2022-06-08 Nr. AB-15444-3-62-3-00018-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2700-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00018-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. J. J. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. J. J. J. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas H. J. J. J. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 21S43514 (toliau – ir Sprendimas) ir Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 6K-2556 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas teigė, kad buvo pažeista jo esminė ir fundamentali teisė į tiesioginį ir rungtynišką procesą, nes Komisija netekino jo prašymo skundą dėl Sprendimo nagrinėti, užtikrinant pareiškėjo teisę būti išklausytam ir teisingą skundo išnagrinėjimą. Nepaisant to, jog skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta, kadangi tai yra skaidraus ir teisingo proceso garantija.

3. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo argumentais, kad nėra pagrindo suteikti jam pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas tvirtino, kad jis negali likti (duomenys neskelbtini), nes dėl dalyvavimo protestuose prieš valdžią yra kilusi grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant laisvę, gyvybę ir sveikatą. Teigė, kad prašymą suteikti prieglobstį pagrindė realiomis aplinkybėmis, vaizdo medžiaga patvirtina jo dalyvavimą demonstracijose. Kilmės šalies informacija patvirtina, jog civilių gyventojų protesto akcijos prieš korupciją ir nefunkcionalią struktūrą yra tapę (duomenys neskelbtini) fenomenu, protestuotojai patiria grasinimus, gąsdinimus, yra grobiami, suimami be orderio ir net nužudomi, protestus malšina ir protestuotojus persekioja (duomenys neskelbtini) didžiulę politinę ir karinę įtaką turinčios (duomenys neskelbtini) partijos ir karinės grupuotės, tokios kaip (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, kad už dalyvavimą demonstracijose kyla reali persekiojimo grėsmė, dėl kurios pareiškėjas gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą. Pareiškėjas, kaip opozicijos dalyvis ir aktyvus protestuotojas, priskirtinas padidintos rizikos asmenų kategorijai, nes aktyviai daug kartų, nepaisydamas grasinimų, dalyvavo protestuose, kvietė į protestus ir padėjo protestuotojams.

4. Pareiškėjas tvirtino, kad Departamentas netinkamai išnagrinėjo prieglobsčio prašymo aplinkybes, nepagrįstai atmetė pareiškėjo pateiktus įrodymus apie jo dalyvavimą demonstracijose. Be to, pareiškėjas teigė, kad Komisija nepasisakė dėl jo išdėstytų motyvų, susijusių su jo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti. Pareiškėjo nuomone, tai, kad jis kirto valstybės sieną, siekdamas prašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus, neturėtų sukelti jam sankcijas. Pareiškėjas, nurodęs, kad jis savo elgesiu niekaip neparodė, jog ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, bendradarbiavo su valstybės institucijomis nustatant prieglobsčio motyvus, pateikė savo asmens dokumentą, teikė visokeriopą pagalbą, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui. Nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti terminą, nors privalėjo atsakingai, adekvačiai ir proporcingai įvertinti priimamų sprendimų pasekmes pareiškėjui.

5. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

6. Atsakovas nurodė, kad, teisės aktų nustatyta tvarka atlikus tyrimą, buvo priimtas Sprendimas nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio, nustačius, kad jis neatitinka 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio „A“ dalyje, Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose įtvirtintų reikalavimų.

7. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punkto kontekste atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos aplinkybės, dėl kurių būtų būtinas žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas, tokių aplinkybių skunde nenurodė ir pats pareiškėjas.

8. Atsakovas teigė, kad, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumo, vertino pareiškėjo pasakojimą apie iš (duomenys neskelbtini) grupuočių gautus grasinimus dėl dalyvavimo demonstracijose. Atsižvelgus į pareiškėjo pasakojimą bei jo profilį, buvo surinkta kilmės valstybės informacija, kuri nepatvirtino, jog pareiškėjas dėl dalyvavimo protesto akcijose galėtų būti persekiojamas kilmės valstybėje, nes jis nėra gerai žinomas politinis aktyvistas, neatliko reikšmingo vaidmens protestuose. Atsakovas nurodė, kad, tikėtina, jog pareiškėjas galėjo dalyvauti demonstracijose, tačiau jis nebuvo jų organizatorius, jo pateiktos nuotraukos ir vaizdo medžiaga nepaneigė šių išvadų ir nepatvirtino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad dėl dalyvavimo demonstracijose jis tariamai persekiojamas savo kilmės valstybėje.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas apie dalyvavimą protesto akcijose yra tikėtinas, tačiau nėra duomenų, kad konkreti grupuotė kaip nors grasintų civiliams žmonėms tik dėl to, kad jie dalyvavo protestuose. Pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas Konvencijoje nurodytomis priežastimis, t. y. asmens rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Pareiškėjo pasakojimas apie tai, kad dėl 2021 m. birželio 26 d. įvykio, kai jis buvo apšaudytas dviejų motociklu atvykusių asmenų, jo motina kreipėsi į kilmės šalies teisėsaugos institucijas ir buvo pradėtas tyrimas, patvirtina, kad kilmės šalies pareigūnai imasi priemonių apsaugoti savo šalies piliečius.

10. Atsakovas teigė, kad, atsižvelgus į tai, jog kilmės valstybės informacija, pareiškėjo pasakojimas ir pateikti duomenys neleido identifikuoti tariamo persekiotojo, jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, buvo konstatuota, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį, todėl jam nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas. Tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, tikimybė. Dėl šios priežasties buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

11. Atsakovas akcentavo, kad, vertindamas pareiškėjo pasakojimą apie grasinančio turinio laiškų iš (duomenys neskelbtini) grupuotės ir (duomenys neskelbtini) grupuotės gavimą, remdamasis surinkta kilmės valstybės informacija, konstatavo, kad nėra tikėtina, jog minėtos grupuotės turėjo tikslą susidoroti su prieglobsčio prašytoju. Departamentas Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros 2021 m. ataskaitoje pateiktos informacijos kontekste vertino kaip nepagrįstą pareiškėjo tvirtinimą, kad jis priskirtinas padidintos rizikos grupei. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo eilinis demonstracijų dalyvis, nei demonstracijų metu, nei po jų jis nebuvo sulaikytas, jis nėra jokios organizacijos lyderis ar viešai žinomas ir kritikuojantis valdžios institucijas asmuo.

12. Atsakovas paaiškino, kad tai, jog pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, su asmenų grupe, pėsčiomis kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvos Respublikoje ir prieglobsčio gavimas nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas, ir todėl tikėtina, jog pareiškėjas, vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Išnagrinėjus pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, nebuvo nustatyta reali rizika, suponuojanti tarptautinės apsaugos poreikį, be to, pareiškėjas neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, todėl jam buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija galimo nustatyti maksimalaus laikotarpio.

13. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjas iš esmės pakartojo apklausos Departamento metu pateiktą pasakojimą. Atsakovo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje akcentavo, kad pareiškėjo pasakojimas apie jo apšaudymą ir laiškų gavimą buvo įvertintas ir nustatyta, kad kilmės valstybė imasi priemonių apsaugoti savo piliečius. Be to, buvo atsižvelgta, jog pareiškėjas, dalyvavęs mitinguose ir protestuose, nebuvo jų organizatorius ir juose nevykdė atsakingų pareigų.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui H. J. J. J. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dviem) metams nuo asmens H. J. J. J. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalis dėl Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktų, atmetė kitą skundo dalį.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 30 d. nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos sieną, buvo sulaikytas, prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis, pateikė asmens tapatybės dokumentą. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 22 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio, 2021 m. lapkričio 16 d. buvo apklaustas dėl prieglobsčio suteikimo aplinkybių.

16. Teismas, vadovaudamasis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika prieglobsčio bylose, įvertinęs pareiškėjo laisvos formos prašyme suteikti prieglobstį išdėstytus argumentus, pareiškėjo 2021 m. lapkričio 16 d. apklausos Departamente metu duotus paaiškinimus, teismo posėdyje nurodytus argumentus, vertino, kad Departamentas turėjo pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjo pasakojimas apie dalyvavimą demonstracijoje ir tariamus grasinimus yra nenuoseklus, neišsamus ir abstraktus, perteiktas bendro pobūdžio teiginiais, pareiškėjas vengė detaliai ir išsamiai atsakyti į užduotus patikslinančius klausimus. Teismo posėdyje 2021 m. lapkričio 16 d. pareiškėjas nepapildė jo per apklausą pateikto pasakojimo konkretesnėmis, detalesnėmis aplinkybėmis.

17. Teismas akcentavo, kad Departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktas fotonuotraukas, kuriomis jis grindė savo pasakojimą apie dalyvavimą (duomenys neskelbtini) vykusiose protesto akcijose, atsižvelgęs į kilmės valstybės informaciją apie 2016 metais, 2020–2021 metais (duomenys neskelbtini) vykusias protesto akcijas, nukreiptas prieš valdžios atstovus, nesugebančius užtikrinti šalies piliečiams oraus pragyvenimo, sveikatos apsaugos, prieš korupciją, nedarbą ir kitas šalies problemas, jų dalyvius, Sprendime nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas apie protesto akcijas yra tikėtinas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, pasakodamas apie prieš akcijų dalyvius panaudotą fizinį smurtą, per apklausą nenurodė, kad šių akcijų metu ar po jų jis būtų buvęs sulaikytas ir asmeniškai nukentėjęs. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad per vykusias demonstracijas jis ir jo giminaičiai nenukentėjo ir apibendrintai nurodė, kad žuvo ar buvo persekiojamas ne vienas jo draugas, tačiau neįvardino konkrečių asmenų, nepateikė detalių aplinkybių apie jų žūtį ir patirtus persekiojimus. Pareiškėjas, pagrįsdamas pasakojimą apie galimą persekiojimą už dalyvavimą protesto akcijose, nurodė, kad 2016 metais (duomenys neskelbtini) grupuotė jam atsiuntė grasinančio turinio laišką, o 2021 m. gegužės 22 d. grasinančio turinio laišką jis gavo iš (duomenys neskelbtini) grupuotės, pateikė šiuos gautus laiškus, be to, nurodė, kad 2021 m. birželio 26 d. naktį jį su draugu apšaudė motociklu atvažiavę kaukėti du vyrai.

18. Teismas, įvertinęs pateiktus grasinančio turinio laiškus, sprendė, kad pareiškėjas nepateikė informacijos, kad jis būtų tiesiogiai susidūręs su šių grupuočių nariais. Teismas pažymėjo, kad galimai (duomenys neskelbtini) grupuotės siųstame laiške tvirtinama, kad jai žinoma, kur gyvena esantys prieš (duomenys neskelbtini) tikėjimą, ir juos seks, tačiau pareiškėjas nenurodė, kad nuo 2016 metų būtų patyręs bet kokio pobūdžio šios grupuotės tiesioginius išpuolius. 2021 m. gegužės 22 d. laiškas iš (duomenys neskelbtini) grupuotės yra bendro pobūdžio, jame nenurodyta jokia konkrečiomis aplinkybėmis apibūdinta pareiškėjo veikla, kurią ši grupuotė vertina kaip (duomenys neskelbtini) tikėjimo išdavystę, pareiškėjas nepateikė duomenų apie tiesioginį susidūrimą su šia grupuote. Per apklausą pareiškėjas paaiškino, kad tokio turinio laiškus gaudavo ir kiti akcijose dalyvavę asmenys.

19. Teismas nustatė, kad pareiškėjo pasakojimą Departamentas vertino kartu su kilmės valstybės informacija, kad (duomenys neskelbtini) grupuotės taikiniai, kaip ji pati skelbia, yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) šalys ir (duomenys neskelbtini); nebuvo rasta informacijos, kad (duomenys neskelbtini) grupuotė taikytųsi į pavienius (duomenys neskelbtini) piliečius, ypač tokius, kurie neturi jokių sąsajų su išvardintomis valstybėmis; (duomenys neskelbtini) grupuotės veiksmai irgi nukreipti prieš (duomenys neskelbtini) ir jų sąjungininkus (duomenys neskelbtini). Atsakovas šiai informacijai surinkti naudojo įvairius šaltinius – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (iki 2022 m. sausio 19 d. – Europos prieglobsčio paramos biuras, toliau – ir EPPB) parengtas ataskaitas, įskaitant ir ataskaitą apie protestų judėjimą ir jų dalyvius bei aktyvistus (duomenys neskelbtini), Jungtinių Tautų Saugumo tarybos, Pabėgėlių ir asmenų be pilietybės generalinio komisaro medžiagą. Pareiškėjui per jo atstovą ar pačiam atstovui nebuvo užkirstas kelias surinkti informaciją apie situaciją kilmės valstybėje, galinčią patvirtinti pareiškėjo pateiktą individualios situacijos vertinimą ir paneigti Departamento padarytas išvadas. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas, jo atstovas nepateikė kitokios informacijos apie kilmės valstybę. Atsakovo surinktos kilmės valstybės informacijos nėra pagrindo vertinti kaip abejotinos dėl jos neaktualumo ir neatspindinčios situacijos (duomenys neskelbtini).

20. Teismas nurodė, kad Departamentas įvertino ir pareiškėjo pasakojimo dalį, susijusią su 2021 m. birželio 26 d. įvykiu, kai, pareiškėjo teigimu, jį ir jo draugą naktį apšaudė motociklu atvažiavę du asmenys. Atsakovas, išanalizavęs pasakojimą, nustatė, jog pareiškėjas nepateikė informacijos apie šiuos asmenis konkrečios, tik spėjo, kad jie galėtų būti iš (duomenys neskelbtini) grupuotės.

21. Teismas vertino, kad Departamentas, vadovaudamasis informacija apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) grupuočių veiklą bei jų taikinius, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nebuvo viešas asmuo, nepriklausė jokiai politinei partijai, organizacijai ar ginkluotai grupuotei, nevykdė veiklos, kuri galėtų patraukti nurodytų grupuočių atstovų dėmesį, neturėjo jokių sąsajų su (duomenys neskelbtini), nebuvo šių šalių verslo atstovas, padarė pagrįstas išvadas, kad nėra tikėtina, jog (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) grupuotės turėjo tikslą susidoroti su pareiškėju.

22. Teismas darė išvadą, kad Departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) grupuočių persekiojimą savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo, nes deklaruotas persekiojimas nebuvo sąlygotas asmens rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, be to, tyrimo metu nebuvo nustatyta duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog (duomenys neskelbtini) negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo persekiojimo. Pareiškėjo pateikti dokumentai leidžia daryti išvadą, kad kilmės valstybės kompetentingos institucijos (teismas, policijos įstaiga) ėmėsi veiksmų dėl pareiškėjo motinos pateikto pranešimo apie įvykusį apšaudymą tyrimo ir parengė atitinkamus dokumentus. Teisėjas, išnagrinėjęs pareiškėjo motinos prašymą, priėmė sprendimą visiems policijos biurams (duomenys neskelbtini) išsiųsti suėmimo orderį, išduoti sulaikymo protokolą ir kt.

23. Teismas, apibendrinęs nustatytas aplinkybes, kaip pagrįstą pripažino Sprendimo išvadą, kad tyrimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjui kyla reali persekiojimo rizika, todėl pareiškėjo baimė dėl (duomenys neskelbtini) gresiančio persekiojimo nelaikoma visiškai pagrįsta. Departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjui nesuteikiamas pabėgėlio statusas, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatų.

24. Teismas pažymėjo, kad, pagal EPPB 2021 metų ataskaitą, protestuotojai ir politinės opozicijos aktyvistai priskirtini prie padidintos rizikos asmenų kategorijos, galinčios susidurti su pagrįsta grėsme būti kankinamam, patirti žiaurų, nežmonišką elgesį, orumo žeminimą, būti nubaustam mirties bausmė ar egzekucija. Pagal pareiškėjo pateiktą pasakojimą jis buvo vienas iš (duomenys neskelbtini) vykusių skaitlingų masinių protesto akcijų dalyvių. Pagal tyrimo metu surinktus duomenis, pareiškėjas nepriklausė kuriai nors kilmės valstybėje veikusiai opozicinei politinei partijai, nebuvo vykusių protesto akcijų organizatorius, lyderis ar aktyvistas, nebuvo sulaikytas. Teismas vertino, jog Departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas nepriskirtinas nė vienai padidintos rizikos asmenų kategorijai, galinčiai susidurti su padidinta persekiojimo rizika, ir nelaikytinas pažeidžiamu asmeniu. Sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų kriterijų.

25. Teismas nurodė, kad nors (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas, tačiau nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje, įskaitant ir pareiškėjo gyvenamąją vietovę – (duomenys neskelbtini) miestą, beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, bei, atsižvelgęs į tai, jog tyrimo metu nebuvo nustatytos individualios aplinkybės, dėl kurių prieglobsčio prašytojui kilmės valstybėje gresia pavojus patirti beatodairišką smurtą, konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimo.

26. Teismas akcentavo, kad 2021 m. EPPB ataskaita yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo Departamentas turėjo pagrindą vadovautis, vertindamas beatodairiško smurto lygį (duomenys neskelbtini). Teisminėje praktikoje EPPB rengiamos ataskaitos, konkrečiai ir EPPB 2021 metais parengta ataskaita, vertinama kaip patikimas kilmės valstybės informacijos šaltinis. Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių vertinti kaip nepagrįstą Departamento išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimo.

27. Teismas atkreipė dėmesį, kad Departamento išvada apie pareiškėjo keliamą neteisėtos migracijos grėsmę yra pagrįsta, tačiau nenustatyta duomenų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje tvarką, dėl to jam nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jo išsiuntimo nėra proporcinga priemonė. Teismas nustatė pareiškėjui 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ir atitinkamai pakeitė į C.SIS II įvedamo perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminą, nustatydamas 2 metų terminą.

28. Tvarkos aprašo 222 punkto kontekste teismas akcentavo, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine tvarka vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog buvo būtinas pareiškėjo skundo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo išklausytas 2021 m. lapkričio 23 d apklausos metu, dalyvavo teismo posėdyje ir pateikė paaiškinimus apie išvykimo iš kilmės valstybės priežastis. Teismas darė išvadą, kad šių procedūrų metu pareiškėjas turėjo realias galimybes pasinaudoti teise būti išklausytam ir pateikti detalius paaiškinimus apie aplinkybes, reikalingas sprendimui dėl prieglobsčio suteikimo priimti. Teismas sprendė, kad tokiu būdu buvo užtikrinta pareiškėjo teisė būti išklausytam.

III. 29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

30. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui, akcentuodamas, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pabrėžia, kad negali pasilikti kilmės šalyje, nes karinės grupuotės persekioja jį dėl dalyvavimo protestuose, todėl kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant laisvę, gyvybę ir sveikatą. Pareiškėjo teigimu, jo kilmės šalies informacija patvirtina, kad dėl dalyvavimo protestuose jam kyla reali persekiojimo grėsmė, dėl kurios pareiškėjas gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą. Jis, kaip opozicijos dalyvis ir aktyvus protestuotojas, priskirtinas padidintos rizikos grupei, nes aktyviai daug kartų, nepaisydamas grasinimų, dalyvavo protestuose, kvietė protestuotojus ir jiems padėjo.

31. Pareiškėjas pažymi, kad EPPB ataskaita, kuria vadovavosi atsakovas, yra rekomendacinio pobūdžio, joje apibendrinta informacija yra neaktuali. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo surinkti informaciją iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje valstybėje, kurioje nėra konfliktų. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

32. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

33. Atsakovas nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia iš esmės analogiškais argumentais, kuriuos jis nurodė pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į skundą, akcentuodamas, kad kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad pareiškėjas galėtų būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl dalyvavimo protesto akcijose. Tikėtina, kad pareiškėjas galėjo dalyvauti demonstracijose, tačiau jis nebuvo jų organizatorius, neatliko gerai žinomo vaidmens protestuose, o pareiškėjo pateikti duomenys nepaneigia šių išvadų. Pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo. Pareiškėjo pasakojimas apie dalyvavimą demonstracijoje ir tariamus grasinimus buvo neišsamus ir abstraktus, grindžiamas prielaidomis bei bendro pobūdžio teiginiais. Pareiškėjas neįvardino konkrečių datų, kada tariamai dalyvavo protestuose, kas jam grasino. Aplinkybė, kad dėl pareiškėjo apšaudymo jo mama kreipėsi į kilmės šalies teisėsaugos institucijas, buvo pradėtas tyrimas, patvirtina, kad kilmės šalies pareigūnai imasi priemonių apsaugoti savo šalies piliečius. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad viena ar kita grupuotė, kurias jis nurodė skunde, tariamai jį persekioja dėl jo individualių savybių. Vien fakto, kad pareiškėjas dalyvavo proteste, nepakanka pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti.

34. Atsakovas pažymi, kad ESPA 2021 m. gairės apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas nepateikė naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias išvadas.

35. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės šalį ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką motyvai išsamiai išdėstyti skundžiamame Sprendime. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės išvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo Baltarusijoje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Byloje kilo ginčas dėl Departamento bei Komisijos sprendimų, kuriais pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį, teisėtumo ir pagrįstumo ir reikalavimo įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

37. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjui atvykti, ir sutrumpino minėtą terminą iki 2 metų.

38. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko naujausios informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę ir neatliko tinkamo jo individualaus atvejo tyrimo.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų tiesiogiai išklausytas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau teismui neprivaloma atsižvelgti į šį prašymą.

40. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, bylos duomenis, tai, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, o pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka grindžiamas abstrakčiais argumentais, konstatuotina, kad pareiškėjas nepagrindė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų būtina nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

41. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

42. Ginčui yra aktualios Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos, kurios yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

43. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

44. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

45. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

46. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių, nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.).

47. Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybes ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

48. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas tyrimą įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

49. Tvarkos aprašo 97.1 papunktis nustato, kad tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę.

50. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 22 d. prieglobsčio prašyme nurodė, kad iš kilmės valstybės (duomenys neskelbtini) išvyko, nes aktyviai dalyvavo demonstracijose prieš mafijas ir partijas nuo 2016 m., dėl to kilo grėsmė jo gyvybei; 2016 m. birželio 5 d. iš partijos gavo laišką, kuriame jam nurodoma išvykti iš šalies arba jis praras gyvenimą; jį nori nužudyti partijos ir mafija dėl jo dalyvavimo mitinguose; demonstracijos vyksta nuo 2016 m. iki šiandien; šių metų gegužės mėnesį vyko paskutinė demonstracija, po kurios jam kilo grėsmė. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 16 d. Departamente atliktos apklausos metu, be kita ko, nurodė, kad 2021 m. gegužės 22 d. gavo laišką iš (duomenys neskelbtini) grupuotės, po to mėnesį ir 3 dienas neišėjo iš namų; 2021 m. birželio 26 d. į jį ir jo draugą šaudė du kaukėti vyrai, važiavę su motociklu; pareiškėjo mama tą pačią dieną ryte nuėjo į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą; jai buvo pasakyta, kad po 4 dienų bus priimtas sprendimas žudikams, kurie norėjo nužudyti jos sūnų.

51. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su Departamento padaryta išvada, kuriai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, kad surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie tariamą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) grupuočių persekiojimą ir grasinimą susidoroti su pareiškėju dėl jo dalyvavimo protesto akcijose savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Akcentuotina, kad nuo 2016 metais pareiškėjui siųsto grasinančio laiško iki prašymo suteikti tarptautinę apsaugą (2021 m. rugsėjo 22 d.) praėjo reikšmingai ilgas laiko tarpas. Pareiškėjas nei prašyme, nei apklausos Departamente metu nenurodė jo atžvilgiu iki 2021 metų vykdomų konkrečių persekiojimo veiksmų, kuriuos vykdytų jam 2016 metais grasinantį laišką siuntusi (duomenys neskelbtini) grupuotė, bei priežasčių, kurios sukliudė jam prašyti tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau po tokio laiško gavimo. Be to, iš pareiškėjo pasakojimo matyti, kad po šio laiško gavimo jis turėjo galimybę keisti gyvenamąją vietą, vyko pas gimines (duomenys neskelbtini) apskrityje, iki 2019 spalio 1 d. gyveno (duomenys neskelbtini) apskrityje, po to grįžo į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo akcentuojama grėsmė dėl 2016 metų laiške įtvirtintų grasinimų pagrįsta menka tikimybe.

52. Pažymėtina, kad pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Prieglobsčio prašytojas nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti prieglobsčio prašytojui apsaugos nuo tariamo persekiojimo. Nors pareiškėjas teigia, kad jo 2021 m. gegužės 22 d. namų kieme rastas laiškas iš (duomenys neskelbtini) grupuotės buvo pradėtas vykdyti, kai jis 2021 m. birželio 26 d. buvo apšaudytas dviejų asmenų, atvykusių su motociklu, tačiau nustatyta, kad dėl šio įvykio jo mama kreipėsi į kilmės šalies teisėsaugos institucijas, pateikdama pareiškimą dėl jai nežinomos grupės asmenų (tai patvirtino pats pareiškėjas ir pareiškėjo pateikti dokumentai). Pareiškėjo motina, teikdama pareiškimą, nurodė, kad dvi grupės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) grasino, kad nužudys pareiškėją, šovė į jį, jam esant šalia jo namų, nes jis buvo (duomenys neskelbtini) aikštėje ir dalyvavo demonstracijose. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Aukščiausiojo teismo tarybos (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo teisėjas 2021 m. birželio 30 d. sprendimu nusprendė atlikti visus teisinius veiksmus, kai šios grupės bus areštuotos: suėmimo orderį išsiųsti visiems policijos biurams (duomenys neskelbtini); sulaikymo protokolą išduoti pagal terorizmo kodekso 4 str.; kai grupuotės bus sulaikytos, priimti naujas nutartis. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo kilmės šalies pareigūnai ėmėsi priemonių suteikti pareiškėjui apsaugą nuo galimo persekiojimo.

53. Departamento surinkta kilmės valstybės informacija apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veiklą bei jų taikinius, atsižvelgiant į tai, kad prieglobsčio prašytojas nėra viešas asmuo, nepriklausė jokiai politinei partijai, organizacijai ar ginkluotai grupuotei, nevykdė veiklos prieš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuri galėtų patraukti jų atstovų dėmesį, nesudaro pagrindo vertinti, kad šios grupuotės turėjo tikslą susidoroti su prieglobsčio prašytoju. Vadovaujantis EPPB 2021 m. ataskaita, protestuotojai ir politinės opozicijos aktyvistai priklauso padidintos rizikos grupei, kuri gali susidurti su persekiojimo grėsme. Nagrinėjamu atveju pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti nepakanka aplinkybės, kad pareiškėjas dalyvavo protestuose. Prieglobsčio prašytojas buvo eilinis demonstracijų dalyvis, nei demonstracijų metu, nei po demonstracijų nebuvo sulaikytas. Be to, pareiškėjas apklausos metu patvirtino, kad tokio pobūdžio, kaip jam 2021 m. gegužės 22 d. adresuotas laiškas, kuris iš esmės yra standartinės formos, kuriame įrašomas tik vardas ir pavardė, gaudavo ir kiti protestų dalyviai. Departamento tyrimo metu surinkti duomenys nepatvirtino, kad asmenys, galbūt gavę tokio pobūdžio laiškus, būtų persekiojami ar su jais būtų susidorota.

54. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Departamento surinkti duomenys (EPPB ataskaitos) buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų, nei skunde, nei apeliaciniame skunde jis nenurodė jokių duomenų, kurie paneigtų EPPB padarytas išvadas. Be to, pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas, EPPB skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir, remdamasi tokia informacija, rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių.

55. Nagrinėjamu atveju nenustatytos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios prielaidą, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui kyla reali persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybė, todėl, atsižvelgiant į šioje nutartyje padarytas išvadas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas netinkamai vertino aplinkybes dėl papildomos apsaugos (ne)suteikimo.

39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Tiek Departamento, tiek Komisijos ginčijami sprendimai priimti nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. J. J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis