2020-07-08 Nr. AB-13414-3-62-3-01523-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1242-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01523-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis Alytaus PN nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. atliko bausmę 3 būryje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Gyvenamasis plotas buvo labai mažas, jį dar labiau mažino buvę baldai, dėl to pareiškėjas patyrė nepatogumus, diskomfortą, emocinę depresiją, baimę aplinkai. Gyvenamosiose patalpose neužtikrintas natūralus apšvietimas, trūko spintelių, pakabų rūbams pasikabinti. Gyvenamųjų patalpų langai buvo nesandarūs, sulūžę, be rankenų, būrio tualeto durelės buvo be spynelių, tekdavo prilaikyti ranka, kad neatsidarytų, trūko šiukšlių dėžių, prausyklose nebuvo lentynėlių, trūko veidrodžių. Alytaus PN dušai buvo nehigieniški, nebuvo kilimėlių ar grotelių, nebuvo veidrodžių ir lentynėlių higienos reikmenims susidėti. 3 būrio virtuvėlėje nebuvo indų džiovyklų, rankšluosčių, pakabų, garų surinktuvo, valymo inventoriaus, trūko elektrinių viryklių. Gyvenamosiose patalpose buvo matyti pelėsio židiniai, ne kartą matyta graužikų, jaučiama drėgmė.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko.

4. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktuose numatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Be to, pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Alytaus PN visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno laisvai judėti įstaigos teritorijoje, t. y. vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, gali sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepšinio, futbolo, tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse. Be to, įrengti sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, nuteistieji gali dirbti ūkio brigadoje, dvasiškai tobulėti ir lankytis nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos) ar užsiimti kita pataisos namuose leistina, prasminga veikla. Be viso to, nuteistųjų užimtumas vykdomas įtraukiant juos į įvairias socialinės reabilitacijos programas, kurių pataisos namuose yra trylika.

5. Alytaus PN pažymėjo, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais ar be jų. Bendrabučio miegamieji buvo aprūpinti geros kokybės ir būklės baldais. Ginčo laikotarpiu 3 būryje buvo 3 virtuvėlės, kuriose buvo 5 viryklės, indų džiovyklės, pakabos rankšluosčiams, garų surinkėjai. Nuteistieji galėjo pasigaminti maistą virtuvėlėse patys, tačiau dauguma maistą valgė pataisos namų valgykloje. 2016 m. gruodžio 9 d. Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė patikrinimo aktą, kuris apėmė visas Alytaus PN patalpas, išvadoje pažeidimų dėl higienos normų reikalavimų nenustatyta. 2018 m. liepos mėnesį pradėti 2 bendrabučio rekonstrukcijos darbai. Tualetai ir dušai buvo atskirti sienelėmis. Visuose sanitariniuose ir higienos mazguose įrengtos praustuvės, veidrodis, tualeto reikmenų spintelės. Būriuose ir uždaros zonos kamerose įrengtos prausyklos ir tualetai geros būklės, jie nuolat prižiūrimi. Įstaigoje pagal poreikį atliekami dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbai. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė.

6. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjas savo skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip jis konkrečiai paskaičiuotas.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjo S. K. skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas (materialinio buitinio aprūpinimo) buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš to, kad jam atliekant bausmę nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. Alytaus PN bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimą tinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

9. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 ir 111.2 punktais ir pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Kadangi objektyvių duomenų apie konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje gyvenamojoje patalpoje metu joje buvusį nuteistųjų skaičių nepateikta, vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas apskaičiuotas konkrečios gyvenamosios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

10. Iš byloje pateiktų duomenų (b. l. 6) nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. buvo paskirtas į 3 būrį 2 miegamąjį, kurio plotas 45,64 kv. m, įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,80 kv. m. Minėti duomenys leido teismui daryti išvadą, jog pareiškėjo teisė į 3,1 kv. m plotą ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta, todėl pareiškėjo argumentas dėl jam tekusio per mažo gyvenamojo ploto atmestas kaip nepagrįstas.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Alytaus PN patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, blogos ventiliacijos, apšvietos. Teismas nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų (blogos ventiliacijos, apšvietos) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos, apšvietos neatitikimo teisės aktais nustatytoms normoms laikyti nepagrįstais. Teismas akcentavo, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu būtų apie netinkamą apšvietą, drėgmę, pelėsį informavęs įstaigos administraciją. Šiuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamąsias sąlygas nėra objektyvios galimybės. Dėl to pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos apšvietos, drėgmės buvimo laikyti nepagrįstais ir atmesti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str.).

12. Teismas akcentavo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pataisos įstaiga yra sudariusi 2013 m. sausio 30 d. sutartį (b. l. 18–21), kuri pratęsta 2014 m. sausio 8 d. (b. l. 22) dėl kenkėjų deratizacijos ir dezinsekcijos darbų atlikimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo tikėti deklaratyviomis, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstomis abstrakčiomis aplinkybėmis, siejamomis su antisanitarinėmis sąlygomis dėl parazitų buvimo.

13. Pareiškėjas skunde nurodė, jog gyvenamosiose patalpos trūko spintelių, pakabų rūbams pasikabinti, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (pvz., rašytų, bet neįteiktų skundų, rašytinių liudytojų parodymų ir pan.) nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į būrio viršininką ar pataisos namų administraciją dėl baldų, pakabų trūkumo, o pataisos namų administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti pareiškėjo abstraktūs tvirtinimai vertinti kaip deklaratyvaus pobūdžio ir atmesti.

14. Teismas akcentavo, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie ginčo laikotarpiu 3 būryje prausykloje, tualete, dušo patalpoje įrengtas lentynėles higienos priemonėms, veidrodžius, šiukšlių dėžes. Iš atsakovo atstovo pateiktų fotografijų matyti, jog dušo patalpoje įrengtos grotelės ir guminiai kilimėliai, todėl pareiškėjo argumentai dėl šios skundo dalies atmesti, kaip ir argumentas dėl tualeto patalpoje neįrengtų rakinamų durelių, kadangi teisės aktai nenumato pareigos įrengti spyneles tualeto durelėse. Kadangi nebuvo galimybės nustatyti aplinkybių dėl lentynėlių asmens higienos priemonėms susidėti, veidrodžių, šiukšlių dėžių įrengimo prausykloje, tualete ir dušo patalpoje, pripažintos pagrįstomis pareiškėjo skundo aplinkybės dėl jo neaprūpinimo kietuoju inventoriumi.

15. Pareiškėjo teigimu, 3 būrio virtuvėlėje nebuvo indų džiovyklų, rankšluosčių, pakabų, garų surinktuvo, valymo inventoriaus, trūko elektrinių viryklių. Atsakovo atstovas nepateikė pareiškėjo teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl pripažintos pagrįstomis pareiškėjo skundo aplinkybės dėl jo neaprūpinimo kietuoju inventoriumi.

16. Pareiškėjas nurodė, kad dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų patyrė nepatogumus, diskomfortą, emocinę depresiją, baimę aplinkai, tačiau įrodymų, jog būdamas Alytaus PN jis kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą, nepateikė. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašų teismas nustatė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus PN sveikatos priežiūros specialistus kreipėsi dėl rankų pirštų tinimo, konstatuota alergija šalčiui, skirtas gydymas (b. l. 49, 52). Duomenų, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyrių specialistus, nepateikta. Byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

17. Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl tinkamo asmenų kalinimo, teismas darė išvadą, kad Alytaus PN per pareiškėjo nurodytą laisvės atėmimo atlikimo šioje įstaigoje laiką neužtikrino jam teisės aktais reglamentuoto aprūpinimo kietuoju inventoriumi, todėl konstatuota, kad Alytaus PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

18. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Pripažinta, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas (materialinio buitinio aprūpinimo), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

III. 19. Pareiškėjas S. K. (toliau – ir apeliantas) pateiktame apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, priteisiant pareiškėjo prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

20. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad teismas turėjo priteisti pareiškėjui neturtinę žalą pinigais, nes asmuo, kuris laikomas netinkamomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas nėra pakankamas patirtai neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A756-1290/2013, Nr. A146-797/2013).

21. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Alytaus PN nurodo, kad apeliantas nepateikė teismui įrodymų, jog jam buvo padaryta žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie neva padarytą žalą nepagrįsti jokiais įrodymais. Nenustačius ir neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas S. K. kildina iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2018 m. gegužės 29 d., atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas (materialinio buitinio aprūpinimo) buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

25. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos pinigais, atsižvelgiant į patirtus sunkumus ir išgyvenimus. Argumentų dėl teismo nustatytų / nenustatytų pažeidimų, pareiškėjas nenurodo.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M.s prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.) bei teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pažeidimo mastu (neužtikrintas teisės aktais reglamentuotas aprūpinimas kietuoju inventoriumi), trukme ir intensyvumu, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija, ir sprendžia, jog pareiškėjui pagrįstai nepriteista neturtinė žala pinigais.

29. Pareiškėjo nurodytomis administracinėmis bylomis (Nr. A756-1290/2013, Nr. A146-797/2013) nėra pagrindo vadovautis nagrinėjamoje byloje, nes bylų faktinės aplinkybės ir ginčo laikotarpiai nesutampa su nagrinėjamos bylos. Be to, pareiškėjo nurodytose bylose buvo pripažintas gyvenamosios patalpos / kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, pažeidimas, kas nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta.

30. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė