2026-03-10 Nr. AB-5291-3-61-3-05090-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-784-442/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05090-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 49.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pg servisas“ atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pg servisas“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pg servisas“ (toliau – pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2025 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. VTT_SP1-1077 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. (1.45E) I-10438.

Pareiškėjas 2026 m. sausio 14 d. pateikė teismui prašymą, kuriame prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2025 m. birželio 12 d. sprendimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo vykdymą iki Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose bus priimtas galutinis sprendimas administracinėje byloje Nr. I2-2930-811/2026.

Pareiškėjo teigimu, dėl A1 pažymėjimų panaikinimo Bendrovė jau patyrė realią turtinę žalą, nes Nyderlandų mokesčių institucija pareikalavo sumokėti papildomus mokesčius, kurių bendra suma siekia 1 199 358 Eur. Nesumokėjus reikalaujamų mokesčių gali būti skaičiuojami delspinigiai, baudos, inicijuojami patikrinimai, taikoma Nyderlandų darbo teisė, stabdomi darbai objektuose, nutraukiamos sutartys ar taikomos sutartinės sankcijos. Nesustabdžius ginčijamų sprendimų vykdymo, Bendrovė bus priversta vykdyti prievoles Nyderlandų institucijoms ir patirs negrįžtamą turtinę žalą. Net ir teismui vėliau panaikinus sprendimus, sprendimo įvykdymas būtų iš esmės apsunkintas arba neįmanomas.

II. Regionų administracinis teismas 2026 m. sausio 19 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino.

Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 70 straipsnio 1 ir 3 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, susiję su viešojo administravimo subjektų galimais priimti sprendimais šioje byloje skundžiamų sprendimų pagrindu, tėra tik deklaratyvūs pareiškėjo pasvarstymai ir spėlionės ir nepatvirtina nei galimai kilsiančios žalos, nei pagrindo taikyti poveikio priemonę.

Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas teigia, kad dokumentų vertimus pateiks iki 2026 m. sausio 21 d., tačiau teismą saisto ABTĮ 70 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones išnagrinėjimo terminai. Teismas pažymėjo ir tai, kad net ir tuo atveju, jeigu pareiškėja patirtų jos nurodyto dydžio žalą, ji galėtų pasinaudoti žalos atlyginimo institutu.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas atskirajame skunde akcentuoja, kad teismas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių išsprendė nesulaukęs pareiškėjo užsakytų įrodymų vertimų.

Bendrovei nesumokėjus privalomų socialinio draudimo ir (ar) susijusių mokesčių Nyderlanduose, gali būti priskaičiuoti ne tik delspinigiai, bet ir baudos, o kompetentingos Nyderlandų institucijos gali inicijuoti Bendrovės veiklos patikrinimus.

Nesustabdžius skundžiamų sprendimų vykdymo, bus laikoma, kad Bendrovės darbuotojams, nurodytiems Sprendimo 1 pirmame priede, A1 pažymėjimai buvo panaikinti. Tai reiškia, kad Bendrovė privalės vykdyti esamas ir būsimas prievoles Nyderlandų mokesčių institucijoms, įskaitant ir minėtų mokesčių sumokėjimą.

Pareiga sumokėti 1 199 358 Eur sumą (kuri gali tik didėti iki teismui priimant galutinį sprendimą byloje) reikšmingai pablogintų pareiškėjo finansinę padėtį, galėtų lemti ir jo mokumo problemas, įskaitant galimą nemokumo (bankroto) proceso inicijavimo riziką.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad galimas žalos atlyginimas ateityje savaime paneigia reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę.

Pareiškėjas prašo pridėti prie bylos pateiktus įrodymus. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nurodė, kad vertimus pateiks iki 2026 m. sausio 21 d., tačiau teismas, nesulaukęs įrodymų vertimų, priėmė skundžiamą nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartis patvirtina, kad jau yra inicijuotos bankroto procedūros pareiškėjui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 19 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės, pagrįstumas ir teisėtumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017).

Bendrovė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo grindė tuo, jog nesustabdžius skundžiamų sprendimų vykdymo, Bendrovei atsiras pareiga sumokėti 1 199 358 Eur mokesčių Nyderlandų mokesčių institucijoms ir pablogės finansinė padėtis, Bendrovei gali grėsti priverstinis veiklos nutraukimas ir apribojimas. Bendrovė kartu su prašymu pateikė kreipimąsi į VSDFV dėl sprendimų vykdymo bei kartu su atskiruoju skundu pateikė išverstus į lietuvių kalbą Nyderlandų mokesčių institucijos pranešimus dėl apskaičiuotų mokesčių, Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartį.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl finansinių sunkumų, pažymi, kad reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-440/2010, 2011 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011 ir kt.). Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais, iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013, 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-972-756/2017, 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-157-602/2025). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką ta aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas turtinio pobūdžio pasekmes, per se (savaime) nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jei pareiškėjas neįrodo, jog, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė, jog nesiėmus prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės – nesustabdžius skundžiamų sprendimų vykdymo iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje, ateityje realiai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateikta Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartis nepatvirtina, kad Bendrovės finansinė padėtis yra sunki.

Atsižvelgiant į tai, Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Kadangi atskirasis skundas atmetamas, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pg servisas“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė