cd01b46d-b7d6-427f-858f-4cdfe7be184e · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-91-312/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22801-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; (S) 2.4.6.1 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Pakalnytės-TamoÅ¡iÅ«naitės (kolegijos pirmininkė), Lauretos Ulbienės, Pauliaus VerÅ¡ekio, sekretoriaujant Violetai Budžienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Jancevičiui, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, E. M. ir jos gynėjai advokatei Zitai Malovai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, E. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. M., padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduota motinos M.

M. atsakomybėn pagal laidavimÄ vieneriems metams be užstato. Baudžiamoji byla E. M. atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, E. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 1 d. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, E. M. paskirta 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant deÅ¡imties mėnesių terminÄ Å¡iai sumai iÅ¡mokėti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. E. M. pripažinta kalta dėl to, kad ji 2019 m. birželio 1 d., apie 03.42 val., Vilniaus miesto savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padariusi eismo įvykį, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jai nustatytas 1,92 promilių neblaivumas.

Å iais savo veiksmais E. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, E. M. praÅ¡o neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones arba sutrumpinti uždraudimo naudotis Å¡ia teise terminÄ iki vienerių metų.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , kas reiÅ¡kia, kad jis nepasižymi dideliu pavojingumo laipsniu. Lyginant baudžiamajame įstatyme numatytas bausmes, matyti, kad BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti prilyginama neatsargiam nusikaltimui, kadangi pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį skirtina didžiausia bausmė siekia laisvės atėmimÄ iki vienerių metų, tuo tarpu, už daugelį net ir neatsargių nusikaltimų įstatyme numatytos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės. Be to, nusikaltimas padarytas naktį, kai kelyje, o ypač automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, eismo dalyvių skaičius buvo minimalus, kas reiÅ¡kia, kad buvo mažesnė tikimybė sukelti žalÄ kitiems asmenims ar jų turtui.

Be to, maksimalus leistinas greitis toje vietoje yra 20 km/h, kas reiÅ¡kia, kad tikimybė sureaguoti į atsiradusias kliÅ«tis buvo pakankamai didelė. Å ios aplinkybės, apeliantės teigimu, patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nusikaltimo pavojingumo laipsnis nėra didelis. E. M. neblaivumo laipsnis, nors ir virÅ¡ijo 1,5 promilių ribÄ , bet nedaug.

4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apeliantė savo kaltės dėl nusikaltimo padarymo neneigia, iÅ¡ karto dėl to prisipažino ir baudžiamojo proceso neapsunkino, iÅ¡reiÅ¡kė gailestį ir apmaudÄ , tačiau akcentuoja, kad nusikaltimÄ padarė labiau dėl nežinojimo. Ji nesuprato, kad pažeidžia teisės normas, namuose vartodama alkoholį. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nusikaltimas buvo padarytas dėl neatsargumo, kaip ir numatyta BK 2811 straipsnio 2 dalyje.

5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad E. M. viena augina du vaikus, kurie lanko ugdymo įstaigas ir bÅ«relius. Savo Å¡eimÄ apeliantė iÅ¡laiko dirbdama. Praeityje ji nėra teista. Teisė vairuoti transporto priemones apeliantei ir yra reikalinga tam, kad tinkamai pasirÅ«pinti mažamečiais vaikais. Juo labiau, kad Å¡eima gyvena atokesnėje vietovėje, kur vieÅ¡asis transportas nėra iÅ¡vystytas, todėl ji su vaikais iÅ¡ esmės neturi jokios susisiekimo alternatyvos. Be to, E. M. yra patraukta ir administracinėn atsakomybėn už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos, jai buvo paskirta 600 Eur bauda, bauda sumokėta.

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikta.

7. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti, asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir jos gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Apeliacinis skundas atmestinas.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo asmens padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teisingai aiÅ¡kino ir taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonių skyrimÄ , todėl keisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

9. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau Å¡io straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, t. y. ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiÅ«ra ir Å¡i teismo diskrecija turi bÅ«ti argumentuota. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt.

Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).

10. Apeliaciniame skunde E. M. pateikia argumentus, kuriais yra siekiama sumenkinti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - nusikaltimas buvo padarytas naktį, mažai judrioje vietoje (automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje), kurioje maksimalus leistinas greitis yra nedidelis (20 km/h) ir pan. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad E. M. nėra pripažinta kalta vairavusi transporto priemonę, bÅ«dama neblaivi, tokios aplinkybės baudžiamojoje byloje nustatinėjamos nebuvo, todėl minėti apeliacinio skundo argumentai apeliantės kaltei pagal jai pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ nustatyti jokios reikÅ¡mės neturi.

Kaip savo skunde nurodo pati E. M., už padarytus KET pažeidimus, t. y. už eismo įvykio sukėlimÄ ir pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos, ji yra nubausta administracine tvarka, baudžiamojoje byloje buvo sprendžiamas apeliantės baudžiamosios atsakomybės už alkoholio vartojimÄ po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo klausimas. Tokios faktinės aplinkybės baudžiamojo proceso metu neginčijamai nustatytos, jų neneigia ir pati E. M.. Apeliacinės instancijos teismas kritiÅ¡kai vertina apeliacinio skundo argumentÄ , kad E. M. nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai virÅ¡ija 1,5 promilių ribÄ .

Kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų, apeliantei buvo nustatytas 1,92 promilių neblaivumas, kas ženkliai virÅ¡ija BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ minimaliÄ (1,51 promilės) neblaivumo ribÄ .

11. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai dėl apeliantės kaltės formos yra prieÅ¡taringi – E. M. nurodo padariusi dideliu pavojingumu nepasižymintį nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , bet tuo pačiu teigia, kad nusikaltimas buvo padarytas dėl neatsargumo, nes ji nežinojo, kad pažeidžia įstatymus, namuose vartodama alkoholinius gėrimus. Pažymėtina, kad KET 221 punkte imperatyviai numatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iÅ¡kart po eismo įvykio privalo nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, o KET 5 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo iÅ¡manyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymÄ , mokėti Taisykles ir jų laikytis.

E. M. yra įgijusi teisę vairuoti transporto priemones, ja naudojasi, dalyvauja eisme, kas reiškia, kad ji privalo išmanyti KET ir griežtai jų laikytis. Apeliantė pripažino, kad ji pajautė, kai statydama automobilį draugės kieme, kliudė dvi transporto priemones, buvo šoke, todėl savo automobilį paliko ir nuėjo pas draugę, apie eismo įvykį pranešė buvusiam sutuoktiniui, po to ėmė vartoti alkoholinius gėrimus. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad E. M., supratusi, kad sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš jo vietos, tyčia vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

12. Kaip nustatyta, E. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ . IÅ¡ Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad apeliantė per pastaruosius penkerius metus (iki nagrinėjamo įvykio) yra penkis kartus bausta administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, jau buvo sukėlusi eismo įvykį. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantė nepakankamai atsakingai atlieka vairuotojo pareigas, nesilaiko KET, šį kartÄ vėl sukėlė eismo įvykį, apie kurį nepraneÅ¡usi, nenustačius jo aplinkybių, vartojo alkoholį.

Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad E. M. pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamÄ veikÄ , taip pat kad ji praeityje nebuvo teista, buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , o taip pat ir nustatant specialiosios teisės atėmimo terminÄ , todėl pakartotinai vertinti Å¡ias aplinkybes kaip dar labiau Å¡velninančias apeliantės atsakomybę nėra teisinio pagrindo. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių terminui, nagrinėjamu atveju, yra proporcingas.

Å is terminas yra artimas minimaliam BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam tokios teisės atėmimo terminui. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininko interesai iÅ¡vengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai, taikant valstybės prievartos priemonę, yra adekvatÅ«s padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantė patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiÅ¡kiai per ilgas ar kad teismas jÄ paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Nors apeliantė viena augina du mažamečius vaikus, kurie lanko ugdymo įstaigas, iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, o taip pat ir gynėjos teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių matyti, kad E. M. šeima gyvena Grigiškėse, kas, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra atoki vietovė, o mokyklos ir darželiai yra 1-2 km atstumu nuo namų. Esant tokiems faktiniams duomenims, akivaizdu, kad tinkamu vaikų ugdymu apeliantė galės pasirūpinti ir nevairuodama transporto priemonės.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė savo trukme yra proporcinga teisės pažeidimui, ji neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo apeliantės akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti, todėl keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendį nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, E. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Virginija Pakalnytė – TamoÅ¡iÅ«naitė Laureta Ulbienė Paulius VerÅ¡ekys