ccfb93ad-e873-4e24-a47b-cc53084e24b6 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. eS2-2036-779/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02807-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; (S) 3.3.2.5 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo D. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo D.

G. pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Inkomlita“ ieÅ¡kinį atsakovui D. G. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-7900-964/2019 2019 m. kovo 12 d. priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieÅ¡kovės BUAB „Lisco plius“ ieÅ¡kinys tenkintas, iÅ¡ atsakovo D. G. priteista 19 382,33 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinės palÅ«kanos nuo priteistos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 437,79 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi ieÅ¡kovė BUAB „Lisco plius“ pakeista į naujÄ jÄ ieÅ¡kovę UAB „Inkomlita“.

3. Atsakovas pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimÄ už akių panaikinti, bylos nagrinėjimÄ atnaujinti. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 9 d. prisijungęs prie valstybinės mokesčių sistemos (toliau – VMI) internetinės svetainės pastebėjo, jog turi pareigÄ mokėti nesuprantamas sumas už teismo iÅ¡laidas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Susisiekus su antstolių kontora, 2020 m. gruodžio 10 d. gavo iÅ¡ jos elektroninį laiÅ¡kÄ su pridėtu vykdomuoju raÅ¡tu. 2020 m. gruodžio 16 d. su advokatų kontora sudarė atstovavimo sutartį. Atstovui prisijungus prie bylos, sužinojo apie priimtÄ teismo sprendimÄ už akių ir jo esmę.

4. Nurodė, kad gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, todėl susisiekimas ir komunikacija, dokumentų peržiÅ«ra sudėtingesni. Apie vykstantį procesÄ nebuvo tinkamai informuotas, teismo siųsti procesiniai dokumentai jam nebuvo tinkamai įteikti, nežinojo, kad yra kviečiamas į teismo posėdį, neturėjo galimybės atsiliepti į ieÅ¡kinį, pateikti praÅ¡ymo dėl papildomų įrodymų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ ieÅ¡kovės. Byloje nėra duomenų apie siųstų procesinių dokumentų tinkamÄ Ä¯teikimÄ , duomenų, kad dokumentai jam buvo siųsti antrÄ kartÄ , į darbovietę, juo labiau, į deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Jungtinėje Karalystėje, deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje. Nebuvo bandoma procesinių dokumentų teikti per EPP sistemÄ . Teismas, nustatęs, kad atsakovas iÅ¡vyko į Jungtinę Karalystę, jo oficialiai deklaruoto gyvenamosios vietos adreso neieÅ¡kojo.

5. Atsakovo manymu, sprendimas už akių nepagrįstas, nes įmonė 2015 metais jokios veiklos faktiškai nevykdė, todėl įsiskolinimas VMI faktiškai negalėjo atsirasti. VMI nebuvo teiktos jokios deklaracijos, bendrovė neturėjo jokio buhalterio, todėl nesuprantama, iš kur ir kokiu pagrindu atsirado ir galėjo atsirasti tariamas įsiskolinimas VMI.

6. Atsakovas UAB „Lisco plius“ vadovo pareigas pradėjo eiti tik nuo 2014-08-25. Finansinės atskaitomybės dokumentai už 2014 m. buvo sudaryti 2015-05-31, pateikti 2015-07-10. Finansines ataskaitas rengė įgaliotas asmuo. Teismas netinkamai nustatė momentÄ , nuo kurio atsakovas sužinojo apie įmonės nemokumÄ . Pagal patvirtintÄ 2014 m. balansÄ , įmonė 2013 m. dirbo sėkmingai, 2014 m. patyrė nežymių nuostolių. Kadangi įmonės veikla daugelį metų buvo pelninga, kelti bankroto bylÄ tokiam subjektui bÅ«tų neprotinga, susidÅ«rus su nežymiais nuostoliais. 2014 m.

įmonės turtas siekė 14 446 Lt, o įsipareigojimai sudarė 37 993 Lt. IÅ¡ to seka, kad finansiniai įsipareigojimai nežymiai virÅ¡ijo pusę įmonės turto. Bendrovė valstybinėms institucijoms tuo metu jokių įsiskolinimų neturėjo, apie įsipareigojimus VMI nežinojo, ji pati jokių reikalavimų nekėlė. Bendrovei tapus nepelninga, ji tiesiog nevykdė veiklos. Bankroto bylos iÅ¡kėlimas buvo neracionalus, nes faktiÅ¡kai nemokumo nebuvo. Bendrovės prievolė mokėti susidarė ne tvirtinant 2014 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, o pagal VMI pateiktÄ apskaitos duomenų ataskaitÄ 2015-05-25 ir 2015-06-19, todėl akivaizdu, kad atsakovas, tapęs direktoriumi ir sudaręs finansinės atskaitomybės dokumentus 2014-12-31, negalėjo žinoti apie tariamas VMI skolas.

7. Atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo ieÅ¡kovė prašė jo netenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad BUAB „Lisco plius“ ieÅ¡kinys atsakovui buvo siunčiamas paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau kaip ir daugumoje prieÅ¡ tai vykusių teisminių procesų atsakovo atžvilgiu, nei atsakovui, nei Å¡ioje vietoje gyvenantiems atsakovo tėvams BUAB „Lisco plius“ ieÅ¡kinys įteiktas nebuvo, dėl ko BUAB „Lisco plius“ administratorius pateikė teismui praÅ¡ymÄ procesinius dokumentus atsakovui įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du.

Teismas tenkino šį praÅ¡ymÄ , prieÅ¡ tai patikrinęs Gyventojų registro duomenis ir nustatęs, kad atsakovas deklaravęs savo iÅ¡vykimÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę, o pagal VSDFV duomenis, jis darbo santykių Lietuvos Respublikoje neturi, vadinasi, procesinių dokumentų įteikti per darbdavį galimybės nebuvo. Nebuvo nustatytas joks kitas adresas, kuriuo atsakovui bÅ«tų galima įteikti procesinius dokumentus, o atsakovo gyvenamosios vietos paieÅ¡ka Jungtinėje Karalystėje per Lietuvos Respublikos oficialius registrus negalima.

8. Atsakovo argumentai dėl sprendimo už akių nepagrįstumo atmestini, nes Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinį reikalavimÄ BUAB „Lisco plius“ bankroto byloje sudarė bendrovės iki 2015 m. gegužės 25 d. turėta sumokėti, bet nesumokėta 9 003,23 Eur pridėtinės vertės mokesčio suma, taip pat iki 2015 m. birželio 19 d. turėta sumokėti, bet nesumokėta 9 386,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio suma bei už netinkamÄ mokestinių prievolių vykdymÄ paskaičiuoti 993,10 Eur pridėtines vertės mokesčio delspinigiai, iÅ¡ viso 19 382,33 Eur mokestinių nepriemokų, kurios atsirado dar 2015 metais.

Å ių mokestinių nepriemokų tariamÄ nepagrįstumÄ ginčyti administracine tvarka atsakovas turėjo teisę ir galimybę, bÅ«damas BUAB „Lisco plius“ vadovu, o skųsti ar bet kokiu kitu bÅ«du kvestionuoti BUAB „Lisco plius“ bankroto byloje patvirtinto mokesčių administratoriaus kreditorinio reikalavimo dydžio pagrįstumo nebegali, juo labiau, kad BUAB „Lisco plius“ bankroto procedÅ«ra yra užbaigta ir įmonė 2019 m. gruodžio 11 d. iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro.

Ieškovė nesutiko su atsakovo argumentais dėl įmonės mokumo. Pažymėjo, kad UAB „Lisco plius“ 2014 m. balansas rodo, jog bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, nes jos trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 2,63 karto didesni nei turimas turtas ir šis viršijimas nelaikytinas nežymiu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

10. Teismas nurodė, kad sprendimas už akių byloje buvo priimtas ieÅ¡kinį su priedais ir praneÅ¡imÄ dėl atsiliepimo pateikimo įteikus atsakovui civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka. Tik po to, kai dokumentų nepavyko įteikti atsakovui ieÅ¡kinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), jie buvo įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant praneÅ¡imÄ . Toks įteikimas atitinka įstatymo reikalavimus, todėl atsakovui teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo, o ieÅ¡kovui praÅ¡ant, buvo pagrindas priimti sprendimÄ už akių.

11. Nurodė, kad bankroto bylÄ UAB „Lisco plius“ Vilniaus apygardos teismas iÅ¡kėlė dar 2018 m. spalio 11 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-4576-614/2018). 2019 m. sausio 3 d. nutartimi buvo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos 19 382,33 Eur kreditorinis reikalavimas. Jis, remiantis VMI kreditorinio reikalavimo patikslinimu, susidarė iÅ¡ 9 003,23 Eur PVM sumos, kuri turėjo bÅ«ti sumokėta iki 2015-05-25, 9 386 PVM sumos, kuri turėjo bÅ«ti sumokėta iki 2015 m. birželio 19 d. ir 993,10 Eur VPM delspinigių. Taigi, visos nepriemokos atsirado 2015 metais. Atsakovas įmonei BUAB „Lisco plius“ vadovavo nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. iki 2018 m. spalio 26 d. Vadinasi, skola VMI susidarė atsakovo vadovavimo metu.

12. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartyje nurodė, kad paskutinį kartÄ Ä¯monė finansinės atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registrui pateikė tik už 2014 metų laikotarpį, kuriais remiantis bendrovė jau buvo nemoki. Atsakovas atsiliepime ir pats nurodė, jog bendrovė jau nuo 2015 metų jokios veiklos nevykdė, tačiau per visÄ vadovavimo įmonei laikotarpį (iki 2018 m. spalio 22 d.), jos vadovas (atsakovas) dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo į teismÄ nesikreipė, įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , bankroto administratoriui dokumentų ir turto neperdavė. Dėl Å¡io atsakovo neveikimo bankroto administratorius negalėjo iÅ¡ įmonės turto patenkinti bendrovės kreditorinio reikalavimo, patikrinti įmonės sandorių už paskutinius trejus metus. Už Å¡ių reikalavimų nevykdymÄ , Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartimi Nr. eB2-1210-614/2019 įmonės vadovui (atsakovui) buvo skirta 1 000 Eur bauda.

13. Teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos nutarys (tiek dėl VMI kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, tiek dėl baudos atsakovui už dokumentų nepateikimÄ skyrimo) yra įsiteisėjusios, todėl ginčyti jomis nustatytų aplinkybių nėra pagrindo. Atsakovo pateiktos įmonės PVM deklaracijų ir apyvartos žiniaraščių kopijos neturi reikÅ¡mės sprendimo už akių teisėtumui, nes ne tik nebuvo pateiktos bankroto administratoriui nagrinėjant UAB „Lisco plius“ bankroto bylÄ , bet ir jose nurodyti pačios įmonės pateikti, bet ne VMI patvirtinti duomenys. Aplinkybė, kad įmonė 2015 m. veiklos nebevykdė, nepaneigia mokesčių valstybei, pats atsakovas, kaip matyti iÅ¡ jo paaiÅ¡kinimų, tiesiog paliko įmonę ir ja nesidomėjo. Nėra jokių duomenų, kad skola VMI bÅ«tų nuginčyta. PrieÅ¡ingai, į bylÄ pateikti duomenys tik patvirtina, kad skola VMI susidarė atsakovo vadovavimo metu, todėl ji, kaip žalos atlyginimas, priteista iÅ¡ atsakovo.

14. Teismas vertino, kad atsakovas su pareiÅ¡kimu dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo jokių naujų įrodymų nepateikė. Teismas nesutiko, kad atsakovo pateiktos 2015 m. PVM deklaracijų ir apyvartos žiniaraščių kopijos gali turėti reikÅ¡mės kitokiai iÅ¡vadai dėl įmonės nemokumo momento. Teismo teigimu, dėl įmonės nemokumo pasisakė jau Vilniaus apygardos teismas nutartyje, kurioje iÅ¡kėlė UAB „Lisco plius“ bankroto bylÄ , nurodęs, kad paskutinį kartÄ Ä¯monė pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2014 metų laikotarpį, kuriais remiantis, įmonės turtas 2014 metais sudarė 14 446 Lt, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 37 993 Lt.

VÄ® Registrų centro duomenimis, atsakovas neturi registruoto nekilnojamojo turto. VÄ® „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu nėra registruota transporto priemonių. Byloje nėra duomenų, kad įmonė gautų pajamas, valdytų nuosavybės teise kokį nors kitÄ materialų turtÄ , turėtų lėšų banko sÄ skaitoje ar kasoje. Apygardos teismas jau įvertino įmonės turto ir įsipareigojimų santykį, kurį pripažino pagrindu kelti įmonei bankroto bylÄ , todėl atsakovo kitoks Å¡ių duomenų vertinimas jokios įtakos teismo iÅ¡vadai negali turėti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai 15. Atsakovas D. G. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartį, panaikinti sprendimÄ už akių, tenkinti pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 15.1. Dokumentų įteikimas vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du yra teisinė fikcija, tai yra paskutinė priemonė. Be to, teismui puikiai buvo žinoma, jog atsakovas yra iÅ¡vykęs, tačiau teismas įteikė dokumentus formaliai ir nesiėmė absoliučiai jokių priemonių dokumentams įteikti.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti kad teismas neiÅ¡siėmė elementaraus iÅ¡raÅ¡o apie atsakovo deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje; nesiuntė jokios informacijos elektroniniu paÅ¡tu; ieÅ¡kovui patikslinti adreso nenurodė, nors jam puikiai buvo žinomas tiek elektroninis paÅ¡tas, tiek atsakovo gyvenamoj vieta užsienyje; nesvarstė dokumentų įteikti per antstolį; nesvarstė skirti kuratoriaus. Byloje nėra dokumentų, kad teismas tikrino atsakovo darbovietę ar deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . 15.2.

Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Atsakovo pateikti bendrovės dokumentai yra oficialÅ«s buhalterinės apskaitos dokumentai, PVM deklaracijos teiktos VMI, todėl tai yra akivaizdus pagrindas sprendimui už akių panaikinti, kitais dokumentais atsakovas nedisponuoja. Atsakovas įrodė, jog faktiÅ¡kai bendrovė nebuvo nemoki. Bendrovė veiklos nevykdė, tačiau skolų neturėjo, todėl atsakovas dėl bendrovės turėjo ateities planų, atsakovas buvo sÄ Å¾iningas. 15.3. Finansinės atskaitomybės dokumentai už 2014 metus buvo sudaryti tik 2015 m. gegužės 31 d., pateikti 2015 m. liepos 10 d.

Finansines ataskaitas rengė įgaliotas asmuo. IÅ¡ to seka, kas pirmos instancijos teismas netinkamai vadovavosi byloje esančiais įrodymais, netinkamai nustatė momentÄ , nuo kurio atsakovas žinojo apie įmonės galimÄ nemokumÄ . Atsakovas, kaip bendrovės vadovas, laikėsi pozicijos, jog įmonės nemokumo nėra, kadangi įmonė neturėjo jokių kitų kreditorių, su valstybės institucijomis, darbuotojais buvo atsiskaičiusi. Bendrovei tapus nepelninga, paprasčiausiai nevykdė veiklos, o jokių reikalavimų atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija nebuvo, Valstybinė mokesčių inspekcija tokio klausimo nekėlė, ir galimai praleido senaties terminÄ Ä¯tvirtintÄ Mokesčių administravimo įstatyme dėl mokestinių prievolių.

Vienintelis kreditorinis reikalavimas Bendrovei buvo bÅ«tent Valstybinės mokesčių inspekcijos, kitų kreditorių bendrovė neturėjo. IÅ¡ to seka, kad faktiÅ¡kai atsakovas laikė įmone mokia, nes buvo patyręs savo asmeninių nuostolių, kitų įsipareigojimų bendrovė neturėjo. Todėl bankroto bylos iÅ¡kėlimas, kaip nurodo ieÅ¡kovas, dar 2014 m. gruodžio 31 d. buvo neracionalus, kadangi bendrovėje faktiÅ¡ko nemokumo nebuvo. 15.4. Atsakovas, elgdamasis sÄ Å¾iningai, surado bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, pateikė juos teismui, minėtų dokumentų atsakovas negalėjo pateikti bankroto administratoriui, nes nežinojo apie bankroto procedÅ«rÄ , nebuvo apie tai informuotas, jam neįteikti jokie laiÅ¡kai, praneÅ¡imai, praneÅ¡imai elektroniniu bÅ«du.

BÅ«tent Å¡ie nauji įrodymai pateikti į bylÄ , apyvartos žiniaraščiai, PVM deklaracijos liudija, jog jokių skolų bendrovė neturėjo, veiklos nevykdė.

16. IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 16.1. IÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų matyti, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinį reikalavimÄ pradinės ieÅ¡kovės bankroto byloje sudarė bendrovės iki 2015 m. gegužės 25 d. turėta sumokėti, bet nesumokėta 9 003,23 Eur pridėtinės vertės mokesčio suma, taip pat iki 2015 m. birželio 19 d. turėta sumokėti, bet nesumokėta 9 386,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio suma bei už netinkamÄ mokestinių prievolių vykdymÄ paskaičiuoti 993,10 Eur pridėtines vertės mokesčio delspinigiai.

Taigi, mokesčių administratoriaus finansinis reikalavimas Pradinės ieškovės bankroto byloje buvo susijęs išimtinai su Pradinės ieškovės mokestinėmis prievolėmis, o mokestinių prievolių ginčijimui įstatymuose yra nustatyta speciali tvarka. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 147 straipsnio nuostatas, mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija ir teismas. Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti teismui (MAĮ 159 straipsnio 1 dalis).

Skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo dėl mokestinio ginčo nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme (MAÄ® 159 straipsnio 4 dalis). Taigi, MAÄ® nuostatos numato privalomÄ specialiÄ mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarkÄ , pagal kuriÄ mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti ne bendros kompetencijos, o administraciniam teismui, kas reiÅ¡kia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju atsakovas neturėtų skųsti ar bet kokiu kitu bÅ«du kvestionuoti pradinės ieÅ¡kovės bankroto byloje patvirtinto mokesčių administratoriaus kreditorinio reikalavimo dydžio ir fakto pagrįstumÄ atsakovo pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nagrinėjusiam ir atskirÄ jį skundÄ nagrinėjančiam teismui, nes bendros kompetencijos teismams įstatymais teisė spręsti mokestinius ginčus nėra suteikta.

Jokių kitų objektyvių duomenų, gautų iÅ¡ mokesčių administratoriaus ar mokestinius ginčus nagrinėjančių subjektų, pagrindžiančių atsakovo abejones dėl mokestinės prievolės pradinei ieÅ¡kovei paskaičiavimo pagrįstumo, atsakovas į bylÄ nėra pateikęs, taip kaip nėra ir pateikęs jokių duomenų, kad į mokestinius ginčus nagrinėjančius subjektus atsakovas dėl mokestinės prievolės pradinei ieÅ¡kovei paskaičiavimo fakto ir dydžio teisingumo užginčijimo apskritai bÅ«tų kreipęsis. 16.2.

Ä® Vilniaus apygardos teismÄ dėl bankroto bylos pradinei ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo, motyvuodamas tuo, jog įmonė nevykdo savo mokestinių prievolių ir yra skolinga valstybės biudžetui 19 382,33 Eur su pareiÅ¡kimu kreipėsi pats mokesčių administratorius. Teismas, nagrinėdamas mokesčių administratoriaus praÅ¡ymo pagrįstumÄ , vertino ne tik pradinės ieÅ¡kovės mokumÄ , bet ir ar mokesčių administratorių galima laikyti įmonės kreditoriumi, t. y. ar mokesčių administratorius turi piniginę reikalavimo teisę į pradinę ieÅ¡kovę.

Be to, Å¡io reikalavimo pagrįstumÄ Vilniaus apygardos teismas vertino ir tvirtindamas mokesčių administratoriaus kreditorinį reikalavimÄ ir jo dydį BUAB „Lisco plius“ bankroto byloje, Å¡ios minėtos nutartys yra galiojančios, neapskųstos, o pačios pradinės ieÅ¡kovės bankroto procedÅ«ra yra užbaigta ir įmonė 2019-12-11 iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Å ių aplinkybių kontekste akivaizdu, kad atsakovo procesiniuose dokumentuose keliamos abejonės dėl mokesčių administratoriaus kreditorinio reikalavimo dydžio BUAB „Lisco plius“ bankroto byloje pagrįstumo yra deklaratyvaus pobÅ«džio, ir prieÅ¡taraujančios teismų sprendimais jau nustatytoms aplinkybėms. 16.3.

Naujajai ieÅ¡kovei nėra žinomos nei Ä®monių bankroto įstatymo nuostatos, nei teismo suformuota praktika, pagal kuriÄ /as juridinio asmens skola to juridinio asmens dalyviams ar valdymo organų nariams nebÅ«tų laikoma juridinio asmens finansiniu įsipareigojimu ir nebÅ«tų skaičiuojama vertinant juridinio asmens mokumÄ . Aplinkybė, jog nepaisant akivaizdaus pradinės ieÅ¡kovės nemokumo 2014 m. gruodžio 31 d. (pradinės ieÅ¡kovės trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 2,63 karto didesni nei turimas turtas), atsakovas subjektyviai tokios pradinės ieÅ¡kovės finansinės padėties nevertino kaip juridinio asmens nemokumo, toks subjektyvus sau naudingas pradinės ieÅ¡kovės finansinės padėties vertinimas nepaneigia 2014 m. gruodžio 31 d. buvusios pradinės ieÅ¡kovės objektyvios finansinės padėties (nemokumo).

Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pradinės ieÅ¡kovės finansinė bÅ«klė per visus 2014 metus stabiliai blogėjo. IÅ¡ Bendrovės 2014 metų balanso matyti, kad bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 2,63 karto didesni už turimÄ turtÄ , kuris iÅ¡ esmės buvo sudarytas iÅ¡ Bendrovės per metus gautinų sumų ir atsargų, dėl ko egzistavo rizika, kad turimi debitoriniai įsiskolinimai nebus pilnai padengti/atgauti. Bendrovės veikla 2014 metais buvo nuostolinga, per metus buvo patirtas 13 204,94 Lt nuostolis, Bendrovės uždirbamos pajamos 2014 metais krito 5,5 karto lyginant su prieÅ¡ tai buvusiais metais.

Å ios aplinkybės liudija, kad 2014 metais nuosekliai dideliu mastu krito Pradinės ieÅ¡kovės uždirbamos pajamos, veikla buvo nuostolinga ir turimų trumpalaikių įsipareigojimų bei turto santykis nuosekliai blogėjo. Kadangi atsakovas buvo pradinės ieÅ¡kovės tiek dalyvis, tiek vadovas, jam Å¡ios pradinės ieÅ¡kovės nemokumÄ lėmusios aplinkybės neabejotinai turėjo bÅ«ti žinomos dar iki 2014 m. gruodžio 31 d., nes atsakovas pats tiesiogiai dalyvavo pradinės ieÅ¡kovės valdyme ir veikloje. 16.4.

Nors atsakovas tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde nurodo, kad pradinės ieškovės 2014 metų finansinės apskaitos dokumentuose nurodyti pradinės ieškovės trumpalaikiai įsipareigojimai yra susiję būtent su atsakovo asmeniu, bet tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų bylos nagrinėjimo metu nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismams atsakovas nepateikė. Priešingai, iš byloje esančios UAB „Lisco plius“ finansinės ataskaitos už 2014 metus aiškinamojo rašto matyti, kad iš įmonės bendros 37 993 Lt įsipareigojimų vertės 2014 m. gruodžio 31 d.

įmonė buvo skolinga 5 565 Lt tiekėjams, 476 Lt – VMI, 988 Lt – Sodrai, likusius 30 964 Lt sudarė kitos skolos. Tačiau tame pačiame aiÅ¡kinamajame raÅ¡te (Finansinių ryÅ¡ių su įmonės vadovais ir kitais susijusiais asmenimis dalyje) įmonė deklaravo, kad UAB „Lisco plius“ nebuvo gavusi jokių paskolų iÅ¡ įmonės vadovų ar susijusių asmenų. Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad Pradinė ieÅ¡kovė 2014 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, Pradinės ieÅ¡kovės finansinė bÅ«klė prastėjo visus 2014 metus ir Atsakovas, bÅ«damas Pradinės ieÅ¡kovės vadovu ir dalyviu, turėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos Pradinei ieÅ¡kovei. 16.5.

Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad pradinės ieÅ¡kovės bankroto byloje patvirtintas mokesčių administratoriaus finansinis reikalavimas buvo pradinės ieÅ¡kovės pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka, o ginčams, kylantiems iÅ¡ mokestinių prievolių, įstatymai nustato specialiÄ tvarkÄ ir teismine tvarka tokios prievolės gali bÅ«ti ginčijamos tik administraciniuose teismuose. Atsakovo į bylÄ pateikti atskiri pradinės ieÅ¡kovės buhalteriniai dokumentai niekaip nepaneigia pradinės ieÅ¡kovės bankroto byloje patvirtinto mokesčių administratoriaus finansinio reikalavimo dydžio pagrįstumo.

Kartu konstatuotina ir tai, kad Å¡ie atsakovo į bylÄ pateikti dokumentai neturi jokios įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. 16.6. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo siųsti atsižvelgiant į paskutinę vieÅ¡ame registre nurodytÄ atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje. Atsakovas, deklaruodamas savo iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę, vieÅ¡ame registre gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje nedeklaravo.

Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas neiÅ¡siėmė elementaraus iÅ¡raÅ¡o apie atsakovo deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje, tačiau toks atsakovo teiginys yra apskritai sunkiai suprantamas logiÅ¡kai – atsakovas buvo deklaravęs iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos, t. y. atsakovas buvo deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ne Lietuvoje, o paskutinės deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje adresas nebuvo pakeistas. 16.7. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad pats atsakovas pasirinko elgesio bÅ«dÄ , kuriuo stengėsi iÅ¡vengti bet kokių prievolių, susijusių su pradine ieÅ¡kove ir jos administravimu, dėl ko ignoravo bet kokius siunčiamus dokumentus, tikėdamasis iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, susijusių su netinkamu pradinės ieÅ¡kovės vadovo pareigų vykdymu.

Naujoji ieÅ¡kovė atsiliepime į atsakovo pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo jau buvo nurodžiusi, kad Vilniaus apygardos teismas 2019-01-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1210-614/2019 skyrė atsakovui 1 000 Eur baudÄ , o iÅ¡ Å¡ios nutarties matyti, kad teismui iÅ¡siuntus procesinius dokumentus su pasiÅ«lymu pateikti atsiliepimÄ paskutiniu žinomu atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, jie buvo įteikti atsakovo tėvui, tačiau nepaisant Å¡ių aplinkybių, atsakovas atsiliepimo vis tiek neteikė ir procese sÄ moningai nedalyvavo.

Tai tik patvirtina, kad atsakovui buvo žinoma, jog teisme yra svarstomas jo atsakomybės dėl dokumentų ir turto neperdavimo pradinės ieÅ¡kovės bankroto administratoriui klausimas, tačiau procese atsakovas sÄ moningai nedalyvavo, atsiliepimo neteikė, o procesiniai dokumentai toje byloje atsakovui taip pat buvo teikiami ir vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Todėl aplinkybė, kad minėtoje byloje procesiniai dokumentai ir pasiÅ«lymas pateikti atsiliepimÄ buvo įteikti paskutiniu žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu Lietuvos Respublikoje asmeniÅ¡kai atsakovo tėvui liudija, kad atsakovui buvo žinoma, jog pradinei ieÅ¡kovei yra iÅ¡kelta bankroto byla, kad atsakovas, kaip buvęs pradinės ieÅ¡kovės vadovas, nevykdo pareigos perduoti bankroto administratoriui pradinės ieÅ¡kovės dokumentus ir turtÄ , dėl ko teisme yra sprendžiamas atsakomybės jam taikymo klausimas, procesu nesidomėjo, atsiliepimo neteikė, bankroto administratorių ir teismo įpareigojimus ignoravo, nors turėjo pilnÄ galimybę ginčyti.

Atskirasis skundas atmestinas IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 17. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).

Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

18. CPK 287 straipsnyje įtvirtinta, kad pareiÅ¡kime turi bÅ«ti nurodytos aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumÄ , taip pat įrodymai, pagrindžiantys Å¡ias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys Å¡ias aplinkybes, taip pat visi kiti Å¡alies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 str. 2 d.). Teismas, nagrinėjantis pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, turi įvertinti tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieÅ¡ kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t.y. spręsti, ar atsiliepimo į ieÅ¡kinį Å¡alis nepateikė dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku praneÅ¡ti teismui, ir ar pareiÅ¡kime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

19. Pagal CPK 288 straipsnio 2 dalį, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kimÄ , teismas turi teisę:

1) pareiškimo netenkinti;

2) panaikinti sprendimÄ už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Teismas panaikina sprendimÄ už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimÄ , jeigu konstatuoja bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių aplinkybių:

1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui;

2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog sprendžiant klausimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo svarbiausia sÄ lyga yra įrodymų, turinčių įtakos priimti sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, pateikimas (2006 m. rugsėjo 21 d. Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. 35/03-11/06). Argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiÅ¡kimÄ , konstatuoti, kad pareiÅ¡kime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje bylos Nr. 3K-3-316/2008).

Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų kelti abejonę priimto sprendimo, kuriuo galimai buvo pažeistos atsakovų teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1420/2010).

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4576-614/2018 nustatęs, kad 2014 metų finansinės atskaitomybės duomenimis UAB „Lisco plius“ pradelsti įsipareigojimai sudarė 37 993 Lt ir virÅ¡ijo pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (14 446 Lt), iÅ¡kėlė UAB „Lico Plius“ bankroto bylÄ ir nustatė bankrutuojančios įmonės vadovui 15 dienų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ ir visus dokumentus.

22. VĮ Registrų centras duomenimis, UAB „Lisco plius“ vadovu nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo atsakovas D. G..

23. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 3 d. nutartimi patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinį reikalavimÄ BUAB „Lisco plius“ atžvilgiu 19 382,33 Eur sumai. Nurodytas Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimas UAB „Lisco plius“ bankroto byloje nebuvo patenkintas.

24. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 14 d. nutartimi nustatęs, kad buvęs UAB „Lisco plius“ vadovas D. G. per teismo nustatytÄ terminÄ neperdavė bankroto administratoriui UAB „Lisco plius“ dokumentų ir turto, skyrė D. G. 1 000 Eur baudÄ .

25. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi nutarta pripažinti bankrutavusios UAB „Lisco plius“ veiklÄ pasibaigusia ir iÅ¡registruoti jÄ iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Dėl procesinių dokumentų atsakovui įteikimo tinkamumo 26. Atsakovo manymu, byloje negalėjo bÅ«ti priimtas sprendimas už akių, kadangi atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu vykstantį civilinį procesÄ . Pasak atsakovo, teismas neiÅ¡siėmė iÅ¡raÅ¡o apie atsakovo deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje; nesiuntė jokios informacijos elektroniniu paÅ¡tu; ieÅ¡kovui patikslinti adreso nenurodė, nors jam puikiai buvo žinomas tiek elektroninis paÅ¡tas, tiek atsakovo gyvenamoj vieta užsienyje; nesvarstė dokumentų įteikti per antstolį; nesvarstė skirti kuratoriaus.

27. Bendra procesinių dokumentų įteikimo fiziniam asmeniui tvarka įtvirtinta CPK 123 straipsnyje, pagal kurį jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniÅ¡kai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymÄ (1 d.); kai procesinį dokumentÄ pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iÅ¡ kartu su juo gyvenančių pilnamečių Å¡eimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), iÅ¡skyrus atvejus, kai byloje Å¡eimos nariai turi prieÅ¡ingÄ teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai.

Jeigu procesinis dokumentas negali bÅ«ti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentÄ pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (3 d.).

28. Specialiosios procesinių dokumentų įteikimo taisyklės įtvirtintos atskiruose CPK straipsniuose. Pagal CPK 117 straipsnio nuostatas, teismas procesinius dokumentus gali įteikti per antstolius. Vadovaujantis CPK 129 straipsnio 1 dalimi, kai Å¡alies interesams byloje atstovauja kuratorius (Å¡io Kodekso 39 straipsnis), Å¡iai Å¡aliai skirti procesiniai dokumentai įteikiami kuratoriui. CPK 39 straipsnyje nurodyta, kad Å¡aliai, kuri neturi civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatymÄ arba kuri neturi jai atstovaujančio organo, arba kurios gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, prieÅ¡ingos Å¡alies, kuri siekia atlikti procesinius veiksmus, praÅ¡ymu teismas gali paskirti kuratorių, kuris konkrečioje byloje veikia kaip atstovas pagal įstatymÄ .

29. Pagal CPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu.

30. Aptardamas procesinių dokumentų įteikimo bÅ«dus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 130 straipsnyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo bÅ«das yra galimas tuomet, kai yra iÅ¡naudoti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyti procesinių dokumentų įteikimo bÅ«dai. Taigi, įstatymo leidėjo valia Å¡is dokumentų įteikimo bÅ«das nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali bÅ«ti taikomas tik tais atvejais, kai teismas iÅ¡naudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. PrieÅ¡ taikydamas šį įteikimo bÅ«dÄ , teismas turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus fizinio asmens gyvenamosios ar darbo vietos adresu, fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, be to, procesiniai dokumentai gali bÅ«ti palikti adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tai nurodant teismui grÄ Å¾intinoje pažymoje, skiriant kurjerį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 39 punktas).

31. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, visų pirma, procesinius dokumentus atsakovui siuntė ieÅ¡kinyje nurodytu atsakovo adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jie grįžo neįteikti. Teismui užklausus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybÄ informacijos apie atsakovÄ , nustatyta, kad nėra duomenų apie atsakovo darbovietę. Gyventojų registro duomenimis atsakovas deklaravęs iÅ¡vykimÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę. Procesinių dokumentų nepavykus įteikti aukščiau nurodytais bÅ«dais (ieÅ¡kovo nurodytos gyvenamosios vietos, deklaruotos gyvenamosios vietos, darbovietės adresais), pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi nutarė procesinius dokumentus įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. 2019 m. vasario 19 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbus atitinkamo turinio praneÅ¡imÄ , teismas laikė, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2019 m. vasario 19 d. vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du.

32. Apeliacinės instancijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas dėjo protingas pastangas, siekdamas sužinoti adresÄ , kuriuo siunčiami procesiniai dokumentai, pasiektų atsakovÄ , tačiau nepavyko sužinoti atsakovo faktinės, konkrečios deklaruotos gyvenamosios vietos ar darbovietės adresų, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡naudojo CPK 123 straipsnyje nurodytus bÅ«dus, kuriais neįteikus procesinių dokumentų, įgijo teisę procesinius dokumentus atsakovui įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du 2019 m. vasario 19 d. nutarties pagrindu. Toks procesinių dokumentų įteikimo bÅ«das atitiko teisės aktų reikalavimus, buvo laikytasi teismų praktikoje suformuluotų procesinių dokumentų įteikimo bÅ«dų eiliÅ¡kumo.

33. Nesutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismui nepavykus sužinoti atsakovo faktinės, deklaruotos gyvenamosios vietos ar darbovietės adresų, teismas turėjo procesinius dokumentus atsakovui įteikti per antstolius, kuratorių ar elektroniniu paÅ¡tu, kreiptis į ieÅ¡kovÄ dėl atsakovo gyvenamosios vietos patikslinimo.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinio proceso įstatyme nėra teisės normų, įpareigojančių teismÄ , nagrinėjant bylÄ ginčo teisenos tvarka, kreiptis į ieÅ¡kovÄ , kad Å¡is patikslintų atsakovo gyvenamosios vietos adresÄ ar siÅ«lyti kreiptis į teismÄ dėl procesinių dokumentų įteikimo per antstolį ar kuratorių. Tokiais procesinių dokumentų įteikimo bÅ«dais ieÅ¡kovas turi teisę naudotis, tačiau teismas negali ieÅ¡kovo įpareigoti jais naudotis.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas siekė pasinaudoti aukščiau nurodytais procesinių dokumentų įteikimo būdais, dėl ko pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl tokių procesinių dokumentų įteikimo būdų taikymo byloje. Atskirai paminėtina, kad CPK nėra įtvirtintas atsakovo nurodytas procesinių dokumentų įteikimo būdas – elektroniniu paštu, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad šiuo įteikimo būdu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesinaudojo.

35. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pripažintina, kad atsakovas nepagrindė teismo sprendimo už akių neteisėtumo sÄ lygos, t. y. jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neinformavo atsakovo apie jo atžvilgiu vykstantį civilinį procesÄ . Dėl teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo 36. Atsakovo teigimu, sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi byloje esantys įrodymai nepatvirtina aplinkybių, jog 2014 metais UAB „Lico plius“ buvo nemoki. Pasak atsakovo, įmonė tik nevykdė veiklos, tačiau neturėjo neapmokėtų skolų.

37. Civilinis procesas remiasi rungimosi principu, pagal kurį, Å¡alis besiremianti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, privalo jas įrodyti (CPK 12, 178 str.). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

Ä®rodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle, pagal kuriÄ teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-416/2007).

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad vertindamas įrodymus, teismas, be kita ko, turi, įsitikinti, ar yra bylai svarbių prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi, teismas, vertindamas įrodymus ir nustatęs, kad yra bylai reikÅ¡mingų prejudicinių faktų, turi byloje jais vadovautis.

39. Vadovaujantis 182 straipsnio 2 dalimi, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2009).

40. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje bankroto byloje Nr. eB2-1210-614/2019 (ankstesnis bylos numeris eB2-4576-614/2018) dalyvaujančiais byloje asmenimis buvo UAB „Lisco plius“ (kurios teises vėliau perėmė UAB „Inkomlita“) D. G.. Tie patys asmenys dalyvauja ir šioje civilinėje byloje.

41. Aplinkybės, susiję su UAB „Lisco plius“ nemokumo momentu, buvo bylos Nr. eB2-1210-614/2019 nagrinėjimo dalyku.

42. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2018 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4576-614/2018 nustatė Å¡iai civilinei bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, konstatuodamas, kad 2014 metų finansinės atskaitomybės duomenimis UAB „Lisco plius“ pradelsti įsipareigojimai sudarė 37 993 Lt ir virÅ¡ijo pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (14 446 Lt) ir įmonė buvo nemoki.

43. Kadangi aplinkybės, susiję su UAB „Lisco plius“ nemokumo momentu, yra konstatuotos įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4576-614/2018, kuri yra įgijusi res judicata (t. y. iÅ¡spręsto ginčo) galiÄ , joje nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos iÅ¡vados nebegali bÅ«ti ginčijamos ir pakartotinai nustatinėjamos (CPK 279 str. 4 d.).

44. Nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovo argumentai, kuriais iÅ¡ esmės ginčijamos prejudicinę galiÄ Ä¯gijusios teismo iÅ¡vados, susiję su UAB „Lisco plius“ nemokumo momentu, pripažintini nepagrįstais, dėl ko atmestini.

45. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, jog atsakovo pateiktos įmonės PVM deklaracijų ir apyvartos žiniaraščių kopijos neturi reikÅ¡mės sprendimo už akių teisėtumui, kadangi jos ne tik nebuvo pateiktos bankroto administratoriui nagrinėjant UAB „Lisco plius“ bankroto bylÄ , tačiau jose nurodyti tik pačios įmonės suformuoti duomenys.

46. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad įmonė 2015 m. veiklos nebevykdė, nepaneigia mokestinių prievolių valstybei atsiradimo. Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad įstatymų nustatyta tvarka mokestinė prievolė UAB „Lisco plius“ atžvilgiu būtų pripažinta kaip pritaikyta nepagrįstai ir/ar panaikinta (CPK 178 str.).

47. Atmestini ir atsakovo teiginiai, kad nėra duomenų, jog jis vadovavimo įmonei laikotarpiu būtų sužinojęs ar turėjęs sužinoti, kad pradelsti įsipareigojimai kreditoriams yra didesni nei ½ įmonės turimo turto vertė.

48. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktu, bÅ«tent įmonės vadovas yra atsakingas už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad 2014 metų įmonės finansinės atskaitomybės pateikimo registro tvarkytojui metu įmonei vadovavo atsakovas, taigi jis turėjo žinoti apie 2014 metais buvusiÄ Ä¯monės finansinę padėtį (kuri nurodyta ir 2014 įmonės finansinėje atskaitomybėje), pagal kuriÄ UAB „Lisco plius“ pradelsti įsipareigojimai sudarė 37 993 Lt ir virÅ¡ijo pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (14 446 Lt). Vien atsakovo deklaratyvÅ«s teiginiai apie tai, kad, jo manymu, įmonė aptartu momentu nebuvo nemoki, nepaneigia finansinėje atskaitomybėje užfiksuotų duomenų, rodančių įmonės nemokumÄ .

49. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-7900-964/2019 buvo priimtas neteisėtai ir (ar) nepagrįstai, į tai, kad pagal byloje esančius įrodymus tokiai iÅ¡vadai taip pat nėra pagrindo, pareiÅ¡kime pateikti argumentai nepatvirtinta teismo sprendimo už akių neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį netenkinti pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. Skundžiamos nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

50. Dėl kitų Å¡alių argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų sprendžiant teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ , teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje JokÅ¡as v. LietuvÄ , bylos Nr. 25330/07). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 51. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

52. Atsakovo atskirÄ jį skundÄ atmetus, jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistinos 363 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos už ieÅ¡kovui suteiktas teisines paslaugas, parengiant atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo atskirÄ jį skundÄ . Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui UAB „Inkomlita“, 141628771, iÅ¡ atsakovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 363 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėja Inga Staknienė