ccff4d30-7620-47d4-85b1-e201bad1c9ec · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                                                Administracinė byla Nr. I-3592-331/2011                                                                                                                    Proceso Nr. 3-61-3-01762-2011-3                                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 6.7, 74. (S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant atsakovės atstovėms Daivai JuÅ¡kėnienei ir Ievai Galinauskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R.

B. skundÄ atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ? Tarnyba), trečiajam suinteresuotajam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritoriniam skyriui (toliau ? Tauragės teritorinis skyrius) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,                                    n u s t a t ė : Tauragės teritorinis skyrius 2011-01-17 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-258 pareiÅ¡kėjai nustatė 50 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba bÅ«klės“ nuo 2011-01-17 dienos iki 2012-01-16 dienos.

PareiÅ¡kėja kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos praÅ¡ydama peržiÅ«rėti Tauragės teritorinio sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjos darbingumo lygio.Tarnyba 2011-02-25 dienos sprendimu Nr. SS-779 paliko nepakeistÄ 2011-01-17 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-258 įformintÄ sprendimÄ dalyje, kuria buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „ligos arba bÅ«klės“ ir pakeitė sprendimÄ dalyje dėl darbingumo lygio termino ir nustatė 50 proc. darbingumo lygį nuo 2011-01-17 dienos iki 2017-07-29 dienos.

PareiÅ¡kėja šį sprendimÄ apskundė Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Komisija).Ginčų komisija 2011-05-03 dienos sprendimu Nr. S-308 įpareigojo TarnybÄ atlikti pakartotinį darbingumo lygio vertinimÄ .Tarnyba, vykdydama aukščiau nurodytÄ Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimÄ , atliko pakartotinį pareiÅ¡kėjos darbingumo lygio vertinimÄ ir 2011-05-18 sprendimu Nr. SS-1906 pareiÅ¡kėjai nustatė 45 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba bÅ«klės“ nuo 2011-05-18 iki 2017-07-29 (senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos) (b. l. 11?13).Nesutikdama su Tarnybos 2011-05-18 sprendimu Nr. SS-1906, pareiÅ¡kėja pateikė skundÄ Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ministerijos.

Ginčų komisija 2011-07-28 sprendimu Nr. S-448 pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė ir atsakovės 2011-05-18 sprendimÄ Nr. SS-1906 paliko nepakeistÄ (b. l. 4?10).Nesutikdama su aukščiau nurodytais sprendimais pareiÅ¡kėja R. B. skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1?3, 25?27) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ ir praÅ¡o:1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-07-28 sprendimÄ Nr. S-448;2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2011-05-18 sprendimÄ Nr. SS-1906;3) įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybÄ iÅ¡ naujo įvertinti pareiÅ¡kėjos R.

B. darbingumo lygį. PaaiÅ¡kino, kad skundžiamu sprendimu atsakovė parinko nepagrįstai didelę bazinio darbingumo vertę pagal pagrindinę diagnozę pagal TLK kodÄ G40.2 ir gretutinėje diagnozėje pagal TLK kodÄ F06.3, o taip pat nustatant bazinį darbingumÄ pagal pagrindinę diagnozę pagal TLK kodÄ G93.0, I69.0 nepagrįstai taikė Kriterijų apraÅ¡o I dalies 3.1 punktÄ , ir Å¡ie pažeidimai lėmė neteisėtÄ skundžiamų sprendimų priėmimÄ :Kriterijų apraÅ¡o I dalies 10.2 punktas numato, kad esant diagnozuotai epilepsijai (TLK kodas 40.2) su vidutinio dažnumo generalizuotais ir/ar židininiais paprastais ar sudėtingais priepuoliais, pasikartojančiais keletÄ kartų per mėnesį, esant asmenybės pasikeitimui dėl epilepsijos bazinis darbingumas nustatomas nuo 60 iki 30 procentų.

Skundžiamu sprendimu pagal Å¡iÄ diagnozę atsakovė nustatė 50 procentų, t.y. didesnę nei vidutinė bazinio darbingumo procento vertę. Liko neįvertinta tai, kad stebima neigiama Å¡ios ligos dinamika. Neįvertinta ir tai, kad VÅ¡Ä® Kauno medicinos universiteto klinikų Psichiatrijos skyriaus Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e (duomenys neskelbtini) (2009m.) nurodyta, jog pareiÅ¡kėjos darbingumo lygis yra 40 proc., o taip pat galimi ligos paÅ«mėjimai.Kriterijų apraÅ¡o II dalies 19 punktas numato, kad esant diagnozuotiems organiniams nuotaikos sutrikimams (pagal TLK diagnozės kodas F06.3) yra vertinami epizodų dažniai, epizodo trukmė, taikant adekvatų gydymÄ užsitęsusi ilgiau nei 6 mėn., ir nepavyksta pasiekti pilnavertės remisijos, rezistentiÅ¡kumas gydymui, dažna ciklų kaita ir esant Å¡iems sutrikimams bazinis darbingumas nustatomas nuo 90 iki 30 procentų.

Atsakovė pagal Å¡iÄ diagnozę nepagrįstai nustatė 50 procentų bazinio darbingumo lygį. Nepagrįstai spręsta, jog yra pasiekta dalinė remisija, nes medicininiai dokumentai Å¡iÄ iÅ¡vadÄ paneigia: epikrizėje iÅ¡ ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog „liga toliau progresuoja“.Atsakovė, nustatydama pareiÅ¡kėjos bazinį darbingumÄ pagal diagnozes pagal TLK kodus G93.0, I69.0 nepagrįstai taikė Kriterijų apraÅ¡o I dalies 3.1 punktÄ ir remiantis juo nustatė 70 procentų bazinį darbingumÄ pagal Å¡iÄ diagnozę.

Tačiau diagnozės pagal TLK-10 kodus G.93.0, I69.0 turėjo bÅ«ti vertintos ne pagal Kriterijų apraÅ¡o I dalies 3.1, o pagal 3.2 punktÄ , kadangi medicininiuose dokumentuose pareiÅ¡kėjai yra nustatyta parezė: VÅ¡Ä® Jurbarko ligoninės ligos istorijoje (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog „tirpsta tai viena, tai kita koja“, VÅ¡Ä® Kauno medicinos universiteto klinikų Psichiatrijos skyriaus Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini) (2009 m.) nurodyta, jog „vargina kojų tirpimas“.Pažymėjo, kad nuo 2009-12-08 iki 2011-05-18 teigiama linkme nepakito nė vienas baziniam darbingumui nustatyti reikÅ¡mingas kriterijus, pareiÅ¡kėjos sveikata ne gerėja, o prieÅ¡ingai ? blogėja, teigiamos dinamikos nėra, jai yra papildomai diagnozuota epilepsija.

Atsakovė skundžiamame sprendime nemotyvavo, kodėl pagal atskiras diagnozes nustatė didesnį bazinio darbingumo lygį nei buvo nustatytas anksčiau nustatinėjant pareiÅ¡kėjos bazinio darbingumo lygį, t. y. pareiÅ¡kėjai diagnozuotos ligos ankstesnių komisijų buvo vertintos kaip sukeliančios didesnį darbingumo praradimÄ nei buvo nustatytas skundžiamuose sprendimuose. Toks vertinimo pasikeitimas nėra motyvuotas.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja ir jos atstovė nedalyvavo, gautas pareiÅ¡kėjos atstovės advokatės Kristinos Pugačienės praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ pareiÅ¡kėjai bei jos atstovei nedalyvaujant.Tarnyba ir tretysis suinteresuotas asmuo Tauragės teritorinis skyrius su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime (b. l. 37?41) paaiškino, kad pareiškėjai dėl sunkiausių organizmo funkcijos sutrikimų (Organinių nuotaikos (afektinių) sutrikimų) 50 bazinio darbingumo proc. buvo padauginti iš koeficiento 0,9 ir nustatytas 45 proc. bazinis darbingumas(BDL = 50 x 0,9 ).Asmens darbingumo lygis yra nustatomas įvertinus medicininius (bazinis darbingumas) bei profesinius ? funkcinius (darbo aplinkybės) kriterijus. Darbo ir kitos aplinkybės, vadovaujantis aukščiau minėto aprašo 2 priedu, įvertintos kaip vidutinio palankumo darbui ? koeficientas 1 (nepalankios aplinkybės ? 2, vidutinio palankumo ? 5, palankios ? 0).Darbo aplinkybės vertintos taip:

1) bazinis darbingumas įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė, kadangi asmens bazinis darbingumas yra 45 proc. ir tai patenka į bazinio darbingumo lygio diapazonÄ nuo 30 iki 55;

2) atsižvelgiant į tai, kad asmens bazinis darbingumas ? 45 proc., asmuo gali dirbti 4-5 val. per dienÄ ar 3-4 dienas per savaitę ir tai yra vidutinio palankumo aplinkybė;

3) asmens išsilavinimas yra vidurinis, tai patvirtina 1975 m. diplomas, todėl šis kriterijus vertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė;

4) asmuo neturi profesinės kvalifikacijos, todėl šis kriterijus įvertintas kaip nepalanki aplinkybė;

5) asmuo neturi darbo patirties ir darbinių įgūdžių, savo 2011-01-12 prašyme dėl darbingumo lygio, nurodo, kad darbingumo lygio vertinimo metu nedirba 15 metų, o tai vertinama kaip nepalanki darbui aplinkybė;

6) asmens amžius, kreipimosi į NDNT 2011-01-17 metu, buvo 53 metai, tai patenka į intervalÄ nuo 45 metų iki 55 metų ir yra vertinama kaip vidutinio palankumo aplinkybė;

7) atsižvelgiant į tai, kad dėl asmens funkcijos sutrikimų asmeniui būtinas darbinės aplinkos pritaikymas, šis kriterijus yra įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė.Vadovaujantis kriterijų aprašo 18 punktu, numatančiu, kad, jei vertinant asmens darbingumo lygį, darbui vidutiniškai palankių aplinkybių yra dauguma, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1. Šiuo atveju 45 bazinio darbingumo proc. padauginti iš 1 ir nustatytas 45 proc. darbingumo lygis (DL = 45 x 1). Asmuo pripažintas iš dalies darbingu.             Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus R.

B. darbingumo lygio pagrįstumÄ ir teisėtumÄ pagrindžiančius motyvus, į tai, kad darbingumo lygis pareiÅ¡kėjai nustatytas nepažeidžiant darbingumo lygio nustatymÄ reglamentuojančių nuostatų, naikinti pareiÅ¡kėjos skundžiamÄ NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimÄ Nr. SS-1906 ir įpareigoti iÅ¡ naujo vertinti pareiÅ¡kėjos darbingumo lygį nėra pagrindo.Per teismo posėdį atsakovės atstovės prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.Trečiojo suinteresuoto asmens NDNT Tauragės teritorinio skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTÄ® 78 str.).

S k u n d a s a t m e s t i n a s. Å ioje byloje ginčas kilęs dėl R. B. nustatyto 45 procentų darbingumo lygio. Å iuo aspektu teismui svarbu nustatyti, ar vertinant pareiÅ¡kėjos darbingumo lygį visi kriterijai (tiek funkciniai, tiek profesiniai, tiek kiti kriterijai) buvo teisingai nustatyti ir įvertinti.Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas; Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as) ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraÅ¡as (toliau – Tvarka).Nustatyta, kad Tarnyba, vykdydama Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimÄ , atliko pakartotinį pareiÅ¡kėjos darbingumo lygio vertinimÄ ir 2011-05-18 sprendimu Nr. SS-1906 pareiÅ¡kėjai nustatė 45 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba bÅ«klės“ nuo 2011-05-18 iki 2017-07-29 (senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos) (b. l. 11?13).

Nesutikdama su Tarnybos 2011-05-18 sprendimu Nr. SS-1906, pareiÅ¡kėja pateikė skundÄ Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ministerijos, kuri 2011-07-28 sprendimu Nr. S-448 pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė ir atsakovės 2011-05-18 sprendimÄ Nr. SS-1906 paliko nepakeistÄ (b. l. 4?10).Taigi teismui svarbu nustatyti, ar atsakovė, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, teisingai vertino pareiÅ¡kėjos darbingumo lygį (tiek funkcinius, tiek profesinius, tiek kitus kriterijus).Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytÄ profesinę kompetencijÄ ar įgyti naujÄ profesinę kompetencijÄ arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus.

Pagal paminėto straipsnio 6 dalį, neįgalumas – tai dėl asmens kÅ«no sandaros funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sÄ veikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos bÅ«klės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas. Neįgalumo lygis – kompleksiÅ¡kai įvertinus nustatytas asmens sveikatos bÅ«klės, savarankiÅ¡kumo kasdieninėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).

Darbingumo lygio nustatymo tvarkÄ reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnis bei Å¡io straipsnio 8 dalies pagrindu priimtas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-03-21 įsakymas Nr. A1-78/V-179, kuriuo patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraÅ¡ai ir Å¡ių dokumentų priedai. Sutinkamai su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalimi asmenys gali bÅ«ti laikomi nedarbingais, jei nustatoma nuo 0 iki 25 procentų darbingumo, ir iÅ¡ dalies darbingi, jei asmeniui nustatoma nuo 30 iki 55 procentų darbingumo.

Kiti asmenys, kuriems nustatoma nuo 60 iki 100 procentų darbingumo, laikomu darbingais.Tvarkos apraÅ¡o 3 punkte nustatyta, kad asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumÄ (pagal ApraÅ¡o 1 priedÄ ); funkcinius kriterijus (pagal ApraÅ¡o 2 priedÄ ) ir profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (pagal ApraÅ¡o 2 priedÄ ). Tvarkos apraÅ¡o 6.1 punkte įtvirtinta, kad bazinis darbingumas yra asmens darbingumo lygis, nustatytas vadovaujantis medicininiais kriterijais.

Pagal Kriterijų apraÅ¡o 4 punktÄ , medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos bÅ«klę bei į visas jo darbingumÄ Ä¯takojančiais ligas ir traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus. Galutiniam darbingumo lygio nustatymui turi reikÅ¡mės ApraÅ¡o 3.3 punkte nurodyti kriterijai, pagal kuriuos nustatomas koeficientas, taikant kurį gaunamas galutinis darbingumo lygis, t. y. bazinis darbingumas dauginamas iÅ¡ gauto koeficiento.PareiÅ¡kėja skunde bei pateiktuose paaiÅ¡kinimuose teigia, kad atsakovė skundžiamu sprendimu parinko nepagrįstai didelę bazinio darbingumo vertę pagal TLK kodÄ F06.3, o taip pat nustatant bazinį darbingumÄ pagal pagrindinę diagnozę pagal TLK kodÄ G93.0, I69.0 nepagrįstai taikė Kriterijų apraÅ¡o I dalies 3.1 punktÄ , nevertino diagnozių pagal TLK kodus M67.8, M69.1, ir Å¡ie pažeidimai lėmė neteisėtÄ skundžiamų sprendimų priėmimÄ .Teismas su tokias jos teiginiais sutikti negali, nes jos darbingumo lygio vertinimas Tarnyboje buvo atliktas remiantis 2011-01-12 siuntime (Tarnybos byla, b. l.

59) nurodytomis ligomis pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus-10 (toliau vadinama ? TLK-10) kodus: G93.0 Smegenų cistos(kairės gumburo srities kavernoma); I69.0 Subarachnoidinės kraujosrūvos liekamieji padariniai (liekamieji reiškiniai po persirgto hemoraginio insulto 2002m.); G40.2 Nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) (dalinė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su sudėtiniais (kompleksiniais) daliniais priepuoliais bei pateiktais medicininiais dokumentais. Tarnyba vertindama bazinį pareiškėjos darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus G93.0, I69.0, pagrįstai vadovavosi Kriterijų aprašo I dalies 3.1. punktu, kurio dispozicija taikoma esant galvos ir/ar nugaros smegenų pažeidimams su lengvu funkcijos sutrikimu.

IÅ¡ byloje esančių duomenų, matyti, kad pareiÅ¡kėja 2002 metais persirgo hemoraginio insulto, buvo aptirpusi deÅ¡inė kÅ«no pusė, rasta kavernoma thalamus srityje, operacija negalima. Tačiau iÅ¡ bylos dokumentų objektyviai matyti, kad sausgyslių refleksai be žymesnės asimetrijos, t. y. normoje, kompiuterinės tomografijos tyrimas patvirtina, kad vidurio linijos struktÅ«ros nėra dislokuotos (Tarnybos byla, b. l. 56). Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, Tarnyba pareiÅ¡kėjos bazinį darbingumÄ pagal šį punktÄ pagrįstai įvertino 70 proc., kai galimos vertės, numatytos nuo 70 iki 100 proc.

Teismas negali sutikti su pareiÅ¡kėjos argumentu, kad Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti taikomas Kriterijų apraÅ¡o I dalies 3.2 punktas, nes pareiÅ¡kėjai nėra nustatytų vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimui bÅ«dingų reiÅ¡kinių ? iÅ¡reikÅ¡tos hemiparezės ar paraparezės, iÅ¡ dalies sutrikusios dubens organų funkcijos (Å¡lapinimasis ir/ar tuÅ¡tinimasis). Teismas pažymi, kad 2006 metais pareiÅ¡kėjos bazinis darbingumas buvo vertinamas pagal Kriterijų apraÅ¡o I dalies 3.2 punktÄ , nes 2006-11-30 siuntime (Tarnybos byla, b. l. 143) pažymėta liga – hemiparezė, kuri patvirtinta 2006-09-04 iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ medicininių dokumentų (Tarnybos byla, b. l. 142).

Tačiau atliekant, pareiÅ¡kėjos darbingumo lygio vertinimÄ 2011 metais, pateiktuose vertinimui paskutiniuose dokumentuose apie jos sveikatos bÅ«klę, duomenų apie iÅ¡reikÅ¡tÄ hemiparezę nėra (Tarnybos byla, b. l. 58). Siuntime (Tarnybos byla, b. l.

59) nurodyti koordinaciniai sutrikimai neiÅ¡reikÅ¡ti (Rombergo pozoje svyruoja, CBN n.y.). Vadinasi, Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo vertinti pareiÅ¡kėjos bazinį darbingumÄ pagal Kriterijų apraÅ¡o I dalies 3.2 punkto nuostatas.Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl diagnozės pagal TLK-10 kodÄ G40.2, vadovautasi Kriterijų apraÅ¡o I dalies 10.2 punktu, kurio dispozicija naudojama dėl epilepsijos, kai yra vidutinio dažnumo generalizuoti židininiai, paprasti ar sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys keletÄ kartų per mėnesį, asmenybės pasikeitimas dėl epilepsijos.

Pagal šį kodÄ darbingumo lygis numatomas nuo 30 iki 60 proc. Vertinant bazinį darbingumo lygį pagal šį punktÄ atsižvelgiama į priepuolių pobÅ«dį, sunkumÄ , dažnumÄ , pasiskirstymÄ dienos metu. Tarnyba pareiÅ¡kėjai pagrįstai nustatė 50 proc. bazinio darbingumo vertę, nes 2009 m. EEG duomenimis, kuri buvo atlikta gydantis VÅ¡Ä® Kauno medicinos universiteto klinikos Psichiatrijos skyriuje, dinamika neigiama, lyginant su 2007 m. atlikta EEG. Tarnyba taip pat atsižvelgė į rizikos veiksnius, atsižvelgė į tai, kad dabartiniu metu epilepsijos priepuoliai kartojasi kelis kartus į mėnesį (Tarnybos byla, b. l. 51?54).

Vadovaudamasi Kriterijų apraÅ¡o 6.1 punktu, nustatytas bazinis darbingumo lygis pagal Å¡iÄ diagnozę prilygintas koeficientui 0,9.Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl diagnozės pagal TLK-10 kodÄ F06.3, Tarnyba vadovavosi Kriterijų apraÅ¡o II dalies 19 punktu, kurio dispozicija tiesiogiai numato darbingumo lygio vertinimÄ dėl diagnozės pagal TLK-10 kodÄ F06.3. Pagal šį kodÄ darbingumo lygis įsakymu numatomas nuo 30 iki 90 proc. Vertinant bazinį darbingumÄ pagal šį kriterijų atsižvelgiama į epizodų dažnį, epizodo trukmę, kai taikant adekvatų gydymÄ , užsitęsusį ilgiau nei 6 mėn., nepavyksta pasiekti pilnavertės remisijos, atkreipiamas dėmesys ar yra rezistentiÅ¡kumas gydymui, dažna ciklų kaita.

PareiÅ¡kėjai tokia bazinio darbingumo lygio vertė (50 proc.) nustatyta atsižvelgiant į taikytÄ ambulatorinį gydymÄ bei gydymÄ stacionare (2009-12-10 ?2010-01-11, 2010-02-09 ? 2010-03-23, 2010-11-02 ? 2010-12-03) ir pasiektÄ dalinę remisijÄ po paskutinio gydymo 2010-11-02 ? 2010-12-03 Jurbarko ligoninės psichosomatiniame skyriuje, kuriÄ patvirtina Epikrizė iÅ¡ ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) ? gydymo eigoje pacientės bÅ«klė pagerėjo, sumažėjo nerimas, įtampa, pagerėjo nuotaika, miegas.

Pagerėjusios bÅ«klės iÅ¡raÅ¡oma tolimesniam ambulatoriniam gydymui (Tarnybos byla, b. l. 53?54). Taigi bazinis darbingumas pagal šį punktÄ pagrįstai nustatytas 50 procentų.Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl diagnozės pagal TLK-10 kodus: G55.1 Nervų Å¡aknelių ir rezginių suspaudimas; G54.4 Juosmens-kryžmens nervų Å¡aknelių ligos. Pagal Å¡iuos kodus darbingumo lygis įsakymu numatomas nuo 50 iki 70 proc. Vertinant bazinį darbingumÄ pagal Å¡iuos kriterijus atsižvelgiama asmens judesius per liemenį.

IÅ¡ byloje pateiktų medicininių dokumentų (Tarnybos byla, b. l. 53?54) matyti, kad pareiÅ¡kėjos funkciniai sutrikimai atitinka lengvus stuburo, liemens funkcijos sutrikimus. Vadinasi, bazinis darbingumas pagal šį ligos kodÄ pagrįstai nustatytas 70 procentų. Ligos diagnozės pagal TLK-10 kodÄ E04.1 Tarnyba pagrįstai nevertino, nes ji neatitinka kriterijų apraÅ¡o 1-aje priede įtvirtintų vertinimo kriterijų reikalavimųPareiÅ¡kėjos diagnozė pagal TLK-10 kodÄ I11.9 Hipertenzinė (Å¡irdies liga), Å¡irdies (kraujotakos) nepakankamumo, Tarnybos pagrįstai įvertina 80 procentų darbingumo lygio, nes NDNT siuntime Nr. 6 nurodyti nežymÅ«s pakitimai nuo 2000 metų (Tarnybos byla, b. l. 59?60).

Kitų įrodymų byloje nėra, jų taip pat nepateikė pareiÅ¡kėja. Ä®sakymu yra numatytas nuo 70 iki 80 darbingumo lygis. Vadinasi, Tarnyba pagrįstai įvertino pareiÅ¡kėjos darbingumo lygį pagal Å¡iÄ diagnozę.Ä®vertinęs nustatytas bylos aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos darbingumo lygis nustatytas teisingai ir pagrįstai, laikantis aukščiau minėto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraÅ¡o, jo 1-u bei 2-u priedų, Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraÅ¡o nuostatų.

PareiÅ¡kėjai dėl sunkiausių organizmo funkcijos sutrikimų (Organinių nuotaikos (afektinių) sutrikimų) 50 bazinio darbingumo proc. buvo padauginti iÅ¡ koeficiento 0,9 ir nustatytas 45 proc. bazinis darbingumas(BDL = 50 x 0,9 ). Tarnyba pareiÅ¡kėjos darbingumo lygį nustatė įvertinus medicininius (bazinis darbingumas) bei profesinius ? funkcinius (darbo aplinkybės) kriterijus. Darbo ir kitos aplinkybės įvertintos kaip vidutinio palankumo darbui ? koeficientas 1 (nepalankios aplinkybės ? 2, vidutinio palankumo ? 5, palankios ? 0).Å iuo atveju pareiÅ¡kėjos darbo aplinkybės vertintos: pagal bazinį darbingumÄ , kuris įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė, nes jos bazinis darbingumas yra 45 proc., patenka į bazinio darbingumo lygio diapazonÄ nuo 30 iki 55; pagal bazinį darbingumÄ (45 proc.), pareiÅ¡kėja gali dirbti 4-5 val. per dienÄ ar 3-4 dienas per savaitę, t. y. vidutinio palankumo aplinkybė; pagal pareiÅ¡kėjos iÅ¡silavinimÄ (vidurinis, patvirtina 1975 m. diplomas), todėl Å¡is kriterijus vertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė; pagal profesinę kvalifikacijÄ , Å¡is kriterijus įvertintas kaip nepalanki aplinkybė; pagal darbo patirtį ir darbinius įgÅ«džius (pareiÅ¡kėja nedirba 15 metų), tai vertinama kaip nepalanki darbui aplinkybė; pagal amžių (pareiÅ¡kėjai kreipimosi į NDNT 2011-01-17 metu, buvo 53 metai), tai patenka į intervalÄ nuo 45 metų iki 55 metų ir yra vertinama kaip vidutinio palankumo aplinkybė; pagal pareiÅ¡kėjos funkcijos sutrikimus, jai bÅ«tina darbinė aplinka pritaikymas, Å¡is kriterijus yra įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė.

Kriterijų apraÅ¡o 18 punktas, numato, kad, jei vertinant asmens darbingumo lygį, darbui vidutiniÅ¡kai palankių aplinkybių yra dauguma, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iÅ¡ koeficiento 1. Å iuo atveju 45 bazinio darbingumo proc. padauginti iÅ¡ 1 ir nustatytas 45 proc. darbingumo lygis (DL = 45 x 1). Taigi pareiÅ¡kėja Tarnybos pagrįstai pripažinta iÅ¡ dalies darbinga.             Teismas sutinka su Tarnybos pozicija, kad kiekvieno vertinimo metu darbingumo lygis nustatomas iÅ¡ naujo, vadovaujantis pateiktais medicininiais ir kitais dokumentais (siuntimo duomenimis, iÅ¡raÅ¡ais iÅ¡ medicininių dokumentų, instrumentinių, laboratorinių ir kitų tyrimų duomenimis, dokumentais, liudijančiais apie asmens iÅ¡silavinimÄ ir t.t.) ir nėra susaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo procentų.

Darbingumo lygio nustatymÄ reglamentuojantys teisės aktai tikslingai įtvirtina darbingumo lygio terminus, tam, kad pakartotinio vertinimo metu bÅ«tų galima iÅ¡ naujo objektyviai įvertinti asmens sveikatos bÅ«klės pakitimus. Tokiu bÅ«du pats teisinis reglamentavimas suponuoja galimÄ asmens darbingumo lygio kitimÄ priklausomai nuo jo sveikatos bÅ«klės atitinkamame laikotarpyje.Ä®vertinęs nustatytas aplinkybės ir vadovaudamasis teisės aktų normomis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos darbingumo lygis nustatytas nepažeidžiant darbingumo lygio nustatymÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, jai teisėtai ir pagrįstai nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, todėl Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.Teismui pripažinus, kad Komisijos 2011-07-28 sprendimas Nr. S-448 yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo naikinti Tarnybos 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. SS-1906 ir įpareigoti atlikti pakartotinį darbingumo lygio nustatymÄ , skunde iÅ¡dėstytais argumentais.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str., teismas n u s p r e n d ė :             atmesti pareiÅ¡kėjos R.

B. skundÄ kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                               Henrikas Sadauskas                                                    Teisėjai                                                                                                      Irena Paulauskienė                                                                                                                   Veslava Ruskan