2023-01-04 Nr. AB-306-3-61-3-03105-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-137-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03105-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – ir generalinis prokuroras) 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 17.9-9156 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis, eidamas (duomenys neskelbtini) vyriausiojo prokuroro pareigas, atsižvelgdamas į tai, jog generalinis prokuroras 2020 m. birželio 30 d. įsakymu nusprendė 2020 m. liepos 1 d. pradėti atranką į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Skyrius) prokuroro pareigas, 2020 m. rugpjūčio 19 d. pateikė prašymą perkelti jį į žemesnes pareigas. Generalinis prokuroras priėmė Sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo, t. y. nusprendė nestabdyti atrankos į Skyriaus prokuroro pareigas ir pareiškėjo neperkelti į žemesnes pareigas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nurodytoje atrankoje pageidaujantys užimti nurodytas pareigas ir atitinkantys Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 34 straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus prokurorai prašymą dalyvauti atrankoje ir kitus reikalingus dokumentus Generalinės prokuratūros Personalo ir teisės skyriui elektroniniu paštu gali pateikti iki 2020 m. rugsėjo 4 d. imtinai bei pakvietė pareiškėją dalyvauti šioje atrankoje. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 21 d. atsakovui pateikė prašymą pateikti duomenis apie visus prokurorus, kurie eidami pareigas, dar nepasibaigus kadencijos terminui, pateikė prašymus perkelti į žemesnes ir (ar) lygiavertes pareigas Lietuvos Respublikos prokuratūros sistemoje ir tokie prašymai nebuvo patenkinti. Taip pat pareiškėjas generaliniam prokurorui 2020 m. rugpjūčio 25 d. pateikė papildomą prašymą pateikti informaciją, ar prokurorams dar nepasibaigus kadencijai, o būtent – M. Š.-D., kuri buvo pažeminta į (duomenys neskelbtini) prokuroro pareigas, V. B., būnant (duomenys neskelbtini) pareigose, kuris pažemintas į (duomenys neskelbtini) prokuroro pareigas, A. K., būnant (duomenys neskelbtini) vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigose, pažeminant į prokuroro pareigas, buvo taikomi tokie patys principai, o, jeigu ne, paaiškinti, dėl kokių priežasčių. Pareiškėjui atsakovas 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu atsakė, jog pateikti prašomos informacijos nėra galimybės. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 4 d. generalinio prokuroro papildomai paprašė pateikti informaciją apie M. Š.-D. atleidimą iš (duomenys neskelbtini) pareigų, tačiau atsakovas prašomos informacijos nepateikė, argumentuodamas prokurorės asmens duomenimis.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo prašymas perkelti į žemesnes pareigas netenkintas iš esmės remiantis Įstatymo 26 straipsnio ir Prokurorų atrankos ir Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. I-63 (toliau – ir Nuostatai), taip pat bendraisiais principais. Sprendime cituojamos Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatos negali būti taikomos pareiškėjui, kadangi jos taikomos asmenims, siekiantiems būti priimtiems į tarnybą prokuratūroje, o šiuo atveju ketinančių dalyvauti atrankoje pretendentų į prokurorus sąrašai nebuvo paskelbti, atranka nebuvo organizuojama, nebuvo vertinamas jis pats ir kiti galimi pretendentai.

4. Pareiškėjas teigė, kad jo užimamos pareigos atitiko Nuostatų 6.12 papunktyje įtvirtintą prokurorų pareigų eilę. Sprendimo priėmimo metu jis buvo (duomenys neskelbtini) vyriausiasis prokuroras, o pareigos, į kurias pateikė prašymą perkelti, yra žemesnės. Prokurorai, kurie siekia būti perkelti į žemesnes pareigas, konkuruoja tarpusavyje ir dalyvauja atrankoje vieninteliu atveju, kai į laisvas pareigas (žemesnes) pretenduoja daugiau negu vienas prokuroras ir atrankoje dalyvauja tik šie prokurorai. Prokurorai bendroje atrankoje su kitais prokurorais, kurie siekia būti paskirtais į aukštesnes pareigas, nedalyvauja. Atranka vykdoma tik tarp prokurorų, kurie siekia būti perkelti į žemesnes pareigas ir tik tuo atveju, jeigu į laisvas pareigas pretenduoja daugiau negu vienas prokuroras. Nagrinėjamu atveju prašymą perkelti į žemesnes pareigas pateikė jis vienintelis.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad Sprendime atsakovas nurodė, jog remiasi bendraisiais objektyvumo ir efektyvumo principais, tačiau jų nesukonkretino ir neatskleidė jų turinio pritaikant susiklosčiusiai teisinei situacijai, o kiti Sprendimo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, Sprendimas neperkelti į žemesnes pareigas prieštarauja lygiateisiškumo principui.

6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad prašymą dėl perkėlimo į žemesnes pareigas jis pateikė 2020 m. rugpjūčio 19 d., o jau kitą dieną atsakovas buvo paruošęs Sprendimą netenkinti jo prašymo, nors dokumentų pateikimo data nustatyta iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. Taigi, generalinis prokuroras, nesulaukęs galimų pretendentų dokumentų pateikimo termino pabaigos ir nežinodamas, ar yra prokurorų, kurie pageidauja būti perkelti į žemesnes pareigas, priėmė Sprendimą neperkelti jo į žemesnes pareigas ir pasiūlė dalyvauti bendroje atrankoje, tokiu būtu eliminuodamas tikimybę vykti atrankai tarp prokurorų, kurie pageidauja būti perkelti į žemesnes pareigas.

7. Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi Nuostatų 34 punktu, kurio pagrindu generaliniam prokurorui suteikta diskrecijos teisė sustabdyti atranką atsiradus atitinkamoms aplinkybėms. Ši norma nėra įpareigojanti, t. y. ji suteikia teisę generaliniam prokurorui sustabdyti atranką, o šiuo atveju ir buvo pasinaudota minėta teise.

9. Atsakovas paaiškino, kad atranka į Skyriaus prokuroro pareigas buvo pradėta 2020 m. liepos 1 d., pareiškėjas prašymą perkelti į žemesnes pareigas pateikė 2020 m. rugpjūčio 19 d., jau vykstant atrankai, kurioje dalyvavo kiti pretendentai. Pareiškėjui skundžiamu Sprendimu buvo pasiūlyta dalyvauti šioje atrankoje. Pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi Nuostatų 60 punktu, kuris nustato, kad jeigu į tas pačias laisvas ar atsilaisvinsiančias pareigas pretenduoja prokuroras, vykdoma atranka, kurioje gali dalyvauti tik šie prokurorai. Tokiu atveju atranka skelbiama tik tada, kai į šias pareigas pretenduoja daugiau nei vienas prokuroras.

10. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo teiginiai, kuriais jis lygina savo teisinę padėtį su kitų prokurorų, yra nepagrįsti, kadangi M. Š.-D. ėjo (duomenys neskelbtini) vyriausiosios prokurorės pareigas ir buvo paskirta į aukštesnes (duomenys neskelbtini) pavaduotojos pareigas. Vėliau, laimėjusi atranką, ji buvo paskirta (duomenys neskelbtini). Taigi, ji nebuvo be atrankos perkelta į žemesnes pareigas. Taip pat (duomenys neskelbtini) vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A. K. perkeltas į žemesnes pareigas pasibaigus kadencijai, tuo tarpu pareiškėjo kadencija nėra pasibaigusi. (duomenys neskelbtini) vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. B. perkeltas į žemesnes pareigas generalinėje prokuratūroje, atsižvelgiant į sveikatos būklę (yra neįgalus), aplinkybes, kad jis turi būstą Vilniuje, į pabaigą ėjo jo tarnybinio būsto nuomos (duomenys neskelbtini) terminas, taip pat artėjo jo paskyrimo į pareigas kadencijos pabaiga.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. P. skundą.

12. Teismas nustatė kad generalinis prokuroras 2020 m. birželio 30 d. įsakymu nusprendė 2020 m. liepos 1 d. pradėti atranką į (duomenys neskelbtini) prokuroro pareigas. Generalinė prokuratūra 2020 m. liepos 1 d. raštu Lietuvos Respublikos prokuratūros prokurorams pranešė apie pradėtą atranką ir pasiūlė joje dalyvauti, teikiant dokumentus iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. imtinai. Pareiškėjas 2020 m. liepos 16 d. Generalinės prokuratūros Personalo ir teisės skyriui pateikė prašymą įrašyti jį į Karjeros registro perkėlimo duomenų bazę, nurodydamas, kad pageidauja būti perkeltas į (duomenys neskelbtini) prokuroro pareigas.

Generalinė prokuratūra 2020 m. liepos 17 d. sprendimu įrašė pareiškėją į Karjeros registro perkėlimo duomenų bazę kaip siekiantį (duomenys neskelbtini) prokuroro pareigų. Pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) vyriausiasis prokuroras, 2020 m. rugpjūčio 19 d. pateikė Generalinės prokuratūros Personalo ir teisės skyriui prašymą perkelti jį į žemesnes pareigas, t. y. į (duomenys neskelbtini) prokuroro pareigas. Generalinis prokuroras 2020 m. rugpjūčio 20 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė nestabdyti ir nenutraukti atrankos į Skyriaus prokuroro pareigas ir neperkelti pareiškėjo į žemesnes pareigas.

Atkreipė dėmesį, kad atranka pradėta 2020 m. liepos 1 d., dokumentus galima teikti iki 2020 m. rugsėjo 4 d. imtinai, todėl pareiškėjas buvo pakviestas dalyvauti atrankoje. Generalinė prokuratūra 2020 m. rugpjūčio 21 d. priėmė sprendimą pratęsti terminą dokumentų pateikimui iki 2020 m. rugsėjo 4 d. imtinai. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 21 d. pateikė atsakovui prašymą pateikti duomenis apie visus prokurorus, kurie eidami pareigas, dar nepasibaigus kadencijos terminui, pateikė prašymus perkelti į žemesnes ir (ar) lygiavertes pareigas Lietuvos Respublikos prokuratūros sistemoje ir tokie prašymai nebuvo patenkinti.

Taip pat 2020 m. rugpjūčio 25 d. pareikalavo pateikti informaciją, ar prokurorams, nepasibaigus kadencijai, buvo taikomi tokie patys principai, o, jei ne, paaiškinti, dėl kokių priežasčių. Generalinė prokuratūra 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu nurodė pareiškėjui neturinti galimybės pateikti prašomos informacijos. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pateikti informaciją apie M. Š.-D. atleidimą iš (duomenys neskelbtini) pareigų, tačiau atsakovas šio prašymo taip pat netenkino.

13. Teismas nurodė, kad aktualu nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

14. Teismas nurodė, kad Įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) 2 straipsnio 3 dalies, 7 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 1 dalies, 26 straipsnio 1, 7 ir 8 dalių, 34 straipsnio 1 ir 7 dalių, Nuostatų 34, 58, 60 punktų nuostatų sisteminė analizė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų, kad atsakovas, būdamas atsakingas už Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros personalo formavimą, turi diskrecijos teisę atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir yra atsakingas už pasirinkimą, kontekste leidžia daryti išvadą, kad įstatymu nėra nustatyta imperatyvaus pobūdžio kriterijų ir sąlygų, kuriems egzistuojant generalinis prokuroras būtų įpareigotas priimti įsakymą dėl asmens skyrimo į pareigas, įskaitant ir dėl jo perkėlimo į žemesnes pareigas. Nors Įstatymo 34 straipsnyje yra įtvirtinti objektyvūs kriterijai, kuriuos turi atitikti pretendentai į prokuroro pareigas, tačiau jie yra skirti pačiam asmeniui, siekiančiam eiti pareigas, t. y. šie kriterijai užtikrina galimybę pretendentui būti įrašytam į registrą ir dalyvauti atrankoje. O Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostata, jog į tarnybą prokuratūroje asmenys priimami vadovaujantis atrankos principu, bei 8 dalies nuostata, jog generalinio prokuroro nesaisto atrankos komisijos išvados, suponuoja išvadą, kad generalinis prokuroras turi diskrecijos teisę spręsti dėl atrankoje dalyvavusių pretendentų tinkamumo siekiamoms pareigoms.

15. Teismas pabrėžė, kad Įstatymo 26 straipsnio 1 ir 8 dalyse, kuriose nustatyta, kad į tarnybą prokuratūroje asmenys priimami vadovaujantis atrankos principu ir kad generalinio prokuroro nesaisto Atrankos komisijos išvados, yra įtvirtinta generalinio prokuroro, atsakingo, be kita ko, ir už prokuratūros personalo formavimą, diskrecijos teisė spręsti dėl atrankoje dalyvavusių pretendentų tinkamumo siekiamoms pareigoms. Teisės aktuose nesant įtvirtintų objektyvių kriterijų, kurie imperatyviai nulemtų generalinio prokuroro sprendimą, generalinis prokuroras turi teisę kiekvienu individualiu atveju spręsti, kuris iš Kandidatų sąraše esančių pareigūnų yra tinkamiausias vykdyti jam patikėtas pareigas. Šiuo atveju generalinis prokuroras dar 2020 m. liepos 1 d. pradėjo atranką į Skyriaus prokuroro pareigas, apie kurią buvo pranešta visiems Lietuvos Respublikos prokuratūros prokurorams. Todėl teismas preziumavo, kad pareiškėjas, jau žinodamas apie atranką, 2020 m. liepos 16 d. pateikė prašymą įrašyti jį į Karjeros registro perkėlimo duomenų bazę, o 2020 m. rugpjūčio 19 d. – prašymą perkelti jį į Skyriaus prokuroro pareigas. Tokiu atveju teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad atranka vyko kurį laiką, paraiškas dalyvauti jau buvo pateikę kiti pretendentai, todėl sustabdžius atranką būtų pažeisti jų teisėti lūkesčiai. Teismas atkreipė dėmesį, kad Sprendimu pareiškėjui taip pat buvo pasiūlyta dalyvauti atrankoje, tačiau jis šiuo pasiūlymu nepasinaudojo.

16. Teismas pažymėjo, kad Nuostatų 60 punktu (t. y. tuo atveju, jeigu į tas pačias laisvas ar atsilaisvinsiančias pareigas pretenduoja daugiau negu vienas prokuroras, vykdoma atranka, kurioje gali dalyvauti tik šie prokurorai) galima vadovautis tik tuomet, kai dar iki atrankos paskelbimo pretendentai (kiti prokurorai) būtų teikę prašymus perkelti juos į atsilaisvinančias ar laisvas pareigas ir tokiu atveju atitinkamai būtų organizuojama atranka tik šiems asmenims, neskelbiant atrankos kitiems prokurorams. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė tiek prašymą įrašyti jį į Karjeros rezervą, tiek prašymą perkelti į žemenes pareigas jau vykstant atrankai, todėl nėra pagrindo taikyti minėtą Nuostatų punktą.

17. Teismas vertino, kad atrankos paskelbimas ir nestabdymas neprieštarauja nei teisės aktuose įtvirtintiems procedūriniams reikalavimams, nei teisingumo ir operatyvumo principams, kadangi Generalinės prokuratūros vykdomos atrankos į prokuroro pareigas procedūros pateisinamos siekiu rasti tinkamiausią kandidatą šioms pareigoms. O tai leidžia daryti išvadą, kad generalinis prokuroras nagrinėjamu atveju tinkamai įgyvendino diskrecijos teisę ir ją įgyvendindamas procedūrinių normų nepažeidė. Teismas atkreipė dėmesį, kad atrankos nestabdymas nepažeidė ir pareiškėjo teisių bei interesų, kadangi jam buvo pasiūlyta dalyvauti atrankoje. Be to, teisės aktuose nesant įtvirtintų objektyvių kriterijų, kurie automatiškai suponuotų generalinio prokuroro sprendimą dėl tinkamiausio kandidato, ir atsižvelgiant į Įstatyme bei Nuostatuose įtvirtintą atrankos principą, nė vienas kandidatas negali būti tikras, kad generalinis prokuroras jį paskirs ar perkels į pareigas. Todėl generaliniam prokurorui nenutraukus atrankos, negalėjo būti pažeisti ir pareiškėjo interesai.

18. Teismas akcentavo, kad nors pareiškėjas teigia, kad jo atžvilgiu buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, kadangi anksčiau kiti prokurorai buvo perkelti į žemesnes pareigas, tačiau teismas su tuo nesutiko. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A. K. perkeltas į žemesnes pareigas pasibaigus jo paskyrimo į pareigas laikotarpiui, prokurorė M. Š.-D. buvo paskirta (duomenys neskelbtini) prokuroro pavaduotoja, vėliau – (duomenys neskelbtini), taigi ji nebuvo be atrankos perkelta į žemesnes pareigas. (duomenys neskelbtini) vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. B., atsižvelgiant į sveikatos būklę, įvertinus aplinkybes, kad turi būstą Vilniuje, į pabaigą ėjo jo tarnybinio būsto nuomos (duomenys neskelbtini) terminas, artėjo paskyrimo į pareigas kadencijos pabaiga, buvo perkeltas į žemesnes pareigas Generalinėje prokuratūroje. Pareiškėjas šių duomenų byloje niekaip nepaneigė, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo teisinė padėtis nebuvo tokia pati kaip minėtų prokurorų ir jis neturėjo būti perkeltas į žemesnes pareigas.

19. Teismas atmetė pareiškėjo skundą, nustatęs, kad generalinis prokuroras, įgyvendindamas diskrecijos teisę parenkant tinkamiausią asmenį eiti pareigas, turi teisės aktuose įtvirtintą teisę, o ne pareigą sustabdyti atranką, atsiradus pretendentui, kurį galima perkelti į pareigas, taip pat nenustatęs, jog nagrinėjamu atveju būtų pažeistos procedūrinės atrankų organizavimo taisyklės bei konstatavęs, jog ginčijamu Sprendimu nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.

III. 20. Pareiškėjas V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

21. Pareiškėjas teigia, kad teismas jo skundo neišnagrinėjo, skundžiamame sprendime tik atkartojo atsakovo poziciją. Pabrėžia, kad nekvestionuoja generalinio prokuroro diskrecijos teisės spręsti dėl atrankoje dalyvavusių pretendentų tinkamumo siekiamoms pareigoms užimti. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl padarytų procedūrinių pažeidimų nagrinėjant jo prašymą perkelti į žemesnes pareigas. Pareiškėjo teigimu, jo situacija atitiko Nuostatų 34 punkte numatytą teisinį reguliavimą. Atsiradus pretendentui (pareiškėjui), kurio teisinis statusas atitiko Nuostatų 34 punkte numatytus reikalavimus, turėjo būti taikoma Nuostatų XII skyriaus 58–63 punktuose nustatyta speciali tvarka. Atsakovas neatliko Nuostatų 62 punkte privalomų veiksmų, t. y. personalo administravimo funkcijas atliekantis padalinys Prokurorų atrankos komisijai nepateikė prokurorų (šiuo atveju pareiškėjo), siekiančių būti perkeltų į tas pačias lygiavertes ar žemesnes pareigas, sąrašo, taip pat informacijos apie juos.

22. Pareiškėjo teigimu, jo prašymas buvo teikiamas vadovaujantis Nuostatų 61 punktu, prašant atsižvelgti į Nuostatų 60 punkte sureguliuotą situaciją, kai į tas pačias laisvas ar atsilaisvinsiančias pareigas pretenduoja daugiau negu vienas prokuroras, atranka vykdoma ir joje dalyvauja tik šie prokurorai (siekiantys būti perkelti į lygiavertes ar žemesnes pareigas). Atsakovas, nelaukęs tiek karjeros siekiančių pretendentų, tiek pretendentų, kurie į pareigas galėtų būti perkelti generalinio prokuroro nustatyta tvarka, prašymų leisti dalyvauti paskelbtoje atrankoje termino pabaigos, pasiūlęs pareiškėjui dalyvauti paskelbtoje atrankoje bendra tvarka, pažeidė Nuostatų 34, 58, 62 ir 63 punktų reikalavimus.

23. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Įstatymo 26 straipsnio nuostatomis, kadangi jos taikomos asmenims, kurie siekia būti priimti į tarnybą prokuratūroje, nepasisakė dėl objektyvumo ir efektyvumo principų, kurie buvo nurodomi atsakovo kaip argumentas į pareiškėjo prašymą perkelti į žemesnes pareigas, bei kitų skunde nurodytų argumentų, neaptarė pareiškėjo kvestionuojamų atsakovo tikslų, nenurodė dėl kokių priežasčių jie nebuvo individualizuoti ir susieti su siekiamų žemesnių pareigų specifika ir su pareiškėjo asmeninėmis ir(ar) dalykinėmis savybėmis. Siūlymas dalyvauti bendroje atrankoje su prokurorais (pretendentais), kurie siekia būti paskirti į aukštesnes pareigas, prieštarauja Nuostatuose reglamentuojamai tvarkai, nes minėtų prokurorų vertinimo kriterijai negali būti vienodi.

24. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovo Sprendimas nebuvo individualizuotas su pareiškėjo asmeninėmis ir (ar) dalykinėmis savybėmis, gyvenimo aplinkybėmis, prokuratūros struktūriniais ypatumais ir pan., dėl ko pareiškėjo prašymas perkelti į žemesnes pareigas nebuvo išnagrinėtas iš esmės ir taip kaip numatyta Nuostatuose. Atsakovas, siūlydamas pareiškėjui dalyvauti atrankoje bendra tvarka, nepaneigė jo atitikties (savybės, gebėjimai, kompetencija ir kt.) siekiamoms užimti žemesnėms pareigoms.

25. Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

26. Atsakovas nurodo, kad iš Nuostatų 34 punkto dispozicijos turinio matyti, kad generaliniam prokurorui suteikta diskrecijos teisė sustabdyti atranką atsiradus atitinkamoms aplinkybėms. Nurodyta norma nėra įpareigojančio pobūdžio, o suteikia generaliniam prokurorui teisę sustabdyti atranką. Generalinis prokuroras nagrinėjamu atveju pasinaudojo šia teise.

27. Atsakovas pažymi, kad Nuostatų 58–63 punktai reglamentuoja teisinę situaciją, kai bendra tvarka atranka nėra skelbiama, bet vykdoma speciali atranka, kurioje gali dalyvauti tik į Karjeros registrą įsirašę prokurorai. Jeigu į tokias pareigas pretenduoja tik vienas prokuroras, jis yra skiriamas į šias pareigas be atrankos. Atranka buvo paskelbta bendra tvarka nuo 2020 m. liepos 1 d., pareiškėjas į Karjeros registrą buvo įrašytas 2020 m. liepos 17 d., o prašymą perkelti į žemesnes pareigas pateikė tik 2020 m. rugpjūčio 19 d., t. y. jau vykstant atrankai. Iki atrankos paskelbimo į Karjeros registrą, kaip siekiantis anksčiau minėtų pareigų, nebuvo įrašytas nė vienas prokuroras, todėl Nuostatų 58–63 punktai šiuo atveju negalėjo būti taikomi. Be to, jeigu generalinis prokuroras būtų sustabdęs atranką dėl pareiškėjo prašymo, būtų pažeisi kitų pretendentų teisėti lūkesčiai siekti pareigų, į kurias paskelbta atranka. Pareiškėjui buvo pasiūlyta dalyvauti šioje atrankoje.

28. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad nagrinėjamu atveju netaikomos Įstatymo 26 straipsnio nuostatos, kurias nurodė pirmosios instancijos teismas. Atsakovas pažymi, kad teismas atliko Įstatymo, be kita ko, ir 26 straipsnio nuostatų sisteminę analizę ir bylos nagrinėjimo dalyko ribose išaiškino generalinio prokuroro diskrecijos teisę skirti asmenis į atitinkamas prokuroro pareigas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad generalinis prokuroras, atmetęs pareiškėjo prašymą, veikė jam suteiktos diskrecijos teisės ribose.

29. Atsakovo teigimu, skundžiamas jo priimtas Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, numatytus jo priėmimo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies redakcijoje. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ir yra motyvuotas, dėl to laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

30. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl visų be išimties skunde nurodytų argumentų. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nekeičia skundžiamame teismo sprendime padarytų išvadų. Teismas visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, atsižvelgė į suformuotą teismų praktiką ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Nagrinėjome administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Sprendimą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

32. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį naikinti. Pabrėžia, kad nekvestionuoja generalinio prokuroro diskrecijos teisės spręsti dėl atrankoje dalyvavusių pretendentų tinkamumo siekiamoms pareigoms užimti. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl padarytų procedūrinių pažeidimų nagrinėjant jo prašymą perkelti į žemesnes pareigas. Pareiškėjo teigimu, jo situacija atitiko Nuostatų 34 punkte numatytą teisinį reguliavimą. Atsiradus pretendentui (pareiškėjui), kurio teisinis statusas atitiko Nuostatų 34 punkte numatytus reikalavimus, turėjo būti taikoma Nuostatų XII skyriaus 58–63 punktuose nustatyta speciali tvarka. Atsakovas neatliko Nuostatų 62 punkte privalomų veiksmų, t. y. personalo administravimo funkcijas atliekantis padalinys Prokurorų atrankos komisijai nepateikė prokurorų (šiuo atveju pareiškėjo), siekiančių būti perkeltų į tas pačias lygiavertes ar žemesnes pareigas, sąrašo, taip pat informacijos apie juos. Atsakovas, nelaukęs tiek karjeros siekiančių pretendentų, tiek pretendentų, kurie į pareigas galėtų būti perkelti generalinio prokuroro nustatyta tvarka, prašymų leisti dalyvauti paskelbtoje atrankoje termino pabaigos, pasiūlęs pareiškėjui dalyvauti paskelbtoje atrankoje bendra tvarka, pažeidė Nuostatų 34, 58, 62 ir 63 punktų reikalavimus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Įstatymo 26 straipsnio nuostatomis, kadangi jos taikomos asmenims, kurie siekia būti priimti į tarnybą prokuratūroje, nepasisakė dėl objektyvumo ir efektyvumo principų, kurie buvo nurodomi atsakovo kaip argumentas į pareiškėjo prašymą perkelti į žemesnes pareigas, bei kitų skunde nurodytų argumentų, neaptarė pareiškėjo kvestionuojamų atsakovo tikslų, nenurodė dėl kokių priežasčių jie nebuvo individualizuoti ir susieti su siekiamų žemesnių pareigų specifika ir su pareiškėjo asmeninėmis ir(ar) dalykinėmis savybėmis. Siūlymas dalyvauti bendroje atrankoje su prokurorais (pretendentais), kurie siekia būti paskirti į aukštesnes pareigas, prieštarauja Nuostatuose reglamentuojamai tvarkai, nes minėtų prokurorų vertinimo kriterijai negali būti vienodi.

33. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

34. Pareiškėjas ginčija Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl, pasak jo, padarytų procedūrinių pažeidimų nagrinėjant jo prašymą perkelti į žemesnes pareigas. Kitaip tariant, pareiškėjas nekvestionuoja generalinio prokuroro diskrecijos teisės spręsti dėl atrankoje dalyvavusių pretendentų tinkamumo siekiamoms pareigoms užimti. Šiame kontekste paminėtina, kad pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ši įstatyminė nuostata reiškia, kad ne kiekvienas procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės, todėl kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūrinio pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-439-442/2022).

35. Anot pareiškėjo, atsiradus pretendentui (pareiškėjui), kurio teisinis statusas atitiko Nuostatų 34 punkte numatytus reikalavimus, turėjo būti taikoma Nuostatų XII skyriaus 58–63 punktuose nustatyta speciali tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad Nuostatų 34 punkte įtvirtinta diskrecinė generalinio prokuroro galimybė stabdyti atranką, kuri šios bylos duomenimis buvo pradėta nuo 2020 m. liepos 1 d. Tai, kad ji nebuvo stabdyta, jokios procedūros nebuvo pažeistos. Pabrėžtina, kad tvarka, kuri numatyta Nuostatų XII skyriaus 58–63 punktuose, taikoma vykdant specialią atranką, kurioje gali dalyvauti tik į Karjeros registrą įsirašę prokurorai. Atranka buvo paskelbta bendra tvarka nuo 2020 m. liepos 1 d., pareiškėjas į Karjeros registrą buvo įrašytas 2020 m. liepos 17 d., o prašymą perkelti į žemesnes pareigas pateikė tik 2020 m. rugpjūčio 19 d., t. y. jau vykstant atrankai. Iki atrankos paskelbimo į Karjeros registrą, kaip siekiantis pareiškėjo pageidaujamų pareigų, nebuvo įrašytas nė vienas prokuroras, todėl Nuostatų 58–63 punktai šiuo atveju negalėjo būti taikomi. Atitinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, kad Sprendimas todėl, esą, yra neteisėtas.

36. Dėl pareiškėjo argumento, kad Įstatymo 26 straipsnio nuostatos taikomos asmenims, kurie siekia būti priimti į tarnybą prokuratūroje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 26 straipsnio nuostatos taikomos ne tik asmenims, kurie siekia būti priimti į tarnybą prokuratūroje, bet ir prokurorams, darantiems karjerą (Įstatymo 34 str. 1 d.).

37. Dėl pareiškėjo argumentų apie jo asmeninių ir(ar) dalykinių savybių neįvertinimą akcentuotina, kad šių savybių vertinimas sietinas su generalinio prokuroro diskrecijos teise skirti asmenį į tam tikras pareigas ar jo neskirti, bet ne su procedūromis, kurios, kaip minėta, nebuvo pažeistos.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis