2023-07-26 Nr. AB-13713-3-63-3-00997-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-426-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00997-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Veivirža“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. birželio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Veivirža“ skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Veivirža“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. A32-119 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos R. A. žemės ūkio pasėliams“ (toliau – ir Sprendimas). Be to, prašoma atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 9 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 26 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėjo pasirinkimu atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 20 d. Sprendimas buvo ginčijamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka institucijai, kurios 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu skundą atsisakyta priimti.

Įvertinus tai, jog skundu ginčijamas administracinis aktas priimtas 2023 m. balandžio 20 d., o su skundu dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 20 d. Sprendimo panaikinimo į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus pareiškėjas kreipėsi tik 2023 m. birželio 8 d., akivaizdu, jog ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas skundo padavimo terminas yra praleistas.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog termino skundui paduoti praleidimą sąlygojo ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, o paties pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis – pasirinkimas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą ginčyti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Įvertinus tai, jog pareiškėją atstovavo kvalifikuota teisininkė, pareiškėjo nurodyta termino skundui paduoti praleidimo priežastis nelaikytina svarbia, todėl praleistas terminas neatnaujintinas.

Netenkinęs prašymo atnaujinti terminą, teismas atsisakė skundą priimti.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. birželio 9 d. nutartį, atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėjas pažymi, kad dėl atsakovo 2023 m. balandžio 20 d. Sprendimo panaikinimo kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Ginčų komisija), kuri 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes šios kategorijos sprendimų teisėtumo patikrai išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka nėra taikoma. Pareiškėjas Ginčų komisijos 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą gavo 2023 m. gegužės 26 d. Pareiškėjas sąžiningai dėjo pastangas aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Taigi, teismo sprendimas neatnaujinti praleisto termino remiantis formaliais motyvais visiškai nepagrįstai ir neproporcingai apribojo pareiškėjo teisę kreiptis į teismą.

Atsisakydamas atnaujinti praleistą terminą, teismas visiškai ignoravo aplinkybę, kad tokį pareiškėjo pasirinkimą sąlygojo viešojo administravimo subjekto sprendime nurodyta alternatyvi apskundimo tvarka (kreipiantis į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių (Herkaus Manto g. 37, LT-92236, Klaipėda) arba į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus (Galinio Pylimo g. 9, LT-91230 Klaipėda), neatsižvelgė į tai, kad Sprendime apskritai nebuvo nurodyta per kokį terminą sprendimas gali būti skundžiamas.

Pareiškėjas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-700-822/2022 ir akcentuoja, kad gavęs Ginčų komisijos sprendimą, iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų kreiptis į teismą siekiant savo galimai pažeistų teisių gynimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti bei priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas skundą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sprendimo panaikinimo pateikė, praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ir tuo pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas atskirajame skunde akcentuoja, kad buvo suklaidintas Sprendime nurodytos apskundimo tvarkos, be to, gavęs Ginčų komisijos sprendimą, ėmėsi aktyvių veiksmų kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija nurodo, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016, ir kt.).

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo kartu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 20 d. Sprendimą apskundė Ginčų komisijai, kuri 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi šios kategorijos sprendimų teisėtumo patikrai išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka nėra taikoma. Pareiškėjas Ginčų komisijos 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą gavo 2023 m. gegužės 26 d. ir skundą teismui dėl 2023 m. balandžio 20 d. Sprendimo panaikinimo pateikė 2023 m. birželio 6 d., t. y., praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Taigi, ar skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas asmens, teikiančio skundą, prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme ir atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl termino skundui paduoti praleidimo, konstatuoja, kad nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, objektyviai lėmusios termino paduoti skundą praleidimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas nebuvo atidus ir rūpestingas, todėl praleido terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-700-822/2022. Minėtoje byloje pareiškėjas, gavęs Ginčų komisijos sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teismui pateikė skundą per 2 dienas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui nuo Ginčų komisijos 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo gavimo pateikė per 11 dienų.

Rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartų individualiu aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, be to, pareiškėjui kreipiantis į teismą jį atstovavo advokatė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog kai skundą teikia juridinis asmuo, jis veikdamas operatyviai ir tinkamai parinkęs organizacines bei technines priemones, turi geras galimybes laiku paduoti skundą teismui (žr., pvz., 2011 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-194/2011; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-507-520/2021; 2023 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-175-442/2023).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Veivirža“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis