ccfd75dd-fb67-43dd-b6b7-0c503bc3e17e · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamosios bylos Nr. 1A-194-290/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20760-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 2.4.9 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 25 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui, nuteistojo K.

N. gynėjai advokatei Reginai Majauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , pagal nuteistojo K. N. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo K. N. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 55 MGL dydžio, tai yra 2750 eurų bauda, jÄ sumokant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, K. N. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1 (vienerius) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 18 d., ir konfiskuota automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma, tai yra 3 661 Eur, nustatant 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminÄ .

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Baudžiamojoje byloje esantį K. N. vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VÄ® „Regitra“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. kad K. N. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. gegužės 18 d. apie 21.48 val. važiuodamas (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo Veronikai KalauÅ¡ienei priklausančiÄ transporto priemonę – automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio rodmenimis nustatyta mažiausia 2,89 promilės alkoholio koncentracija.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. lapkričio 27 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinktų įrodymų pakanka K. N. kaltei pagrįsti, todėl jis pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, bei jam paskirta bausmė.

3. Nuteistasis apeliaciniu skundu praÅ¡o šį Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje. 3.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, deklaratyviai preziumavo, kad jis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 2,89 prom. neblaivumas, jo kaltės nepagrindė faktiniais duomenimis, tendencingai vadovavosi prieÅ¡taringais liudytojų M.

R. ir J. R. parodymais bei policijos informacinės sistemos deklaratyviai užfiksuotu liudytojos J. R. nuteistojo atpažinimo iš nuotraukos protokolu, 2019 m. gegužės 18 d. 22.10 val. neblaivumo nustatymo aktu bei M. R. darytu neįžiūrimu vaizdo įrašu. Nuteistojo manymu, nei vienas šis įrodymas jo kaltės nepatvirtina. 3.2. Skunde teigiama, kad daug metų gyvenant gretimai stovinčiuose namuose, kasdien vaikštant tais pačiais keliais ir vairuojant automobilį, bent iš matymo nežinoti nuolat toje vietovėje gyvenančių asmenų neįmanoma, todėl jo atpažinimo iš nuotraukos protokolas, jo kaltės, vairavus automobilį apsvaigus nuo alkoholio, nepatvirtina. 3.3.

Pasak nuteistojo, jis (duomenys neskelbtini) važiavo tik draugų praÅ¡ymu, tam, kad juos neblaivius paimtų iÅ¡ kavinės (baro) ir parvežtų ta pačia gatve į namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemÄ . Jokie duomenys nepatvirtina, kad jis draugus A. R. ir A. K., gyvenančius gretimuose namuose, vežė bÅ«damas neblaivus. Draugus parvežus, jie visi trys sėdėjo automobilyje, kalbėjosi, klausė muzikos ir tai darė leidžiamu paros metu. Todėl tuo metu iÅ¡ jo automobilio sklidęs garsas namų gyventojams netrukdė.

Jie užkliuvo tik apie 21.40–21.48 val. Å¡unį vedžiojusiam M. R., kuris priėjęs prie automobilio pareikalavo, kad muzikos klausymasis bÅ«tų nutrauktas ir jie, iÅ¡lipę iÅ¡ automobilio, iÅ¡siskirstytų. M. R. pagrasino, kad to nepadarius, jis iÅ¡kvies policijos pareigÅ«nus ir jie bus nubausti. Dėl girtumo vengdami susitikimo su pareigÅ«nais jo draugai nuėjo namo. Kadangi artėjo 22 val., tai yra tylus paros metas, tam neprieÅ¡taravo ir jis, tik, prieÅ¡ eidamas į namus, nutarė automobilį pastatyti nakčiai į prie jo laiptinės atsiradusiÄ laisvÄ stovėjimo vietÄ .

Tai atlikdamas turėjo manevruoti automobilį tarp kitų kieme gausiai stovėjusių transporto priemonių, be kita ko, užvedant automobilio variklį pakartotinai, jam užgesus, ir galimai paliečiant M. R. nurodytÄ medį. 3.4. Nuteistasis teigia, kad manevravimo metu jis negalėjo bÅ«ti neblaivus, nes jo draugai, kurie iÅ¡siskirstė namo, iÅ¡ baro atsineÅ¡tÄ jų įpusėtÄ gerti alų jau buvo iÅ¡gėrę ir su savimi daugiau jokio alkoholio neturėjo. Tuo tarpu liudytojos J. R. parodymai, kad ji ir M.

R. stebėjo ir fiksavo nuteistojo veiksmus, kai jis vairavo automobilį neblaivus, deklaratyvūs ir niekuo neparemti. 3.5. Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad asmens neblaivumas šios kategorijos bylose privalomai turi būti nustatomas medicinos tyrimo aktu, o byloje esantis neblaivumo nustatymo faktas tik patvirtina, kad 2,89 prom. girtumas jam nustatytas ne automobilio vairavimo metu, bet 22.10 val., tai yra automobilio nebevairuojant. Girtumo nustatymo rodmenų jis neginčija, nes 21.50 val. susinervinęs ir įpykęs po M.

R. grasinimų sugrįžęs į namus iÅ¡gėrė beveik visÄ butelį namuose turėtos degtinės. JÄ iÅ¡gėręs ruošėsi eiti miegoti, bet atsitiktinai žvilgterėjęs pro langÄ pamatė, kad aplink jo paliktÄ automobilį vaikÅ¡tinėjo žmonės ir kažkÄ Å¾iÅ«rinėjo. Apsirengęs išėjo į laukÄ , apžiÅ«rėjo automobilio iÅ¡orę, nieko įtartino nepamatė, bet atkreipė dėmesį į kieme buvusius policijos pareigÅ«nus. Dėl namuose iÅ¡gerto alkoholio kiekio prie jų prieiti pabijojo, todėl įsėdo į automobilį ir žiÅ«rėjo, kas vyksta kieme.

Jam besėdint priėjęs pareigūnas pareikalavo jo išlipti ir, jam tai padarius, jis buvo nepagrįstai apkaltintas automobilį vairavęs neblaivus.

4. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundÄ negauta.

5. Teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

6. Nuteistojo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamÄ ja byla, skundžiamo nuosprendžio motyvais bei apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme tiesiogiai iÅ¡tirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pripažino K. N. kaltu padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Nuteistojo veiksmai vairavus transporto priemonę jam esant neblaiviam, kai nustatyta alkoholio koncentracija virÅ¡ija 1,51 prom., įrodyti, kvalifikuoti tinkamai ir atitinka aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymius. PrieÅ¡ingai nei teigiama apelianto skunde, teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis bei baudžiamojo proceso įstatymai nuteistajam pritaikyti tinkamai.

9. Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ Â arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

10. Šiuo atveju nuteistajam 2019 m. gegužės 18 d. 22.10 val. alkotesteriu buvo nustatytas 2,89 prom. neblaivumas Be to, praėjus 25 min., tai yra 22.35 val. patikrinus pakartotinai, jo iškvėptame ore užfiksuota dar didesnė alkoholio koncentracija – 3,05 prom. Taigi nuteistojo neblaivumas, atitinkantis sunkų girtumo laipsnį, tiek pirmojo, tiek pakartotinio patikrinimo metu viršijo 1,51 prom. Priešingai nei teigiama skunde, baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad tokio laipsnio apsvaigimas asmeniui būtų nustatomas būtent medicininio tyrimo aktu, kadangi BK 2811 straipsnio 1 dalyje nekeliamas reikalavimas, kad alkoholio koncentracija būtų nustatyta iš asmens kraujo ar šlapimo tyrimo.

Juolab kad asmuo, nesutinkantis su jam alkoholio matavimo prietaisu (alkotesteriu) nustatytu neblaivumu, turi teisę jį savarankiÅ¡kai pasitikrinti gydymo įstaigoje. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistojo apsvaigimas buvo nustatytas galiojantį patikros sertifikatÄ turinčiu alkoholio matavimo prietaisu. Be to, nustatyto apsvaigimo laipsnio neneigė ir pats nuteistasis. Tačiau, nepripažindamas savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, jis tvirtino, kad alkoholinius gėrimus vartojo grįžęs namo, tai yra jau po to, kai manevruodamas kieme, priparkavo iÅ¡ draugo įvykio dienÄ pasiskolintÄ automobilį.

Nuteistasis teigė, kad nei vairuodamas anksčiau dienÄ , nei manevruodamas daugiabučių namų kieme, jis apsvaigęs nuo alkoholio nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, Å¡iÄ nuteistojo versijÄ atmeta kaip nepagrįstÄ ir neatitinkančiÄ byloje esančių įrodymų visumos.

11. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad liudytojai M. R. ir J. R. įvykio dienÄ 21.40 val. buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Å ie liudytojai nurodė, kad bÅ«dami lauke vedžiojo Å¡unį ir girdėjo triukÅ¡mÄ , iÅ¡ automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), garsiai grojančiÄ muzikÄ , todėl M. R. apie 21.48 val. priėjo prie Å¡ios transporto priemonės vairuotojo ir paprašė pritildyti grotuvÄ . To, kad automobilyje, bÅ«damas su kitais dviem draugais, klausėsi muzikos, bendravo, juokavo, apeliaciniame skunde neneigė ir pats nuteistasis, tačiau akcentavo, kad tai darė leistinu paros metu (kuomet dar nebuvo 22 val.) ir tai kitiems asmenims, iÅ¡skyrus M. R. ir J.

R., nekliudė. Vis tik jokios įrodomosios reikšmės nuteistajam inkriminuotai nusikalstamai veikai aplinkybė, ar muzikos buvo klausomasi garsiau nei leistina ir ar tai girdėjo aplinkinių namų gyventojai, neturi, kadangi šiuo atveju būtina nustatyti tik tai, ar K. N. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

12. Kaip matyti iš policijos informacinės sistemos „polis“ duomenų, pranešėjas M. R. 21.48 val. kreipėsi Bendrojo pagalbos centro telefonu informuodamas apie tai, kad iš automobilio ,,Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), garsiai grojo muzika, jame sėdėjo neblaivūs asmenys, tame tarpe ir vairuotojas. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, šis liudytojas kategoriškai patvirtino, kad priėjus prie automobilio, jo durelės buvo atidarytos ir už vairo sėdėjo būtent K. N..

Pastarasis Å¡ios aplinkybės neneigė nurodęs, kad bÅ«tent jis iÅ¡ draugo G. K. pasiskolino minėtÄ transporto priemonę ir tik jis įvykio dienÄ jÄ vairavo. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. R. patvirtino skambučio Bendrojo pagalbos centro telefonu operatorei nurodytÄ aplinkybę, kad automobilyje sėdėję asmenys, tame tarpe ir vairuotojas, buvo neblaivÅ«s, bei papildė, kad jie elgėsi neadekvačiai, nuo jų sklido kvapas. AnalogiÅ¡kas aplinkybes M. R. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tiek M. R., tiek ir jo sutuoktinės J. R. parodymai viso proceso metu dėl esminių įvykio aplinkybių išliko nuoseklūs ir nepakito, jie nėra prieštaringi tarpusavyje ir logiškai pagrindžia įvykio aplinkybes.

13. Liudytoja J. R., apklausiama teisme, taip pat patvirtino, kad tuo metu, kai jos sutuoktinis M. R. nuėjo papraÅ¡yti patildyti muzikÄ , iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo du asmenys, vienas kurių buvo nuteistasis. Ji K. N. atpažino ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu. Nors apeliaciniame skunde abejojama Å¡io procesinio veiksmo įrodomÄ ja reikÅ¡me, teigiant, kad liudytoja, gyvendama tame pačiame kieme, nuteistÄ jį galėjo bÅ«ti mačiusi iÅ¡ anksčiau ir bÅ«tent dėl to jį atpažino, tačiau tokie skundo teiginiai visiÅ¡kai prieÅ¡taringi kitoms jame dėstomoms aplinkybėms, kadangi, kaip minėta, iÅ¡ skundo turinio matyti, jog K. N. neneigia, kad tik jis įvykio dienÄ vairavo automobilį „Toyota Avensis“, kurį ryte pasiskolino iÅ¡ draugo.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek aptarti liudytojų M. R. ir J. R. parodymai, tiek kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuteistasis ne tik sėdėjo transporto priemonėje vairuotojo vietoje pirmojo kontakto su M. R. metu, bet jį vairavo ir tuo metu, kai automobiliu buvo manevruojama daugiabučių kieme (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Visų pirma, manevravimo, siekiant priparkuoti automobilį, fakto neginčijo pats nuteistasis. Be to, jis, nors ir pakankamai nenuosekliai, tačiau iš esmės patvirtino galėjęs važiuodamas atbuline eiga kliudyti kieme augantį medį.

Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i aplinkybė analizuojamos nusikalstamos veikos kontekste reikÅ¡minga tiek, kiek ji patvirtina, kad automobiliu aptariamoje įvykio vietoje buvo atliekami manevrai, tai yra jis buvo vairuojamas. PastarÄ jÄ aplinkybę neabejotinai įrodo byloje esantis M. R. mobiliojo ryÅ¡io telefonu darytas vaizdo įraÅ¡as. PrieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo skunde, jame matomas vaizdas nėra neįžiÅ«rimas, kadangi automobiliui priartėjus prie laiptinės, kurioje stovėdamas liudytojas filmavo, aiÅ¡kiai matomi tiek automobilio markė, tiek jo valstybiniai numeriai.

Be to, vaizdo įraÅ¡e girdėti, kaip manevruojant automobiliu kieme, jis galine dalimi atsitrenkė į kažkokį objektÄ ir matyti, kaip po to jis sustojo. Tuo metu filmavęs liudytojas M. R. balsu užfiksavo, kad automobilis atsitrenkė į medį. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu M. R. patvirtino, kad iki Å¡io įvykio K. N. vairuotas automobilis buvo neapgadintas, o vėliau, apžiÅ«rint į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams, jie pastebėjo įlenkimus automobilio gale.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieÅ¡ingai nei aptarti liudytojų M. R. ir J. R. parodymai, paties nuteistojo ir su juo kartu buvusių jo draugų liudytojų A. R. ir A. K. parodymai nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Nuteistasis, apklausiamas apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad su minėtais draugais susitiko 2019 m. gegužės 18 d. dienos metu. Tai teisme apklausiami tvirtino ir liudytojai A. R. ir A. K., paaiÅ¡kinę, kad į (duomenys neskelbtini) g. kiemÄ jie nuteistojo vairuotu automobiliu atvažiavo apie 15–16 val.

Tuo tarpu iÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis iÅ¡ esmės neneigė, kad su draugais automobilyje buvo liudytojo M. R. nurodytu laiku, tai yra apie 21.40–21.48 val. Be to, nei liudytojas A. R., nei A. K. nenurodė susitikimo su liudytoju M. R. aplinkybių, kurių neginčijo netgi pats nuteistasis apeliaciniame skunde. Tai, kad M. R. iÅ¡kvietus policijos pareigÅ«nus ir filmuojant nuteistojo vairuojamÄ automobilį Å¡ioje transporto priemonėje buvo daugiau nei vienas asmuo, neabejotinai patvirtina byloje esantis jau aptartas vaizdo įraÅ¡as.

Tuo tarpu pats nuteistasis nenurodė jokių kitų asmenų, iÅ¡skyrus minėtus liudytojus, su kuriais įvykio dienÄ bÅ«tų buvęs automobilyje. Taigi darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai analizuodamas įvykio aplinkybes, o tuo pačiu ir nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nesivadovavo liudytojų A. R. ir A. K. parodymais dėl jų nenuoseklumo ir prieÅ¡taringumo, galimai siekiant padėti nuteistajam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.

16. Ä®vykio laikÄ patvirtina byloje esantys policijos informacinės sistemos „polis“ duomenys apie M. R. praneÅ¡imÄ Bendrojo pagalbos centro telefonu 21.48 val. Ä® įvykio vietÄ pagal iÅ¡kvietimÄ policijos pareigÅ«nai M. K. ir V. B. atvyko 22.02 val. Taigi iki jų atvykimo nuo M. R. praneÅ¡imo praėjo 14 minučių. Liudytojų M. R. ir J. R. parodymai patvirtina, kad liudytojas M. R., iÅ¡kvietęs policijos pareigÅ«nus, nuo automobilio, kuriame sėdėjo nuteistasis su draugais, traukėsi link laiptinės, buvusios maždaug 20 metrų atstumu, kai iÅ¡girdo užvedamÄ automobilio variklį ir, jau bÅ«damas prie laiptinės, pradėjo filmuoti.

Liudytojas M. R. kategoriÅ¡kai patvirtino, kad po policijos iÅ¡kvietimo asmenys automobilyje vietomis neapsikeitė, tai yra automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo bÅ«tent nuteistasis. Be to, pastarasis iÅ¡lipo iÅ¡ vairuotojo vietos jau transporto priemonei sustojus. Å is liudytojas patvirtino, kad nutraukė filmavimÄ , saugodamasis iÅ¡lipusios iÅ¡ automobilio apsvaigusios nuo alkoholio grupės asmenų, ir įėjo į laiptinę bei tuo metu antrÄ kartÄ susisiekė su policijos pareigÅ«nais, praneÅ¡damas, kad automobilis iÅ¡vyksta.

Tai patvirtino policijos pareigÅ«nė M. K., kuri teisme paaiÅ¡kino, kad jai su kolega vykstant pagal iÅ¡kvietimÄ buvo gautas antras praneÅ¡imas apie tai, kad anksčiau M. R. praneÅ¡ime minėti asmenys atsitrenkė į medį.

17. Apeliaciniame skunde neigiant K. N. kaltę tvirtinama, kad nuteistasis alkoholinius gėrimus vartojo po to, kai priparkavo automobilį ir grįžo namo. Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo teiginius atmeta kaip logiÅ¡kai nepagrįstus. Visų pirma juos paneigia nuoseklÅ«s liudytojų M. R. ir J. R. parodymai, kad nuteistasis visÄ laikÄ iki policijos pareigÅ«nų atvykimo buvo lauke, nuo įvykio vietos paėjo tik link netoliese buvusio kito daugiabučio, o vėliau grįžo atgal ir atsisėdo į automobilį keleivio vietoje.

Tai patvirtino ir liudytoja M. K.. Be to, net ir nevertinant Å¡ių liudytojų parodymų, kuriuos ginčija nuteistasis apeliaciniame skunde, iÅ¡ aptartų duomenų akivaizdu, kad ne anksčiau kaip iki 21.51 val. nuteistasis buvo (duomenys neskelbtini) g. kieme (vertinant M. R. daryto vaizdo įraÅ¡o trukmę – apie 3 min., nuo jo kreipimosi Bendrojo pagalbos centro telefonu). Taigi apeliaciniame skunde dėstoma versija, kad nuteistasis per apytiksliai 11 minučių iÅ¡lipo iÅ¡ transporto priemonės, grįžo namo, iÅ¡gėrė beveik visÄ butelį namuose turėtos degtinės (apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iÅ¡gėrė pusę 0,7 l talpos butelio degtinės), ruošėsi eiti miegoti, pro langÄ pamatė prie automobilio vaikÅ¡tančius asmenis, vėl apsirengė ir išėjo į laukÄ , apžiÅ«rėjo automobilio iÅ¡orę ir į jį įsėdo, vertinama kaip neįtikima ir logiÅ¡kai nepagrindžiama laiko atžvilgiu.

Kartu pažymėtina ir tai, kad Å¡i apeliaciniame skunde dėstoma aplinkybė visiÅ¡kai neatitinka nuteistojo pirmosios instancijos teisme dėstytos įvykio versijos, kad jis, dienos metu iÅ¡siskyrė su draugais A. K. ir A. R. ir iki 20–21 val. buvo namuose, tuomet išėjo, perstatė automobilį, grįžo namo ir vartojo alkoholį, o policijos pareigÅ«nus pamatė tik į kiemÄ išėjęs pasitikti draugės.

18. Å iame kontekste pažymėtina, kad apeliaciniame skunde ginčijant nuteistojo kaltę teigiama ir tai, kad K. N. neblaivumas buvo nustatytas tik 22.10 val., taigi negalima teigti, kad ir 21.48 val., kuomet vairavo automobilį, jis buvo neblaivus. Ä®vertinus nuteistajam nustatytÄ apsvaigimo laipsnį (2,89 prom.), pakankamai trumpÄ laiko tarpÄ nuo transporto priemonės vairavimo iki neblaivumo nustatymo (apie 20 min.), taip pat atmetus kaip nepagrįstus nuteistojo argumentus, kad jis alkoholį vartojo jau po transporto priemonės vairavimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad 21.48 val. jo neblaivumas reikÅ¡mingai skyrėsi nuo nustatyto alkotesteriu 22.10 val. ir dėl to jo atžvilgiu turėtų bÅ«ti priimamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.

Tokio manymo nepaneigia ir skunde nurodoma aplinkybė, kad 22.35 val. nuteistajam buvo nustatytas dar didesnis, tai yra 3,05 prom., neblaivumas. Skunde teisingai teigiama, kad pavartojus alkoholio, jo koncentracija tiek kraujyje, tiek iškvėptame ore pirmiausia ima didėti, tačiau alkoholio absorbcija kiekvienam asmeniui yra individuali, o šiuo atveju nustatytas pakankamai trumpas laiko tarpas tarp pirmojo M. R. kontakto su nuteistuoju, pastarojo manevravimo automobiliu daugiabučių kieme bei jo neblaivumo nustatymo alkotesteriu (viso 30 min.), neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad alkoholis buvo vartojamas jau po transporto priemonės vairavimo ir negalėjo būti vartojamas anksčiau.

19. Kaip nepagrįsti atmetami ir skundo argumentai, kad jokie duomenys nepatvirtina, jog nuteistasis draugus A. R. ir A. K. iÅ¡ kavinės, esančios (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) gatve vežė bÅ«damas neblaivus. Pažymėtina, kad K. N. pripažintas kaltu dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam 21.48 val., (duomenys neskelbtini) g. daugiabučių namų kieme, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra jau nuteistajam su draugais atvykus į įvykio vietÄ ir po M. R. kreipimosi Bendruoju pagalbos telefonu dėl garsiai grojusios muzikos kieme stovėjusiame automobilyje, taigi skunde nurodyti argumentai dėl anksčiau įvykio dienÄ nuteistojo atliktų veiksmų jo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarymo nepaneigia.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai vadovavosi liudytojų M. R. ir J. R., M. K. parodymais, taip pat M. R. pateiktu vaizdo įraÅ¡u bei kitais raÅ¡ytiniais įrodymais ir atmetė kaip nepagrįstus tiek paties nuteistojo, tiek jo draugų liudytojų A. K. ir A. R. parodymus. Teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , nevertindamas jų selektyviai, nei vienam iÅ¡ jų nepagrįstai nesuteikdamas prioriteto prieÅ¡ kitus, savo iÅ¡vadas grindė iÅ¡samiai ir motyvuotai nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Kadangi skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, todėl pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : nuteistojo K. N. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai: Algirdas Jaliniauskas Svetlana Jurgaitienė Jurgis KiÅ¡kis