2024-10-30 Nr. AB-15839-4-45-3-00390-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2522-525/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00390-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Ivetos Pelienės,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant Azerbaidžano Respublikos piliečiui E. M. A. ir jo atstovei advokatei Eglei Vrubliauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui V. J.,

vertėjui M. Z.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Azerbaidžano Respublikos piliečio E. M. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti Azerbaidžano Respublikos (toliau – ir kilmės valstybė) piliečiui E. M. A., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis), alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. sausio 7 d., bet ne ilgiau, kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Centras teikimą grindė šiais argumentais:

2.1. Užsienietis 2022 m. balandžio 5 d. buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Švedijos Karalystės pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Reglamentas „Dublinas III“), nustačius, kad Užsienietis nenustatytu laiku neteisėtai atvyko į Lietuvą ir neteisėtai gyveno Europos Sąjungos valstybėse (Italijos Respublikoje ir Švedijos Karalystėje), pasinaudodamas suklastotais dokumentais;

2.2. Užsienietis 2022 m. balandžio 8 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) pradėjo nagrinėti šį prašymą iš esmės skubos tvarka;

2.3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas Centre iki 2022 m. liepos 7 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi atmetė Užsieniečio skundą dėl minėto teismo sprendimo;

2.4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. liepos 7 d. sprendimu tenkino Centro teikimą iš dalies, t. y. skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje, iki 2022 m. spalio 7 d., bet ne ilgiau kol bus baigta prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą dėl minėto teismo sprendimo;

2.5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pakeitė alternatyvią sulaikymui priemonę ir pritaikė Užsieniečiui apgyvendinimą Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2023 m. balandžio 7 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Šios alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminas buvo pratęsiamas teismų sprendimais, vėliausias – Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 10 d. sprendimas, kuriuo šis terminas buvo pratęstas 3 mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje;

2.6. Užsienietis 2024 m. gegužės 9 d., pažeisdamas Centro vidaus tvarkos taisykles, negrįžo į apgyvendinimo vietą;

2.7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 29 d. atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą dėl Departamento 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 23S215522, kuriuo nuspręsta nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo dienos bei įvesti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo dienos;

2.8. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai 2024 m. liepos 7 d. Vilniaus mieste sustabdė patikrinti automobilį, kuriame kaip keleivis vyko Užsienietis. VSAT pareigūno 2024 m. liepos 7 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas iki 48 val., nes jo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu;

2.9. Užsienietis 2024 m. liepos 18 d. pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą. 2024 m. liepos 26 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S175986 nenagrinėti Azerbaidžano Respublikos piliečio E. A. paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Užsienietis su priimtu sprendimu nesutiko bei jį apskundė Regionų administraciniam teismui. 2024 m. rugpjūčio 8 d. Regionų administracinis teismas nutartimi, spręsdamas pareiškėjo E. A. skundo atsakovui Migracijos departamentui dėl 2024 m. liepos 26 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus klausimą, skundą atmetė. Priimtą nutartį pareiškėjas apskundė. 2024 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

2.10. 2024 m. rugsėjo 25 d. dėl Azerbaidžano piliečio E. A. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato gautas pranešimas dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00496-24, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 152-1 str. 1 d.

2.11. Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jis neteko prieglobsčio prašytojo teisinio statuso, šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl užsieniečio išsiuntimo į kilmės valstybę, taip pat yra tikimybė, kad užsienietis gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo į kilmės valstybę, kadangi užsienietis nevykdė teismo sprendimu jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, būdamas apgyvendintu VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT, bei prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, daroma išvada, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) numatyti sulaikymo pagrindai, tačiau sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme. Užsienietis iš esmės atitinka Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, užsieniečio tapatybė yra nustatyta, jo byloje nėra duomenų apie tai, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui, todėl manytina, kad yra pagrindas paskirti užsieniečiui ne sulaikymą, y. pačią griežčiausią judėjimo laisvę varžančią priemonę, bet alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. spalio 7 d. sprendimu tenkino Centro teikimą ir pratęsė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. sausio 7 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo.

4. Teismas nustatė, kad:

4.1. Centras 2024 m. liepos 17 d. raštu kreipėsi į Migracijos departamentą dėl užsieniečio readmisijos paraiškos perdavimo. Užsienietis 2024 m. liepos 18 d. pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą, tą pačią dieną Migracijos departamentas priėmė sprendimą (Nr. 24S169468) atlikti tyrimą dėl prašymo suteikti prieglobstį priimtinumo (nenagrinėjimo), nes asmuo pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų. Migracijos departamentas 2024 m. liepos 26 d. priėmė sprendimą nenagrinėti užsieniečio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, minėtame sprendime pasisakė, kad užsieniečio išsiuntimo / grąžinimo klausimas nesprendžiamas, kadangi yra įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo, išsiuntimo vykdymas pavedamas VSAT. Užsienietis minėtą Migracijos departamento sprendimą apskundė Regionų administraciniam teismui.

4.2. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi užsieniečio skundo dėl Migracijos departamento 2024 m. liepos 26 d. sprendimo netenkino, užsieniečiui šį sprendimą apskundus apeliacine tvarka, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi užsieniečio skundą atmetė, todėl Migracijos departamento 2024 m. liepos 26 d. sprendimas įsiteisėjo. Įsiteisėjus minėtam Migracijos departamento sprendimui, kuriuo nenagrinėtas užsieniečio paskesnis prieglobsčio prašymas, užsienietis neteko prieglobsčio prašytojo teisinio statuso.

5. Teismas pažymėjo, kad užsieniečio tapatybė ir pilietybė nustatytos, byloje nėra duomenų apie tai, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau teismas akcentavo, kad užsienietis pažeidė Europos Sąjungos valstybių narių migracijos įstatymus – pasibaigus jo teisėto buvimo Europos Sąjungoje terminui, iš Europos Sąjungos teritorijos neišvyko ir nuo to laiko neteisėtai gyveno Europos Sąjungos valstybėse, todėl išlieka pagrindo manyti, kad užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali vėl bandyti neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo trukdydamas įvykdyti jo atžvilgiu priimtą sprendimą dėl išsiuntimo. Teismas vertino, kad pasiekti numatytų tikslų – įvykdyti sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo, galima tik kontroliuojant užsieniečio judėjimo laisvę. Teismas sprendė, kad Centro prašoma pratęsti alternatyvi sulaikymui priemonė proporcinga siekiamiems tikslams, todėl pratęsė teismo 2024 m. liepos 31 d. sprendimu užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymą.

III. 6. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 7 d. sprendimą ir taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

7. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas Centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo (kuri de facto prilyginama sulaikymui) išnagrinėjo nedalyvaujant advokatui. Įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog: „Teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu jis turi teisę į Lietuvos valstybės garantuojamą teisinę pagalbą". Vis dėlto, ši teisė nebuvo užtikrinta, advokatas teismo posėdyje nedalyvavo ir iš teismo sprendimo negalima daryti išvados, kad Užsienietis pats atsisakė/nepageidavo, kad jam būtų teikiama teisinė pagalba.

7.2. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs, tuo labiau, jo teisėtumo ir pagrįstumo nėra peržiūrėjęs nei Regionų administracinis teismas, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Esant neįsiteisėjusiam Migracijos departamento sprendimui, apeliantas Lietuvos Respublikoje yra teisėtai ir turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, todėl jo atžvilgiu turi būti taikomos įstatymo nuostatos, kurios yra taikomos prieglobsčio prašytojams, o ne neteisėtai Lietuvoje esantiems asmenims. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir apeliantui pratęsė alternatyvią sulaikymui priemonę remdamasis įstatymo nuostatomis, kurios nėra taikomos prieglobsčio prašytojams.

7.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į tai, jog Užsienietis yra de facto sulaikytas, nes jis laikomas sulaikytų asmenų bendrabutyje, nustatant teisę judėti tik bendrabučio ribose, kuris yra aptvertas tvora ir atribotas nuo likusios Centro teritorijos be teisės laisvai judėti visoje Centro teritorijoje. Užsieniečiui iš esmės sudaryta galimybė judėti tik sulaikytųjų bendrabučio ribose, jo judėjimas yra ribojamas ir kontroliuojamas nuolat šioje zonoje ir jo prieigose budinčių pareigūnų, išeiti iš šios zonos jam negalima (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2022 m. birželio 30 d. sprendimas M. A. byloje C-72/22 PPU, ECLI:EU:C:2022:505).

7.4. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, klausimas dėl jo tapatybės nustatymo nekeliamas, Sprendime nenustatyta duomenų, jog Užsienietis šiuo metu nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nėra duomenų, jog Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui. Tad nagrinėjamu atveju nėra jokių kitų ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą taikyti Užsieniečiui tokį griežtą judėjimo laisvės apribojimą kaip de facto sulaikymas. Įvertinusi individualią Užsieniečio situaciją, laikytina, kad Įstatymo nustatyti tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte, – Užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Užsienietis apskundė 2024 m. liepos 26 d. Migracijos departamento sprendimą, kuriuo nuspręsta nenagrinėti jo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir skundas dar nėra išnagrinėtas, todėl Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą.

8.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, be kita ko, vadovavosi Įstatymo 113 str. 2 d. (kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo), kuri taikoma tiek prieglobsčio prašytojų, tiek neteisėtai esančių migrantų atžvilgiu.

8.3. Teismo posėdžio metu Apeliantas sutiko su esama teismo sudėtimi ir nepageidavo turėti atstovą teisme.

8.4. Užsienietis turi teisę judėti apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, jis gali laisvai judėti savo aukšte bei gyvenamojo pastato lauko kieme, kuriame yra įrengti lauko treniruokliai, naudotis futbolo aikštynu, esančiu centro sporto stadione, sportuoti, bendrauti su kitais užsieniečiais. Taip pat Centro patalpose yra įrengta laisvalaikio patalpa, biblioteka, maldos kambarys. Centro socialiniai darbuotojai bei nevyriausybinių organizacijų atstovai (Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, Caritas ir kt.) užsieniečiams organizuoja įvairius laisvalaikio užsiėmimus.

8.5. Atsižvelgus į tai, kad Užsienietis gyveno neteisėtai Europos Sąjungos valstybėse naudodamasis suklastotais asmens dokumentais iki kol buvo sulaikytas ir perduotas Lietuvos Respublikai pagal Dublino III reglamentą, ir į tai, kad užsienietis 2024 m. gegužės 9 d. negrįžo į apgyvendinimo vietą nustatytu laiku, bei į tai, jog turėdamas laisvą judėjimo galimybę, Užsienietis kaltinamas įvykdęs teisei priešingą veiką (jaunesnio negu 16 m. asmens viliojimas), o būtent pasikėsino į vieną jautriausių visuomenės vietų, t. y. nepilnamečių vaikų saugumą ir sveikatą, laikytina, kad tokie užsieniečio veiksmai nėra bendradarbiavimas su kompetentingomis valdžios institucijomis, kadangi jis taip elgėsi sąmoningai.

8.6. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes manytina, kad yra didelė tikimybė, jog, gavęs judėjimo laisvę, Užsienietis bandys išvykti iš Lietuvos Respublikos arba slapstysis nuo atsakingų teisėsaugos pareigūnų, taip bandydamas išvengti išsiuntimo procedūros. Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra pagrįsta ir proporcinga, siekiant užtikrinti tinkamą balansą tarp Užsieniečio judėjimo laisvės ir VSAT bei Šengeno erdvės integralumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas ir Užsieniečiui pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. sausio 7 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktuose, 2 dalyje, todėl konstatavo, kad alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

11. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė Įstatymo įtvirtintą užsieniečio teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, taip pat pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, todėl spręsdamas bylą netinkamai pritaikė teisės normas, taip pat pažymi, kad Įstatyme numatyti tikslai gali būti pasiekti ir netaikant užsieniečiui jo laisvę varžančios priemonės, todėl yra pagrindas taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nenustatant judėjimo laisvės apribojimų.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių, ir jos apribojimas yra galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016, 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1935-552/2024).

13. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 5 d. Regionui administraciniam teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento 2024 m. liepos 26 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta nenagrinėti Užsieniečio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Užsienietis taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - uždrausti išsiųsti Pareiškėją iš Lietuvos Respublikos iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir priimtas galutinis sprendimas dėl tarptautinės apsaugos jam suteikimo Lietuvos Respublikoje. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, tačiau netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Užsienietis pateikė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties dalį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi Užsieniečio atskirąjį skundą atmetė. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Užsienietis šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo statusą.

14. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

15. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas VSAT, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

16. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022, 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024).

17. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.). Įstatymo 14019 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 14019 straipsnio 21 dalyje yra nurodyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizika.

18. Įvertinusi bylos duomenis, susijusius su Užsieniečio patekimu į šalį bei buvimu čia, taip pat charakterizuojančius jį, bet kita ko, atsižvelgiant į tai, kad užsienietis į Europos Sąjungos valstybių teritoriją atvyko turėdamas Lietuvos Respublikos išduotą vizą, tačiau pasibaigus jos galiojimui neišvyko, po ją keliavo ir joje gyveno neteisėtai, Užsieniečiui anksčiau buvo pritaikyta apeliaciniame skunde prašoma švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė, jis išvyko iš Centro ir nebegrįžo praėjus nustatytam ar deklaruotam išvykimo laikui, o į Centrą jis buvo grąžintas po poros mėnesių (2024 m. liepos 7 d.), kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų (Užsienietis nepateikė jokių paaiškinimų dėl tokių teisei priešingų savo veiksmų), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas apriboti užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytam pagrindui, t. y. siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2–4, 7 punktuose nurodytas aplinkybes, nes kol nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje negalima daryti išvados, kad yra aiškūs motyvai, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, be to, apgyvendintas VSAT, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT sąlygas.

19. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog Užsieniečiui de facto yra taikomas sulaikymas, bei dėl ESTT 2022 m. birželio 30 d. sprendime, priimtame byloje C‑72/22, kuriame buvo vertinamas Įstatymo teisinis reguliavimas, leidžiantis taikyti užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo įstaigai priklausančioje teritorijoje, padarytą išvadą, kad trečiosios šalies piliečio apgyvendinimas sulaikymo centre tiek nagrinėjant jo tarptautinės apsaugos prašymą, tiek siekiant jį išsiųsti yra su laisvės suvaržymu susijusi priemonė, pažymi, jog šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo yra pasikeitęs ir nėra tapatus minimoje ESTT byloje aptartam reglamentavimui: šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad užsienietis, apgyvendintas apibrėžtoje teritorijos, gali iš jos išvykti, gavęs Centro vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą. Pažymėtina, jog Centre Užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtinosios sąlygos, reikalingos jo poreikiams patenkinti, jo judėjimo laisvė nagrinėjamu atveju nėra absoliučiai apribota tik apgyvendinimo teritorijoje, nes esant objektyviai būtinybei, Užsienietis apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti išleistas už apgyvendinimo teritorijos ribų. Byloje nėra pateikta duomenų, kad Užsienietis būtų kreipęsis į Centro vadovą ar jo įgaliotą asmenį dėl išvykimo iš Centro teritorijos, ir toks leidimas jam nebūtų duotas.

20. Nagrinėjamu atveju Užsieniečio skundas dėl Migracijos departamento 2024 m. liepos 26 d. sprendimo dar nėra išnagrinėtas, jis neturi šeiminių, socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė vertintina kaip proporcinga siekiamam tikslui.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Įstatyme įtvirtintą Užsieniečio teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba.

22. Įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu jis turi teisę į Lietuvos valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija, išklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą pažymi, jog teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme Užsienietis neteikė prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, Užsienietis, suteikus jam teisę pasisakyti, išdėstė savo argumentus, išsamiai pasisakė dėl bylos faktinių aplinkybių. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisinė pagalba užsieniečiui buvo užtikrinta byla nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju Užsieniečio procesinės teisės pažeistos nebuvo.

23. Pasisakydama dėl Užsieniečio nurodomų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes (Užsieniečio teisinę padėtį) ir pritaikė netinkamas Įstatymo nuostatas, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tačiau padarė iš esmės teisingą išvadą, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatyme numatyti pagrindai pratęsti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. sausio 7 d., bet ne ilgiau, kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

24. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Azerbaidžano Respublikos piliečio E. M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Iveta Pelienė