ccf85287-c684-4548-8bda-2541efdeb3cb · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-29-245/2019 Proceso Nr. 01-1-26488-17-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.; (S) 1.1.7.2.5.; 1.1.8.;1.1.8.10.3.;1.1.10.1.; 1.2.5.3.;2.4.6.5.2. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 20 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Jakubonienės, ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Audronei Tulauskienei, Laurai Kiškiūnaitei, dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui, nuteistajam D.

T. ir jo gynėjui advokatui Martynui Vilčinskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Penktojo skyriaus prokurorės Astos Kaminskienės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. T. (toliau – D. T.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 144 straipsnį iÅ¡teisintas.

D. T. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir jam skirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistÄ jį per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡vyti iÅ¡ gyvenamosios vietos (miesto, rajono ribų) be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbÄ arba bÅ«ti užsiregistravusiam darbo biržoje. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, vandens transporto priemones 2 metus.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. D. T. Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį pripažintas kaltu už tai, kad jis 2017 m. gegužės 29 d., apie 20:54 val., (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. Z., pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto ir 154 reikalavimus, t. y. nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui – nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje, įvažiuodamas į sankryÅ¾Ä iÅ¡ Å¡alutinio kelio – (duomenys neskelbtini) – į pagrindinį keliÄ â€“ (duomenys neskelbtini) gatvę – nedavė kelio prie sankryžos pagrindiniu keliu – (duomenys neskelbtini) gatve – artėjančiai transporto priemonei – motociklui „Aprilia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M.

A. (toliau – M. A.), su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu motociklo vairuotojui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

2. Be to, D. T. buvo kaltinamas pagal BK 144 straipsnį, kad jis 2017 m. gegužės 29 d. apie 20:54 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį V. Z., pažeidė KET 9 punkto ir 154 punkto reikalavimus ir sukėlęs eismo įvykį, turėdamas pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiuoju M. A. jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus jo gyvybei, nes buvo padaryti VIII, IX, X, I Å¡onkaulių lūžimai, atviras I deÅ¡inio žastikaulio kÅ«no lūžimas su žaizdelėmis, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbÄ , jos nesuteikė, nepasiliko įvykio vietoje ir niekam nepranešęs apie eismo įvykį iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino.

3. D. T. pagal BK 144 straipsnį iÅ¡teisintas, nurodant iÅ¡teisinimo pagrindÄ , jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Teismas padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ , kadangi nustatė, jog byloje nėra surinkta neginčijamų ir objektyvių duomenų, įrodančių, kad kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, nesuteikė nukentėjusiajam pagalbos, turėdamas galimybę jÄ suteikti.

4. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Penktojo skyriaus prokurorė Asta Kaminskienė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendį pakeisti ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. T. iÅ¡teisintas pagal BK 144 straipsnį ir pripažinti jį kaltu pagal BK 144 straipsnį, paskiriant jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies 4 punktu Å¡iÄ bausmę subendrinti su pagal BK 281 straipsnio 3 dalį paskirta bausme, jas iÅ¡ dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnės bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintÄ 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 4.1.

Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Pasak apeliantės, iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykį sukėlęs D. T., nukentėjusiajam nepadėjo, nesiėmė neatidėliotinų veiksmų padariniams sušvelninti, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, nepasirūpino nukentėjusiuoju. D. T. apskritai nesidomėjo nukentėjusiuoju, prie jo nepriėjo, neapžiūrėjo, priešingai, supratęs, kad sukėlė eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Apeliantės teigimu, teismo teiginys, kad D. T. veiksmai – pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos, esant jau iÅ¡kviestai medicininei pagalbai ir policijos pareigÅ«nams (pastariesiems jau ir atvykus) negali bÅ«ti prilyginami tyčiniams nusikalstamiems veiksmams, prieÅ¡tarauja BK 144 straipsnio dispozicijai. 4.2. Skunde nurodoma, kad D. T. sÄ moningai nevykdė KET 219.5 punkte numatytų pareigų, kuriose numatyta, jog įvykus eismo įvykiui, privaloma imtis visų reikiamų priemonių, kad bÅ«tų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems.

Tai, kad, anot teismo, D. T. visÄ laikÄ buvo įvykio vietoje ir iÅ¡ jos kurį laikÄ nepasiÅ¡alino, niekaip nepalengvino nukentėjusiojo padėties, nes jis nesiėmė jokių aktyvių veiksmų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių D. T. negalėjo pagelbėti nukentėjusiajam. Pasak prokurorės, nuteistojo teiginiai, kad jis neiÅ¡kvietė pagalbos dėl streso, prieÅ¡tarauja paties nuteistojo parodymams, kur jis nuosekliai nurodo visas įvykio aplinkybes. Skunde taip pat nurodoma, kad paties D.

T., liudytojo R. J. Ž. parodymai apie nuteistojo elgesį įvykus eismo įvykiui rodo, kad D. T. pirmiausiai rÅ«pinosi tuo, kaip nuslėpti savo dalyvavimÄ eismo įvykyje, nes iÅ¡sigando atsakomybės. Apeliantė pažymi, kad nuteistasis teigė, jog lyg ir matė, kaip jo bendrakeleivis T. Z. bandė kviesti policijos pareigÅ«nus, tačiau ar jam pavyko susisiekti su pagalbos tarnybomis – net nepasiteiravo. Tai rodo atsainų, neatsakingÄ D. T. požiÅ«rį į esamÄ situacijÄ . Prokurorė nurodo, kad byloje surinkti duomenys paneigia pirmosios instancijos teismo argumentus, jog byloje nėra surinkta neginčijamų ir objektyvių duomenų, įrodančių, kad nuteistasis veikdamas tiesiogine tyčia, nesuteikė nukentėjusiajam pagalbos, turėdamas galimybę jÄ suteikti. 4.3.

Apeliantės teigimu, iš bylos medžiagos matyti, kad D. T. suvokė, jog nukentėjęs asmuo, kuriam jis sukėlė pavojų, yra pavojingoje gyvybei padėtyje ir jam reikalinga pagalba, tačiau jam nepagelbėjo. Net ir pripažinus, kad pats D. T. suprato ar numanė, jog pagalbos numeriu skambina kartu su juo važiavęs draugas, neturi teisinės reikšmės jo veikos kvalifikavimui pagal BK 144 straipsnį, kadangi BK 144 straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nepagelbėjus nukentėjusiajam – nagrinėjamu atveju D.

T. pasiÅ¡alinus iÅ¡ eismo įvykio. Å iuo atveju tai, kad pagalbÄ nukentėjusiajam gali suteikti kiti eismo įvykį matę asmenys, taip pat neÅ¡alina D. T. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 144 straipsnį.

5. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro Teisės departamento (toliau – Biuras) direktoriaus pavaduotojas D. Z. nurodo, kad palaiko pirmosios instancijos teismui pateiktuose savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Pažymi, kad apeliacinio skundo tenkinimas ar atmetimas negali turėti įtakos Biuro teisėms ir pareigoms.

6. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras apeliacinį skundÄ palaikė, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

7. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Astos Kaminskienės apeliacinis skundas tenkinamas.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. Ä®siteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl Å¡is iÅ¡skirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas.

Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. 8.1. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y.

įrodymai turi bÅ«ti ne tik lakoniÅ¡kai iÅ¡dėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi bÅ«ti įvertinti sistemiÅ¡kai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo iÅ¡vadas, pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Å ių duomenų kontekste akcentuotina, kad įrodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, tačiau ir atsižvelgiant į jų visumÄ , sujungiant visus teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , nes tik tokiu bÅ«du galima konstatuoti vienareikÅ¡mes, tikslias ir logiÅ¡kas iÅ¡vadas dėl asmens kaltumo ar nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme. 8.2. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi D. T. baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus, jų visumÄ bei tarpusavio sÄ sajÄ Ä¯vertino netinkamai.

Vertinant įrodymus jiems buvo suteikta kitokia teisinė reikšmė, dėl ko buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Aukščiau paminėtos aplinkybės dėl netinkamo įrodymų vertinimo įtakojo apylinkės teismo išvadas dėl D. T. nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 144 straipsnyje, padarymo. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti fragmentiškai, atsietai nuo teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos, išskirtinį dėmesį suteikiant D.

T. parodymams, nevertinant jų prieÅ¡taringumo byloje objektyviai užfiksuotoms faktinėms aplinkybėms, byloje apklaustų liudytojų bei ekspertės parodymams, byloje esantiems raÅ¡ytiniams duomenims. IÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, dalyje dėl D. T. iÅ¡teisinimo nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 144 straipsnyje, panaikinti ir D. T. atžvilgiu priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).

9. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu D. T. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 144 straipsnyje, nepripažino ir parodė, kad po smÅ«gio jis iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, pamatė gulintį M. A., paklausė ar viskas gerai. Pasak D. T., nukentėjusysis drebėjo, sakė kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Vizualiai sužalojimų nesimatė. Jam buvo Å¡okas. D. T. matė, kaip T. Z. kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Atvažiavo policijos pareigÅ«nai, greitoji medicinos pagalba ir po kiek laiko jis išėjo.

D. T. nurodė, kad jis buvo blaivus, jam tiesiog buvo gėda. Nematė kas vyko po to, kai atvyko greitoji pagalba, nes nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Po dviejų dienų pats nuėjo į policijÄ . Nurodė, kad net nebuvo grįžęs namo, nes iÅ¡sigando, iÅ¡gėrinėjo, nežinojo kÄ jam daryti. Negalėjo nurodyti kuris iÅ¡ draugų prisiskambino į bendrÄ jį pagalbos centrÄ â€“ lyg ir girdėjo, kad T. Z.. Ä® bendrÄ jį pagalbos centrÄ jis neskambino, nes matė, kad skambino kiti.

Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl nepriėjo prie nukentėjusiojo, kai atvyko greitoji medicinos pagalba. IÅ¡eidamas iÅ¡ įvykio vietos, automobilyje paliko dokumentus, kuprinę. PasiÅ¡alino vienas, draugams nieko nesakęs. Ä®vykio dienÄ nebuvo nieko vartojęs, tačiau po įvykio vartojo ne tik alkoholį. Vartojo, atrodo, amfetaminÄ milteliais, kurio buvo rasta jo kraujyje, tÄ dienÄ , kai atėjo į policijÄ .

10. Nukentėjusysis M. A., apklausiamas pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku motociklu važiavo nuo Ukmergės pusės (duomenys neskelbtini) gatve link miesto centro. Važiuojant į sankryÅ¾Ä su (duomenys neskelbtini) gatve, kuri iÅ¡eina į (duomenys neskelbtini) gatvę, pamatė, kad nuo kalno leidžiasi automobilis. Nukentėjusysis matė, kad automobilis lyg stabdo, todėl toliau važiavo per sankryÅ¾Ä . Paskutinę akimirkÄ pamatė, kad automobilis visgi nestoja ir susidÅ«rimas neiÅ¡vengiamas.

Nukentėjusysis dar bandė stabdyti, tačiau įvyko susidÅ«rimas. M. A. nurodė, kad vairuotojo pažymėjimÄ turi nuo 2005 metų, B kategorijÄ . Nuo 2011 metų – A kategorijÄ . MotociklÄ vairuoja nuo 2011 metų. Nurodė, kad įvykio metu greitis buvo ne didesnis nei 50 km/h. Po eismo įvykio motociklo spidometras buvo užstrigęs maždaug ties 27 km/h. Po smÅ«gio 20 metrų nulėkė (duomenys neskelbtini) gatvės Å¡aligatviu. Nukentėjusysis negalėjo pasakyti, kas buvo prie jo priėjęs, sunkiai kvėpavo, daugiau rÅ«pinosi savimi.

Buvo su Å¡almu, gulėjo veidu į (duomenys neskelbtini) gatvę. Nepamena, kad D. T. bÅ«tų prie jo priėjęs ar kad pats bÅ«tų prašęs kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Vėliau prie jo buvo priėję daug žmonių. Pirmųjų minučių, kas vyko aplink jį, nepamena. Nurodė, kad buvo lūžęs deÅ¡inysis žastikaulis, taip pat lūžę penki Å¡onkauliai, nubrozdintos rankos, delnai. Pamena viskÄ , iÅ¡skyrus epizodÄ iÅ¡ kart po smÅ«gio. D. T. įvykio vietoje nematė.

11. Liudytojas T. Z. parodė, kad 2017 m. gegužės 29 d. atsitiktinai susitiko su D. T. kažkur prie ,,M.“ parduotuvės (duomenys neskelbtini) gatvėje, gerai nepamena. Jis paprašė D. T., kad Å¡is jį pavežtų iki (duomenys neskelbtini) gatvės. T. Z. sėdėjo priekyje, kartu važiavo V.. Liudytojas negalėjo nurodyti kokia gatve važiavo, leidosi nuo kalno, pristabdė, nematė jokio motociklo. Nesuprato kaip motociklas atsidÅ«rė prie jų, viskas įvyko greitai. Liudytojas nurodė, kad buvo iÅ¡sitraukęs telefonÄ , tačiau jo manymu greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ iÅ¡kvietė D.

T.. Tiksliai negalėjo pasakyti, nes pačiam buvo lengvas Å¡okas. Nurodė, kad paskambino į bendrÄ jį pagalbos centrÄ ir jam buvo pasakyta, kad greitoji medicinos pagalba jau iÅ¡kviesta, padėjo ragelį, jo skambutis tikriausiai neįraÅ¡ytas. Liudytojas nurodė, kad buvo priėjęs prie nukentėjusiojo, iki kol atvažiavo greitoji medicinos pagalba matė, kad nukentėjusiajam blogai. KÄ tuo metu darė D. T., nežino. T. Z. nurodė, kad buvo blaivus. Negalėjo nurodyti, iÅ¡ kur atvažiavo D. T. prieÅ¡ jiems susitinkant.

IÅ¡ įvykio vietos išėjo atskirai. Liudytojo manymu, D. T. buvo blaivus. KitÄ dienÄ po įvykio prie „M.“ parduotuvės buvo susitikęs su D. T., nieko nekalbėjo. Negalėjo pasakyti, ar D. T. buvo grįžęs į namus.

12. Liudytojas R. J. Ž. parodė, kad tuo metu, kai įvyko įvykis, buvo prie savo garažo netoli sankryžos, (duomenys neskelbtini). IÅ¡girdęs smÅ«gį, iÅ¡bėgo pažiÅ«rėti. Atstumas nuo garažo iki kalniuko virÅ¡aus, nuo kurio liudytojas matė įvykį, maždaug apie 15 – 20 metrų. Jį įveikė per 5 – 7 sekundes. Paties smÅ«gio nematė. Nematė ir žmonių prie nukentėjusiojo, suprato, kad reikia kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Grįžo pasiimti telefonÄ , kad galėtų iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .

Ä® bendrÄ jį pagalbos centrÄ galėjo paskambinti po maždaug 20 sekundžių nuo smÅ«gio. Nurodė, kad atėjus antrÄ kartÄ prie nukentėjusiojo, buvo kaimynas L., kuris dirba greitojoje medicinos pagalboje, iÅ¡ kito namo medikė buvo prie pat nukentėjusiojo. Nematė žmonių automobilyje, kuris susidÅ«rė su motociklu. Matė „Taksi“ automobilį ir jame buvusius keleivius. Prie „Taksi“ automobilio buvo žmonių, o minėto automobilio vairuotojas kalbėjo lyg apie tai, kas ir ko nepraleido.

Kaip suprato, „Taksi“ važiavo paskui motorolerį ir matė kaip įvyko eismo įvykis. Liudytojas tyrėjai nurodė „Taksi“ automobilio numerius. Buvo aÅ¡tuoni – devyni žmonės, paskui prisirinko dar daugiau. Liudytojas nesuprato, kas vairavo automobilį. Automobilis, kuris susidÅ«rė su motociklu, buvo tuščias. Liudytojas negalėjo pasakyti ar matė D. T., kadangi aplink buvo labai daug žmonių. Kai paskambino į bendrÄ jį pagalbos centrÄ , jam pasakė, kad pagalba jau iÅ¡kviesta.

Nurodė, kad nematė, ar įvykio vietoje buvo liudytojas T. Z.. Nematė kam priklauso automobilis, kuris susidūrė su motociklu. Automobilio durelės buvo atviros, tačiau niekas į automobilį užėję nebuvo. Liudytojas sulaukė kol atvyks greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai užėjo į automobilį, paėmė dokumentus. Liudytojo teigimu, motociklininkui kokias 4 minutes nebuvo suteikta pagalba, matė, kaip jis vienas gulėjo ant gatvės. Vėliau prie jo pribėgo liudytojo kaimynystėje gyvenantys medikai.

Kai policija atvažiavo, visi išsiskirstė. Liudytojas nurodė, kad nesiaiškino, kas buvo automobilio vairuotojas. Nematė iš įvykio vietos bėgančio žmogaus. Buvo asmenys, kurie lyg šnibždėjosi, du ar keturi jaunuoliai. Iki policijos atvažiavimo jie dingo iš įvykio vietos. Buvo tamsaus gymio, galbūt čigonai. Negalėjo nurodyti, ar kuris nors iš tų asmenų buvo sužeistas. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar pirmiau atvažiavo greitoji medicinos pagalba, ar policijos pareigūnai.

13. Ekspertė Z. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nukentėjusiajam M. A. eismo įvykio metu buvo padarytas sunkus kÅ«no sužalojimas, dėl kurio grėsė pavojus jo gyvybei. Ekspertė nurodė, kad jei nukentėjusiajam pagalba nebÅ«tų suteikta ilgesnį laikÄ , dėl jaučiamo skausmo jį galėjo iÅ¡tikti Å¡okas. IÅ¡tikus skausminiam Å¡okui krinta kraujospÅ«dis, atsiranda Å¡irdies patalogija, iÅ¡tinka mirtis. Ekspertė Z. M. paaiÅ¡kino, kad tokioje situacijoje geriausia kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .

14. Be aukščiau aptartų nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, D. T. kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme patvirtina ir raÅ¡ytinė nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga. 14.1. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos vieÅ¡osios tvarkos skyrius kartu su 2017  m. gegužės 31 d. raÅ¡tu Nr. 6b-25-2391 pateikė miesto stebėjimo kamerų vaizdo įraÅ¡Ä (1 t., b. l. 34). Daiktų apžiÅ«ros protokole (1 t., b. l. 35–36) nurodyta, kad apžiÅ«rėta elektroninė laikmena (CD kompaktinis diskas) su vaizdo įraÅ¡u, gauta iÅ¡ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyriaus.

Vaizdo įraše, darytame nuo geležinkelio tilto pusės, 2017 m. gegužės 29 d. užfiksuota (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, prasidedanti nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve. Įrašo pradžios laikas – 20:49:59 val. 20:54:42 val. matyti, kaip nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ant (duomenys neskelbtini) gatvės nukrenta kažkokia detalė, šalmas, link (duomenys neskelbtini) gatvės bėga žmonės, kiti žmonės stovi (duomenys neskelbtini) gatvėje ir žiūri į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. 21:06 val. atvažiuoja policijos ekipažas, išlipa pareigūnas, prieina prie (duomenys neskelbtini) gatvėje sustojusių žmonių, kalbasi su jais, po to nueina link (duomenys neskelbtini).

Vėliau išlipa antras pareigūnas ir nueina link (duomenys neskelbtini) gatvės. 21:12 val. atvažiuoja antras policijos automobilis, iš jo išlipa pareigūnai ir taip pat nueina link (duomenys neskelbtini) gatvės. 14.2. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo peržiūrėtas miesto stebėjimo kamerų vaizdo įrašas ir nustatyta, kad vaizdo įraše 20:54:42 val. matyti, kaip iš (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės bėgantis vyras skambina telefonu. 21:01:30 val. matyti, kaip D.

T. su kitu asmeniu nueina (duomenys neskelbtini) gatve. 14.3. Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatyta, kad 2017 m. gegužės 29 d. 20:56 val. iÅ¡ privataus fizinio asmens (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) gautas praneÅ¡imas apie įvykusį eismo įvykį, nurodant, kad sankryžoje susidÅ«rė automobilis ir motociklas ir motociklininkas nublokÅ¡tas be sÄ monės, lengvojo automobilio vairuotojas iÅ¡ įvykio vietos pabėgo (1 t., b. l. 9–11). 2017 m. gegužės 29 d. 20:58:29 val. iÅ¡siųstas K3009 – Jonavos r.

PK patrulinis automobilis, kurio atvykimo laikas – 20:59:29 val., baigimo laikas – 21:22:37 val. Skiltyje ,,InformacijÄ koregavęs arba pildęs darbuotojas“ nuo 20:58 val. nurodytas vyriausiasis patrulis T. Å ., nuo 21:00 val. – specialistas V. S., nuo 21:22 val. – vyriausiasis postinis V. Å ., nuo 21:37 val. – vyresnysis specialistas G. S.. 14.4. Ä®vertinus aukščiau aptartus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžių metu iÅ¡tirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas ir nepagrįstas iÅ¡vadas dėl D.

T. kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 144 straipsnyje, dėl ko nepagrįstai iÅ¡teisino jį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 144 straipsnyje, požymių. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užkirsti keliÄ neteisėtų ir nepagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimų įsiteisėjimui, turi teisę iÅ¡ naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus, remiantis jų visuma padaryti kitokias iÅ¡vadas. Teismų praktikoje Å¡iuo klausimu laikomasi pozicijos, jog nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , aukÅ¡tesnės instancijos teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumÄ , t. y., ar teismo iÅ¡vadas patvirtina teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai, ar jų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-629/2006). 14.5.

Tokiu būdu, įvertinęs aukščiau išdėstytus įrodymus, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtinančius D. T. kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 144 straipsnyje padaryme, aukštesnysis teismas nustato, kad D. T. 2017 m. gegužės 29 d. apie 20:54 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį V.

Z., pažeidė KET 9 punkto ir 154 punkto reikalavimus ir sukėlęs eismo įvykį, turėdamas pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiuoju M. A. jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus jo gyvybei, nes buvo padaryti VIII, IX, X, I Å¡onkaulių lūžimai, atviras I deÅ¡inio žastikaulio kÅ«no lūžimas su žaizdelėmis, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbÄ , jos nesuteikė, nepasiliko įvykio vietoje ir niekam nepranešęs apie eismo įvykį iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino.

Tokiais savo veiksmais D. T. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 144 straipsnyje.

15. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pažymėtina, kad pagal BK 144 straipsnį atsako tas, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus Å¡io žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbÄ . Ä®statymo saugoma vertybė Å¡iuo atveju yra žmogaus gyvybė, nukentėjusysis – žmogus, kurio gyvybei gresia pavojus ir kuriam reikia pagalbos, kad jis Å¡io pavojaus iÅ¡vengtų. Objektyvusis veikos požymis – pirminės pagalbos nesuteikimas nukentėjusiajam turint tokiÄ galimybę. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 144 straipsnį gali atsirasti tokiais atvejais:

1) kai kaltininkas, sukėlęs pavojų, nepagelbėja nukentėjusiajam, kurio gyvybei gresia pavojus, nors turi galimybę suteikti jam pagalbÄ ;

2) kai kaltininkas, turėdamas pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiu asmeniu, kurio gyvybei gresia pavojus, jam nepagelbėja, nors turi galimybę suteikti jam pagalbÄ . Taigi, nusikaltimo, numatyto BK 144 straipsnyje, subjektui bÅ«dingi specialÅ«s požymiai: tai gali bÅ«ti arba asmuo, pats sukėlęs pavojų nukentėjusiajam, arba asmuo, kitais pagrindais turintis pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiuoju. Pareiga rÅ«pintis nukentėjusiuoju gali bÅ«ti įtvirtinta įvairiuose teisės aktuose, dažniausiai atskiras sritis ar pareigybes reglamentuojančiuose įstatymuose (sveikatos sistemos, policijos veiklos, prieÅ¡gaisrinės tarnybos ir kt.), arba gali atsirasti ir kitais pagrindais, pavyzdžiui, Å¡alims sudarius įvairias sutartis.

Sprendžiant, ar konkretus asmuo turėjo pareigÄ suteikti nukentėjusiam asmeniui bÅ«tinÄ jÄ pagalbÄ , reikia nustatyti konkrečias faktines aplinkybes, įskaitant asmens profesijÄ , vykdomas funkcijas, ir susipažinti su tai reglamentuojančiais teisės aktais. Taigi vieni iÅ¡ bÅ«tinųjų BK 144 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, kurie turi bÅ«ti nustatyti, yra: kaltininko sukeltas pavojus nukentėjusiajam arba jo turima pareiga rÅ«pintis nukentėjusiuoju; grėsmė nukentėjusiojo gyvybei; galimybės suteikti pagalbÄ turėjimas.

Bylos aplinkybėms neatitinkant bent vieno iš šių požymių, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl aptariamos nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148-303/2018).

16. Å i nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, padariniai nėra bÅ«tinieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai. BK 144 straipsnyje numatyto nusikaltimo baigtumo momentas siejamas su veikos padarymo momentu, t. y. Å¡is nusikaltimas laikomas baigtu, kai asmuo, turėdamas galimybę suteikti pagalbÄ nukentėjusiajam, jam nepagelbėja, kartu turėdamas pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiuoju ar pats jam sukėlęs šį pavojų. Å is nusikaltimas yra tyčinis, padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad nukentėjęs asmuo, kuriuo jis turi pareigÄ rÅ«pintis ar kuriam jis sukėlė pavojų, yra (galbÅ«t yra) pavojingoje gyvybei padėtyje ir jam reikalinga pagalba, tačiau jam nepagelbėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-895/2016).

17. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , tuo pačiu ir D. T. veiksmus jam pareikÅ¡tų kaltinimų plotmėje, visų pirma pažymėtina, kad nuteistojo veiksmai – pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos, esant jau iÅ¡kviestai medicininei pagalbai ir policijos pareigÅ«nams teismo buvo neteisingai neprilyginti nusikalstamiems veiksmams. D. T., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme nurodė, kad po smÅ«gio jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, pamatė gulintį nukentėjusįjį M.

A., paklausė ar viskas gerai. Pasak nuteistojo, nukentėjusysis drebėjo, sakė kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Å ios aukščiau paminėtos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad D. T. suvokė, jog nukentėjęs asmuo, kuriam jis sukėlė pavojų, yra pavojingoje gyvybei padėtyje ir jam reikalinga pagalba, tačiau jam nepagelbėjo. D. T. negalėjo nurodyti, kuris iÅ¡ draugų prisiskambino į bendrÄ jį pagalbos centrÄ , lyg ir girdėjo, kad prisiskambino T. Z..

Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir pripažinus, jog pats nuteistasis pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio, suprato, jog bendruoju pagalbos telefonu skambina kartu su juo važiavęs draugas, neturi teisinės reikÅ¡mės jo veikos kvalifikavimui pagal BK 144 straipsnį, kadangi BK 144 straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nepagelbėjus nukentėjusiajam – nagrinėjamu atveju kaltininkui pasiÅ¡alinus iÅ¡ eismo įvykio. Å iuo atveju tai, kad pagalbÄ nukentėjusiajam gali suteikti kiti eismo įvykį matę asmenys, taip pat neÅ¡alina kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagal BK 144 straipsnį.

Taip pat abejonių kelianti yra D. T. nurodyta aplinkybė, kad po susidÅ«rimo jis buvo nuėjęs prie nukentėjusiojo ir girdėjo, kaip Å¡is prašė, jog jam iÅ¡kviestų greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Pats nukentėjusysis nurodė, kad nepamena, jog D. T. bÅ«tų prie jo priėjęs ar kad jis pats bÅ«tų prašęs kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , tik vėliau prie jo priėjo daugiau žmonių. Liudytojas T. Z. nurodė, kad buvo priėjęs prie nukentėjusiojo, iki kol atvažiavo greitoji medicinos pagalba matė, kad nukentėjusiajam blogai, tačiau kÄ tuo metu darė D.

T., negalėjo pasakyti. Pats liudytojas nurodė, kad manė, jog greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ kvietė D. T.. Tik vėliau jam paskambinus į bendrÄ jį pagalbos centrÄ buvo pasakyta, kad pagalba jau iÅ¡kviesta. Liudytojas R. J. Ž. parodė, kad tuo metu, kai įvyko įvykis, buvo prie savo garažo netoli sankryžos, (duomenys neskelbtini). IÅ¡girdęs smÅ«gį iÅ¡bėgo pažiÅ«rėti. Atstumas nuo garažo iki kalniuko virÅ¡aus, nuo kurio liudytojas matė įvykį apie 15 – 20 metrų. Jį įveikė per 5 – 7 sekundes.

Paties smÅ«gio nematė. Nematė ir žmonių prie nukentėjusiojo, suprato, kad reikia kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Grįžo pasiimti telefonÄ , kad galėtų iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Ä® bendrÄ jį pagalbos centrÄ galėjo paskambinti po maždaug 20 sekundžių nuo smÅ«gio. Atėjus antrÄ kartÄ nurodė, kad prie nukentėjusiojo buvo kaimynas Laurynas, kuris dirba greitojoje medicinos pagalboje, iÅ¡ kito namo medikė buvo prie pat nukentėjusiojo. Å ie aukščiau nurodyti nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai patvirtina aplinkybę, kad D.

T. apskritai nesidomėjo nukentėjusiuoju, nebuvo prie jo priėjęs, neapžiÅ«rėjo. Tai, kad anot D. T., jis buvo įvykio vietoje ir kurį laikÄ iÅ¡ jos nepasiÅ¡alino, nukentėjusiojo padėties nepalengvino. Tokių D. T. veiksmų negalima traktuoti kaip pagalbos nukentėjusiajam suteikimo, nes jis nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kuriais bÅ«tų siekiama padėti M. A.. Byloje taip pat nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių D. T. nebÅ«tų galėjęs padėti nukentėjusiajam, kadangi jis pats sužeistas nebuvo, todėl galėjo kuo skubiau kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismo motyvai, kuriuose nurodoma, kad ekspertė patvirtino aplinkybę, jog nukentėjusiajam, kurio dėl jo patirtų sužalojimų nebuvo galima judinti, galėjo pagelbėti nebent nuskausminamųjų tabletė, kurios, akivaizdu, jog D. T. neprivalėjo su savimi vežiotis, vertintini kaip nepagrįsti. Ekspertė pirmosios instancijos teisme taip pat paaiÅ¡kino, kad siekiant padėti nukentėjusiajam, reikėjo kuo skubiau skambinti greitajai medicinos pagalbai.

Teismo manymu, ta aplinkybė, jog D. T. negalėjo nukentėjusiajam suteikti kitokios medicininės pagalbos, jo atsakomybės neÅ¡alina. Viso bylos nagrinėjimo metu D. T. tiksliai nurodė įvykio aplinkybes, duodamas parodymus pabrėžė, kad po eismo įvykio jautė gėdos jausmÄ dėl to kas įvyko, todėl negalima teigti, kad pagalbos nukentėjusiajam jis negalėjo iÅ¡kviesti dėl patirto didelio Å¡oko. Be to, D. T. net nepasiteiravo draugo (liudytojo T. Z.), ar Å¡is tikrai iÅ¡kvietė pagalbÄ , kaip kad atrodė nuteistajam.

Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ nustatyta, kad eismo įvykis įvyko maždaug 20:54 val. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo peržiÅ«rėtas miesto stebėjimo kamerų vaizdo įraÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kaip 21:01:30 val. D. T. su kitu asmeniu nueina (duomenys neskelbtini) gatve. IÅ¡ to galima spręsti, kad eismo įvykio vietoje D. T. buvo trumpai ir greitai iÅ¡ jos pasiÅ¡alino. Aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina atsainų ir neatsakingÄ D. T. požiÅ«rį į įvykusį eismo įvykį bei siekimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.

18. Skiriant bausmę D. T., visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Teismas, remdamasis baudžiamuoju įstatymu, skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti paskirta bausmė, kuri bÅ«tų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, bÅ«tina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi. 18.1. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. T., nors anksčiau teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka, tačiau paskutinis pažeidimas padarytas 2013 metais (2 t., b. l. 66–69). Nevedęs, kartu su sugyventine veda bendrÄ Å«kį ir augina mažametę dukrÄ , taip pat turi dar kitÄ dukrÄ , kuriÄ privalo iÅ¡laikyti, registruotas darbo biržoje, nėra įraÅ¡ytas į Jonavos PSPC PSC įskaitÄ .

Sprendžiant D. T. skirtinos bausmės klausimÄ svarbu paminėti ir tai, kad nors apylinkės teismas konstatavo, kad D. T. asmenybė nėra aiÅ¡kiai pavojinga visuomenei, tačiau pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė už BK 144 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ kyla tada, kai padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas arba kai akivaizdu, kad pagalbos nesuteikus žmogus gali mirti dėl kitų priežasčių. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, spręstina, jog D. T. skirtina didesnė negu inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. 18.2.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. T. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir jam skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Ä®vertinus Å¡iÄ aplinkybę spręstinas bausmių subendrinimo klausimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis pagal BK 144 straipsnį ir BK 281 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės subendrinamos iÅ¡ dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnės bausmės dalį ir D. T. skiriama subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai ir 6 (Å¡eÅ¡i) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidedamas 2 metams, įpareigojant per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos (miesto, rajono ribų) be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbÄ arba bÅ«ti užsiregistravusiam darbo biržoje. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Penktojo skyriaus prokurorės Astos Kaminskienės apeliacinį skundÄ tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria D. T. pagal BK 144 straipsnį iÅ¡teisintas. Pripažinti D. T. kaltu pagal BK 144 straipsnį ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, D. T. prie Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirtos už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 2 (dvejus) metus ir 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant D. T. per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos (miesto, rajono ribų) be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbÄ arba bÅ«ti užsiregistravusiam darbo biržoje. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėjai Kęstutis Dargužis J. J. Algirdas Remeika