Legislator Case Law & Legislation
ccfcd7aa-9ed5-48ba-b3b8-5fdd9b1e2d24 AI generated

ccfcd7aa-9ed5-48ba-b3b8-5fdd9b1e2d24 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number ccfcd7aa-9ed5-48ba-b3b8-5fdd9b1e2d24
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Å . (M. Å .) ir I. Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-552-807/2017 pagal ieÅ¡kovo A. N. ieÅ¡kinį atsakovams M. Å . ir I. Å . dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų – 160-oji gyvenamojo namo statybos bendrija. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „BÅ«sto Å¡vara“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų M.

Legislator headnote

AI generated

ccfcd7aa-9ed5-48ba-b3b8-5fdd9b1e2d24 · Vilniaus apygardos teismas: Atsakovai negali kreiptis į prokuratÅ«rÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, be to, nors formaliai galėjo kreiptis dėl sutarties suklastojimo fakto, tačiau Å¡is klausimas jau buvo Å¡ioje byloje tyrimo objektas, todėl prokuroras neturėtų pagrindo tirti tokio klausimo. Be to, atsakovų pareiÅ¡kimÄ privalėjo visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti ir įvertinti teismas. Po sprendimo priėmimo, kuris neįsiteisėjo, prokuroras taip pat negali tikrinti tokio klausimo.Teismas nepagrįstai grindė iÅ¡vadas ir sprendimÄ Ä¯statymo nuostatomis, kurios įpareigoja namo bendrasavininkus mokėti už administravimo ir privalomas paslaugas, nes tokias prievoles turto bendrasavininkai turi tik teisėto administratoriaus atžvilgiu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-509-881/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28177-2015-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų M.

Å . (M. Å .) ir I. Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-552-807/2017 pagal ieÅ¡kovo A. N. ieÅ¡kinį atsakovams M. Å . ir I. Å . dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų – 160-oji gyvenamojo namo statybos bendrija. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „BÅ«sto Å¡vara“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų M.

Å . ir I. Å . 1 509,38 Eur skolos, 135,84 Eur palÅ«kanų, 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 2 d. nutartimi pradinę ieÅ¡kovę UAB „BÅ«sto Å¡vara“ pakeitė naujuoju ieÅ¡kovu A. N.. PraÅ¡yme dėl Å¡alies pakeitimo A. N. nurodė, kad 2016 m. sausio 5 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. PS-14 UAB „BÅ«sto Å¡vara“ perleido jam reikalavimo teisę į atsakovų skolÄ už nesumokėtus komunalinius mokesčius ir su tuo susijusius reikalavimus, susidariusius už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn., iÅ¡ viso – 1 937,19 Eur.Naujasis ieÅ¡kovas A.

N. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl dalies ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakymo. Nurodė, kad tarp naujojo ieÅ¡kovo ir atsakovų buvo vienarūšių, prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų, todėl 2016 m. sausio 20 d. naujasis kreditorius (ieÅ¡kovas) atliko vienaÅ¡alį įskaitymÄ 644,88 Eur sumai ir apie tai paÅ¡tu informavo atsakovus. Taigi galutinė atsakovų skola ieÅ¡kovui A. N. yra 1 292,31 Eur. Prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 1 292,31 Eur skolos, 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 2 d. nutartimi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų dėl 352,91 Eur skolos priteisimo atsisakymÄ priėmė ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukė.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistÄ . Atsakovai prašė ieÅ¡kinį atmesti, informuoti prokuratÅ«rÄ dėl 2012 m. sausio 2 d. sutarties Nr. 120102/A-D13 klastojimo ir panaudojimo civilinėje byloje, siekiant pagrįsti neteisėtÄ administravimÄ ir priskaičiuotas sumas už administratoriaus paslaugas laikotarpiu nuo 2012 vasario mėn. iki 2015 m. gruodžio mėnesio.              II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.Teismas konstatavo, kad atsakovai nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų abejoti paslaugų suteikimo faktu, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad paslaugos buvo teikiamos.

Atsakovai už ankstesnio laikotarpio paslaugas atsiskaitė, vadovaudamiesi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2163-262/2014 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10785-235/2014, kuriose teismai konstatavo, kad atsakovams paslaugos buvo suteiktos, yra pagrindas reikalauti apmokėti už jas, o atsakovai privalo atsiskaityti. Taip pat atsakovai nepateikė savo skaičiavimų, kitų, jų teigimu, taikytinų įkainių, patvirtinančių neteisingÄ mokesčių skaičiavimÄ ar pan., argumentų, kad mokesčiai skaičiuojami neteisingai.Atsakovų argumentas, jog neprivalo atsiskaityti už suteiktas paslaugas, kadangi, jų nuomone, 2012 m. sausio 2 d.

Daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo sutartis Nr. 120102/A-D13, kurios pagrindu Å¡ios paslaugos buvo teikiamos, yra suklastota, yra nepagrįstas ir nepatvirtintas leistinais įrodymais. Atsakovai turėjo galimybę ginčyti nurodytÄ sutartį įstatymų nustatyta tvarka pateikdami ieÅ¡kinį, tačiau to nedarė. Taigi teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai nepaneigė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo ir neįvykdė pareigos mokėti už jiems suteiktas administravimo paslaugas.Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-707-392/2013, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2163-262/2014) nebuvo nustatyta, kad 160 GNSB vadovavę bei atstovavę asmenys bÅ«tų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus, įskaitant vadovo iÅ¡rinkimÄ bei sutarčių su paslaugų tiekėjais sudarymÄ .

Šioje byloje teismas iš byloje esančių įrodymų visumos taip pat negali padaryti išvados dėl byloje dalyvaujančių asmenų nusikalstamų veikų požymių buvimo, todėl atskiroji nutartis byloje nepriimtina. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovai patys turi galimybę kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas su pareiškimu, jei mano, jog šalių veiksmai, sudarant 2012 m. sausio 2 d. sutartį Nr. 120102/A-D-13, turi nusikalstamos veikos požymių. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovai M.

Å . ir I. Å . praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendimÄ grindė 2002 m. gegužės 16 d. statybos bendrijos protokolu Nr. 02/04, jo pagrindu su UAB „Auksinis varnas“ pasiraÅ¡yta 2002 m. birželio 28 d. sutartimi Nr. 020628/A ir iÅ¡vada, kad statybos bendrija sutiko mokėti už paslaugas pagal sutartus įkainius.

Teismas netyrė ir neįvertino svarbių faktinių bylos aplinkybių, kad 160-oji gyvenamojo namo statybos bendrija neteko nuosavybės teisės į pastatytÄ namÄ dar iki 2003 metų; kad vienkartinis 2002 m. gegužės 16 d. protokolas Nr. 02/04 buvo suraÅ¡ytas statybos bendrijos vardu, todėl nepagrindžia naujų daugiabučio namo bendrasavininkų valios. Taigi 2002 m. birželio 28 d. sutartis neteko galios dar iki 2003 metų, o UAB „Auksinis varnas“ be jokios galiojančios sutarties laikė save administratoriumi iki 2011 m. gegužės mėn. ir sudarydamas 2011 m. balandžio 12 d. niekinę sutartį Nr. 702 jau neturėjo jokių sutartinių administravimo teisių.Teismas nepagrįstai grindė sprendimÄ slaptai suraÅ¡yta ir niekine 2011 m. balandžio 12 d. sutartimi Nr. 702, kuri niekur nebuvo įregistruota ir nebuvo pavieÅ¡inta, taip pat nepagrįstai be jokio teisinio pagrindimo laikė Å¡iÄ sutartį reikalavimo perleidimo sutartimi, nes Å¡ia sutartimi dvi nesÄ Å¾iningos bendrovės faktiÅ¡kai sudarė tik niekinę administravimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį.

Daugiabučio namo administravimo sutartimi įgytos teisės ir pareigos nepatenka į parduodamų sutarčių ratÄ , nes administratoriaus pasirinkimo ir/ ar keitimo klausimai įstatyme priskirti iÅ¡imtinai turto savininkų visuotinio susirinkimo kompetencijai.Kitoje iÅ¡nagrinėtoje byloje buvo iÅ¡nagrinėtas ginčas tik dėl UAB „Auksinis varnas“ perleistų reikalavimų, todėl toje byloje nebuvo tiriamas ir vertinamas nei administravimo, nei paslaugų teikimo pagrįstumas ir teisėtumas nuo 2011 m. gegužės mėn., kaip tÄ melagingai nurodė Vilniaus apygardos teismo teisėja 2016 m. gegužės 16 d. nutartyje.Teismas nepagrįstai sprendime nutylėjo apie tai, kokios sutarties sÄ lygomis ir įkainiais UAB „BÅ«sto Å¡vara“ skaičiavo mokesčius už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2012 m. vasario mėn. tiek už administravimo, tiek už kitų paslaugų teikėjų paslaugas, nes mokėjimo praneÅ¡imuose nurodytos sumos, netgi už administravimo paslaugas, neatitinka jokių sutarčių įkainių.

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovo atstovas paaiÅ¡kino, kad mokesčiai buvo apskaičiuoti nepasiraÅ¡ytos 2008 m. vasario 1 d. sutarties sÄ lygomis ir įkainiais, bet Å¡aliÅ¡kame sprendime apie tai nutylėta. Taigi teismas nepagrįstai neįvertino ieÅ¡kovo skaičiavimų ir reikalavimų už minėtÄ laikotarpį.Teismas nepagrįstai 2012 m. sausio 2 d. suklastotÄ sutartį Nr. 120102/A-D13 laikė sutartimi, o sutarties Å¡alimi 160-Ä jÄ daugiabučio namo savininkų bendrijÄ , nes neatsižvelgė į atsakovų paaiÅ¡kinimus ir argumentus, kad tokia sutartis buvo slepiama ir niekur nebuvo pavieÅ¡inta iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo; kad UAB „BÅ«sto Å¡vara“ neteisėtai ignoravo tiek asmeninį atsakovų advokato vizitÄ , tiek jo raÅ¡tiÅ¡kÄ užklausimÄ dėl informacijos ir dokumentų pateikimo; kad tokios bendrijos pavadinimo apskritai nėra, nes statybos bendrija niekada nekeitė statuso į savininkų bendrijÄ ; kad nurodytos bendrijos neįmanoma identifikuoti, nes sutartyje nenurodytas juridinio asmens kodas; kad tokia sutartis negalėjo bÅ«ti sudaryta netgi statybos bendrijos vardu, nes sutarties Å¡alys neturėjo bÅ«tino savininkų sprendimo ir pavedimo (įgaliojimų), o statybos bendrija seniai realiai neveikia ir neturi bÅ«tino narių kvorumo.

Dėl sutarties suklastojimo (fiktyvios bendrijos vardu) bei neteisėto antspaudo panaudojimo tokios sutarties klastojimui turi bÅ«ti praneÅ¡ta prokurorui.Teismas nepagrįstai neįvertino to, kad nei UAB „BÅ«sto Å¡vara“, nei naujas ieÅ¡kovas, nei visi kiti neteisėti administratoriai neturi teisinio pagrindo reikÅ¡ti namo bendrasavininkams pretenzijų. Pagal įstatymÄ , teisinis pagrindas administruoti namÄ gali bÅ«ti tik administracinis aktas arba dviÅ¡alė teisėta ir galiojanti sutartis. Nagrinėjamu atveju tokių sutarčių nėra, todėl administravimas neteisėtas, o neteisėtas administratorius neturi teisės į atlyginimÄ pagal įstatymÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.238 straipsnio 4 dalis).Teismas nevertino to, kad UAB „BÅ«sto Å¡vara“ elgėsi nesÄ Å¾iningai ir neteisėtai ne tik atsakovų, bet ir visų namo bendrasavininkų atžvilgiu; kad savo mokėjimo praneÅ¡imais ir objektyvios informacijos slėpimu akivaizdžiai klaidina kitus bendrasavininkus bei trukdo jiems pasirinkti vienÄ teisėtÄ namo valdymo bÅ«dÄ ir pasiraÅ¡yti teisėtÄ sutartį.

Todėl teismas turėjo teisę ir pareigÄ iÅ¡eiti už ginčo ribų ir iÅ¡samiau aiÅ¡kintis aplinkybes dėl neteisėto administravimo bei informuoti prokurorÄ apie neteisėtÄ administravimÄ , suklastotas ir neteisėtai pasiraÅ¡ytas sutartis su kitų paslaugų teikėjais, kurios slepiamos netgi teisminio ginčo metu.Teismas nepagrįstai neiÅ¡nagrinėjo atsakovų praÅ¡ymo dėl savivaldybės įtraukimo į bylos nagrinėjimÄ , kas taip pat turėjo įtakos nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimui.Teismas nepagrįstai nepriėmė procesinio sprendimo dėl atsakovų praÅ¡ymo iÅ¡kviesti liudytoju buvusį atsakovų advokatÄ , kuris dar 2002 metais nesėkmingai bandė gauti iÅ¡ UAB „BÅ«sto Å¡vara“ informacijÄ ir dokumentus, pagrindžiančius mokėjimo praneÅ¡imus; taip pat niekaip neįvertino tokių atsakovų paaiÅ¡kinimų ir įrodymų.Teismas neiÅ¡tyrė ir neįvertino pirminių bei naujai suraÅ¡ytų UAB „BÅ«sto Å¡vara“ mokėjimo praneÅ¡imų; nepasisakė dėl jų prieÅ¡taravimų.

Teismas nepadarė aiÅ¡kios iÅ¡vados dėl klausimo, pagal kokius mokėjimo praneÅ¡imus ir kokių konkrečių sutarčių pagrindų turėjo mokėti atsakovai nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2012 m. vasario mėn. ir nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn.; taip pat, ar privalėjo atsakovai mokėti vien tik pagal siunčiamus mokėjimo praneÅ¡imus, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014 laikosi pozicijos, kad vien sÄ skaitos pateikimas asmeniui nepagrindžia pareigos jÄ apmokėti, o savo reikalavimo pagrindÄ turi įrodyti Å¡alis, kuri reikalauja atitinkamÄ sumÄ priteisti.Teismas nepagrįstai nepriėmė procesinio sprendimo dėl atsakovų pareiÅ¡kimo, kuriuo atsakovai prašė informuoti prokurorÄ , o galutiniame sprendime nepagrįstai tokio praÅ¡ymo netenkino.

Atsakovai negali kreiptis į prokuratÅ«rÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, be to, nors formaliai galėjo kreiptis dėl sutarties suklastojimo fakto, tačiau Å¡is klausimas jau buvo Å¡ioje byloje tyrimo objektas, todėl prokuroras neturėtų pagrindo tirti tokio klausimo. Be to, atsakovų pareiÅ¡kimÄ privalėjo visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti ir įvertinti teismas. Po sprendimo priėmimo, kuris neįsiteisėjo, prokuroras taip pat negali tikrinti tokio klausimo.Teismas nepagrįstai grindė iÅ¡vadas ir sprendimÄ Ä¯statymo nuostatomis, kurios įpareigoja namo bendrasavininkus mokėti už administravimo ir privalomas paslaugas, nes tokias prievoles turto bendrasavininkai turi tik teisėto administratoriaus atžvilgiu.

IeÅ¡kovas slėpė su kitais paslaugų teikėjais sudarytas sutartis, be kurių nei teismas, nei atsakovai neturėjo galimybės patikrinti priskaičiuotų sumų. Be to, teismas netinkamai pasisakė dėl Å¡alių įrodinėjimo pareigos, nes bÅ«tent ieÅ¡kovas turi įrodyti tiek administravimo teisėtumÄ , tiek visų priskaičiuotų sumų pagrįstumÄ . Tačiau ieÅ¡kovas nepateikė teisėtos ir galiojančios administravimo sutarties, o priskaičiuotų sumų apskritai nepagrindė tinkamais ir bÅ«tinais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Paties ieÅ¡kovo iÅ¡ naujo suraÅ¡yti mokėjimo praneÅ¡imai, kurie prieÅ¡tarauja pirminiams mokėjimo praneÅ¡imams ir kurių pagrindu ieÅ¡kovas atliko savo skaičiavimus, nėra pagrįsti jokiais tinkamais raÅ¡ytiniais įrodymais.Teismas nepagrįstai nevertino svarbių faktų, kad pirminis ieÅ¡kovas savavaliÅ¡kai nustatė kaupiamojo fondo įmokų dydį; kad neteisėtai reikalavo mokėti tokias lėšas į savo sÄ skaitÄ ; kad niekine reikalavimo perleidimo sutartimi neteisėtai pardavė A.

N. teises į Å¡ias lėšas, į kurias pats neturėjo ir negalėjo įgyti nuosavybės teisių.Teismas nepagrįstai priimtÄ sprendimÄ grindė Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-223-265/2011, nes bylų faktinės aplinkybės yra netapačios.Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovai buvo informuoti apie 2016 m. sausio 5 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo faktÄ . Byloje nėra jokių tinkamų įrodymų tokiems teiginiams pagrįsti.Teismas skundžiamame sprendime niekaip neįvertino atsakovų atsikirtimų, prieÅ¡taravimų ir argumentų dėl 2016 m. sausio 5 d. reikalavimo perleidimo sutarties ir 2016 m. sausio 20 d. vienaÅ¡alio įskaitymo.

Teismas nepagrįstai formaliai perrašė ieÅ¡kovo teiginius apie tai, kad neva tarp naujojo ieÅ¡kovo ir atsakovų buvo vienarūšių, prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų, ir kad dėl to naujasis ieÅ¡kovas 2016 m. sausio 20 d. atliko vienaÅ¡alį įskaitymÄ ir apie tai informavo atsakovus paÅ¡tu. Nagrinėjamu atveju vyko teisminis ginčas ir nebuvo visų įskaitymo sÄ lygų. Be to, teismas neatsižvelgė į įsiteisėjusiÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-10785-235/2014, kurioje teismas prieÅ¡ingai pasisakė dėl to paties A.

N. 2016 m. sausio 20 d. vienaÅ¡alio įskaitymo. Taigi Å¡iuo metu yra likęs dviejų įsiteisėjusių teismo nutarčių prieÅ¡taravimas (skirtingos iÅ¡vados) dėl to paties įskaitymo. Teismas skundžiamame sprendime pakartotinai melagingai pakartojo nesÄ Å¾iningo ieÅ¡kovo teiginį, kad neva apie įskaitymÄ jis informavo atsakovus paÅ¡tu, ir tuo pažeidė teismo neÅ¡aliÅ¡kumo bei sÄ Å¾iningumo principus.Teismas, priimdamas 2016 m. vasario 2 d. nutartį, netikrino vienaÅ¡alio įskaitymo pagrįstumo ir teisėtumo, be kita ko, tokių esminių klausimų, ar pagrįstai buvo reikalaujami delspinigiai, ar tinkamai apskaičiuotas jų dydis, ar pagrįstai jie nuraÅ¡yti teisminio ginčo metu be teismo patikrinimo, ar toks įskaitymas neprieÅ¡tarauja CK 6.134 straipsnio l dalies l punktui ir teismų praktikai, todėl tokiais veiksmais ir neveikimu neteisėtai padėjo naujajam ieÅ¡kovui iÅ¡vengti Å¡ioje byloje ginčų tiek dėl visos priskaičiuotos delspinigių sumos, tiek dėl dalies tariamos skolos, kurių pagrįstumÄ galėjo patvirtinti tik įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Vilniaus apygardos teismas, dėl minėtos nutarties priėmęs 2016 m. gegužės 16 d. nutartį, pirmosios instancijos teismo klaidų neiÅ¡taisė.IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Administravimo paslaugos atsakovams teiktos teisėtai ir pagrįstai, o atsakovų keliamos abejonės dėl administravimo paslaugų teikimo pagrindo ir jų teisėtumo yra nepagrįstos ir atmestinos.Tiek 2016 m. sausio 5 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. PS-14, tiek vienaÅ¡alio įskaitymo sandoris yra teisėti ir galiojantys, kÄ 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi konstatavo Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-1043-340/2016.Bendrosios dalinės nuosavybės iÅ¡laikymo prievolė atsiranda nepriklausomai nuo to, yra sutartis ar nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2013).

Todėl, nepaisant to, kad atsakovai kvestionuoja bendrijos sudarytų administravimo sutarčių teisėtumÄ , atsakovams pareiga proporcingai prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų iÅ¡laikymo bet kuriuo atveju kyla įstatymo pagrindu (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.83 straipsnio 3 dalis). Administravimo paslaugos atsakovams faktiÅ¡kai buvo teikiamos, atsakovai Å¡ios aplinkybės neginčija ir prieÅ¡ingai neįrodinėja.Å ioje byloje reikÅ¡mingos aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitoje civilinėje byloje, Å¡ie teismo sprendimai turi prejudicinę galiÄ , o jais nustatytos aplinkybės Å¡ioje byloje neįrodinėtinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktas).

Ä®siteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad administravimo paslaugos atsakovams teiktos teisėtai ir pagrįstai (administravimo sutarties pagrindu); paslaugos atsakovams faktiÅ¡kai buvo suteiktos ir atsakovams taikyti paslaugų įkainiai teisėti ir pagrįsti.Atsakovai neįvykdė procesinės pareigos pagrįsti atsiliepime nurodytus argumentus ir nepagrįstai įrodinėjimo pareigÄ bando perkelti ieÅ¡kovui. Atsakovai, pripažinę, jog paslaugos buvo suteiktos, bylos nagrinėjimo metu nenurodė aplinkybių ir argumentų dėl įkainių nepagrįstumo (tik deklaratyviai nurodė, kad „jokie alternatyvÅ«s skaičiavimai yra nereikalingi“), nepateikė įrodymų, kurie paneigtų paskaičiuotÄ ir nurodytÄ kainÄ už atsakovui suteiktas paslaugas.

Atsižvelgiant į tai, atsakovai neįvykdė procesinės pareigos pagrįsti atsiliepime nurodytus argumentus (CPK 178 straipsnis) ir ieškovo pateikti įrodymai bei skaičiavimai negali būti laikomi nuginčytais (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis c. b. Nr. 2A-431-262/2012).Atsakovai patys nepasinaudojo įstatymo suteiktomis teisėmis rinkti ir teikti byloje įrodymus (CPK 178 straipsnis, 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 199 straipsnis), nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybę ar kitus asmenis dėl aplinkybių, kurios patvirtintų atsakovų įrodinėjamas aplinkybes.

Todėl prieÅ¡ingi atsakovų argumentai dėl nevisapusiÅ¡ko bylos iÅ¡nagrinėjimo yra visiÅ¡kai nepagrįsti.Teismų praktikoje pažymėta, kad, sutinkamai su Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 6 straipsniu, Å«kio subjektams į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu. IeÅ¡kovas yra juridinis asmuo, kuris savo iÅ¡laidas privalo pagrįsti buhalterinės apskaitos (finansinės atskaitomybės) dokumentais.

Taikant bendrÄ civilinių santykių dalyvių sÄ Å¾iningumo prezumpcijos principÄ , preziumuojama, kad ieÅ¡kovas teisingai tvarko buhalterinę apskaitÄ ir jo pateikti buhalterinės apskaitos duomenys apie atsakovės skolÄ yra teisingi (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-59-577/2013, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1822-656/2012). Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis.

Apeliantai prašė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau vadovaujantis CPK 322 straipsniu Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių skundÄ bÅ«tų bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nenurodė ir apeliantai. Dėl Å¡ių priežasčių apeliantų praÅ¡ymas nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkinamas.

Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 102-3957). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl buto savininkų pareigos apmokėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus suteiktas administravimo paslaugas, taip pat kitas paslaugas.Apeliantai, nesutikdami su iÅ¡ jų priteista skola, be kita ko, ginčija daugiabučio namo administravimo teisėtumÄ ir tvirtina, kad pareigÄ sumokėti už namo administravimo ir kitas privalomas paslaugas namo bendraturčiai turi tik teisėto administratoriaus atžvilgiu.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ apeliantų skolÄ už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn.Byloje nustatyta, kad 2011 m. balandžio 12 d. ankstesnis namo administratorius UAB „Auksinis varnas“ reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 702 perleido reikalavimo teisę į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administravimÄ uždarajai akcinei bendrovei „Lazdijų butų Å«kis“ (kuri vėliau pakeitė pavadinimÄ Ä¯ UAB „BÅ«sto Å¡vara“).

Nors apeliantai ginčija ankstesnio namo administratoriaus UAB „Auksinis varnas“ įgaliojimus minėtos sutarties pasiraÅ¡ymo metu ir apskritai teisę sudaryti tokiÄ sutartį, savarankiÅ¡ko reikalavimo pripažinti 2011 m. balandžio 12 d. sutartį negaliojančia / niekine byloje nebuvo pareiÅ¡kę, atitinkamai aplinkybės, susijusios su minėtos sutarties galiojimu, nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo plačiau vertinti Å¡ios sutarties teisėtumo.

Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10785-235/2014 iš apeliantų buvo priteista skola uždarajai akcinei bendrovei „Auksinis varnas“ už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d., teismui konstatavus, kad pastaroji bendrovė nurodytu laikotarpiu teisėtai ir pagrįstai teikė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administravimo paslaugas, todėl abejoti šio administratoriaus įgaliojimais 2011 m. balandžio 12 d. sutarties sudarymo metu teismas neturi pagrindo.

Antra, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1501-640/2015 sprendė, kad minėta 2011 m. balandžio 12 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 702 atitinka teisės aktų reikalavimus (t. y. toks teisių perleidimas yra galimas), ir nors ši nutartis buvo priimta dėl ginčo su kito daugiabučio namo gyventoja, vis dėlto ji patvirtina, kad teismas nagrinėjamoje byloje neturėjo pakankamo pagrindo ex officio (liet. pagal pareigas) konstatuoti šios sutarties niekinį pobūdį, byloje nesant dėl to pareikšto savarankiško reikalavimo.2012 m. sausio 2 d.

UAB „Lazdijų butų Å«kis“ su 160-Ä ja daugiabučio namo savininkų bendrija (taip nurodyta sutartyje) sudarė Daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo sutartį Nr. 120102/A-D13, kuria susitarė dėl naujų sÄ lygų ir patvirtino naujus tarifus. Nors apeliantai pažymi, kad tokio pavadinimo bendrijos nėra, nes 160-oji gyvenamojo namo statybos bendrija niekada nekeitė statuso į daugiabučio namo savininkų bendrijÄ , o sutartyje nėra nurodytas juridinio asmens kodas, todėl bendrijos neįmanoma identifikuoti, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutartyje yra nurodytas tikslus pastato, dėl kurio administravimo sudaryta Å¡i sutartis, adresas, taip pat bendrijos pirmininko pavardė, sprendžia, kad joje yra pakankamai duomenų, leidžiančių identifikuoti Å¡ios sutarties Å¡alis, o galimi sutarties Å¡alies pavadinimo netikslumai nagrinėjamu atveju neturi esminės teisinės reikÅ¡mės. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus įrodymais apeliantų teiginius, kad 160-oji gyvenamojo namo statybos bendrija jau seniai, o konkrečiai, ir 2012 m. sausio 2 d. sutarties pasiraÅ¡ymo metu, neveikia (CPK 178 straipsnis).Apeliantų teiginys, kad 2012 m. sausio 2 d. sutartis yra suklastota, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nepagrįstas jokiais tÄ galinčiais patvirtinti įrodymais (CPK 178 straipsnis), todėl, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, teismas pagrįstai ja rėmėsi, vertindamas ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumÄ .Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino apeliantų praÅ¡ymo kreiptis į prokuratÅ«rÄ dėl galimo 2012 m. sausio 2 d. sutarties suklastojimo.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo motyvų, pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė jokių nusikalstamos veikos požymių, todėl, remiantis CPK 300 straipsniu, neturėjo pagrindo kreiptis į prokuratÅ«rÄ . Teismas teisingai pažymėjo, kad Å¡is teismo procesinis sprendimas nekliudo patiems apeliantams, įsitikinusiems nusikalstamos veikos padarymu, kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl tyrimo pradėjimo, o apeliantų argumentai, kad tokios teisės jie neturi, nes Å¡is klausimas buvo nagrinėjamos bylos tyrimo objektas, yra nepagrįsti, nes sutarties suklastojimo faktas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.

Apeliantų teiginys, kad jie negali kreiptis į prokuratÅ«rÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, yra teisės normomis nepagrįsta subjektyvi apeliantų nuomonė, nes įstatyme numatytas ribotas subjektų, galinčių kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, ratas, o ne į prokuratÅ«rÄ . Kita vertus, apeliantai kelia konkrečios sutarties suklastojimo, o ne vieÅ¡ojo intereso gynimo civiline tvarka klausimÄ .Taigi byloje buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys daugiabučio namo administravimo teisėtumÄ ginčo laikotarpiu, apeliantai įstatymo nustatyta tvarka jų nepaneigė, todėl apeliantų argumentai, kad namas buvo administruojamas be teisinio pagrindo ir todėl jie neturi pareigos apmokėti Å¡ių paslaugų, atmetami kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai byloje paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ .

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, kartu su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas pateikė nenuginčytas (taigi laikoma, kad galiojančias) sutartis, pagrindžiančias administravimo teisinį pagrindÄ , taip pat pateikė apeliantams skirtus mokėjimo praneÅ¡imus, kuriuose detalizuotos suteiktos paslaugos ir jų kaina. Teigdami, kad mokėjimo praneÅ¡imuose nurodytos sumos neatitinka jokių sutarčių įkainių, apeliantai, pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, turėjo procesinę pareigÄ Å¡Ä¯ savo teiginį pagrįsti, tačiau tokios savo pareigos neįgyvendino (CPK 178 straipsnis).Apeliantai neįrodinėjo, kad bylos nagrinėjimo metu jiems bÅ«tų apsunkintas minėtos įrodinėjimo pareigos vykdymas, t. y. kad apeliantai bÅ«tų prašę teismo iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovų / kitų asmenų raÅ¡ytinius įrodymus, tačiau teismas nepagrįstai jų praÅ¡ymų bÅ«tų netenkinęs (CPK 199 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad tokios pareigos vykdymas apeliantams buvo apsunkintas, pirmosios instancijos teismui neįtraukus į bylos nagrinėjimÄ savivaldybės. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagrindas įtraukti kitus asmenis į bylos nagrinėjimÄ yra tik tais atvejais, jeigu bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms (CPK 47 straipsnio 1 dalis), o tais atvejais, kai kiti asmenys turi bylai reikÅ¡mingų įrodymų/ duomenų, byloje spręstinas tik įrodymų rinkimo klausimas, kurį inicijuoja tų įrodymų gavimu suinteresuotos bylos Å¡alys (CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliantų argumentai, kad teismas nepagrįstai nepriėmė procesinio sprendimo dėl apeliantų praÅ¡ymo iÅ¡kviesti liudytoju buvusį apeliantų advokatÄ , taip pat neįrodo, kad tai turėjo įtakos apeliantų teisei bylos nagrinėjimo metu rinkti įrodymus, susijusius su mokėjimo praneÅ¡imuose nurodytomis sumomis, ir kad, netenkinęs apeliantų praÅ¡ymo dėl minėto liudytojo apklausos, pirmosios instancijos teismas bÅ«tų padaręs teisingam bylos iÅ¡sprendimui įtakos turėjusį procesinės teisės normų pažeidimÄ (CPK 329 straipsnio 1 dalis).Teigdami, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė ir neįvertino pirminių bei naujai suraÅ¡ytų UAB „BÅ«sto Å¡vara“ mokėjimo praneÅ¡imų ir nepasisakė dėl jų prieÅ¡taravimų, apeliantai nenurodo, kokie yra tie pirminiai praneÅ¡imai, nei kokio pobÅ«džio yra tie prieÅ¡taravimai.

Kita vertus, byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo pagal ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktus mokėjimo praneÅ¡imus, todėl, nesutikdami su juose nurodytomis sumomis, apeliantai, kaip minėta, turėjo procesinę pareigÄ paneigti jų pagrįstumÄ arba bent jau sukelti teismui pagrįstų abejonių jų teisingumu, tačiau jokių objektyvių duomenų teismui nepateikė. PrieÅ¡ingai nei apeliantų nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartimi iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014, apeliantai neneigia, kad paslaugos jiems buvo suteiktos, be to, kaip ir nurodytoje byloje, taip ir nagrinėjamoje byloje teismas iÅ¡vadÄ apie apeliantų pareigÄ sumokėti skolÄ padarė įvertinęs įrodymų visumÄ .Teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jų informavimÄ apie 2016 m. sausio 5 d. reikalavimo perleidimo sutarties, kurios pagrindu pradinė ieÅ¡kovė UAB „BÅ«sto Å¡vara“ buvo pakeista naujuoju ieÅ¡kovu, sudarymÄ .

Apeliantai patys pripažįsta, kad bylos nagrinėjimo metu jiems buvo pateiktas 2016 m. sausio 20 d. pirminės kreditorės UAB „BÅ«sto Å¡vara“ praneÅ¡imas ir tos pačios dienos paÅ¡to lydraÅ¡tis apie apeliantams skirtÄ siuntÄ . Nors apeliantai teigia, kad byloje nėra duomenų apie siuntos turinį, teismas pažymi, kad, vadovaujantis civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ (nagrinėjamu atveju, kad apeliantams buvo siunčiamas bÅ«tent minėtas praneÅ¡imas) ne tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių – pripažįstama, kad įrodymų pakanka tada, kai jie sudaro tikimybę, jog faktas egzistuoja, nors tam tikrų abejonių dėl fakto gali iÅ¡likti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69-690/2015).

Atsižvelgiant į tai, kad paÅ¡to siuntos ir minėto praneÅ¡imo datos yra tos pačios, labiau tikėtina, kad apeliantams ir buvo siunčiamas Å¡is praneÅ¡imas (CPK 185 straipsnis). Be to, reikalavimo teisė nagrinėjamu atveju buvo perleista bylos nagrinėjimo metu, reikalavimo perleidimo sutartis apeliantams buvo pateikta kartu su bylos medžiaga, todėl nėra pagrindo spręsti, kad apeliantai nebuvo informuoti apie reikalavimo teisės perleidimÄ . Apeliaciniame skunde apeliantai taip pat dėsto argumentus, susijusius su ieÅ¡kovo 2016 m. sausio 20 d. atliktu reikalavimų įskaitymu, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nurodytas įskaitymas buvo paminėtas (ir teismo vertinamas) tik ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimo dėl dalies ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakymo kontekste.

PastarÄ jį pareiÅ¡kimÄ pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo 2016 m. vasario 2 d. nutartimi, kuri buvo peržiÅ«rėta apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1043-340/2016, todėl pakartotinai negali bÅ«ti sprendžiamas (CPK 279 straipsnis).Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų pozicija, kad reikalauti priteisti kaupiamÄ sias lėšas ieÅ¡kovas, nebÅ«damas daugiabučio namo administratoriumi, dėl Å¡ių lėšų pobÅ«džio bei paskirties, neturi teisės. Duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų kompensavęs namo administratoriui (pradinei ieÅ¡kovei) apeliantams priskaičiuotÄ kaupiamųjų lėšų sumÄ , ieÅ¡kovas nepateikė, į apeliantų argumentus, susijusius su kaupiamųjų lėšų priteisimu, apskritai neatsikirto, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundÄ tenkina iÅ¡ dalies, sumažindamas ieÅ¡kovui iÅ¡ apeliantų priteistÄ skolÄ 27,30 Eur kaupiamųjų lėšų suma (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teismas plačiau nepasisako, nes sprendžia, kad jie neturi teisinės reikÅ¡mės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.     IeÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovų 684,26 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis skundas buvo patenkintas iÅ¡ dalies, kad byloje nėra sprendžiami sudėtingi fakto ir (ar) teisės klausimai, įvertinęs advokato darbo ir laiko sÄ naudas rengiant ieÅ¡kovo atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , sumažina praÅ¡omÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ iki 400 Eur (CPK 98 straipsnis).Pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ naujo nepaskirsto atžvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pirmosios instancijos teisme buvo patenkintas tik iÅ¡ dalies, o Å¡iuo procesiniu sprendimu iÅ¡ apeliantų priteista skolos suma, bendrame ieÅ¡kovo patenkintų ir atmestų reikalavimų kontekste, buvo sumažinta nereikÅ¡mingai.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimÄ pakeisti – sumažinti ieÅ¡kovui A. N. iÅ¡ atsakovų M. Å . ir I. Å . priteistÄ skolÄ iki 1 265,01 Eur.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:„ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų I. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 265,01 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus, 1 ct) skolos, 5 (penkių) procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (1 265,01 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir lygiomis dalimis 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų“.Priteisti ieÅ¡kovui A.

N. lygiomis dalimis iš atsakovų M. Š. ir I. Š. 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai                                                                              Vilija Mikuckienė Asta Pikelienė Laima Ribokaitė