cd0b9e2b-004c-4e3e-a586-0e7283767828 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-362-317/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19064-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.2; 2.1.15.1.2; 2.4.6.4.4; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 18 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens – O.

M. gynėjai advokatei Reginai Majauskienei, civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ atstovei G. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo O. M. pripažinta padariusia nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir perduota J.

M. atsakomybei, nustatant 1 metų laidavimo terminÄ , o baudžiamoji byla nutraukta. Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje nukentėjusiajam A. S. 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Priteista iÅ¡ O. M. nukentėjusiajam A. S. 800 eurų iÅ¡laidų advokatės ir advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. O. M. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad 2021 m. birželio 12 d. apie 10.55 val. Kaune, kryptimi link miesto centro, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 109 punkto reikalavimus tuo, kad apsisukdama ne sankryžoje, t. y. pravažiavime per skiriamÄ jÄ juostÄ â€“ įvažiuodama į (duomenys neskelbtini) važiuojamÄ jÄ dalį, skirtÄ važiuoti link (duomenys neskelbtini), nedavė kelio iÅ¡ deÅ¡inės Å¡ia kryptimi artėjusiam motociklui „Honda (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidÅ«rė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu motociklo vairuotojas A. S. patyrė sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog kaltinimas O. M. pažeidus kelių eismo saugumo taisykles, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, pasitvirtino, jos kaltę patvirtina tiek pačios O. M. parodymai, tiek duomenys, užfiksuoti nukentėjusiojo, liudytojų apklausų protokoluose, įvykio vietos apžiūros protokole, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, vaizdo įrašų apžiūros protokole, specialisto išvadoje, veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Nustatęs, jog O. M. BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytÄ neatsargų nusikaltimÄ padarė bÅ«dama neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiÅ¡kai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, taip pat konstatavęs, jog J. M. yra tinkamas bÅ«ti laiduotoju, apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad O. M. gali bÅ«ti taikomos BK 40 straipsnio nuostatos ir atleido jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistinos nusikaltimu padarytos neturtinės žalos dydžio, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad dėl neatsargių O.

M. veiksmų nukentėjusiajam, esančiam jauno amžiaus, buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs žymias neigiamas pasekmes sveikatai, jam du kartus taikytas chirurginis gydymas, dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis patyrė ir vis dar patiria skausmÄ , stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, judėjimo, lytinio gyvenimo, aktyvaus laisvalaikio ir kitos veiklos galimybių sumažėjimÄ ir kitus nepatogumus, kuriuos taip pat sustiprina tai, kad nukentėjusysis yra užsienio valstybės ((duomenys neskelbtini) Respublikos) pilietis, atvykęs dirbti į Lietuvos RespublikÄ , nemokantis valstybinės kalbos.

Taip pat teismas įvertino ir tai, kad prekių, paslaugų kainos, Vyriausybės nustatomi baziniai dydžiai paskutiniais metais Lietuvoje nuolat kyla, ir sprendė, kad vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (pvz. Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-396-478/2020), pateiktame civiliniame ieÅ¡kinyje nukentėjusiojo A. S. patirta neturtinė žala buvo pagrįstai įvertinta 20 000 Eur. Kadangi civilinis atsakovas nukentėjusiajam jau buvo iÅ¡mokėjęs 5000 Eur sumÄ neturtinei žalai atlyginti, Å¡i suma buvo iÅ¡skaičiuota ir nukentėjusiajam iÅ¡ civilinio atsakovo priteista 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

3. Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo įgaliotasis atstovas teisininkas V. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį, kuria iš dalies buvo tenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys ir jo naudai iš civilinio atsakovo priteista 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ir civilinį ieškinį atmesti. 3.1. Skunde nurodoma, jog, nors nukentėjusysis teigia, kad šiuo metu dėl patirtų sužalojimų dar negali sportuoti, užsiimti aktyvia laisvalaikio ir kita veikla, tačiau tai nereiškia, kad situacija nesikeis ateityje ir nukentėjusiojo profesinės galimybės, laisvalaikio leidimo būdai dėl patirtų sužalojimų bus riboti.

Be to, nukentėjusiojo minėtos aplinkybės nėra pagristos jokiais faktiniais duomenimis. Jam nėra nustatyta jokio nedarbingumo lygio, jis yra darbingas ir, kaip pats nurodė, į darbÄ grįžo spalio mėnesį, praėjus maždaug keturiems mėnesiams po įvykio. Nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau negrįžtamų padarinių nenustatyta. Å iai dienai nei teismui, nei draudimo bendrovei nepateikia jokių dokumentų, patvirtinančių liekamuosius reiÅ¡kinius, neigiamas pasekmes, keliamas grėsmes ateityje ar apie ateityje reikalingas operacijas, gydymÄ .

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino patirtus sužalojimus kaip sudėtingesnius, turinčius negrįžtamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusysis yra jauno amžiaus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pažymėta, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai, o ne nukentėjusio asmens amžius.

Nustatant neturtinės žalos dydį, nepagrįstai buvo vadovautasi ir baudžiamÄ ja byla Nr. 1A-369-478/2020. Å ioje byloje nukentėjusiosios patirti sužalojimai ir neturtinė žala žymiai skiriasi nuo nukentėjusiojo A. S. patirtų sužalojimų ir Å¡iÄ Å¾alÄ pagrindžiančių faktinių aplinkybių. 3.2. Apelianto nuomone, nukentėjusiojo reikalavimas ir apylinkės teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma neatitinka Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose (patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d.

įsakymu Nr. IK-367) nurodomų neturtinės žalos dydžių. Rekomendacijose nurodoma, kad esant sunkiam sveikatos sutrikdymui neturtinės žalos dydis siekia iki 12 MMA (įvykio metu 1 MMA buvo 642 Eur). Nors Å¡is teisės aktas yra rekomendacinio pobÅ«džio, tačiau jis laikytinas gairėmis, kurios padeda užtikrinti panaÅ¡ių situacijų sprendimÄ , tuo pačiu ir nukentėjusiųjų asmenų lygiateisiÅ¡kumÄ , nustato ribas, kurių bÅ«tina paisyti, siekiant užtikrinti teisingÄ bei sÄ Å¾iningÄ neturtinės žalos atlyginimÄ .

Todėl, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , bÅ«tina įvertinti ir minėtas rekomendacijas. Analizuojant naujausiÄ teismų praktikÄ eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, nustatyta, kad didesnės sumos neturtinei žalai atlyginti, nei civilinio atsakovo iÅ¡mokėta 5 000 Eur suma, priteisiamos įvertinus nukentėjusiųjų sveikatai padarytus nepataisomus liekamuosius reiÅ¡kinius (pavyzdžiui, netektas darbingumo lygis), esant itin sudėtingiems sužalojimams ir iÅ¡imtiniais atvejais, pasižyminčiais ekstraordinarinėms aplinkybėmis. 3.3.

Apibendrinant skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo atliktas neturtinės žalos dydžio įvertinimas yra nepagristas, neteisingas ir pažeidžiantis teisingumo ir protingumo kriterijus bei neatitinkantis aktualios teismų praktikos, sprendimas priteisti nukentėjusiajam papildomai 15 000 Eur priimtas nenustačius jokių pagrindų ar objektyvių duomenų bei aplinkybių, kurios leistų pagrįstai nutolti nuo formuojamos teismų praktikos. Tuo tarpu civilinio atsakovo A. S. iÅ¡mokėtos neturtinės žalos dydis – 5 000 Eur – yra pagrįstas, teisingas, atitinkantis neturtinės žalos atlyginimÄ reglamentuojančius teisės aktus ir aktualiÄ teismų praktikÄ bei pakankamas konkrečios bylos kontekste.

4. Atsiliepime į civilinio atsakovo atstovo apeliacinį skundÄ nukentėjusiojo A. S. atstovė advokatė Matrija Židonienė praÅ¡o skundÄ atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 4.1. Atsiliepime nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam A. S. priteistas neturtinės žalos atlyginimas atitinka neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, yra pagrįstas CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, nevirÅ¡ija teismų praktikoje suformuotų neturtinės žalos dydžių.

Pagrįstai atsižvelgta ir į baudžiamojoje byloje Nr. 1A-369-478/2020 priteistÄ neturtinės žalos dydį. Žalos padarymo faktas ir dydis pilnai įrodyti. Atsiliepime akcentuojama kokie sužalojimai buvo konstatuoti nukentėjusiajam 2021 m. rugpjūčio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. 1447/2021 (02). Taip pat nurodoma, kad A. S. daugiau nei dvi savaites (18 dienų) buvo priverstas gulėti ligoninėje, kentėjo didelius skausmus, jam buvo atliktos dvi operacijos.

Sugrįžęs iÅ¡ ligoninės, buvo gulimame rėžime, negalėjo savimi pasirÅ«pinti be kitų pagalbos. Nepajėgė eiti į tualetÄ , pats negalėjo nusiprausti, pasidaryti valgyti. Negalėjo turėti ir lytinių santykių su partnere. Po to sekė skausminga reabilitacija. 4.2. Nukentėjusiojo atstovė nesutinka ir skundo teiginiu, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių liekamuosius reiÅ¡kinius, ir nurodo, jog A. S. buvo nedarbingume beveik keturis mėnesius. Civiliniame ieÅ¡kinyje buvo nurodyta, kad dar Å¡iai dienai jis dėl patirtų traumų Å¡lubuoja, negali ilgai sėdėti darbo kėdėje, turi daryti pertraukas - pabÅ«ti atsistojęs. Negali bėgioti, minti dviračio, apribotos sporto galimybės. Dėl rankos traumos negali sunkiai neÅ¡ti.

Orų kaita labai veikia traumos vietas, prasideda dideli skausmai. Nukentėjusysis nesijaučia pilnai atsistatęs, nežino kiek tai užtruks. Be to, pablogėjo nukentėjusiojo psichologinė bÅ«sena. Jis dėl pastovaus ir didelio skausmo yra priverstas vartoti nuskausminamuosius vaistus. Jį kankina nemiga, koÅ¡marai, baimės ir nesaugumo jausmas. Dėl baimės jausmo nukentėjusysis negali net pagalvoti apie galimybę vėl vairuoti motociklÄ . Be to, nukentėjusiajam likę randai intymiose vietose, dėl ko jis drovisi turėti lytinių santykių.

Taigi, A. S. neturi tokio gyvenimo kokybės, koks buvo iki įvykio. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, skunde minimos Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijos nelaikytinos vieninteliu kriterijumi, kuriuo remiantis spręstina dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai.

5. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje civilinio atsakovo atstovė palaikė apeliacinį skundÄ jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės O. M. gynėja taip pat prašė skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė skundÄ atmesti. Civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

6. Apeliaciniame skunde O. M. kaltės padarius BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , veikos kvalifikavimo, taip pat sprendimo atleisti eismo įvykio kaltininkę nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ pagrįstumo klausimai nėra keliami. Skundžiamas nuosprendis civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ ginčijamas nukentėjusiajam A. S. priteisto neturtinės žalos atlyginimo aspektu. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliaciniu skundu nėra ginčijama nukentėjusiojo teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ , kaip ir civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės klausimas dėl žalos nukentėjusiajam padengimo, todėl teisėjų kolegija toliau pasisako tik A. S. atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimu. 8. 2022 m. sausio 25 d. pateiktu civiliniu ieÅ¡kiniu nukentėjusiojo A. S. atstovė prašė priteisti nukentėjusiajam 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 4 589,10 Eur turtinės žalos atlyginimo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje, grindžiant praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį, nurodyta, kad dėl O. M. (dabartinė pavardė – M.) neteisėtų veiksmų nukentėjusysis A. S. patyrė didžiulį skausmÄ , stresÄ , iÅ¡gÄ stį, psichologinį sukrėtimÄ , baimę. Jam buvo konstatuota politrauma, pasireiÅ¡kusi odos nubrozdinimais, plėštine žaizda alkÅ«nėje, pasaito sumuÅ¡imu, deÅ¡inio plaučio sumuÅ¡imu, kairio stipinkaulio atviru lūžiu, gaktikaulio virÅ¡utinių ir apatinių Å¡akų lūžiais abipus, gaktinės sÄ varžos iÅ¡nirimu, dėl ko buvo atliktos stipinkaulio distalinės dalies lūžio atviros repozicijos su vidine fiksacija bei dubens lūžio atviros repozicijos su priekinio segmento vidine fiksacija operacijos.

Dėl dubens kaulų lūžių suardžiusių dubens žiedo vientisumÄ A. S. buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. A. S. daugiau nei dvi savaites (18 dienų) buvo priverstas gulėti ligoninėje, kentėjo didelius skausmus, buvo atliktos trys operacijos. Sugrįžęs iÅ¡ ligoninės, negalėjo vaikščioti, pasirÅ«pinti savimi be kitų pagalbos. Nepajėgė eiti į tualetÄ , pats negalėjo nusiprausti, pasidaryti valgyti, negalėjo turėti ir lytinių santykių su partnere. Po to sekė skausminga reabilitacija.

Nukentėjusysis buvo nedarbingume beveik keturis mėnesius, t. y. nuo 2021 m. birželio 12 d. iki 2021 m. spalio 6 d. Šiai dienai A. S. dėl patirtų traumų vis dar šlubuoja, negali ilgai sėdėti, turi daryti pertraukas - pabūti atsistojęs. Negali bėgioti, minti dviračio, apribotos sporto galimybės. Dėl rankos traumos negali sunkiai nešti. Orų kaita labai veikia traumos vietas, prasideda dideli skausmai. Nukentėjusysis nesijaučia pilnai atsistatęs, nežino kiek ilgai gali trukti atsistatymas, kad galėtų tvirtai vaikščioti ir jaustis kaip iki avarijos.

Be to, jis negali numatyti pasekmių dėl liekamųjų reiÅ¡kinių po traumos. Pablogėjo ir nukentėjusiojo psichologinė bÅ«sena. Jį kankina nemiga, koÅ¡marai, baimės ir nesaugumo jausmas, nerimas. Dėl baimės jausmo jis negali net pagalvoti apie galimybę vėl vairuoti motociklÄ . Jį psichologiÅ¡kai paveikė ir pablogėję santykiai su partnere, nevisavertiÅ¡kumo jausmas. (2 t., b. l. 21-25).

9. Apylinkės teismas, įvertinęs nukentėjusiajam padaryto sveikatos sužalojimo mastÄ (padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas), taikyto gydymo rūšį ir apimtį (nukentėjusiajam du kartus taikytas chirurginis gydymas), ir po eismo įvykio bei atliktų operacijų nukentėjusįjį sekančias fizines ir psichologines pasekmes (nuosprendyje nurodyta, kad A. S. vis dar patiria skausmÄ , stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, judėjimo, lytinio gyvenimo, aktyvaus laisvalaikio ir kitos veiklos galimybių sumažėjimÄ ir kitus nepatogumus, kuriuos taip pat sustiprina tai, kad nukentėjusysis yra užsienio valstybės ((duomenys neskelbtini) Respublikos) pilietis, atvykęs dirbti į Lietuvos RespublikÄ , nemokantis valstybinės kalbos), ekonominę situacijÄ (kylančias prekių, paslaugų kainas ir t. t.), taip pat remdamasis Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-396-478/2020, sprendė, kad civiliniame ieÅ¡kinyje nukentėjusiojo A.

S. patirta neturtinė žala buvo pagrįstai įvertinta 20 000 Eur. Kadangi civilinis atsakovas nukentėjusiajam jau buvo iÅ¡mokėjęs 5 000 Eur sumÄ neturtinei žalai atlyginti, Å¡i suma buvo iÅ¡skaičiuota ir nukentėjusiajam iÅ¡ civilinio atsakovo priteista 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

10. Civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ nuomone, nukentėjusiajam apylinkės teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė, nepagrįsta, prieÅ¡taraujanti teisingumo ir protingumo kriterijams bei neatitinkanti aktualios teismų praktikos. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius raÅ¡ytinius duomenis, nukentėjusiojo teisme duotus parodymus, skundžiamame nuosprendyje, pasisakant dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, iÅ¡dėstytus motyvus, taip pat argumentus ir motyvus, nurodytus apeliaciniame skunde bei civiliniame ieÅ¡kinyje ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ , konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas iÅ¡ dalies.

A. S. priteistinos neturtinės žalos dydis nustatytas netinkamai, jis iÅ¡ tiesų yra per didelis, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas, nukentėjusiojo naudai iÅ¡ civilinio atsakovo priteistÄ neturtinės žalos dydį sumažinant (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 328 straipsnio 4 punktas).

11. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Å is neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio turi spręsti aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kokiÄ Ä¯takÄ tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kÅ«rybinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams ir pan.

Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobÅ«dis, trukmė, sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010 ir kt.).

Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.

12. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės bÅ«sena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra padarytos žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eimyniniams santykiams ir pan.

13. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių medicininių dokumentų bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis A. S. dėl eismo įvykio patyrė politraumÄ , pasireiÅ¡kusiÄ odos nubrozdinimais kÅ«ne, plėštine žaizda deÅ¡inėje alkÅ«nėje, pasaito sumuÅ¡imu, deÅ¡inio plaučio sumuÅ¡imu, kairio stipinkaulio atviru lūžiu, gaktikaulio virÅ¡utinių ir apatinių Å¡akų lūžiais abipus, gaktinės sÄ varžos iÅ¡nirimu, dėl ko buvo atliktos stipinkaulio distalinės dalies lūžio atviros repozicijos su vidine fiksacija bei dubens lūžio atviros repozicijos su priekinio segmento vidine fiksacija operacijos.

Dėl dubens kaulų lūžių, suardžiusių dubens žiedo vientisumÄ , A. S. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Po eismo įvykio nukentėjusysis buvo gydomas stacionare nuo 2021 m. birželio 12 d. iki 2021 m. birželio 30 d., t. y. 18 parų. Å iuo laikotarpiu jam atlikti įvairÅ«s tyrimai (ultragarsinis tyrimas, galvos smegenų kompiuterinė tomografija, pilvo ir dubens kaulų kompiuterinė tomografija, Å¡onkaulių rentgenograma ir t. t.), chirurginis deÅ¡inės rankos dilbio žaizdos sutvarkymas, dvi operacijos – stipinkaulio distalinės dalies lūžio atvira repozicija su vidine fiksacija ir dubens lūžio atvira repozicija su priekinio segmento vidine fiksacija.

Medicininiai dokumentai taip pat patvirtina, kad operacijos pavyko sklandžiai, komplikacijų nenustatyta 2021 m. birželio 29 d. nukentėjusysis konsultuotas Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo, rekomenduota medicininė reabilitacija ar sanatorinis gydymas. 2021 m. birželio 30 d. apžiūrėjus nukentėjusįjį nustatyta, kad jo bendra būklė gera, esant sklandžiai pooperacinei būklei, jis išrašytas iš stacionaro. Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas išrašas iš SODROS patvirtina, kad A.

S. buvo laikinai nedarbingas nuo 2021 m. birželio 12 d. iki 2021 m. spalio 6 d., o AB „(duomenys neskelbtini)“ išrašas ir mokėjimo kvitas patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo atlikta stacionarinė reabilitacija, kuri truko 3 dienas.

14. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad eismo įvykis bei dėl jo kilę sunkÅ«s padariniai nukentėjusiojo sveikatai sukėlė A. S. neigiamus psichologinius iÅ¡gyvenimus (iÅ¡gÄ stį, nerimÄ , baimę, kad laikinai dėl psichologinės bÅ«klės galėjo sutrikti ir miegas), jog dėl patirtų sužalojimų ir medicininių intervencijų nukentėjusysis jautė didelį fizinį skausmÄ . Sutiktina ir su tuo, kad negebėjimas pasirÅ«pinti savimi savarankiÅ¡kai iÅ¡ karto po operacijos ir dar kurį laikÄ , kol nukentėjusiajam buvo rekomenduojamas gulimas rėžimas, taip pat galimybių aktyviai leisti laikÄ Â (įskaitant lytinių santykių turėjimÄ ), tiesiogiai bendrauti su kitais asmenimis bei dirbti sumažėjimas, taip pat turėjo įtakos A.

S. psichologinės bÅ«klės pablogėjimui, tame tarpe ir nevisavertiÅ¡kumo jausmo atsiradimui. Visos Å¡ios aplinkybės, kaip ir padarytų sveikatos sužalojimų pobÅ«dis ir sunkumas, turi bÅ«ti įvertintos nustatant A. S. priteistinos neturtinės žalos dydį. Vis tik, aptariamos pasekmės, nors ir skausmingos nukentėjusiajam, tačiau jos savaime, nenustačius jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių (liekamųjų reiÅ¡kinių) nukentėjusiojo sveikatai, nesudaro pagrindo vertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ net 20 000 Eur suma.

Teisėjų kolegija sutinka, kad kurį laikÄ dėl patirtų traumų A. S. negalėjo gyventi pilnavertiÅ¡ko gyvenimo, tame tarpe ir bėgioti, minti dviračio, kelti didelių svorių ir t. t., tačiau tai nereiÅ¡kia, jog tokių galimybių jis neturės ateityje. Kaip matyti iÅ¡ jau aukščiau aptartų duomenų, operacijos nukentėjusiajam pavyko, jokių komplikacijų po jų nenustatyta, reabilitacija, remiantis kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu pateiktais duomenimis, truko vos 3 dienas. Laikinas nedarbingumas truko nepilnai keturis mėnesius, po jų nukentėjusysis grįžo į iki įvykio buvusiÄ darbovietę, pareigų nepakeitė.

Nei ankstesnėje proceso stadijoje, nei kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ , nukentėjusysis ar jo atstovė taip pat nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusiojo dar laukia gydymas ateityje ar kokie nors liekamieji reiÅ¡kiniai. Todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad patirti sužalojimai turės įtakos A. S. gyvenimo kokybei ateityje.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma sunkiai, yra labai įvairi. Pagal paskutiniu metu susiformavusiÄ teismų praktikÄ tokiose bylose priteisiama nuo 5 000 Eur iki 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-276-458/2019, 2K-102-303/2019, 2K-219-628/2020, 2K-252-697/2020, 2K-70-458/2020, 2K-41-303/2020, 2K-20-689/2020).

Å iame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikÄ priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius iÅ¡gyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panaÅ¡iose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).

16. Dar iÅ¡samiau analizuojant naujausiÄ teismų praktikÄ eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, nustatyta, kad didesnės sumos neturtinei žalai atlyginti priteisiamos įvertinus nukentėjusiųjų sveikatai padarytus nepataisomus liekamuosius reiÅ¡kinius (pavyzdžiui, netektas darbingumo lygis). Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-458/2020 nustatyta 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusysis tapo neįgalus, negali suprasti ir valdyti savo veiksmų visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jis visiÅ¡kai priklausomas nuo kitų asmenų, nebegali pasirÅ«pinti net savimi, nebegali vaikščioti), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020 nustatyta 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusioji neteko galimybės dirbti, rÅ«pintis savimi ir kitais, ilgÄ laikÄ negalėjo vaikščioti, jai buvo atlikta kojos operacija, po Å¡ios operacijos kentėjo ir iki Å¡iol jaučia didelį fizinį skausmÄ , dabar pati sunkiai eina tik su ramentais ir dėl kojos jai toliau tęsiamas gydymas, yra nedarbinga, dėl sunkaus judėjimo su ramentais negali niekur iÅ¡eiti iÅ¡ namų), Klaipėdos apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-64-380/2021 nustatyta 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai dėl įvykio metu patirtų sužalojimų labai sunku judėti, atsirado kÅ«no deformacijos, viena koja po operacijų sutrumpėjo 1,5 cm, dėl kojų ilgio skirtumo nuolat reikalinga speciali avalynė, po operacijų likę aiÅ¡kÅ«s dideli randai, nukentėjusioji jaučia nuovargį, negali atsitÅ«pti, per ilgai sėdėti, taip pat yra protarpinis atminties netekimas, fizinis skausmas, galvos svaigimas, realybės nesuvokimas, ilgalaikis vaistų vartojimas), Vilniaus apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-310-898/2020 nustatyta 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai ilgÄ laikÄ buvo taikomas stacionarus ir reabilitacinis gydymas, sveikatos sutrikdymo pasekmės tiek fizinei, tiek psichinei nukentėjusiosios sveikatai yra ilgalaikės, nukentėjusioji prarado didelę dalį darbingumo, Å¡iuo metu yra tik 30 procentų darbinga, negali dirbti, negali tinkamai rÅ«pintis savo mažamečiais vaikais, dėl ko vienas iÅ¡ vaikų su ja nebegyvena, jai pačiai reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra, dėl nukentėjusiosios asmenybės pokyčių, susijusių su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, ženkliai sumažėjo jos socialiniai ryÅ¡iai, nutrÅ«ko santykiai su vyru, draugais, dėl sutrikusios atminties (po įvykio net neprisiminė, kad turi dukrÄ , neprisiminė paskutinių savo ketverių gyvenimo metų) nukentėjusioji negali užbaigti iki eismo įvykio pradėtų studijų ir gauti aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo).

17. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ esmės sunkiausias nukentėjusiojo patirtas ir jam daugiausiai nepatogumų sukėlęs sužalojimas yra gaktikaulio virÅ¡utinių ir apatinių Å¡akų lūžis apibus. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi apygardos teismų formuojamÄ praktikÄ naujausiose eismo įvykių, kurių metu nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kęs gaktikaulio lūžiu, ir kuriose nekonstatuoti liekamieji reiÅ¡kiniai nukentėjusiojo sveikatai, kaip kad Å¡iuo atveju, nustatė, kad nukentėjusiesiems tokiu atveju priteisiama neturtinė žala svyruoja nuo 6 250 Eur iki 14 284 Eur.

Pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-14-531/2022 nukentėjusiajam, kuriam buvo nustatytas galvos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs muÅ¡tine žaizda pakauÅ¡io srityje ir galvos smegenų sukrėtimu, poodinės kraujosruvos kairio kelio sÄ nario srityje, kairio rieÅ¡o ir dilbio srityse, kairės gūžduobės srityje, kairės plaÅ¡takos plėštinė žaizda su III-o pirÅ¡to tiesiamosios sausgyslės pilnu pažeidimu, kairio Å¡launikaulio vidinio kampo lūžis, kairės gūžduobės lūžis, kairio gaktikaulio abiejų Å¡akų lūžiai ir intraraumeninė kraujosruva Å¡ioje srityje, ir kuriam ateityje turėjo bÅ«ti atlikta dar viena operacija, buvo priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-189-574/2021 nukentėjusiajai E. P., kuri patyrė daug daugiau lūžių nei A. S., o būtent jai buvo konstatuoti daugybiniai abipusiai šonkaulių (daugumos dešinės pusės), krūtinkaulio rankenos lūžiai su plaučių sumušimu ir oro į krūtinplėvės ertmes prasiveržimu, dubens kaulų lūžiai (kryžkaulio abiejų šoninių masių ir dešiniojo gaktikaulio abiejų šakų lūžiai su abipusiu kaulinio dubens žiedo suardymu), o nukentėjusiajai N. G., kuriai buvo nustatyti dešinio gaktikaulio abiejų šakų bei kairio gaktikaulio viršutinės šakos ir kryžkaulio dešinės šoninės masės lūžiai su galimu plaučių sumušimu ir kvėpavimo nepakankamumu, buvo priteista po 6 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-321-282/2021 nukentėjusiajai, kuriai buvo konstatuotas ne tik kairiojo gaktikaulio virÅ¡utinės Å¡akos lūžis, bet ir atviras kairiojo Å¡launikaulio lūžis, buvo nuspręsta priteisti viso 14 284 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-57-360/2020 nukentėjusiajam pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydis buvo padidintas iki 20 000 Eur, tačiau jam konstatuotas ne tik gaktikaulio lūžis, bet ir deÅ¡inio smilkinkaulio įspaustinis lūžis, kaukolės pamato kaulų lūžiai, galvos smegenų deÅ¡inės smilkininės skilties sumuÅ¡imas, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio pusrutulio ir į abu galvos smegenų Å¡oninius skilvelius, deÅ¡inės akiduobės lūžiai, deÅ¡inio Å¡launikaulio lūžis, abiejų gūžduobių lūžiai, be to, buvo nustatyti ir liekamieji reiÅ¡kiniai - Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnyba nustatė nukentėjusiajam neterminuotÄ antrojo lygio nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikį.

IÅ¡ aptarto akivaizdu, kad Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis 20 000 Eur (kartu su draudimo bendrovės jau iÅ¡mokėta suma – 5 000 Eur), įvertinus bylos aplinkybes, virÅ¡ija teismų praktikoje priteisiamas sumas neturtinei žalai atlyginti panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, t. y. kai nukentėjusiesiems padaromi dubens kaulų lūžiai, dėl kurių asmenims ilgÄ laikÄ apribojama galimybė judėti, bei nenustatoma liekamųjų reiÅ¡kinių. Teisėjų kolegija nenustatė jokių objektyviai pagrįstų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas nukrypti nuo teismų praktikoje panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose paprastai priteisiamų sumų ir nukentėjusiojo A.

S. patirtÄ neturtinę žalÄ vertinti net 20 000 Eur.

18. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiojo patirta neturtinė žalÄ turėtų bÅ«ti įvertinta 20 000 Eur, be kita ko, nurodė, jog remiasi teismų praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, tačiau konkrečiai paminėdamas tik baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1A-396-478/2020. Susipažinusi su Å¡ioje byloje Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. priimta nutartimi, teisėjų kolegija nustatė, kad joje nukentėjusiosios dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta jos sveikata, patirta neturtinė žala buvo įvertinta 20 000 Eur.

Vis tik, Å¡i byla nėra tinkamas precedentas, taikytinas nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovautis Å¡ia nutartimi nėra pagrindo, nes joje ir nagrinėjamoje byloje ratio decidendi (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) yra skirtingi. Kaip matyti iÅ¡ Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-396-478/2020 priimtos nutarties motyvų, nukentėjusiajai priteistinos 20 000 Eur neturtinės žalos dydį teisėjų kolegija grindė ne tik įvykio metu patirtų sužalojimų pobÅ«džiu, iÅ¡ karto po įvykio taikyto gydymo rÅ«Å¡ies įvertinimu, laikotarpio, per kurį nukentėjusioji negalėjo vaikščioti, trukme, bet ir tuo, kad jai ateityje gali reikėti atlikti dar vienÄ operacijÄ dėl kreivai sugijusių dubens kaulų, o nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad A.

S. dar gali reikėti taikyti chirurginį gydymÄ ateityje, bÅ«tent dėl sužalojimų, patirtų eismo įvykio metu. Be to, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-396-478/2020 teisėjų kolegija įvertino ir tai, kad nukentėjusioji yra jauna mergina, o jai buvo padaryti kryžkaulio ir gaktikaulių lūžimai, dėl ko buvo suardytas dubens žiedo vientisumas, kas gali ateityje turėti įtakos jos gebėjimui iÅ¡neÅ¡ioti ar pagimdyti vaikÄ . Taigi, skirtingai nei nagrinėjamos bylos atveju, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-396-478/2020 buvo nustatyta, kad patirtų sužalojimų sunkumas ir pobÅ«dis gali turėti įtakos ir tolesnei nukentėjusiosios sveikatos bÅ«klei bei jos gyvenimo kokybei.

Dar baudžiamojoje byloje Nr. 1A-396-478/2020 teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nukentėjusioji pateikė pažymÄ , jog ji vis dar lankosi pas psichologÄ , kad jai psichologo konsultacijos rekomenduojamos ir toliau, kas rodo, jog jos teiginiai apie vis dar patiriamus iÅ¡gyvenimus ir bÅ«tinÄ psichologinę pagalbÄ nėra deklaratyvÅ«s. Tuo tarpu, įrodymų, kad A. S. bÅ«tų kreipęsis psichologinės pagalbos, į Å¡iÄ bylÄ nebuvo pateikta. Tokios aplinkybės apklausiamas pirmosios instancijos teisme nenurodė ir pats nukentėjusysis.

19. Apylinkės teismas, spręsdamas A. S. priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimÄ , kaip jau minėta, taip pat nurodė atsižvelgiantis į tai, kad nukentėjusysis yra jauno amžiaus. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pažymėta, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai, o ne nukentėjusio asmens amžius. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018), nukentėjusiojo amžiaus sureikÅ¡minimas, sprendžiant kokia pinigine iÅ¡raiÅ¡ka turėtų bÅ«ti įvertinti asmens patirti praradimai, iÅ¡ esmės pažeidžia BPK 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, susijusias su asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principu, ir neatitinka vertybinių teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijų, į kuriuos teismas, be kita ko, atsižvelgia nustatydamas neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegijos nuomone, analogiÅ¡kai, kaip pažeidžiantis asmenų lygiateisiÅ¡kumo prieÅ¡ įstatymÄ principÄ , turėtų bÅ«ti vertinamas ir apylinkės teismo argumentas, jog nukentėjusysis yra užsienio valstybės pilietis, atvykęs į LietuvÄ dirbti, kas tik sustiprina jo neigiamus iÅ¡gyvenimus, susijusius su aptariamu įvykiu.

20. Apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų vertinimo principus, įvertinęs nurodytÄ teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose ir Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes – A. S. patirtų sužalojimų mastÄ ir pobÅ«dį, jam taikyto gydymo rūšį bei trukmę, nedarbingumo ir reabilitacijos trukmę, nukentėjusiajam sukeltus fizinius nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, taip pat tai, kad objektyviais duomenimis nėra nustatyta, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai turės įtakos jo gyvenimo kokybei ateityje, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, konstatuoja, kad Å¡iuo atveju nukentėjusiojo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti tinkama satisfakcija turėtų bÅ«ti 12 000 Eur dydžio suma.

Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė AAS „(duomenys neskelbtini)“ A. S. jau yra iÅ¡mokėjusi 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , iÅ¡ Å¡ios bendrovės apylinkės teismo priteista 15 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti mažinama iki 7 000 Eur. Tenkinti apeliacinį skundÄ pilna apimtimi ir visiÅ¡kai atmesti civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatuojant, jog nukentėjusiajam draudimo bendrovės dar ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡mokėta suma – 5 000 Eur, neturtinei žalai atlyginti, yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , nėra pagrindo.

Civilinio atsakovo apeliaciniame skunde pažymima, kad draudimo bendrovės AAS „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam A. S. jau iÅ¡mokėta suma atitinka eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas, kuriose nurodoma, kad esant sunkiam sveikatos sutrikdymui neturtinės žalos dydis siekia iki 12 MMA, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad nurodomos rekomendacijos, yra tik patariamojo, o ne imperatyvaus pobÅ«džio. Teismai, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus, kiekvienu atveju privalo atsižvelgti į individualias konkrečios bylos aplinkybes, teismų suformuotÄ praktikÄ analogiÅ¡kose bylose.

Be to, skunde minimų rekomendacijų 1 punkto turinys leidžia spręsti, jog Å¡io teisės akto nuostatos, visų pirma, yra skirtos konkretiems subjektams, vykdantiems specifines funkcijas, t. y. draudikams ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. FaktÄ , jog eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui gali bÅ«ti atlyginama didesnė neturtinė žala, nei rekomendacijose nurodyti orientaciniai dydžiai, patvirtina ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo bei Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių nuostatos, kurios leidžia teigti, jog neturtinės žalos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis rekomendacijomis, tačiau dėl apskaičiuotos neturtinės žalos dydžio galima ginčytis ir Å¡ios galimybės neriboja rekomendacijose nurodyti maksimalÅ«s orientaciniai neturtinės žalos dydžiai.

Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad teismas nustatydamas nukentėjusiems neturtinės žalos dydį, turėtų vadovautis rekomendacijose nustatytų išmokų dydžio gairėmis.

21. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nukentėjusiojo atstovė advokatė Matrija Židonienė prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Byloje yra pateikti dokumentai, kurie patvirtina, jog tarp nukentėjusiojo bei advokatės buvo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis, advokatė parengė atsiliepimÄ Ä¯ civilinio atsakovo apeliacinį skundÄ ir už Å¡ios paslaugos atlikimÄ nukentėjusiajam 2022 m. balandžio 22 d. iÅ¡rašė 600 Eur sÄ skaitÄ , kuriÄ A. S. apmokėjo 2022 m. balandžio 28 d.

22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

23. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundÄ , kuris yra tenkinamas iÅ¡ dalies, pateikė tik civilinis atsakovas. Viena iÅ¡ nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, taip pat procesinių dokumentų - apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundÄ - suraÅ¡ymas. Dėl to, nukentėjusiojo turėtos iÅ¡laidos rengiant atsiliepimÄ turi bÅ«ti apmokėtos. Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų suma neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų advokatės atliktiems veiksmams ir jos darbo sÄ naudoms.

Nors advokatė parengė atsiliepimÄ Ä¯ civilinio atsakovo apeliacinį skundÄ , tačiau atkreiptinas dėmesys, jog jis nėra didelės apimties, be to, didelę jo dalį sudaro teisės normų, teismų praktikos perraÅ¡ymas, taip pat perraÅ¡ymas aplinkybių, kurios jau buvo iÅ¡dėstytos civiliniame ieÅ¡kinyje. Taip pat, nustatant priteistinų proceso iÅ¡laidų dydį, turi bÅ«ti įvertinta ir ta aplinkybė, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenumato pareigos nukentėjusiajam pateikti atsiliepimo į nuteistojo ar kitų proceso dalyvių pateiktus apeliacinius skundus.

Dėl to, kas išdėstyta, taip pat įvertinus tai, jog civilinio atsakovo skundas yra tenkinamas iš dalies, nukentėjusiojo A. S. turėtos išlaidos už advokatės paslaugas yra mažintinos iki 200 Eur.

24. Pagal BPK 312 straipsnio 3 dalį civilinis atsakovas ir jo atstovas gali apskųsti nuosprendį ar nutartį tik dėl civilinio ieÅ¡kinio. Nagrinėjamo apeliacinio skundo argumentai yra susiję su iÅ¡ civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžiu, jo nustatymo kriterijų taikymu. Atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ O. M. apeliacinio skundo dėl priimto teismo sprendimo nepadavė. Konstatuotina, kad tokioje situacijoje proceso iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ O. M. neatitiktų proceso teisės principų ir nebÅ«tų teisingas.

25. Proceso iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normose tiesiogiai nenumatytas. Kita vertus, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Å io straipsnio nuostatos taikomos priteisiant iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-11-648/2017, 2K-113-628/2020).

26. Vadovaujantis anksčiau aptartu, darytina iÅ¡vada, jog įstatymas numato galimybę priteisti proceso iÅ¡laidas iÅ¡ civilinio atsakovo, t. y. Å¡iuo atveju iÅ¡ AAS „(duomenys neskelbtini)“. Todėl nukentėjusiojo atstovės praÅ¡ymas priteisti procesines iÅ¡laidas tenkintinas ir priteisiama iÅ¡ civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam A. S. 200 Eur proceso iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms rengiant atsiliepimÄ Ä¯ civilinio atsakovo apeliacinį skundÄ apmokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a: Civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendį pakeisti: IÅ¡ civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje nukentėjusiajam A. S. priteistÄ 15 000 Eur (penkiolikos tÅ«kstančių eurų) sumÄ neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 7 000 Eur (septynių tÅ«kstančių eurų).

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje nukentėjusiajam A. S. 200 Eur (du Å¡imtus eurų) iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms rengiant atsiliepimÄ Ä¯ civilinio atsakovo apeliacinį skundÄ apmokėti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Svetlana Jurgaitienė Laima Å eputienė