2013-02-27 Nr. AB-136-3-64-3-00688-2010-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-435/2013

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00688-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1; 11.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. M. P., J. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl išvados panaikinimo, eiliškumo pakeitimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. K. skundu (I t., b. l. 2−3), kurį patikslino (I t., b. 72–73) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti Šiaulių apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Šiaulių AVA) Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Radviliškio rajono žemėtvarkos skyrius) 2010 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. SD-1329(1.9.);

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2010 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 3B(7.5)-K-930-1268;

3) pakeisti A. P. (paveldėtojai R. M. P. ir J. B.) eiliškumo grupę iš 5 į 9 pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnį, kaip nepagrįstai nustatytą, o jai, V. B. įpėdinei, gyvenančiai Kutiškiuose, nustatyti 8 eiliškumo grupę;

4) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Radviliškio žemėtvarkos skyrius) vedėją rengiamame žemėtvarkos projekte ginčo sklypą iš LVF-129 dalis 0,0663 ha, esantį prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kutiškiuose, patvirtinti V. B. vardu ir įpareigoti priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į šį žemės sklypą, perduodant įstatyminei įpėdinei;

5) atlyginti moralinę žalą, patirtą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų (teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu šią žalą įvertino 3 000 Lt).

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu (I t., b. l. 128–134) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 140–141), kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą ir įpareigoti Radviliškio žemėtvarkos skyriaus vedėją parengtame Kutiškių žemėtvarkos projekte patvirtinti ginčo sklypą (iš LVF-129 dalis 0,0663 ha) V. B. vardu, perduodant jį teisėtai įpėdinei, t. y. pareiškėjai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi (I t., b. l. 175−182) apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pareiškėja pateikė patikslintą skundą (II t., b. l. 44−45, 74), kuriuo prašė:

1) pripažinti neteisėta iš esmės ir panaikinti žemės išvadą Nr. 71-5769 išduotą Šiaulių apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Šiaulių AVA) A. P. 2003 m. gegužės 22 d. (toliau – ir Išvada);

2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio žemėtvarkos skyrių atlikti pakeitimus Šiaulių apskrities viršininko 2010 m. gegužės 4 d. įsakyme Nr. V-2420 „Dėl asmenų, pageidaujančių žemę gauti nuosavybėn, kompensuoti žemės sklypu, pirkti, nuomoti ar naudotis perduota neatlygintinai nuosavybėn valstybine žeme Radviliškio rajono Kutiškių kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“ priede išbraukiant 1 eilutės įrašus;

3) įpareigoti Radviliškio rajono Kutiškių kadastro vietovės projekte patvirtinti žemės sklypą iš LF-129 dalis 0,0663 ha, kuris ribojasi su pareiškėjos pasirinktais žemės sklypais iš LF-152 ir LF-185 V. B. vardu, priimant sprendimą atkurti nuosavybės teises į šiuos žemės sklypus.

Teigė, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2003 m. gegužės 22 d. išvada Nr. 71-5769 yra klaidinanti, nepagrįsta archyviniais, nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais, prieštaraujanti galiojantiems įstatymams. Atkreipė dėmesį, kad teismui pateiktame Radviliškio valsčiaus Karčiamų kaimo išskirstymo viensėdžiais 1928 metų plane nurodyta, kad F. P. nuosavybės teisėmis Karčiamų kaime valdė 37,90 ha žemės sklypą, o minėtoje Išvadoje nurodyta, kad F. P. nuosavybės teise valdė 3,29 ha nekilnojamą turtą Šiaulių apskrities Radviliškio rajone, Vaidulių kaime. Be to, Išvados 1.2 punktas neatitinka faktinės padėties, nes jame nurodyta, kad F. P. nuosavybės teisėmis valdytas žemės plotas užimtas asmeninio ūkio žeme, nors vėliau atsakovas tvirtino, kad Išvadoje įsivėlė klaida ir žemė atiduota pagal Valstiečių ūkio įstatymą E. C.. Pastebėjo, kad atsakovas akcentuoja gretimų kaimų (Karčiamų ir Ilguočių) ribas buvusias 1928 metais, bet nepateikia duomenų apie kaimų ribų pakeitimus vėlesniais metais, kai buvo tiesiamas kanalas, skyręs šiuos kaimus. Teigė, kad iki nacionalizacijos 1940 metais atstumas tarp šių kaimų buvo 4−6 kilometrai. Taip pat pastebėjo, kad R. M. P. teismui nepateikė dokumentų, įrodančių nuosavybės teises į neva F. P. iki nacionalizacijos Vaidulių kaime valdytą žemės sklypą. Pareiškėja pastebėjo, kad atsiliepime R. M. P. teigia, kad jį apsunkina važinėjimas į Radviliškį, nes gyvena Kaune, tačiau kartu nenurodo kokiu tikslu pasirinko žemės sklypą prie daugiabučio namo Kutiškių kaime, Radviliškio rajone. Pareiškėjos nuomone, teismui pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą kad R. M. P. žino, jog F. P. nuosavybės teisėmis valdė žemės sklypą Karčiamų, o ne Vaidulių, kaime, kaip neteisingai nurodyta Išvadoje. Pabrėžė, kad nesant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamą turtą Vaidulių kaime, Radviliškio rajone patvirtinančių dokumentų, nuosavybės teisių atkūrimas A. P. vardu prieštarautų teisės aktams.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundo patikslinimą (II t., b. l. 58−60), kuriuo prašė pareiškėjos patikslinto skundo netenkinti.

Paaiškino, kad teismui pateikti rašytiniai dokumentai įrodo, kad F. P. iki nekilnojamojo turto nacionalizacijos nuosavybės teise valdytas 37,9 ha žemės sklypas Nr. 2, pagal 1928 m. žemės planą buvęs Karčemų kaime, šiuo metu dalinai (24,74 ha) patenka į Radviliškio miesto kadastrinės vietovės teritoriją ir dalinai (13,16 ha) į Radviliškio rajono Kutiškių kadastro vietovės Vaidulių kaimo teritoriją. Į Kutiškių kadastrinės vietovės teritoriją patenkanti žemės dalis dabartiniu metu yra valstybės išperkama (natūra negrąžinama).

Teigė, kad, remiantis Išvada, A. P. (po mirties) turi teisę atkurti nuosavybės teises į Vaidulių kaime, Kutiškių kadastro vietovėje, Radviliškio seniūnijoje, Radviliškio rajone, esančios 3,29 ha valstybės išperkamos žemės plotą, užimtą ūkininko E. C. privačia žeme. Dėl šios priežasties su pareiškėjos reikalavimu pripažinti Išvadą neteisėta iš esmės ir ją panaikinti bei išbraukti A. P. iš sąrašo asmenų, kuriems projektuojami žemės sklypai Kutiškių kadastro vietovėje, nesutiko. Taip pat nurodė, kad remiantis Šiaulių apskrities viršininko 2010 m. vasario 18 d. išvada Nr. 71-6522 V.

B., kurios įpėdinė yra pareiškėja, turi teisę atkurti nuosavybės teises į Legečių (buv. Pinciukiškių) kaime, Mėnaičių kadastro vietovėje, Grinkiškio seniūnijoje, Radviliškio rajone, esančios 0,18 ha žemės plotą, kurio 0,16 ha dalis valstybės išperkama (užimta kitų asmenų privačia žeme), ir 0,02 ha − priskirta laisvam (grąžintinam) miškui. Pažymėjo, kad paskutinė V. B. gyvenamoji vietovė buvo Radviliškio miestas (Radviliškio miesto kadastro vietovė). Rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad A.

P., kuriam nustatytas 5 eiliškumas, įpėdiniai, turi pirmumą prieš V. B. (9 eiliškumas) įpėdinę (pareiškėją), renkantis Kutiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte projektuojamų žemės sklypų vietas laisvoje valstybinėje žemėje, todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo patenkinti trečiojo pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimo. Taip pat rėmėsi Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (toliau – ir Metodika) 37 punktu ir pabrėžė, kad, pareiškėja, pasirašydama 2010 m. rengto Kutiškių kadastrinės vietovės teritorijoje žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 9 eiliškumo grupės pretendentais gauti žemę žiniaraštyje, patvirtino, kad su suprojektuotų žemės sklypų (projektinis Nr. 420 (0,07 ha), Nr. 421 (0,04 ha) ir Nr. 422 (0,08 ha)) ribomis sutinka.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimu (II t., b. l. 137−144) priėmė pareiškėjos atsisakymą nuo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo ir šią administracinės bylos dalį nutraukė. Pareiškėjos skundą dėl išvados panaikinimo, pretendento eiliškumo pakeitimo, įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad iki 1940 metais įvykdytos žemės nacionalizacijos žemės sklypas Nr. 2 buvo 37,90 ha ploto ir vientisas. Teismo nuomone, byloje nustatyti duomenys nepatvirtina J. K. spėjamojo pobūdžio teiginių, jog dėl 1928−1929 metais vykusių įvairių žemės mainų F. P. vardu nurodyto žemės sklypo Nr. 2 plotas galėjo sumažėti, už tai kompensuojant žeme kitoje Karčiamų kaimo vietoje.

Teismas šalino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartyje nurodytas abejones ir į vertinęs byloje esančius įrodymus kartu su tuometinio Radviliškio valsčiaus Karčiamų kaimo vienkiemiais išskirstymo planu, F. P. žemės sklypo Nr. 2 dabartinėje situacijoje planu, Kutiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto bei Radviliškio rajono savivaldybės kaimų administracinių ribų nustatymo specialiojo plano ištraukos duomenimis, darė išvadą, kad Šiaulių apskrities Radviliškio valsčiaus Karčiamų kaimo žemės vienkiemiais išskirstymo plane sklypo Nr. 2 pietinę ribą žymėjęs kanalas yra išlikęs ir šiuo metu, be to, per nurodytą žemės sklypą pagal Radviliškio rajono bandymų stoties eksperimentinio ūkio melioracijos projektą buvo iškastas ir naujas kanalas, melioracijos projekte įvardintas ekskavatoriniu grioviu, ir šiuo metu sutampantis su Radviliškio miesto riba.

Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, kaip nepagrįstus atmetė J. K. argumentus, kad buvusios savininkės F. P. vardu valdytas žemės sklypas Nr. 2 yra ne Radviliškio rajono Vaidulių kaime ir nepatenka į Kutiškių kadastro vietovės teritoriją. Teismo nuomone, tokių teiginių nepatvirtino ir pareiškėjos parengtos dalies buvusio Karčiamų kaimo plano iškarpos sugretinimas su byloje surinkta kartografine medžiaga.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir juos pagrindžiančius įrodymus, teismas darė išvada, kad Šiaulių AVA pagrįstai nustatė, jog F. P. vardu nurodyto žemės sklypo Nr. 2 13,16 ha dalis yra Radviliškio rajone, Radviliškio seniūnijoje, Vaidulių kaime ir patenka į Radviliškio rajono Radviliškio seniūnijos Kutiškių kadastro vietovės teritoriją.

Teismas taip pat nurodė, kad byloje nustatyta, kad A. P. buvo įtrauktas į S. M. 1991 m. rugsėjo 7 d. rašytame prašyme išvardintų asmenų, siekiančių atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko valdytą žemę, sąrašą. Remdamasis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, teismas darė išvadą, kad Šiaulių AVA pagrįstai A. P. pripažino pretendentu atkurti nuosavybės teises į F. P. valdytą 37,90 ha ploto žemės sklypą, buvusį Šiaulių apskrities Radviliškio valsčiaus Karčiamų kaime. R. M. P., 2003 m. kovo 20 d. pateikus A. P. gimimo įrašą Nr. 43, patvirtinusį pretendento giminystės ryšius su buvusia žemės savininke, bei duomenis apie A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinius, Šiaulių AVA turėjo pagrindą parengti Išvadą Nr. 71-5769. Be to, byloje esantys dokumentai patvirtina nurodytos išvados duomenis, jog Radviliškio rajone Vaidulių kaime esanti F. P. žemės sklypo Nr. 2 dalis yra priskirta valstybės išperkamai žemei. Nustatyta, kad Išvada Nr. 71-5769 Radviliškio rajono Radviliškio seniūnijoje buvo gauta 2003 m. gegužės 29 d., t. y. iki Šiaulių AVA 2010 m. balandžio 1 d. Įsakymu Nr. V-1765 nustatytos datos (2010 m balandžio 15 d.). Mirusio pretendento įpėdinis R. M. P. 2003 m. rugsėjo 30 d. Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriui pateiktu prašymu pageidavo, kad už A. P. priklausančius 3,29 ha būtų suteiktas lygiavertis žemės sklypas, esantis Radviliškio seniūnijoje, Kutiškių kaime. Kutiškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo duomenimis, Šiaulių AVA 2010 m. balandžio 1 d. Įsakymu Nr. V-1765 pradėtas rengti projektas apėmė ir Kutiškių kaime esančius laisvos valstybinės žemės fondo sklypus, įskaitant ir laisvos valstybinės žemės sklypą Nr. LF-129, kuriame R. M. P. ir pasirinko pageidaujamą gauti 0,0663 ha ploto žemės sklypą.

Įvertinęs išvardinus duomenis ir atsižvelgęs į Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, teismas darė išvadą, kad A. P., miręs (duomenys neskelbtini) pretendavęs atkurti nuosavybės teises į 3,29 ha žemės, esančios Radviliškio rajone, Radviliškio seniūnijoje, Vaidulių kaime ir patenkančios į Kutiškių kadastro vietovės teritoriją, į Šiaulių AVA 2010 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. V-2420 patvirtintą asmenų sąrašą kaip 5-o eiliškumo grupę buvo įtrauktas, nepažeidžiant teisės normų reikalavimų. Dėl nurodytų priežasčių pripažinti neteisėta ir panaikinti Šiaulių AVA Išvadą Nr. 71-5769 pagrindo nėra.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus apie R. M. P. ir J. K. dalyvavimą 2010 m. gegužės 20 d. savo eiliškumo grupių susirinkimuose, teismas darė išvadą, kad 5-o ir 9-o eiliškumo grupių susirinkimai vyko, pretendentai sklypus laisvos valstybinės žemės plotuose rinkosi, nepažeidžiant Metodikos 35 punkto; R. M. P. valia pasirinkti sklypus laisvos valstybinės žemės plotuose bei jo sutikimas su projektuojamais žemės sklypais įforminti Metodikos 36 ir 37 punktuose nustatyta tvarka. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas darę išvadą, kad R. M. P., kaip į 5-o eiliškumo grupę įrašyto pretendento A. P. įpėdiniui, laisvos valstybinės žemės sklype LF-129 pasirinkus 0,0663 ha ploto sklypą, plane pažymėtą Nr. 416 ir esantį Radviliškio rajone Kutiškių kaime, J. K., kaip 9-o eiliškumo grupės pretendentės įpėdinės, teisė Kutiškių kadastro vietovėje rinktis pageidaujamus sklypus iš Šiaulių AVA 2010 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-1765 nustatytų laisvos valstybinės žemės plotų nebuvo pažeista. Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas sprendė, kad J. K. reikalavimai atlikti pakeitimus Šiaulių AVA 2010 m. gegužės 4 d. Įsakymo Nr. V-2420 priede, išbraukiant 1-os eilutės įrašus, administracinės bylos nagrinėjimo laikotarpiui bei Radviliškio rajono Kutiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte V. B. vardu iš laisvos valstybinės žemės sklypo Nr. LF-129 patvirtinti 0,0663 ha ploto žemės sklypą, besiribojantį su žemės sklypais, pareiškėjos pasirinktais iš laisvos valstybinės žemės sklypų Nr. LF-152 ir Nr. LF-185, priimant sprendimą dėl nuosavybės teisės į šiuos sklypus atkūrimo, yra nepagrįsti ir atmestini.

III. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 147−148; 149−150), kuriuo prašo:

1) panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą;

2) panaikinti žemės išvadą Nr. 71-5769, išduotą A. P. Šiaulių AVA 2003 m. gegužės 22 d. kaip neteisėtą, prieštaraujančią įstatymui;

3) įpareigoti Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio žemėtvarkos skyrių atlikti pakeitimus Šiaulių apskrities viršininko 2010 m. gegužės 4 d. įsakyme Nr. V-2420 „Asmenų, pageidaujančių žemę gauti neatlygintinai, kompensuoti žemės sklypu, pirkti, nuomoti ir naudotis perduota neatlygintinai nuosavybėn valstybinę žemę Radviliškio rajono Kutiškių kadastro vietovėje", priede išbraukiant 1 eilutės įrašus;

4) įpareigoti Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio žemėtvarkos skyrių Radviliškio rajono Kutiškių kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekte patvirtinti žemės sklypą iš LF-129 0,0663 ha dalis ir priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į šį žemės sklypą pareiškėjos mamos V. B. vardu, perduodant teisėtai įpėdinei.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas patikslintame skunde pateiktais argumentais. Papildomai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neįvertinus akivaizdžių byloje esančių dokumentų, įrodančių, kad Išvada pažeidžia Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies ir Lietuos Respublikos Vyriausybės 1997 m.rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punktą.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 163−165), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad F. P. iki nacionalizacijos valdė žemės sklypą Karčiamų, o ne Vaidulių kaime. Byloje esantys įrodymai patvirtina priešingą išvadą, kad viena F. P. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalis pagal dabartinį administracinį suskirstymą yra Radviliškio rajono Kutiškių kadastro vietovės Vaidulių kaime, o kita – Radviliškio miesto kadastro vietovėje. Atkreipia dėmesį, kad teismas, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartyje nurodytas abejones dėl F. P. vardu nurodyto sklypo Nr. 2 pietinės ribos ir šio sklypo teritorijos patekimo į Kutiškių kadastro vietovę ir bylos nagrinėjimo metu išanalizavo šio ginčo išsprendimui reikšmingus įrodymus, kurie patvirtina, jog pareiškėjos argumentai, kad F. P. vardu valdytas žemė sklypas yra ne Vaidulių kaime ir nepatenka į Kutiškių kadastro vietovės teritoriją yra nepagrįsti.

Trečiojo suinteresuoto asmens R. M. P. atstovė E. V. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 158), kuriuo prašo pareiškėjos skundus atmesti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos skundai neteisėti ir nepagrįsti.

Trečiojo suinteresuoto asmens R. M. P. atstovė advokatė A. Meškaitė pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 159−160), kuriuo prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1) Išanalizavus pareiškėjos argumentus, akivaizdu, kad jos reikalavimas grindžiamas vietovių (kaimų) buvusiais pavadinimais, o ne faktine buvusio P. šeimos žemės sklypo padėtimi. Pastebi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartyje, kuria byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad teismas privalo išsiaiškinti buvusio P. šeimos žemės sklypo tikslią padėtį, t. y. į kurią kadastro vietovę (šiuo metu) patektų buvusio P. šeimos valdyto žemės sklypo ribos. Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs visus byloje esančius dokumentus ir papildomai prijungtą kartografinę medžiagą, aiškiai nustatė buvusią P. šeimos žemės sklypo padėtį, t. y. buvo neginčijamai nustatyta, kad pagal savo plotą, kraštinių ilgį ir buvusias ribas, P. šeimos valdytas žemės sklypas (Nr. 2) šiuo metu patektų į Radviliškio miestą ir Kutiškių kadastro vietovę, kadangi buvusio Karčiamų kaimo ribos šiuo metu yra pasikeitusios. Dalis buvusio Karčiamų kaimo dabar patektų į Radviliškio mieto teritoriją, o dalis − į Vaidulių kaimo teritoriją. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad byloje nėra duomenų, P. šeima valdė žemę Vaidulių kaime, nes šiuo metu buvusio Karčiamų kaimo teritorija patenką į Vaidulių kaimą, o tai yra būtent Kutiškių kadastro vietovėje.

2) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškimas grindžiamas tik pačios pareiškėjos samprotavimais, kurie paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pateiktais pačios pareiškėjos ir/ar papildomai surinktais teismo. Todėl, nėra pagrindo naikinti administracinį aktą (išvadą), kuri suteikia pretendentui R. M. P. pirmumo teisę prieš pareiškėją, t. y. teisę 5 eiliškumo grupėje rinktis grąžintiną žemės sklypą Kutiškių kadastro vietovėje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Prieš pasisakydama dėl bylos esmės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, bylos buvimo apeliacinės instancijos teisme metu, pareiškėja pateikė prašymą, kuriame nurodė naujus reikalavimus. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismo prašo: 1) panaikinti neteisėtą išvadą Nr. 71-5769, išduotą A. P. Šiaulių AVA 2003 m. gegužės 22 d, nes išvada pažeidžia imperatyvias normas; 2) panaikinti dalį Tarnybos Radviliškio skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 30VĮ-(14.30.2.)-1568, kuriuo Radviliškio rajono Kutiškių kadastro vietovės žemės reformos projekte patvirtinti perdavimui nuosavybėn pagal neteisėtą išvadą A. P. suformuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai Kutiškiuose, Nr. plane 416, bendras plotas 0,0663 ha ir Kaneivaičiuose Nr. plane 417, bendras plotas 1,90 ha; 3) panaikinus pastarojo įsakymo dalį, patvirtinti V. B. vardu žemės sklypą Kutiškiuose, Nr. Plane 416, bendras plotas 0,0663. Įvertinus šiuos reikalavimus, akivaizdu, jog pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teismo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 130 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Be to, ABTĮ nenumato galimybės keisti ar tikslinti apeliacinio skundo, suėjus apeliacinio skundo padavimo terminui.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos reikalavimas „panaikinti dalį 2012 m. gruodžio 12 d. Tarnybos Radviliškio skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 30VĮ-(14.30.2.)-1568“ bei išvestinis reikalavimas, panaikinus pastarojo įsakymo dalį, „V. B. vardu patvirtinti 0,0663 ha žemės sklypą Kutiškiuose, plane pažymėtą Nr. 416“, apeliacinės instancijos teismo nenagrinėtini. Teismas pasisakys dėl apeliaciniame skunde (II t., b. l. 147−148; 149−150) pateiktų reikalavimų, kurie buvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo pareiškėjai nesutinkant dėl A. P. įrašymo 5-o eiliškumo grupės pretendentu gauti 0,0663 ha ploto lygiavertį sklypą, esantį Radviliškio rajono Kutiškių kadastro vietovėje. Pareiškėjos motina V. B. įrašyta į 9-o eiliškumo grupę. Pareiškėjos nuomone, A. P. ir V. B. eiliškumo grupės turi būti pakeistos.

Pretendentų eiliškumas nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 10 straipsnio 1 dalimi. Įtraukimą į 5-o eiliškumo grupę lemia tai, jog perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems (padidinti iki 30 procentų) žemės sklypai toje pat kadastrinėje vietovėje piliečiams, kurių norima susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui skirtą teritoriją (10 str. 1 d. 5 p.).

A. P. ir V. B. eiliškumas Radviliškio rajono Kutiškių kadastro vietovėje patvirtintas 2010 m. gegužės 4 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. V-2420 (I t., b. l. 28). Pareiškėjos nuomone, A. P. negalėjo būti įrašytas į 5-o eiliškumo grupę, nes buvusios savininkės – F. P. žemės sklypas buvo ne Kutiškių kadastro vietovėje.

Atsižvelgiant į pareiškėjos skundo argumentus ir ginčo santykiams aktualų teisinį reglamentavimą, teisingam bylos išsprendimui reikalinga nustatyti, ar A. P. projektuojamas žemės sklypas yra toje pačioje kadastrinėje vietovėje, kurioje žemę turėjo buvęs savininkas − F. P..

Kutiškių kadastro vietovės ribos nustatytos 2010 m. balandžio 1 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. V-1765 (I t., b. l. 23−24). Jame nurodyta, kad į Kutiškių kadastro vietovę įeina Baroniškių, Daujočių, Kaneivaičių, Kutiškių, Liutkiškių, Skirjočių ir Vaidulių kaimai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 1928 metais P. šeimos valdytas 37,90 ha ploto žemės sklypas (Šiaulių apskrities Radviliškio valsčiaus Karčiamų kaimo žemės vienkiemiais išskirstymo plane pažymėtas Nr. 2) buvo Karčiamų kaime. Šiaurinė sklypo riba ėjo geležinkelio linija Kaunas−Šiauliai, pietinė riba – ribojosi su Ilguočių kaimo žeme ir vandens kanalu, rytinėje dalyje sklypas ribojosi su sklypu Nr. 3, o vakarinėje – su sklypu Nr. 1. Vėlesni žemės sklypų mainai aptariamo ginčo plotui ir riboms įtakos neturėjo. Sklypo plotas ir ribos nepakito iki 1940 metų nacionalizacijos. Tai patvirtina byloje esantys šių vietovių planai, kiti pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai (I t., b. l. 98−119; II t., b. l. 92, 94).

Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartyje nurodytą įrodymų, leidžiančių vienareikšmiškai spręsti dėl tikslios A. P. paveldėtos žemės buvimo vietos, trūkumą ir jį pašalino išsireikalavęs ir analizavęs ginčui aktualią kartografinę medžiagą, tuometinio Vandens ūkio projektavimo instituto Šiaulių skyriaus 1970 metais parengto Radviliškio rajono bandymų stoties eksperimentinio ūkio melioracijos projekto medžiagą, jo aiškinamąjį raštą, kaip liudytoją apklausęs Kutiškių kadastro vietovės žemės reformos projekto autorę D. B..

Šiuo metu byloje esančių įrodymų visuma jau leidžia vienareikšmišką daryti išvadą, jog aptariamas žemės sklypas, iki nacionalizacijos valdytas F. P., pagal 1928 metų žemės planą buvo Karčiamų kaime. Tačiau pagal dabartinį administracinį suskirstymą, sklypas melioracijos kanalo dalijamas į dvi dalis, viena kurių (24,74 ha) patenka į Radviliškio miesto kadastrinės vietovės teritoriją, kita (13,16 ha) – į Vaidulių kaimo, kaip minėta, patenkančio į Radviliškio rajono Kutiškių kadastro vietovę, teritoriją.

Atsižvelgiant į tai, Kutiškių kadastro vietovė, laikytina ta vietove, kurioje buvo F. P. valdytas žemės sklypas ir kuriame A. P. siekė atkurti nuosavybės teises. Taigi, egzistuoja Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta sąlyga – sklypas perduodamas toje pačioje kadastro vietovėje, kurioje buvo iki nacionalizacijos. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog P. šeimos iki nacionalizacijos valdytas žemės sklypas buvo Karčiamų, o ne Vaidulių kaime, ir iš to pareiškėjos daroma išvada, jog R. M. P. į 5-ojo eiliškumo grupę įrašytas nepagrįstai, t. y. nepaisant to, jog nuosavybės teisė į žemės sklypą atkuriama ne toje pačioje kadastro vietovėje, kurioje žemę turėjo buvęs savininkas.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. P. (miręs (duomenys neskelbtini)), pretendavęs atkurti nuosavybės teises į 3,29 ha žemės, esančios Radviliškio rajone, Vaidulių kaime ir patenkančios į Kutiškių kadastro vietovės teritoriją, į Šiaulių AVA 2010 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. V-2420 patvirtintą asmenų sąrašą 5-o eiliškumo grupe įtrauktas pagrįstai, nepažeidžiant teisės normų reikalavimų.

Remiantis nurodytais argumentais atmestini ir pareiškėjos argumentai dėl Išvados neteisėtumo kaip pažeidžiančios įstatymų reikalavimus, nepagrįstos archyviniais bei nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais. Išvados (I t., b. l. 18) naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Joje teisingai nurodyta, jog buvęs savininkas F. P. nuosavybės teise 3,29 ha žemės valdė Šiaulių apskrities, Radviliškio rajono Vaidulių kaime, išvada pagrįsta surinktais nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais. Trečiųjų suinteresuotų asmenų J. B. ir R. M. P. teisę paveldėti A. P. turtą taip pat patvirtina byloje esantys įrodymai (Išvados parengimui dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 170 b. l. 19−21).

Kartu pažymėtina, jog pagal 2010 m. vasario 18 d. išvadą Nr. 71-6522 (I t., b. l. 22), V. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į Šiaulių apskrities Radviliškio rajono Legečių (buvusio Pinciukiškio) kaime esantį 18,19 ha žemės sklypą. Šis kaimas į Kutiškių kadastro vietovę nepatenka, todėl V. B. negalėjo būti įrašyta į 5-o eiliškumo grupę pretendente gauti lygiavertį žemės sklypą Kutiškių kadastro vietovėje. Ji pagrįstai buvo įrašyta į 9-o eiliškumo grupę. Ir net ir tuo atveju, jei A. P. būtų išbrauktas iš 5-o eiliškumo grupės, pareiškėjos eiliškumo grupė nuo to nepasikeistų.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Radviliškio žemėtvarkos skyrių atlikti pakeitimus Šiaulių AV įsakyme išbraukiant 1 eilutės įrašus, t. y. išbraukiant A. P. iš Asmenų, pageidaujančių žemę gauti neatlygintinai, kompensuoti žemės sklypu, pirkti, nuomoti ir naudotis perduota neatlygintinai nuosavybėn valstybinę žemę Radviliškio rajono Kutiškių kadastro vietovėje sąrašo. Kaip minėta, A. P. eiliškumas buvo nustatytas teisingai, todėl teisinio pagrindo jį iš minėto sąrašo išbraukti nėra.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjos J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dainius Raižys