2024-02-14 Nr. AB-3248-3-61-3-09892-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-92-602/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09892-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 53.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ENDOBIOTECH atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ENDOBIOTECH skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Muitinės kriminalinės tarnybos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė :

I. Pareiškėjas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) ENDOBIOTECH (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) elektroninių ryšių priemonėmis Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė ieškinį, kuriame prašė: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Muitinės kriminalinės tarnybos, ieškovui BUAB ENDOBIOTECH 49 293 161 Eur negautų pajamų žalai atlyginti; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Muitinės kriminalinės tarnybos, ieškovui BUAB ENDOBIOTECH 1 945 421 Eur turtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Muitinės kriminalinės tarnybos, šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad dėl ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnų ir teismų priimtų procesinių sprendimų, taikytų neproporcingų procesinių prievartos priemonių buvo sustabdyta visa Bendrovės veikla, dėl ko jos valdymo organai privalėjo inicijuoti bankroto bylos iškėlimo procedūras, t. y. neteisėtais valdžios institucijų veiksmais Bendrovei padaryta didelė žala.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja R. M. 2023 m. gruodžio 18 d. rezoliucija pareiškėjo skundą priėmė.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2023 m. gruodžio 19 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė prašymą „Dėl ieškinio atsiėmimo“, kuriuo informavo teismą, kad dėl klaidos Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas ieškinys dėl žalos, padarytos neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, atlyginimo, ieškinys yra pateiktas Vilniaus apygardos teismui (civilinės bylos Nr. e2-3303-863/2023). Dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjas prašė ieškinį palikti nenagrinėtu ir bylą nutraukti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė pareiškėjui atsisakius skundo. Teismas išaiškino, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalimi, teismas nurodė, kad pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, o pagal ABTĮ 103 straipsnio 4 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo), išskyrus šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, kai atsisakymas nuo skundo prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui ar pažeidžia kieno nors teises ar įstatymo saugomus interesus.

Kadangi įstatymas suteikia pareiškėjui teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, o teismas ABTĮ 55 straipsnio 2 dalyje nustatytų kliūčių nenustatė, teismas priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo skundo ir bylą nutraukė.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjas pažymi, kad jis skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui neteikė, kadangi dėl klaidos šiam teismui elektroninių ryšių priemonėmis buvo pateiktas ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuris turėjo būti pateiktas Vilniaus apygardos teismui (būtent šiam teismui ieškinys pateiktas ir užvesta civilinė byla Nr. e2-3303-863/2023).

Pareiškėjas pastebėjo padarytą klaidą pateikiant ieškinį ne tam teismui, todėl nedelsiant Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl ieškinio atsiėmimo, kuriuo buvo prašoma ieškinį palikti nenagrinėtu ir bylą nutraukti.

Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodyta, kad teisme 2023 m. gruodžio 19 d. gautas pareiškėjo prašymas dėl skundo atsisakymo ir bylos nutraukimo, kadangi skundo pareiškėjas neteikė, taigi, jo ir neatsisakė. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas gavęs Bendrovės ieškinį, savo iniciatyva šį procesinį dokumentą pavadino skundu, o ieškinyje nurodytą Bendrovės procesinę padėtį iš ieškovo pakeitė į pareiškėją. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas turėjo matyti, kad ieškinys teikiamas Vilniaus apygardos teismui, ieškinyje suformuluotą ginčo dalyką. Taigi, Vilniaus apygardos administracinis teismas gavęs Bendrovės ieškinį (ne skundą (prašymą, pareiškimą)), vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsniu, privalėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti arba atsisakyti priimti šį procesinį dokumentą, o gavus prašymą ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, neteisingai taikė ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias pagrindines skundų padavimo administraciniam teismui taisykles, ir neteisėtai priėmė Bendrovės ieškinį kaip skundą. Skundžiama nutartimi pažeistos pareiškėjo procesinės teisės ir kliudoma kreiptis (galbūt ateityje) į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratūros, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Generalinė prokuratūra tvirtina, kad pareiškėjas nepasinaudojo jam ABTĮ suteikta teises atsiimti skundą iki jo priėmimo. Kadangi pareiškėjas kreipėsi su prašymu dėl skundo (ieškinio) atsiėmimo po jo priėmimo, vadovavosi ABTĮ 50 straipsnio 2 dalimi ir prašė bylą nutraukti, todėl teismui ir buvo pagrindas tai padaryti ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto pagrindu. Generalinės prokuratūros vertinimu, atsižvelgiant į administraciniam teismui pateikto procesinio dokumento turinį, matyti, kad jame buvo visi esminiai elementai, o klaidingas teismo ar procesinio dokumento pavadinimo nurodymas nėra kliūtis teismui jį priimti.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisingumo ministerija, sutikdama su skundžiama nutartimi, nurodo, kad pareiškėjo pateiktas teismui ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo priimtas teisėjos 2023 m. gruodžio 18 d. rezoliucija, prašymas palikti ieškinį nenagrinėtu teismui pateiktas po jo priėmimo teisme, todėl skundo atsiėmimas po jo priėmimo nėra galimas (ABTĮ 50 str. 1 d.). Kadangi pareiškėjas turėjo teisę atsiimti savo ieškinį tik iki jo priėmimo, teismas iš esmės turėjo pagrindą pareiškėjos prašymą, kuris buvo gautas po ieškinio priėmimo, vertinti kaip atsisakymą nuo ieškinio (ABTĮ 50 str. 2 d.). Tai, kad teismas ieškinį įvardino skundu, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi tai tik procesinio dokumento pavadinimas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja :

IV. Nagrinėjamos bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria teismas nutraukė bylą ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto pagrindu, t. y. kai pareiškėjas atsisakė skundo, išskyrus šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, 2023 m. gruodžio 18 d. priėmęs pareiškėjo skundą (procesinis dokumentas įvardytas kaip ieškinys), kitą dieną (2023 m. gruodžio 19 d.) gavęs pareiškėjo prašymą, kuriu prašoma ieškinį palikti nenagrinėtu ir bylą nutraukti, skundžiama nutartimi sprendė, kad pareiškėjas atsisako skundo ir tuo pagrindu bylą nutraukė (ABTĮ 103 str. 4 p.).

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pareiškėjas atskirajame skunde akcentuoja, kad jis suklydo ir administraciniam teismui pateikė ieškinį, adresuotą bendrosios kompetencijos teismui, o ne skundą, todėl skundo neatsisakė. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis pateikė prašymą dėl ieškinio atsiėmimo, kuriuo buvo prašoma palikti ieškinį nenagrinėtu ir bylą nutraukti.

Pareiškėjo teisė administracinėje byloje atsisakyti teismui paduoto skundo (prašymo, pareiškimo) yra įtvirtinta ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo, pareiškimo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismas išeina į pasitarimų kambarį. ABTĮ 103 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo, pareiškimo), išskyrus šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus. Pagal ABTĮ 55 straipsnio 2 dalį teismas gali nepriimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų (prokurorų, administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų, kurie kreipiasi į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai) paduoto pareiškimo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, yra pažymėjęs, kad joje yra įtvirtintas proceso šaliai, t. y. pareiškėjui, taikytinas dispozityvumo principas, pagal kurį pareiškėjas turi apsisprendimo teisę kreiptis į teismą, siekdamas apginti teismine tvarka savo (tariamai) pažeistą teisę ar įstatymo saugomus interesus, ir teisę atsisakyti šios gynybos po tokio kreipimosi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-345-756/2017). Taip pat pažymėtina, jog atsisakymo nuo skundo institutas yra taikomas išimtinai pareiškėjo iniciatyva ir priklauso tik nuo jo paties apsisprendimo (yra susijęs su jo valine išraiška). Teismas, spręsdamas gautą pareiškėjo atsisakymą nuo skundo (prašymo, pareiškimo), turi įsitikinti, kad šį procesinį veiksmą pareiškėjas atliko laisva valia, kuri turi būti išreikšta ABTĮ nustatyta forma ir tvarka.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą 2023 m. gruodžio 13 d. pateikė procesinį dokumentą – ieškinį. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja 2023 m. gruodžio 18 d. rezoliucija priėmė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 19 d. teismui pateikė prašymą dėl ieškinio atsiėmimo, kuriame nurodė, kad per klaidą Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas ieškinys dėl valdžios institucijų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, ieškinys pateiktas bendrosios kompetencijos teismui, taip pat prašė ieškinį palikti nenagrinėtu ir bylą nutraukti.

Įvertinusi pareiškėjo pateiktų paaiškinimų ir juose suformuluotų prašymų turinį, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas atsisakė skundo ir kad toks atsisakymas atitinka ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad šiame procesiniame dokumente pareiškėjo valia atsisakyti skundo nėra aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta, nenurodyta, kad jam yra suprantamos skundo atsisakymo teisinės pasekmės. Bylos duomenys taip pat nepatvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių, kad būtų patikslinta pareiškėjo valia atsisakyti skundo bei išaiškintos šio procesinio veiksmo atlikimo pasekmės.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad buvo gautas pareiškėjo skundo atsisakymas, bei nutraukdamas bylą ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto pagrindu, netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei netinkamai taikė ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias pareiškėjo paduoto skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymo institutą, todėl skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo atskirąjį skundą tenkina iš dalies, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir perduoda klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 154 str. 4 p.). Nagrinėjamu atveju negali būti tenkinamas pareiškėjo atskirajame skunde suformuluotas prašymas išspręsti klausimą iš esmės, kadangi procesinio pobūdžio prašymą sprendžia jį gavęs teismas, t. y. pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 52 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ENDOBIOTECH atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan