2017-06-12 Nr. AB-12015-3-61-3-03642-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-492-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03642-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.8.2; 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. K. dėl turto arešto akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. K. (toliau – ir pareiškėja) 2017 m. kovo 23 d. (pagal spaudą ant voko) pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. el-1050-426/2017 ir prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą grindė tuo, jog kartu su pirminiu skundu buvo pateikta atstovavimo sutartis, kuria V. Venckui pavesta atstovauti Vilniaus apygardos administraciniame teisme, nenumatant jokių apribojimų ir įskaitant teisę pasirašyti visus reikiamus dokumentus. Pareiškėjos nuomone, V. Venckus veikė kaip apeliacinį skundą persiunčiantis asmuo, kadangi jį pasirašė pati pareiškėja. Pareiškėja tvirtino, jog šios aplinkybės laikytinos svarbia priežastimi atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi konstatavo, jog vienu iš Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje numatytų būdų 2017 m. kovo 8 d. apeliacinį skundą pasirašė ne pareiškėja, o V. Venckus. Minėtas asmuo neturėjo įgaliojimų pateikti apeliacinį skundą, o pareiškėja nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartyje nurodytų apeliacinio skundo trūkumų, todėl apeliacinis skundas laikytas nepaduotu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl termino atnaujinimo. Atsisakė priimti 2017 m. kovo 23 d. A. K. pateiktą apeliacinį skundą. Nutarčiai įsiteisėjus, nurodė 15 Eur sumokėtą žyminį mokestį grąžinti jį sumokėjusiam asmeniui.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2017 m. vasario 8 d., apeliacinis skundas dėl šio sprendimo galėjo būti paduotas vėliausiai 2017 m. kovo 8 d. Pareiškėja apeliacinį skundą išsiuntė teismui 2017 m. kovo 23 d., t. y. praleidusi vieno mėnesio terminą. Pareiškėjos nuomone, svarbiomis termino praleidimo aplinkybėmis laikytina, jog 2017 m. kovo 8 d. apeliacinis skundas paduotas laiku. Kaip minėta, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 28 d. įsiteisėjusia nutartimi konstatavo, jog šis apeliacinis skundas paduotas neįgalioto asmens. Papildomai teismas pažymėjo, jog pareiškėja ABTĮ numatytu būdu (apeliacinį skundą paduoti elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę nustatant Teismų įstatyme nustatytais būdais (ABTĮ 134 str. 4–5 d.) ar siunčiant paštu (ABTĮ 23 str. 7 d., 137 str.)), per ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, nėra išreiškusi valios pateikti apeliacinį skundą. Neįgalioto asmens pateiktas apeliacinis skundas nelaikytina tinkamai išreikšta pareiškėjos valia.

Pareiškėja prašymą atnaujinti apeliacinį skundą grindė iš esmės tuo, jog ji ar advokato padėjėjas V. Venckus netinkamai suprato įgaliojimus, kurie buvo numatyti atstovavimo sutartimi Nr. VV/2016-09-08 bei apeliacinio skundo padavimo tvarką, numatytą ABTĮ 134 straipsnio 5 dalyje ir Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje. Pažymėjo, jog prašyme atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą net ir netvirtinama, jog egzistavo aplinkybės, kurios trukdė pasinaudoti teisminės gynybos teise. Tuo labiau, kad dėstomos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog pareiškėja neįrodė, jog egzistuoja objektyvios aplinkybės, kurios jai trukdė pateikti apeliacinį skundą. Prašyme atnaujinti terminą nurodytos aplinkybės grindžiamos subjektyviu situacijos supratimu, jos nėra nei svarbios, nei ekstraordinarios, todėl nėra pagrindo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja praleido apeliacinio skundo padavimo terminą, šis terminas neatnaujintas, apeliacinį skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 138 straipsnio 3 d. 1 p.).

III. Pareiškėja A. K. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį ir skundą priimti arba skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Atskirajame skunde akcentuoja, jog administracinėje byloje dokumentai buvo teikiami per elektroninę teismų sistemą būtent advokato padėjėjo V. Venckaus. Advokato padėjėjui buvo suteikti visi įgaliojimai atstovauti minėtoje byloje, įskaitant teisę teikti visus procesinius dokumentus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismo nutartys dėl trūkumų šalinimo buvo pateiktos pareiškėjai per elektroninę paslaugų sistemą, prie kurios prisijungimą turėjo advokato padėjėjas. Vadinasi, teismas savo veiksmais ne kartą patvirtino, jog advokato padėjėjas V. Venckus yra teisėtas pareiškėjos atstovas, kuris turi galimybę gauti ir teikti dokumentus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Mano, jog apeliacinio skundo padavimas laikytinas atstovavimu pirmosios instancijos teisme, nes apeliacinio skundo priėmimo klausimą šiuo atveju sprendė pirmosios instancijos teismas. Pareiškėja galėjo siųsti faksimiliniu būdu, tačiau pasirinko saugesnį ir patikimesnį būdą dokumentus pateikti per savo įgaliotą atstovą per elektroninę paslaugų sistemą (pateiktas nuskenuotas skundas su pareiškėjos parašu). Todėl mano, jog apeliacinis skundas laiku nepateiktas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, kurios tiesiogiai nepriklausė nuo pareiškėjos. Pažymi, kad pripažinus, jog dokumentus per EPP galima teikti tik taip, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, jokia institucija negalėtų taip teikti dokumentų, kadangi dokumentus paprastai pasirašo institucijos vadovas, o dokumentus įkelia administracijos darbuotojas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria pareiškėjos prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo atmestas ir apeliacinį skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėja A. K. 2017 m. kovo 8 d. padavė teismui apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas pateiktas nuskenuotas su pareiškėjos parašu, jį pateikė pareiškėjos atstovas V. Venckus elektroninių ryšių priemonėmis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti apeliacinio skundo trūkumus.

Pareiškėja 2017 m. kovo 23 d. (pagal spaudą ant voko) pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. el-1050-426/2017 ir prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi laikė apeliacinį skundą nepaduotu ir grąžino pareiškėjai, ta pačia nutartimi teismas nustatė pareiškėjai terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, jog vienu iš Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje numatytų būdų 2017 m. kovo 8 d. apeliacinį skundą pasirašė ne pareiškėja, o V. Venckus, todėl jis neturėjo įgaliojimų pateikti apeliacinį skundą.

Skundžiama 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl termino atnaujinimo. Atsisakė priimti 2017 m. kovo 23 d. A. K. pateiktą apeliacinį skundą. Nutarčiai įsiteisėjus, nurodė 15 Eur sumokėtą žyminį mokestį grąžinti jį sumokėjusiam asmeniui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 132 str. 2 d.). Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikomos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjos skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas 2017 m. vasario 8 d., taigi terminas apeliaciniam skundui dėl šio sprendimo paduoti baigėsi 2017 m. kovo 8 d.

Minėtos bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos apeliacinis skundas (pasirašytas atstovo) buvo paduotas per nustatytą terminą. Teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, du kartus nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Teismas, antrą kartą nustatydamas terminą trūkumams pašalinti, ta pačia nutartimi pirminį skundą (pasirašytą atstovo) laikė nepaduotu, o po trūkumų šalinimo paduotam apeliaciniam skundui (pasirašytam pareiškėjos) iš naujo skaičiavo apeliacinio skundo padavimo terminą. Tokie teismo procesiniai sprendimai yra akivaizdžiai klaidingi, o dėl jų priėmimo dalyvaujančiam byloje asmeniui neturėtų atsirasti neigiamos procesinės pasekmės.

ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios ar per atstovus. Pačios proceso šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų.

Minėtais veiksmais pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atstovavimo teismo procese instituto esmę ir atstovo paduotų procesinių dokumentų nevertino taip pat, kaip ir paties atstovaujamojo asmens atlikto procesinio veiksmo, dėl to su trūkumais paduoto atstovo apeliacinio skundo nevertino kaip pačios pareiškėjos paduoto procesinio dokumento. Atsižvelgdamas į tai, teismas klaidingai laikė atstovo bei pareiškėjos paduotus procesinius dokumentus skirtingais ir savarankiškai paduotais procesiniais dokumentais.

Be to, teismas neatsižvelgė į ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Taigi sprendžiant procesinio dokumento trūkumų šalinimo klausimą, neatsižvelgiant į tai, kiek kartų šis procesinis veiksmas yra atliekamas, procesinis dokumentas, paduotas po trūkumų ištaisymo, laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną.

Šių išvadų nekeičia proceso dalyvių be pagrindo nurodomi procesiniai prašymai (pareiškėjos prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, kuris nebuvo praleistas). Taigi teismas, nebaigęs spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimo, be pagrindo grąžino atstovo pasirašytą skundą ir laikė, kad pareiškėjos pasirašytas skundas paduotas praleidus skundo padavimo terminą, todėl be pagrindo sprendė minėto termino atnaujinimo klausimą, o neatnaujinęs termino, apeliacinio skundo nepriėmė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos pateiktą apeliacinį skundą, sprendžia, kad apeliacinis skundas iš esmės atitinka ABTĮ 134 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, keliamus apeliaciniam skundui, paduotas nepraleidus skundo padavimo termino, todėl nėra kliūčių nagrinėti pareiškėjos apeliacinį skundą ir jis turi būti priimtas (ABTĮ 138 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti.

Priimti pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą.

Išsiųsti proceso dalyviams apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašus, įpareigojant per keturiolika kalendorinių dienų nuo apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašų gavimo pateikti apeliacinės instancijos teismui išsamius atsiliepimus į apeliacinį skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius