cd124f0c-ac81-4a85-bd76-481ed4c2ccad · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-1216-281/2019 Teismo proceso Nr. 3-61-3-03947-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.3; 20.2.3.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. N. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. N. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos (toliau – ir VST), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1–2). PaaiÅ¡kino, kad buvo konvojuojamas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis nuo 2015 m. gegužės mėn. su pertraukomis iki 2018 m. rugsėjo mėn. po įvairias Lietuvos kalinimo įstaigas bei areÅ¡tines. Konvojavimo metu nebuvo laikomasi saugumo reikalavimų, nebuvo užtikrinta, kad suimtasis ar nuteistasis patogiai keliautų.

Sėdynės be paminkÅ¡tinimų, automobilyje pilna žmonių, vasarÄ trÅ«ksta oro, jaučiamas nemalonus kvapas. Važiuojant atstumÄ nuo Vilniaus iki Å iaulių tokiomis sÄ lygomis, reikia ilgai laikyti kojas sulenktas, paskausta sÄ nariai, nugara, visas kÅ«nas pavargsta. Važiuojant Å¡iuo atstumu sustojama tik Kaune, kad bÅ«tų galima pasinaudoti tualetu. Nėra įrengta saugos diržų. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VieÅ¡ojo saugumo tarnybos, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 7–9).

PareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas ieÅ¡kinio pareikÅ¡ti reikalavimÄ neturtinės žalos atlyginimo senaties terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių. PaaiÅ¡kino, kad laikotarpiu nuo 2015-11-20 iki 2018-11-20 Tarnyba 2 kartus vykdė pareiÅ¡kėjo konvojavimÄ 2016 metais (t. y. 2016-01-06 ir 2016-01-13) ir 5 kartus konvojavo 2018 metais (2018-08-10, 2018-08-27, 2018-08-31, 2018-09-18 ir 2018-09-21).

PareiÅ¡kėjo konvojavimo metu nebuvo fiksuotas nei vienas pareiÅ¡kėjo skundas dėl konvojavimo sÄ lygų. Laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėnesio pradžios iki 2018 m. rugsėjo mėnesio pabaigos VST nebuvo gautas joks pareiÅ¡kėjo skundas ar praÅ¡ymas, susijęs su netinkamomis pareiÅ¡kėjo konvojavimo sÄ lygomis, todėl ginčo laikotarpiu vykdydami pareiÅ¡kėjo konvojavimÄ VST pareigÅ«nai Konvojavimo taisyklių nuostatų nepažeidė, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų, iÅ¡ kurių gali bÅ«ti kildinama neturtinė žala, todėl nėra pagrindo kilti valstybės prievolei atlyginti žalÄ .

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas skunde nenurodo konkrečiai, kada (kokio konvojavimo įvykio metu) ir kokius galimai patyrė neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) savo atžvilgiu. PareiÅ¡kėjas skunde pateikė abstrakčius teiginius dėl konvojavimo bei konvojavimo sÄ lygų, galimus pažeminimus ir nepatogumus, pagrįsdamas juos subjektyvia nuomone. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė detalizuotų konvojavimo įvykių aplinkybių, jų neindividualizavo, savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių duomenų.

VST planinių konvojų metu naudojami specialieji automobiliai atitinka teisės aktų reikalavimus, konvojavimui skirtiems specialiesiems automobiliams iÅ¡duoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie minėtų automobilių tinkamumÄ Å¾monių pervežimui ir jų atitikimÄ saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams. PareiÅ¡kėjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui ir konvojuojamųjų pervežimams vykdyti, įrengtos tinkamos ventiliacijos sistemos, konvojuojamiesiems pagal higienos ir saugumo reikalavimus techniÅ¡kai įrengtos individualios sėdimos vietos su atloÅ¡ais (kėdės).

Pažymėjo, kad reikalavimas prisegti kiekvienÄ konvojuojamÄ jį asmenį saugos diržais taikomas tik tada, jeigu asmuo konvojuojamas kitomis (nespecialiosiomis) transporto priemonėmis. Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VST, atstovas nedalyvavo. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui už konvojavimÄ sÄ lygomis, galimai neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Lietuvos valstybės atstovė VieÅ¡ojo saugumo tarnyba pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007-03-26 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2011-11-14 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Å ios CK nuostatos taikytinos pareikÅ¡tų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011-09-20 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už konvojavimÄ galimai netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn. SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas pateikė 2018-11-15 (spaudas ant voko).

Atsižvelgiant į nurodyto teisės pažeidimo pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas visÄ jo nurodytÄ laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, jog jo teisės konvojavimo metu galimai yra pažeidžiamos, tačiau, kaip minėta, skundÄ teismui pateikė tik 2018-11-15. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Atsižvelgiant į atsakovės atstovo praÅ¡ymÄ , nagrinėjamu atveju laikytina, kad pareiÅ¡kėjas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino už laikotarpį nuo 2015-11-15 iki 2018-11-15, tačiau reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2015-11-14 taikytina ieÅ¡kinio senatis.

Kadangi pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti atnaujinamas, pagrindų atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nenustatyta. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiÅ¡kia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Kadangi analizuojamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

PareiÅ¡kėjo teigimu, konvojavimo automobilių sėdynės be paminkÅ¡tinimų, automobilyje pilna žmonių, vasarÄ trÅ«ksta oro, jaučiamas nemalonus kvapas. Važiuojant atstumÄ nuo Vilniaus iki Å iaulių tokiomis sÄ lygomis, reikia ilgai laikyti kojas sulenktas, paskausta sÄ nariai, nugara, visas kÅ«nas pavargsta. Važiuojant Å¡iuo atstumu sustojama tik Kaune, kad bÅ«tų galima pasinaudoti tualetu. Nėra įrengta saugos diržų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ vienos laisvės atėmimo vietos į kitÄ laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn. buvo konvojuotas Å¡iais marÅ¡rutais: pareiÅ¡kėjas 2018-09-18–2018-09-19 bei 2018-09-20–2018-09-21 konvojuotas marÅ¡rutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius, transporto priemonių valstybiniai numeriai:

KDC-149 ir JPM 492 (b. l. 11–16); pareiškėjas 2016-01-06 konvojuotas maršrutu Kaunas-Alytus-Kaunas, transporto priemonės valstybiniai numeriai: EFS-565 (b. l. 18–20); pareiškėjas 2016-01-13 konvojuotas maršrutu Kaunas-Alytus-Kaunas, transporto priemonės valstybiniai numeriai: EFS-565 (b. l. 21–23); pareiškėjas 2018-08-09 – 2018-08-10 bei nuo 2018-08-30 iki 2018-08-31 ir 2018-08-27 – 2018-08-28 buvo konvojuojamas maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius, transporto priemonių valstybiniai numeriai:

KBT 876 ir JPM 059 (b. l. 24–29, 30–32). Lietuvos Respublikoje asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – Konvojavimo taisyklės). Konvojavimo taisyklių 146 punkte, nustatančiame specialiojo automobilio, autobuso reikalavimus, be kita ko, įtvirtinta, kad turi būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai).

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai yra abstraktaus pobÅ«džio, pareiÅ¡kėjas nenurodė kokių konkrečių pervežimų metu jo teisės galėjo bÅ«ti pažeistos. Teismas pastebi, kad vien atitinkami nepatogumai konvojavimo metu nėra pagrindas konstatuoti neteisėtus VST pareigÅ«nų veiksmus, nes tai yra sudedamoji bausmės atlikimo dalis. Tokie pareiÅ¡kėjo argumentai, susiję su nepatogiai įrengtais automobiliais yra pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu pareiÅ¡kėjo įsitikinimu apie jo pageidaujamas konvojavimo sÄ lygas.

IÅ¡ kelionės žiniaraščiuose užfiksuotų pastabų (b. l. 12, 15, 25, 28, 31) nustatyta, kad konvojuojamiems asmenims buvo leidžiama pasinaudoti tualetu net po keletÄ kartų vieno konvojavimo metu. Taip pat užfiksuota, kad konvojavimas vyko sklandžiai, be jokių konfliktinių įvykių (b. l. 19, 22). PareiÅ¡kėjo skunde nurodytas bendro pobÅ«džio teiginys, kad trÅ«kdavo vietos, yra nepagrįstas, nes pagal administracinėje byloje pateiktus kelionės žiniaraščius, pareiÅ¡kėjo konvojavimo atvejais nebuvo užfiksuota duomenų, kad pervežamų asmenų skaičius virÅ¡ytų automobiliuose įrengtų vietų skaičių.

Dėl saugos diržų automobiliuose, kuriais pareiškėjas buvo konvojuotas, nebuvimo teismas pažymi, kad šiuo aspektu LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, jog Konvojavimo taisyklės nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti VST neteisėtus veiksmus (žr., pvz., 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015; 2016-05-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016; 2016-07-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016).

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl neigiamų padarinių dėl saugos diržų nebuvimo, t. y. pareiškėjas nepagrindė, kad dėl saugos diržų neįrengimo konkrečiu atveju jis nukrito, susižeidė ar patyrė kitokių neigiamų pasekmių. Konvojavimo taisyklių 137 punkte įtvirtinta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti.

Jeigu konvojaus virÅ¡ininkas vietoje negali patenkinti praÅ¡ymo ir iÅ¡nagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu praneÅ¡imu turi perduoti įstaigos, į kuriÄ konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Ä®raÅ¡us apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus virÅ¡ininkas daro konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigÅ«nÄ . Kelionės žiniaraščiuose yra grafos, kuriose pažymimi tikrinančių konvojaus tarnybÄ asmenų įraÅ¡ai bei įvykiai konvojavimo metu ir priimti sprendimai.

Jei konkrečiu atveju kelionės dokumentuose nėra įrašų apie pareiÅ¡kėjo teiktus skundus ar praÅ¡ymus ir nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybių tokį praÅ¡ymÄ pateikti, teiginiai bei nusiskundimai konvojavimo tvarka paprastai atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-06-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1472-1062/2018, 2017-04-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-375-552/2017). Ä® bylÄ pateiktas VST Å tabo bendrojo skyriaus vedėjo 2018-11-29 tarnybinis praneÅ¡imas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn. pareiÅ¡kėjas skundų ar praÅ¡ymų VST nereiÅ¡kė ir tokių dokumentų nėra užregistruotų VST Dokumentų valdymo sistemoje (b. l. 17).

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas, pagal nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , turėjo galimybę kreiptis į VST dėl jo teises pažeidžiančių veiksmų, jeigu tokie bÅ«tų įvykę, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo, VST pareigÅ«nų veiksmų neskundė, taigi laikytina, kad pareiÅ¡kėjui konvojavimo sÄ lygos ginčo laikotarpiu buvo tinkamos. Apibendrinus nustatytina, kad byloje nėra duomenų, jog VST pareiÅ¡kėjÄ ginčo laikotarpiu bÅ«tų konvojavusi teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų neatitinkančiais specialiaisiais automobiliais.

Nenustatyta, kad VST pareigÅ«nai nurodytu laikotarpiu konvojavę pareiÅ¡kėjÄ neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VST, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad VST pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų nenustatyta, nesant bÅ«tinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ netenkintinas.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo R. N. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Mefodija Povilaitienė