2018-04-25 Nr. AB-8507-3-61-3-00704-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-408-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00704-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė, ir LAVL), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 13 d. buvo konvojuotas daugiau nei 6 val. iš Ligoninės Vilniaus padalinio į Ligoninės Pravieniškių padalinį. Pareiškėjas nurodė, jog Ligoninė turėjo išduoti sauso maisto davinį kelionei, tačiau jo negavo. Ligoninės Vilniaus padalinyje pamaitintas buvo 7.10 val., o Ligoninės Pravieniškių padalinyje – tik 18 val. Negavęs maisto nervinosi, jautėsi pažemintas, apėmė depresija. Jautė, jog prieš jį šališkai nusiteikusi administracija. Pareiškėjas tvirtino, jog buvo pažeista jo teisė į tinkamą maitinimą. Akcentavo, jog administracija savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsnio, 173 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas paaiškino, kad Ligoninės Pravieniškių padalinio nuteistieji ir suimtieji pusryčiauja 7.20–8.00 val., Vilniuje – 7.15–8.00 val. Iš Pravieniškių nuteistieji ir suimtieji į Vilnių etapuojami trečiadieniais ir penktadieniais nuo 9.00 iki 10.00 val., konvojus atvyksta į paskirties vietą per 2,5–3 val. Iš Vilniaus padalinio nuteistieji ir suimtieji į Pravieniškes etapuojami trečiadieniais ir penktadieniais nuo 11.30 iki 13 val. ir į paskirties vietą atvyksta per 2,5–3 val. Atsižvelgiant į tai, kad etapuojant asmenis iš Ligoninės Vilniaus padalinio į Pravieniškių padalinį, laiko tarpas nuo paskutinio maitinimo visgi gali užtrukti ilgiau nei 6 val. nuo 2014 m. gruodžio mėn. sausas maisto davinys išduodamas visiems suimtiesiems ir/arba nuteistiesiems, kuriems jis priklauso. Pasak atsakovo, Ligoninėje Vilniaus padalinyje visiems suimtiesiems/nuteistiesiems, konvojuojamiems į Pravieniškes, yra užsakomas UAB „Pontem“ įmonėje sausas maisto davinys, kurį Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnai išdalina išvykstantiems iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Ligoninės. Atsakovas tvirtino, jog 2015 m. lapkričio 13 d. visiems suimtiesiems/nuteistiesiems išvykstantiems į Pravieniškes taip pat buvo užsakytas ir išdalintas sausas maisto davinys. 2015 m. lapkričio 13 d. išvykstančiųjų žmonių pažyma buvo nunešta UAB „Pontem“ įmonės virtuvės vedėjai. Taip pat paaiškino, kad Ligoninės Įskaitos skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. pažymos grafoje „LAVL (Pravieniškių II, Kaišiadorių r.)“ skaičius 1 nurodo tą dieną konvojuotus suimtuosius/nuteistuosius į Ligoninės Pravieniškių padalinį (t. y. pareiškėją). Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, atsakovo nuomone, nėra pakankama nustatyti, kad Ligoninės darbuotojai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrįstas įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat nepagrindžia ir prašomos priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, jog byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.

7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, CK 6.250 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas.

8. Teismas nurodė, kad Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, 31 punkte numatyta, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. Intervalai tarp maitinimų, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi būti ilgesni nei 7 valandos (12 p.).

9. Teismas akcentavo, kad byloje tarp šalių nėra ginčo, jog 2015 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas buvo konvojuotas iš Ligoninės Vilniaus padalinio į Ligoninės Pravieniškių padalinį. Ligoninės Vidaus ligų skyriaus dietistės B. G. 2015 m. gruodžio 7 d. pažymoje nurodyta, kad Ligoninės Įskaitos skyrius išrašo pažymą apie vežamų į kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietą žmonių skaičių. Pažyma turi būti įtraukta į užsakymo formą, kurioje turi būti nurodytas atitinkamas sauso maisto davinio porcijų kiekis. Tikslų išvykstančių žmonių skaičių Įskaitų skyrius gali nurodyti tik 13–14 val., todėl pagal nustatytą tvarką maisto užsakymo forma pateikiama iki 12 val., o išvykstančių žmonių pažyma po 13–14 val. Dėl tokios priežasties UAB „Pontem“ įmonės darbuotojas išvykstančių asmenų skaičių įtraukia į sekančios dienos užsakymą. Bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. lapkričio 13 d. buvo vežama dešimt asmenų, iš kurių vienas į Ligoninės Pravieniškių padalinį. Iš UAB „Pontem“ važtaraščio matyti, kad Ligoninė 2015 m. lapkričio 13 d. užsakė 10 vienetų sauso davinio išvykstantiems asmenims. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2015 m. gegužės 18 d. pažymoje Nr. 4D-2016/1-133 nurodė, kad tyrimo metu negavo duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų teikęs skundus konvojaus viršininkui.

10. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nenustatė, kad pareiškėjui būtų neišduotas sausas maisto davinys. Priešingai, bylos duomenys patvirtinta, kad Ligoninė buvo užsakiusi maisto davinį. Pareiškėjas, nors nervinosi, jautėsi pažemintas, apėmė depresija, tačiau neteikė skundo konvojaus viršininkui, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 1R-24011/V-246 patvirtintomis Konvojavimo taisyklėmis privalėtų jį išspręsti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti Ligoninės veiksmų ar neveikimo neteisėtumą. Teismas pareiškėjo skundą atmetė nenustatęs vienos iš būtinųjų sąlygų – Ligoninės pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymėjo, kad nenustačius Ligoninės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo nurodyti padariniai, t. y. žala atsirado dėl Ligoninės veiksmų.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus skunde pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad buvo priimtas neteisingas, šališkas atsakovo naudai teismo sprendimas. Pareiškėjo teigimu, jis į konvojaus viršininką kreipėsi žodžiu, tačiau toks kreipimasis niekur neužfiksuotas. Be to, nurodo, kad, esant tokio pobūdžio nuteistųjų skundų dėl sauso maisto davinio, LAVL direktorius 2016 m. priėmė įsakymą, jog dėl sauso maisto davinio gavimo išvykstantieji pasirašytų.

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14. Atsakovas paaiškino, kad teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir atsakovų argumentus, pateiktus įrodymus bei teismo sprendimą išsamiai pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė/nepateikė naujų argumentų ar motyvų nesutikimo su teismo sprendimu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pateikti Ligoninės gydytojo psichiatro, į kurį galbūt kreipėsi ginčui aktualiu laikotarpiu, įrašus. Medicinos specialistų įrašai yra Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 027/a), kuri yra pareiškėjo byloje, kuri kartu su pareiškėju buvo išsiųsta į Alytaus pataisos namus. Todėl Ligoninės gydytojo psichiatro, į kurį galbūt kreipėsi pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, įrašų pateikti negali.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos neužtikrinus maitinimo konvojuojant atlyginimo priteisimo.

16. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

17. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, kad jį 2015 m. lapkričio 13 d. etapuojant iš Ligoninės Vilniaus padalinio į Ligoninės Pravieniškių padalinį jam nebuvo išduotas sauso maisto davinys. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, kadangi pareiškėjo etapavimas truko ilgiau nei 6 val., jam turėjo būti ir buvo išduotas maisto davinys.

18. Pagal Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, 31 punktą, asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val.

19. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo etapavimas 2015 m. lapkričio 13 d. tęsėsi ilgiau nei 6 val. nuo paskutinio maitinimo ir jis turėjo teisę gauti maisto davinį, tačiau pareiškėjas ir atsakovas nesutiko dėl faktinės aplinkybės, ar toks davinys pareiškėjui buvo išduotas. Bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. lapkričio 13 d. išvykstantiems iš Ligoninės Vilniaus padalinio, tarp jų ir pareiškėjui, buvo užsakytas sauso maisto davinys; iš pareiškėjo skundų konvojaus viršininkui nebuvo gauta. Teisės aktai nenumato reikalavimo etapuojamiems ar kitiems asmenims maisto davinius išduoti pasirašytinai, todėl aplinkybė, jog nebuvo pareiškėjo pasirašyto dokumento, patvirtinančio maisto davinio gavimą, nereiškia, kad toks davinys pareiškėjui nebuvo išduotas.

20. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas aiškiai įvardijo veiksmus, kuriuos laikė savo teisių pažeidimu – maisto davinio neišdavimą etapavimo 2015 m. lapkričio 13 d. metu, – jis nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų ar dokumentų, o atsakovo pateikti įrodymai paneigė pareiškėjo argumentus. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad maisto davinys, Ligoninės užsakytas iš UAB „Pontem“, pareiškėjui nebuvo išduotas. Vadovaudamasi tuo, teisėjų kolegija sprendžia, kad Ligoninė pareiškėjo atžvilgiu veikė taip, kaip buvo įpareigota teisės aktų, t. y. institucija neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

21. Nenustačius Ligoninės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. nesant vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų, nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti. Tuo pačiu nėra prasmės tenkinti pareiškėjo prašymą išreikalauti iš atsakovo išrašus iš medicininės kortelės dėl kreipimosi į gydytoją psichiatrą.

22. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kai kuriuos įrodymus vertino ne taip, kaip juos vertino pareiškėjas, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, buvo šališkas.

23. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus jam siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.271, 6.250 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys