ccfda59b-9a4a-45fe-a4e2-ce5b8f808183 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-24-1076/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28774-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.1; 1.2.4.4.2.2; 1.2.7.1.2.3; 1.2.7.2.2.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Bielskio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Å iukÅ¡tos, sekretoriaujant Daliai LukoÅ¡evičienei, dalyvaujant prokurorui ArÅ«nui Vereniui, nuteistajam E. S. ir jo gynėjui advokatui Mindaugui PaukÅ¡tei, nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymÄ A.

N., jos atstovui advokatui Bogdanui Chranovskiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro Antano Gubistos, nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymÄ A. N. ir jos atstovo advokato Bogdano Chranovskio, nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato Mindaugo PaukÅ¡tės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis 54 straipsnio 3 dalimi, dvejų metų laisvės atėmimo bausme, – pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis 54 straipsnio 3 dalimi, vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, – pagal BK 138 straipsnio 2 dalie 1 ir 2 punktus – vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir E. S. paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. E. S. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. birželio 16 d., apie 18.00 val., nakvynės namų „N.“ kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslÄ lytiÅ¡kai santykiauti ir tenkinti lytinę aistrÄ su mažamete (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pasikvietęs jÄ Ä¯ nurodytÄ vietÄ bei pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl jos mažametystės, priėjo prie sėdinčios nukentėjusiosios ir iÅ¡sitraukęs savo lytinį organÄ Ä¯vedė jį nukentėjusiajai į burnÄ , taip tenkino savo lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du, prieÅ¡ mažametės (duomenys neskelbtini) valiÄ , po to, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , paguldęs nukentėjusiÄ jÄ ant lovos įvedė savo lytinį organÄ jai į makÅ¡tį ir taip lytiÅ¡kai santykiavo su mažamete natÅ«raliu bÅ«du prieÅ¡ jos valiÄ , Å¡iais savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, be kita ko, sukeldamas nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį praeinančiu psichikos sutrikimu – kitomis reakcijomis į stiprų stresÄ (F43.8).

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai 2. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras A. Gubista apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalį dėl E. S. už BK 150 straipsnio 4 dalyje, 149 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų nusikalstamų veikų padarymÄ paskirtas bausmes pakeisti ir E. S. pripažintam kaltu: pagal BK 149 straipsnio 4 dalį paskirti devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 150 straipsnio 4 dalį paskirti septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir E. S. paskirti galutinę subendrintÄ devynerių metų laisvės atėmimo bausmę. 2.1. Prokuroras nurodo, kad apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , netinkamai įvertino nuteistojo E. S. bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes ir jam paskyrė per Å¡velniÄ bausmę. 2.2. Apeliantas, aptardamas bausmės paskirtį ir tikslus, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nustatytus BK 54 straipsnyje, nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę konkrečioje byloje, turi atsižvelgti taip pat ir į nusikaltusio asmens asmenybę apibÅ«dinančius požymius, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu, po jos, visuomenės intereso reikÅ¡mę vykdant teisingumÄ ir pan., nes visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimÄ , konkrečioje baudžiamojoje byloje yra vienodai svarbios tiek vertinant kiekvienÄ nustatytÄ aplinkybę atskirai, tiek ir jų visumÄ .

Nusikalstamų veikų sankcijose, dėl kurių padarymo pripažintas kaltu E. S., nustatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės. Prokuroro teigimu, apygardos teismas, pripažinęs kaltu E. S. ir paskirdamas jam bausmes, nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes Å¡i norma taikoma nustačius iÅ¡skirtines aplinkybes, patvirtinančias, kad sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Nagrinėjamu atveju, apygardos teismas taikydamas E. S. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turėjo nurodyti, kokios bylos nagrinėjimo metu nustatytos iÅ¡imtinės aplinkybės patvirtina, kad straipsnių sankcijose nustatytų bausmių paskyrimas už nusikalstamų veikų padarymÄ , aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2008, Nr. 2K-189/2008, Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-39/2009, Nr. 2K-105/2009, Nr. 2K-152/2009, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011 ir kt.). 2.3.

Prokuroras teigia, kad pirmos instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jog E. S. prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ mažametę intensyvaus smurto nenaudojo, jo veika truko labai trumpÄ laiko tarpÄ , nusikalstamos veikos padarymo metu žymÅ«s fiziniai sužalojimai nukentėjusiajai nebuvo padaryti, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad buvo pagrindas taikyti E. S. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam Å¡velnesnę bausmę nei nustato baudžiamasis įstatymas, už kurių padarymÄ E. S. buvo pripažintas kaltu, juo labiau, nebuvo nustatyta E. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Be to, apygardos teismas, paskirdamas bausmes E. S. neatsižvelgė į tai, kad jis pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino, duodamas parodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltę bandė perkelti nukentėjusiajai (kad ji jį iÅ¡provokavo padaryti nusikalstamÄ veikÄ , nors susiraÅ¡inėdamas su nukentėjusiÄ jÄ per „Instagram“ programÄ , pats nuolat jÄ kvietė susitikti, susiraÅ¡inėjimo metu melavo savo amžių, prašė, kad jų susiraÅ¡inėjimas liktų paslaptyje), nukentėjusiajai žalos neatlygino.

Taip pat nuteistasis žinojo, kad nukentėjusioji yra mažametė, jog lytiniai santykiai su tokio amžiaus vaiku yra draudžiami įstatymo, nepaisant ar tokio asmens sutikimas yra ar nėra. 2.4. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad paskiriant bausmę tai pat yra svarbus ir nuo nusikaitimo nukentėjusių asmenų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Todėl bausmė teisinga, kai jÄ skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iÅ¡ jų nesuteikiama prioritetinė reikÅ¡mė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006).

3. Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymÄ A. N. ir jos atstovas advokatas B. Chranovskij apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalį pakeisti ir E. S. pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį paskirti sankcijose nustatytas laisvės atėmimo bausmes. IÅ¡ nuteistojo E. S. praÅ¡o priteisti 500 Eur dydžio iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. 3.1. Apeliantai nesutinka dėl E. S. paskirtų bausmių dydžių pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį.

Å ios nusikalstamos veikos priskiriamos labai sunkių nusikaitimų kategorijai, todėl E. S. turėjo bÅ«ti paskirta sankcijų ribose nustatyta laisvės atėmimo bausmė. Apeliantų teigimu, Å¡iuo atveju teismas E. S. nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nenurodė, kokias aplinkybes pripažino iÅ¡imtinėmis. Teismas, taikydamas Å¡ias nuostatas, vadovavosi įprastinėmis aplinkybėmis, kurios egzistavo veikos padarymo metu, tai pat rėmėsi prielaidomis, modeliavo galimus nuteistojo E. S. veiksmus, numatant jo galimÄ elgesį tuo atveju, jeigu nukentėjusioji jam aktyviai bÅ«tų pasiprieÅ¡inusi.

Tokie pirmosios instancijos teismo argumentai negali bÅ«ti pripažinti tinkamais. Be to, E. S. dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino tik iÅ¡ dalies ir teisme, siekdamas suÅ¡velninti savo padėtį, iÅ¡ dalies pakeitė savo parodymus. 3.2. Skunde apeliantai cituoja teismų praktikÄ dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, Nr. 2K-365/2011, Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-340-648/2017, Nrt. 2K-64-303/2018) ir pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje dėl bausmės skyrimo teismas iÅ¡dėstė tik tas aplinkybes, kurių pagrindu galėjo paskirti artimas minimalioms BK 149 straipsnio 4 dalies ir 150 straipsnio 4 dalies sankcijose nustatytas bausmes.

Teismo išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti išimtinėmis, leidžiančiomis taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. 3.3. Apeliantai, cituodami skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus dėl rūšinio nusikalstamų veikų pavojingumo ir kilusių padarinių, nurodo, kad nesutinka su apygardos teismo išvada, nes įstatymų leidėjas pagal BK 149 straipsnio 4 dalyje ir 150 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nuostatas mažametystę prilygino bejėgiškai nukentėjusiosios būklei ir būtent dėl tokios būklės pasinaudojimo minėti nusikaltimai priskiriami prie labai sunkių nusikaltimų.

Ä®statyme nenustatytas papildomas nei psichinis, nei fizinis smurtas, todėl aplinkybės, kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ nebuvo naudojama psichinė ar fizinė prievarta, negali bÅ«ti pripažinta iÅ¡imtine aplinkybe, leidžiančia taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. 3.4. Be to, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę, neatsižvelgė į paskirtos bausmės ir nukentėjusiajai padarytos žalos pusiausvyrÄ . Apeliantai pažymi, kad nukentėjusiajai padaryta didelė žala, iki Å¡iol ji nėra psichologiÅ¡kai atsigavusi nuo patirto sukrėtimo, iÅ¡gyvena didelį stresÄ ir nerimÄ dėl savo ateities, pastovios bauginančios bÅ«klės. Å io įvykio pasekmės smarkiai pažeidė jos dvasinę pusiausvyrÄ , neigiamai paveikė emocinį stabilumÄ , psichologinis gydymas tęsiasi iki Å¡iol.

4. Nuteistasis E. S. ir jo gynėjas advokatas M. PaukÅ¡tė apeliaciniame skunde pateikia alternatyvius praÅ¡ymus: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendį panaikinti ir E. S. inkriminuotas nusikalstamas veikas perkvalifikuoti iÅ¡ BK 149 straipsnio 4 dalies ir 150 straipsnio 4 dalies į BK 1511 straipsnio 1 dalį ir paskirti Å¡velnesnę bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu; E. S. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus iÅ¡teisinti; iÅ¡ E. S. priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinti iki 2 000 Eur; neperkvalifikavus E. S. inkriminuotų veikų, paskirti jam Å¡velnesnes bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu; pripažinti dvi E. S. atsakomybę lengvinančias aplinkybes; pripažinti, kad 2018 m. gruodžio 10 d. kaltinamasis aktas, pakeistas 2019 m. gegužės 23 d. praÅ¡ymu, neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui kaltinamojo akto trÅ«kumams paÅ¡alinti; nuÅ¡alinti teisėjÄ J.

K. nuo Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dėl subjektyvaus Å¡aliÅ¡kumo ir BPK 58 straipsnio 2 dalies pažeidimo paskiriant Å¡iÄ bylÄ nagrinėjantį teisėjÄ bei grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo; atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir atlikti Å¡iuos veiksmus: teismo posėdyje apklausti nukentėjusiÄ jÄ (duomenys neskelbtini); nukentėjusiosios draugę J. (prokurorÄ Ä¯pareigoti pateikti jos asmeninius duomenis); apklausti vairuotojus vežusius nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ vieÅ¡butį ir iÅ¡ jo (prokurorÄ Ä¯pareigoti nustatyti Å¡iuos asmenis); paskirti E. S. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę siekiant nustatyti, ar jis neturi psichologinių bei fiziologinių sutrikimų, o taip pat, ar jo dvasinė, fizinė ir socialinė branda atitinka jo amžių, taip pat ekspertams pavesti nustatyti koks yra skirtumas tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo dvasinės ir fizinės brandos; jei nukentėjusioji nebus apklausiama teismo posėdyje, įpareigoti prokurorÄ pateikti duomenis apie nukentėjusiosios fizines savybes – detalų jos iÅ¡vaizdos apraÅ¡ymÄ , nurodant jos Å«gį ir svorį bei pateikiant nukentėjusiosios iÅ¡vaizdos nuotraukÄ . 4.1.

Apeliantai, aptardami BK 149 straipsnio 4 dalyje ir 150 straipsnio 4 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų sudėtis, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino subjektyviÄ jÄ nusikaltimų pusę. Lytinius santykius natÅ«raliu ir oraliniu bÅ«du kambaryje E. S. pripažįsta, tik neigia jų kriminalinį pobÅ«dį. Tuo tarpu seksualinius santykius duÅ¡e jis neigia. Kitų objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįsti prokuroro iÅ¡plėstÄ kaltinimÄ , byloje nėra. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , tačiau dėl santykių duÅ¡o patalpose ji apklausta nebuvo.

Taip pat ir bylos nagrinėjimo metu, pateikus naujų duomenų, apie kuriuos ikiteisminio tyrimo metu nebuvo žinoma, dėl Å¡ių aplinkybių teismas atsisakė apklausti nukentėjusiÄ jÄ . Apeliantų teigimu, toks proceso Å¡aliÅ¡kumas pažeidžia E. S. teisę gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo. Pagal teismų formuojamÄ nuosekliÄ praktikÄ , visos abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai. IÅ¡ esmės teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį į nurodytas aplinkybes atsižvelgė, tačiau paliko atvirÄ galimybę tęsti E. S. kriminalinį persekiojimÄ . 4.2.

Apeliantai nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, jį grindė teismo psichiatrijos, psichologijos akte Nr. 103MS-152/2018 pateiktomis iÅ¡vadomis, eksperčių Dovilės Prižginės ir S. S. paaiÅ¡kinimais. Apeliantų teigimu, apygardos teismas Å¡iuos įrodymus vertino neteisingai, nes iÅ¡ baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusioji nėra neįgali, neserga kokiomis nors ligomis, kurios užkirstų galimybę jai pasiprieÅ¡inti nuteistajam. IÅ¡ ekspertizės akte nurodytų aplinkybių matyti, kad nukentėjusioji galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobÅ«dį, o pažintiniai gebėjimai atitinka jos amžių.

Nors baudžiamojoje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji nuo 2013 m. iki 2017 m. ne kartÄ lankėsi ir buvo konsultuota psichiatro bei psichologo, tačiau objektyvių duomenų, kad ji bÅ«tų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra pateikta. 4.3. Apeliantai, analizuodami BK 149 straipsnio 4 dalyje ir 150 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimų dalykų požymius, teigia, kad baudžiamojoje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji suvokė su ja atliekamų veiksmų esmę ir davė sutikimÄ tokiems santykiams.

Tai patvirtina nukentėjusiosios susiraÅ¡inėjimo su nuteistuoju turinys ir jos pačios atlikti veiksmai svečių namuose. Apeliantai, cituodami nukentėjusioji apklausos vykusios pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ turinį, nurodo, kad Å¡ios apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad joks smurtas prieÅ¡ jÄ nebuvo naudojamas, taip pat, kad ji nesakė, jog nenori lytinių santykių. Nors nukentėjusioji nurodė, kad ji nemoka pasakyti „Ne“, tačiau bÅ«tina įvertinti situacijÄ ir iÅ¡ nuteistojo pusės, kuris negaudamas jokių prieÅ¡taravimų iÅ¡ nukentėjusiosios, negalėjo suprasti ir nuspėti, kad lytiniai santykiai vyksta prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ .

Pagal teismų suformuotÄ praktikÄ tokiu atveju, jeigu asmuo sÄ Å¾iningai klysta dėl kito asmens nusiteikimo ar nenoro lytiÅ¡kai santykiauti, nusikaltimo nėra. Å iuo atveju apygardos teismas netinkamai vertino subjektyviÄ jÄ nusikaltimo pusę. E. S. viso ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu neigė savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, tačiau neneigė lytinių santykių su mažamete, nesiekė prievarta lytiÅ¡kai santykiauti, nesuprato tai daręs. Jis savo veiksmų negalėjo laikyti nusikaltimu, kadangi nukentėjusioji, jo supratimu, santykiavo savo noru, todėl Å¡ioje situacijoje bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti kaip visÄ bendravimÄ , tai yra susiraÅ¡inėjimo turinį ir nukentėjusiosios veiksmus susitikus, suprato nuteistasis.

Tačiau teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, Å¡ių aplinkybių iÅ¡ esmės neanalizavo ir jų nevertino. 4.4. Apeliantai nurodo, kad E. S. inkriminuojamų nusikaltimų subjektyviajai pusei bÅ«dinga tiesioginė tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad jis lytiÅ¡kai santykiauja ar tenkina lytinę aistrÄ prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka jos bÅ«kle ir nori tokių santykių tenkinimo. SusiraÅ¡inėjimo metu nukentėjusioji ne kartÄ užsiminė apie savo amžių, to iÅ¡ esmės neneigia ir pats E. S., tačiau susiraÅ¡inėjimo turinys ir nukentėjusiosios elgesys susitikimo metu akivaizdžiai paneigia E. S. pareikÅ¡tus kaltinimus.

Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstomas ir aptariamas nuteistojo ir nukentėjusiosios susiraÅ¡inėjimo, kuris vyko nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2018 m. birželio 18 d., turinys, apie jų susiraÅ¡inėjimÄ dėl susitikimo, iÅ¡vaizdos, santykių ir bendravimo susitikimo metu ir po jo. Apeliantų teigimu, nuteistojo ir nukentėjusiosios susiraÅ¡inėjimo turinys patvirtina, kad nuteistasis iÅ¡ susiraÅ¡inėjo turėjo galimybę įsitikinti, jog mergina pakankamai lytiÅ¡kai subrendusi bei sutinka su juo susitikti ir nėra prieÅ¡ lytinius santykius.

Nors nukentėjusioji pagal amžių buvo nepilnametė, tačiau iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo turinio ir apeliaciniame skunde aptartų konkrečių susiraÅ¡inėjimo frazių akivaizdu, kad mergina suvokė kas vyksta, pati rašė intymiomis temomis, siuntė jausmus reiÅ¡kiančius paveiksliukus, leido suprasti, kad tai gali įvykti arba ne, priklausomai nuo situacijos, net pati savotiÅ¡kai paskatino įvykių eigÄ . Be to, pati nukentėjusioji po susitikimo nuteistajam parašė ar jie vis dar pora. Apeliantams tokia situacija kelia abejonių, ar nukentėjusioji patyrusi seksualinę prievartÄ galėtų norėti tapti pora su savo tariamu skriaudiku, nors baudžiamojoje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji buvo pakankamai brandi ir suprato kas yra prievartiniai lytiniai santykiai. 4.5.

Apeliantų nuomone, iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji pagal savo fizinį ir psichinį iÅ¡sivystymÄ bei socialinę brandÄ suvokė daromų su ja veiksmų esmę ir davė sutikimÄ tokiems veiksmams, bent jau taip visÄ situacijÄ suvokė nuteistasis, tai yra lytiniai santykiai vyko abipusiu noru, todėl E. S. veika turėtų bÅ«ti vertinama ne kaip išžaginimas ar seksualinis prievartavimas pasinaudojant nukentėjusiosios bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl jos amžiaus, o kaip lytinės aitros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumÄ ir kvalifikuojama pagal BK 1511 straipsnio 1 dalį.

Be to, apeliantai, cituodami skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstytus argumentus, nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje yra prieÅ¡taringų teiginių, kurių pagrindu taip pat galima konstatuoti, kad vis tik ir teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, manė, kad E. S. pažeidė nukentėjusiosios seksualinę neliečiamybę, o neatliko prievartinius lytinius santykius. 4.6. Pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusioji buvo 13 metų 4 mėnesių amžiaus, dabar merginai jau beveik 15 metų.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo tirta nukentėjusiosios psichinė ir fizinė branda, tačiau siekiant tinkamai nustatyti visas faktines bylos aplinkybes bei asmens kaltę, o taip pat teisingai inkriminuoti nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina nustatyti nuteistojo ir nukentėjusiosios amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo santykį. E. S. dvasinė ir fizinė branda bylos nagrinėjimo metu tirta nebuvo. Inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu jam buvo 24 metai, tačiau byloje nenustatyta ar E. S. pagal savo iÅ¡vaizdÄ , fizinį, psichinį ir dvasinį iÅ¡sivystymÄ atitinka savo amžių.

Visi proceso dalyviai, matę E. S., galėtų pasakyti, kad jis nepanaÅ¡us į 26 metų vaikinÄ , kÄ skundžiamame nuosprendyje nurodė ir teismas. Liudytojas J. R. taip pat parodė, kad jis suabejojęs E. S. amžiumi, paprašė jo parodyti asmens dokumentÄ . Taip pat liudytojas parodė, kad abu jaunuoliai savo amžiumi labai nesiskyrė, jei jis bÅ«tų įtaręs, kad mergina nepilnametė, nebÅ«tų davęs kambario rakto. Teisme apklausta suaugusiųjų psichologė V. J. nurodė, kad nėra metodikos ir galimybių nustatyti brandos atitikimÄ amžiui, nes amžiaus tarpsnio ribos labai plačios ir mediciniÅ¡kai neapibrėžtos.

Be to, kiekvienam asmeniui individualiai paauglystė gali užsitęsti. Medikai net neturi socialinės brandos apibrėžimo. 4.7. Apeliantai nurodo, kad E. S. kaltinimas dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos nusikalstamos veikos padarymo buvo pareikÅ¡tas tik po to, kai byla buvo grÄ Å¾inti ikiteisminiam tyrimui papildyti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad teismui gražinus bylÄ prokurorui, nebuvo atliktas joks papildomas ikiteisminio tyrimo veiksmas, o tik E. S. pateiktas papildomas įtarimas ir jis buvo formaliai apklaustas.

Dėl naujai pareikÅ¡tų įtarimų nei nukentėjusioji, nei jos įstatyminė atstovė, nei specialistai ir ekspertai apklausti nebuvo. Baudžiamojoje byloje nėra pakankamai duomenų, kad bÅ«tent E. S. veiksmai nukentėjusiajai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , todėl jis dėl Å¡ios veikos turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. 4.8. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstomos baudžiamojoje byloje pateiktos ekspertų iÅ¡vados ir teigiama, kad nukentėjusioji iÅ¡ vienos pusės yra drovus žmogus, o iÅ¡ kitos pusės su savo artimaisiais sugebantis manipuliuoti žmogus, kai jai kažkas nepatinka.

Jos sugebėjimas manipuliuoti pasireiÅ¡kė ir pateikiant mamai neteisingÄ informacijÄ apie įvykį. Apeliantai pažymi, kad iÅ¡ byloje esančio ekspertizės akto matyti, kad nukentėjusiajai konstatuotas praeinantis psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresÄ , tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradęs dėl byloje tiriamų įvykių. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios parodymus apie jos artimųjų reakcijÄ Ä¯ šį įvykį, bei patį baudžiamÄ jį procesÄ , atsižvelgiant į ankstesnius apsilankymus pas psichiatrus ir psichologus, o taip pat ir į E. S. raÅ¡ytas SMS žinutes po įvykio tikėtina, jog konstatuota diagnozė nėra susijusi su tiesioginiais E. S. veiksmais.

Dėl nurodytų aplinkybių specialistai apklausti nebuvo, todėl nėra konkrečiai nustatyta, kieno veiksmai priežastiniu ryÅ¡iu yra susiję su kilusiomis pasekmėmis nukentėjusiajai. Tuo tarpu visos abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai. 4.9. Apeliantai taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo.

Nagrinėjamoje byloje visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes pradinėje tyrimo stadijoje buvo padaryta daug procesinių pažeidimų. Pirma, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiosios motinos pareiÅ¡kimÄ , kuriame buvo nurodyti neteisingi duomenys, kadangi nukentėjusioji iÅ¡ pradžių motinai melavo apie įvykio aplinkybes. Todėl iki nukentėjusiosios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , pareigÅ«nai buvo suklaidinti pateiktos neteisingos informacijos.

Svarbu tai, kad nukentėjusioji visÄ situacijÄ pasakojo paveikta draugių, kurios pasiÅ«lė meluoti motinai ir močiutei. Be to, ekspertams nukentėjusioji nurodė, kad pokalbis su motina ir močiute apie tiriamÄ Ä¯vykį nebuvo ramus, kaip teigė nukentėjusiosios motina. Nukentėjusioji pasakodama tiriamo įvykio aplinkybes labai bijojo artimųjų reakcijos ir norėjo turėti vaikinÄ . Antra, su mažamete nukentėjusiÄ ja procesiniai veiksmai buvo atliekami nedalyvaujant vaikų teisių atstovui, tačiau kartu dalyvavo nukentėjusiosios motina ir močiutė, su kuriomis pareigÅ«nai važiavo į įvykio vietÄ , todėl nukentėjusioji, matyt bijodama motinos ir močiutės, nesiryžo nurodyti tikrų įvykio aplinkybių.

Trečia, įtariamasis buvo sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka ir apklaustas nedalyvaujant advokatui, nors BPK 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įtariamasis turi teisę turėti gynėjÄ nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir jam turi bÅ«ti suteikta galimybė Å¡ia teise pasinaudoti, o sulaikytam įtariamajam užtikrinama galimybė iki pirmosios apklausos be paÅ¡alinių susitikti su gynėju. 4.10. Apeliantai taip pat teigia, kad nepagrįstai teisme nebuvo apklausta nukentėjusioji, nes po jos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ baudžiamojoje byloje buvo pateikta naujų duomenų, taip pat buvo pareikÅ¡ti nauji įtarimai E. S. Nukentėjusiajai iki Å¡iol nėra žinoma, kad baudžiamojoje byloje yra pateiktas visas jos ir nuteistojo susiraÅ¡inėjimas, tai yra ir ta susiraÅ¡inėjimo dalis, kuriÄ nukentėjusioji buvo iÅ¡trynusi ir apie kurį ji nebuvo apklausta.

Bylos nagrinėjimo metu turėjo bÅ«ti iÅ¡tirtos aplinkybės dėl iÅ¡trinto susiraÅ¡inėjimo, tačiau tai nebuvo atlikta, todėl tai turi bÅ«ti atlikta apeliacinės instancijos teisme. Be to, bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausta nukentėjusiosios draugė, kuri pirma iÅ¡girdo informacijÄ iÅ¡ nukentėjusiosios ir žino visas tikrÄ sias įvykio aplinkybes. Be to, bÅ«tent ji pamokė nukentėjusiÄ jÄ meluoti, tai apklausos metu patvirtino nukentėjusiosios motina. 4.11. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nenagrinėjo gynybos pateiktų įrodymų ir dėl jų nepasisakė, tai yra nevertino susiraÅ¡inėjimo Instagram ir SMS žinutėmis, kurie parodo tikruosius nukentėjusiosios ketinimus ir tikrÄ nukentėjusiosios bendravimÄ su nuteistuoju.

Palyginus baudžiamojoje byloje 2018 m. birželio 20 d. ir 2018 m. rugsėjo 25 d. pateiktus to paties susiraÅ¡inėjimo turinį matyti, kad pirmÄ kartÄ pateikus susiraÅ¡inėjimÄ dalis jo buvo iÅ¡trinta, tai yra buvo iÅ¡trintos mažiausiai 29 nukentėjusiosios paraÅ¡ytos frazės. Pasak apeliantų, iÅ¡trintos nukentėjusiosios paraÅ¡ytos frazės yra esminės ir akivaizdžiai parodo nukentėjusiosios norÄ ir sutikimÄ bendravimui ir santykiams su E. S. Apeliantai, cituodami iÅ¡trintas susiraÅ¡inėjimo frazes, nurodo, kad iÅ¡trintos frazės visiÅ¡kai pakeičia, o gal net iÅ¡kreipia visÄ pokalbio turinį ir nuteistojo pasakytos frazės iÅ¡krenta iÅ¡ konteksto ir atrodo, kad bÅ«tent jis siekia kažkokių tikslų, o ne vyksta abipusis bendravimas ir tarimasis dėl susitikimo.

Susirašinėjimo turinys patvirtina, kad jo metu akivaizdžiai buvo matoma nukentėjusiosios iniciatyva kalbėtis intymiomis temomis, kas nuteistajam leido suprasti, kad mergina nori kontakto su juo. Be to, siekiant tinkamai išsiaiškinti visas aplinkybes dėl E. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų svarbus ir susirašinėjimo SMS žinutėmis turinys, kuris patvirtina, kad nukentėjusioji žinojo su kuo susitinka, norėjo ir ruošėsi susitikimui, tarėsi dėl susitikimo laiko ir maisto, kurį užsisakys susitikę, tačiau teismas ir šio susirašinėjimo nevertino.

Taip pat susiraÅ¡inėjimas SMS žinutėmis leidžia nustatyti laikÄ , kurį nukentėjusioji ir nuteistasis buvo kartu, nes paskutinė žinutė dėl susitikimo buvo paraÅ¡yta 14.35 val., o nukentėjusiajai iÅ¡važiavus iÅ¡ svečių namų buvo paraÅ¡yta SMS žinutė 18.37 val. Taigi pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje pateiktus įrodymus iÅ¡tyrė atmestinai, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ dėl E. S. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. 4.12.

Apeliantai skunde pažymi ir tai, jog taip pat ir pareigÅ«nai ikiteisminį tyrimÄ atliko neveiksmingai ir aplaidžiai, nes nesugebėjo į baudžiamÄ jÄ bylÄ Ä¯dėti dokumentų, kuriuos pateikė nuteistasis ir gynėjas. Apklausta teisme tyrėja tik patvirtino, kad praktiÅ¡kai jokių veiksmų, jog iÅ¡samiai iÅ¡tirtų Å¡iÄ bylÄ ji nesiėmė, tai yra nepaėmė informacijos nei iÅ¡ įtariamojo, nei iÅ¡ nukentėjusiosios telefonų, nesugebėjo pateikti į bylÄ net ir tos informacijos, kuri buvo gauta iÅ¡ įtariamojo telefono jam pačiam jÄ pateikiant, nes jos teigimu, neveikė spausdintuvas.

Tai gynėjas akcentavo ir savo baigiamojoje kalboje, tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį Å¡ių argumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė. 4.13. Apeliantai nurodo, kad pagal teisme pakeistÄ kaltinimÄ , E. S. kaltinamas mažametės (duomenys neskelbtini) išžaginimu, tai yra du kartus natÅ«raliu bÅ«du bei lytiniu santykiavimu oraliniu bÅ«du, o taip pat nesunkiu, sveikatos sutrikdymu. Nagrinėjamoje byloje tris kartus buvo keičiamas kaltinimas. Pirmiausia buvo pareikÅ¡ti įtarimai pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį, vėliau pareikÅ¡ti įtarimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, o bylos nagrinėjimo metu, prokuroras pateikė praÅ¡ymÄ dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių pakeitimo, kuriame papildomai inkriminavo lytinius santykius duÅ¡o patalpoje.

Apeliantai teigia, kad nuo pat pradžių baudžiamojoje byloje buvo pateiktas neteisingas ir nekonkretus kaltinamasis aktas (neaiÅ¡ku dėl ko ir kodėl kaltinamas E. S.), todėl pirmos instancijos teisme buvo sunku tiek kaltinimui pagrįsti savo teiginius, tiek gynybai formuoti gynybinę pozicijÄ , tiek teismui priimti teisingÄ ir motyvuotÄ nuosprendį. Tai ne kartÄ buvo akcentuojama bylos nagrinėjimo metu, net du kartus buvo pateikti praÅ¡ymai grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui kaltinamojo akto trÅ«kumams paÅ¡alinti, tačiau abu praÅ¡ymai buvo atmesti.

Apeliantai mano, kad apygardos teismas, bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai atmetė advokatės Loretos Guižauskienės 2019 m. sausio 22 d. praÅ¡ymÄ , todėl apeliantai jį pateikia ir apeliacinės instancijos teismui ir mano, kad apeliacinės instancijos teismas dėl Å¡io praÅ¡ymo turėtų pasisakyti. Taip pat ir baigiamųjų kalbų metu tai buvo akcentuojama, tačiau apygardos teismas Å¡ių argumentų nevertino ir nuosprendyje dėl jų nepasisakė. 4.14. Dėl kaltinamojo akto turinio apeliantai cituoja BPK 219 straipsnio nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ ir E. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų turinį ir nurodo, kad neaiÅ¡ku kokiais duomenimis vadovaudamasis prokuroras aprašė E. S. inkriminuojamas veikas, nes tik nukentėjusioji, apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nurodė kitokius nuteistojo veiksmus.

Nukentėjusiosios motina, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nenurodė jokių konkrečių įvykio aplinkybių, o apklausta pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ji pareiÅ¡kimÄ surašė iÅ¡ dukters žodžių ir nurodė įvykių eiliÅ¡kumÄ . Taigi, tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktos kelios įvykių versijos, tačiau nė viena jų kaltinamajame akte, net ir po jo pakeitimo bylÄ nagrinėjant teisme, nesutampa su nukentėjusiosios ar jos motinos iÅ¡dėstyta įvykių versija.

Atsižvelgiant į tai, apeliantai kelia klausimÄ , vadovaujantis kokiais baudžiamojoje byloje pateiktais duomenimis buvo suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas ir kaip buvo nustatyti veiksmai, kuriuos atliko nuteistasis su nukentėjusiÄ ja. 4.15. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liko neatsakyti klausimai kas atliko aktyvius veiksmus tenkinant lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du. Taip pat kodėl nukentėjusioji buvo be kelnaičių, nes duomenų, kad jas bÅ«tų numovęs nuteistasis, baudžiamojoje byloje nėra.

Todėl Å¡iuo atveju galima teigti, kad tai padarė pati nukentėjusioji ir tai patvirtintų, kad ji savo noru turėjo lytinius santykius su nuteistuoju. 4.16. Apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡ esmės pasisakė dėl kaltinimo pakeitimo, tai yra nustatė, kad nepakanka duomenų, jog E. S. prievartinio pobÅ«džio veiksmus su mažamete atliko ir duÅ¡e, tačiau tuo pačiu iÅ¡ esmės nurodė prokurorui pradėti dėl Å¡ių veiksmų naujÄ ikiteisminį tyrimÄ .

Tokie teismo motyvai yra nesuprantami ir neaiÅ¡kÅ«s bei parodo, kad teismas nesuinteresuotas iÅ¡ esmės teisingai iÅ¡nagrinėti Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ . Juo labiau, kad bylos nagrinėjimo metu dėl nurodytos aplinkybės buvo praÅ¡oma grÄ Å¾inti E. S. baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui kaltinimo trÅ«kumams paÅ¡alinti, kadangi baudžiamojoje byloje pakeitus kaltinimÄ , turėjo bÅ«ti atliktas papildomas tyrimas (pvz. nukentėjusiosios apklausa), tačiau teismas tokį gynėjų praÅ¡ymÄ atmetė.

Apeliantai teigia, kad nurodytas trÅ«kumas negali bÅ«ti iÅ¡taisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl baudžiamoji byla turi bÅ«ti grÄ Å¾inta pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo arba prokurorui kaltinimo trÅ«kumams paÅ¡alinti. 4.17. Apeliantai nurodo, kad 2019 m. vasario 27 d. teismo posėdyje advokatas M. PaukÅ¡tė pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ teisėjai J. K., kuri 2019 m. vasario 27 d. nutartimi nenusiÅ¡alino nuo bylos nagrinėjimo. Apeliantų teigimu, Å¡is klausimas turėtų bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme, kadangi nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme įstatymas nenumato nutarties dėl nenusiÅ¡alinimo patikrinimo galimybės, o pareiÅ¡kime dėl nuÅ¡alinimo keliami klausimai, kurie aktualÅ«s vienodos teisminės praktikos formavimui, todėl yra svarbu, kad dėl pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytų klausimų pasisakytų ir aukÅ¡tesnės instancijos teismas. 4.18.

Apeliantai teigia, kad teisėjos J. K. veiksmai pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje dėl proceso organizavimo ir priimtų sprendimų, nuteistajam suteikia pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad teisėja J. K. jau pasisakė dėl įrodymų vertinimo ir galimai yra apsisprendusi priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Pirma, teisėja, 2018 m. lapkričio 8 d. priimdama nutartį grÄ Å¾inti baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui kaltinamojo akto trÅ«kumams paÅ¡alinti, pasisakė dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, dėl procesinių pažeidimų, tai yra byloje atliko įrodymų vertinimÄ ir iÅ¡reiÅ¡kė savo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl E. S. kaltės dėl kaltinimo, kuris tuo metu jam nebuvo pareikÅ¡tas.

Antra, teismas, priimdamas prokuroro pataisytÄ kaltinamÄ jį aktÄ , nukrypo nuo savo paties 2018 m. lapkričio 8 d. nutartyje nurodytų bylos perdavimo prokurorui motyvų ir tuo parodė savo subjektyvų suinteresuotumÄ Å¡ioje byloje, nes, nors ir nurodė keletÄ kaltinamo akto ir procesinių trÅ«kumų, tačiau nepatikrino ar Å¡ie trÅ«kumai buvo prokuroro paÅ¡alinti. Trečia, teismas taip pat pažeidė BPK 58 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad teisėjas negali nagrinėti bylos ir pakartotinai nagrinėti tÄ pačiÄ bylÄ , jeigu jis buvo priėmęs vienokį ar kitokį sprendimÄ toje byloje.

Nors Å¡ioje byloje teisėja J. K. formaliai ir nepriėmė jokio sprendimo, tačiau sistemiÅ¡kai vertinant BPK 234 straipsnio 3 dalies ir 257 straipsnio nuostatas, ji priėmė sprendimÄ dėl baudžiamosios bylos grÄ Å¾inimo prokurorui dėl kaltinimo praplėtimo, tik formaliai šį sprendimÄ delegavo prokurorui. Be to, prokuroras, įvykdęs BPK 218 straipsnio reikalavimus, kaltinamÄ jį aktÄ su bylos medžiaga perdavė ne teismui, kaip nustatyta BPK 220 straipsnio 1 dalyje, bet teisėjai J. K., taip bylÄ nagrinėjo vėl teisėja J.

K., nesivadovaujant bylų skirstymo taisyklėmis. Ketvirta, teisėja J. K. 2019 m. sausio 22 d. nutartimi neleido gynybai pateikti nukentėjusiosios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ Ä¯raÅ¡o, vadovaudamasi BPK nuostatomis, kurios reglamentuoja ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimÄ . TokiÄ nutartį Lietuvos apeliacinis teismas panaikino. Esant Å¡ioms aplinkybėms apeliantai daro iÅ¡vadÄ , jog dėl teisėjos veiksmų proceso metu kyla pagrįstos abejonės dėl teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumo ir gebėjimo priimti teisingÄ sprendimÄ Å¡ioje byloje.

Apeliantai aptardami Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ dėl subjektyviojo ir objektyviojo teismo neÅ¡aliÅ¡kumo (2000 m. spalio 10 d. sprendimas Nr.42095/98 byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2005, Nr.2K-243/2009, Nr. 2K-198/2009) nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra keliamas klausimas dėl teisėjos J. K. neÅ¡aliÅ¡kumo objektyviÄ ja prasme ir dėl BPK 58 straipsnio 2 dalies nuostatų nesilaikymo, kad teisėjas negali nagrinėti bylos ir pakartotinai nagrinėti tÄ pačiÄ bylÄ , jeigu jis buvo priėmęs vienokį ar kitokį sprendimÄ toje byloje. 4.19.

Apeliantai nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad byloje nenustatyta E. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Byloje turėtų bÅ«ti pripažintos dvi E. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes jis pripažino kaltę, padėjo tyrimui ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, taip pat atlygino žalÄ . E. S. nepripažino savo veiksmų pilnai, kaip tai nurodyta kaltinime, tačiau to jis padaryti ir negalėjo, nes kaltinimas suraÅ¡ytas netiksliai ir prieÅ¡tarauja surinktiems byloje įrodymams, tačiau jis pilnai pripažino faktines bylos aplinkybes ir nuo ikiteisminio tyrimo pradžios bendradarbiavo su tyrimÄ atliekančiais pareigÅ«nais, papasakojo visas aplinkybes ir padėjo tyrimui atskleisti tikrÄ sias faktines aplinkybes, kurios ikiteisminio tyrimo pradžioje nukentėjusiosios ir jos įstatyminės atstovės buvo pateiktos neteisingai.

Tai, kad jis nuoÅ¡irdžiai gailisi ir pergyvena, patvirtina jo vidiniai iÅ¡gyvenimai, dėl kurių jis net buvo ir yra gydomas psichologų. Apygardos teisme nuteistasis iÅ¡ dalies sutiko su pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu ir nurodė, kad nukentėjusiajai atlygins padarytÄ Å¾alÄ kokia ji bebÅ«tų priteista, todėl tai galima vertinti kaip įsipareigojimÄ atlyginti žalÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, anot apeliantų, pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. 4.20.

BK 1511 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rÅ«Å¡ys – bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų, Å¡i nusikalstama veika, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Teismui perkvalifikavus E. S. veiksmus į BK 1511 straipsnio 1 dalį ir atsižvelgti į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta E. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, anksčiau neteistas, nusikalto pirmÄ kartÄ ir, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, E. S. paskirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. 4.21.

Apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Apeliantai, cituodami nukentėjusiosios civilio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡dėstytus argumentus ir pagrindus, nurodo, pirma, nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji proceso metu buvo apklausta tik vienÄ kartÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Visi kiti veiksmai su nukentėjusiÄ jÄ buvo atliekami tyrėjui paskyrus užduotis. Be to, psichologinė pagalba nukentėjusiajai buvo teikiama ir iki tiriamo įvykio, taigi, apeliantų teigimu, nukentėjusiajai tai negalėjo sukelti nepatogumų, nes jai tai buvo įprastas ir žinomas veiksmas.

Antra, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad nukentėjusiajai būtų sukeltas fizinis skausmas ar padarytas fizinis sveikatos sužalojimas. Trečia, dėl nukentėjusiosios pasiekimų moksluose, iš motinos duotų parodymų matyti, kad ji ir iki įvykio nebuvo pažangi, mokslai jai visada sekėsi prastai. Esant šioms aplinkybėms, apeliantai nurodo, kad nukentėjusiosios reikalaujamas neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis. 4.22. Apeliantai nurodo, kad baudžiamajame procese galimas precedento taikymas, kuris reiškia, kad teisingumo ir lygiateisiškumo principais esant panašioms faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose būtų sprendžiami vienodai.

Nagrinėjamu atveju teismas nuosprendyje nurodė kasacines bylas dėl panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamų veikų, nustatytų BK 149 straipsnio 4 dalyje ir 150 straipsnio 4 dalyje, kuriose priteisiami neturtinės žalos dydžiai nuo 5 792,40 Eur iki 8 688,60 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297/2012 nuteistas už 2 mažamečių (8 ir 10 metų) išžaginimÄ , seksualinį prievartavimÄ analiniu bÅ«du ir tvirkinimÄ â€“ priteista neturtinė žala 7 240,50 Eur;

Nr. 2K-610/2012 nuteistas už tai, kad pasinaudodamas dėl apsvaigimo bei mažametystės bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle, tenkino lytinę aistrÄ oraliniu ir kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du – priteista neturtinė žala 8 688,60 Eur; Nr. 2K-649/2012 nuteistas už tai, kad tenkino savo lytinę aistrÄ su savo mažamete (2 metų) dukra prieÅ¡ jos valiÄ kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du, pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle dėl mažametystės, taip nežymiai sutrikdė mažametės sveikatÄ â€“ priteista neturtinė žala 5 792,40 Eur;

Nr. 2K-261/2014 nuteistas už tai, kad tyčia panaudodamas smurtÄ , taip pat grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ â€“ nužudyti visÄ jos Å¡eimÄ , jeigu prieÅ¡insis ar Å¡auksis pagalbos, taip pat pasinaudodamas savo pusseserės bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės, tenkino savo lytinę aistrÄ prieÅ¡ nukentėjusiosios mažametės valiÄ oraliniu bÅ«du bei seksualiai prievartavo mažametę, tai sukėlė sunkius padarinius – potrauminio streso sutrikimÄ â€“ priteista neturtinė žala 5 792,40 Eur).

Apeliantai nurodo, kad apygardos teismo nurodytų kasacinių nutarčių faktinės aplinkybės neatitinka nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nes minėtais atvejais buvo brutalÅ«s prievartos aktai prieÅ¡ realiai mažamečius 2-10 metų asmenis ar asmenis su nusikaltėliu susijusius giminystės ryÅ¡iai, todėl neperkvalifikavus E. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų priteistas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų bÅ«ti sumažintas. Be to, pagal suformuotÄ teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį taip pat reikia atsižvelgti ir į pačios nukentėjusiosios elgesio įtaka veikos padarymui (susiraÅ¡inėjimÄ iÅ¡reiÅ¡kiant jausmus, su pirmÄ kartÄ sutiktu vaikinu važiavimas į nakvynės namus, jokia forma neiÅ¡reikÅ¡tas nesutikimas lytiniams santykiams).

Taigi, Å¡iuo atveju pati nukentėjusioji sukÅ«rė rizikingÄ situacijÄ , susijusiÄ su jos pačios saugumu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-383/2007). Taip pat nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti įvertinta ir žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis. Teismas nurodė, kad E. S. pajamos 485 Eur per mėnesį, gyvena su tėvais, nuosavo turto neturi, todėl akivaizdu, kad net ir kelių tÅ«kstančių eurų suma jam yra didelė, todėl priteista suma turi bÅ«ti mažinama ir jos sumokėjimas iÅ¡dėstomas 2-3 metams. 4.23.

Apeliantai sutinka, E. S. inkriminuotus veiksmus perkvalifikavus pagal BK 1511 straipsnio 1 dalį ir įvertinus nesmurtinį santykių pobūdį, pačios nukentėjusiosios veiksmus, kaltinamojo turtinę padėtį, kad galėtų būti priteista nukentėjusiajai 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro ir nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymÄ A. N. bei jos atstovo advokato B. Chranovskij apeliacinius skundus tenkinti, o nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato M. PaukÅ¡tės apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymÄ A. N. ir jos atstovas advokatas B. Chranovskij prašė jų bei Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinius skundus tenkinti, o nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato M. PaukÅ¡tės apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistasis E. S. ir jo gynėjas advokatas M. PaukÅ¡tė prašė jų apeliacinį skundÄ tenkinti, o Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro ir nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymÄ A. N. bei jos atstovo advokato B. Chranovskio apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro Antano Gubistos apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) atstovės pagal įstatymÄ A. N. ir jos atstovo advokato Bogdan Chranovskij apeliacinis skundas tenkinamas.

Nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinis skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį, E. S. paskirdamas Å¡velnesnes negu BK 149 straipsnio 4 dalies ir BK 150 straipsnio 4 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, BPK 328 straipsnio 1 punktas. E. S. paskirtinos laisvės atėmimo bausmės BK 149 straipsnio 4 dalies ir BK 150 straipsnio 4 dalies sankcijų ribose. Dėl baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų 7. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o pripažinti, kad 2018 m. gruodžio 10 d. kaltinamasis aktas, pakeistas 2019 m. gegužės 23 d. praÅ¡ymu, neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui kaltinamojo akto trÅ«kumams paÅ¡alinti.

8. Pagal BPK 219 straipsnį be kitų duomenų, turi bÅ«ti nurodomas nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės (BPK 219 straipsnio 3 punktas). Å ie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis (kaltinamasis) suprastų, kuo yra kaltinamas, ir bÅ«tų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Konkrečias bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia ir teisėjo nutartis bylÄ perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. KaltinamÄ jį aktÄ kartu su visa bylos medžiaga perdavus teismui BPK 220 straipsnyje nustatyta tvarka, tokia byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ , jÄ gali perduoti prokurorui (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnio 3 dalis). Taip pat ir apeliacinės instancijos teismas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylÄ prokurorui gali tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas BPK 219 straipsnio reikalavimų iÅ¡ esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytÄ sprendimÄ gali priimti esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms: ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas BPK 219 straipsnio reikalavimų iÅ¡ esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas, Å¡io pažeidimo negalima iÅ¡taisyti teisme ir jis trukdo teismui nagrinėti bylÄ .

9. Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ veikÄ , dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iÅ¡ dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trÅ«kumas yra pagrindas grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui. Teisę grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylÄ teisme. Tai reiÅ¡kia, kad kaltinamasis aktas nesuteikia pakankamai duomenų teismui neabejotinai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo. Teismas atsiduria teisinėje aklavietėje.

10. Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus reglamentuoja BPK 256 straipsnis. Šiame straipsnyje įtvirtinti du kaltinimo keitimo teisme atvejai:

1) pagal prokuroro ar nukentėjusiojo raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ ;

2) teismo iniciatyva. Bet kuriuo atveju teismui tenka pareiga apie tai, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinime nurodyta veika gali bÅ«ti perkvalifikuota ar kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali bÅ«ti pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis, nedelsiant praneÅ¡ti nagrinėjimo teisme dalyviams. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamÄ praktikÄ kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali bÅ«ti keičiami ne tik bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-P-36/2010, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015, 2K-526/2014, 2K-441/2014, 2K-262/2014, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-66-648/2018, 2K278-788/2018 ir kt.).

Vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 2 ir 3 dalimis, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pagrindÄ , gali keisti kaltinime nurodytas esmines faktines aplinkybes ar kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ ir savo iniciatyva, kita vertus, tokiu atveju apie tokiÄ galimybę teismas turi praneÅ¡ti nagrinėjimo teisme dalyviams ir informuoti apie teisę praÅ¡yti pertraukos pasirengti gynybai.

11. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvykdė pareigÄ nustatyti tikrÄ sias bylos aplinkybes. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi Å¡i baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui dėl iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto suraÅ¡ymo ir esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, trukdančių bylÄ nagrinėti teisme (t. 2, b. l. 89-91). Susipažinus su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties turiniu ir bylos medžiaga, darytina iÅ¡vada, kad, įteikus praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ ir jį papildomai apklausus (t. 2, b. l. 100-102), nutartyje nurodyti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2018 m. spalio 3 d. kaltinamojo akto (t. 2, b. l. 79-87) trÅ«kumas, susijęs su nuteistojo veiksmų inkriminavimu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, pasiremiant ekspertizės aktu Nr. 103MS-152/2018, buvo paÅ¡alintas ir buvo suraÅ¡ytas naujas – Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2018 m. gruodžio 10 d. kaltinamasis aktas (t. 2, b. l. 135-143).

Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių ir kliūčių nagrinėti bylÄ teisme, 2019 m. sausio 15 d. nutartimi perdavė Å¡iÄ bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 149-150). 2019 m. gegužės 23 d. teisiamojo posėdžio metu prokuroras, pasinaudodamas savo BPK 256 straipsnio 1 dalyje numatyta teise, pateikė praÅ¡ymÄ dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių pakeitimo, kuria kaltinimas papildytas aplinkybe, jog E. S. lytiÅ¡kai santykiavo su mažamete nukentėjusiÄ ja (duomenys neskelbtini) natÅ«raliu bÅ«du ir bÅ«nant duÅ¡o patalpoje (t. 3, b. l. 72, 80).

Kitos veikos padarymo aplinkybės, kurios buvo nustatytos 2018 m. gruodžio 10 d. kaltinamajame akte, iÅ¡ esmės liko tos pačios. Kaltinamajame akte inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės, kaip ir parodė bylos procesas pirmosios instancijos teisme, netrukdė bylÄ nagrinėti teisme ir nebuvo iÅ¡ esmės suvaržyta kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas bei veiksmingai gintis nuo kaltinimo, nebuvo pažeistos teisingo proceso nuostatos . Apie kaltinimo pakeitimÄ teismo posėdžio metu buvo informuoti visi proceso dalyviai, byloje buvo padaryta pertrauka, proceso dalyviai turėjo galimybę susipažinti su pakeistu kaltinimu bei turėjo laiko pasiruoÅ¡ti gynybai.

Taigi, nuteistojo E. S. teisė žinoti, kuo jis buvo kaltinamas bei teisė į gynybÄ nebuvo pažeistos. Esminė BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostata nebuvo pažeista. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad 2018 m. gruodžio 10 d. kaltinamasis aktas, pakeistas 2019 m. gegužės 23 d. praÅ¡ymu, neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui kaltinamojo akto trÅ«kumams paÅ¡alinti. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, paÅ¡alino iÅ¡ kaltinimo aplinkybę, kuri buvo papildomai inkriminuota nuteistajam E. S. bylos nagrinėjimo teisme metu, t. y. jog E. S. prievartinio pobÅ«džio veiksmus su mažamete (duomenys neskelbtini) atliko ir duÅ¡e.

12. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėja buvo Å¡aliÅ¡ka, nes teisėja, 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi grÄ Å¾indama bylÄ prokurorui parodė savo suinteresuotumÄ bylos baigtimi, be to, bylai sugrįžus su į pirmosios instancijos teismÄ , nagrinėjo jÄ pakartotinai ir taip pažeidė BPK 58 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ pagrindžia ir aplinkybė, kad ji 2019 m. sausio 22 d. nutartimi atmetė gynybos praÅ¡ymÄ pateikti nukentėjusios apklausos garso įraÅ¡Ä . Nutartis buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo.

13. Teisminio nagrinėjimo procese nuteistojo E. S. gynėjai reiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusiai teisėjai (t. 3, b. l. 1-2) iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais motyvais, kurie nurodyti nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde. Vilniaus apygardos teismo teisėja, iÅ¡nagrinėjusi praÅ¡ymÄ , 2019 m. vasario 27 d. priėmė motyvuotÄ nutartį nenusiÅ¡alinti nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo (t. 3, b. l. 14-15). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apeliacinio skundo argumentus bei priimtos nutarties motyvus, neturi pagrindo abejoti baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu, priimta nutartis yra motyvuota, pagrįsta ir teisėta.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. spalio 5 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta baudžiamoji byla kartu su 2018 m. spalio 3 d. kaltinamuoju aktu (t. 2, b. l. 77-86). 2018 m. spalio 8 d. baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patvarkymu baudžiamoji byla buvo paskirta nagrinėti teisėjai J. K. (t. 2, b. l. 88). BPK 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ .

Vilniaus apygardos teismo teisėja J. K., susipažinusi su gauta baudžiamÄ ja byla, 2018 m. lapkričio 8 d. priėmė nutartį, kuria baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-299-898/2018, kurioje E. S. kaltinamas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir BK 150 straipsnio 4 dalį, perdavė prokurorui ir nustatė 3 mėnesių terminÄ nutartyje nustatytiems pažeidimams paÅ¡alinti (t. 2, b. l. 79-91). Teisėja nustatė du kaltinamojo akto ir procesinius pažeidimus:

1) mažametei (duomenys neskelbtini) nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl praeinančio psichikos sutrikimo, kitos reakcijos į stiprų stresÄ (F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradęs dėl byloje tiriamų įvykių (t. 1, b. l. 69-76), tai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, požymius, tačiau ikiteisminiame tyrime dėl Å¡ios galimai padarytos nuskalstamos veikos jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai atlikti nebuvo. Nutartyje pažymėta, kad tokio pobÅ«džio bylose Å¡i nusikalstama veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio ir atitinkamai BK 149 ar 150 straipsnių sutaptys (kasacinio teismo nutartis 2K-495-697/2015);

2) ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, praneÅ¡imas apie įtarimÄ E. S. 2018 m. rugsėjo 21 d. įteiktas ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje, tačiau jokių duomenų apie tai, nuo kada pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal šį BK straipsnį, baudžiamojoje byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nutartyje dėl teisėjos nenusiÅ¡alinimo iÅ¡sakytais argumentais, kad teisėja neformulavo jokių naujų kaltinimų, o tik pacitavo ekspertizės akte nustatytus nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikdymo aplinkybes, kurias prokuroras kaltinamajame akte neįvertino bei rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose ir nurodė Å¡iuos trÅ«kumus iÅ¡taisyti.

Nuteistojo E. S. kaltės klausimas šia nutartimi spręstas nebuvo. Apygardos teismo teisėja teisingai pastebėjo, kad ši nutartis buvo taip pat buvo išsiųsta gynybai su išaiškinimu, jog ji per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau gynyba šia teise nepasinaudojo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatyti trūkumai buvo pašalinti, E. S. buvo įteiktas naujas įtarimas, įtariamasis E. S. buvo papildomai apklaustas, buvo sprendžiami įtariamojo E. S. gynėjo prašymai, prie bylos buvo prijungti gynėjo pateikti dokumentai, buvo surašytas naujas 2018 m. gruodžio 10 d. kaltinamasis aktas su papildytu kaltinimu (t. 2, b. l. 93-143).

Apeliacinio skundo argumentai, kad prokuroras, įvykdęs BPK 218 straipsnio reikalavimus, kaltinamÄ jį aktÄ su bylos medžiaga perdavė ne teismui, kaip nustatyta BPK 220 straipsnio 1 dalyje, bet teisėjai J. K., taip bylÄ nagrinėjo vėl teisėja J. K., nesivadovaujant bylų skirstymo taisyklėmis, yra nepagrįsti. IÅ¡ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus lydraščio matyti, kad prokuratÅ«ra baudžiamÄ jÄ bylÄ su kaltinamuoju aktu iÅ¡siuntė Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriui, Å¡i byla Vilniaus apygardos teisme gauta 2018 m. gruodžio 17 d. (t. 2, b. l. 146).

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2018 m. gruodžio 17 d. patvarkyme nurodyta, jog, remiantis 2018 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-15 patvirtinto Baudžiamųjų bylų skyriuje nagrinėjamų bylų (skundų) paskirstymo taisyklėmis teisėjams bei teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių 33 punktu, baudžiamoji byla paskirta nagrinėti teisėjai J. K. Minėto įsakymo 33 punkte yra numatyta, kad baudžiamoji byla, kuriÄ Modulio parinktas ir paskirtas nagrinėti teisėjas grÄ Å¾ino prokurorui BPK 234 straipsnio tvarka, paprastai skiriama Å¡iÄ bylÄ grÄ Å¾inusiam teisėjui, naudojant funkcijÄ â€žPrivalo nagrinėti“ ir nurodant priežastį.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju bylų skirstymo tvarka nebuvo pažeista. PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, Vilniaus apygardos teismo teisėja, susipažinusi su baudžiamÄ ja byla ir patikrinusi kaltinamÄ jį aktÄ , nenustatė kliūčių bylÄ pradėti nagrinėti teisiamajame posėdyje ir 2019 m. sausio 15 d. nutartimi bylÄ perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 149-150). Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ pagrindžia aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartimi teisėja atmetė kaltinamojo gynėjos praÅ¡ymÄ dėl nukentėjusiosios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ garso įraÅ¡o kopijos darymo (t. 2, b. l. 156-157).

Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį ir dėl skundo priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ tenkino kaltinamojo E. S. gynėjos praÅ¡ymÄ , leido jai pasidaryti nukentėjusiosios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ garso įraÅ¡o kopijÄ (t. 2, b. l. 186-187). Tačiau Å¡i aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo abejoti Vilniaus apygardos teismo teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu, nes priimta nutartis buvo motyvuota. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suvokiamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai savaime dar nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylÄ nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai.

Nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturėtų bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio ar nutarties trÅ«kumais.

14. Å aliÅ¡ku pripažįstamas teismas, jei bylÄ iÅ¡nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Duomenų, dėl kurių bÅ«tų pagrindas suabejoti iÅ¡nagrinėjusios Å¡iÄ bylÄ teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu, byloje nėra. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ visapusiÅ¡kai, objektyviai ir nuteistojo E. S. teisių nepagrįstai nevaržė bei nepalankumo jam nerodė.

Nuteistojo E. S. ir jo gynėjų praÅ¡ymai bei keliami klausimai buvo nagrinėjami ir sprendžiami. Dėl pareikÅ¡tų praÅ¡ymų teismas, atsižvelgdamas į prokuroro ir kitų proceso dalyvių nuomonę, motyvuotai pasisakė protokolinėmis nutartimis, tad Å¡ie klausimai iÅ¡spręsti tinkamai, nepažeidžiant BPK 270 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Aplinkybė, kad ne visi nuteistojo ir jo gynėjo praÅ¡ymai buvo tenkinami, nesudaro prielaidų manyti, kad teisėja buvo Å¡aliÅ¡ka. IÅ¡ bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio turinio matyti, kad įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetÄ , palyginus ir sugretinus teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, iÅ¡nagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Todėl nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmusio teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .

15. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad įtariamasis buvo sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka ir apklaustas nedalyvaujant advokatui, nors BPK 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įtariamasis turi teisę turėti gynėjÄ nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir jam turi bÅ«ti suteikta galimybė Å¡ia teise pasinaudoti, o sulaikytam įtariamajam užtikrinama galimybė iki pirmosios apklausos be paÅ¡alinių susitikti su gynėju.

16. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. S. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2018 m. birželio 19 d. (t. 1, b. l. 112). 2018 m. birželio 20 d. E. S. buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jo kaip įtariamojo teisės, tame tarpe teisės dėl gynėjo, tačiau E. S. prieÅ¡ pirmÄ apklausÄ atsisakė gynėjo (t. 1, b. l. 113-117). Å ias aplinkybes nuteistasis E. S. patvirtino ir teisiamajame posėdyje bei parodė, kad bÅ«damas apklausos metu be advokato davė teisingus parodymus (t. 3, b. l. 78).

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad E. S. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė turėti gynėjÄ , tačiau jis pats jo atsisakė, todėl nagrinėjamu atveju BPK 50 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos. Dėl E. S. atsakomybės pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį 17. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad kambaryje tarp nuteistojo E. S. ir mažametės nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) vyko lytiniai santykiai natÅ«raliu ir oraliniu bÅ«du. Tačiau apeliantai ginčija lytinių santykių prievartinį pobÅ«dį, teigia, kad smurtas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ nebuvo naudojamas, nukentėjusioji nesiprieÅ¡ino, nesakė, jog nenori lytinių santykių, nukentėjusioji suvokė su ja atliekamų veiksmų esmę ir davė sutikimÄ tokiems santykiams, lytiniai santykiai vyko abipusiu noru, jų iniciatorė buvo pati nukentėjusioji.

Skunde nurodoma, kad nuteistasis klydo dėl nukentėjusiosios nenoro lytiÅ¡kai santykiauti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino E. S. veikus tyčia. Apeliantai praÅ¡o E. S. padarytÄ veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį.

18. BK 149 straipsnio prasme išžaginimu laikomas vyro ir moters lytinis santykiavimas prieÅ¡ vieno iÅ¡ jų valiÄ , jeigu tai daroma naudojant fizinį ar psichinį smurtÄ , ar kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis arba naudojantis bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle. Lytinis santykiavimas BK 149 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų, t. y. vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpÄ Ä¯ moters makÅ¡tį. Pagal BK 149 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas išžagino mažametį asmenį. Lytinis santykiavimas užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieÅ¡ nukentėjusiojo asmens valiÄ . Tais atvejais, kai kaltininkas pasinaudoja bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle, nukentėjusysis gali iÅ¡oriÅ¡kai neiÅ¡reikÅ¡ti savo nesutikimo dėl bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytinės aistros tenkinimas vyksta prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ . Išžaginimas padaromas tiesiogine tyčia.

19. Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas seksualiai prievartavo mažametį asmenį, t. y. tenkino lytinę aistrÄ su tokiu asmeniu prieÅ¡ Å¡io valiÄ analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du, panaudojo fizinį smurtÄ ar grasino tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atėmė galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudojo bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle. Å io nusikaltimo (seksualinio prievartavimo) sudėtis yra formali, jis yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrÄ , ar pajuto seksualinį pasitenkinimÄ arba malonumÄ .

20. Lytinis santykiavimas ir seksualinis prievartavimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle yra tada, kai lytinis santykiavimas ir seksualinis prievartavimas įvyksta išoriškai nenaudojant jokių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti, tačiau, kita vertus, negaunamas nukentėjusiojo asmens sutikimas lytiškai santykiauti dėl priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo fizine ar psichine būkle. Mažamečiu laikomas nukentėjusysis, kuriam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų.

Lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu ar lytinis santykiavimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinami kaip pasinaudojimas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle, iÅ¡skyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį iÅ¡sivystymÄ bei socialinę brandÄ suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimÄ tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį veikos kvalifikuojamos tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo yra mažametis ir kaltininkas Å¡iÄ aplinkybę žinojo, suvokė arba galėjo ir turėjo suvokti.

21. Pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį atsako pilnametis asmuo, lytiÅ¡kai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrÄ su jaunesniu negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiÅ¡kai santykiauti požymių. Kvalifikuojant veikÄ pagal šį BK straipsnį bÅ«tina nustatyti nukentėjusiojo nepilnamečio savanoriÅ¡kÄ sutikimÄ lytiÅ¡kai santykiauti. Nukentėjusiuoju pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį yra nepilnametis, t. y. asmuo, jaunesnis negu 16 metų, ir kaltininkas tai žinojo arba turėjo ir galėjo tai numatyti. Å is nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia sÄ moningai siekiant, kad nepilnametis asmuo lytiÅ¡kai santykiautų su kaltininku ar kitaip tenkintų jo lytinę aistrÄ .

22. Nuteistasis E. S. teisiamajame posėdyje parodė, lytiÅ¡kai santykiavo su nukentėjusiÄ ja (duomenys neskelbtini), tačiau nežinojo, kiek (duomenys neskelbtini) metų, nežinojo, jog ji mažametė, nepastebėjo jos raÅ¡ytos žinutės, jog jai yra 13 metų. Anot nuteistojo, jų 2018 m. birželio 16 d. susitikimo iniciatorė buvo pati nukentėjusioji. Nuteistasis teigia, kad (duomenys neskelbtini) pati užlipo ant jo, ji viskÄ darė savo noru, nuteistasis jai nedarė jokio spaudimo. Nuteistasis iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo apie bučiavimus, apkabinimus ir jaustukų (Å¡irdučių, Å¡ypsenėlių) suprato, kad (duomenys neskelbtini) nori intymių santykių.

Nuteistasis nurodė, kad prie vieÅ¡bučio klausė nukentėjusiosios, ar ji nori eiti į vieÅ¡bučio vidų, ar pasivaikščioti, bet ji neatsakė ko labiau norėtų. VieÅ¡butyje nukentėjusioji paklausė nuteistojo E. S., ar gali jam atsisėsti ant kelių, nuteistasis jai leido, paskui lovoje bučiavosi, glamonėjosi, nuteistasis buvo iÅ¡sitraukęs savo lytinį organÄ , suprato, kad nukentėjusioji norėjo jo, nes nuteistajam paklausus, ar nori, ji palinksėjo galva, nesakė nei taip, nei ne.

Nuteistasis E. S. neklausė nukentėjusiosios, ar ji turėjo lytinius santykius, bet iÅ¡ jos drÄ sos suprato, kad turėjo. Anot nuteistojo, nukentėjusioji pati nusirengė, pati numovė kelnaites ir pati užlipo (atsisėdo) ant nuteistojo. Nukentėjusioji lietė per nuteistojo kelnes jo lytinį organÄ , kai nuteistasis paklausė, ar ji nori, atsegė kelnes. Tada nukentėjusioji prilietė jo lytinį organÄ savo burna, nuteistasis nespaudė jos galvos, baigė nukentėjusiajai į burnÄ (t. 3, b. l. 66-67, 74-79).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes nuteistasis E. S. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau, skirtingai nei teisiamajame posėdyje, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad žinojo ir suvokė, jog nukentėjusiajai 13 metų, bet nukentėjusioji ėmėsi iniciatyvos, pradėjo jaudinti nuteistÄ jį glostydama jo lytinį organÄ , todėl nuteistasis užsimirÅ¡o apie (duomenys neskelbtini) amžių (t. 1, b. l. 119-121, 124-129, 132; t. 2, b. l. 102). Tačiau Å¡iuos nuteistojo E. S. parodymus juos paneigia kiti byloje esantys duomenys.

23. Mažametė nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, kad su E. S. susipažino per socialinį tinklÄ â€žInstagram“, E. S. jai pirmas parašė ir iÅ¡ karto pareiÅ¡kė norÄ susitikti, E. S. nerÅ«pėjo, jog jai tik 13 metų. Nukentėjusioji, susitikusi su E. S. prie prekybos centro „Panorama“, nuvažiavo taksi į nakvynės namus „N.“, kur E. S. paprašė (duomenys neskelbtini) atsisėsti jam ant kelių, ji atsisėdo, paskui E. S. jÄ pabučiavo ir paguldė ant lovos bei iÅ¡traukė prieÅ¡ jÄ savo lytinį organÄ ir paklausė, ar jo nori? Nukentėjusioji nieko neatsakė, tačiau E. S. prisitraukė arčiau nukentėjusiosios ir įkiÅ¡o jai į burnÄ savo lytinį organÄ .

Nukentėjusioji bandė atstumti E. S., bet tai buvo beprasmiÅ¡ka. E. S. sperma iÅ¡siliejo jai į burnÄ , E. S. pasakė jai spermÄ iÅ¡spjauti į kriauklę. Po to, E. S. vėl pradėjo lįsti prie nukentėjusiosios, atėmė iÅ¡ jos nekaltybę ant lovos ir duÅ¡e, jai stipriai bėgo kraujas. Nors E. S. nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) nemušė ir nestumdė, tačiau, nukentėjusiosios manymu, E. S. prieÅ¡ jÄ smurtavo, nes E. S. jai į burnÄ Ä¯kiÅ¡o savo lytinį organÄ . Nukentėjusioji nurodė, kad nuo nemalonių jai veiksmų negalėjo atsisakyti, nes nemoka pasakyti „ne“, darė tai, kÄ jai sakė E. S..

Nukentėjusioji labiausiai bijojo, kad E. S. iÅ¡ jos atims nekaltybę. Nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) parodė, kad ji nenorėjo lytiÅ¡kai santykiauti su nuteistuoju E. S., nukentėjusiosios manymu, tai kas įvyko, buvo iÅ¡prievartavimas. Nors nukentėjusioji aktyviai nesiprieÅ¡ino, tačiau ji ir neiÅ¡reiÅ¡kė noro žodžiu santykiauti su nuteistuoju E. S. Kai nuteistasis pirmÄ kartÄ jai įkiÅ¡o savo lytinį organÄ Ä¯ burnÄ , ji bandė nuteistÄ jį truputį atitraukti nuo savęs, bet jis neatstojo (t. 1, b. l. 33-38).

AnalogiÅ¡kas aplinkybes, kad E. S. jÄ išžagino ir seksualiai iÅ¡prievartavo oraliniu bÅ«du, nukentėjusioji viso proceso metu nurodė ir ekspertams, specialistams, kurie atliko jos tyrimus (t. 1, b. l. 42-44, 69-76; t. 2, b. l. 49-51).

24. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-152/2018 nurodoma, kad nukentėjusioji (duomenys neskelbtini), pasakodama ekspertams įvykio aplinkybes, paaiÅ¡kino, kad pradėjo jaustis nelabai gerai tada, kai atvyko kartu su nuteistuoju E. S. į nakvynės namus, jau tada ji pagalvojo, kad gali taip atsitikti, kaip sakė draugai (kad jÄ gali iÅ¡prievartauti). Nukentėjusioji truputį bijojo, kad draugai buvo teisÅ«s, bet galvojo, kad susitvarkys, jei prie jos lįs, pasakys jam ne. IÅ¡ nukentėjusiosios pasakojimo matyti, kad iniciatyvÄ rodė nuteistasis, t. y. jis nukentėjusiajai pasakė sėsti jam ant kelių, jis pradėjo liesti jos kojÄ ir su ranka slinkti prie jos lytinių organų, jÄ pabučiavo, nukentėjusiajai nepatiko toks nuteistojo elgesys, bet bijojo pasakyti „ne“, nes keistai atrodytų, kadangi iki tol visÄ laikÄ tylėjo.

Po to nuteistasis E. S. nukentėjusiajai pasakė atsigulti ant lovos, jis iÅ¡sitraukė iÅ¡ kelnių lytinį organÄ , nukentėjusioji tada atsisėdo, o nuteistasis E. S. įkiÅ¡o jai į burnÄ savo lytinį organÄ . Nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) tai nepatiko, bet nieko nesakė, jai buvo Å¡lykÅ¡tu, kai kiÅ¡o jai į burnÄ , nieko jam nesakė, nes jai buvo labai gėda, kai sperma jai pateko į burnÄ , jai buvo labai Å¡lykÅ¡tu. Nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) bijojo, jai buvo gėda kÄ nors sakyti.

ŽiÅ«rint filmÄ ant lovos, nuteistasis vėl iÅ¡sitraukė savo lytinį organÄ , jis kiÅ¡o savo rankÄ Ä¯ nukentėjusiosios lytinius organus, o paskui, nukentėjusiajai gulint, savo lytinį organÄ kiÅ¡o į nukentėjusiosios lytinius organus. Nukentėjusiajai skaudėjo, bėgo kraujas, ji norėjo verkti, bet susilaikė. Kai nuteistasis pirmÄ kartÄ jai įkiÅ¡o savo lytinį organÄ , ji bandė nuteistÄ jį truputį atitraukti nuo savęs, bet jis neatstojo. Nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) manymu, tai, kas jai nutyko, buvo iÅ¡prievartavimas, nes ji to nenorėjo.

Tai, kad nukentėjusioji nenorėjo lytiÅ¡kai santykiauti, E. S. galėjo suprasti, nes nukentėjusioji jį truputį nuo savęs atitraukinėjo, taip pat, kai nuteistasis jai kiÅ¡o lytinį organÄ prie jos burnos, nukentėjusioji truputį jį stÅ«mė nuo savęs (t. 1, b. l. 74-75).

25. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-152/2018 taip pat konstatuojama, kad nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) nenustatyti tokie kalbos, pažintiniai (dėmesio, atminties), mÄ stymo ir kiti individualÅ«s psichologiniai ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Padidintas polinkis fantazuoti (duomenys neskelbtini) nebÅ«dingas. Atlikus ekspertinį nukentėjusiosios vertinimÄ , nenustatytos priežastys, dėl kurių nebÅ«tų galima tikėti jos parodymais (t. 1, b. l. 69-76).

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės apie nuteistojo E. S. atliktus seksualinio pobÅ«džio veiksmus jos atžvilgiu viso proceso metu iÅ¡ esmės nekito. Nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) iÅ¡ esmės vienodai, nuosekliai ir detaliai paaiÅ¡kino visas esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Teismas nenustatė pagrindo, kodėl nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) bÅ«tų buvę naudinga apkalbėti nuteistÄ jį E. S., duoti prieÅ¡ jį melagingus parodymus.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad mažametės nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) motina ir jos senelė darė jai poveikį, kad pastaroji melagingai apkalbėtų nuteistÄ jį E. S.. Kaip minėta, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad padidinto polinkio fantazuoti (duomenys neskelbtini) nenustatyta, taip pat nenustatytos priežastys, dėl kurių nebÅ«tų galima tikėti jos parodymais (t. 1, b. l. 69-76). Ekspertė D. Prižginė teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, jog pabendravusi su nukentėjusiÄ ja nustatė, kad nukentėjusiajai nebÅ«dinga fantazuoti, nebÅ«dinga sukurti istorijas.

Ekspertei bendraujant su nukentėjusiÄ ja apie įvykio aplinkybes, jos parodymai buvo nuoseklÅ«s, nenutolę nuo realybės, atitinkantys jos protinį iÅ¡sivystymÄ , emocinė bÅ«sena adekvati pasakojamiems faktams (t. 3, b. l. 47-50). Ä®vertinus byloje surinktus įrodymus, sugretinus juos tarpusavyje, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti mažametės nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymų teisingumu ir patikimumu.

26. Be to, mažametės nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymus patvirtina kiti byloje esantys ir teisme iÅ¡tirti įrodymai, kurių duomenys sudaro vieningÄ loginę įrodymų grandinę. Nukentėjusioji ir atstovė pagal įstatymÄ A. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad jos mažametė dukra jai pasakė, kad jÄ E. S. iÅ¡prievartavo, E. S. kartu su (duomenys neskelbtini) taksi nuvažiavo į nakvynės namus, kur E. S. pasodino (duomenys neskelbtini) ant kelių, bandė jÄ pabučiuoti, paskui E. S., atsistojęs iÅ¡traukė savo lytinį organÄ ir įvedė (duomenys neskelbtini) į burnÄ , o vėliau lytiÅ¡kai santykiavo su (duomenys neskelbtini) natÅ«raliu bÅ«du. (duomenys neskelbtini) pasakojo, kad negalėjo paprieÅ¡tarauti, ji tylėjo, nieko nesakė, (duomenys neskelbtini) sutiko važiuoti į nakvynės namus, nes iki paskutinės minutės galvojo, kad jai nieko blogo nenutiks.

A. N. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) charakterio savybė yra neprieštarauti (t. 3, b. l. 19-21, 26-30; t. 4, b. l. 70).

27. Apeliaciniame skunde abejojama mažametės nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymų patikimumu, nes nukentėjusioji, pirmÄ kartÄ pasakodama savo motinai apie įvykį, nurodė neteisingas susitikimo su E. S. aplinkybes. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nukentėjusiosios ir atstovės pagal įstatymÄ A. N. parodymai, 2018 m. birželio 17 d. duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose pastaroji nurodė, kad jos dukra (duomenys neskelbtini) jai papasakojo, kad įvykio dienÄ per „Instagram“ programÄ buvo susitarusi susitikti su drauge iÅ¡ mokyklos T. prie prekybos centro „Panorama“, tačiau į susitikimo vietÄ vietoj draugės T. atėjo vaikinas E., kurio ji nepažinojo ir matė pirmÄ kartÄ , ir kuris, iÅ¡kvietęs taksį, jos dukrÄ nuvežė į vieÅ¡butį, kur jÄ iÅ¡prievartavo oraliniu ir natÅ«raliu bÅ«du (t. 1, b. l. 80).

Nukentėjusioji ir atstovė pagal įstatymÄ A. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad pareiÅ¡kime policijoje nurodė tokias aplinkybes, kokias jai pasakė dukra. Vėliau dukra prisipažino, kad E. nebuvo prisidengęs kito asmens vardu, dukra žinojo, kad važiuoja į „PanoramÄ â€œ susitikti su vaikinu, draugė patarė jos dukrai pameluoti kai kurias įvykio aplinkybes, nes bijojo tėvų reakcijos, jog jÄ bars. Jos dukra (duomenys neskelbtini) pamelavo tik tiek, kad eina susitikti su drauge T., o ne vaikinu.

TiesÄ dukra pasakė po A. N. apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ (t. 3, b. l. 26-30). Nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (2018 m. liepos 23 d.) parodė, kad draugės jai pasiÅ«lė motinai truputį kitaip papasakoti, jog „Instagram“ yra maniakai, kurie raÅ¡o žinutes (t. 1, b. l. 33-38). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-152/2018 (2018 m. rugpjūčio 9-27 d.) nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) nurodė, kad iÅ¡ pradžių bijojo savo motinai pasakoti apie įvykį.

KitÄ dienÄ po įvykio, savo motinai papasakojo kitaip, kaip jai patarė draugės, jog motina jos labiau pagailėtų, o ne kaltintų (t. 1, b. l. 74-75).

28. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad (duomenys neskelbtini) savo motinai pamelavo neesmines nusikalstamų veikų aplinkybes, o tik tai, kad eina susitikti su drauge T., o ne vaikinu, tikėdamasi tokiu bÅ«du „pasiteisinti“ prieÅ¡ artimuosius, tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia su nukentėjusiÄ ja (duomenys neskelbtini) atliktų lytinių veiksmų prievartinio pobÅ«džio. Nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymai dėl esminių nusikalstamų veikų aplinkybių viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir atitinka kitus bylos įrodymus.

PrieÅ¡ingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde Å¡ie neteisingi duomenys nebuvo nurodyti 2018 m. birželio 17 d. protokole – pareiÅ¡kime (t. 1, b. l. 8), taip pat Å¡ių aplinkybių mažametė nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) nenurodė 2018 m. birželio 17 d. įvykio aplinkybių patikslinimo metu, kai kartu su tyrėju, motina ir senele iÅ¡važiavo į įvykio vietÄ (t. 1, b. l. 9-11), jas nukentėjusioji ir atstovė pagal įstatymÄ A. N. nurodė tik savo apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ metu (t. 1, b. l. 80).

Be to, mažametė nukentėjusioji (duomenys neskelbtini), duodama parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (2018 m. liepos 23 d.), prisipažino, kad jai draugės pasiÅ«lė motinai truputį kitaip papasakoti (t. 1, b. l. 33-38), o ekspertizės metu nurodė to priežastis, jog motina jos labiau pagailėtų, o ne kaltintų (t. 1, b. l. 74-75). Teisėjų kolegija nemato pagrindo netikėti Å¡iais nukentėjusiosios, kuriai buvo gėda pripažinti vykus į susitikimÄ su vyresnio amžiaus vaikinu, paaiÅ¡kinimais.

29. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-152/2018 nurodyta, kad visame bylos įvykio kontekste iÅ¡ryÅ¡kėjo nukentėjusiosios sunkumai, priimant savarankiÅ¡kus sprendimus ‑ ji elgėsi patikliai, buvo priklausoma nuo aplinkybių, aktyviai ir ryžtingai negynė savo interesų: apie susitikimo su nuteistuoju galimybe nukentėjusioji pasitarė su draugais, tačiau, jiems įspėjus, apie galimÄ grėsme, ji vis tiek nepajėgė atsispirti nuteistojo dėmesiui ir naiviai tikėjosi, jog nieko blogo nenutiks, o pavojaus atveju ji sugebės jam pasiprieÅ¡inti; susitikusi su nuteistuoju, paauglė pavėluotai įvertino savo elgesio pasekmes, emociÅ¡kai susijaudino, pasimetė ir aktyviai nebegalėjo jam pasiprieÅ¡inti; apie tai, kas nutiko, mamai nukentėjusioji papasakoji tik paskatinta draugės, jos žodžiais, draugė jÄ taip pat įkalbino pateikti mamai kitokiÄ Ä¯vykio versijÄ ir tokiu bÅ«du sulaukti iÅ¡ jos gailesčio.

Nagrinėjamo įvykio metu (duomenys neskelbtini) galėjo suprasti su ja galimai atliktų veiksmų pobÅ«dį, tačiau žinios apie jų reikÅ¡mę (žalÄ , pavojingumÄ ) buvo ribotos, pavirÅ¡utiniÅ¡kos. Nukentėjusioji negalėjo aktyviai prieÅ¡intis nuteistajam E. S. dėl nepakankamo supratimo apie su ja galimai atliktų veiksmų reikÅ¡mę bei jai bÅ«dingų individualių psichologinių ypatumų (nepasitikinti savimi, emociÅ¡kai nebrandi, naivi, patikli, jautri kitų dėmesiui ir lengvai pasiduodanti jų poveikiui, subjektyviai sudėtingose situacijose aktyviai negina savo interesų, lengvai pasimeta ir iÅ¡sigÄ sta, o sprendimus priima vangiai ir neryžtingai).

Subjektyviai sudėtinguose situacijose nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) nėra bÅ«dingas aktyvus ir savo interesus ginantis elgesys, prieÅ¡ingai, jos reakcija sulėtėja, ji lengvai pasimeta ir iÅ¡sigÄ sta, o sprendimus priima vangiai ir neryžtingai. Nukentėjusiajai nustatytas padidintas polinkis į įtaigumÄ (paauglė yra per daug patikli jos amžiui), taip pat socialinio nerimo požymiai (prie žmonių labiau kuklinasi, varžosi, stokoja iniciatyvos, yra nuolanki). Nors nuteistasis E. S. teigia, kad lytiniai santykiai su nukentėjusiÄ ja vyko nukentėjusiosios iniciatyva, tačiau toks elgesys neatitinka jai bÅ«dingų individualių psichologinių ypatumų (paauglė nepasižymi iniciatyviu ir ryžtingu elgesiu, ypatingai tose situacijose, kurios jai yra nepatirtos ‑ jos žodžiais, tai buvo jos pirmieji lytiniai santykiai) (t. 1, b. l. 69-76).

Ekspertė D. Prižginė teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad nukentėjusioji įvykio metu aktyviai nesiprieÅ¡ino, tik Å¡iek tiek stÅ«mė nuteistÄ jį nuo savęs, nes ji nevisiÅ¡kai suprato, kas yra smurtas, jai nebÅ«dinga Å¡aukti pagalbos, prieÅ¡intis, sakyti „ne“, ji buvo gera, nuolanki, darė tai, kÄ jai sakė nuteistasis, esant stresinei situacijai, ji negalėjo kitaip elgtis pagal jai bÅ«dingus asmenybės ypatumus. Nukentėjusioji stresinėje situacijoje sustingsta, nežino kÄ daryti, daro tai, ko reikia kitam žmogui (t. 3, b. l. 47-50, 62-63).

Ä®vertinus byloje esantį įrodymų visetÄ , sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad nuteistasis E. S. atliko prievartinius lytinius santykius (oraliniu ir natÅ«raliu vaginaliniu bÅ«du lovoje) su mažamete (duomenys neskelbtini), kuri dėl savo amžiaus ‑ mažametystės ir jos asmenybės (psichologinių) ypatumų, buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės ir negalėjo pasiprieÅ¡inti E. S. su ja atliekamiems veiksmams. E. S. taip pat suprato, kad mažametė nukentėjusioji nenorėjo lytiÅ¡kai santykiauti, nes, pasak nukentėjusiosios parodymų, ji truputį nuo savęs atitraukinėjo nuteistÄ jį, taip pat, kai nuteistasis jai kiÅ¡o lytinį organÄ prie jos burnos, nukentėjusioji truputį jį stÅ«mė nuo savęs, bet jai nepavyko.

30. Be to, E. S. kaltę patvirtina ir susiraÅ¡inėjimo „Instagram“ platformoje turinys, kad E. S. aktyviai ieÅ¡kojo kontakto su nukentėjusiÄ ja. PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tarp nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) ir nuteistojo E. S. vykusio susiraÅ¡inėjimo „Instagram“ platformoje turinį ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog iniciatyvÄ bendravimui ir susitikimui rodė bei įtikinėjo susitikti nuteistasis E. S., o ne nukentėjusioji (duomenys neskelbtini).

31. IÅ¡ byloje esančio susiraÅ¡inėjimo „Instagram“, kuris taip pat yra aptartas Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-152/2018, matyti, kad nuteistasis E. S. pirmasis kalbino nukentėjusiÄ jÄ , pastoviai kvietė jÄ susitikti, rodė jai dėmesį (rašė, jog ji graži, patraukli, „seksi“, jog ji jam patinka, jog jis nori turėti jÄ Å¡alia, stipriai apkabinti, priglausti prie savęs), taip pat nuteistasis iniciavo pokalbio temas, susijusias su lytiÅ¡kumu / seksualumu (klausė apie bučinius, rašė, kad norėtų su ja pasibučiuoti, jog „nori jos“, jog „nori jos Å¡alia“, jai atsisakius bučiuotis ir paraÅ¡ius, jei jis jos nori, tada nesusitiks, tada E. S. klausė jos, ar rastų jam panelę, kuri neturi vaikino, E. S. klausė, ar ji drįstų pasibučiuoti su drauge, o jis žiÅ«rėtų, kaip jos bučiuojasi, ar yra jÄ kas lietęs, teiravosi apie jos aprangÄ bei prašė nusifotografuoti su pačiu trumpiausiu sijonu, ilgomis kojinėmis ir aukÅ¡takulniais, taip pat prašė ateiti taip apsirengusiai su juo į pasimatymÄ , klausė ar ji yra pilnai apsiskutusi, ar jai patinka, kad jis „savo vietelę“ yra apsiskutęs, ar jai bÅ«tų smalsu „pamėginti“) bei judviejų bendravimÄ stengėsi iÅ¡laikyti paslaptyje (klausė, ar juodu galėtų susitikti nuoÅ¡aliau nuo kitų, teiravosi, ar kas nors turi galimybę matyti jų susiraÅ¡inėjimÄ bei prašė apie jį nepasakoti kitiems, klausė ar jos tėvai netikrina jos telefono, susiraÅ¡inėjimų, nerimavo, kad jos draugė perskaitė jų susiraÅ¡inėjimÄ ).

Nors susiraÅ¡inėjimo su nuteistuoju E. S. pradžioje nukentėjusioji elgėsi atsargiai (pasiteiravo, kiek jam metų, pasiÅ«lė bÅ«ti tik draugais, prisipažino, jog truputį jo bijo, nes yra nepilnametė (vaikas), į pasiÅ«lymÄ susitikti nuoÅ¡aliau, ramiau, vienu du reagavo neigiamai, pabrėžė, jog jis gali jÄ išžaginti, kai E. S. jai parašė, jog norėtų su ja pasibučiuoti, ji atrašė, jog neleistų jos pabučiuoti, nes ji yra vaikas ir jie nėra pora, jei E. S. „nori jos“, tada nesusitiks), tačiau bendravimo eigoje ji pasidavė E. S. dėmesiui ir naiviai įtikėjo, jog juodu yra įsimylėję (paauglė siuntė jam Å¡irdeles, rašė, jog yra jį įsimylėjusi, jog pasiilgo, dėl jo eina iÅ¡ proto) (t. 1, b. l. 74, t. 2, b. l. 1-46; t. 3, b. l. 88-222; t. 4, b. l. 1-42).

Ekspertė D. Prižginė teisiamajame posėdyje palaikė ekspertizės akte padarytas iÅ¡vadas ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju iniciatyvÄ rodė nuteistasis E. S., jis elgėsi subtiliai, jaukinosi nukentėjusiÄ jÄ , iniciavo pokalbius apie lytiÅ¡kumÄ , prašė niekam apie tai nepasakoti. Ekspertė paaiÅ¡kino, jog nukentėjusiosios po įvykio siųstos žinutės nuteistajam E. S. ir bendravimas su juo, tuo pačiu kitiems sakant, kad po įvykio su E. S. nebendravo, sietina su mažametės emociniu nestabilumu, meilės trÅ«kumu, ji pavirÅ¡utiniÅ¡kai suprato įvykius, todėl gal nutylėjo, kad bendravo su E. S. po įvykio.

Nukentėjusioji labai ribotai suprato su ja siejamus įvykius, kad tai jos pirmieji lytiniai santykiai; jos santykių vertinimas naivus, nebrandus, galvojo, jog įsimylėjo, ji galimai jaučiasi kalta dėl įvykio, gal prisiima atsakomybę, kad kažkaip pakenks nuteistajam E. S.; nukentėjusioji yra emociÅ¡kai priklausoma nuo kitų vertinimo, elgesio, jai nustatytas didesnis polinkis į įtaigumÄ , jai svarbu kÄ apie jÄ galvoja kiti, kaip su ja elgiasi. Ekspertė dėl nukentėjusiosios siųstos žinutės nuteistajam po įvykio – „Ar mes dabar pora?“ (t. 2, b. l. 113) paaiÅ¡kino, jog nukentėjusioji yra pasimetusi, ribotai suprato kas įvyko, ji emociÅ¡kai nebrandi; mergaitė suprato, kas yra iÅ¡prievartavimas, bet nesuprato pasekmių; ji naiviai vertino jų santykius, bijojo įžeisti, norėjo patikti, ji priklausomybės santykiuose.

Nukentėjusioji stengėsi, kad nuteistasis nepagalvotų apie jÄ blogai, ji norėjo bÅ«ti gera. Jei nukentėjusioji suvoktų jos atžvilgiu padarytos veikos pavojingumÄ ir žalÄ , jai nekiltų noras susiraÅ¡inėti ar bendrauti su E. S. (t. 3, b. l. 47-50). Nors byloje esančiame susiraÅ¡inėjime esama nevienareikÅ¡miÅ¡kų frazių, kurias galima vertinti kaip intymias („tu mane iÅ¡vedi iÅ¡ proto“, „I love you“, „paimtum, apžiotum“), tačiau iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo taip pat matyti, kad nukentėjusioji nesitikėjo ir nenorėjo turėti lytinių santykių su nuteistuoju (atsisako susitikti „nuoÅ¡aliau“, siÅ«lo susitikti kavinėje, raÅ¡o, kad jo bijo, kad neleis „laizeko“ ji yra 13 metų vaikas, nuteistojo praÅ¡o, kad jis „neįvestų“, sako, kad jie bus „tik draugai“), tuo tarpu nuteistojo elgesys kryptingas, iniciatyvus (klausia dėl „laizeko“, ar ji „pilnai apsiskutus“, pasiÅ«lo, kad nukentėjusioji matant E. S. „pasilaižytų“ su savo drauge, į kÄ nukentėjusioji atsako, kad „ji nenorės“, „neateis“, t. 4, b. l. 34), manipuliuojantis (raÅ¡o, kad „nemėgsta prievartos“, kitoje vietoje, kad jam „sugadinta nuotaikÄ â€œ, meluoja dėl savo tikrojo amžiaus, nepaisant nukentėjusiosios pakankamai aiÅ¡kių reakcijų vis grįžta prie lytiÅ¡kumo temų).

Taigi nors nukentėjusioji pagal savo amžių susivokė lytiÅ¡kumo temose, tačiau teisėjų kolegija pritaria ekspertizės akte nurodytai iÅ¡vadai, kad ji buvo akivaizdžiai nebrandi, pagal savo raidÄ nerodė ir negalėjo rodyti iniciatyvos lytiniams veiksmams, be to, matomai truputį stengėsi pasirodyti „labiau suaugusi“ negu buvo iÅ¡ tiesų, ir iki galo nesuvokė nuteistojo E. S. ketinimų realumo.

32. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, kad nuteistasis E. S. pirmasis kalbino mažametę nukentėjusiÄ jÄ , pastoviai įtikinėjo jÄ susitikti, rodė jai dėmesį, taip pat nuteistasis iniciavo pokalbio temas, susijusias su lytiÅ¡kumu (t. 2, b. l. 11-46; t. 3, b. l. 153-222), taip pat į tai, kad pirmo susitikimo metu su mažamete nukentėjusiÄ ja (duomenys neskelbtini) nuvežė jÄ su taksi į svečių namus, kur nuteistasis E. S. su mažamete nukentėjusiÄ ja atliko seksualinio pobÅ«džio veiksmus ir buvo jų iniciatorius, darytina iÅ¡vada, kad nuteistasis E. S., žinodamas nukentėjusiosios amžių, jog jai 13 metų, kvietė mažametę nukentėjusiÄ jÄ (duomenys neskelbtini) susitikti su juo, siekdamas su ja lytiÅ¡kai santykiauti ir tenkinti su ja savo lytinę aistrÄ .

33. IÅ¡ 2018 m. birželio 20 d. daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad nuteistasis E. S. ikiteisminio tyrimo metu pateikė tyrėjai susiraÅ¡inėjimo „Instagram“ su nukentėjusiÄ ja (duomenys neskelbtini) iÅ¡traukas (t. 2, b. l. 1-46); tuo metu Å¡io susiraÅ¡inėjimo tekstas dar nebuvo iÅ¡ dalies iÅ¡trintas (paÅ¡alintos kai kurios nukentėjusiosios raÅ¡ytos frazės, kurias nuteistojo gynėjas nurodė pirmosios instancijos teismui pateiktuose dokumentuose (t. 3, b. l. 85-86, t. 4, b. l. 43-55)). Å is ikiteisminio tyrimo metu pateiktas susiraÅ¡inėjimas buvo vertinamas ir Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-152/2018 (t. 1, b. l. 74). PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, liudytoja K. M., vyriausioji tyrėja, teisiamajame posėdyje parodė, kad ji nuteistojo telefono nors ir galimai neapžiÅ«rėjo, tačiau atspausdino visÄ gautÄ susiraÅ¡inėjimÄ , kurį jai elektroniniu paÅ¡tu atsiuntė E. S. (t. 4, b. l. 69-70).

34. Atsižvelgiant į byloje esantį įrodymų visetÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad E. S., pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl jos amžiaus – mažametystės ir jos asmenybės ypatumų (bÅ«dingų individualių psichologinių ypatumų), seksualiai jÄ prievartavo oraliniu bÅ«du bei išžagino natÅ«raliu vaginaliniu bÅ«du. Nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) su nuteistuoju E. S. santykiavo ne savanoriÅ¡kai, o prieÅ¡ savo valiÄ . Nuteistojo E. S. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (mažamečio asmens išžaginimas), 149 straipsnio 4 dalį (mažamečio asmens seksualinis prievartavimas). Nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl E. S. prievartinių lytinių veiksmų duÅ¡e neturi reikÅ¡mės bylos baigčiai, nes pirmosios instancijos teismas aplinkybę iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino. Todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

35. Apeliaciniame skunde, nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o E. S. nusikalstamas veikas perkvalifikuoti pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį (Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumÄ ). Pažymėtina, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jeigu tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo (BK 151¹ straipsnio 6 dalis). Apeliantai teigia, kad E. S. dvasinė ir fizinė branda bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tirta nebuvo. Nagrinėjamu atveju nuteistojo E. S. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, nes pagal šį straipsnį kvalifikuojamas tik toks lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros nėra teisinio pagrindo tenkinimas su jaunesniu nei Å¡eÅ¡iolikos metų amžiaus asmeniu, jeigu jis padarytas nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiÅ¡kai santykiauti požymių.

36. Apeliacinės instancijos teisme, siekiant atsakyti į nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistojo E. S. sveikatos bÅ«klės, socialinės ir dvasinės brandos, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes dėl nuteistojo psichinės ir psichologinės bÅ«klės, nuteistajam E. S. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartimi buvo paskirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė (t. 4, b. l. 186-188). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-89/2020 nurodyta, kad nors atsakyti į klausimÄ apie E. S. socialinės brandos atitikimÄ jo amžiui nėra galimybės, tačiau E. S. byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu joks psichikos sutrikimas nekonstatuojamas, jis tuo metu buvo psichiÅ¡kai sveikas, todėl pagal savo psichikos bÅ«klę galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Å iuo metu E. S. yra psichiÅ¡kai sveikas, todėl pagal savo psichikos bÅ«klę jis gali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti. E. S. byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo tokioje emocinėje bÅ«senoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sÄ monei ir veiklai. E. S., atsižvelgiant į jo amžiaus tarpsnio ypatumus, protinio iÅ¡sivystymo lygį, jam bÅ«dingus individualius psichologinius ypatumus, emocinę bÅ«senÄ suvokimo momentu bei situacijos ypatumus, galėjo teisingai suvokti aplinkÄ , savo veiksmus bei atitinkamai reguliuoti savo elgesį tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2018 m. birželio 16 d.) bei teisingai suvokti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus.

E. S. amžiaus tarpsniui nebÅ«dingų psichinės veiklos ir elgsenos ypatumų tiriamų nusikalstamų veikų padarymo metu (2018 m. birželio 16 d.) nenustatyta. Tiriamojoje dalyje nurodyta, kad E. S. tiek iki byloje nagrinėjamo įvykio, tiek po jo psichiatro ir psichologo konsultacijų nebuvo konstatuota pažintinės veiklos ir asmenybės bruožų sutrikimų ar E. S. amžiaus tarpsniui nebÅ«dingų psichinės veiklos ir elgsenos ypatumų; to nenustatyta ir ekspertizės metu. Remiantis atliktų tyrimų duomenimis, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad E. S. nebÅ«dingos tokios individualios psichologinės ypatybės, kurios galėjo turėti esminės įtakos jo elgesiui byloje nagrinėjamų įvykių metu, t. y. bÅ«tų trukdę jam teisingai suvokti aplinkÄ , savo veiksmus (jų pobÅ«dį, reikÅ¡mę, galimas pasekmes) bei atitinkamai reguliuoti savo elgesį.

Ä®vertinus turimus duomenis apie E. S. elgesį byloje nagrinėjamų įvykių metu, nenustatyta kokių nors iÅ¡skirtinių, netipiÅ¡kų tuometiniam E. S. amžiaus tarpsniui bruožų ‑ paauglystei (kuri trunka iki 18-20, kai kurių autorių nuomone, ir iki 22-25 metų) ir jaunystei bÅ«dingas pavirÅ¡utiniÅ¡kumas, tam tikras elgesio nepastovumas ir nenuoseklumas, egocentriÅ¡kumas, orientacija į asmeninių poreikių bei malonumų patenkinimÄ , opoziciÅ¡kumas, atsainus požiÅ«ris į visuotinai priimtas elgesio normas bei taisykles, jų nepaisymas ar demonstratyvus laužymas, nepriklausomybės ir savarankiÅ¡kumo siekimas, psichoaktyviųjų medžiagų (alkoholis, narkotikai) vartojimas ir kt.

Ä®vertinimo metu E. S. pažintinės veiklos, asmenybės bruožų ir nuotaikos sutrikimų nenustatyta; tiriamasis, subjektyviai vertindamas savo bÅ«senÄ , deklaruoja aukÅ¡to nerimo ir sunkios depresijos simptomus (akcentuoja beviltiÅ¡kumÄ , suicidinius ketinimus, darbingumo kritimÄ ir kt.), tačiau gautuose duomenyse tokių ryÅ¡kių sutrikimų nestebima, iÅ¡reikÅ¡tos depresijos požymių nenustatyta, vyraujantys iÅ¡gyvenimai (pažeminta nuotaika / nusivylimas, nerimas, įtampa, baimė) atitinka esamÄ teisinę E. S. situacijÄ (nuteistas dėl seksualinės prievartos prieÅ¡ mažametę, sprendžiamas klausimas dėl laisvės atėmimo bausmės).

Ä®vertinus turimus duomenis apie E. S. elgesį byloje nagrinėjamų įvykių metu, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pagal savo amžių, intelektinių gebėjimų ir socialinio supratingumo lygį bei pažintinės veiklos ypatumus jis tuo metu galėjo teisingai suvokti situacijÄ , suprasti savo veiksmų pobÅ«dį ir reikÅ¡mę, numatyti galimas jų pasekmes ir atitinkamai, sÄ moningai ir valingai reguliuoti savo elgesį, galėjo teisingai suvokti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, jas įsiminti ir vėliau atgaminti duodant parodymus.

Nei E. S. emocinė būsena jokių kokios nors reikšmingai elgesį įtakojančios emocinės būsenos požymių nenustatyta, nei jam būdingos individualios psichologinės ypatybės neturėjo esminės įtakos jo elgesiui byloje nagrinėjamos veikos padarymo metu (t. 5, b. l. 26-35).

37. Nors nuteistojo E. S. iÅ¡vaizda yra panaÅ¡i į nepilnamečio, tačiau vien asmens jauna iÅ¡vaizda, kuri neatitinka realaus amžiaus (nusikalstamų veikų padarymo metu jam buvo beveik 25 metai) (nusikalstamos veikos padarytos 2018 m. birželio 16 d., nuteistajam E. S. 2018 m. birželio 30 d. sukako 25 metai), nesuteikia pagrindo asmenį vertinti kaip nepakankamai subrendusį. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad E. S. baigė vidurinę mokyklÄ , vėliau buvo įsidarbinęs ir iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo banke, Klientų aptarnavimo skyriuje, todėl Å¡ios aplinkybės patvirtina faktÄ , jog asmuo yra visiÅ¡kai subrendęs ir adekvačiai pagal savo amžių suvokiantis faktines aplinkybes.

Be to, kaip parodė pats nuteistasis E. S., jis jau turėjo seksualinės patirties su kitomis merginomis, tačiau jam sunkiai sekėsi susirasti merginas dėl savo jaunos iÅ¡vaizdos (t. 3, b. l. 66, 75). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad nuteistasis E. S., sužinojęs, jog nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) 13 metų, tyčia pamelavo apie savo amžių, jog jam 20 metų, nors jam tuo metu buvo beveik 25 metai, siekdamas iÅ¡laikyti bendravimÄ su nukentėjusiÄ ja (duomenys neskelbtini), nes kaip matyti iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo ‑ nukentėjusioji akcentavo tai, kad ji truputį bijo jo, nes jis yra pilnametis (t. 3, b. l. 157).

Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. S. buvo suaugęs ir subrendę vyras, turintis gyvenimiÅ¡kos ir seksualinės patirties, kuris beveik dvigubai (beveik 12 metų) buvo vyresnis už mažametę nukentėjusiÄ jÄ , kuriam Å¡iuo metu ir įvykio metu nebuvo nustatyta jokių psichikos sutrikimų, jis tuo metu buvo psichiÅ¡kai sveikas, todėl pagal savo psichikos bÅ«klę galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Kaip jau minėta anksčiau, mažametės nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) pažintiniai gebėjimai atitinka jos amžių (13 metų), įvykio metu ji neturėjo gyvenimiÅ¡kos ir seksualinės patirties (tai buvo jos pirmieji lytiniai santykiai), (duomenys neskelbtini) galėjo suprasti su ja galimai atliktų veiksmų pobÅ«dį, tačiau jos žinios apie jų reikÅ¡mę (žalÄ , pavojingumÄ ) buvo ribotos, pavirÅ¡utiniÅ¡kos, todėl negalėjo aktyviai ir adekvačiai jiems prieÅ¡intis; nukentėjusioji anksčiau bendravo tik su savo bendraamžiais, į pasimatymus nevaikščiojo, ji net negalėjo pagalvoti, kol nepasakė jai draugai, kad svetimi žmonės gali jÄ nuskriausti (išžaginti), jos mÄ stymas vaikiÅ¡kas, yra emociÅ¡kai nebrandi, naivi, patikli, jai nustatytas padidintas polinkis į įtaigumÄ (paauglė yra per daug patikli jos amžiui), taip pat socialinio nerimo požymiai (prie žmonių labiau kuklinasi, varžosi, stokoja iniciatyvos, yra nuolanki).

Nagrinėjamu atveju įvykio metu tarp nuteistojo E. S. ir mažametės nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) buvo didelis amžiaus (beveik dvigubas), dvasinės ir fizinės brandos skirtumas.

38. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad baudžiamojoje byloje nėra pakankamai duomenų, kad bÅ«tent E. S. veiksmai nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai), todėl E. S. dėl Å¡ios veikos turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.

39. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-152/2018 konstatuota, kad objektyvių duomenų, jog (duomenys neskelbtini) iki nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo bÅ«tų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra. Å iuo metu jai konstatuojamas praeinantis psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresÄ (F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradęs dėl byloje tiriamų įvykių ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Ekspertizės akte nurodyta, kad byloje tiriami įvykiai nukentėjusiÄ jÄ paveikė psichotraumuojančiai ir neigiamas poveikis jos emocinei bÅ«senai iÅ¡liko ir ekspertizės atlikimo metu (t. 1, b. l. 69-76). Ekspertė S. S. teisiamajame posėdyje palaikė ekspertizės akte padarytas iÅ¡vadas ir papildomai paaiÅ¡kino, kad, susipažinusi su nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) medicininiais dokumentais ir anksčiau jai konstatuotomis diagnozėmis, padarė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji iki nusikalstamos veikos padarymo buvo pasveikusi nuo anksčiau jai konstatuotų sveikatos sutrikimų.

Anksčiau nukentėjusiajai buvo konstatuota diagnozė F93.8 (kitos reakcijos į stresÄ ), dabar jai diagnozuota F43.8 (reakcija į stiprų stresÄ ), Å¡iuo metu nukentėjusiajai diagnozuotas sveikatos sutrikdymas yra sunkesnis nei anksčiau ir yra siejamas su konkrečiu įvykiu ‑ nukentėjusiosios atžvilgiu padaryta nusikalstama veika ir mergaitės reakcija po įvykio. Ekspertizės atlikimo metu nukentėjusiosios emocinė bÅ«sena buvo sutrikusi, matėsi ryÅ¡kus emocinis reagavimas į tiriamus įvykius, kaip ji jaučiasi perskaičius jos apklausÄ , kaip ji reaguoja į užduodamus klausimus.

Nukentėjusiajai Å¡ioje byloje konstatuotas sutrikimas ‑ kitos reakcijos į stiprų stresÄ , siejamas su nusikalstama veika. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas pagal laiko kriterijų. Jeigu sveikatos sutrikimas tęsiasi ilgiau nei 10 dienų, tai nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Buvo atsižvelgta į tai, kaip nukentėjusioji jautėsi 2018 m. birželio 16 d. įvykio metu, apklausos metu, ekspertizės atlikimo metu (2018 m. rugpjūčio 9 d.), nuo įvykio buvo praėję daugiau nei 10 dienų, todėl nukentėjusiajai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nukentėjusiajai bÅ«tina psichologinė, psichoterapinė pagalba (t. 3, b. l. 50-52). Tai, kad nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) stipriai neigiamai emociÅ¡kai iÅ¡gyvena dėl prieÅ¡ jÄ atliktų nusikalstamų veiksmų, patvirtina ir jos apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , iÅ¡ kurios matyti, jog nukentėjusiajai ypatingai sunku kalbėti apie buvusį įvykį, apklausos metu ji nutilo, likusiÄ parodymų dalį sugebėjo iÅ¡dėstyti tik raÅ¡tu (t. 1, b. l. 33-38). Nukentėjusioji ir atstovė pagal įstatymÄ A.

N. teisiamajame posėdyje parodė, kad po įvykio (duomenys neskelbtini) tapo labiau užsidariusi savyje, nenori bendrauti, patyrė didelį stresÄ , dukra lankosi pas psichologus, paramos centruose, grupėse, teikiančiose vaikui psichologinę pagalbÄ (t. 3, b. l. 19-21, 27-30; t. 4, b. l. 70). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. S. pripažino kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus už tai, kad seksualiai prievartaudamas mažametę nukentėjusiÄ jÄ oraliniu bÅ«du ir jÄ išžagindamas, Å¡iais savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, be kita ko, sukėlė nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį praeinančiu psichikos sutrikimu – kitomis reakcijomis į stiprų stresÄ (F43.8).

Toks veikos kvalifikavimas atitinka teismų praktikÄ (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-495-697/2015, Nr. 2K-177-976/2020). Dėl E. S. skirtinos bausmės 40. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o paskirti E. S. bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu. Prokuroro, nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymÄ A. N. ir jos atstovo advokato B. Chranovskij apeliaciniuose skunduose praÅ¡oma E. S. pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį paskirti sankcijose nustatytas laisvės atėmimo bausmes, apeliantai nesutinka su E. S. pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalies nuostata.

Teisėjų kolegija kaip nepagrįstÄ atmeta E. S. ir jo gynėjo apeliacinio skundo praÅ¡ymÄ paskirti jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu ir pritaria Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro ir nukenėjusiosios atstovės A. N. ir jos atstovo skundų argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 53 straipsnio 4 dalį ir E. S. už nusikalstamas veikas pagal pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį paskyrė per Å¡velniÄ bausmę. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

41. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Be to, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnyje arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams.

42. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o pripažinti dvi E. S. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – jis pripažino kaltę, padėjo tyrimui ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, taip pat kad atlygino žalÄ . BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad kaltininko atsakomybę lengvina jo prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo.

Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus, arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ , toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, norint konstatuoti Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę turi bÅ«ti nustatytas ne tik prisipažinimas, bet ir nuoÅ¡irdus kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, t. y. kai kaltininkas kritiÅ¡kai vertina savo poelgį, iÅ¡gyvena dėl jo, atsipraÅ¡o nukentėjusiųjų, stengiasi atlyginti žalÄ ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189/2013, 2K-212/2013, 2K-352-511/2015).

43. Nuteistasis E. S. pripažino faktines aplinkybes, kad turėjo lytinius santykius su nukentėjusiÄ jÄ bei tenkino su ja savo lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du, tačiau pateikė savo įvykio versijÄ , kad nukentėjusioji buvo seksualinio pobÅ«džio veiksmų iniciatorė, tokiu bÅ«du siekdamas suÅ¡velninti baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Ikiteisminio tyrimo metu E. S. parodė, kad žinojo ir suvokė, jog nukentėjusiajai 13 metų, bet nukentėjusioji ėmėsi iniciatyvos, pradėjo jaudinti nuteistÄ jį glostydama jo lytinį organÄ , todėl nuteistasis užsimirÅ¡o apie (duomenys neskelbtini) amžių (t. 1, b. l. 119-121, 124-129, 132; t. 2, b. l. 102), tačiau teisme tai neigė, iÅ¡kėlė versijÄ , kad nesuprato ir nežinojo, jog nukentėjusioji mažametė, jog jai 13 metų (t. 3, b. l. 66-67, 74-79), t. y. nuteistojo E. S. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s, nuteistasis keitė savo parodymus, siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį.

Nuteistojo E. S. parodymai neprisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis E. S. nei prisipažino, nei padėjo teisėsaugos institucijoms išaiškinti padarytų nusikaltimų. Todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas E. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

44. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad kaltininko atsakomybę lengvina jo savo noru atlyginta ar paÅ¡alinta padaryta žala. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis E. S. savo noru bÅ«tų atlyginęs bent dalį nukentėjusiajai padarytos ir teismo priteistos žalos. Vien tai, kad nuteistasis E. S. teigia, jog įsipareigoja ateityje atlyginti žalÄ , negalima pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį, ir E. S. už nusikaltimus pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį paskyrė pernelyg Å¡velniÄ ir todėl neteisingÄ bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Å is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikÅ¡mingos (iÅ¡imtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-377-489/2018, 2K-40-648/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieÅ¡tarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina Å¡velnesnė bausmė ar kita jos rÅ«Å¡is (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018, 2K-119-689/2020 ir kt.).

46. Pirmos instancijos teismas BK 53 straipsnio 4 dalies taikymÄ pagrindė aplinkybėmis, jog E. S. prieÅ¡ mažametę nukentėjusiÄ jÄ intensyvaus smurto nenaudojo, jo veika truko labai trumpÄ laiko tarpÄ , nusikalstamos veikos padarymo metu žymÅ«s fiziniai sužalojimai nukentėjusiajai nebuvo padaryti, padariniai nėra itin sunkÅ«s, nelaikytinos reikÅ¡mingos (iÅ¡imtinės), dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Teismo manymu tai nėra tipinė mažamečio asmens išžaginimo ar seksualinio prievartavimo situacija: nukentėjusioji pati, nesakydama mamai, vyko į pasimatymÄ su E. S., vėliau žinute klausė, ar jie „pora“. Be to, E. S. nukentėjusiosios asmeninių savybių, kad jo negali asakyti „ne“, galėjo ir nesuvokti, nes pastaroji aktyviai nesiprieÅ¡ino. Be to, E. S. yra jauno amžiaus, neteistas, stipriai iÅ¡gyvena dėl baudžiamojo proceso, dėl subjektyvaus distreso turėjo kreiptis į medikus.

47. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas minėtas nuteistojo asmenybės ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , nepagrįstai sumenkino nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumÄ bei padarytÄ Å¾alÄ mažametei nukentėjusiajai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis E. S. buvo susiraÅ¡inėjimo su mažamete, jų susitikimo ir seksualinio pobÅ«džio veiksmų iniciatorius, žinojo, kad nukentėjusioji yra mažametė, jog lytiniai santykiai su tokio amžiaus vaiku yra draudžiami įstatymo, nepaisant ar tokio asmens sutikimas yra ar nėra.

Pažymėtina, kad pavienis lytinio santykiavimo ar lytinės aistros tenkinimo epizodas paprastai negali trukti ilgÄ laiko tarpÄ , inkriminuotų nusikaltimų sudėtis taip pat nereikalauja vien smurtinių veiksmų ar žymesnio sveikatos sutrikdymo. Todėl Å¡ioje byloje nagrinėjamas atvejis nėra iÅ¡skirtinis. Nors nukentėjusiosios atžvilgiu nebuvo naudojamas fizinis ar psichologinis smurtas, nukentėjusiajai nebuvo padaryti fiziniai sužalojimai, tačiau nagrinėjamu atveju E. S. pasinaudojo nukentėjusiosios bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl jos amžiaus – mažametystės bei jai bÅ«dingų asmenybės savybių.

Nuteistasis E. S. savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį praeinančiu psichikos sutrikimu – kitomis reakcijomis į stiprų stresÄ (F43.8), iki Å¡iol nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) lankosi ir gydosi pas psichologus. Nagrinėjamu atveju nenustatyta E. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistasis E. S. nors ir pripažino faktines nusikalstamų veikų aplinkybes, tačiau neigė savo kaltę, duodamas parodymus dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, kaltę bandė perkelti nukentėjusiajai (teigė, kad ji buvo iniciatorė), nukentėjusiajai žalos neatlygino.

Taip pat ir aplinkybė, kad pati nukentėjusioji, vykdama į susitikimÄ su vyresniu menkai pažįstamu asmeniu, elgėsi lengvabÅ«diÅ¡kai, nesudaro pagrindo E. S. nusikalstamų veikų vertinti kaip iÅ¡imtinai mažesnio pavojingumo, nes iÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad nuteistasis tikslingai pasinaudojo nukentėjusiosios nebranda, ir aukos lengvesnis „pasiekiamumas“ jo paties kaltės nemenkina.

48. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra jokių aplinkybių, kurie rodytų mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumÄ . Tai, kad E. S. iÅ¡gyvena dėl padarytų nusikalstamų veikų dėl vykstančio baudžiamojo proceso, savaime nėra iÅ¡imtinė aplinkybė. Taip pat ir kitos nuteistojo asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės, kad jis jauno amžiaus, anksčiau neteistas, savaime nėra iÅ¡imtinės ir nesudaro pagrindo taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

49. Atsižvelgiant į nuteistojo E. S. asmenybę, kad jis anksčiau neteistas ar baustas administracine tvarka, yra jauno amžiaus, nevedęs, dirba, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kad nuteistasis intensyvios prievartos ar grasinimų netaikė, kad nėra E. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, E. S. teisėjų kolegijos vertinimu, skirtinos BK 149 straipsnio 4 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje numatytos artimesnės sankcijos minimumui laisvės atėmimo bausmės. Įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes, taip pat darytina išvada, kad nuteistajam E. S. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus paskirta bausmė, tiek jos rūšis – laisvės atėmimas, tiek ir jos dydis, kuris yra artimesnis minimaliam sankcijoje numatytam bausmės dydžiui, nėra aiškiai per griežta.

Nuteistajam E. S. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus paskirta bausmė yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybės pavojingumui ir atitinka bausmės tikslus, bausmės skyrimo taisykles, yra teisingai ir tinkamai individualizuota, jos švelninti nėra teisinio pagrindo. Šiuo nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį paskirtos bausmės apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas) iš naujo bendrinamos su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio 50. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o iÅ¡ E. S. priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) naudai priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinti iki 2 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos priteistos žalos dydis paliktinas nepakeistu.

51. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimÄ teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

52. Pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė kriterijus, kuriais buvo remtasi nustatant priteistinos nukentėjusiajai neturtinės žalos dydį. Nagrinėjamu atveju byloje surinktais ir aptartais įrodymais nustatyta, jog E. S. pažeidė mažametės nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) seksualinę neliečiamybę, atliko seksualinio pobÅ«džio veiksmus su mažamete nukentėjusiÄ ja. Dėl Å¡ių veiksmų nukentėjusiajai buvo padaryta tiek fizinė (patyrė fizinį skausmÄ , nes dėl E. S. veiksmų jai plyÅ¡o mergystės plėvė), tiek moralinė žala.

Nukentėjusioji dėl patirtų seksualinių veiksmų patyrė neigiamus psichologinius iÅ¡gyvenimus. Dėl E. S. neteisėtų veiksmų nukentėjusiajai konstatuotas praeinantis psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresÄ (F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su patirta seksualine prievarta, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta jos sveikata. Nukentėjusioji patyrė didelius nepatogumus, nuo 2018 m. birželio 17 d. iki 2018 m. birželio 20 d. buvo apgyvendinta globos namų „Užuovėja“, vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centre, kur jai buvo teikiama psichologinė pagalba.

Å io įvykio pasekmės smarkiai pažeidė jos dvasinę pusiausvyrÄ ir emocinį stabilumÄ . Nukentėjusioji dėl įvykio iki Å¡iol lankosi pas psichologus. Nuteistojo E. S. neteisėti veiksmai ne tik Å¡iuo metu, bet ir ateityje turės įtakos nukentėjusiosios, kuri iki tol nebuvo turėjusi lytinių santykių ir pagal savo brandÄ dar nebuvo pasirengusi tokio pobÅ«džio santykiams, psichinei savijautai. Kitaip negu teigiama apeliaciniame skunde, pačios nukentėjusiosios elgsys savaime nėra pagrindas sumažinti civilinio ieÅ¡kinio dydį, nes nuteistasis, kaip jau aptarta aukščiau, tiesiog pasinaudojo jos nebranda savo poreikiams tenkinti.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nukentėjusiajai priteistino neturtinės žalos dydžio, įvertino ir E. S. turtinę padėtį, o bÅ«tent, kad E. S. savo turto neturi, gyvena pas tėvus, Å¡iuo metu dirba, kaip pats nurodė – jo darbo užmokestis nėra didelis, 485 Eur atskaičius mokesčius, sugebėtų atlyginti 5 000 Eur ieÅ¡kinį. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad nukentėjusioji iki įvykio lankėsi pas psichologus, todėl nukentėjusiai tai negalėjo sukelti nepatogumų, nesudaro pagrindo mažinti priteistos neturtinės žalos dydžio.

Ä®vertinus bylos aplinkybes ir kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, visumÄ , pirmosios instancijos teismo priteista 6 000 Eur suma nelaikytina per didele. Be to, nuteistasis E. S. yra jaunas, darbingas, tad ateityje galės atlyginti tokio dydžio žalÄ . Tokios sumos priteisimas už padarant BK 149 straipsnio 4 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas veikas padarytÄ neturtinę žalÄ nelaikytinas pernelyg dideliu, neproporcingu žalos nukentėjusiai už patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus atlyginimu, nelaikytinas nukrypimu nuo teismų praktikos baudžiamosiose bylose dėl priteistinų sumų neturtinei žalai atlyginti.

Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka protingos pusiausvyros tarp nukentėjusiosios teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir žalÄ padariusio asmens interesų. Dėl proceso iÅ¡laidų 53. Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymÄ A. N. ir jos atstovas advokatas B. Chranovskij apeliaciniame skunde praÅ¡o iÅ¡ nuteistojo E. S. priteisti 500 Eur dydžio iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. IÅ¡ pinigų priėmimo kvito matyti, kad nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymÄ A.

N. 2019 m. spalio 16 d. sumokėjo advokatui B. Chranovskiui 500 Eur už suteiktas teisines paslaugas (atstovavimÄ ir dokumento suraÅ¡ymÄ ) (t. 4, b. l. 135). 54. 2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180, įsigaliojusio 2020 m. liepos 15 d., redakcijos BPK 106 straipsnio 2 dalies nurodoma, kad teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Å ios nuostatos galioja, taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas.

55. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėta pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymÄ A. N. ir jos atstovo advokato B. Chranovskio, nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato M. PaukÅ¡tės apeliacinius skundus. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinis skundas tenkintas iÅ¡ dalies, nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymÄ A. N. ir jos atstovo advokato B. Chranovskio apeliacinis skundas tenkintas visa apimtimi, nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato M. PaukÅ¡tės apeliacinis skundas atmestas.

Ä®vertinus tai, jog nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato M. PaukÅ¡tės apeliacinis skundas atmestas, nuteistojo turtinę padėtį, priteistÄ iÅ¡ nuteistojo E. S. neturtinės žalos dydį, taip pat į tai, kad apeliacinės instancijos teisme buvo surengti du teismo posėdžiai, kuriame dalyvavo nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymÄ A. N. atstovas advokatas B. Chranovskij, advokato B. Chranovskio paruoÅ¡to procesinio dokumento – apeliacinio skundo apimtį ir turinį, bylos apimtį ir sudėtingumÄ (trys nusikalstamos veikos, bylÄ sudaro penki tomai), į tai, kad tas pats advokatas atstovavo nukentėjusiosios atstovę pagal įstatymÄ A.

N. ir pirmosios instancijos teisme, todėl su bylos esme jau buvo gerai susipažinęs, darytina iÅ¡vada, kad patirtos iÅ¡laidos yra protingos, realios ir pagrįstos raÅ¡ytiniais duomenimis, todėl yra pagrindas visiÅ¡kai tenkinti nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymÄ A. N. praÅ¡ymÄ dėl patirtų iÅ¡laidų už suteiktas teisines paslaugas suteikimÄ . Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ nuteistojo E. S. priteistina nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymÄ A. N. naudai 500 eurų už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendį pakeisti: Nuteistajam E. S. pagal BK 149 straipsnio 4 dalį paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams; pagal BK 150 straipsnio 4 dalį paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, Å¡ias bausmes ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus paskirtÄ bausmę subendrinti apėmimo bÅ«du, ir nuteistajam E. S. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams.

IÅ¡ nuteistojo E. S. iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusios atstovei pagal įstatymÄ A. N. 500 eurų turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, paslaugoms apmokėti. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato Mindaugo PaukÅ¡tės apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Albinas Bielskis Justas Namavičius Linas Å iukÅ¡ta