai su betonine siena. Todėl atsakovas sprendė, kad pareiškėjos teiginiai, jog 2011 m. kovo 28 d. reikalavimo Nr. REI-00110328-00039 vykdymas pažeistų visuomenės ir pareiškėjos interesus, neatitinka tikrovės.

Akcentavo, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (administracinės bylos Nr. A858-2638/2011) yra nagrinėjama byla dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo panaikinimo, kuriame pareiškėja ginčijo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010 m. gegužės 4 d. rašte Nr. 20-229 nurodytą sprendimą, kuriuo pareiškėja įpareigota atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę ir žemės sklypu naudotis nuosavybės ribose.

Atsakovas pabrėžė, kad reikalavimai yra priimti vadovaujantis Inspekcijos 2011 m. kovo 1 d. savavališkos statybos aktais Nr. SSA-00-110301-00027, Nr. SSA-00-110301-00028, Nr. SSA-00-110301-00030 ir Nr. SSA-00-110301-00031. Šiuos reikalavimus Inspekcija pateikė vykdydama Statybos įstatymo 27, 28 straipsniuose nurodytas funkcijas, susijusias su statybos taisyklių pažeidimais ir savavališkos statybos padarinių pašalinimu. Šie aktai yra priimti viešojo administravimo subjekto, jam įgyvendinant Statybos įstatyme numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, kurių vykdymas laikytinas viešojo administravimo veikla. Reikalavimai surašyti vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 6 priedu ir nei turiniu, nei forma nepažeidžia minėtame reglamente nustatytos reikalavimams pašalinti savavališkos statybos padarinius nustatytos teisinės reglamentacijos ir formos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu (b. l. 166-171) pareiškėjos R. G. skundą tenkino iš dalies ir panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. kovo 28 d. reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00110328-00035, Nr. REI-00110328-00036, Nr. REI-00110328-00039, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra reikalavimų teisėtumas ir pagrįstumas. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas nurodė, jog Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vedėja 2011 m. kovo 1 d. surašė savavališkos statybos aktus Nr. SSA-00-110301-00027, Nr. SSA-00-110301-00028, Nr. SSA-00-110301-00030 ir Nr. SSA-00-110301-00031 (toliau – ir savavališkos statybos aktai), kuriuose nurodė, kad pareiškėja neturėdama supaprastintų statybos projektų, suderintų teisės aktų nustatyta tvarka, valstybinėje žemėje savavališkai Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pastatė: laiptus, išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas)-laiptai šiaurinėje dalyje, 9 pakopos (vienos pakopos 1=1,0m, b=0,50m. h=0,10m) (statinys Nr. 1); laiptus, išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas)-laiptai pietvakarinėje dalyje, 19 pakopų (vienos pakopos l=l,20m., b=0,60m., h=0,10m.) (statinys Nr. 2); tvorą su vartais šiaurinėje dalyje: tinklo tvora - l=15m., h=2m; mūrinė (tinkuota) tvora-siena-l=2,10m, h=l,75m, b=0,26m; tinklo tvora-l=9,0m, h=2,0m. (statinys Nr. 3); takų dangą, išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas)-betoninėmis trinkelėmis išgrįstas kelias apie 3,90 m. pločio ir apie 100 m. ilgio ir įrengti šaligatviai (statinys Nr. 4).

Taip pat šiuos aktuose nurodyta, kad ginčo statiniai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priskirtini I grupės nesudėtingiems statiniams, statinių naudotoja yra R. G., t. y. pareiškėja, ir jais reikalaujama tuojau pat sustabdyti statinių (jų dalių) statybą, nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką.

Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovas surašė skundžiamus reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriais iš pareiškėjos pareikalauta nuo jų gavimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę. 2012 m. sausio 3 d. pareiškėjai buvo surašyti reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktai, kuriuos pareiškėja pasirašė. 2011 m. rugsėjo 26 d. pareiškėja pateikė atsakovui prašymą pratęsti reikalavimų įvykdymo terminą.

Teismas dėl 2011 m. kovo 28 d. reikalavimų Nr. REI-00110328-00035, Nr. REI-00110328-00036, Nr. REI-00110328-00039 teisėtumo ir pagrįstumo nurodė, jog Inspekcija 2010 m. lapkričio 22 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. FAK-1267, kuriame nurodė, kad teritorijoje prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kelias iki namų valdos išgrįstas betoninėmis trinkelėmis apie 100 m2; prie gyvenamojo namo šiaurinėje dalyje pristatyti pagalbiniai statiniai (garažai), sklypo pietinėje dalyje įrengta tvora, laipteliai (manomai valstybinėje žemėje); sklypo šiaurės-vakarinėje dalyje įrengtas betoninėmis trinkelėmis grįstas šaligatvis (manomai valstybinėje žemėje) ir laipteliai į šalia einantį mišką. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog iš savavališkos statybos aktų, kurių pagrindu buvo priimti skundžiami reikalavimai, matyti, kad juose nėra nurodyta nei statybos vieta, nei statytojas. Byloje taip pat nėra jokių prejudicinę reikšmę turinčių rašytinių įrodymų, kad ginčo statinių naudotojas yra būtent tik pareiškėja. Pažymėjo, jog teismo posėdyje pateiktas faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. FAK-1267 patvirtina, kad Inspekcija pati nežino, ar tie statiniai yra valstybinėje žemėje, nes jame nurodė „manomai valstybinėje žemėje“.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog skundžiami reikalavimai patenka į viešojo administravimo sritį, todėl jiems taikytini VAĮ nurodyti administracinio sprendimo teisėtumo kriterijai. Nurodė, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi tiksliai žinoti, kokią teisei priešingą veiką įvykdė ir kokiu teisiniu pagrindu jam skiriamos poveikio priemonės. Priešingu atveju teisė apsiginti nuo inkriminuojamos veikos tampa iliuzine, pažeidžiama principinė nuostata teisiniuose santykiuose laikytis teisių ir pareigų vienovės. Jeigu iš viešojo administravimo subjekto priimto akto negalima daryti išvados, kokiais faktais ir/ar teisės normomis vadovaujantis šis administracinis aktas buvo priimtas, tokiu atveju įrodyti akto teisėtumą ir pagrįstumą turi aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas, o pastarajam šių aplinkybių neįrodžius toks administracinis aktas negali būti pripažįstamas teisėtu. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A3-750/2004).

Teismas nurodė, jog tik nustačius, išnagrinėjus bei įvertinus visas aplinkybes, sudarančias pažeidimo faktinę pusę, bei tiksliai nurodant teisės aktuose įtvirtintas ir pažeistas normas (straipsnius, dalis, punktus), pats sprendimas gali būti pripažįstamas objektyviu, pagrįstu ir teisėtu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ginčo statiniai yra valstybinėje žemėje ir jų naudotoja yra tik pareiškėja. Kas pastatė nurodytus statinius nėra duomenų. Teismo nuomone, kadangi skundžiami reikalavimai neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, jie negali būti laikomi objektyviais ir VAĮ 3 straipsnio 2 punkto prasme. Remdamasis tuo, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

Teismas dėl 2011 m. kovo 28 d. reikalavimo Nr. REI-00110328-00038 teisėtumo ir pagrįstumo pažymėjo, jog iš byloje esančio 2010 m. balandžio 19 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 01-34-15, kuriuo buvo patikrintas valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užėmimo faktas, matyti, kad jame buvo konstatuota, jog šio žemės sklypo įvažiavimo vartai su betonine siena įrengti valstybinėje žemėje apie 30 m už sklypo ribų šiaurės pusėje; vandens kanalas aptvertas tinkline tvora ant valstybinės žemės prie važiavimo vartų. Pažymėjo, jog teismo posėdyje šios aplinkybės pareiškėjos atstovė neginčijo ir ją pripažino. Remdamasis tuo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šis reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, kad ginčo statiniai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 4 yra valstybinėje žemėje ir jų naudotoja yra tik pareiškėja, todėl 2011 m. kovo 28 d. reikalavimai Nr. REI-00110328-00035, Nr. REI-00110328-00036 ir Nr. REI-00110328-00039 yra neteisėti ir nepagrįsti, nes juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų aplinkybių įvertinimą, jie, kaip individualūs administraciniai aktai, kuriuose išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, priimti pažeidžiant VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintą objektyvumo principą ir 8 straipsnio reikalavimus. Teismas kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, jog 2011 m. kovo 28 d. reikalavimas Nr. REI-00110328-00038 yra teisėtas ir pagrįstas.

III. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu (b. l. 175-177) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjos skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjos skundą. Papildomai pažymima, jog pareiškėja tiek 2011 m. birželio 10 d. ieškinyje, tiek 2012 m. sausio 4 d. patikslintame skunde neneigė, kad ji yra ginčo statinių naudotoja, pareiškėja neneigė aplinkybės, jog ginčo pastatai pastatyti valstybinėje žemėje. Be to, pareiškėja nei reikalavimų surašymo metu, nei teismo posėdžio metu, nei iki jo nepateikė nuosavybės teises patvirtinančių įrodymų, kad ginčo pastatai pastatyti jai nuosavybės teise priklausančiame sklype. 2011 m. kovo 28 d. pareiškėjai buvo surašyti reikalavimai ir juos pareiškėja pasirašė, nurodydama, kad yra naudotoja ir sutikdama, kad duomenys nurodyti tinkamai. 2011 m. kovo 1 d. Inspekcijai surašant pareiškėjai savavališkos statybos aktus ji dalyvavo ir juos pasirašė, o pareiškėja, turėdama teisę aktų surašymų metu teikti rašytinius paaiškinimus, jų nepateikė, tuo patvirtindama, kad būtent pareiškėja yra minėtų statinių naudotoja bei tuo sutikdama, kad duomenys nurodyti tinkamai. Pabrėžia, jog surašytų savavališkos statybos aktų pareiškėja neginčijo, tuo pripažindama, atliktos savavališkos statybos faktą. Nurodo, jog 2012 m. sausio 3 d. pareiškėjai buvo surašyti patikrinimo aktai, kuriuos ji pasirašė, nurodant, kad ji yra naudotoja, patvirtindama, kad duomenys nurodyti tinkamai. Be to 2011 m. rugsėjo 28 d. pareiškėja pateikė atsakovui prašymą Nr. PRE-318 pratęsti 2011 m. kovo 28 d. reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00110328-00034, Nr. REI-001100328-00035, Nr. REI-00110328-00036, Nr. REI-00-110328-00037, Nr. REI-00110328-00038, Nr. REI-00110328-00039 įvykdymo terminą, tuo pripažindama, kad pareiškėja yra ginčo statinių naudotoja.

Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo tos aplinkybės, kad ginčo statinys – takų danga – yra pastatytas ant vietinės reikšmės kelio, kuris nėra pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribose, o, vadovaujantis Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, minėtas vietinės reikšmės kelias nuosavybės teise priklauso savivaldybei. Teigia, jog 2010 m. balandžio 19 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 01-34-15 nurodyta, kad kelias išklotas trinkelėmis yra valstybinėje žemėje. Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, o pareiškėjos atstovas teisme šios aplinkybės neginčijo. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. įsiteisėjusiame sprendime nustatyta, kad ginčo statinys – takų danga –(statinys Nr. 4), kuriam surašytas reikalavimas Nr. REI-00-110328-00039, pastatytas valstybinėje žemėje (administracinė byla Nr. Ik-2525-437/2010). Remdamasis tuo, atsakovas mano, jog pareiškėja yra ginčo statinių naudotoja, ji tos aplinkybės neginčijo.

Nurodo, jog tiek reikalavime Nr. REI-00110328-00038, kurį teismas pripažino, kad surašytas pagrįstai, nurodyta, kad statinių naudotoja yra būtent pareiškėja, tiek kituose ginčijamuose reikalavimuose Nr. REI-00-110328-00039, Nr. REI-00-110328-00036 bei Nr. REI-00-110328-00035 nurodyta, kad statinių naudotoja yra pareiškėja. Mano, jog teismui konstatavus, kad reikalavimas Nr. REI-00110328-00038 surašytas tinkamai, jis nepagrįstai konstatavo, jog analogiškai surašyti reikalavimai Nr. REI-00-110328-00039, Nr. REI-00-110328-00036 bei Nr. REI-00-110328-00035 yra nepagrįsti ir neteisėti.

Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismo išvados yra prieštaringos, nepagrįstos objektyviais įrodymais. Pažymi, jog ginčo statinys Nr. 1 (laiptai), įrengtas greta įvažiavimo vartų su betonine siena (statinys Nr. 3) ir tik pareiškėja gali jais naudotis, kaip ir kitu ginčo statiniu Nr. 4 (takų danga), nes jis taip pat įrengtas už tvoros su vartais, kur patekimą prie jų išskirtinai sprendžia pareiškėja.

Nurodo, jog atsakovas surašydamas savavališkos statybos aktus, reikalavimus vadovavosi VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis įpareigojančiomis, kad individualus administracinis aktas būtų pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Savavališkos statybos aktuose nurodyta, kokius pažeidimus pareiškėja atliko. Aktuose konstatuota, kad pareiškėja nepateikė statybą leidžiančio dokumento, tuo pažeisdama Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalį, kurioje imperatyviai nurodyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama. Taip pat minėtuose aktuose nurodyta, jog tais atvejais, kai statybą leidžiantys dokumentai (rašytiniai įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimai statinio projektui pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytus atvejus) neprivalomi, pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus. Nurodo, jog, savavališkos statybos aktų pagrindu ir vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pareiškėjai buvo surašyti reikalavimai, įpareigojantys pareiškėją pašalinti savavališkos statybos padarinius. Remdamasis tuo, atsakovas mano, jog jis tinkamai nurodė teisės aktuose įtvirtintas ir pažeistas normas.

Atsakovas pažymi, jog netinkamas įrodymų vertinimas, nevisapusiškas, neišsamus visų bylai reikšmingų aplinkybių ištyrimas sudaro prielaidas neteisingai išspręsti bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A14-925/2006).

Pareiškėja R. G. atsiliepimu į atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą (b. l. 191-194) prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog pareiškėja pasirašydama atsakovo nurodytuose dokumentuose patvirtino, kad su jais susipažino, tačiau tai savaime neįrodo, kad pareiškėja pripažino, jog jai žinoma, kad ginčo statiniai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 4 yra valstybinėje žemėje ir kad ji yra šių statinių naudotoja. Be to, tiek 2011 m. kovo 1 d. savavališkos statybos aktai, tiek skundžiami reikalavimai Nr. REI-00110328-00035, Nr. REI-00110328-00036 ir Nr. REI-00110328-00039 yra surašyti ant standartinės formos blankų. Grafoje, kurioje turi pasirašyti jų surašyme dalyvaujantis asmuo, toks asmuo yra įvardijamas statytoju (užsakovu) arba statinio (jo dalies) naudotoju ir kitokių pasirinkimo variantų nenumatyta. Be to, kaip pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, 2011 m. kovo 1 d. savavališkos statybos aktuose Nr. SSA-00-110301-00027, Nr. SSA-00-110301-00028 ir Nr. SSA-00-110301-00031, kurių pagrindu buvo priimti skundžiami reikalavimai Nr. REI-00110328-00035, Nr. REI-00110328-00036 ir Nr. REI-00110328-00039, nėra nurodyta nei ginčo statinių statybos vieta, nei statytojas, nėra pateikta jokių prejudicinę reikšmę turinčių rašytinių įrodymų, kad ginčo statinių naudotojas yra pareiškėja.

Pareiškėja pabrėžia, jog ji neužsakė, neapmokėjo ir neatliko reikalavimuose Nr. REI-00110328-00035, Nr. REI-00110328-00036 ir Nr. REI-00110328-00039 nurodytų ir reikalaujamų nugriauti statinių bei kitokiais būdais nedalyvavo jų vykdyme, neatliko savavališkos statybos darbų ir nepažeidė statybos vykdymo tvarkos reikalavimų ir neprivalo atsakyti už veiksmus, kuriuos atliko kiti asmenys, todėl reikalavimai Nr. REI-00110328-00035, Nr. REI-00110328-00036 ir Nr. REI-00110328-00039 negalėjo būti surašyti pareiškėjos atžvilgiu. Pabrėžia, jog atsakovas įrodymais nepagrindė savo teiginių, jog ginčo statiniai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 4 pastatyti valstybinėje žemėje.

Nurodo, jog atsakovui tenka pareiga surinkti įrodymus, kurie neginčijamai įrodytų, kad pareiškėja atliko savavališkos statybos aktuose ir reikalavimuose Nr. REI-00110328-00035, Nr. REI-00110328-00036, Nr. REI-00110328-00039 nurodytus pažeidimus. Tačiau atsakovas tokių neginčijamų įrodymų nepateikė, todėl minėti pažeidimai laikytini menamais, kas sudaro pagrindą naikinti reikalavimus Nr. REI-00110328-00035, Nr. REI-00110328-00036 ir Nr. REI-00110328-00039.

Pareiškėja pabrėžia, jog ji nekėlė klausimo dėl savavališkos statybos aktų teisėtumo ar pagrįstumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, kad savavališkos statybos aktas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų, negali būti bylos nagrinėjimo dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-611/2010).

Nurodo, jog atsakovas, apeliaciniame skunde išvardijęs teisės aktų normas, kurių pagrindu buvo surašyti savavališkos statybos aktai, neįrodo, kad reikalavimai Nr. REI-00110328-00035, Nr. REI-00110328-00036 ir Nr. REI-00110328-00039 atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Skundžiamuose reikalavimuose Nr. REI-00110328-00035, Nr. REI-00110328-00036 ir Nr. REI-00110328-00039 atsakovas aiškiai nurodė tik tai, jog pareiškėja yra statinių naudotoja ir pareikalavo pašalinti savavališkos statybos padarinius, o tai neleidžia teigti, kad šių reikalavimų turinys atitinka teisės normų reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. kovo 28 d. reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00110328-00035, Nr. REI-00110328-00036, Nr. REI-00110328-00039 teisėtumas ir pagrįstumas.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. kovo 28 d. reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00110328-00035 buvo reikalaujama iš statinio naudotojos R. G. ne vėliau kaip iki 2011 m. rugsėjo 28 d. pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios buvo 2011 m. kovo 1 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-110301-00027, padarinius, t. y. nugriauti statinį (9 pakopų laiptus šiaurinėje dalyje) ir sutvarkyti statybvietę (b. l. 9-12, 23).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. kovo 28 d. reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00110328-00036 buvo reikalaujama iš statinio naudotojos R. G. ne vėliau kaip iki 2011 m. rugsėjo 28 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2011 m. kovo 1 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-110301-00028, padarinius, t. y. nugriauti statinį (19 pakopų laiptus pietvakarinėje dalyje) ir sutvarkyti statybvietę (b. l. 13-15, 24-26).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. kovo 28 d. reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00110328-00039 buvo reikalaujama iš statinio naudotojos R. G. ne vėliau kaip iki 2011 m. rugsėjo 28 d. pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2011 m. kovo 1 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-110301-00031, padarinius, t. y. nugriauti statinį – takų dangą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius (b. l. 20-22, 30-32).

Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nurodyti reikalavimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamų, nes juose nėra nurodyta nei statybos vieta, nei statytojas, nėra pagrįstų įrodymų, kad ginčo statinių naudotoja yra tik pareiškėja, kad ginčo statiniai yra valstybinėje žemėje.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atsakovo nurodytiems teiginiams nepritaria ir mano, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

Pirmiausiai pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2010 m. spalio 1 d. redakcija) (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 13 punktą statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose, pagal to paties straipsnio 71 punktą savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas įtvirtina, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą pagal šio įstatymo jam priskirtą kompetenciją, nustatęs, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai nedelsdamas surašo savavališkos statybos aktą, kuriuo pareikalauja iš statytojo (užsakovo), jeigu jo nėra, – iš statinio ar jo dalies savininko, valdytojo, naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininko, valdytojo ar naudotojo nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus statybos darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius ir apsaugant statybvietę bei aplinką, ir įteikia statytojui (užsakovui) ar kitam šiame punkte nurodytam asmeniui savavališkos statybos aktą pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka.

Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis numato, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal šio įstatymo jai priskirtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos faktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pareikalauja iš statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius:

1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;

2) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę;

3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Remiantis 2010 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (2010 m. spalio 1 d. redakcija) (toliau – ir Reglamentas) 23.2 punktu, savavališkos statybos aktas surašomas statytojui, jeigu jo nėra – statinio (jo dalies) savininkui, valdytojui ar naudotojui, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininkui, valdytojui ar naudotojui.

Reglamento 35 punktas numato, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išnagrinėja savavališkos statybos aktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos įformina reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius (Reglamento 6 priedas). Reikalavime įrašomi įpareigojimai statytojui arba statinio ar žemės sklypo naudotojui per šešis mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, atliekant vieną ar kelis veiksmus, nustatytus Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, jog pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 punktą statytojas (užsakovas) – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui), pagal to paties straipsnio 73 punktą statinio naudotojas – statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, jog, remiantis nurodytų teisės normų sisteminiu aiškinimu, darytina išvada, kad Statybos įstatymas, Reglamentas numato subjektų ratą, kuriems gali būti surašyti savavališkos statybos aktai ir reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Statybos įstatymo 3 straipsnis reglamentuoja, kas turi teisę būti statytoju, t. y. ši teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Tačiau pažymėtina, jog nors nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime į skundą (b. l. 102-105) nurodo, kad pareiškėja yra ginčo statinių statytoja, savavališkos statybos aktus ir skundžiamus reikalavimus Nr. REI-00110328-00035, Nr. REI-00110328-00036, Nr. REI-00110328-00039 atsakovas pareiškėjai surašė ne kaip ginčo statinių (9 pakopų laiptų šiaurinėje dalyje, 19 pakopų laiptų pietvakarinėje dalyje, takų dangos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius) statytojai, bet kaip jų naudotojai, nes juose nurodė, kad statinių statytojas yra nežinomas (b. l. 23-26, 30-32, 102-105). Taip pat pabrėžtina, jog atsakovas savavališkos statybos faktą grindė Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalimi, numatančia, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama, STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai” (2010 m. spalio 1 d. redakcija) bendrų pastabų 1 ir 2 lentelių 1 punktu ir nurodė, jog I grupės sudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai (b. l. 23-26, 30-32). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, nesutikdama su nurodytais reikalavimais pašalinti savavališkos statybos padarinius, pažymėjo, kad ji nėra nurodytų statinių savininkė ar statytoja (b. l. 1-7), kad ji ne vienintelė naudojasi ginčo statiniais, taigi iš esmės pareiškėja teigė, kad skundžiami reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius nebuvo surašyti tinkamam subjektui.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos visų šio įstatymo normų kontekste. Kaip minėta, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 73 punktą statinio naudotojas – statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovas surašydamas skundžiamus aktus nevertino, ar pareiškėja atitinka statinių naudotojos sampratą, pateiktą Statybos įstatyme, argumentų šiuo aspektu nepateikė nei skunde, nei apeliaciniame skunde (b. l. 102-105, 175-177). Be to, pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismo 2012 m. vasario 21 d. posėdžio metu pareiškėjos atstovas sutiko, kad pareiškėja faktiškai naudojasi laiptais, kurie veda nuo pareiškėjos žemės sklypo ir kurie yra prie įvažiavimo į sklypą, tačiau neigė, kad naudojasi tolimesniais laiptais (b. l. 163-164). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nors ir atsakovas pažymėjo, kad ginčo statiniai, esantys valstybinėje žemėje, yra savavališkai užtverti tvora su betoniniais vartais ir kiti asmenys negali naudotis ginčo statiniais, tačiau žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos aktų, skundžiamų reikalavimų surašymo metu nuosavybės teise priklausė ne tik R. G. (29/32 žemės sklypo), bet ir G. G. (3/32 žemės sklypo), todėl net vertinant atsakovo argumentus, kad pareiškėja, kaip gretimo sklypo savininkė, vienintelė galėjo naudotis visais ginčo statiniais nėra aišku, kodėl reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius nebuvo surašyti ir nurodyto žemes sklypo bendrasavininkei G. G.. Šiuo atveju atsakovas nepateikė pagrįstų argumentų, leidžiančių teigti, kad būtent tik pareiškėja yra visų nurodytų ginčo statinių naudotoja.

Kita vertus, teisėjų kolegija pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir pagrįstumo sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra vienareikšmiškų įrodymų, leidžiančių teigti, jog ginčo statiniai (9 pakopų laiptai šiaurinėje dalyje, 19 pakopų laiptai pietvakarinėje dalyje, takų danga), esantys adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilnius, yra valstybinėje žemėje. Šiuo aspektu pažymėtina, jog prie 2011 m. kovo 1 d. savavališkos statybos aktų Nr. SSA-00-110301-00027, Nr. SSA-00-110301-00028, Nr. SSA-00-110301-00031 pateiktame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010 m. lapkričio 22 d. faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. FAK-1267 yra nurodyta, kad ginčo statiniai yra manomai valstybinėje žemėje (b. l. 136). Kaip minėta, Statybos įstatymas tiksliai įvardina subjektus, kuriems gali būti surašyti savavališkos statybos aktai, reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius, ir vienas iš šių subjektų yra žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininkas, valdytojas ar naudotojas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nesant tiksliai žinomo subjekto, kuriam priklauso žemės sklypas ant kurio stovi ginčo pastatai ir neįtraukus jo į procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu galimai būtų pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, atitinkamai teismui nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjant kilusį ginčą. Todėl šiuo atveju atsakovas surašydamas skundžiamus aktus turėjo nustatyti ir įvertinti, kam konkrečiai priklauso žemės sklypas, ant kurio yra pastatyti ginčo statiniai ir kuriuos nugriauti buvo įpareigota pareiškėja.

Pastebėtina, jog tai, kad apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas 2011 m. spalio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 01-49-141, kuriame nurodyta, kad valstybėje žemėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra įrengti įvažiavimo vartai, tinklinė tvora ir betoninė siena, išklotos trinkelės, vakarinėje dalyje pastatytas voljeras, laiptai, neleidžia manyti, kad pirmosios instancijos teismas pasisakydamas apie statinių buvimo vietą ir žemės sklypo savininką, ant kurio žemės sklypo stovi ginčo statiniai, padarė nepagrįstas išvadas, kadangi nurodytas papildomas įrodymas pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas, jis buvo surašytas tik 2011 m. spalio 20 d., t. y. po skundžiamų aktų priėmimo. Šiuo atveju prie skundžiamų aktų buvo pateiktas būtent 2010 m. lapkričio 22 d. faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. FAK-1267.

Teisėjų kolegija pažymi, jog individualaus administracinio akto teisėtumo kontrolei taip pat yra reikšmingas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Pažymėtina, administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Šiuo atveju iš savavališkos statybos aktų, kurių pagrindu buvo priimti skundžiami reikalavimai, skundžiamų reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius matyti, kad juose nėra nurodyta tiksli statybos vieta, iš pateiktų fotonuotraukų nėra aiški ginčo statinių vieta, ar prie jų visų priėjimas yra ribojamas, taip pat nėra pateikta duomenų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėja atitinka statinių naudotojos sampratą, įtvirtintą Statybos įstatyme, kad ji tik viena naudojasi ginčo statiniais, be to, kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas surašydamas aktus pats nežinojo, kieno konkrečiai žemėje yra pastatyti ginčo statiniai. Pabrėžtina, jog, vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo taisykle, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstų įrodymų, teiginių, leidžiančių teisėjų kolegijai priešingai vertinti skundžiamus reikalavimus nepateikė, todėl darytina išvada, jog skundžiami aktai negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus bei pagrįstai nurodė, kad skundžiami reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius negali būti laikomi pagrįstais, todėl atsakovo apeliacinis skundas yra atmestinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis