2023-07-19 Nr. AB-13416-3-61-3-06524-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-409-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06524-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. A. skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2023 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. RNA-12110 (toliau – ir Sprendimas) ir palikti galioti 2023 m. vasario 21 d. sprendimą be papildomų sąlygų.

Pareiškėja pateikė teismui 2023 m. gegužės 29 d. prašymą sustabdyti vykdomą mokesčių išieškojimą, kol bus išnagrinėtas skundas, kuris pateiktas 2023 m. gegužės 22 d. Pateiktame prašyme pareiškėja nurodė, jog 2023 m. gegužės 25 d. gavo raginimą Nr. (23.31-08)464-4767 (toliau – ir Raginimas) sumokėti pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM) ir gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM). 2023 m. gegužės 25 d. pareiškėja skambino į VMI dėl šio raginimo, VMI darbuotoja telefonu paaiškino, kad procesas dėl mokesčių mokėjimo nebus stabdomas, nes tam reikalingas teismo sprendimas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundą, netenkino pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti ginčijamą VMI Sprendimą iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, grindžia tuo, kad ji gavo Raginimą iš VMI, nors ji yra pateikusi skundą teismui. Teismo vertinimu, pareiškėja pateiktame prašyme nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kad, nesustabdžius VMI Sprendimo vykdymo, jai kils sunkiai atitaisoma ar didelė žala. Pateiktame prašyme pareiškėja nurodė, kad ji yra pateikusi skundą dėl VMI Sprendimo panaikinimo, tačiau vien tai, jog pareiškėja yra pateikusi skundą, nereiškia, jog ginčijamo Sprendimo vykdymas turėtų būti sustabdytas. Teismas įvertino, jog iš pareiškėjos prašymo turinio matyti, kad ji iš esmės siekia ne teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo užtikrinimo, ji siekia, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jos teises. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra išaiškinęs, kad prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų, negali būti tenkinami ir yra atmestini. Pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių, anot jos, turėtų būti taikoma prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, taip pat nepateikė teismui jokių duomenų, kurie patvirtintų kilsiančią sunkiai atitaisomą ar didelę žalą. Teismas nurodė, kad, šioje byloje pareiškėjai neįrodžius, o teismui nenustačius, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, toks pareiškėjos prielaidomis pagrįstas prašymas negali būti patenkintas.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad išieškojimas nebūtų perduotas antstoliui, kol bus išnagrinėtas pareiškėjos 2023 m. birželio 22 d. skundas.

Pareiškėja nurodo, kad 2023 m. gegužės 29 d. prašyme dėl mokesčių išieškojimo stabdymo buvo nurodytos visos aplinkybės, t. y. tai, kad 2017 m. gruodžio 20 d. VMI jau areštavo pareiškėjos turto dalį (turtas įkeistas bankui, hipoteka), pareiškėja šiuo metu neturi galimybės atsiskaityti su VMI, nors paskolos sutartis nutraukta, pagal galimybes ji moka po 200 Eur per mėnesį VMI įsiskolinimui mažinti. Gautame Raginime nurodama, kad, nesumokėjus nepriemokos per 20 dienų, bus išieškoma remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nustatyta tvarka. Pažymi, kad, pagal MAĮ 106 straipsnio l dalį, mokesčių administratorius priverstinai išieško mokesčių nepriemoką. Pirmiausia nurašomos mokestinės nepriemokos sumos iš asmeninių sąskaitų, o pareiškėja neturi sąskaitose lėšų, kuriomis ji galėtų sumokėti VMI įsiskolinimą, jos turimas turtas yra įkeistas bankui (hipoteka). Kadangi pareiškėja neturi lėšų ir turto, pagal MAĮ 4 punktą, išieškojimas bus perduotas antstoliui. Pareiškėja pabrėžia, kad, jeigu išieškojimas bus perduotas antstoliui, ji turės papildomų išlaidų, kurias ji turės sumokėti antstoliui, nepriklausomai nuo to, ar teismas tenkintų pareiškėjos skundą ir ar būtų pasirašyta taikos sutartis su VMI (pareiškėja nurodo, kad tai patvirtino VMI darbuotoja konsultacijos telefonu metu (2023 m. birželio 5 d.)).

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog, netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jai būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Vien tai, kad pareiškėja pateikė skundą dėl VMI 2023 m. balandžio 26 d. rašto Nr. (23.1-08 Mr) RNA-12110 „Atsakymas į prašymą pratęsti mokestinės paskolos sutarties sudarymo terminą“ panaikinimo, VMI areštavo jos turto dalį, ji neturi finansinių galimybių atsiskaityti su VMI, ji privalės atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas, nėra pakankamas pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėja iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių, dėl kurių būtų nepasisakęs pirmosios instancijos teismas. Pareiškėja siekia, jog būtų pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, t. y. sustabdytas priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iki tol, kol bus išnagrinėtas ginčas dėl VMI 2023 m. balandžio 26 d. rašto Nr. (23.1-08 Mr) RNA-12110 teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovo teigimu, šiuo atveju nagrinėjamas ginčas nepriskirtinas mokestinių ginčų kategorijai, o priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas savaime nėra stabdomas. Teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėja neįrodė, jog, netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jai kiltų neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Taigi reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, kai yra dvi kumuliatyvios ABTĮ 70 straipsnyje įtvirtintos tokių priemonių taikymo sąlygos: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia skundo reikalavimo pagrįstumą (t. y. nurodo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentus dėl skundžiamo akto neteisėtumo); 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.) (žr., pvz., LVAT 2023 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-212-822/2023).

Spręsdamas dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamą VMI Sprendimą iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo – pareiškėja iš esmės argumentavo tuo, kad 2023 m. gegužės 25 d. ji gavo VMI Raginimą, VMI jau yra areštavusi jos turto dalį, pareiškėja neturi finansinių galimybių atsiskaityti su VMI, jeigu išieškojimas bus perduotas antstoliui, ji turės papildomų išlaidų, kurias turės sumokėti antstoliui.

Pareiškėjos teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos, galimų papildomų išlaidų antstoliui yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą patirtų pareiškėja, netenkinus jos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, be to, nėra priimtas mokesčių administratoriaus sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo ir pan. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pareiškėjos turto daliai buvo taikytas areštas, jo mastas – 69 203,07 Eur, areštuoto turto vertės nustatymo data yra 2017 m. sausio 1 d., pareiškėjos nesumokėta mokestinė nepriemoka yra mažesnė nei areštuoto turto suma (Raginime nurodyta 47 240,55 suma). Byloje nėra duomenų apie aktualią areštuoto turto vertę, pareiškėja prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nenurodo argumentų, susijusių su jau pritaikytu turto areštu, areštuoto turto verte ir pan., todėl šiame bylos nagrinėjimo etape šios aplinkybės detaliau neanalizuojamos.

Taigi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. LVAT yra ne kartą konstatavęs, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjos motyvus, kuriais ji grindžia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, įvertinusi administracinėje byloje priimtą nagrinėti reikalavimą ir byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo taikyti pareiškėjos prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjai išaiškintina, kad, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pateikiant šios priemonės taikymą pagrindžiančius įrodymus.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja nepagrindė skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius