cd10051b-bbb9-48da-a23c-ce0655d1b8cb · Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas

NUOSPRENDISBaudžiamoji byla Nr. 1-1223-536/2011 proceso Nr.1-10-1-01804-2010-9 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.5. VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 24 d.Vilnius                          Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjas Valerij Paškevič,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui, gynėjui advokatui Vytautui Antanėliui, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A.

Å . įgaliotai atstovei advokatei Danguolei Mikalauskaitei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. Alytaus raj., Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡situokęs, specialaus vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., padarymu,             nustatė:             2010-12-07 apie 14 val. 41 min.

J. B., vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Valstybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 37, 38 p. reikalavimus: važiuodamas Geležinio Vilko gatve link Žalgirio gatvės antra eismo juosta ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Geležinio Vilko ir J.Kazlausko gatvių sankryža, jis nesulėtino savo automobilio greičio, nesustabdė jo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, nors ta pačia kryptimi gretima eismo juosta važiavusi maÅ¡ina buvo sumažinusi savo greitį, įvažiavo į Å¡iÄ perėja ir partrenkė ja ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ H.D.

Š.. Nukentėjusioji nuo patirtų sužalojimų mirė.Kaltinamasis J. B. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo iš esmės nepripažino ir parodė, kad 2010-12-07 apie 14 val. 30 min. jis vairavo jam priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) ir antra eismo juosta apie 55 km/h greičiu nuo Baltupių pusės važiavo Geležinio Vilko gatve link Žalgirio gatvės. Lauke buvo šviesu, apsiniaukę. Kelio danga buvo šlapia.

Gretima pirma eismo juosta maždaug 15-20 m. atstumu priekyje ta pačia kryptimi važiavo lengvasis automobilis. Jie priartėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Geležinio Vilko ir J.Kazlausko gatvių sankryža. Kurį laikÄ iÅ¡ deÅ¡inės priekyje važiavęs automobilis dengė jam deÅ¡inio kelkraščio matomumÄ , ir tik priartėjęs prie perėjos horizontalaus ženklinimo, jis pamatė pėsčiÄ jÄ , kuri jau įžengė į perėja, jam iÅ¡ deÅ¡inės į kairę kirsdama važiojamÄ jÄ dalį.

Tuo momentu jo automobilį ir pėsčiÄ jÄ skyrė apie 10-15 m. atstumas. Jis staigiai paspaudė stabdžio pedalÄ , pasuko automobilio vairÄ Ä¯ kairę pusę, link skiriamosios juostos. Automobilį sumėtė, jis pradėjo slysti, apsisuko 180o kampu ir, atsitrenkęs į kelio ženklo stulpÄ , sustojo. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, pamatė, kad pėsčioji guli skiriamojoje juostoje. Jis priėjo prie pėsčiosios, užkalbino jÄ , atsiprašė. Netrukus atvyko greitosios medicinos pagalbos specialistai, kurie nugabeno pėsčiÄ jÄ Ä¯ ligoninę.

Kuria dalimi, kurioje pėsčiųjų perėjos vietoje jo automobilis kliudė pėsčiÄ jÄ , nematė. Yra tikras, kad jokios techninės galimybės sustabdyti automobilį prieÅ¡ perėjÄ jis neturėjo, kadangi atstumas nuo automobilio iki pėsčiosios perėjoje buvo likęs pernelyg mažas. Liudytojas R.R., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 48-49), paaiÅ¡kino, kad 2010 m. gruodžio pradžioje dienos metu jis vairavo lengvÄ jį automobilį ir pirma eismo juosta važiavo juo Geležinio Vilko gatve nuo Baltupių pusės link Žalgirio gatvės. Važiuojamoji kelio dalis Å¡lapia.

PrieÅ¡ jį važiavo automobilis „Honda Civic“. Antra eismo juosta Å¡iek tiek už automobilio „Honda Civic“ važiavo automobilis „VW Golf“. Kai iki nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Geležinio Vilko ir J.Kazlausko gatvių sankryža, liko apie 50 m., jis pamatė į važiuojamÄ jÄ dalį perėjos ribose iÅ¡ kairės į deÅ¡inę pagal jo važiavimo kryptį įžengusiÄ pėsčiÄ jÄ . Jis bei prieÅ¡ jį važiavęs „Honda Civic“ automobilis sumažino greitį ir praleido pėsčiÄ jÄ , kuri po kelių akimirkų įžengė į antrÄ eismo juostÄ .

Å ia eismo juosta važiavęs automobilis „VW Golf“ pradėjo staigiai stabdyti, jį sumėtė link skiriamosios juostos. Tuo metu jis kliudė pėsčiÄ jÄ , kuri buvo parblokÅ¡ta ant kelio. Liudytojas R.R. parodė, kad jis, važiuodamas savo automobiliu, matė, kaip prieÅ¡inga kryptimi važiavusį automobilį, kuris tuo metu kirto pėsčiųjų perėjÄ , sumėtė, jis nuslydo į skiriamÄ jÄ juostÄ ir, besisukdamas, partrenkė pagyvenusiÄ pėsčiÄ jÄ . Å is liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 50-51), iÅ¡ kurių matyti, kad minėtas incidentas įvyko 2010-12-07 apie 14 val. 40 min. nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, esančioje ties Geležinio Vilko ir J.Kazlausko gatvių sankryža Å¡iam liudytojui važiuojant Vilniaus m.

Geležinio Vilko gatvės antra eismo juosta nuo Žalgirio gatvės pusės link SantariÅ¡kių. Jo dėmesį pritraukė skiriamojoje juostoje (jam iÅ¡ kairės pusės) pakeltas sniego debesis. Tuo momentu jis pastebėjo kelio danga slystantį ir besisukantį automobilį „VW Golf“, kuris savo deÅ¡ine galine dalimi antroje Geležinio Vilko gatvės eismo juostoje kliudė pėsčiÄ jÄ . Å i nuo smÅ«gio nukrito ant skiriamosios juostos.Liudytojas S.G. parodė, kad 2010-12-07 dienos metu jis savo lengvuoju automobiliu pirma eismo juosta važiavo Geležinio Vilko gatve nuo Baltupių link Žalgirio gatvės. Priekyje, maždaug 200-300 m atstumu važiavo automobilis „VW Golf“.

Kai jo, liudytojo, vairuojamas automobilis privažiavo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Geležinio Vilko ir J.Kazlausko gatvių sankryža, pamatė į Å¡iÄ pėsčiųjų perėjÄ iÅ¡ deÅ¡inės pusės įžengusiÄ moterį. Pėsčioji ėjo per perėjÄ ramiu tempu. Tuo metu automobilis „VW Golf“ persirikiavo į antrÄ eismo juostÄ . PrieÅ¡ jį jokių transporto priemonių nebuvo. Kai šį automobilį ir nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ tebeskyrė tik apie 10 m. atstumas, jis pradėjo stabdyti.

Tuo metu pėsčiajai iki skiriamosios juostos buvo likęs žingsnis, tačiau „VW Golf“ automobilį sumėtė, jis pradėjo slysti keliu ir suktis prieÅ¡ laikrodžio rodyklę. Savo galiniu deÅ¡iniu kampu jis kliudė ir parbloÅ¡kė pėsčiÄ jÄ . Nuo smÅ«gio moteris nukrito ant skiriamosios juostos.Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros 2010-12-07 suraÅ¡ytame protokole (b.l. 3-11) pažymėta, kad automobilis „VW Golf“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) stovi Geležinio Vilko gatvėje ant skiriamosios juostos ties važiuojamÄ ja dalimi, kuria vyksta judėjimas link Žalgirio gatvės, priekine dalimi link Baltupių mikrorajono.

Automobilio stabdymo žymių neaptikta, tačiau ant skiriamosios juostos sniego užfiksuotas Å¡oninio slydimo pėdsakas. Jis prasideda už 2,3 m. iki pėsčiųjų perėjos horizontalaus ženklinimo ribos ir baigiasi 2,1 m. atstumu nuo prieÅ¡ingos perėjos horizontalaus ženklinimo ribos po priekiniu deÅ¡inės pusės automobilio ratu. PrieÅ¡ automobilio priekinę dalį stovi nulaužtas pėsčiųjų perėjÄ reiÅ¡kiančio kelio ženklo stovas. Ties automobilio kairės pusės galinėmis durelėmis rastas, kaip raÅ¡oma protokole, pėsčiosios maiÅ¡elis su daiktais.

Pati pėsčiųjų perėja yra nereguliuojama, ji be ženklinimo ant kelio dangos pažymėta kelio ženklais Nr. 533, 534 („Pėsčiųjų perėja“).Tokius duomenis patvirtina liudytojo D.K.asiulio, policijos pareigÅ«no, parodymai, pagal kuriuos 2010-12-07 apie 14 val. jis kartu su kolega J.Juchnevič pagal iÅ¡ Vilniaus VPK OVS gautÄ praneÅ¡imÄ apie partrenktÄ pėsčiÄ jÄ nuvyko į Vilniaus m. Geležinio Vilko ir J.Kazlausko gatvių sankryÅ¾Ä . Ten aptiko automobilį „VW Golf“, kuris stovėjo ant skiriamosios juostos.

Automobilio vairuotojas, t.y. kaltinamasis, buvo Å¡oko bÅ«klės. Jis patvirtino, kad vairavo minėtÄ automobilį ir partrenkė juo moterį, per vėlai jÄ pastebėjęs. Nukentėjusios kÅ«no įvykio vietoje jau nebebuvo, nes jį pasiėmė atsitiktinai pro Å¡alį važiavęs Greitosios medicinos pagalbos automobilis. Transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad eismo įvykio vietoje rasto automobilio „VW Golf“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) galinis deÅ¡inysis sparnas, priekinės deÅ¡inės pusės durys sulenkti, deÅ¡inys slenkstis po priekinėmis durimis įlenktas (b.l. 14-15).

Tokių duomenų visetas leidžia teigti, kad liudytojų R.R., S.G., R.R. parodymuose minėtas automobilis „VW Golf“ yra transporto priemonė, turinti valstybės registracijos numerį „(duomenys neskelbtini) ir jÄ kaltinamajame akte minimu laiku vairavo kaltinamasis. Å is automobilis, pasak autotechnikos specialisto (b.l. 88-92) prieÅ¡ eismo įvyki važiavęs tikėtinu 55 km/h greičiu, antroje eismo juostoje pradėjo slysti kelio danga link skiriamosios juostos maždaug prieÅ¡ 2 m. iki pėsčiųjų perėjos ir suktis prieÅ¡ laikrodžio rodyklę.

Sulyginus automobilio apžiÅ«ros protokolo, autotechnikos specialisto iÅ¡vados duomenis su liudytojų R.R., S.G., R.R. parodymais galima tvirtai teigti, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis, besisukdamas nurodyta kryptimi, savo galiniu deÅ¡iniu sparnu kliudė ir parbloÅ¡kė nukentėjusiÄ jÄ , ėjusiÄ per Å¡iÄ pėsčiųjų perėjÄ kaltinamojo važiavimo krypties atžvilgiu iÅ¡ deÅ¡inės į kairę, po to nuslydo į skiriamÄ jÄ juostÄ ir savo deÅ¡iniu bortu nulaužė kelio ženklo stovÄ .

Autotechnikos specialisto iÅ¡vadoje (b.l. 88-92) pabrėžta, kad J. B. automobilį ir pėsčiosios partrenkimo vietÄ skyrė ne mažesnis kaip 34,20 m. atstumas, tačiau kaltinamasis prieÅ¡ pėsčiųjų perėja ne tik nestabdė, bet ėmėsi klaidingų veiksmų: iÅ¡suko vairÄ Ä¯ kairę, kas sukėlė nevaldomÄ automobilio sukimosi aplink savo vertikaliÄ ašį impulsÄ . Specialistas patvirtino, kad tikėtina pėsčiosios partrenkimo vieta yra 1,8 m. atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to ir 1,3 m. atstumu nuo artimesnio pėsčiųjų perėjo kraÅ¡to.

Taigi pėsčioji buvo partrenkta pėsčiųjų perėjoje, ir tokia iÅ¡vada patvirtinama liudytojų R.R., S.G., R.R. parodymais. Tokios eismo įvykio aplinkybės įtikinamai rodo kaltinamojo padarytus KET pažeidimus. KET 37 p. numato, kad vairuotojas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį.

Pagal KET 38 p. tais atvejais, kai prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.Teismas atmeta J.

B. teiginį apie tai, kad jis neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo. TokiÄ savo pozicijÄ jis aiÅ¡kino tuo, kad jam artėjant prie perėjos priekyje ir deÅ¡iniau važiavęs automobilis uždengė jam matomumÄ . Toks kaltinamojo paaiÅ¡kinimas kaip tik įrodo tai, kad KET 37, 38 p. reikalavimų jis nesilaikė: kaltinamasis, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, savo automobilio važiavimo greičio nesumažino. Jeigu, artėdamas prie Å¡ios pėsčiųjų perėjos, jis nematė perėjos deÅ¡inio kraÅ¡to, jis tuo labiau privalėjo sulėtinti greitį ar sustoti, kad įsitikintų tuo, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, ir jis gali važiuoto toliau, nesukeldamas pavojaus kitiems.

Kaltinamasis gi prieÅ¡ingai, net ir nematęs dalies perėjos, nepaisydamas to, kad pirma eismo juosta važiavęs R.R. vairuojamas automobilis prieÅ¡ perėjÄ pradėjo stabdyti, važiavo toliau, nekeisdamas greičio, ir stabdyti pradėjo tik tada, kad pasak liudytojo S.G. iki perėjos buvo likę tik apie 10 m., o pėsčioji buvo 1 m. atstumu iki skiriamosios juostos. Autotechnikos specialistas minėtoje iÅ¡vadoje pabrėžė, kad kaltinamasis turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo ir privalėjo laiku pradėti stabdyti savo automobilį, artėjusį prie pėsčiųjų perėjos.

Taigi J. B. Å¡iurkščiai pažeidė KET 37, 38 p. reikalavimus, dėl ko partrenkė pėsčiÄ jÄ . Pagal pažymÄ dėl kelių eismo įvykio (b.l. 12-13) tai buvo H.D. Å .. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vadoje Nr. M1744/10(01) nurodyta, kad H.D. Å . mirė nuo kÅ«no sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio intrasmegenine hematoma deÅ¡inėje smilkininėje-pakauÅ¡inėje skiltyje ir kairiame Å¡oniniame skilvelyje, kraujo iÅ¡siliejimu po minkÅ¡taisiais smegenų dangalais smegenėlėse, stuburo lūžiu krÅ«tinės dalyje tarp VI-VII-to slankstelių, abipusiais daugybiniais Å¡onkaulių lūžiais su pasigeninės krÅ«tinplėvės plyÅ¡imais lūžių vietose, kairio raktikaulio lūžiu, blužnies, kepenų ir kasos plyÅ¡imais, gaktikaulio abiejų Å¡akų lūžiu kairėje pusėje, kraujosruvomis galÅ«nėse, uždaru deÅ¡inio žastikaulio lūžiu.

Tai pasak specialisto komplikavosi vidiniu nukraujavimu ir trauminiu šoku. Specialistas nurodė, kad šie sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikiu, galimai kilusio eismo įvykio metu (b.1. 24-30).Sugretinus šio specialisto tyrimo rezultatus su anksčiau išdėstytais duomenimis darytina neginčijama išvada apie tai, kad H.D. Š. mirė nuo sužalojimų, kuriuos jai kaltinamajame akte minimomis aplinkybėmis padarė kaltinamojo vairuojamas automobilis. Taigi kaltinamasis, pažeidęs KET 37, 38 p. reikalavimus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus.

Tokiais savo veiksmais jis padarė neatsargų nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.J. B. buvo inkriminuotas ir KET 9 p. reikalavimų pažeidimas. Å is punktas numato, kad eismo dalyviai privalo elgtis atsargiai, laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

Å ių reikalavimų visetas sudaro bendro pobÅ«džio normÄ palyginus jÄ su KET 37, 38 p. reikalavimais. Esant bendros ir specialios normų konkurencijai taikoma speciali norma. Atsižvelgiant į tai kaltinimo dalis, pagal kuriÄ kaltinamasis pažeidė ir KET 9 p. reikalavimus, paÅ¡alintina kaip perteklinė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo gynėjas teisiamajame posėdyje paprašė atleisti J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės taikant Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatas ir perduoti jį pagal laidavimÄ V.MotiejÅ«nui.

Gynėjas pažymėjo, kad J. B. neteistas. Jis yra pensininkas, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo sausio 13-oios brolijos narys, Å¡ios visuomeninės organizacijos apibÅ«dinamas teigiamai. Spręsdamas šį gynėjo praÅ¡ymÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimÄ esant Å¡ių sÄ lygų visumai: turi bÅ«ti asmens, verto teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ , kaltininkas baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį    nusikaltimÄ turi bÅ«ti padaręs pirmÄ kartÄ , 3) jis turi visiÅ¡kai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 4) jis bent iÅ¡ dalies turi atlyginti ar paÅ¡alinti padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigoti jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 5) turi bÅ«ti pagrindo, leidžiančio manyti, kad toks asmuo visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Gynėjas pateikė teismui V.MotiejÅ«no praÅ¡ymÄ perduoti J. B. jo atsakomybei pagal laidavimÄ (b.l. 155). V.MotiejÅ«nas yra pensininkas (b.l. 156), Lietuvos politinės partijos teritorinio padalinio vadovo apibÅ«dinamas teigiamai (b.l. 157). Jis turi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (b.l. 158), nuo 2004 m. iki 2011 m. tik kartÄ buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, tačiau jo padaryto pažeidimo pobÅ«dis nedaro žalingo poveikio jo asmenybės patikimumo vertinimui (b.l. 160). Taigi pirma nurodyta sÄ lyga yra įvykdyta.

Kaltinamasis yra padaręs neatsargų nusikaltimÄ , kas atitinka 2-Ä nurodytÄ sÄ lygÄ .Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino. Savo kaltę jis faktiÅ¡kai paneigė ir teisiamajame posėdyje, teigdamas, kaip buvo nurodyta anksčiau, kad jis neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo. Taigi konstatuoti kaltinamojo visiÅ¡kÄ prisipažinimÄ kaltu ir nuoÅ¡irdų jo gailėjimÄ si dėl padaryto nusikaltimo pagrindo nėra.Kaltinamasis nei visiÅ¡kai, nei iÅ¡ dalies neatlygino nukentėjusiajam padarytos žalos, paaiÅ¡kindamas tai įvykusia faktine klaida siunčiant nukentėjusiajam pinigus paÅ¡tu.

Kaltinamasis turėjo pakankamai laiko Å¡iai klaidai iÅ¡taisyti, jis galėjo atlyginti ar iÅ¡ dalies atlyginti padarytÄ Å¾alÄ tiesiog prieÅ¡ teisiamÄ jį posėdį, tačiau to nepadarė. Nukentėjusiojo pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio jis nepripažino, pareiÅ¡kęs, kad jis yra pernelyg didelis.Taigi akivaizdu, kad asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo pagal laidavimÄ 3-a ir 4-a sÄ lygos neįvykdytos, ir tokio sprendimo priėmimas tenkinant gynėjo praÅ¡ymÄ yra negalimas. Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. sankcija numato tik vienÄ bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ iki 8 m.

Spręsdamas Å¡ios bausmės dydžio skyrimo klausimÄ , teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , neatsargiÄ kaltę nusikalstamo nerÅ«pestingumo forma ir itin aukÅ¡tÄ neatsargumo laipsnį (įvykis kilo dienos metu esant geram matomumui, tiesiame kelio ruože, kur pėsčiosios nepastebėti buvo neįmanoma), jo garbų amžių, teigiamÄ visuomeninės organizacijos charakteristikÄ , į tai, kad nusikaltimo padarymo metu jis turėjo 3 galiojančias administracines nuobaudas, tačiau nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Taigi kaltinamajam skirtina artimo Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. sankcijos numatyto laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkiui 4 m. laisvės atėmimo bausmė.

KaltinamÄ jį teigiamai apibÅ«dinančios aplinkybės sudaro teismui pagrindÄ , leidžiantį manyti, kad Å¡ios bausmės tikslai bus pasiekti be jos realaus vykdymo. Dėl to teismas Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. pagrindu laiko tikslingu atidėti kaltinamajam skirtinos bausmės vykdymÄ paskiriant jam Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. numatytus įpareigojimus. Kaltinamasis byloje iÅ¡tirtÄ nusikaltimÄ padarė, aplaidžiai besinaudodamas jam suteikta specialia teisę vairuoti transporto priemonę. Siekiant užtikrinti efektyvesnį bausmės tikslų įgyvendinimÄ jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė naudojimosi teise vairuoti motorines kelių transporto priemones uždraudimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d., 3 m.Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis A.

Å . pareiÅ¡kė 60 000 Lt civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. Jo atstovė advokatė D.E. M. paaiÅ¡kino, kad UADB „BTA draudimas“, apdraudusi kaltinamojo civilinę atsakomybę, geruoju atlygino patirtÄ turtinę žalÄ (7354,30 Lt), kuriÄ sudarė velionės laidojimo iÅ¡laidos, ir 8632 Lt dydžio neturinės žalos dalį, kurios maksimalų dydį nustato LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. IeÅ¡kininiame pareiÅ¡kime nurodoma, kad, netekęs artimiausio žmogaus, ieÅ¡kovas patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir skausmÄ .

Kadangi jo tėvas P. Å . serga nepagydoma liga, motina ypatingai rÅ«pinosi jo priežiÅ«ra. Tėvas po tragedijos iki Å¡iol neatsigauna.Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 str., Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. žalÄ privalo atlyginti jÄ padaręs asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.246 – 6.248 str. nustato civilinės atsakomybės už padarytÄ Å¾alÄ kilimo prielaidas. Jos yra: realiai patirta žala, neteisėti asmens veiksmai, Å¡io asmens kaltė ir priežastinis ryÅ¡is tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Anksčiau iÅ¡tirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajam dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtin­ti ne­tur­ti­nės žalos pi­ni­gi­nio įver­ti­ni­mo kri­te­ri­jai. Pagal Å¡iÄ normÄ teismas, nu­sta­ty­da­mas netur­ti­nės ža­los dy­dį, turi at­si­Å¾velg­ti į:

1) jos pa­sek­mes, 2) ža­lÄ pa­da­riu­sio as­mens kal­tę, 3) jo tur­ti­nę pa­dė­tį, 4) pa­da­ry­tos tur­ti­nės ža­los dy­dį, 5) ki­tas tu­rin­Äias reikÅ¡­mės by­lai ap­lin­ky­bes, 6) sÄ ­Å¾i­nin­gu­mo, tei­sin­gu­mo ir protingu­mo kri­te­ri­jus. Kaltinamojo veiksmais padaryta neturinė žala sukėlė negrįžtamas pasekmes, artimo civiliniam ieÅ¡kovui žmogaus, motinos žūtį. Å iems kaltinamojo neteisėtiems veiksmams bÅ«dinga, kaip nurodyta anksčiau, neatsargios kaltės forma esant nusikalstamam nerÅ«pestingumui, tačiau Å¡io nerÅ«pestingumo laipsnis buvo itin aukÅ¡tas.

J. B. pateikė teismui pensininko pažymėjimo nuoraÅ¡Ä , tačiau Å¡is dokumentas savaime neparodo jo turtinės padėties. Duomenys, patvirtinantys sunkiÄ kaltinamojo turtinę padėtį, teismui nepateikti, todėl teismas į šį kriterijų neatsižvelgia, tuo labiau, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį.

Nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos mastas (atitinkantis velionės laidojimo 7354,30 Lt dydžio iÅ¡laidas) yra pakankamai reikÅ¡mingas, nes jis daugiau nei 3 kartus virÅ¡ija vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokesčio Å¡alyje dydį. Ä®vertindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad 8632 Lt dydžio neturinės žalos dalis nukentėjusiajam yra atlyginta draudimo bendrovės, bei į tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis pensininkas, teismas, vadovaudamasis sÄ ­Å¾i­nin­gu­mo, tei­sin­gu­mo ir protingu­mo kri­teri­jais, pripažįsta A.

Å . pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ pagrįstu ir tenkintinu iÅ¡ dalies priteisiant jam iÅ¡ kaltinamojo 50 000 Lt dydžio neturinės žalos atlyginimÄ . Likusioje dalyje Å¡is reikalavimas atmestinas. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-304, 307-308 str., teismasnusprendė :J.B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., ir paskirti jam laisvės atėmimo ketveriems metams bausmę.J. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. pagrindu atidėti dvejiems metams ir Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. pagrindu įpareigoti jį per vienerius metus ir Å¡eÅ¡is mėnesius atlyginti nukentėjusiajam A.

Å . padarytÄ Å¾alÄ .J. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir jam paskirto įpareigojimo vykdymo terminų pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 68 str. pagrindu uždrausti nuteistajam trejus metus nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos naudotis teise vairuoti motorines kelių transporto priemones.     A. Å . pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ J.

B. penkiasdeÅ¡imties tÅ«kstančių litų dydžio neturinės žalos atlyginimÄ . Likusioje dalyje šį ieÅ¡kinį atmesti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismÄ . TEISĖJAS                                                                                                      VALERIJ  PAÅ KEVIČ