2017-04-26 Nr. AB-8905-3-63-3-00258-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-382-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00258-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl atsisakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. P. (toliau – ir pareiškėja) 2017 m. vasario 28 d. kreipėsi su skundu, kuriame prašė atnaujinti terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. sausio 10 d. atsakymo Nr. ISS-90-(8.5) paduoti, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjos, atliekančios Palangos skyriaus vedėjo funkcijas, S. N. 2016 m. rugpjūčio 22 d. atsisakymą derinti teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Rąžės upės, valstybinės reikšmės miško ir (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, ir įpareigoti patvirtinti parengtą teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Rąžės upės, valstybinės reikšmės miško ir (duomenys neskelbtini), detalųjį planą.

Pareiškėja nurodė, jog 2016 m. rugpjūčio 10 d. vykusio Teritorijų planavimo komisijos posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos vedėja, atliekanti Palangos skyriaus vedėjo funkcijas, S. N. priėmė sprendimą nepritarti detaliojo plano sprendiniams. Pareiškėja, nesutikdama su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos vedėjos, atliekančios Palangos skyriaus vedėjo funkcijas, veiksmais, pateikė skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT prie ŽŪM). Pareiškėja teigė, kad atsakovas, išnagrinėjęs jos skundą, 2017 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 1SS-90-(8.5.) „Dėl teritorijų planavimo komisijoje pateiktos pastabos“ konstatavo, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos vedėja, atliekanti Palangos skyriaus vedėjo funkcijas, pagrįstai atsisakė derinti teritorijų planavimo dokumentą. Pareiškėja nurodė, jog su atsakovo sprendimu susipažino 2017 m. sausio 16 d. Pažymėjo, kad sprendime nurodyta, jog šis administracinis aktas ne vėliau nei per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėja, vadovaudamasi NŽT prie ŽŪM 2017 m. sausio 10 d. sprendime nurodyta apskundimo tvarka, 2017 m. vasario 9 d. pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Informavo, jog 2017 m. vasario 23 d. gavo Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti skundą, kadangi jis nežinybingas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Minėtame sprendime Vyriausioji administracinių ginčų komisija išaiškino, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalimi ir ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi, šio skundo nagrinėjimas priskirtinas administraciniam teismui.

Pareiškėja prašyme dėl skundo padavimo termino teigė, jog terminas praleistas dėl NŽT prie ŽŪM 2017 m. sausio 10 d. sprendime Nr. SS-90-(8.5.) „Dėl teritorijų planavimo komisijoje pateiktos pastabos“ nurodytos klaidinančios informacijos t. y. dėl objektyvių priežasčių. Akcentavo, jog skundą Vyriausiajai ginčų komisijai pateikė nepraleidus skundo padavimo termino, todėl, pareiškėjos nuomone, nurodytos aplinkybes sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėja skundo padavimo termino eigos pradžią siejo su NŽT prie ŽŪM 2017 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 1SS-90-(8.5.) „Dėl teritorijų planavimo komisijoje pateiktos pastabos“, kuriuo atsisakyta panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos vedėjos 2016 m. rugpjūčio 10 d. atsisakymą derinti detaliojo plano sprendinius, įteikimo momentu nurodydama, kad sprendimas jai įteiktas 2017 m. sausio 16 d. ir nesutikdama su priimtu sprendimu 2017 m. vasario 9 d. išsiuntė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Vyriausioji administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi skundo priėmimo klausimą, 2017 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą Nr. 2R-53 (4R-79) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui“, kuriame atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakymą nagrinėti pareiškėjos skundą motyvuoja tuo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalimi ir ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi, skundo nagrinėjimas priskirtas administracinio teismo kompetencijai.

Teismas vertino, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalis nenumato išankstinio neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos, o suteikia diskreciją pareiškėjui kreiptis su skundu į teismą arba į instituciją priėmusią administracinį sprendimą dėl jo panaikinimo administracine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatymų nuostatos, nustatančios privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai. Ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka tampa privaloma, tik kai ji yra aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatyme.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja kreipėsi į instituciją dėl administracinio sprendimo panaikinimo administracine tvarka, todėl institucijos priimtas sprendimas yra administracinis aktas, kuris gali būti savarankišku skundo nagrinėjimo dalyku.

Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėja skunde nekėlė reikalavimo panaikinti NŽT prie ŽŪM 2017 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 1SS-90-(8.5.) „Dėl teritorijų planavimo komisijoje pateiktos pastabos“, tokio reikalavimo nekėlė ir 2017 m. vasario 9 d. Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai pateiktame skunde. Taigi, įvertinęs skunde išdėstytus reikalavimus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalimi, teismas nurodė, kad dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjos S. N. 2016 m. rugpjūčio 10 d. atsisakymo pareiškėja su skundu į teismą turėjo kreiptis per vieną mėnesį nuo pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.).

Teismas nustatė, kad R. P. skundą NŽT pateikė 2016 m. lapkričio 18 d. Taigi, net šią dieną laikant data, nuo kurios skaičiuotinas terminas apie sužinojimą atsisakant derinti pateiktą teritorijų planavimo dokumento projektą, įformintą Teritorijų planavimo komisijos 2016 m. rugpjūčio 10 d. teritorijų planavimo dokumento kompleksinio derinimo protokole, teismas konstatavo, jog ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytas skundo padavimo terminas praleistas daugiau nei trimis mėnesiais (skundas paduotas 2017 m. vasario 28 d.).

Teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nurodyta sprendimų, priimtų teritorijų planavimo rengimo procese, apskundimo tvarka, o pareiškėjos prašyme dėl skundo padavimo termino atnaujinimo išdėstytos aplinkybės, dėl kurių pareiškėja praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti, yra subjektyvios ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti šį terminą, todėl atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti buvo netenkintas.

III. Pareiškėja R. P. 2017 m. kovo 14 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. pareiškėjos prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo tenkinti ir priimti skundą.

Pareiškėja teigia, kad 2017 m. sausio 10 d. NŽT atsakymas Nr. ISS-90-(8.5) jai buvo įteiktas 2017 m. sausio 16 d., kuris buvo siunčiamas adresu: (duomenys neskelbtini), paprastu laišku, be įteikimo pasirašytinai. Faktiškai minėtą laišką su NŽT atsakymu pareiškėja rado pašto dėžutėje 2017 m. sausio 16 d., o ant voko buvo anspaudas su 2017 m. sausio 11 d. data. Minėtame NŽT atsakyme buvo nurodyta, kad šis atsakymas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Akcentuoja, jog 2017 m. sausio 10 d. NŽT atsakyme dėl teritorijų planavimo komisijoje pateiktos pastabos Nr. 1SS-90-(8.5.) buvo nurodyta, kad šis atsakymas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėja, vadovaudamasi šiame atsakyme nurodyta apskundimo tvarka ir nepraleidusi termino, pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Kaip paaiškėjo vėliau, šis ginčas neteismingas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, t. y. skundas turėjo būti paduotas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Akivaizdu, kad dėl 2017 m. sausio 10 d. NŽT atsakyme nurodytos klaidinančios informacijos apie šio atsakymo apskundimo tvarką buvo praleistas terminas pateikti skundą teismui. Taigi, minėtame atsakyme nurodyta klaidinanti informacija tapo pareiškėjai objektyvia kliūtimi laiku teismui pateikti skundą, nes pateikta informacija skundo padavimą nukreipė ginčų komisijai.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriame prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas teigia, kad pareiškėja, pasinaudojusi teise kreiptis dėl sprendimo panaikinimo administracine tvarka, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos centrinę būstinę. 2017 m. sausio 10 d. raštu Nr. lSS-90-(8.5.) „Dėl teritorijų planavimo komisijoje pateiktos pastabos“, institucijai atsisakius sprendimą panaikinti, pareiškėja 2017 m. vasario 28 d. su skundu nepagrįstai, praleidus terminą, siekė tą patį sprendimą ginčyti teismine tvarka. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, teismų praktiką, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja savo skunde iš esmės prašė atnaujinti terminą skundui paduoti dėl NŽT prie ŽŪM 2017 m. sausio 10 d. sprendimo panaikinimo, tačiau toks reikalavimas nėra nurodytas pareiškėjos skundo dalyke. Skundo reikalavimais prašoma panaikinti NŽT prie ŽŪM Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjos, atliekančios Palangos skyriaus vedėjo funkcijas, S. N. 2016 m. rugpjūčio 10 d. atsisakymą derinti detaliojo plano sprendinius, ir įpareigoti patvirtinti parengtą teritorijos detalųjį planą. Tačiau skundo turinys patvirtina, jog pareiškėja siekia nuginčyti NŽT prie ŽŪM 2017 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 1SS-90-(8.5.) „Dėl teritorijų planavimo komisijoje pateiktos pastabos“, kuriuo atsisakyta panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos vedėjos 2016 m. rugpjūčio 10 d. atsisakymą derinti detaliojo plano sprendinius.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalies nuostatomis, NŽT prie ŽŪM 2017 m. sausio 10 d. sprendimas Nr. 1SS-90-(8.5.) „Dėl teritorijų planavimo komisijoje pateiktos pastabos“ yra savarankiškas administracinis aktas, galintis būti savarankišku bylos nagrinėjimo teisme dalyku. Tokias išvadas pagrindžia Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio, reglamentuojančio administracinių sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, panaikinimą, 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad teritorijų planavimo proceso (iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo) metu neteisėtai priimtus administracinius sprendimus suinteresuotų asmenų prašymu ar savo iniciatyva administracine tvarka panaikina šiuos sprendimus priėmę subjektai arba teismas. Kreiptis į sprendimus priėmusią instituciją ar teismą turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeisti. Taigi, įstatymas įtvirtina savarankišką administracinę procedūrą, kurios metu suinteresuoti asmenys gali ginčyti teritorijų planavimo procese iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priimtus administracinius sprendimus, kurios metu priimtas sprendimas bendra tvarka gali būti ginčijamas administraciniame teisme (ABTĮ 5 str., 17 str., 29 str.).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą, jį nagrinėjo neatsižvelgdamas į ABTĮ 30 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad kartu su prašymu turi būti paduotas ir skundas, t. y. turi būti pareikštas reikalavimas priimti sprendimą dėl to administracinio akto, kurio apskundimui prašoma atnaujinti terminą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuota, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-885-502/2015). Jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS6-216/2007), tinkamas skundo dalyko suformulavimas turi didelę reikšmę, nes skundo dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas būtų neįmanomas. Todėl skundo dalykas turi būti suformuluotas aiškiai, jis turėtų atitikti keliamo ginčo esmę ir teismo galias, t. y. tuos būdus, kuriais teismas gali apginti ginčijamas ar pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko, teismas paprastai neturi galimybių ir tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo.

Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėja, kreipdamasi į teismą, pati nurodo skundo dalyką, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog minėtas pareiškėjos reikalavimas ar jį pagrindžiančios aplinkybės (šiuo atveju reikalaujama panaikinti vieną teisės aktą, nors argumentuose yra nurodomas visiškai kitas teisės aktas) nėra pakankamai aiškiai nurodyta, turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą ir išaiškinti, kad dėl terminų atnaujinimo gali būti sprendžiama tik esant pareikštiems byloje reikalavimams, ir padėti pareiškėjai tinkamai įgyvendinti jos procesines teises (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Įvertinusi šiuos argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias terminų atnaujinimą ir skundo priėmimą, todėl pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą tenkina iš dalies, skundžiamą nutartį naikina ir grąžina bylą pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo (ABTĮ 151 str., 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 154 straipsnio 4 punktu

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimo spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė