ccfaf527-e494-4dfc-9249-59a0fbba6af2 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2378-464/2013Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00945-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 30.2.; 30.5.; 30.12.2. (S)  VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V.

N. bei atsakovų R. N. ir V. N. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovams R. N., V. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, T. T., V. E., UAB „Geokada“, dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymo panaikinimo, žemės sklypo ir gyvenamojo namo savininko nuosavybės teisės gynimo, ir pagal atsakovų R.

N. ir V. N. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl įpareigojimo paÅ¡alinti neteisėtai įrengtÄ fekalinių nuotekų kaupimo talpÄ , ir n u s t a t ė:I. Ginčo esmė ieÅ¡kovas V. N. 2012-04-23 kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu (t.1, b.l.1-12), kurį 2012-05-07 patikslinęs (t.1, b.l.82-93), prašė:

1) panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-11-16 įsakymÄ Nr.2.3-17824-(79) „Dėl pil. V. N. ir R. N. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“;

2) panaikinti V. N. ir R. N. 2008-09-18 žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo-parodymo aktÄ Nr. 1;

3) pripažinti negaliojančiu VÄ® „Registrų centras“ atliktÄ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-11-16 įsakyme Nr.2.3-17824-(79) nurodytų žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimÄ ;

4) įpareigoti atsakovus R. N. ir V. N. nugriauti žemės sklypÄ (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) juosiančiÄ tvorÄ ;

5) nustatyti R. N. ir V. N. žemės sklype (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) servitutÄ : leisti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), savininkui (-ams) netrukdomai prieiti ir privažiuoti transportu prie žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) esančios nuotekų kaupimo talpos ir vandentiekio Å¡ulinio;

6) įpareigoti atsakovus R. N. ir V. N. sudaryti galimybes lankytojams netrukdomai lankyti (prieiti) prie Šv. Mergelės Marijos skulptūros, esančios žemės sklype (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini));

7) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 1992-05-29 A. N. (atsakovo R. N. tėvas), bÅ«damas dalies nuosavybės teisės į gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), indeksas lAl/m) savininku, pateikė praÅ¡ymÄ Trakų r. KariotiÅ¡kių apylinkės agrarinės reformos tarnybai parduoti 1,0 ha žemės sklypÄ , kurį užima (užims) privačių namų valda (duomenys neskelbtini) 1992-05-25 analogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ pateikė ir ieÅ¡kovas V. N. bei trečiasis asmuo V. E. (ieÅ¡kovo sesuo).

Visiems namo bendraturčiams buvo parengti namų valdos žemės sklypų ribų planai, kiekvienas iÅ¡ jų, t.y. A. N., V. E. ir ieÅ¡kovas V. N., savo paraÅ¡ais patvirtino planavimo dokumentus. 1993-01-20 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.1-97 A. N., vadovaudamasis Trakų r. valdybos 1992-12-26 potvarkiu Nr.416v, nusipirko 0,70 ha žemės sklypÄ . Atitinkamai 1993-01-20 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.1-94 V. N., vadovaudamasis Trakų r. valdybos 1992-12-26 potvarkiu Nr. 416v, nusipirko 0,70 ha žemės sklypÄ , o 1993-01-20 žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartimi Nr.1-95 V.

E., vadovaudamasi Trakų r. valdybos 1992-12-26 potvarkiu Nr.416v, nusipirko 0,64 ha žemės sklypÄ . IÅ¡ nurodytų planų matyti, kad gyvenamasis namas liko ant A. N. ir ieÅ¡kovo įgytų nuosavybėn sklypų ribos, didžioji gyvenamojo namo dalis - A. N. sklype. Å iam gyvenamajam namui Trakų raj. savivaldybės administracijos 2010-03-01 įsakymu Nr.P2-114 suteiktas adresas - (duomenys neskelbtini). Iki 1993-01-20 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo Å¡is gyvenamasis namas buvo dvibutis. 1 kambario 54,20 kv. m. ploto buto savininkais buvo trys asmenys: 1/3 dalis priklausė A.

N. pagal 1992-07-18 dovanojimo sutartį Nr.4265, 1/3 dalis - V. E. pagal 1992-07-15 mainų sutartį, ir likusi 1/3 dalis - ieÅ¡kovui V. N.. 2–jų kambarių 120,16 kv. m. ploto butas priklausė R. N. pagal 1992-07-31 dovanojimo sutartį Nr.4675. Kadangi 1997-09-19 pirkimo-pardavimo sutartimis A. N. pardavė ieÅ¡kovui 1/3 dalį 1 kambario buto, o R. N. - 2 kambarių butÄ minėtame name, taip pat 1997-10-30 sutartimi V. E. dovanojo V. N. 1/3 dalį vieno kambario buto, ieÅ¡kovas tapo viso gyvenamojo namo savininku. 1998-06-10 pirkimo-pardavimo sutartimi V.

E. pardavė ieÅ¡kovui ir jai priklausiusį 0,64 ha žemės sklypÄ . 2004-08-30 dovanojimo sutartimi 1/10 dalį Å¡io gyvenamojo namo atiteko T. T.. A. N. priklausiusį 0,7 ha žemės sklypÄ , kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), 2000-11-22 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.2-5626 įgijo nuosavybėn lygiomis dalimis R. N. ir V. N.. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, ieÅ¡kovas teigia, kad nuo 1992 m., kai buvo sudaryti planai, kuriuos savo paraÅ¡ais patvirtino tiek ieÅ¡kovas, tiek A. N., sklypų kadastriniai matavimai iki 2008-09-18, kai UAB „Geokada“ R.

N. ir V. N. iniciatyva atliko žemės sklypo ribų paženklinimÄ ir surašė aktÄ , atliekami ar tikslinami nebuvo. Apie Å¡io plano rengimÄ bei žemės sklypo ribų paženklinimÄ vietoje ieÅ¡kovui V. N., kaip gretimų sklypų savininkui, nepraneÅ¡ta. UAB „Geokada“ parengto sklypo planÄ 2009-08-06 patikrino Trakų m. žemėtvarkos skyrius, 2009-01-12 peržiÅ«rėjo Trakų istorinio nacionalinio parko įgaliotas atstovas. Nepaisant to, kad kaimyninių sklypų savininkas kviečiamas nebuvo, minėto žemės sklypo plano pagrindu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-11-16 įsakymu buvo patikslinti V.

N. ir R. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, su kuriais ieÅ¡kovas nesutinka. Atsakovų sklypo plotas (7000 kv.m.) nepakito, tačiau Å¡io žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir minėtu įsakymu įteisinti tokiu bÅ«du, jog žemės sklypo riba buvo atitraukta nuo ieÅ¡kovo žemės sklypo, jo gyvenamÄ jį namÄ paliekant ne privačioje žemėje, o valstybiniame žemės plote (laisvos žemės fonde).

Taip pat ieškovo gyvenamojo namo priklausiniai, skirti gyvenamajam namui funkcionuoti - išgriebimo duobė (nuotekų kaupimo talpa) ir vandentiekio šulinys, kurių jis nespėjo įsiregistruoti Nekilnojamojo turto registre, liko R. N. naujai suformuotame žemės sklype, aptvertame tvora. Analogiška situacija susidarė ir su kultūros paveldo objektu - Šv. Mergelės Marijos skulptūra, kuri buvo prižiūrima, tvarkoma, remontuojama (restauruojama) ieškovo, ir kuri po R. N. suformuoto žemės sklypo atsidūrė atsakovo žemės sklype ir tapo neprieinama dėl aptvertos tvoros.

Taip pat nuo ginčijamu įsakymu patvirtintos R. N. ir V. N. sklypo ribos iki V. N. gyvenamojo namo yra tik 1,86 m atstumas, kai teisės aktais yra numatytas minimalus 3 m atstumas. Su ginčijamais aktais nesutinka dar ir dėl tos priežasties, kad jo paties žemės sklypas (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) nebuvo suformuotas pagal kadastrinius matavimus pririÅ¡ant prie konkrečių koordinačių, tai atlikta sÄ lyginėje koordinačių sistemoje (AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ sklypo planas 1992 m.).

Pradiniai R. N. ir V. N. sklypo skyrimo dokumentai taip pat apibrėžė vien skiriamo jiems naudoti sklypo dydį - 7000 kv. m. - ir nenustatė konkrečios sklypo vietos, šis sklypas, kaip ir ieškovo atveju, nebuvo suformuotas pagal kadastrinius matavimus pririšant prie konkrečių koordinačių. Be to, ginčo sklypas buvo skirtas kaip gyvenamojo namo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), indeksas lAl/m) namų valdos sklypas, t.y. gyvenamojo namo ūkinei erdvei aptarnauti, ir pagal LR įstatymus buvo ir yra neatsiejama ieškovo gyvenamojo namo dalis.

Kadangi gyvenamojo namo bendrasavininkas A. N. 1997-09-19 pardavė V. N. savo nuosavybės teisę į dalį gyvenamojo namo bei atitinkamai R. N. 1997-09-19 pardavė ieÅ¡kovui nuosavybės teisę į dalį gyvenamojo namo, 2008 metais, jau nebÅ«dami Å¡io namo ar jo dalies savininkais, R. N. ir V. N. neturėjo teisės suformuoti ir įteisinti kadastriniais matavimais bÅ«tent ieÅ¡kovo gyvenamajam namui, kaip namų valdai, sÄ lyginėje koordinačių sistemoje priskirto žemės sklypo toje pačioje vietoje.

Ginčo objektu esančiame atsakovų žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra gyvenamasis namas, pažymėtas indeksu 1A1ž (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), kurį R. N. su sutuoktine įsigijo 2000-11-22 pirkimo-pardavimo sutartimi iÅ¡ R. N. tėvo A. N., taigi atsakovams 0,7 ha ploto žemės sklypas kadastriniais matavimais turėjo bÅ«ti suformuotas aplink šį namÄ . Daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovų žemės sklypo kadastrinių duomenų tikslinimas bei jų įregistravimas vieÅ¡ame registre yra neteisėtas, atliktas pažeidžiant kadastro duomenų patikslinimo ir derinimo procedÅ«ras, teisiÅ¡kai neįmanomas ir prieÅ¡taraujantis vieÅ¡ajam interesui bei žemės sklypų formavimo principams, privačiam gyvenamajam namui atsidÅ«rus valstybiniame žemės sklype, todėl turėtų bÅ«ti panaikintas.

Taip pat prašė nustatyti servitutÄ ir leisti gyvenamojo namo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), indeksas lAl/m), savininkui (-ams) netrukdomai prieiti ir privažiuoti transportu prie žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) esančios nuotekų kaupimo talpos ir vandentiekio Å¡ulinio.Atsakovams pareiÅ¡kus reikalavimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, ieÅ¡kovas prašė atnaujinti jam senaties terminÄ ginčijamam Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-11-16 įsakymui panaikinti(t.2, b.l. 21). Nurodė, kad sužinojęs apie R.

N. tvoros tvėrimo darbus jis kreipėsi į valstybės ir savivaldybės institucijas dėl Å¡ių veiksmų neteisėtumo. Tik 2012-04-19 gavęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2012-04-11 atsakymÄ , kuriame nurodyta, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Trakų rajono skyrius negalėjo suderinti žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų plano (žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant Nuostatų 32.1.1. punktu), atitinkamai apskrities virÅ¡ininko įsakymu negalėjo bÅ«ti patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys, tačiau administracine tvarka Å¡is įsakymas negali bÅ«ti panaikintas, kreipėsi į teismÄ .

Taigi sutrumpinto 30 dienų ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimui dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-11-16 įsakymo panaikinimo pareikÅ¡ti nėra praleidęs, nes Å¡is terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2012-04-11 atsakymo gavimo dienos. Teismui padarius prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ ir pripažinus, kad ieÅ¡kinio senatis yra praleista, ieÅ¡kovas prašė šį ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, kadangi jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių – buvo kreiptasi į įvairias valstybės institucijas, prokuratÅ«rÄ , Nacionalinę žemės tarnybÄ .

Atsakovai R. N. ir V. N. 2012-06-07 atsiliepimu (b.l. 120-126) su ieškiniu nesutiko, prašydami jo netenkinti, o 2012-10-09 pateikė priešieškinį (t. 1, b.l. 159-162), kuriuo prašė:

1) įpareigoti ieÅ¡kovÄ per 40 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡montuoti savo sÄ skaita fekalinių nuotekų talpÄ , vamzdynÄ ir vandentiekio vamzdynÄ bei paÅ¡alinti juos iÅ¡ V. N. ir R. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);

2) siekiant užtikrinti vieÅ¡pataujančio daikto (žemės sklypo, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) tinkamÄ naudojimÄ , nustatyti teismo sprendimu kelio servitutÄ â€“ teisę naudotis tarnaujančiuoju daiktu, t.y. žemės sklype (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) esančiu keliu, pagal parengtÄ ir pateiktÄ Ä¯ bylÄ kelio servituto nustatymo planÄ , nustatant servitutinio kelio plotÄ 174 kv. m, plotį – 4 m.Trakų rajono apylinkės teismo 2012-10-09 nutartimi (t.1,b.l.175-176) atsisakyta priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį dalyje dėl kelio servituto nustatymo.Atsakovai nurodė, kad atsakovo tėvo A.

N. nuosavybės teisė į 0,70 ha ploto ginčo žemės sklypÄ buvo įregistruota prieÅ¡ 19 metų, jame A. N., turėdamas visus leidimus, pasistatė, inventorizavo ir 1997 m. įregistravo nuosavybės teise gyvenamÄ jį namÄ , kurio savininkais Å¡iuo metu yra atsakovai. Nesutinka su ieÅ¡kovo vertinimais ir tvirtina, kad 1992 m. AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtas sÄ lyginėje arba vietinėje koordinačių sistemoje žemės sklypo planas turėjo konkrečiÄ vietÄ - sklypo kraÅ¡tinių posÅ«kio taÅ¡kai buvo susieti su pastoviais vietovės daiktais (namų kampais, stulpais, nurodyta ir sklypo centro koordinatė 1942 m. sistemoje).

Taigi sklypo vieta buvo gana tiksliai apibrėžta, tačiau dėl klaidos, nustatant posÅ«kio taÅ¡kų koordinates, žemės sklypo plotas buvo pažymėtas didesnis (9101 kv.m.), nei nupirktas, naudojamas bei įregistruotas (7000 kv.m.). BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties – sklypo plane nurodytas didesnis plotas, nei įsigyta nuosavybėn, 2005-07-25 VÄ® Registrų centre atsisakyta įregistruoti šį vadinamÄ jį pradinį planÄ . Tai sÄ lygojo poreikį patikslinti planÄ , taigi atsakovai, patikslinę sklypo ribas, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, prieÅ¡ingai, iÅ¡taisė situacijÄ , kuomet ieÅ¡kovui V.

N. priklausantis statinys buvo pažymėtas atsakovams nuosavybės teise priklausančiame sklype. IeÅ¡kovas į matavimus nebuvo kviestas, nes jo žemės sklypai tuo metu jau buvo geodeziÅ¡kai iÅ¡matuoti bei įregistruoti registre. Ä® Å¡iÄ aplinkybę matininkai ir atsižvelgė, nes tokio įregistruoto sklypo plano ribų jau negalima koreguoti. IeÅ¡kovo teisės dėl kokių nors atsakovų veiksmų nebuvo pažeistos, jam priklausančių 2 žemės sklypų, kurie buvo įregistruoti anksčiau, dar prieÅ¡ atsakovų sklypo kadastrinių duomenų patikslinimÄ , nei plotas, nei ribos, nei konfigÅ«racija nepasikeitė.

IeÅ¡kovas savo reikalavimams pagrįsti nepateikė ir jokio alternatyvaus kadastrinių duomenų patikslinimo pasiÅ«lymo, žemės sklypų plano arba bent schemos, pagal kuriÄ , jo manymu, panaikinus esamus atsakovų žemės sklypo kadastrinius duomenis, ir turėtų bÅ«ti nustatyti kitokie kadastriniai duomenys. Skundžiamo įsakymo panaikinimo atveju bÅ«tų sugrįžta prie 1992 m. AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ sudaryto plano ir ankstesnės registracijos, o tai bÅ«tų neteisėta vien dėl to, kad atsakovų žemės sklypo plotas neatitiktų nuosavybės dokumentų ir teisiÅ¡kai įregistruoto atsakovų žemės sklypo ploto (0,70 ha), ir dėl to, kad ieÅ¡kovo namas vėl atsidurtų dvejuose skirtingiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose.

Tvirtina, kad ieÅ¡kovas žinojo apie 2009-11-11 priimtÄ administracinį aktÄ (įsakymÄ ) – apie tai jam 2009-12-11 praneÅ¡ta asmeniÅ¡kai registruotu paÅ¡tu. Tačiau atliktų žemės sklypo formavimo procedÅ«rų ar paties administracinio akto (įsakymo) per nustatytÄ 30 d. sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kovas neginčijo. Nesutiko ir su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu nustatyti servitutÄ , nurodydami, kad nuotekų duobė įrengta atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype savavaliÅ¡kai, be jų sutikimo ir be įstatymo nustatyta tvarka duobei įrengti reikalingo leidimo Nebuvo pateikta ir servituto nustatymo schema.

Nuotekų duobė neinventorizuota ir teisiÅ¡kai neįregistruota, tai yra tik primityvus įrenginys, terÅ¡iantis aplinkÄ ir, galimai, vandentiekio Å¡ulinio vandenį, todėl turi bÅ«ti paÅ¡alintas. V. N. galėtų važinėti po visÄ atsakovų žemės sklypÄ , o nuotekų surinkimo talpos zonoje nėra jokių kelių, tik prižiÅ«rima veja. Atsakovai savo name adresu (duomenys neskelbtini) turi atskirai įsirengę įrenginius ir nuotekų duobę, o ieÅ¡kovas Å¡alia turi du žemės sklypus – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 1,34 ha, taigi nesunkiai gali įsirengti nuotekų talpÄ kitur.

Nors ieÅ¡kovas teigia, kad ir gręžtinis Å¡ulinys yra atsakovų žemėje, jis yra už atsakovų sklypo ribų. Be to, Å¡is vandentiekio Å¡ulinys buvo įrengtas ne tik ieÅ¡kovo, bet ir atsakovų lėšomis tuomet bendrai jiems priklausančio namo aptarnavimui, atsakovas dalyvavo prižiÅ«rint ir remontuojant gręžinį, tačiau vėliau V. N. gręžinį pasisavino ir dėl to atsakovas įsirengė atskirÄ gręžinį. Dėl reikalavimas nugriauti tvorÄ nurodė, kad Å¡ios tvoros įrengimui buvo gautas Trakų istorinio nacionalinio parko ir Trakų savivaldybės administracijos leidimas, o Statybos inspekcija, patikrinusi tvorÄ , nukrypimų nuo projekto nerado.

Tvora yra bÅ«tina, kadangi atsakovo sodyba skirta Å¡eimos poilsiui, o ieÅ¡kovo - kaimo turizmui. Lankyti Å v. Mergelės Marijos skulptÅ«rÄ ir dabar netrukdoma, visi pageidaujantys gali prieiti prie skulptÅ«ros. Atsakovų atstovė prašė taikyti ir ieÅ¡kinio senatį reikalavimui dėl įsakymo panaikinimo, nurodydama, kad buvo pažeista tik formali teisė, t.y. ieÅ¡kovui nedalyvaujant pastatytas tik vienas riboženklis Nr. 4, kuris yra palei vienÄ linijÄ su senais riboženkliais. Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) V.

N. nurodė pretenzijų neturintis. IeÅ¡kovas V. N. atsiliepimu (t.1, b.l. 194-197) su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad nuotekų kaupimo talpa nėra jokiu teisės aktais numatytu dokumentu pripažinta neteisėta statyba ir negali bÅ«ti tokia pripažinta, kadangi įrengta daugiau nei prieÅ¡ 15 m., siekiant tinkamai eksploatuoti gyvenamÄ jį namÄ (anksčiau toje vietoje buvo lauko tualetas), ir sudaro neatsiejamÄ gyvenamojo namo, kaip statinio, dalį. Jokių atskirų statybos leidimų (ar statybÄ leidžiančių dokumentų) ar kitų suderinimų pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimÄ tokio pobÅ«džio įrenginiui nereikėjo.

Apie Å¡ios nuotekų kaupimo talpos įrengimÄ atsakovams buvo žinoma jau seniai, tai jie patys pripažino savo paaiÅ¡kinimuose valstybės institucijoms. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad nuotekų kaupimo talpa įrengta jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype savavaliÅ¡kai, be jų sutikimo ir be įstatymo nustatyta tvarka duobei įrengti leidimo. Nors atsakovai akcentuoja, jog nuotekų kaupimo talpa įrengta jų žemės sklype ir dėl tos priežasties prieÅ¡ieÅ¡kinis turi bÅ«ti tenkintas, tačiau ne nuotekų kaupimo talpa įrengta atsakovų žemės sklype, o atsakovams neteisėtai nustatytos žemės sklypo ribos, į kurias pateko nuotekų kaupimo talpa.

SavarankiÅ¡ku prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimo pagrindu yra atsakovų praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui dėl nuotekų kaupimo talpos paÅ¡alinimo, kadangi kaip nurodo patys atsakovai, jiems apie Å¡ios talpos ir vamzdynų įrengimÄ buvo žinoma daugiau nei prieÅ¡ 10 m., o sklypas atsakovų įsigytas dar 2000-11-22. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2012-06-01 ir 2012-10-12 atsiliepimu į ieÅ¡kinį (t.1, b.l.106-111, 179-184) sutiko su ieÅ¡kovo V. N. reikalavimais dalyje dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-11-16 įsakymo Nr.2.3-17824-(79) ir V.

N. ir R. N. žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) 2008-09-18 ribų paženklinimo - parodymo akto Nr.1 panaikinimo, kitoje ginčo dalyje nepasisakė. Nurodė, kad ieÅ¡kovui priklausantis žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sav., Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1993-02-05, jo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 1992 m. lapkričio mėnesį atliktus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posÅ«kių taÅ¡kų koordinates sÄ lyginėje koordinačių sistemoje, kuri nesusieta su valstybine koordinačių sistema.

Atsakovams R. N. ir V. N. priklausantis žemės sklypas (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sav., Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1993-02-05, jo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal UAB „Geokada“ 2008-09-18 atliktus kadastrinius matavimus. 2008-10-30 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Trakų raj. žemėtvarkos skyrius gavo atsakovo R. N. praÅ¡ymÄ patvirtinti žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal UAB „Geokada“ atliktus žemės sklypo kadastrinius (geodezinius) matavimus.

Atliekant žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus UAB „Geokada“ matininkas K. U. 2009-10-05 aiÅ¡kinamajame raÅ¡te pažymėjo, kad R. N. praÅ¡ymu atliko žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus; sklypo ribos nustatytos pagal faktinį naudojimÄ ir dabartiniu metu esamÄ situacijÄ , todėl jos skiriasi nuo ribų, pateiktų AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 1992 m. sudarytame plane; suformuoti sklypÄ , kaip yra minėtame plane, nėra jokių galimybių, nes iÅ¡ esmės yra pasikeitusi situacija; be to, Å¡io sklypo matavimai buvo vykdyti sÄ lyginėje koordinačių sistemoje ir Å¡ie matavimai nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto registre, taip pat neatitinka ir sklypo plotas plane; gretimam sklypui (duomenys neskelbtini)yra atlikti kadastriniai matavimai, todėl riba tarp taÅ¡kų Nr. 2 - 4 plane, derinta prie Å¡ių matavimų; ankstesnių matavimų metu pietinė sklypo riba buvo nustatyta per gyvenamojo namo kraÅ¡tÄ ;

Å¡iuo metu Å¡is namas nepriklauso matuojamo sklypo savininkams, todėl tarp Å¡io sklypo ir sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam taip pat atlikti kadastriniai (geodeziniai matavimai), lieka laisvos žemės fondas; dėl iÅ¡vardintų priežasčių sklypo forma skiriasi nuo AB „Inžineriniai matavimai“ 1992 m. sudaryto plano. Žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) ribų ženklinime 2008-09-18 dalyvavo žemės sklypo savininkai, t. y. atsakovai R. N. ir V. N., tačiau žemės sklypo ribos turėjo bÅ«ti suderintos ir su gretimo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininku, nes Å¡io žemės sklypo ribos nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo posÅ«kių taÅ¡kų koordinates sÄ lyginėje koordinačių sistemoje, t.y. ne valstybinėje koordinačių sistemoje.

Neatsižvelgdamas į tai, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) ribos 2008-09-18 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr.1 nesuderintos su gretimo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininku, žemės sklypo planas buvo suderintas suklydus dėl UAB „Geokada“ pateiktų dokumentų, ir Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-16 įsakymu Nr. 2.3-17824-(79) patikslinti šio žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2009-12-09.

Be to, UAB „Geokada“ matininko K. U. 2008-10-15 parengtame žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) plane M 1:1000, nebuvo įtraukti (pažymėti) ieškovui V. N. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo priklausiniai (inžineriniai statiniai), t.y. išgriebimo duobė (nuotekų kaupimo talpa) ir vandentiekio šulinys, kurie neįregistruoti ir Nekilnojamojo turto registre. Nesutiko su ieškovo teiginiais, jog teises pažeidžia tokia aplinkybė, kad nuosavybės teise jam priklausantis gyvenamasis namas, stovėjęs ant privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, po atsakovų atliktų kadastrinių matavimų bei jų įforminimo atsidūrė ant valstybinės žemės sklypo, o Trakų istoriniame nacionaliniame parke galiojantys teisės aktai neleidžia išsipirkti valstybinės žemės sklypo, ant kurio stovi privati nuosavybė.

Visi Å¡ie žemės sklypai nepatenka į iÅ¡imtine valstybės nuosavybe esančios žemės sÄ raÅ¡Ä , pagal Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemÄ tik rezervatų žemės yra valstybės nuosavybė, kitose parko zonose gali bÅ«ti valstybinė ir privati nuosavybė. Kadangi minėti žemės sklypai nėra rezervatų žemėje, todėl, vadovaujantis Žemės įstatymo 10 str., yra įmanomas valstybinės žemės pardavimas aukciono ir ne aukciono bÅ«du. Taip pat pažymėjo, kad yra įmanomas ieÅ¡kovo V.

N. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų tikslinimas, t.y. nedidinant žemės sklypo ploto, pastumiant sklypo ribÄ link dabartinės atsakovų žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) ribos. Trečiasis asmuo V. E. atsiliepimo į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį nepateikė, teismo posėdyje palaikė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo V. N. žemės sklypo natÅ«rali riba yra iki atsakovų žemės sklype esančių medžių, pažymėtų byloje esančiame plane.

Nurodė, kad ji, jos Å¡eima, ieÅ¡kovas visada tvarkė tÄ teritorijÄ , sodino gėles, pjovė žolę, sodino medelius, gyvatvorę ir niekada nesulaukė iÅ¡ R. N. priekaiÅ¡tų, kad tvarko ne savo žemę. Ginčo žemę jie tvarkė nuo pat tos sodybos įsigijimo iki 2011 ar 2012 m., t.y. kol atsirado tvora, kuriÄ pastatė R. N.. Jai teko girdėti iÅ¡ brolio, kad Å¡is su R. N. apie 1994–1996 metus susitarė dėl žemės sklypo ribų. Toje teritorijoje yra Å v. Mergelės Marijos paminklas, kuris jau buvo, kai jie įsigijo tÄ sklypÄ .

PaminklÄ prižiÅ«rėjo V. N., jis kvietė meistrus, kurie restauravo paminklÄ , paminklas buvo lankomas, prie jo atvykdavo maldininkai. Trečiasis asmuo T. T. atsiliepimo nepateikė, 2013-01-17 raÅ¡tu palaikė ieÅ¡kovo V. N. ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinti (t. 2., b.l. 73). Trečiasis asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija 2012-06-05 atsiliepime į ieÅ¡kinį ir 2012-10-30 atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra (t. 1, b.l. 114-115, 192-193).

Trečiasis asmuo UAB „Geokada“ 2012-06-05 atsiliepime į ieÅ¡kinį (t. 1, b.l. 116-118) nurodė, kad R. N. dėl sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų kreipėsi 2007 m. Rytinė Å¡io sklypo riba ribojosi su gretimu sklypu, kurio savininkas yra V. N.. VÄ® „Registrų centras“ duomenų bazės duomenimis, Å¡iam ir gretimam ieÅ¡kovo sklypams (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir(duomenys neskelbtini)) buvo atlikti kadastriniai matavimai sÄ lyginėje koordinačių sistemoje, sklypų ribos pažymėtos laikinajame sluoksnyje, kaip koreguotinos, ir tarpusavyje dengėsi, o bendra sklypų Nr.(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)riba kerta namÄ , kuris R.

N. nepriklauso. PaaiÅ¡kėjus Å¡ioms aplinkybėms, atsisakyta įvykdyti darbus, nes suformuoti sklypÄ pagal UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ nustatytas sklypo ribas nebuvo galimybių - sklypo plotas bÅ«tų per didelis, o dalis sklypo užimtų valstybinio miÅ¡ko dalį. 2008 m. R. N. dar kartÄ kreipėsi į jų įmonę su praÅ¡ymu atlikti sklypo kadastrinius matavimus bei suformuoti sklypo ribas pagal esamÄ situacijÄ , jas teikti tvirtinimui. Patikrinus VÄ® „Registrų centras“ domenų bazę paaiÅ¡kėjo, kad situacija iÅ¡ esmės pasikeitusi, nes kaimyniniai sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), jau buvo pažymėti kaip nekoreguotini, po geodezinių matavimų valstybinėje koordinačių sistemoje.

Ribos tarp Å¡ių sklypų jau nepersidengė, kaip kad buvo prieÅ¡ metus, be to, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)Å¡iaurinė riba perkelta piečiau namo. Tuomet ir atsirado galimybė vykdyti darbus. Sklypo riba, sutinkant atsakovui, rytinėje pusėje buvo priderinta prie gretimo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), geodeziÅ¡kai matuoto sklypo ribos (rastas riboženklis, žemės sklypo plane Nr.2 atitiko Registrų centro LKS-94 koordinačių sistemoje nurodytÄ vietÄ ), bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties gretimo sklypo savininkas (ieÅ¡kovas) nebuvo kviestas.

Å iaurinė ir vakarinė sklypo riba nustatyta esama tvora. Pietinė sklypo riba atitraukta nuo esančio pastato pagrindinės sienos apie 5 m, nuo verandos – apie 3 m. ParuoÅ¡tÄ sklypo kadastro duomenų bylÄ pateikė derinimui Trakų rajono žemėtvarkos skyriui. Žemėtvarkos skyrius atsisakė derinti, motyvuodamas tuo, kad sklypo ribos neatitinka ribų, suformuotų 1992 m. vykdant matavimus sÄ lyginėje koordinačių sistemoje. Atsisakius derinti kadastro duomenų bylÄ , buvo parengtas planas, kuriame buvo pažymėtos dabartiniu metu suformuotos ribos ir ribos pagal ankstesnius matavimus (1992 m.), kad matytųsi bendra situacija ir kad suformuoti sklypo ribas pagal žemėtvarkos skyriaus reikalavimÄ nėra galimybių.

Å ie dokumentai buvo įteikti Trakų rajono žemėtvarkos skyriui ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai, ir Å¡iose institucijose patvirtinti. Nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiais, kad sklypo ribos, pažymėtos sÄ lyginėje koordinačių sistemoje, nenusako konkrečios vietos. Sklypo vieta natÅ«roje bet kurioje koordinačių sistemoje yra toje pačioje konkrečioje vietoje, ar tai bÅ«tų riboženkliai, ar tvora, ar namas, ar gamtiniai objektai, tik žemėlapyje pažymėjimas gali bÅ«ti netikslus.

Todėl sÄ lyginėje koordinačių sistemoje 1992 m. atlikti matavimai buvo susieti su vietovėje esančiais objektais (yra identifikuoti 3 ribos taÅ¡kai) - namu, elektros stulpais ir t.t. Å iuo konkrečiu atveju kitaip suformuoti sklypo ribas nebuvo galimybių, o ieÅ¡kovo teiginiai, kad jo gyvenamasis namas atsidÅ«rė valstybinėje žemėje ir negalima prie jo suformuoti sklypo, yra neteisingas. Greta yra du ieÅ¡kovo sklypai, taigi patikslinus žemėtvarkos projektÄ , galima šį klausimÄ iÅ¡spręsti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Trakų rajono apylinkės teismas 2013-02-19 sprendimu (t.2, b.l. 113-136) ieškinį tenkino iš dalies:

1) panaikino Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-11-16 įsakymÄ Nr. 2.3-17824-(79) „Dėl pil. V. N. ir R. N. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“;

2) panaikino V. N. ir R. N. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2008-09-18 ribų paženklinimo - parodymo aktÄ Nr. 1;

3) civilinę bylÄ dalyje dėl VÄ® „Registrų centras“ atlikto Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-11-16 įsakyme Nr.2.3-17824-(79) nurodytų žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo pripažinimo negaliojančiu nutraukė;

4) kitoje dalyje ieškinį atmetė;

5) priešieškinį atmetė;

6) netenkino atsakovų R. N. ir V. N. praÅ¡ymo dėl baudos skyrimo ieÅ¡kovui V. N. už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis;

7) priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1244,87 Lt bylinėjimosi išlaidų V. N. ir 11,20 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei;

8) priteisė iš R. N. ir V. N. iš kiekvieno po 11,20 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei;

9) priteisė iÅ¡ V. N. 67,23 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentu, kad bÅ«tent Nacionalinės žemės tarnybos 2012-04-11 raÅ¡tu Nr.1SS-(10.5)-653 galutinai patvirtinta, kad atsakovų žemės sklypo ribos nustatytos ir kadastro duomenys patikslinti pažeidžiant galiojančius teisės aktus, o tuo pačiu – ir ieÅ¡kovo teises, kurios gali bÅ«ti apgintos teismine tvarka. IeÅ¡kovas nurodė, kad šį raÅ¡tÄ gavo 2012-04-19, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, todėl teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas apie savo teisių pažeidimÄ ir galimybę apginti savo pažeistas teises tik teismine tvarka sužinojo 2012-04-11, į teismÄ ieÅ¡kiniu kreipėsi 2012-04-23, vadinasi, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d., vieno mėnesio administracinio akto (įsakymo) apskundimo terminas nepraleido.

Teismas pripažino nepagrįstais ieškovo teiginius, jog jis nespėjo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre inžinerinių statinių, t.y. išgriebimo duobės ir vandentiekio šulinio. Statinių registracija yra ir buvo privaloma tuo metu, kai ieškovas tapo 9/10 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sav. savininku. Iš byloje esančio 2008-10-15 UAB „Geokada“ parengto atsakovų žemės sklypo plano teismas nustatė, kad ieškovo gyvenamojo namo priklausiniai - išgriebimo duobė (nuotekų kaupimo talpa) ir vandentiekio šulinys – plane nėra pažymėti; be to, atsakovų žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2008-09-18 akto Nr.1 9 p. yra pažymėta, kad sklype nėra kitiems savininkams priklausančių statinių.

Ir nors ieÅ¡kovo gyvenamojo namo priklausiniai - iÅ¡griebimo duobė (nuotekų kaupimo talpa) ir vandentiekio Å¡ulinys - nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, atsakovai R. N. bei V. N., dalyvaudami jų žemės sklypo ribų paženklinime ir plano rengime, privalėjo informuoti UAB „Geokada“ inžinierių-geodezininkÄ K. U. apie tai, kad jų žemės sklype (pagal K. U. patikslintas ribas) yra kitam asmeniui – ieÅ¡kovui – priklausantys gyvenamojo namo priklausiniai, o K. U. privalėjo užfiksuoti minėtus daiktus jo rengiamuose dokumentuose.

Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentÄ , kad jo teisės pažeidžiamos dėl nepakankamo atstumo nuo ginčijamu įsakymu patvirtintos R. N. ir V. N. sklypo iki ieÅ¡kovo gyvenamojo namo ribos (vietoje 3 m - 1,86 m. atstumas) ir nesivadovavo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kadangi antstolis S. M. faktines aplinkybes konstatavo ir atstumus nuo namo iki tvoros matavo adresu (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovo gyvenamasis namas ir žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio yra kilęs ginčas, yra adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Teismas konstatavo, kad atsakovų žemės sklypo pietinė riba iki ieÅ¡kovo gyvenamojo namo sienos nustatyta nepažeidžiant Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192.1 papunkčio, kuriame nustatyta, kad pastatų fasadų su langų ir durų angomis atstumas iki sklypo ribos turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3 m, jeigu pastatai yra 1–2 aukÅ¡tų, reikalavimų.

Reglamentas nėra taikomas nustatant žemės sklypų ribas (tikslinant žemės sklypų kadastro duomenis), todėl Å¡iuos ieÅ¡kovo argumentus pripažino nepagrįstais. Teismas, įvertinęs byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, konstatavo tokias esminiai pažeistas ieÅ¡kovo teises: ginčijamu įsakymu patikslinus atsakovų žemės sklypo kadastro duomenis, ieÅ¡kovo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dislokacija, lyginant su pirminiais teritorijų planavimo dokumentais, pasikeitė tiek, kad jo gyvenamasis namas, prieÅ¡ tai buvęs privačioje žemėje, atsidÅ«rė valstybinėje žemėje; dėl to susidarė tokia situacija, kad ieÅ¡kovas turi gyvenamÄ jį namÄ , kuris pagal įstatymÄ yra žemės priklausinys, bet neturi žemės, vadinasi, negali laisvai disponuoti jam priklausančiu gyvenamuoju namu; ieÅ¡kovo gyvenamojo namo priklausiniai, skirti gyvenamajam namui funkcionuoti - iÅ¡griebimo duobė (nuotekų kaupimo talpa) ir vandentiekio Å¡ulinys, liko atsakovų naujai suformuotame žemės sklype.

Kita vertus, tame, teismo nuomone, yra ir paties ieÅ¡kovo kaltė, nes tik dėl savo neveikimo jam priklausantys žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iki Å¡iol nėra pamatuoti ir jų ribos nėra nustatytos 1994 m. valstybinėje koordinačių sistemoje (LKS-94). UAB „Geokada“ 2008-10-15 kadastriniais matavimais nustatė atsakovų žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) ribų posÅ«kių taÅ¡kų koordinates, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ ir parengė atsakovų žemės sklypo ribų planÄ pažeisdama teisės aktų reikalavimus.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, vadovaudamasi UAB „Geokada“ parengtais dokumentais - atsakovų žemės sklypo 2008-09-18 ribų paženklinimo-parodymo aktu Nr.1, žemės sklypo planu, tinkamai neatlikusi savo funkcijų, t.y. nepatikrinusi, ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra komplektuojami visi reikiami dokumentai, nurodyti Nuostatų 64 p., ar atsakovų žemės sklypo planas paruoÅ¡tas pagal teisės aktų reikalavimus, ar žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas, priėmė ginčijamÄ Ä¯sakymÄ pažeisdama Nuostatų 64 p., 65 p. ir 67 p. reikalavimus.

Todėl ieÅ¡kovo reikalavimus dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-11-16 įsakymo Nr. 2.3-17824-(79) bei V. N. ir R. N. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2008-09-18 ribų paženklinimo - parodymo akto Nr. 1 panaikinimo teismas pripažino pagrįstais ir patenkino.IeÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti negaliojančiu VÄ® Registrų centre atliktÄ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-11-16 įsakyme Nr.2.3-17824-(79) nurodytų žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimÄ teismas pripažino pertekliniu nurodydamas, kad panaikinus Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-11-16 įsakymÄ Nr. 2.3-17824-(79), jame nurodytas žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimas neteks teisinės galios, o panaikinus kadastro duomenų tikslinimo juridinį pagrindÄ , t.y. ginčijamÄ Ä¯sakymÄ , ir pateikus VÄ® „Registrų centras“ įsiteisėjusį teismo sprendimÄ dėl kadastro duomenų tikslinimo panaikinimo, VÄ® „Registrų centras“, vykdydamas minėtÄ teismo sprendimÄ , panaikins Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ kadastro duomenų patikslinimÄ .

Nenustatęs, kad dėl to yra kilęs ar gali kilti ateityje ginčas, teismas Å¡ioje dalyje bylÄ CPK 293 str. 1 p. pagrindu nutraukė.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimai dėl atsakovų tvoros nugriovimo ir servituto atsakovų žemės sklype nustatymo negali bÅ«ti tenkinami, kadangi yra neapibrėžti ir pažeidžiantys atsakovų R. N. ir V. N. teises. Byloje įrodymų, kad visa atsakovų žemės sklypÄ juosianti tvora, nenustačius naujų atsakovų žemės sklypo ribų, pažeidžia ieÅ¡kovo teises, nėra, o ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas šį reikalavimÄ , jo nesukonkretino - nenurodė bei nepateikė plano, iÅ¡ kurio matytųsi, kurioje bÅ«tent atsakovų žemės sklypo dalyje turėtų bÅ«ti nugriauta atsakovų žemės sklypÄ juosianti tvora, suteikiant ieÅ¡kovui galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais ir jo namui aptarnauti bÅ«tinais inžineriniais įrenginiais - nuotekų kaupimo talpa ir vandentiekio Å¡uliniu.

Taigi šį reikalavimÄ teismas atmetė.Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimo nustatyti servitutÄ tenkinimas reikÅ¡tų atsakovo žemės sklypo, kaip nekilnojamojo turto objekto kadastrinių duomenų ir kadastro žemėlapio, kaip kadastro duomenų bazės grafinės dalies, tikslinimÄ . Tam duomenys turi bÅ«ti surinkti laikantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių. Todėl ieÅ¡kovas kartu su ieÅ¡kiniu turi pateikti teismui ir planÄ , kuriame bÅ«tų teisės aktų nustatyta tvarka pažymėta teritorija, kuriai praÅ¡oma nustatyti servitutÄ , ir kad ieÅ¡kinio patenkinimo atveju bÅ«tų galima tokio servituto registracija, o ginčo Å¡alys aiÅ¡kiai žinotų savo teises ir pareigas.

IeÅ¡kovui nenurodžius konkrečios kelio servituto vietos ir ribų, o iÅ¡ byloje esančių įrodymų nesant galimybės tai nustatyti, ieÅ¡kinį atmetė kaip neįrodytÄ . Å v. Mergelės Marijos skulptÅ«ra, kaip kultÅ«ros paveldo objektas, nėra ieÅ¡kovo nuosavybė ir netapo ja vien dėl to, kad ieÅ¡kovas daug metų jÄ prižiÅ«rėjo, restauravo. Todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovus R. N. ir V. N. sudaryti galimybes lankytojams netrukdomai lankyti (prieiti) prie Å v. Mergelės Marijos skulptÅ«ros, esančios žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), teismas atmetė kaip pareikÅ¡tÄ asmens, neturinčio reikalavimo teisės. Tenkinant ieÅ¡kinį dalyje dėl įsakymo ir paženklinimo-parodymo akto Nr. 1 panaikinimo, tai yra esant nenustatytoms atsakovų žemės sklypo riboms, teismas atmetė ir atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį, Å¡io reikalavimo pagrįstumo pagal atsakovų nurodytus argumentus iÅ¡ esmės neanalizuodamas ir nevertindamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovai V. N. ir R. N. 2013-03-21 apeliaciniu skundu (t.2, b.l. 148-161) praÅ¡o panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-02-19 sprendimo dalį, kuria iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys ir panaikintas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-11-16 įsakymas Nr.2.3-17824-(79) „Dėl pil. V. N. ir R. N. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“ ir V.

N. ir R. N. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2008-09-18 ribų paženklinimo - parodymo akto Nr. 1 panaikinimo bei atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinys, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti ir patenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį, perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas atsakovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais esminiais argumentais:Teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, kad ginčo žemės sklypo ribos yra neaiÅ¡kios.

Priešingai, tiek ieškovo, tiek atsakovų žemės sklypų ribos buvo nustatytos dar 1992 m., žemės sklypų planai įregistruoti 1993 m., o sklypai naudojami daugiau nei 20 metų. Dėl Valstybinio žemės kadastro duomenų laikinajame registre įregistruotų ribų niekada nebuvo kilęs ginčas, todėl ribos yra laikytinos galiojančiomis iki tol, kol jos buvo patikslintos teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovo žemės sklypo ribų tikslumas yra pakankamas, ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje 2007-11-11 pagal planus, sudarytus vietinėje koordinačių sistemoje AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtame plane.

Nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių, teismas valstybinės įstaigos iÅ¡duotų, aukÅ¡tesnės nei kiti įrodymai juridinę galiÄ turinčių įrodymų nevertino, savo sprendime nenurodė, kodėl atsisako remtis oficialiais dokumentais. BÅ«tinumas atsakovams patikslinti savo naudojamo žemės sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) kadastrinius duomenis atsirado tik dėl klaidos, padarytos nustatant žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates. UAB „Geokada“ parengė atsakovų žemės sklypo planÄ 2 variantais, kad matytųsi žemės sklypo padėtis pagal pirminius 1992 m. matavimus ir patikslintus ribas.

Trakų rajono žemėtvarkos skyrius tik po 1 metų svarstymo patvirtino žemės sklypo planÄ , kuris ir buvo įregistruotas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-11-16 įsakymo pagrindu. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad esÄ pasikeitė ieÅ¡kovo žemės sklypų dislokacija, neatitinka byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų ir yra neteisinga. IeÅ¡kovo žemės sklypai liko toje pačioje vietoje, sklypų ribos, konfigÅ«racija, plotas nepasikeitė. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai: 2012-11-24 VÄ® Registrų centras iÅ¡duoti ieÅ¡kovo namų valdos žemės sklypų planai, kurių ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2007-11-22, ir UAB „Geokada“ parengtas žemės sklypų ribų brėžinys, atitinkantis kadastro žemėlapio duomenis.

Teismas atmetė atsakovų 2012-10-04 praÅ¡ymÄ dėl teismo ekspertizės skyrimo, todėl sudėtingi žemėtvarkos klausimai liko tinkamai neiÅ¡nagrinėti.IeÅ¡kovui priklausantis gyvenamasis namas iki atsakovų sklypo duomenų patikslinimo ir po jo stovėjo ir tebestovi ant dviejų žemės sklypų, tik dabar ne ant atsakovų žemės sklypo, o ant valstybinės žemės. Å i situacija visiÅ¡kai nepažeidžia ieÅ¡kovo teisių, o yra net naudinga, nes jam atsirado galimybė Trakų nacionaliniame parke įsigyti nuosavybėn iÅ¡ valstybės papildomai žemės arba jÄ iÅ¡sinuomoti.Teismas neteisingai konstatavo, kad ieÅ¡kovui priklausančio gyvenamojo namo priklausiniai skirti jo gyvenamajam namui funkcionuoti – iÅ¡griebimo duobė (nuotekų kaupimo talpa) ir vandentiekio Å¡ulinys, po kadastrinių duomenų patikslinimo liko atsakovų naujai suformuotame žemės sklype. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių fekalinių nuotekų duobės įrengimo teisėtumo faktÄ , be to, ieÅ¡kovo savavaliÅ¡kai atsakovų žemės sklype įrengta fekalinių nuotekų talpa buvo ir iki sklypo kadastrinių duomenų patikslinimo, ir liko po jų atsakovų žemės sklype.

Vandentiekio šulinys nėra atsakovų žemėje, tačiau teismas nesant įrodymų konstatavo, kad yra, tai prieštarauja CPK 176 str., 177 str.Ieškovas ieškinyje nenurodė jokių konkrečių nuosavybės teisės pažeidimų, kuriuos, ieškovo manymu, padarė atsakovai, ir nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų, nepasiūlė jokių nuosavybės teisės pažeidimų pašalinimo būdo. Ieškinys neatitiko bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui.

Tai, kad teismas nepareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo tinkamai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ (nurodyti savo pažeistÄ konkrečiÄ teisę), yra proceso pažeidimas. IeÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybės dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo paneigė 2012-02-10 Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros nutarimas. Tačiau teismas toliau nagrinėjo prieÅ¡taringai suraÅ¡ytas ieÅ¡kinio aplinkybes, iÅ¡eidamas už ieÅ¡kinio ribų, nors ieÅ¡kovas net nepareiÅ¡kė reikalavimo dėl ieÅ¡kovo žemės sklypo ribų nustatymo, apklausė liudytojus, nors jų parodymai neturėjo jokio tiesioginio ryÅ¡io su byla, jie nepaaiÅ¡kino jokių bylai svarbių aplinkybių.

Dėl liudytojų apklausos pailgėjo procesas, padidėjo jo kaštai. Ieškinys nebuvo pareikštas dėl sklypo ribų nustatymo, teismas nenustatinėjo atsakovo ir/ar ieškovo sklypų ribų, o ieškovas net ir nepateikė teismui savo siūlymo dėl jo manymu teisingų ir teisėtų jo ir/ar atsakovų sklypų ribų. Todėl akivaizdu, jog šis ginčas yra kildinamas iš administracinių teisės santykių, todėl ieškiniui turėjo būti taikomas 30 dienų ieškinio senaties terminas.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nepraleido 30 dienų termino skundui paduoti, nes apie jį sužinojo ne tada, kada gavo šį įsakymÄ (2009 m.), o po kelerių metų, prieÅ¡tarauja tiek byloje esantiems įrodymams, tiek elementariems protingumo ir teisingumo principams, yra absoliučiai ydinga ir nelogiÅ¡ka. Å iame kontekste nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2012-04-11 raÅ¡tu Nr.1SS-(10.5)-653 buvo galutinai patvirtinta, kad atsakovų žemės sklypo ribos nustatytos ir kadastro duomenys patikslinti pažeidžiant galiojančius teisės aktus, o tuo pačiu ir ieÅ¡kovo teises.

Atsakovų nuomone, galutinai patvirtinti teisės aktų pažeidimo faktÄ gali tik teismas.Teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, kad atsakovas įsakymÄ gavo bÅ«tent 2009 m., taigi bÅ«tent tada apie jį sužinojo ir turėjo sužinoti apie tariamai pažeistas savo teises, juolab, kad jį gavęs, ieÅ¡kovas ėmė raÅ¡yti įvairius skundus institucijoms. Atsakovai prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo tai padaryti.Teismas įteisino neteisėtÄ ir teisiÅ¡kai neįmanomÄ situacijÄ , t.y. panaikino atsakovų nuosavybės teise įsigyto 7000 kv.m.

žemės sklypo ploto registracijÄ , tuo pačiu įteisindamas 1992 m. klaidingai pažymėtÄ kadastro žemėlapyje atsakovų žemės sklypo 9101 kv.m. plotÄ , kuris neatitinka faktiÅ¡kai pirkto ir nekilnojamojo turto registre įregistruoto sklypo ploto – 7000 kv.m. Pirmosios instancijos teismas, turėjęs iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, sprendimu sukÅ«rė prieÅ¡ingÄ situacijÄ â€“ panaikino atsakovų žemės sklypo ribas, taip sugrÄ Å¾indamas iki tol galiojančias klaidingas ribas, tačiau visiÅ¡kai nesprendė ginčo tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų dėl žemės sklypų ribų.Pirmosios instancijos teismas faktiÅ¡kai prieÅ¡ieÅ¡kinio nenagrinėjo, o atmetė jį neanalizuodamas ir nevertindamas prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumo.

Atsakovai praÅ¡o patenkinti jų prieÅ¡ieÅ¡kinį, kadangi fekalinių nuotekų talpa buvo įrengta atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype savavaliÅ¡kai, be atsakovų sutikimo ir neturinti įstatymų nustatyto leidimo talpai įrengti. Tuo buvo pažeistos atsakovų nuosavybės teisės ir imperatyvios įstatymo normos, todėl ieÅ¡kovas turi bÅ«ti įpareigotas paÅ¡alinti fekalinių nuotekų talpÄ ir vamzdynus iÅ¡ atsakovų žemės. IeÅ¡kovas V. N. 2013-03-25 apeliaciniu skundu (t.3, b.l.163-168) praÅ¡o panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-02-19 sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovo V.

N. ieÅ¡kinys įpareigoti atsakovus R. N. ir V. N. nugriauti žemės sklypÄ juosiančiÄ tvorÄ ir dėl Å¡io reikalavimo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, taip pat priteisti ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais esminiais argumentais:Priėmus skundžiamÄ sprendimÄ , atsakovų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribos yra nenustatytos, tuo tarpu atsakovų tvora, juosianti šį žemės sklypÄ , yra pastatyta bÅ«tent vadovaujantis Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-11-16 įsakymo Nr.2.3-17824-(79), kuris sprendimu panaikintas, t.y. juo nustatytų ribų pagrindu.

Pripažinus, jog teismo sprendimo dalis atmesti reikalavimÄ dėl tvoros nugriovimo, yra pagrįsta ir teisėta, susidaro teisiniu požiÅ«riu nepateisinama situacija, kai, viena vertus, teismas panaikina individualų teisės taikymo aktÄ , kurio pagrindu žemės sklypo konkrečioje vietoje (taÅ¡kuose) pastatoma tvora, kita vertus, reikalavimas nugriauti tvorÄ , pastatytÄ to paties neteisėtos ir panaikinto akto pagrindu – atmetamas. Žemės sklypÄ atitverianti tvora negali bÅ«ti statoma, nesant teisės aktais nustatytų žemės sklypo ribų, o esant pastatytai tvorai ir panaikintam teisės aktui dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tvora privalo bÅ«ti nugriauta.

Panaikinus viso, o ne dalies žemės sklypo ribų planÄ , privalo bÅ«ti nugriauta ir visa, o ne dalis tvoros, pastatytos Å¡io plano pagrindu. Nesant jokio galiojančio individualaus teisės akto, įtvirtinančio atsakovų žemės sklypo ribas, teismas atmetė reikalavimÄ nugriauti šį žemės sklypÄ atitveriančiÄ tvorÄ , ir tokiu galutiniu teismo sprendimo įteisinta neteisėta statyba. Byloje pateikta pakankamai įrodymų ir yra įrodyta, kad žemės sklypo tvora pažeidžia ieÅ¡kovo interesus.

Atsakovų tvora įsiterpia į ieÅ¡kovo namų valdos teritorijÄ , žemės sklypo dalį, kuri buvo ir yra naudojama ieÅ¡kovo. Visas A. N. suformuotas žemės sklypas buvo skirtas gyvenamajam namui, kurio savininku yra vien tik ieÅ¡kovas, eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį. Todėl tvora, pastatyta panaikinto Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-11-16 įsakymo pagrindu, privalo bÅ«ti nugriauta kaip įsiterpianti į ieÅ¡kovo gyvenamojo namo naudojamÄ namų valdÄ bei stovinti palei ieÅ¡kovo žemės sklypÄ ir taip pažeidžianti jo teises.

Å ias aplinkybes patvirtina ir įrengta nuotekų kaupimo talpa, kuri atsidÅ«rė už atsakovų tvoros ribų. Tvoros pastatymui reikalingas ieÅ¡kovo sutikimas, o jis tokio nesutinka duoti. Atsakovai R. N. ir V. N. 2013-04-15 atsiliepimu į ieÅ¡kovo V. N. apeliacinį skundÄ (t.3, b.l.25-28) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-02-19 sprendimo dalį, kuria V. N. ieÅ¡kinys atmestas, nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas atsakovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti atsakovus nugriauti jų žemės sklypÄ juosiančiÄ tvorÄ yra neapibrėžtas, nepagrįstas ir neįrodytas. Panaikinto individualaus teisės akto (įsakymo) pagrindu buvo patikslinti atsakovams nuosavybės teise priklausančio (0,7000 kv.m.) žemės sklypo kadastriniai duomenys dėl 1992 m. padarytos klaidos, pažymint sklypo ribas kadastro žemėlapyje pagal plane pateiktas sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinačių reikÅ¡mes.

Tačiau tvora buvo įrengta kitų individualių teisės aktų pagrindu. Tvoros įrengimui atsakovai gavo Trakų rajono nacionalinio parko ir Trakų savivaldybės administracijos leidimÄ . Jos įrengimo teisėtumas nustatytas Statybos inspekcijai patikrinus tvorÄ natÅ«roje. PareiÅ¡kiant reikalavimÄ nugriauti tvorÄ , nepateikta argumentų ir įrodymų, jog tvora įrengta neteisėtai ir pažeidžia ieÅ¡kovo teises. Visa tvora negali pažeisti apelianto teisių ir interesų dėl tos priežasties, kad atsakovų žemės sklypas niekada nesiribojo su ieÅ¡kovui priklausančiais žemės sklypais iÅ¡ visų keturių pusių.

IeÅ¡kovas V. N. 2013-04-18 atsiliepimu į atsakovų R. N. ir V. N. apeliacinį skundÄ (t.3, b. l. 29-32) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ jų ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Laikosi ankstesnės pozicijos, kad atsakovų žemės sklypo ribos buvo nustatytos priskiriant šį sklypÄ kaip namų valdÄ gyvenamajam namui, kurio dalies savininku tuo metu buvo A. N.. Atsakovų žemės sklypo planas, kuris ginčijamu įsakymu buvo tikslinamas, jau tuo metu buvo sudarytas netiksliai, kadangi žemės sklypo ribos perkeltos jau prie kito, naujai pastatyto R.

N. gyvenamojo namo, apimant ir žemės sklypo teritorijÄ , priskirtÄ V. N. gyvenamajam namui kaip namų valdai. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovai teisėtai atliko savo žemės sklypo ribų kadastrinių duomenų tikslinimÄ , atsakovų žemės sklypÄ priskyrus kaip namų valdÄ ne prie V. N. priklausančio gyvenamojo namo, o prie A. N. pastatyto ir vėliau atsakovams perleisto namo. Atsakovų žemės sklypo ribos turėjo bÅ«ti ne tikslinamos, o nustatomos iÅ¡ naujo formuojant žemės sklypÄ .

Todėl pagrįsti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, jog visi su žemės sklypo ribų nustatymu susiję veiksmai turėjo bÅ«ti derinami su gretimo žemės sklypo savininku V. N.. Iki atsakovų atlikto žemės sklypo duomenų tikslinimo po namu žemės sklypas buvo privačios nuosavybės, todėl atliekant bet kokius tikslinimus ar kitus veiksmus, po namu esančios žemės nuosavybės forma negali pasikeisti. Net ir tuo atveju, jeigu bÅ«ti pripažintas ieÅ¡kinio senaties termino praleidimas, ieÅ¡kovas šį terminÄ praleido dėl teisės aktais numatytų ir iÅ¡naudotų administracinių procedÅ«rų.

Todėl net ir praleistas terminas atnaujintinas. Atsakovai neįrodė ieÅ¡kovo gyvenamojo namo iÅ¡griebimo duobės ir vandentiekio Å¡ulinio neteisėto įrengimo, byloje esantys duomenys patvirtina, jog Å¡ie įrenginiai įrengti teisėtai. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2013-04-05 atsiliepimais į ieÅ¡kovo V. N. ir atsakovų R. N. ir V. N. apeliacinį skundÄ (t.3, b.l.12-16, 17-22) Trakų rajono apylinkės teismo sprendimÄ laikė pagrįstu dalyje dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-11-16 įsakymo Nr.2.3-17824-(79) „Dėl V.

N. ir R. N. žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“ ir V. N. ir R. N. žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) 2008-09-18 ribų paženklinimo-parodymo akto Nr.1 panaikinimo, dėl atsakovų priešieškinio reikalavimų nepasisako, kadangi tai nesusiję su trečiojo asmens kompetencija. Trečiasis asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija 2013-04-11 atsiliepimu į ieškovo V. N. ir atsakovų R. N. ir V.

N. apeliacinius skundus (t.3, b.l.23-24) dėl apeliacinių skundų praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra. Tretieji asmenys T. T., V. E., UAB „Geokada“ atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Ä® atsakovų R. N. ir V. N. praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka teisėjų kolegija neatsižvelgia, tokie praÅ¡ymai apeliacinės instancijos teismo nesaisto, o kolegija žodinio Å¡ios bylos nagrinėjimo bÅ«tinumo nenustatė (CPK 322 str.).

Ieškovo V. N. apeliacinis skundas atmestinas, atsakovų R. N. ir V. N. apeliacinis skundas tenkintinas. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl šalims nuosavybės teise priklausančių kaimynių žemės sklypų (t.1, b.l. 44-48, 61-62, 131) ribų, dėl 2008-09-18 atlikto žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto (t.1, b.l.

57) ir 2009-11-16 priimto adminstracinio akto (t.1, b.l.

49) galiojimo ir jų rengimo procedÅ«rų teisėtumo, dėl ieÅ¡kovo teisės skųsti šį administracinį aktÄ realizavimo tvarkos, dėl Å¡alių teisių bei teisėtų interesų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK 320 str. 1 d. nuostatas ir nenustatęs absoliutaus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindo, pasisako dėl Å¡alių skundų argumentų bei aptaria jų nesutikimo su priimto sprendimo atitinkama dalimi motyvus. Dėl ieÅ¡kinio senaties Per laiko tarpÄ , vadinamÄ ieÅ¡kino senatimi, kiekvienas asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.).

IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvios. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia ne ieÅ¡kovo materialinės subjektinės teisės iÅ¡nykimÄ , o teisės į priverstinį jos įgyvendinimÄ praradimÄ , kai ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

Taigi ieÅ¡kinio senaties taikymas yra susijęs su asmens galimybių apginti savo teises ribojimu, o Å¡io teisės instituto tikslas yra dvejopas: pirma, sudaryti realiÄ galimybę asmeniui apginti savo pažeistÄ teisę, ir antra, užtikrinti civilinių santykių stabilumÄ , skatinti asmenį kuo greičiau imtis aktyvių procesinių veiksmų, taip užkertant keliÄ neribotam laike galimam bylinėjimuisi.Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų apeliacinio skundo argumentais, kad bylÄ nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ieÅ¡kinio senaties insituto netaikymo, iÅ¡dėstyta sprendime, nėra visiÅ¡kai teisinga.

Teismuose nuosekliai formuojamojoje praktikoje vieningai pripažįstama, kad ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas pirmiausiai turi nustatyti, kada prasidėjo ieÅ¡kinio senaties termino eiga. Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę (CK 1.127 str. 1 d.), ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , iÅ¡skyrus įstatymais nustatytas iÅ¡imtis.

Å ioje byloje ginčijamasi dėl administracinio akto teisėtumo, todėl taikytinos ABTÄ® procedÅ«ros. ABTÄ® 33 str. 1 d. nurodoma, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) teismui dėl akto nuginčijimo turi bÅ«ti paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos. Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymÄ ir administravimÄ Lietuvos Respublikoje reglamentuoja ir specialus teisės aktas - Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kurio 2 str. 20 d. atskleista žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo sÄ voka (visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimÄ , Å¡ių sklypų ribų ženklinimÄ vietovėje, kadastro duomenų nustatymÄ ir jų įraÅ¡ymÄ Ä¯ Nekilnojamojo turto kadastrÄ ).

Å io įstatymo 44 str. 1 d. taip pat nurodoma, kad ginčai dėl valstybės ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami bÅ«tent Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, taigi nenustatyta jokios kitos, nei ABTÄ®, kreipimosi į teismÄ tvarkos. Esant nustatytam tokiam teisiniam reglamentavimui kolegija pritaria atsakovų skundo motyvamas dėl netinkamai teismo sprendime nustatytos senaties termino eigos pradžios. IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ siejant tiek su objektyviuoju įstatyminiu kriterijumi (praneÅ¡imo suinteresuotam asmeniui apie atliktÄ veiksmÄ Ä¯teikimas), tiek ir su subjektyviuoju įstatyminiu kriterijumi, t.y. su ieÅ¡kovo sužinojimu apie jo teises pažeidžiančio, kaip tvirtinama ieÅ¡kinyje, akto priėmimÄ , nėra pagrindo sutikti su teismo vertinimu, kad tik Nacionalinės žemės tarnybos 2012-04-11 raÅ¡tu (t.1, b.l. 16-19) galutinai patvirtintas ieÅ¡kovo teisių pažeidimas dėl ne pagal galiojančius norminius aktus nustatytų atsakovų žemės sklypo ribų ir jų kadastro duomenų, leidęs jam inicijuoti civilinį ginÄÄ teisme.

Dėl ieÅ¡kovo teisių pažeidimo kolegija dar pasisakys, o ieÅ¡kovo sužinojimo apie skundžiamÄ aktÄ aplinkybes patvirtina atsakovų pateikti į bylÄ Ä¯rodymai (CPK 178 str.). IÅ¡ 2009-12-11 praneÅ¡imo, adresuoto V. N. (t.1, b.l. 134), akivaizdu, kad atsakovai jį asmeniÅ¡kai informavo apie patikslintas ir jau įregistruotas jiems nuosavybės teise priklausančio sklypo ribas. BÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, juolab, ne vienerius metus besitęsiant įvairiems nesutarimams ir teisminiams ginčams su kaimyninio sklypo savininkais (teismų informacinės sistemos LITEKO ir Å¡ios bylos duomenys), ieÅ¡kovas turėjo galimybę vieÅ¡ame registre pasitikslinti visas sklypo plano sudarymo bei parengimo, jo įregistravimo vieÅ¡ame registre detales, sužinoti adminstracinio akto turinį.

Tokių veiksmų ieÅ¡kovas neatliko, į administracinį ar bendrosios kompetencijos teismÄ dėl akto nuginčijimo per vienÄ mėnesį nuo atsakovų praneÅ¡imo gavimo nesikreipė. Dar daugiau, 2010-03-23 pretenzijos atsakovui turinys (t.1, b.l. 166) leidžia teigti, kad ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai suvokė savo pažeistas teises, nurodė, kad tvoros statymas pagal naujai nužymėtas atsakovų sklypo ribas reiÅ¡kia jo namui priklausančios teritorijos, vandentiekio ir kanalizacijos atskyrimÄ nuo sodybos, tiksliai nurodė ir skundžiamo byloje 2009-11-16 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymo rekvizitus, kas liudija apie jo susipažinimÄ su minėtu dokumentu.

Tačiau net ir tuomet jokių reikalavimų teisme dėl adminstracinio akto ar plano parengimo procedÅ«rų, paties ieÅ¡kovo Å¡ioje pretenzijoje įvardijamų kaip grubiai pažeidžiančių įstatymus ir ieÅ¡kovo interesus, taip pat dėl tveriamos tvoros pagal nustatytas sklypo ribas, nepareiÅ¡kė, nereikalavo teismo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, uždraudžiant tvoros statybos darbus, iki bÅ«tų nustatyta Å¡ių sklypų riba pagal jo paties pasiÅ«lymus. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas atliko kitus veiksmus, iÅ¡vardintus atsakovo 2010-03-31 praÅ¡yme Trakų rajono žemėtvarkos skyriui (t.1, b.l. 167).       Vadinasi, ieÅ¡kovas, pats bÅ«damas ir detaliųjų planų rengimo specialistu, kÄ pripažino ir teismo posėdyje (t.2, b.l. 34), neabejotinai dar iki Nacionalinės žemės tarnybos 2012-04-11 raÅ¡to (t.1, b.l. 16-19) gavimo turėjo suprasti ir suprato atliktų administracinių procedÅ«rų reikÅ¡mę.

Turėjo suprasti, kad Å¡ios procedÅ«ros neatitinka jo interesų, kuriuos iliustruoja asmeniÅ¡kai jo parengti planai su iÅ¡skirta ginčytina 18 arų teritorija (b.l. 41-42). Kolegija akcentuoja, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl sklypų ribos ir riba nėra aiÅ¡ki iÅ¡ esamų dokumentų, t.y. ji nėra aiÅ¡kiai nustatyta administracine tvarka, teismas, nagrinėdamas dėl to atsiradusį ginÄÄ , gali spręsti dėl jos nustatymo atsižvelgdamas į esamus dokumentus, į faktinę žamėnaudÄ bei kitus CK 4.45 str. 1 d. iÅ¡vardintus kriterijus.

Tačiau reikalingų bÅ«tent tokioje situacijoje teisinių veiksmų ieÅ¡kovas neatliko, ginčo dėl ribų nustatymo teismo tvarka pagal CK 4.45 str. 1 d. nuostatas neinicijavo iki Å¡iol. Byla iÅ¡imtinai dėl administracinio akto nuginčijimo buvo pradėta tik 2012-04-23, tačiau ir joje nėra pateikta dokumentų (nustatyta tvarka parengtų planų) ar teisinių argumentų, leidžiančių teismui įvertinti ieÅ¡kovo pasiÅ«lymų pagrįstumÄ ar spręsti, kaip ir kodėl ne kitaip turėtų bÅ«ti nustatyta kaimyninių sklypų riba.

Kita vertus, net ir siejant CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ su subjektyvia aplinkybe – asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ , Å¡is kriterijus negali bÅ«ti suabsoliutintas ir aiÅ¡kinamas tik vienos ginčo Å¡alies naudai. Kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-112/2010;2009-10-22 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-449/2009; 2007-10-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-436/2007). Be to, minėta, ABTÄ® 33 str. 1 d. nuostatos ieÅ¡kinio senaties skaičiavimo pradžiÄ nustato nuo individualaus akto arba praneÅ¡imo apie atliktÄ veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimÄ suinteresuotai Å¡aliai momento, o atsakovas registruotu praneÅ¡imu (t.1, b.l. 134) informavo ieÅ¡kovÄ apie atliktas administracines procedÅ«ras. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vieno mėnesio sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas, o prieÅ¡inga pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra teisiÅ¡kai ydinga.

Dėl ieÅ¡kovo teisių pažeidimo ir praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo  IeÅ¡kovas byloje yra pareiÅ¡kęs praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ , jeigu teismas nustatytų jo praleidimÄ , ir apginti jo pažeistas teises. PraÅ¡ymas grindžiamas aplinkybe, kad iki teismo jis kreipėsi į įvairias institucijas bei prokuratÅ«rÄ dėl skundžiamo akto ir jo padarinių (t.2, b.l. 21). Taigi privalu nustatyti, ar ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kurios turi egzistuoti ieÅ¡kinio senaties laikotarpiu, iÅ¡ tiesų yra svarbios ieÅ¡kinio terminui atnaujinti, ir kartu identifikuoti kurių nors jo teisių pažeidimÄ .

Kai yra ginčo Å¡alies praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį ir teismas nustato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas, pažeistoji teisė gali bÅ«ti ginama tik jeigu teismas nustato, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir jį atnaujina (CK 1.131 str. 2 d.). Spręsdama dėl pagrindų atnaujinti terminÄ buvimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į formuojamÄ teismų praktikÄ , kad svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios realiai trukdė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo Å¡io asmens valios.

Praleisto ieÅ¡kinio senaties termino klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant tik į ieÅ¡kovo interesus. Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti ieÅ¡koma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ ir garantuoti teisinių santykių stabilumÄ bei apibrėžtumÄ â€“ pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-02 nutartis c.b. Nr. 3K-3-37/2009). Å iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovo delsimas tokį ilgÄ laikÄ ginčyti administracines procedÅ«ras, esant ir ktiems įsisenėjusiems bendraturčių ginčams (pagal Å¡ios bylos medžiagÄ - dėl nelegalių statybų, dėl kompensavimo už įrengtÄ vandens gręžinį, dėl naudojimųsi kaimyniniuose sklypuose esančiais privažiavimo keliais, dėl tvoros tvėrimo ir pan.), negali bÅ«ti pateisinamas skundų kitoms institucijoms teikimu, nes tai prieÅ¡tarautų teisinių santykių stabilumui.

IlgÄ laikÄ neiÅ¡reikÅ¡damas bÅ«tent teisme savo nesutikimo su suformuotomis kadastriniais matavimais ribomis, nors tai priklausė tik nuo jo paties valios, prieÅ¡ingai, vis kviesdamas derėtis dėl visų Å¡ių trijų sklypų įsigijimo nuosavybėn metu buvusių nustatytų ribų pakeitimo, juos perdalijant amalgamacijos bÅ«du (t.1, b.l. 167, 170, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, t.2, b.l. 32-36), kuri yra bendros žemės sklypų ribos pakeitimas, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito sklypo neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų (Žemės įstaymo 2 str. 21 p.), ieÅ¡kovas savo elgesiu sudarė prielaidas kitai ginčo Å¡aliai vertinti, kad Å¡ios administracinės procedÅ«ros tik netenkina ieÅ¡kovo, o ne pažeidžia kurias nors konkrečias įstatymų saugomas jo teises.

Tvoros projektavimas ir jos statybos, kas pareikalavo ir atitinkamų materialinių atsakovų sÄ naudų, taip pat ir buvo pradėtos, ir užbaigtos jau po ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimo (t.1, b.l. t.1, b.l. 135-137). Visos Å¡ios nurodytos aplinkybės neleidžia teisėjų kolegijai pripažinti svarbios priežasties praleistam ieÅ¡kinio senaties terminui ataujinti egzistavimo ir jį atnaujinti. IeÅ¡kinio senaties termino be svarbios priežasties praleidimas pats savaime lemia ieÅ¡kinio reikalavimo dėl įsakymo panaikinimo atmetimÄ (CK 1.131. str. 1 d.).

Todėl teismo sprendimas šioje dalyje panakintinas ir šis ieškovo reikalavimas atmestinas (CPK 330 str.). Antra vertus, nei Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-16 įsakymas Nr. 2.3-17824-(79) „Dėl pil. V. N. ir R. N. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“, nei teismo dėl procedūrinio pažeidimo (ieškovas nebuvo kviečiamas į matavimus) taip pat panaikintas V. N. ir R. N. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2008-09-18 ribų paženklinimo - parodymo aktas Nr.1, patys savaime ieškovo teisių ar interesų pažeidimo nepatvirtina.

KitokiÄ savo iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas motyvavo Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.1. p. reikalavimais, įpareigojančiais kviesti į ribų paženklinimÄ besiribojančio žemės sklypo savininkÄ , jeigu bendra riba tarp sklypų keičiasi. Bendros ribos pasiketimÄ teismas kildino iÅ¡ fakto, kad Å¡iuo įsakymu patikslinus atsakovų žemės sklypo kadastro duomenis, ieÅ¡kovo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dislokacija, lyginant su pirminiais teritorijų planavimo dokumentais, pasikeitė tiek, kad jo gyvenamasis namas, prieÅ¡ tai buvęs privačioje žemėje, atsidÅ«rė valstybinėje žemėje.

Dėl to, teismo nuomone, susidarė situacija, kuomet ieÅ¡kovas turi gyvenamÄ jį namÄ , kuris pagal įstatymÄ yra žemės priklausinys, bet neturi žemės, vadinasi, negali laisvai disponuoti jam priklausančiu gyvenamuoju namu. Taip pat ieÅ¡kovo gyvenamojo namo priklausiniai, skirti gyvenamajam namui funkcionuoti - iÅ¡griebimo duobė (nuotekų kaupimo talpa) ir vandentiekio Å¡ulinys, liko atsakovų naujai suformuotame žemės sklype. BÅ«tent nurodyti motyvai sudarė prielaidas pirmosios instancijos teismui konstatuoti esminiai pažeistas ieÅ¡kovo teises (t.2, b.l. 131).

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1. p., nustatant žemės sklypo kadastro duomenis yra nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (toliau vadinama – kviestiniai asmenys).

Kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius (32.1.1.1. p.). Pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles, ženklinant žemės sklypo ribas vietovėje laikini žemės sklypo riboženkliai pakeičiami nuolatiniais, pažymimos žemės sklypo ribos.

Sunaikinti riboženkliai atstatomi pagal žemėtvarkos projektus, gretimų geodeziškai išmatuotų žemės sklypų planus arba kitus teritorijų planavimo dokumentus (29.1. p.), taip pat ženklinamos žemės sklypo viduje įsiterpusių kitiems žemės savininkams, naudotojams ar valstybei priklausančių žemės sklypų ribos. Jeigu jos buvo paženklintos anksčiau, nustatomos pagal vietovėje išlikusius matavimo ženklus (29.2. p.). Taigi esant tokiam teisiniam reglamentavimui ginčo dėl to, kad kaimynino sklypo savininkas (ieškovas) turėjo būti kviečiamas paženklinant atsakovų sklypo ribas, nekyla.

Geodezininko aiškinamajame rašte (t.1, b.l.

50) nurodyta aplinkybė, kad gretimam sklypui (duomenys neskelbtini)yra atlikti kadastriniai matavimai ir riba tarp taÅ¡kų Nr. 2-4 plane derintina prie Å¡ių matavimų, pagrįsta tik Å¡iuo, t.y. bÅ«tinybės derinti ribÄ prie jau nustatytos, aspektu, tačiau pareiga kviesti į matavimus ir kaimyninio sklypo savininkÄ vis tik iÅ¡lieka. Å iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovo sklypas buvo iÅ¡matuotas geodeziniais prietaisais, užregistruotas registre kaip sklypas po kadastrinių matavimų, tačiau jo ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinatės buvo nustatytos ne valstybinėje, o sÄ lyginėje koordinačių sistemoje.

Tačiau nurodyta pažeidimas (t.y. nepranešimas apie kadastrinius matavimus) pats savaime ieškovo teisių pažeidimo, kurį pirmosios instancijos teismas laikė esminiu, nepatvirtina. Jis aktualus tik tiek, kiek įtakoja konkrečius ieškovo ginamus šioje byloje interesus, atsižvelgiant į nagrinėjamu ieškiniu siekiamus tikslus. Kaip nurodyta, ieškovo asmeniškai parengti (paaiškinimai teismo posėdyje, t.2, b.l.

34) ir pateikti į bylÄ planai, taip pat jo procesiniuose dokukmentuose ir paaiÅ¡kinimuose teismui iÅ¡dėstyti argumentai leidžia teisėjų kolegijai padaryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas pretenduoja į įvardijamos kaip ginčytina 18 arų teritorijos valdymÄ (t.1, b.l. 41-42), kuriÄ nuosavybės teise yra įsigijęs ne jis, o A. N.. Tokio fakto ieÅ¡kovas neneigia, nurodo, kad įsigijęs nuosavybėn atitinkamas namo dalis iÅ¡ atsakovo bei jo tėvo, derėjosi ir dėl Å¡io 18 arų žemės sklypo įsigijimo, ribojamo natÅ«ralia medžių linija, kuri yra Å¡iuo metu bÅ«tent atsakovams priklausančio sklypo dalyje.

Jam buvo žadama, kad R. N. su savo sklypo ribomis pasistums. Todėl jeigu jam ir bÅ«tų praneÅ¡ta apie sklypo ribų paženklinimÄ natÅ«roje, jis bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs savo nesutikimÄ . Mano, kad dabar atsakovams, nepraneÅ¡usiems apie matavimus, teka pareiga iÅ¡ naujo derinti planÄ pagal teisės aktų reikalavimus (ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai teismo posėdyje, t.2, b.l. 34). Tokia ieÅ¡kovo pozicija leidžia sutikti su atsakovų skundo argumentais, kad pats ieÅ¡kovas, kaip kaimynino sklypo savininkas nepareikÅ¡damas bendros ribos nustatymo reikalavimų ir neteikdamas savo pasiÅ«lymų, turi kitų interesų.

Tai suponuoja ir iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas skundžiamus aktus, žemės savininkų ginčo neiÅ¡sprendė (CK 4.45 str.). Vadinasi, nebuvo pasiektas ir CPK 2 str. nurodytas tikslas-kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, 1992 m. suformuotuose pardavimui atsakovų žemės sklypo planuose (t.1. b.l. 43, 64-65, 74, 75-76) minėta teritorija, kurios iÅ¡ esmės ir siektų ieÅ¡kovas, žymima kaip kiemas ir sodas. Tačiau Å¡i teritorija buvo ir tebėra priskirta bÅ«tent A.

N., o ne kitų buvusių bendraturčių namų valdos sklypams. Be to, nors A. N. buvo didžiosios namo dalies savininkas, kitiems namo bendrtaturčiams suformuotų prie namų valdos sklypų dydžių ši aplinkybė neįtakojo, visiems atiteko beveik vienodo dydžio sklypai (plotai 7002 kv.m., 7001 kv.m. ir 6400 kv.m.), proporcingai neatsižvelgiant į nuosavybės teise valdyto namo dalis. Ieškovui, nedidelės gyvenamosios patalpos savininkui, atiteko lygiavertė sklypo dalis, kaip ir pagrindiniam patalpų savininkui A.

N.. Ieškovo V. N. įgyta nuosavybėn žemės sklypo dalis plane buvo pažymėta piečiau atsakovų sklypo, o V. E. sklypas (vėliau atitekęs ieškovui) - į rytų pusę (t.2, b.l. 11-12). Su tokiais išperkamos iš valstybės žemės plotais, jos paskirstymu namo dalių savininkams natūroje (dislokacijos vieta) pasirašytinai sutiko visi – ieškovas, jo sesuo V. E., A. N.. Planai buvo parengti toje pačioje, t.y. vietinėje koordinačių sistemoje, atsižvelgiant į sklypo centro 1942 m. koordinatę bei natūroje esančius objektus.

Todėl tokie ieškovo argumentai, kad šių sklypų ribos ar žemės sklypų konkreti vieta jų pardavimo metu nebuvo nustatyta, kad ribos turėtų būti keičiamos vien dėl tos priežasties, kad atsakovų sklypas (kaip, beje, ir paties ieškovo) suformuotas kaip tuometinės namų valdos žemės sklypas (namo kiemas ar sodas), aiškiai nepagrįsti ir atmestini. Bendraturčiai susitarė dėl maksimaliai galimo iš valstybės išsipirkti žemės sklypo prie namų valdos pasidalijimo natūra dar iki sudarant su kiekvienu jų valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis.

Atsakovai pagrįstai apeliuoja, kaip į svarbiÄ , dar ir į tokiÄ aplinkybę, kad jiems atitekusioje žemės sklypo dalyje naujas namas buvo pastatytas ir vieÅ¡ame registre įregistruotas anksčiau, nei buvusio namo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), indeksas lAl/m) atitinkamos dalys perleistos ieÅ¡kovui. Byloje nesama duomenų, kad su namo dalimis perleista ieÅ¡kovo nuosavybėn ir kuri nors dalis turėtos atsakovų žemės ar bent ketinta tÄ padaryti, bėra ginčo dėl sudarytų pirkimo-pardavimo sandorių.

Apibendrinant pripažintina, kad kuri nors ieškovo teisė ar teisėtas interesas, susiję su minėta 18 arų sklypo dalimi, kuriuos pažeistų byloje ginčijami aktai, nebuvo nustatyti. Vien ieškovo siūlymas atsakovams savo sklypo (duomenys neskelbtini)dalį mainyti su šiuo 18 arų ploto sklypu (t.2, b.l.

33) ir kvietimai derėtis, ar jo ketinimas ateityje galimai kitaip spręsti Å¡ios konkrečios žemės sklypo dalies nuosavybės klausimÄ , negali bÅ«ti įgyvendintas per kaimyninio sklypo kadastrinius matavimus ir negali bÅ«ti interpretuojamas kaip kurių nors esminių ieÅ¡kovo teisių ar teisėtų lÅ«kesčių pažeidimas. Tokioje susiklosčiusioje Å¡ioje byloje faktinėje situacijoje nėra pagrindo tik dėl neženklių procedÅ«rinių pažeidimų (t.y. nepakvietus ieÅ¡kovo į 2008-09-18 atliekamÄ atsakovų žemės sklypo ribų paženklinimÄ ), pripažinti negaliojančiais ginčijamų ieÅ¡kovo aktų – atsakovų sklypo ribų paženklinimo (t.1, b.l.

57) ar Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-16 įsakymo, patikslinančio kadastrinius sklypo duomenis, šie aktai ir sprendimai ieškovo teisių neįtakoja (CK 1.5 str., 1.137 str. 2 d. ir 3 d.). Kolegija atsižvelgia ir į aplinkybę, kad kadastriniai matavimai atliekami pirminių duomenų bei dokumentų pagrindu, o remiantis Žemės reformos įstatymo 21 str. 3 d., vietovėje jau paženklintos privačios žemės ar miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, išskyrus norminiais aktais leidžiamas paklaidas.

UAB „Geokada“ parengtas visų sklypų pagal 1992 m. ir 2008 m. matavimus lyginamasisi planas, kur sugretintos buvusios pardavimo metu bei po atsakovų žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų valstybinėje koordinačių sistemoje nužymėtos sklypų ribos, įskaitytinai ir šalių tarpusavio sklypų riba (t.1, b.l.119,128,143, t.2, b.l. 10), leidžia teisėjų kolegijai vertinti, kad jos iš esmės nėra pakitusios. Atsiradę neženklūs pokyčiai susiję išimtinai su atsakovų sklypo konfigūracija (sumažėjimu), tačiau visiškai neįtakojo ieškovui priklausančių žemės sklypų kokių nors pasikeitimų ar kaimyninių sklypų bendos ribos pasiketimo.

PrieÅ¡ingi ieÅ¡kovo teiginiai teisme, kad jo sklypo konfigÅ«racija po geodezinių matavimų pasikeitė (t.2, b.l. 36), nepagrindžiami jokiais objektyviais įrodymais. Minėti nedideli atsakovų sklypo pokyčiai, kolegijos vertinimu, yra pateisinami žemės sklypo ploto kooregavimo bÅ«tinybe, sumažinanat šį sklypÄ iki jų įsigyto nuosavybėn žemės sklypo dydžio, atsižvelgiant į VÄ® Registrų centro 2005-07-25 raÅ¡te nurodytas pastabas (t.1, b.l. 129-130), kitaip jie nebÅ«tų galėję įsiregistruoti žemės kadastre savojo sklypo plano ir jo ribų, o tai apsunkintų net ir naudojimÄ si sklypu dėl ieÅ¡kovo toje vietoje vykdomos komercinės veiklos.

Taip pat atsakovai įvardijo ir kitas priežastis, nulėmusias jų sklypo formos dalinį pasiketimÄ ar valstybinės žemės ploto atsiradimÄ tarp jų ir ieÅ¡kovo sklypo - pietinės atsakovų sklypo ribos atitraukimÄ sÄ lygojo namo, kuris jau nebepriklauso atsakovams, dislokacija, poreikis suderinti bendrÄ atsakovų ir ieÅ¡kovo sklypų ribÄ pagal ieÅ¡kovo anksčiau, nei atsakovų, t.y. dar 2007-11-22 žemės kadastre pažymėtas ir įregistruotas jo paties žemės sklypų ribas (t.2, b.l. 11-12).

Tokios pačios priežastys nurodytos ir kadastrinius matavimus atlikusio specialisto aiÅ¡kinamuosiuose raÅ¡tuose (t.1, b.l. 50-51), UAB „Geokada“ procesiniuose dokumentuose.Teisėjų kolegijai konstatavus, kad ieÅ¡kovo teisės dėl atliktų kadastrinių matavimų nebuvo pažeistos, teismo sprendimas dalyje dėl 2008-09-18 akto Nr. 1 pripažinimo negaliojančiu taip pat panaikintinas, šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ atmetant (CPK 330 str.). Kitokio ginčijamo akto teisėtumo vertinimo nesuponuoja ir teismo sprendime iÅ¡dėstyti motyvai dėl valstybinio žemės sklypo po ieÅ¡kovo gyvenamuoju namu.

TeisiÅ¡kai tokie motyvai visiÅ¡kai neaktualÅ«s, nes ir vienu, ir kitu atveju ieÅ¡kovas žemės nuosavybės teise neturi, nepriklausomai nuo to, kas bÅ«tų jos savininkas – atsakovai ar valstybė, be to, egzistuoja reali galimybė jo sklypo Å¡iaurinę ribÄ perkelti prie atsakovų sklypo pietinės ribos ir apie tai buvo nurodyta ir Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime. Atsakovų argumentai, kad vandentiekio Å¡ulinys (gręžinys) Å¡iuo metu yra už atsakovams pažymėto sklypo ribų (t.2, b.l. 10), taip pat nepaneigti, faktinių duomenų patikrinimo vietos 2010-02-08 akte (t.1, b.l.22-25) apie jo buvimÄ atsakovų teritorijoje nepažymėta.

Nuotekų kaupimo talpa liko atsakovų po kadastrinių matavimų pažymėtoje žemės sklypo dalyje, lygiai toje pačioje vietoje (t.y. atsakovams teisėtai priklausančiame žemės sklype) Å¡is inžinerinis įrenginys buvo ir anskčiau. Todėl ir aptartos aplinkybės nepatvirtina ieÅ¡kovo teisių pažeidimo dėl atsakovų atliktų kadastrinių matavimų. Dėl įpareigojimo nugriauti tvorÄ IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimÄ toje dalyje, kuria atmestas jo reikalavimas dėl atsakovų įpareigojimo nugriauti jų sklypÄ juosiančiÄ tvorÄ .

Su ieÅ¡kovo apeliaiciniu skundu bei jo argumentais nesutiktina. Viena vertus, visus reikiamus leidimus bei projektus sklypa aptverti tvora atsakovai turėjo,Å¡is statinys teisėtai buvo statomas jiems nuosavybės teise priklausančiame tiek ir iki kadastrinių matavimų, tiek ir po jų atlikimo žemės sklype. Nėra įrodyta prieÅ¡ingai, t.y. kad atsakovų tvora įsiterpia į ieÅ¡kovo namų valdos teritorijÄ ar žemės sklypo dalį, kuri buvo ir yra ieÅ¡kovo teisėtai, nepažeidžiant atsakovų nuosavybės teisių, naudojama.

Tokiu atveju tvoros pastatymas vienam savininkui priklausančiame žemės sklype objektyviai negali pažeisti kito asmens, kuris nėra to sklypo savininkas, teisių ar kurių nors interesų. Kita vertus, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-11-16 įsakymas buvo pripažintas negaliojančiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nepagrįstai ir kolegija savo motyvus dėl to jau iÅ¡dėstė. Todėl su tuo susiję skundo argumentai teisiÅ¡kai jau neaktualÅ«s, dėl jų iÅ¡samiau kolgija nepasisako. Dėl vandentiekio ir nuotekų įrenginių paÅ¡alinimo Atsakovai byloje pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurio prašė įpareigoti ieÅ¡kovÄ per 40 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sÄ skaita iÅ¡montuoti nuotekų talpÄ bei vamzdynÄ , paÅ¡alinant juos iÅ¡ atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)).

Teismas šį reikalavimÄ priėmė nagrinėti, atsiskydamas priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį dalyje dėl kelio servituto nustatymo (t.1, b.l. 175-176). Tačiau atmesdamas šį reikalavimÄ , teismas prieÅ¡ieÅ¡kinio faktiÅ¡kai nenagrinėjo ir tokie atsakovų apeliacinio skundo argumentai teisingi. Apie tai, kad teismas Å¡io reikalavimo iÅ¡ esmės nesprendė, neanalizuodamas ir nevertindamas prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko pagrįstumo, nurodyta ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje (t. 2, b.l. 134). Kadangi apeliacinės instancijos teismo funkcija yra patikrinti konkretaus ginčo iÅ¡sprendimo teisingumÄ , iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir (ar) fakto klaidas, jas nustačius, bei atlikti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kaip procesinio dokumento, kontrolės funkcijas, jis negali pakeisti pirmosios instancijos teismo visa apimtimi ir iÅ¡nagrinėti reikalavimo, dėl kurio esmės nepasisakyta.

Pagal CPK 327 str. 2 d. nuostatÄ , jeigu pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė ne visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus, neiÅ¡spręstų reikalavimų dalyje byla grÄ Å¾inama nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taigi į atsakovų praÅ¡ymÄ patenkinti jų prieÅ¡ieÅ¡kinį, kadangi fekalinių nuotekų talpa buvo įrengta atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype savavaliÅ¡kai, be atsakovų sutikimo ir neturinti įstatymų nustatyto leidimo talpai įrengti, kolegija netasižvelgia.

Tokias aplinkybes pirmiausiai turi įvertinti pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, ar buvo pažeistos atsakovų nuosavybės teisės ir įstatymo normos, ar praÅ¡omos priemonės proporcingos, atsižvelgiant ir į atsakovų interesÄ , į jų galimybę eksploatuoti namÄ be Å¡io įrenginio ar jį įsirengti kitoje vietoje. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme IeÅ¡kovas pirmosios instancijos teisme turėjo iÅ¡ viso 3735 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 710 Lt už ieÅ¡kinį sumokėtas žyminis mokestis (t. 1, b.l.

13) ir 3025 Lt iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b.l. 83-84). Atsakovas R. N. už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėjo 286 Lt žyminio mokesčio (t.1, b.l.158), kurio dalis - 143 Lt – jam buvo grÄ Å¾inta teismo 2012-10-09 nutartimi (t.1, b.l.175-176), taip pat sumokėjo iÅ¡ viso 2880 Lt (t.2, b.l.27,86) už advokato pagalbÄ .Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ ; jei apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų nepaskirsto, šį klausimÄ iÅ¡sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 93 str. 5 d.). Kadangi Å¡i byla prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dalyje perduodama nagrinėti iÅ¡ naujo, teisėjų kolegija Å¡alims bei valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nekeičia, apsiribodama Å¡ios sprendimo dalies panaikinimu bei fakto konstatavimu, kad esant tokiam ieÅ¡kinio iÅ¡nagrinėjimo rezultatui, atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos neatsiranda pareiga kompensuoti ieÅ¡kovui jo turėtų iÅ¡laidų ar, atitinkamai, valstybei – procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.

Taip pat pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai buvo identifikavęs patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų proporcijas, nurodydamas, kad jeigu iš 6 ieškinio reikalavimų patenkinami 2, tai ieškovui kompensuojama 33,33 proc. išlaidų. Esant pareikštam tiek ieškiniui, tiek ir priešieškiniui, šalių turėtos atstovavimo išlaidas negali būti siejamos išimtinai tik su tos šalies materialiųjų reikalavimų (t.y. ieškinio arba priešieškinio) išnagrinėjimo rezultatu, priimtini domėn ir jų procesiniai reikalavimai (t.y. atsikirtimų į kitos šalies materialiuosius reikalavimus pagrįstumas).

Tokiu atveju, kolegijos nuomone, pusė kiekvienos Å¡alies su atstovavimu susijusių iÅ¡laidų kompensavimas priklausytų nuo jos pačios reikalavimų iÅ¡sprendimo (jie patenkinami visiÅ¡kai, iÅ¡ dalies ar atmetami), o pusė - nuo antrosios ginčo Å¡alies iÅ¡spręstų reikalavimų (jie patenkinami visiÅ¡kai, iÅ¡ dalies ar atmetami). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų įteikimo (paÅ¡to) iÅ¡laidų, kurios apskaičiuotos po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, susidarė iÅ¡ viso 108,35 Lt (t.3, b.l. 34, 47), o jų priteisimo iÅ¡ Å¡alių klausiamas spręstinas kartu su buvusiomis pirmosios instancijos teisme tokios rÅ«Å¡ies iÅ¡laidomis, iÅ¡nagrinėjus bylos dalį iÅ¡ naujo.Taip pat Å¡alys turėjo žyminio mokesčio už paduodamus apeliacinius skundus iÅ¡laidų bei iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovai už apeliacinį skundÄ sumokėjo 380 Lt žyminio mokesčio (mokėtojas A. N.) (t.2,b.l.162), už teisinę pagalbÄ atsakovas R. N. sumokėjo 1000 Lt (t.3, b.l.45). IeÅ¡kovas V. N. už savo apeliacinį skundÄ sumokėjo 143 Lt žyminio mokesčio (t.2, b.l. 169), o už atstovavimÄ turėtų iÅ¡laidų faktÄ bei dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Apeliacinės instancijos teisme sprendimas priimtas atsakovų naudai (iÅ¡ esmės patenkintas jų apeliacinis skundas ir nepatenkintas ieÅ¡kovo apeliacinis skundas), todėl atsakovų turėtos iÅ¡laidos – 1380 Lt – priteistinos atsakovui R.

N. iÅ¡Â ieÅ¡kovo V. N. (CPK 93 str. 1 d. ir 3 d., 98 str.).              Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p. ir 4 p., kolegija n u s p r e n d ė: Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies panaikinti:1. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieÅ¡kovo V. N. ieÅ¡kinys dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-11-16 įsakymo Nr. 2.3-17824-(79) „Dėl pil. V. N. ir R. N. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“ ir dėl V.

N. ir R. N. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2008-09-18 ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 1 panaikinimo, ir Å¡iuos reikalavimus atmesti;2. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinis, ir Å¡ioje dalyje perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui;3. Panaikinti sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo Å¡alims. Kitoje dalyje Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ V. N. 1380 (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) litų bylinėjimosi iÅ¡laidų R. N. naudai. Teisėjai                                                                                           Laima Gerasičkinienė                                                                                                         Dalia Kačinskienė Dainius Rinkevičius