cd11e31b-7a34-4ef3-8778-3aecdc3dab7d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-941/2013Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00083-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4; 44.5.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Algirdo GailiÅ«no, Audronės Jarackaitės ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

L. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1306-125/2011 pagal ieÅ¡kovo A. N. ieÅ¡kinį atsakovui A. L. dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. N. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovui A. L., kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 59 930,09 Lt turtinę ir 200 000 Lt neturtinę žalÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 3, b.l. 27-37).

Nurodė, kad nuo 1999 m. liepos 21 d. nuosavybės teisėmis jam priklausė 16/100 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovas yra Å¡io namo bendraturtis. Palangos miesto apylinkės teismas 2002 m. birželio 17 d. sprendimu atsakovÄ Ä¯pareigojo netrukdyti ieÅ¡kovui įsirengti atskirÄ vandens apskaitos kontrolinį skaitiklį, uždraudė atsakovui bendro naudojimo įvažiavimÄ ir patalpas naudoti poilsiautojų apgyvendinimui. Už Å¡io sprendimo nevykdymÄ Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, paliktu galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartimi, atsakovas pripažintas kaltu padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ ir nuteistas 500 Lt bauda.

Teismas pripažino ieÅ¡kovo teisę į civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas kėlė nepagrįstas privataus kaltinimo bylas Nr. 1-5-676/2007, Nr. 1-62-676/1006, Nr. 1-6-47/2007, kuriose ieÅ¡kovas iÅ¡teisintas, tačiau liko neatlygintos jo turėtos iÅ¡laidos. IeÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo prašė priteisti 59 930,09 Lt turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro: 1) 11 750 Lt jo turėtos iÅ¡laidos nuomojantis kitas patalpas, nes dėl atsakovo neteisėtų veiksmų tuo metu negalėjo naudotis savo nuosavybe Palangoje; 2) 15 180,09 Lt iÅ¡laidos, susijusios su kelionėmis ir automobilio amortizacija tiek privataus kaltinimo bylose, tiek baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-676/2006.

IeÅ¡kovas nurodo, kad dėl ilgo laiko tarpo visi kuro kvitai neiÅ¡liko arba iÅ¡bluko, todėl ieÅ¡kovas pateikia iÅ¡laidų apskaičiavimÄ pagal normatyvus; 3) 8 000 Lt iÅ¡laidų advokatų teisinėms paslaugoms tiek privataus kaltinimo, tiek baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-676/2006, civilinėje byloje Nr. 2-334-370/2009. NeiÅ¡likus daliai įrodymų, ieÅ¡kovas praÅ¡o turėtas iÅ¡laidas priteisti pagal proceso trukmę, procesinių dokumentų skaičių vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokatų teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio“; 4) 25 000 Lt negautų pajamų, kurias jis bÅ«tų galėjęs gauti per 8 metus nuomodamas savo nuosavybę Palangoje. Taip pat prašė priteisti 200 000 Lt patirtos neturtinės žalos atlyginimui, nes dėl ilgalaikių atsakovo neteisėtų veiksmų turėjo ginti savo teises civilinėse, administracinėse, privataus kaltinimo bylose, turėjo didelių nepatogumų, dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinių depresijų, pažeminimų, reputacijos pablogėjimų, buvo apsunkintas jo bendravimas su giminėmis ir kitais asmenimis, netekta galimybė pailsėti bei nuomoti patalpas.

BylÄ nagrinėjant teismo posėdyje ieÅ¡kovas atsisakė dalies reikalavimų: iÅ¡laidas, susijusias su kelionėmis ir automobilio amortizacija sumažino iki 2 224,09 Lt (1556,29 Lt už kurÄ , 667,80 Lt automobilio amortizacijÄ ); atsisakė reikalavimo priteisti 25 000 Lt negautų pajamų bei iki 50 000 Lt sumažino reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ atsakovo A.

L. ieÅ¡kovui A. N. 21 750 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui bei 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Bylos dalis dėl 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 25 000 Lt negautų pajamų priteisimo ir 12 956 Lt kelionės iÅ¡laidų priteisimo nutraukė. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovo A. L. į valstybės biudžetÄ 652,50 Lt žyminio mokesčio (t. 3, b.l. 126-130). Teismas prejudiciniais faktais laikė įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimu nustatytas aplinkybes, t.y. kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais – nevykdydamas Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-462-01/2002 bei pakeisdamas bendrų durų spynÄ ir ieÅ¡kovui neduodamas rakto trukdė ieÅ¡kovui naudotis savo nuosavybe ne tik nuosprendyje nurodytu laikotarpiu nuo 2003 m. liepos 12 d. iki 2003 m. rugpjūčio 11 d. ir nuo 2004 m. liepos 17 d. iki 2004 m. rugpjūčio 13 d., bet ir visais ieÅ¡kovo nurodytais laikotarpiais nuo 2003 m. birželio 1 d. iki 2003 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2004 m. birželio 25 d. iki 2004 m. rugpjūčio 25 d. ir nuo 2005 m. birželio 10 d. iki 2005 m. rugpjūčio 31 d.

IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų 8 prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitų matyti, kad nurodytais laikotarpiais ieÅ¡kovas A. A. už kambario nuomÄ sumokėjo 11 800 Lt, skaičiuojant po 50 Lt už parÄ . Nors atsakovas ir teigia, kad Å¡ie kvitai yra suklastoti, tačiau tai įrodančių dokumentų nepateikė, ekspertizės neprašė (CPK 184 str. 1 d.). Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad nuomos kaina yra per didelė, o paaiÅ¡kinimai, kad ieÅ¡kovo nuosavybė yra nugyventa, be patogumų, todėl turėtų bÅ«ti priteista mažesnė žalos suma, prieÅ¡tarauja CK 6.251 straipsnio įtvirtintam visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principui.

Dėl Å¡ių priežasčių teismas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisė praÅ¡omÄ 11 750 Lt žalÄ , susijusiÄ su kambario nuoma. Teismas taip pat pažymėjo, kad iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių įrodymų matyti, jog už kelionę iÅ¡ Kauno į KlaipėdÄ ir PalangÄ 2005 m. rugsėjo 14 d. ir 2005 m. lapkričio 27 d. ieÅ¡kovui yra atlyginta 79,87 Lt iÅ¡mokant iÅ¡ biudžeto pagal 2006 m. gegužės 10 d. pažymÄ . Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo turėtos kelionės iÅ¡laidos buvo atlygintos baudžiamojoje byloje, todėl teismas svarstė tik su kelione susijusių iÅ¡laidų atlyginimo ieÅ¡kovui sprendžiant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje klausimÄ .

Sprendžiant civilinį ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas pateikė kuro už 1283,43 Lt įsigijimo dokumentus 2008 m. spalio 6 d. - 2011 m. spalio 3 d. laikotarpiu, kurie atitinka ieÅ¡kovo keliones į teismÄ iÅ¡ Kauno į KlaipėdÄ ir Vilnių ir atgal į KaunÄ pagal bylose buvusius teismo posėdžius, todėl laikytinos priimtinomis CPK 88 straipsnio 8 punkto prasme. Taip pat teismas laikė priimtinomis 667,80 Lt ieÅ¡kovo dėl Å¡ių kelionių patirtas automobilių amortizacines iÅ¡laidas. IÅ¡ viso priimtinos ieÅ¡kovo su kelionėmis turėtos 1 951,23 Lt iÅ¡laidos.

Teismas pripažino priimtinomis ir 30 Lt iÅ¡laidų, ieÅ¡kovo turėtų ryÅ¡ium su teismo procesinių dokumentų įteikimu atsakovui per antstolį (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Dėl 8 000 Lt iÅ¡laidų patirtų advokato pagalbai, teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas privataus kaltinimo bylose Å¡ių iÅ¡laidų atlyginti neprašė ir nepateikė įrodymų apie jų turėjimÄ . Privataus kaltinimo byloje iÅ¡teisinto kaltinamojo turėtų iÅ¡laidų atlyginimo klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas civilinėje byloje.

Tokia pati nuostata taikytina ir nagrinėjant ieÅ¡kovo baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ , bet neiÅ¡nagrinėtÄ civilinį ieÅ¡kinį. Civilinėje byloje Nr. 2-334-370/2009 ieÅ¡kovo turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti turėjo bÅ«ti sprendžiamos nurodytoje byloje. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti laikytinos ne žala, o iÅ¡laidomis, susijusiomis su bylos iÅ¡nagrinėjimu, todėl negali bÅ«ti iÅ¡ vienos bylos perkeliamos į kitÄ bylÄ . Å ioje byloje gali bÅ«ti svarstomas tik iÅ¡laidų advokato pagalbai baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-676/2006 ir su joje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡nagrinėjimu priteisimo klausimas, nes Å¡i byla yra baudžiamosios bylos tęsinys, todėl svarstytinas tik 3 257 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, turėtų Å¡ioje byloje, priteisimo klausimas.Teismas sprendė, kad atsakovas, nevykdydamas teismo sprendimo, trukdydamas ieÅ¡kovui naudotis savo nuosavybe, atliko tyčinius nusikalstamus veiksmus, todėl pagal CK 6.250 straipsnį turi ieÅ¡kovui atlyginti neturtinę žalÄ .

Atsakovas ieÅ¡kovui nuosavybės teisėmis priklausantį turtÄ naudotis trukdė ilgÄ laikÄ , elgėsi nesÄ Å¾iningai, todėl ieÅ¡kovas turėjo didelių nepatogumų, dvasinių iÅ¡gyvenimų, jam buvo padaryta turtinė žala. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas, nuomodamas savo nuosavybės dalį nuomininkų poreikiams, naudojo ir ieÅ¡kovui priklausančias bendro naudojimo patalpas ir iÅ¡ to gavo naudos; atsakovo turtinę padėtį, kuriÄ nelaikė bloga; atsakovas nuteistas už baudžiamÄ jį nusižengimÄ , pradėjus ikiteisminį tyrimÄ ir toliau trukdė ieÅ¡kovui naudotis nuosavybe.

Dėl to iš atsakovo ieškovui teismas priteisė 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.Ieškovas šioje byloje turėjo 5 238,25 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies 21 750 Lt sumai arba mažiau nei 10 proc., iš atsakovo ieškovui teismas priteisė įrodymais pagrįstas 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovo valstybei priteista 652,50 Lt žyminis mokestis (CPK 83 str. 1 d. 4 p.).              III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas A.

L. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimo dalį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos ir 11 750 Lt turtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi iÅ¡laidų ir žyminio mokesčio priteisimo panaikinti ir bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį atmesti. Apeliantas taip pat praÅ¡o:

1) praneÅ¡ti prokurorui apie galimai padarytÄ ieÅ¡kovo nusikalstamÄ veikÄ , dokumentų klastojimÄ , civilinę bylÄ stabdyti kol bus atliktas tyrimas;

2) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones;

3) apklausti liudytojas A. Š. ir A. L., kurias atsisakė apklausti pirmosios instancijos teismas;

4) priimti naujus įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ir kurių pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo po skundžiamo sprendimo priėmimo, apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka (t. 4, b.l. 2-15). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: IeÅ¡kovas nepateikė praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo bÅ«do bei kriterijų, turtinės žalos skaičiavimo bÅ«do bei neįrodinėjo šį skaičiavimÄ pagrindžiančių dokumentų tikrumo, neįrodinėjo kitų su žala susijusių faktinių aplinkybių.

IeÅ¡kinį dalyje dėl 11 750 Lt nusikaltimu padarytos žalos teismas tenkino, ieÅ¡kovui nepateikus jokių papildomų įrodymų, t.y. neįrodžius teisės į 11 750 Lt turtinės žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kovas 11 750 Lt nuostolių pagrįstumÄ grindė dokumentais esančiais baudžiamojoje byloje, kurių kaip nurodyta nuosprendyje, nepakako žalai nustatyti, t.y. ieÅ¡kovas Å¡io reikalavimo neįrodė. Juo labiau, kad jam priklausančias patalpas ieÅ¡kovas pastoviai nuomojo. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad apeliantui neteisėtai apgyvendinus name (pirmame namo aukÅ¡te) nuomininkus, be ieÅ¡kovo sutikimo leidus jiems naudotis ieÅ¡kovui priklausančiomis bendro naudojimo gyvenamosiomis patalpomis bei kiemo dalimi, jis ir jo Å¡eimos nariai negalėjo naudotis jam priklausančia namo dalimi nuo 2003 m. liepos 12 iki 2003 m. rugpjūčio 11 d. bei nuo 2004 m. liepos 17 d. iki 2004 m. rugpjūčio 13 d.

Apelianto teigimu, tai, kad apeliantas naudojosi bendro naudojimo patalpomis, bendru įvažiavimu, nereiškia, jog ieškovas negalėjo naudotis savo patalpomis. Be to, tai nenustatyta baudžiamojoje byloje ir dėl to nėra pritaikyta baudžiamoji atsakomybė. Teismas nevertino, kad ieškovas be bendraturčių sutikimo negalėjo nuomoti patalpų kitiems asmenims. Ieškovas nepateikė verslo liudijimų, leidžiančių užsiimti patalpų nuoma. Ieškovas nepateikė pelno deklaracijų, kad jis ir jo sesuo A.

A. sumokėjo mokesčius valstybei. Be to, byloje pakankamai pateikta prieÅ¡taringų įrodymų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų nuspręsti, kad pateikti paslaugų kvitai dirbtinai suraÅ¡yti. 2009 m. liepos 17 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 60-1-00418-07 ieÅ¡kovas nurodo, kad kasmet patyrė 4 500 Lt nuostolį. Pateikdamas kvitus už patalpų nuomÄ (duomenys neskelbtini), tuo pačiu metu (duomenys neskelbtini) nuomoja patalpas nuomininkams, sudarinėja sutartis, perduoda raktus. RaÅ¡o ieÅ¡kinius teismui, kad neturi rakto ir tuo pat metu perduoda raktÄ nuomininkui.

Nors baudžiamojoje byloje pateiktuose kvituose nurodyta, kad vienos dienos nuomos kaina lygi 50 Lt, nuomos atveju už 16/100 namo dalių (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas, manytina, nebÅ«tų gavęs net 10 Lt, nes jam priklausiusiame neremontuotiname apleistame kambaryje nebuvo įmanoma normaliai gyventi, nebuvo elektros, dujų, vandens. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 59 dienas apeliantas savo 64/100 namo dalis pirmame aukÅ¡te, esančias (duomenys neskelbtini), nuomojo poilsiautojams. Apelianto teigimu, jei ieÅ¡kovÄ erzino poilsiautojai pirmame aukÅ¡te ir jis negalėjo gyventi savo kambaryje (antrame aukÅ¡te), dėl to praÅ¡yti atlyginti žalÄ gali tik už tokio pat kambario - be elektros, be vandens, be dujų, be remonto – nuomÄ , o tokiu atveju padaryta žala vertintina 590 Lt (59 dienos po 10 Lt).

Tai, kad poilsiautojai praeidavo į nuomojamas patalpas per bendro naudojimo patalpas (koridoriais) ieÅ¡kovas negalėjo patirti jokių pasekmių - fizinio skausmo, dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, dėl to negalėjo pablogėti jo reputacija, sumažėti bendravimo galimybės ir, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, negalėjo kilti jokių padarinių, t.y. neturtinė žala.Atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, t.y. padaryta žala turi bÅ«ti priežastiniame ryÅ¡yje su nusikalstama veika, o byloje pasekmių, susijusių su nusikalstama veika, nenurodyta.

Teismas netinkamai vadovavosi CK normomis, reglamentuojančiomis žalos nustatymo ir atlyginimo tvarkÄ , sprendimo nemotyvavo bei už abejotinÄ pažeidimÄ nustatė labai didelę žalÄ . IeÅ¡kovas A. N. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ bei skirti apeliantui baudÄ iki 20 000 Lt, kurios 50 procentų skirti ieÅ¡kovui (t. 4, b.l. 55-56).

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nagrinėjo ieÅ¡kinį, kurio pagrįstumÄ jau buvo konstatavęs teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu, taip pat iÅ¡tyrė ir įvertino visas aplinkybes. Sutartys sudarytos su nuomininkais tik patvirtina, kad buvo patalpų paklausa, kad buvo ieÅ¡kovo noras jas nuomoti, tačiau jos nepaneigė, kad tas patalpas ieÅ¡kovas negalėjo nuomoti dėl apelianto trukdžių. Ä®siteisėjusiu nuosprendžiu įrodyta, kad nurodytu laikotarpiu apeliantas vengė įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimÄ .

Teismų dokumentais nustatytos aplinkybės, kad apeliantas trukdė ieÅ¡kovui naudotis patalpomis savo reikmėmis arba poilsiautojų apgyvendinimui, todėl praÅ¡ymas atmesti ieÅ¡kinį prieÅ¡tarauja teisės normoms ir negali bÅ«ti tenkinamas. Teismas nustatė turtinę ir neturtinę žalÄ , padarytÄ apelianto nusikalstamais veiksmais – įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymu. Turtinės žalos dydį nustatė vadovaudamasis pateiktais dokumentais. Teismas teisingai nustatė neturtinės žalos dydį atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nes bylos nagrinėjimas tęsiasi 8 metus ir tebėra neįvykdytas teismo sprendimas.

IeÅ¡kovo teigimu, jau 8 metai tęsiasi dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimo bÅ«sena, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Byloje nustatyta, kad Å¡alys yra(buvo) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Palangos miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2002 m. birželio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-462-01/2002 uždraudė A. L. (apeliantui) gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpas naudoti poilsiautojams apgyvendinti bei bendrÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) naudoti kitų asmenų transporto priemonėms laikyti, taip pat įpareigojo apeliantÄ netrukdyti ieÅ¡kovui įsirengti atskirÄ vandens apskaitos kontrolinį skaitiklį (t. 1, b.l. 17, 20).

Palangos miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-676/2006 apeliantÄ pripažino kaltu padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 245 straipsnyje, t.y. dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 17 d. sprendimo nevykdymo bei civiliniam ieÅ¡kovui A. N. pripažino teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (t. 1, b.l. 62-65). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 9 d.

šį nuosprendį paliko nepakeistÄ (t. 1, b.l. 83-87). IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė reikalavimus dėl 59 930,09 Lt turtinės ir 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Dalies reikalavimų teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas atsisakė arba juos sumažino.Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iÅ¡ dalies tenkinant ieÅ¡kinį iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovui priteista 11 750 Lt turtinės ir 10 000 neturtinės žalos, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apskųsto sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vertina tik skundžiamoje jo dalyje (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarkaApeliantas praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t.y. jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys savo argumentus iÅ¡samiai yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose bei į tai, kad apeliantas nenurodė jokių argumentų (iÅ¡skyrus liudytojų apklausÄ â€“ apie tai žemiau) dėl žodinio bylos nagrinėjimo bÅ«tinumo, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka bÅ«tinumo nėra. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų procesinių praÅ¡ymųApeliantas praÅ¡o praneÅ¡ti prokurorui apie galimai padarytÄ ieÅ¡kovo nusikalstamÄ veikÄ , dokumentų klastojimÄ , civilinę bylÄ stabdyti kol bus atliktas tyrimas.

Apelianto teigimu, ieÅ¡kovas galimai padarė nusikalstamÄ veikÄ dirbtinai kurdamas bylas bei klastodamas dokumentus (įrodymus), todėl prašė informuoti prokurorÄ dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo (CPK 300 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡is praÅ¡ymas nepagrįstas, todėl atmestinas. Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį paaiÅ¡kėjus, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneÅ¡a prokurorui. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė.

Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo spręsti apie nusikalstamÄ veikÄ Â vien dėl to, kad taip teigia apeliantas. Pažymėtina, kad apeliantas, manydamas, jog yra nusikalstamos veikos požymiai ir dėl to reikalinga atlikti ikiteisminį tyrimÄ , turėjo teisę savo iniciatyva kreiptis į ikiteisminio tyrimÄ atliekančias institucijas neperkeldamas tokio tyrimo inicijavimo teismui, juo labiau, kad pateikti įrodymus, jog kitos Å¡alies teikiamas įrodymas yra suklastotas, yra taip teigusio asmens pareiga (CPK 184 str. 1 d.).

Apeliantas yra pareiÅ¡kęs praÅ¡ymÄ dėl liudytojų A. Å . ir A. L. apklausos, kurias atsisakė apklausti pirmosios instancijos teismas (t. 3, b.l. 99). Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, dėl kurių atsisakyta apklausti liudytojas - „eina kalba apie nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , spręsti pagal esamus duomenis“ - iÅ¡ tikrųjų abejotini, nes bylos nagrinėjimo dalyku buvo ne tik nusikalstamais, bet ir kitais veiksmais (ne)padaryta žala (pavyzdžiui, per kelis metus negautos pajamos).

Tačiau įvertintina tai, kad teismas priteisė ir apeliaciniu skundu turtinės žalos atlyginimo dalyje skundžiama tik reikalavimų dalis dėl ieÅ¡kovo negalėjimo pačiam naudotis patalpomis padarytų tiesioginių nuostolių, t.y. nagrinėjimo dalyko apimtis Å¡iuo metu yra ženkliai susiaurėjusi. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, apeliantas Å¡ių liudytojų parodymais norėtų pagrįsti savo aiÅ¡kinimÄ , kad ieÅ¡kovas turėjo galimybę naudotis jam priklausančiomis patalpomis pats, nuomoti jas kitiems asmenims, taip pat, kad nebuvo problemų dėl rakto nuo patalpų.

Vis tik pastebėtina, kad pats apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kinys dalyje dėl 11 750 Lt priteisimo nebuvo grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su patalpų raktais. Todėl, atsižvelgiant į paties apelianto nuomonę dėl ginčui reikÅ¡mingų aplinkybių apimties, apklausti minėtas liudytojas dėl aplinkybių, susijusių su raktų negavimu, apskritai nebÅ«tų reikalinga. Tuo tarpu dėl ieÅ¡kovo negalimumo pačiam naudotis ginčo patalpomis aplinkybės pažymėtina, kad visų pirma savo pozicijÄ turi įrodyti ieÅ¡kovas (CK 178 str.), t.y. tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo metu minėtų liudytojų apklausa nėra bÅ«tina, tačiau tuo atveju, jei bÅ«tų pakankamas pagrindas daryti prielaidas, jog ieÅ¡kovo pateikti įrodymai leidžia tikėtinai manyti apie jo aiÅ¡kinimo pagrįstumÄ , apelianto nurodomų liudytojų apklausa iÅ¡ tikrųjų galėtų bÅ«ti tikslinga, nes tokiu atveju ir atsakovui (apeliantui) turi bÅ«ti sudaromos visos sÄ lygos savo atsikirtimams pagrįsti. Apeliantas apeliaciniame skunde praÅ¡o priimti naujus įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ir kurių pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo po skundžiamo sprendimo priėmimo.

CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti apelianto apeliacinės instancijos teismui pateikiami nauji įrodymai – apeliantas iš esmės konkrečiai nenurodo, dėl kokių tik teismo sprendime nurodytų aplinkybių atsirado būtinumas teikti apelianto jau turėtus, bet pirmosios instancijos teisme neteiktus byloje, kuri pradėta dar 2008 m.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, apelianto pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti (vertinti) (CPK 314 str.). Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, kai apkaltinamuoju nuosprendžiu civiliniam ieÅ¡kovui pripažinta teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ Dėl nusikalstamos veikos patyręs žalÄ asmuo ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo gali pareikÅ¡ti tiek baudžiamajame procese, tiek ir civilinio proceso tvarka. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamajame procese pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys turi bÅ«ti iÅ¡spręstas priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį (1 dalis) ir tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (2 dalis).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tais atvejais, kai taikoma BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta iÅ¡imtis, civilinės atsakomybės sÄ lygas nustato teismas, priimantis apkaltinamÄ jį nuosprendį, nes nesant civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas ir nebÅ«tų teisinio pagrindo taikyti iÅ¡imtį.

Jeigu teismas nustato, kad yra sÄ lygos civilinei atsakomybei taikyti ir pripažįsta civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o dėl žalos dydžio nustatymo perduoda ieÅ¡kinį nagrinėti civilinio proceso tvarka, tai ieÅ¡kinį nagrinėjantis teismas nebegali iÅ¡ naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo ir tuo pagrindu ieÅ¡kinį atmesti. Teisės į ieÅ¡kinio patenkinimÄ pripažinimas baudžiamajame procese reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinys negali bÅ«ti atmestas civiliniame procese.

Asmenys, nesutinkantys su apkaltinamajame nuosprendyje civiliniam ieÅ¡kovui pripažinta teise į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , gali skųsti nuosprendį baudžiamojo proceso nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2009, 2009 m. lapkričio mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2009).Kaip minėta, Palangos apylinkės teismas 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 9 d. nutartimi paliko galioti, apeliantÄ pripažino kaltu padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 245 straipsnyje, bei civiliniam ieÅ¡kovui A.

N. pripažino teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (t. 1, b.l. 62-65, 83-87). Apeliantas, kaip civilinis atsakovas baudžiamojoje byloje, turėjo teisę paduoti apeliacinį skundÄ dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieÅ¡kiniu, tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo (BPK 312 str. 3 d.). Esant aukščiau iÅ¡dėstytiems argumentams, spręstina, kad nagrinėjant ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka ieÅ¡kinio pagrįstumas ta apimtimi, kuria baudžiamÄ ja tvarka jau yra konstatuoti neteisėti asmens veiksmai ir iÅ¡ to galimai kylanti žala, iÅ¡ naujo nenagrinėtinas, tačiau tai neÅ¡alina ieÅ¡kovo pareigos įrodyti Å¡iais veiksmais padarytos žalos dydį.

Todėl, teismui pripažinus ieÅ¡kovo teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , nagrinėjamu atveju civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimas iÅ¡ naujo nenagrinėtinas. Dėl turtinės žalos atlyginimoIÅ¡ patikslinto ieÅ¡kinio matyti, kad ieÅ¡kovas prašė priteisti 59 930,09 Lt patirtos turtinės žalos, kuriÄ grindė tuo, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, tai yra teismo sprendimo nevykdymo ir nepagrįstų atsakovo kaltinimų kitose bylose, jis patyrė iÅ¡laidų kelionėms ir automobilio amortizacijai (15 180,09 Lt), advokatų paslaugoms (8 000 Lt), negalėdamas naudotis savo nuosavybe Å¡eimos poilsiui Palangoje turėjo nuomoti kitas patalpas (11 750 Lt), neteko galimybės gauti pajamas, jei jam nebÅ«tų trukdoma naudotis savo turtu (25 000 Lt).

Pirmosios instancijos teismas dalį ieÅ¡kinių reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė, dėl dalies – bylÄ nutraukė, tačiau laikė pagrįstu ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 11 750 Lt turtinės žalos priteisimo, t.y. dėl to, kad ieÅ¡kovas, negalėdamas naudotis savo nuosavybe Å¡eimos poilsiui Palangoje, turėjo nuomoti kitas patalpas. Taigi, apeliacinis skundas paduotas dėl skundžiamo sprendimo dalies dėl 11 750 Lt turtinės žalos priteisimo, todėl, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia bÅ«tent tik Å¡ios turtinės žalos priteisimo (ne)pagrįstumo klausimÄ (CPK 320 str. 2 d.).

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.). Å iame straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sÄ voka bendrÄ ja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios iÅ¡laidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos ar turėtos iÅ¡laidos, kurių asmuo bÅ«tų nepatyręs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų).

Pažymėtina, kad nuostolių kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl neteisėtų veiksmų prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Tačiau, minėta, jos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jÄ patyrė (CPK 178 str.).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nurodė reiÅ¡kiÄ s ieÅ¡kinį, kurį vėliau tikslino, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 2-7, t. 3, b.l. 27-32).

Apeliacijos dalyku esančios 11 750 Lt patirtos žalos priteisimÄ ieÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje grindė tuo, kad buvo priverstas sau ir savo Å¡eimai nuo 2003 m. liepos 12 d. iki 2003 m. rugpjūčio 11 d. ir nuo 2004 m. liepos 17 d. iki 2004 m. rugpjūčio 13 d. nuomoti kitas gyvenamÄ sias patalpas, nes apeliantas neteisėtai savo patalpose (duomenys neskelbtini), apgyvendino nuomininkus be bendraturčio (ieÅ¡kovo) sutikimo, leido jiems naudotis ieÅ¡kovui priklausančiomis bendrojo naudojimo gyvenamojo namo patalpomis bei kiemo dalimi.

Å iame kontekste pažymėtina, kad ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu susiaurino laikotarpį, kuriuo jis negalėjo naudotis savo patalpomis, - iÅ¡ pradinio ieÅ¡kinio matyti, kad tokio pat dydžio (11 750 Lt) patirta žala buvo grindžiama tuo, kad ieÅ¡kovas buvo priverstas ne tik nuosprendyje nurodytu laikotarpiu, bet ir laikotarpiais nuo 2003 m. birželio 1 d. iki 2003 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2004 m. birželio 25 d. iki 2004 m. rugpjūčio 25 d. ir nuo 2005 m. birželio 10 d. iki 2005 m. rugpjūčio 31 d. nuomoti kitas gyvenamÄ sias patalpas.

Todėl spręstina, ar dėl apelianto neteisėtų veiksmų, t.y. nevykdant Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 17 d. sprendimo apkaltinamajame nuosprendyje (ir patikslintame ieškinyje) nurodytu laikotarpiu, ieškovas patyrė 11 750 Lt išlaidų (tiesioginių nuostolių), kurie pasireiškė tuo, kad ieškovas, negalėdamas naudotis savo nuosavybe šeimos poilsiui Palangoje, turėjo nuomoti kitas patalpas. Visų pirma, tiek Palangos miesto apylinkės teismas 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendyje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartyje konstatuota, kad apeliantas nevykdė aukščiau minėtu Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 17 d. sprendimu nustatytų draudimų: 2003 m. liepos 12 d. - rugpjūčio 11 d. ir 2004 m. liepos 17 d. - rugpjūčio 13 d. laikotarpiais be bendraturčio A.

N. sutikimo naudojo gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpas poilsiautojų ir jų Å¡eimos narių apgyvendinimui, taip pat naudojo bendrÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) namo kiemÄ kitų asmenų transporto priemonėms laikyti. Atsižvelgdami į Å¡ias aplinkybes, teismai konstatavo, jog apeliantas tyčia, sÄ moningai nevykdė teismo sprendimo ir padarė BK 245 straipsnyje numatytÄ veikÄ . Tačiau baudžiamojoje byloje teismų priimtuose minėtuose procesiniuose sprendimuose nenustatyta, kad dėl to, jog apeliantas be ieÅ¡kovo sutikimo naudojo gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpas poilsiautojų ir jų Å¡eimų narių apgyvendinimui, taip pat naudojo bendrÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ namo kiemÄ kitų asmenų transporto priemonėms laikyti, ieÅ¡kovas negalėjo naudotis jam priklausančiomis patalpomis.

Taigi, baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad ieškovas, apeliantui nuomojant patalpas, esančias namo pirmame aukšte, bei nevykdant Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 17 d. sprendimo, negalėjo pats naudotis jam antrame namo aukšte priklausančiomis patalpomis. Todėl pagrįstas apelianto argumentas, jog vien tai, kad apeliantas naudojosi bendro naudojimo patalpomis, bendru įvažiavimu, dar nereiškia, jog ieškovas apskritai negalėjo naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis.

Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad baudžiamojoje byloje nustatyti apelianto neteisėti veiksmai toje apimtyje, kuria baudžiamÄ ja tvarka konstatuotas Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 17 d. sprendimo nevykdymas (bendrojo naudojimo patalpų naudojimas, įvažiavimo į kiemo naudojimas automobilių laikymui) nuosprendyje nustatytu laikotarpiu, neteikia pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovas dėl tokio pobÅ«džio aplinkybių pats bÅ«tų apskritai negalėjęs naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), ir dėl to bÅ«tų priverstas nuomotis patalpas kitur.Antra, baudžiamojoje byloje teismas, nors joje buvo pateikti įrodymai apie tiesioginius ieÅ¡kovo nuostolius, jų nepriteisė, pripažino teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , nurodydamas, jog bÅ«tina aiÅ¡kintis faktines aplinkybes.

Tuo tarpu ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai – gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys – paneigia paties ieškovo argumentus, kad jeigu nebūtų apelianto neteisėtų veiksmų, ieškovas ir jo šeima nurodytais laikotarpiais būtų gyvenę jam priklausančiose patalpose Palangoje. Iš byloje esančių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių (t. 1, b.l. 119-121) matyti, kad ieškovo siekis buvo jam priklausančias patalpas vasaros metu laikotarpiu nuo 2003 m. birželio 15 d iki 2003 m. rugpjūčio 25 d., nuo 2004 m. birželio 10 d. iki 2004 m. rugpjūčio 30 d. bei nuo 2005 m. birželio 20 d. iki 2005 m. rugpjūčio 30 d. nuomoti, o ne pačiam jose gyventi.

Pastebėtina ir tai, kad aplinkybę, jog ieÅ¡kovas neketino pats naudotis jam priklausančiomis namo patalpomis patvirtina ieÅ¡kinyje bei patikslintame ieÅ¡kinyje nurodomi argumentai, kad dėl apelianto neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovas negalėjo gauti 25 000 Lt pajamų, t.y. negalėjo apgyvendinti jam nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje poilsiautojų. Nors vėliau ieÅ¡kovas Å¡io reikalavimo pirmosios instancijos teisme atsisakė, tačiau jau vien tai rodo nenuosekliÄ jo pozicijÄ â€“ viena vertus, teigiama, kad patalpomis norėjo naudotis jis pats, kita vertus, jas iÅ¡nuomoti.

Tuo tarpu tai, kad nuomos sutartys buvo nutraukiamos dėl netinkamo apelianto elgesio, per se nepaneigia ieškovo ketinimų ne pačiam gyventi patalpose ir nepatvirtina jo paties negalėjimo gyventi jam priklausančiose patalpose, dėl ko jis buvo priverstas patirti 11 750 Lt nuostolius.Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog dėl nuosprendžiu nustatytu laikotarpiu apelianto atliktų nusikalstamų veiksmų, ieškovas negalėjo savo paties gyvenimui naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis (CPK 178 str., 185 str.).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad paties ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės bei pateiktos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys liudija apie jo ketinimÄ iÅ¡nuomoti patalpas kitiems asmenims ir kitais, ne tik nuosprendyje nurodytais, laikotarpiais. Esant Å¡ioms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovo turėtas 11 750 Lt iÅ¡laidas kitų patalpų nuomai priteisė iÅ¡ apelianto. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 11 750 Lt turtinės žalos priteisimo naikintina, nes toks reikalavimas turėjo bÅ«ti atmestas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti ir neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertino 200 000 Lt suma, tačiau teismo posėdyje neturtinės žalos dydį sumažino iki 50 000 Lt (t. 3, b.l. 116-125). IeÅ¡kovo teigimu, dėl apelianto veiksmų jam padaryta neturtinė žala pasireiÅ¡kė dvasiniu sukrėtimu dėl jo konstitucinės teisės į nuosavybę ilgalaikio pažeidimo, pastovaus savo teisių gynimo teismuose, dėl ko patyrė dvasinius ir nervinius iÅ¡gyvenimus, negalėjo naudotis savo ir savo Å¡eimos poilsiui skirtu bÅ«stu Palangoje, reputacijos pablogėjimu tarp artimųjų, pažįstamų ir giminių, dėl nepagrįstai paskirtos kardomosios priemonės buvo apsunkintas jo bendravimas su giminėmis ir kitais asmenimis.

Pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovui 10 000 Lt neturtinę žalÄ , padarytÄ nusikalstamais apelianto veiksmais. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.).

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus. TokiÄ Å¾alÄ Ä¯vertinti pinigais yra neįmanoma, todėl teismai, vadovaudamiesi bendrÄ sias žalos atlyginimo sÄ lygas reglamentuojančiomis teisės normomis, atsižvelgdami į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, kaltę bei žalos pasekmes, į specifinius, tik Å¡ios kategorijos byloms bÅ«dingus kriterijus, turi nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parinkdami tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.250 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnyje neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieÅ¡kovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Savaime vien nusikaltimo padarymas ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Neturtinės žalos padarymo faktÄ ir dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).Sprendžiant nagrinėjamu atveju neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , atsižvelgtina į tai, iÅ¡ kokių neteisėtų apelianto veiksmų ieÅ¡kovas kildina neturtinės žalos padarymÄ .

IÅ¡ ieÅ¡kovo procesinių dokumentų matyti, kad visų pirma ieÅ¡kovas jam padarytÄ neturtinę žalÄ sieja su apelianto neteisėtais veiksmais - Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 17 d. sprendimo nevykdymu, dėl ko, minėta, Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu apeliantas pripažintas kaltu. Taigi, iÅ¡ esmės nagrinėtinas klausimas dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo, nes nuosprendžiu jam konstatuota teisė į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ dėl nuosprendyje nurodytų veiksmų.

Pastebėtina, jog ieÅ¡kovas patirtÄ neturtinę žalÄ kildina ir dėl to, kad jis turėjo savo teises ginti civilinėse, administracinėse, privataus kaltinimo bylose, dėl jam nepagrįstai paskirtos kardomosios priemonės ir kt., t.y. iÅ¡plėtė reikalavimo pagrindÄ . Tačiau, visų pirma, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Antra, ginčų sprendimas teisme ar kitose teisėsaugos institucijose yra teisėtas veiksmas, o žala atlyginama tik esant neteisėtiems veiksmams.

Trečia, nors ieÅ¡kovas ir nurodė, kad patyrė neturtinę žalÄ , tačiau apie konkrečių neigiamų jam pasekmių realų kilimÄ , kas sudarytų neturtinę žalÄ , įrodymų nepateikė - nei kokie jam pasireiÅ¡kė liekamieji neigiami pokyčiai, kitokio pobÅ«džio suvaržymai, moraliniai praradimai, Å¡ių praradimų įtaka tolimesniame visuomeniniame ir/ar Å¡eimyniniame gyvenime, darbinėje veikloje, t.y. iÅ¡ esmės nenurodė ir neapibÅ«dino patirtos neturtinės žalos realaus turinio.

Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, vien ieÅ¡kovo nurodyti deklaratyvÅ«s teiginiai nesuponuoja patirtos neturtinės žalos, padarytos kitais nei teismo sprendimo nevykdymas veiksmais, fakto. Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ Å¡ioje dalyje, teigia, kad dėl to, jog poilsiautojai praeidavo į nuomojamas patalpas per bendro naudojimo patalpas, ieÅ¡kovas negalėjo patirti jokių pasekmių, fizinio skausmo, dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, dėl to negalėjo pablogėti jo reputacija, sumažėti bendravimo galimybės, negalėjo kilti jokių padarinių.

Su apelianto argumentais galima sutikti, bet tik iÅ¡ dalies. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi bÅ«ti vykdomas (CPK 18 str.). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos dėl teismo sprendimo nevykdymo atlyginimo klausimÄ , įvertina tai, kad apeliantas tyčia ir sÄ moningai nevykdė teismo sprendimo, jo toks elgesys įvertintas ne tik kaip neteisėtas civilinės teisės prasme, bet ir kaip nusikalstamas baudžiamosios teisės prasme. Dėl nuosprendžiu konstatuotų apelianto veiksmų, teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovas iÅ¡ tikrųjų patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, baudžiamÄ ja tvarka jam yra pripažinta teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ .

Tačiau spręstina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė neturtinės žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais, dydį. Pirmosios instancijos teismo nustatytas žalos dydis (10 000 Lt), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra per didelis.Kaip minėta, Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 17 d. sprendimo nevykdymas pasireiškė nuosprendyje nustatytu laikotarpiu bendrojo naudojimo patalpų naudojimo, įvažiavimo į kiemo naudojimu automobilių laikymo tvarkos pažeidimu.

Atsižvelgiant į nuosprendžiu konstatuotų veiksmų bei jais pažeistų vertybių pobÅ«dį, nėra pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovo patirti nepatogumai ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai dėl tokio pobÅ«džio teismo sprendimo nevykdymo turėtų bÅ«ti vertinami tokiu pat ar net aukÅ¡tesniu lygmeniu kaip ir ženkliai svarbesnių vertybių pažeidimo atvejais (pavyzdžiui, sveikata, gyvybė ir pan.). Å iame kontekste pastebėtina, kad teisminėje praktikoje kalbant apie neturtinės žalos atlyginimÄ yra pripažįstama, kad ir vien tik teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiÅ¡kas pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008). Be to, apeliantas yra nubaustas už savo elgesį baudžiamÄ ja tvarka, kas tam tikra prasme laikytina satisfakcija ieÅ¡kovui              Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė neturtinės žalos atlyginimo dydį, priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma mažintina iki 1 000 Lt, kas laikytina pakankama ir adekvačia ieÅ¡kovo pažeistų teisių gynimo priemone.

Todėl Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmisIeÅ¡kovas praÅ¡o skirti apeliantui baudÄ iki 20 000 Lt, kurios 50 procentų skirti ieÅ¡kovui. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti bÅ«tinos sÄ lygos: dalyvaujančio byloje asmens nesÄ Å¾iningumas pareiÅ¡kiant nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, teikiant nepagrįstÄ skundÄ ar kitÄ procesinį dokumentÄ arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .

Ä®statyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas nenurodo pakankamai pagrįstų aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, ieÅ¡kinys iÅ¡ dalies tenkinamas, teisėjų kolegija ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ skirti apeliantui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu atmeta kaip nepagrįstÄ (CPK 95 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo             CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Pagal bendrÄ jÄ taisyklę, jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos bylos Å¡alims proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, tačiau teismui kartu yra suteikta diskrecijos teisė nukrypti nuo tokių iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 str. 2, 4 d. d.).             Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. IeÅ¡kovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , todėl iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistinas 144 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme sudarė 26 Lt, jų priteisimo klausimo teismas neišsprendė. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra patenkintas ir apelianto atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė, šių išlaidų apimtis nepriklauso nuo ieškinio tenkinimo laipsnio, teisėjų kolegija sprendžia, kad 26 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai priteistinos iš apelianto (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

             IeÅ¡kovui buvo priteista 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å alys neskundė sprendimo dalyje dėl turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Byloje priimamas ieÅ¡kovui procesine prasme palankus sprendimas, tačiau, kadangi apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkinamas, priteista iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidų suma pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, mažintina iki 350 Lt (CPK 93 str. 5 d.).             IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti 500 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai bei pateikė įrodymus, patvirtinančius Å¡ių iÅ¡laidų pagrįstumÄ (t. 4, b.l. 58).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas iÅ¡ dalies patenkintas, bei į tai, kad trumpame atsiliepime į apeliacinį skundÄ faktiÅ¡kai nurodomos anksčiau procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytos aplinkybės, iÅ¡laidų advokatų pagalbai apmokėti dydis mažintinas, priteisiant iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovui 100 Lt iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Apeliantas už apeliacinį skundÄ yra sumokėjęs žyminį mokestį 652,50 Lt (t. 3, b.l. 182).

Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas –vienas iš dviejų patenkintų reikalavimų yra atmetamas, kitas - ženkliai mažinamas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantui priteistina žyminio mokesčio dalis – 450 Lt (CPK 3 str. 1 d.). Įskaičius šias sumas, iš ieškovo apeliantui priteistina 350 Lt apeliacinės instancijos teisme.                  Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,              n u t a r i a :

             Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:             „IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti iÅ¡ atsakovo A. L. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) neturtinės žalos atlyginimui, 350 Lt (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų) iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ ieÅ¡kovui A. N. (duomenys neskelbtini).             Bylos dalis dėl 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 25 000 Lt negautų pajamų priteisimo, 12 956 Lt kelionės iÅ¡laidų priteisimo nutraukti.             KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.             Priteisti iÅ¡ atsakovo A.

L. į valstybės biudžetÄ 144 Lt žyminio mokesčio ir 26 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. N. atsakovui A. L. 350 (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų) žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme.             Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsakovo A. L. atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastÄ , sumažinant areÅ¡tuotino Å¡ia nutartimi turto vertę iki 1 450 Lt (Turto areÅ¡to aktas Nr. (duomenys neskelbtini)).

                                       Teisėjai                                                                 Algirdas Gailiūnas                                                                                            Audronė Jarackaitė                                                                                                                                                                                       Alvydas Poškus