ccf7f4bf-b454-4ba9-ab2f-0907fc862ba5 · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                                                    Civilinė byla Nr. 2-984-479/2015                                                                                                     Proceso Nr. 2-24-3-00928-2011-4                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: (S) 45.2 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 7 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Ž.

BertaÅ¡ius, sekretoriaujant R. Jenkutei, dalyvaujant ieÅ¡kovams J. V., N. M.-V., ieÅ¡kovų atstovams advokatui T. Å ., K. P., atsakovams A. E., J. E., atsakovų atstovėms advokatei J. K., advokato padėjėjai A. M., S. R., tretiesiems asmenims E. K., J. E. Å ., S. V., ekspertui A. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų J. V. ir N. M.-V. ieÅ¡kinį atsakovams A. E., J. E., tretiesiems asmenims E. K., S. V., J. E. Å . dėl nuostolių atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : ieÅ¡kovai J.

V., N. M.-V. 2011-06-09 kreipėsi su ieÅ¡kiniu į Klaipėdos rajono apylinkės teismÄ ir nurodė, kad 2007-08-10 ieÅ¡kovai su atsakovais sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovai nupirko iÅ¡ atsakovų žemės sklypÄ ir nebaigtÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ , esančius (duomenys neskelbtini). Iki pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo ieÅ¡kovai apžiÅ«rėjo parduodamÄ namÄ , namas jiems patiko ir jie nutarė šį turtÄ Ä¯sigyti iÅ¡ atsakovų. IeÅ¡kovai įsigiję namÄ jame apsigyveno ir netrukus pastebėjo namo defektus, tai yra namo grindys pradėjo slinkti žemyn, sienose atsivėrė plyÅ¡iai, į gyvenamÄ sias patalpas pradėjo skverbtis drėgmė, kuri apgadino pirmo aukÅ¡to sienų apdailÄ .

Dėl drėgmės katilinės patalpoje buvo sugadintos betono grindys, tinkamai nebeužsidarė centrinio įėjimo lauko durys. Kadangi balkone po plytelėmis nebuvo tinkamai įrengta hidroizoliacija, vanduo per siÅ«les tarp balkono plytelių pradėjo tekėti į pirmo aukÅ¡to patalpas. Dėl nekokybiÅ¡kai sumontuoto stogo vanduo pateko į miegamojo vidų ir apgadino sienų apdailÄ . IeÅ¡kovai nustatė, kad prie namo nėra sumontuotas buitinių nuotekų Å¡ulinys, nors techniniame projekte nurodyta apie bÅ«tinumÄ Ä¯rengti Å¡ulinį, statybos metu neatkurtas sklype buvęs drenažas.

Dėl nekokybiÅ¡kai sumontuotos vandens surinkimo sistemos vanduo apgadino namo fasado sienÄ . Atliekant stogo darbus nebuvo sumontuotas kaminas, skirtas ventiliacijai, ir iÅ¡ kanalizacijos vamzdžių į patalpas patekdavo metano dujos. Dėl gyvenamojo namo defektų ir draudimo iÅ¡mokos gavimo ieÅ¡kovai kreipėsi į UAB DK „PZU Lietuva“. Draudimo bendrovė nurodė, kad grindų sėdimÄ ir pertvarų įtrÅ«kimÄ nulėmė nekokybiÅ¡kai atlikti statybos darbai, todėl draudimo bendrovė iÅ¡mokÄ sumokėti atsisakė.

Dėl namo defektų ieÅ¡kovai kreipėsi į atsakovÄ , kuris dalį stogo defektų paÅ¡alino. Kadangi namo defektų vis daugėjo, atsakovas pradėjo vengti bendradarbiavimo su ieÅ¡kovais, todėl ieÅ¡kovai įgijo teisę į nuostolių atlyginimÄ . Ä®monės UAB „Parama“, UAB „Iki rakto“ sutiko trÅ«kumus paÅ¡alinti už 80 278 Lt, kuriuos ieÅ¡kovai prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovų.Teismo ekspertui nustačius didesnes defektų paÅ¡alinimo iÅ¡laidas, ieÅ¡kovai patikslino ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė iÅ¡ atsakovų priteisti 271 854 Lt.Atsakovai pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, jame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė jį atmesti.

Atsakovai nurodė, kad ieÅ¡kovai praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ be svarbios priežasties ir dėl to ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. Atsakovai nurodė ir tai, jog ieÅ¡kovai įsigijo namÄ , kurio baigtumas sudarė 61 procentÄ . Taigi darbus, kurie nulėmė defektų atsiradimÄ , atliko ieÅ¡kovai. Atsakovai tvirtina, kad namo defektai atsirado dėl statinio techninio projekto netinkamo įvykdymo, taip pat dėl netinkamo pastato eksploatavimo bei naudojimo. Atsakovai nebuvo ieÅ¡kovams įsipareigoję užbaigti namo statybos darbus ir pasiekti, kad statinys bÅ«tų pripažintas tinkamu naudoti, todėl dėl namo defektų nėra atsakovų kaltės. Teismo ekspertizės iÅ¡vados yra neobjektyvios, nekonkrečios, todėl jos neįrodo atsakovų kaltės bei nepagrindžia nuostolių dydžio.2014-12-30 nutartimi byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovai J.

V., N. M.-V. ieÅ¡kinį palaikė. IeÅ¡kovai nurodė, kad jie iÅ¡ atsakovų įsigijo nebaigtÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ . Už įsigyjamÄ turtÄ ieÅ¡kovai sumokėjo preliminariojoje sutartyje nurodytÄ turto kainÄ . Mažesnė turto kaina pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta atsakovų iniciatyva. IeÅ¡kovai įsigijo namÄ , kurio baigtumo procentas sudarė daugiau nei 70 procentų, ir tai patvirtina UAB „OBER-HAUS“ turto vertinimo ataskaitos duomenys. Namo defektai ieÅ¡kovams paaiÅ¡kėjo apsigyvenus ginčo name.

Kadangi atsakovai atsisako paÅ¡alinti namo defektus, ieÅ¡kovai prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovų nuostolius pagal patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus, tai yra 271 854 Lt.AnalogiÅ¡kai nurodė ir ieÅ¡kovų atstovai advokatas T. Å . bei K. P..Atsakovai A. E., J. E. nurodė, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas. Atsakovai nurodė, kad ieÅ¡kovai įsigijo ginčo namÄ už 250 000 Lt. Namo baigtumas turto pardavimo metu sudarė 61 procentÄ . Atsakovai nėra atsakingi už paaiÅ¡kėjusius gyvenamojo namo defektus, nes statybos darbus, dėl kurių atsirado defektai, atliko ieÅ¡kovai.AnalogiÅ¡kai nurodė ir atsakovų atstovės advokatė J.

K. bei advokatės padėjėja                        A. M., S. R..Trečiasis asmuo E. K. nurodė, kad ginčo namas buvo pastatytas nepažeidžiant namo projektui bei statybai keliamų norminių reikalavimų. Nors namo pamatų techniniai sprendiniai buvo pakeisti, bet padaryti pakeitimai nenulėmė paaiÅ¡kėjusių namo statybos defektų.Trečiasis asmuo S. V. nurodė, kad jis bei atsakovas A. E. vykdė verslo projektÄ (duomenys neskelbtini), tačiau ieÅ¡kovams priklausančio namo statybos aplinkybės jam nėra žinomos.Trečiasis asmuo J.

E. Å . nurodė, kad jis atliko ginčo namo statybos darbų priežiÅ«rÄ iki to momento, kai namas buvo perduotas ieÅ¡kovams. Namo statybos procese statybos darbai buvo atliekami tinkamai.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Dėl namo baigtumo laipsnio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metuIeÅ¡kovai byloje įrodinėja tai, kad jie iÅ¡ atsakovų įsigijo gyvenamÄ jį namÄ , kuriame buvo atlikta apie 79 procentai statybos darbų. Atsakovai byloje įrodinėja ir tai, kad ieÅ¡kovai įsigijo namÄ , kurio baigtumas sudarė 61 procentÄ .

Taigi byloje iÅ¡kilo ginčas dėl to, koks buvo namo statybos darbų užbaigimo laipsnis namo pardavimo ieÅ¡kovams metu.Teismas, spręsdamas šį ginÄÄ , atsižvelgia į tai, kad namo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2007-08-10. Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad pagal Å¡ios sutarties nuostatas ieÅ¡kovų perkamo namo baigtumas sandorio sudarymo metu buvo lygus 61 procentui (b. l. 8, t. 1). Tačiau teismas įvertina ir tai, jog namo baigtumo procentas sutartyje yra nurodytas pagal 2006-08-17 VÄ® Registrų centro iÅ¡duoto pažymėjimo duomenis.

Byloje yra pateikta Å¡io pažymėjimo kopija (b. l. 15, t. 1). Pažymėjime patvirtinama, kad 2006-08-17 ginčo namo baigtumas sudarė 61 procentÄ . Galima padaryti iÅ¡vadÄ , jog namo baigtumo procentas, tai yra 61 procentas, buvo nustatytas ne pirkimo– pardavimo sutarties sudarymo metu, bet prieÅ¡ vienerius metus iki namo pardavimo ieÅ¡kovams. Statinio nuotraukos, padarytos 2006-07-24, patvirtina, jog namas 2006-07-24 buvo be langų, durų, namo stogas neužbaigtas. Atsakovo atstovė S. R. teismui patvirtino, jog namo statytojas, iki 2006-07-24 atlikęs 61 procentÄ namo statybos darbų, privalėjo tais pačiais metais tęsti namo statybos darbus, tuo apsaugoti namÄ nuo neigiamo aplinkos poveikio.

Å ios aplinkybės teismui patvirtina, jog pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos dėl namo baigtumo neįrodo, kad bÅ«tent tokio baigtumo namas buvo perduotas ieÅ¡kovams.Teismas įvertina ir tai, kad UAB „OBER-HAUS“ turto apžiÅ«rėjimo ir įvertinimo akte, suraÅ¡ytame 2007-04-16, yra nurodyta apie ginčo namo statybos darbų baigtumo laipsnį, tai yra apie 79 procentai darbų buvo atlikta akto suraÅ¡ymo metu (b. l. 164, t. 1). UAB „OBER-HAUS“ turto apžiÅ«rėjimo ir įvertinimo akto duomenų teisingumÄ teismui patvirtino UAB „OBER-HAUS“ darbuotojas A.

S.. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal šio akto duomenis ieškovams buvo suteiktas kreditas ginčo namui įsigyti. Byloje taip pat yra pateikta 2007-03-08 tarp ieškovės N. V. ir atsakovo A. E. sudaryta preliminarioji sutartis, kurioje yra nurodyta, kad iki namo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovas A. E. įsipareigoja užbaigti ne tik pagrindinius namo statybos darbus, bet atlikti ir dalį namo vidaus apdailos, aplinkos darbų (b. l. 113, 114, t. 2). Atsakovas A. E. nepateikė teismui duomenų, kad ši preliminarioji sutartis yra suklastota ir neatitinka tikrosios šalių valios.

Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė neiÅ¡saugojo Å¡ios sutarties originalo, Å¡ios sutarties nuostatų nepaÅ¡alina, nes Å¡alys sudarė pagrindinę sutartį. Teismas nesutinka su atsakovų nuostata, jog 2006 metais namas, kurio baigtumas sudarė 61 procentÄ , buvo perduotas ieÅ¡kovams ir iki pagrindinės sutarties sudarymo ieÅ¡kovai vykdė statybos darbus. Akivaizdu tai, kad atsakovai Å¡iai aplinkybei patvirtinti nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų. Atsakovai atsikirtimuose pripažįsta, jog ieÅ¡kovų pateikti dokumentai apie ieÅ¡kovų atliktus statybos darbus patvirtina statybos darbų atlikimÄ ieÅ¡kovų lėšomis tik 2007 metais.

Be to, neatitiktų protingo žmogaus elgesio standartų ieÅ¡kovų veiksmai nesudarius jokio sandorio 2006 metais perimti iÅ¡ atsakovų 61 procento baigtumo namÄ , toliau vykdyti brangiai kainuojančius statybos darbus savo lėšomis ir savo rizika, preliminariÄ jÄ sutartį sudaryti tik 2007 metais bei iÅ¡ atsakovų įsigyti iÅ¡ dalies pačių ieÅ¡kovų lėšomis sukurtÄ daiktÄ (LR CK 6. 193 str. 1 d.). Taigi atsakovų atsikirtimai dėl mažesnio baigtumo namo pardavimo yra neįrodyti ir atmestini (LR CPK 178 str.).Teismas sutinka su ieÅ¡kovų nuostata, jog namo mažesnio baigtumo procento nurodymas namo pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nulemtas atsakovų veiksmų, nes atsakovai namo kadastrinius matavimus buvo atlikę 2006 metais ir nesiekė pakartotinai juos atlikti prieÅ¡ namo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymÄ .

Kadangi, pagal bylos medžiagÄ , atsakovas vykdė verslÄ statydamas namus (duomenys neskelbtini), tai jam teko pareiga parduoti daiktÄ taip, kad dėl daikto kokybės, atliktų statybos darbų kiekio bÅ«tų aiÅ¡ku ir sutarties Å¡alims, ir tretiesiems asmenims (LR CK 6. 38 str.). Kadangi atsakovas vengė tinkamai užfiksuoti namo padėtį turto pardavimo metu, sutartis aiÅ¡kintina ieÅ¡kovų naudai (LR CK 6.193 str. 3 d.).Teismas nesutinka su atsakovų nuostata, jog 61 procento baigtumo namo pardavimÄ patvirtina ieÅ¡kovų apsigyvenimas ginčo name iki pagrindinės sutarties sudarymo.

Akivaizdu tai, kad ieÅ¡kovai 2007-05-10 pardavė jiems priklausiusį butÄ (duomenys neskelbtini) (b. l. 150, 151,  t. 3). Taigi iki pagrindinės sutarties sudarymo ieÅ¡kovai kitos nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo ir teisėtai apsigyveno name, kurį ketino įsigyti. Be to, tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų 2007-03-08 sudarytos preliminariosios sutarties nuostatos suteikė teisę ieÅ¡kovams rÅ«pintis įsigyjamu namu. Taigi ieÅ¡kovai turėjo teisę iki pagrindinės sutarties sudarymo apsigyventi ginčo name ir ieÅ¡kovų apsigyvenimas ginčo name atsakovų atsikirtimų nepatvirtina.Atsakovai atsikirtimuose tvirtina, jog jų atsikirtimų pagrįstumÄ patvirtina aplinkybė, jog ieÅ¡kovai atsisako pateikti teismui statybos darbų žurnalÄ .

Su Å¡ia atsakovų nuostata ieÅ¡kovai pagrįstai nesutinka. Akivaizdu, kad namo statybÄ pradėjo ir jÄ iÅ¡ esmės užbaigė atsakovas. Atsakovui, kaip namo statytojui, buvo žinoma apie tai, kad statinio užbaigimo ir jo įteisinimo procesai yra griežtai reglamentuoti, statybos teisėtumui patvirtinti yra bÅ«tini norminiuose aktuose numatyti dokumentai. Taigi atsakovas, elgdamasis atsakingai ir sÄ Å¾iningai, privalėjo nebaigto statyti namo pirkimo–pardavimo sutartyje ar namo perdavimo akte tiksliai nurodyti duomenis, kokie statybos dokumentai yra perduodami ieÅ¡kovams.

Akivaizdu, kad ginčo namo pirkimo–pardavimo sutartyje tokie duomenys nenurodyti. Daikto priėmimo–perdavimo nuosavybėn akte yra nurodyta bendra nuostata, kad ieÅ¡kovams perduota namo techninės apskaitos knyga bei kiti dokumentai, susiję su sklypo bei namo eksploatacija (b. l. 13, t. 1). Å i aplinkybė patvirtina ieÅ¡kovų nuosekliÄ pozicijÄ , jog atsakovai sÄ moningai neperdavė namo statybos darbų žurnalo, nes Å¡io žurnalo įraÅ¡ai patvirtintų didesnio baigtumo namo pardavimÄ bei neteisingos turto kainos nurodymÄ pirkimo–pardavimo sutartyje, o kartu ir atsakovo vengimÄ sumokėti mokesčius, apskaičiuotus pagal realiÄ turto kainÄ .

Teismas sutinka su ieÅ¡kovų nuostatomis, jog jie nebuvo namo statytojai, jiems namo įgijimo metu nebuvo žinoma apie užbaigto namo įteisinimo procedÅ«ras, tarp Å¡alių tuo metu vyko normalus bendradarbiavimas, ieÅ¡kovai namo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu jau gyveno ginčo name, todėl ieÅ¡kovai pagrįstai nesureikÅ¡mino namo statybos dokumentų perdavimo procedÅ«ros bei pasirašė namo ir dokumentacijos perdavimo aktÄ . Taigi ta aplinkybė, jog byloje nėra pateiktas statybos darbų žurnalas, atsakovų atsikirtimų nepatvirtina.

Dėl to teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, gali padaryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovai įsigijo iÅ¡ atsakovų pirkimo–pardavimo sutartimi gyvenamÄ jį namÄ , kurio baigtumo laipsnis sudarė apie 79 procentus. Dėl namo kainos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metuIeÅ¡kovai byloje įrodinėja tai, kad jie už ginčo namÄ sumokėjo preliminariojoje sutartyje nurodytÄ kainÄ , tai yra 680 000 Lt. Teismas atsižvelgia į tai, kad 2007-03-08 Å¡alys sudarė preliminariÄ jÄ sutartį, kurioje yra nurodyta ieÅ¡kovams parduodamo turto kaina – 680 000 Lt (b. l. 113, t. 2).

Preliminarioji sutartis yra Å¡alių pasiraÅ¡yta, atsakovas nepateikė duomenų apie Å¡ios sutarties suklastojimÄ , todėl Å¡ia sutartimi galima vadovautis nustatant namo kainÄ pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu.Teismas įvertina ir tai, kad byloje nėra ginčo, jog namų statybos verslÄ (duomenys neskelbtini) vykdė atsakovas A. E. bei trečiasis asmuo S. V.. Akivaizdu, kad 2007-03-01 ieÅ¡kovė bei trečiasis asmuo S. V. sudarė preliminariÄ jÄ sutartį, kurioje nurodyta numatyto parduoti ieÅ¡kovams kito namo kaina 680 000 Lt.

Trečiasis asmuo S. V. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog 2007-03-01 sutartis buvo sudaryta, bet ji nebuvo įvykdyta. Å ių preliminariųjų sutarčių sudarymo aplinkybės patvirtina, jog ieÅ¡kovai iki pagrindinės sutarties sudarymo turėjo tikslÄ Ä¯sigyti (duomenys neskelbtini) iÅ¡ esmės užbaigtÄ gyvenamÄ jį namÄ su daline vidaus apdaila už 680 000 Lt. Teismas įvertina ir tai, kad tarp Å¡alių 2007-03-08 sudarytoje preliminariojoje sutartyje yra nurodyta atsiskaitymo už parduodamÄ turtÄ tvarka, tai yra 250 000 Lt daikto kainos sumokama per banko įstaigÄ .

Pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygos patvirtina preliminariosios sutarties įvykdymÄ , tai yra 250 000 Lt namo kainos ieÅ¡kovai sumokėjo atsakovams per banko įstaigÄ .Teismas įvertina ir tai, kad 2007-05-10 ieÅ¡kovai pardavė butÄ (duomenys neskelbtini), už 425 000 Lt. Taigi jeigu ieÅ¡kovai už perkamÄ namÄ atsakovams bÅ«tų sumokėję 250 000 Lt, tai ieÅ¡kovams nebuvo bÅ«tinumo 2007-07-24 sudaryti kredito sutartį ir gauti 650 000 Lt dydžio kreditÄ (b. l. 147–149, t. 2).Nurodytos bylos aplinkybės patvirtina, jog ieÅ¡kovai už ginčo namÄ sumokėjo preliminariojoje sutartyje nurodytÄ turto kainÄ , tai yra 680 000 Lt.

Teismas sutinka su ieÅ¡kovų nuostata, kad namo kaina pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta mažesnė atsakovų iniciatyva ir Å¡iai aplinkybei ieÅ¡kovai neteikė didesnės reikÅ¡mės, nes Å¡alys jau buvo įvykdžiusios preliminariÄ jÄ sutartį.Atsakovų nuostata, kad ieÅ¡kovai už perkamÄ turtÄ sumokėjo 250 000 Lt, yra atmestina, nes ieÅ¡kovai įsigijo iÅ¡ atsakovų iÅ¡ esmės užbaigtÄ pastatÄ ir turto kaina privalėjo atitikti realiÄ padėtį. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu nepaneigė 2007-03-08 preliminariosios sutarties nuostatų.Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatuoja, jog ieÅ¡kovai už ginčo namÄ sumokėjo                    680 000 Lt.

Dėl atsakomybės už namo statybos darbų defektus Ieškovai byloje įrodinėja tai, kad namo statybos defektai paaiškėjo ieškovams apsigyvenus ginčo name. Ieškovai byloje tvirtina, kad nekokybiškus statybos darbus, dėl kurių atsirado defektai, atliko atsakovai. Dėl to teismas byloje turi nustatyti, kokius statybos darbus ginčo name atliko ieškovai. Byloje yra pateikti duomenys apie ieškovų atliktus namo vidaus apdailos, aplinkos sutvarkymo darbus (b. l. 157–199, t. 3, b. l. 11–30, t. 4).

Tai patvirtina, kad ieškovai ginčo name svarbių statybos darbų neatliko, ieškovų lėšomis buvo užbaigti tik namo vidaus apdailos darbai siekiant patalpas įrengti pagal ieškovų individualius poreikius. Teismas įvertina ir tai, kad 2006-07-24 kadastrinių matavimų byloje yra užfiksuota, jog   2006-07-24 ginčo namas jau buvo pastatytas, name buvo įrengtos monolitinės grindys, tik neatlikta namo išorės apdaila, neuždėta stogo danga (b. l. 139, t. 1). 2007-04-16 UAB „OBER-HAUS“ turto apžiūrėjimo ir įvertinimo akte (b. l. 154, t.

1) patvirtinama apie tai, kad ginčo namas pastatytas tinkamai, namo statybos darbai iÅ¡ esmės užbaigti: pastatyto namo viduje yra įrengtos pertvaros, uždėta stogo danga, įstatyti langai, iÅ¡orinės durys, įrengtos betono grindys, iÅ¡tinkuotos vidaus sienos, name įvesta elektra. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovai pirkimo–pardavimo sutartimi iÅ¡ atsakovų įsigijo namÄ , kurio baigtumas sudarė 79 procentus. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovai įsigijo statinį, kurio statybos darbai buvo iÅ¡ esmės užbaigti, ir ieÅ¡kovams buvo likę pabaigti patalpų vidaus apdailos darbus, sutvarkyti namo aplinkÄ .Teismo paskirtos statybos darbų ekspertizės akte nurodyta, kad esminiai namo defektai yra tai, kad iÅ¡orinės sienos netinkamai izoliuotos, grunto drėgmė patenka į pastato vidų, pirmajame aukÅ¡te nusėdusios grindys, įtrÅ«kęs pertvarų mÅ«ras, sÄ rama virÅ¡ įėjimo durų, pamatų konstrukcijose neatlikti sandarinimo darbai, netinamai įrengtos lietaus nuvedimo, drenažo sistemos, grindų konstrukcijos neapsaugotos nuo drėgmės.2011-02-28 antstolio A.

S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyti ir kiti patalpų trÅ«kumai: patamsėjusi ir pažeista antrojo namo aukÅ¡to patalpos siena, lubos, matomos pÅ«slės, nelygi balkono danga (b. l. 32–70, t. 1). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad ieÅ¡kovų name yra paaiÅ¡kėję namo statybos defektai. Atsakovai neginčijo nei defektų kiekio, nei jų apimties. Dėl to teismas padaro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovų nurodyti namo statybos darbų defektai yra įrodyti.

Teismo paskirtos statybos darbų ekspertizės akte nurodyta, kad esminį defektÄ â€“ namo grindų nusėdimÄ â€“ galimai nulėmė kelios priežastys, tai yra netinkamas grindų įrengimas, neatlikti namo iÅ¡vadų, įvadų sandarinimo darbai, netinkamai įrengtos lietaus nuvedimo, drenažo sistemos, grindų konstrukcijos neapsaugotos nuo drėgmės. Teismo ekspertas patvirtino ir tai, kad namo defektus nulėmė namo statybos vykdymas pažeidžiant statybos reikalavimus ir nekokybiÅ¡ki statybos darbai buvo atlikti iki namo perdavimo ieÅ¡kovams.

Teismas nesutinka su atsakovų nuostatomis, jog teismo eksperto iÅ¡vados nėra aiÅ¡kios, kad ekspertas nenustatė pagrindinės defektų atsiradimo priežasties. Atsižvelgtina į tai, kad ekspertas, nurodydamas kelias defektų atsiradimo priežastis, teismo ekspertizei keliamų reikalavimų nepažeidė. Akivaizdu, kad teismo ekspertui nebuvo keliamas klausimas nustatyti pagrindinę defektų atsiradimo priežastį. Taigi ekspertas galėjo nurodyti ir keletÄ priežasčių, nulėmusių defektų atsiradimÄ .

Teismas įvertina aplinkybę, jog ginčas nagrinėjamoje byloje kilo ne iÅ¡ delikto, bet iÅ¡ sutarties (LR CK 6. 305 str.). Taigi byloje bÅ«tina nustatyti, ar ieÅ¡kovams buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas ir kokios daikto trÅ«kumų paÅ¡alinimo iÅ¡laidos (LR CK 6. 334 str. 1 d. 3 p.). Dėl to namo statytojo padarytų klaidų kiekis nėra įrodinėjimo dalykas Å¡ioje byloje. Defektų atsiradimo priežastys yra reikÅ¡mingos tik sprendžiant klausimÄ dėl defektų paÅ¡alinimo iÅ¡laidų dydžio.

Dėl to teismas konstatuoja, kad teismo ekspertizės iÅ¡vados yra aiÅ¡kios, jos patvirtina aplinkybę dėl namo su paslėptais statybos defektais perdavimo ieÅ¡kovams ir teismo eksperto iÅ¡vadomis galima vadovautis nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ (LR CPK 216 str.).Ä®vertinęs bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kinyje nurodyti statybos darbų defektai yra atsiradę dėl atsakovų netinkamai atliktų namo statybos darbų ir atsakovams tenka pareiga atlyginti defektų paÅ¡alinimo iÅ¡laidas (LR CK 6.333 str.).

 Dėl defektų paÅ¡alinimo iÅ¡laidųIeÅ¡kovai byloje įrodinėja tai, kad defektų paÅ¡alinimo iÅ¡laidos sudaro 271 854 Lt. IeÅ¡kovai defektų paÅ¡alinimo iÅ¡laidų dydį įrodinėja teismo paskirtos ekspertizės iÅ¡vadomis. Teismas, spręsdamas dėl defektų paÅ¡alinimo iÅ¡laidų dydžio, atsižvelgia į įstatymo nuostatas, jog parduodamas daiktas turi atitikti įprastai tokiems daiktams keliamus kokybės reikalavimus. Byloje tarp Å¡alių nebuvo ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovų nurodyti namo statybos defektai trukdo ieÅ¡kovams naudotis įsigytu namu ir defektai turi bÅ«ti paÅ¡alinti.Akivaizdu tai, kad byloje buvo paskirta statybos darbų ekspertizė, jÄ atliko specialių žinių turintis asmuo, ekspertas įpareigotas pateikti objektyvias ir pagrįstas iÅ¡vadas byloje (LR CPK 212 str.).Teismo ekspertizės akte yra nurodyta, kad trys iÅ¡ keturių statybos defektų atsiradimo priežasčių yra susijusios su perteklinio vandens patekimu į namo konstrukcijas bei į patalpų vidų.

Ekspertas teismo posėdyje patvirtino, jog ir ketvirta defektų atsiradimo priežastis, t. y. netinkamas namo grunto sutankinimas prieÅ¡ grindų įrengimÄ , yra susijusi su perteklinio vandens poveikiu. Tai yra nesant žalingo perteklinio vandens poveikio, netinkamai sutankintas gruntas nebÅ«tų nulėmęs tokio grindų nusėdimo laipsnio. Teismo ekspertas, spręsdamas dėl namo defektų paÅ¡alinimo iÅ¡laidų, iÅ¡vadose konstatavo, jog turi bÅ«ti apie namÄ iÅ¡kasamas gruntas, atliekama visų namo pamatų hidroizoliacija, turi bÅ«ti įrengti spraustiniai poliai ir Å¡ių darbų atlikimo iÅ¡laidos sudaro 106 499 Lt (b. l. 117, t. 6).

Ekspertas teismui paaiÅ¡kino, jog spraustinių polių įrengimas, namo pamatų hidroizoliacija padėtų sumažinti perteklinio vandens patekimÄ Ä¯ namo vidų. Eksperto įsitikinimu, atsakovas sÄ moningai pablogino namo pamatų bÅ«klę, nes vietoje techniniame projekte numatytų gręžtinių pamatų ginčo name įrengti pigesni ir mažiau patikimi juostiniai pamatai. Teismas, spręsdamas dėl bÅ«tinumo įrengti spraustinius polius, dėl pamatų hidroizoliacijos darbų atlikimo, atsižvelgia į tai, kad eksperto iÅ¡vados dėl Å¡ių darbų atlikimo nėra pakankamai pagrįstos.

Ekspertas teismo posėdyje pripažino, kad eksperto iÅ¡vadas dėl pamatų remonto darbų masto ir bÅ«do nulėmė eksperto turima praktinė patirtis. Ekspertas patvirtino, kad pamatų remonto bÅ«das gali bÅ«ti ir pigesnis, tikslesnei ekspertizės iÅ¡vadai pateikti bÅ«tina atlikti geologinius tyrimus, kurie iki Å¡iol nėra atlikti. Akivaizdu, kad byloje nepateikta įrodymų dėl to, jog ginčo name įrengti pamatai neatitinka norminių aktų reikalavimų. Byloje taip pat nepateikta įrodymų, kad namo iÅ¡orinės sienos trÅ«kinėtų ir bÅ«tų reikalinga spraustiniais poliais papildomai užtikrinti namo pamatų stabilumÄ .Teismas atsižvelgia į ieÅ¡kovo J.

V. paaiÅ¡kinimus teismui apie tai, jog ieÅ¡kovas įvertino bÅ«tinumÄ kuo greičiau nutraukti perteklinio vandens patekimÄ Ä¯ namo vidų ir dėl to buvo sudaryta rangos darbų sutartis su UAB „Gebos ekostatyba“. Atliktų darbų akte (b. l. 120–124, t.

2) nurodyta, kad UAB „Gebos ekostatyba“ atliko namo drenažo sistemos montavimo darbus, kanalizacijos įrengimo darbus, įrengė lietaus vandens nuvedimo sistemÄ , tvarkė namo pamatus, atliko jų hidroizoliacijÄ , atliko dalį cokolio Å¡iltinimo darbų, iÅ¡ardė ir vėl įrengė terasÄ . IeÅ¡kovas pripažino, kad UAB „Gebos ekostatyba“ atlikti darbai padėjo surinkti perteklinį vandenį, jį paÅ¡alinti iÅ¡ žemės sklypo, o tuo buvo nutrauktas ir žalingas perteklinio vandens poveikis pastato grindims.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes teismas konstatuoja, jog byloje nėra įrodytas bÅ«tinumas atlikti namo pamatų remonto darbus, kurių atlikimo kaina ekspertizės akte nurodyta 106 499 Lt (b. l. 117, t. 6). Teismas pripažįsta, jog UAB „Gebos ekostatyba“ ieÅ¡kovų sumokėtos lėšos, tai yra 33 640 Lt, buvo bÅ«tinos namo iÅ¡orėje nustatytiems defektams paÅ¡alinti ir jos priteistinos ieÅ¡kovams. Teismas įvertina ir tai, kad teismo ekspertas atskirai įvertino ardymo darbus ir nurodė jų bendrÄ vertę.

Akivaizdu, kad į ardymo darbų sÄ matÄ Ä¯traukti ardymo darbai, susiję su pamatų remontu, jų hidroizoliacija. Teismas konstatuoja, kad Å¡iuos darbus pagal bylos medžiagÄ jau yra atlikusi UAB „Gebos ekostatyba“. Todėl iÅ¡ ardymo darbų sÄ matos atimamos iÅ¡laidos, nurodytos ardymo darbų 10, 13–16 pozicijose (b. l. 116, t. 6). Å ių darbų vertė sudaro 1 515,95 Lt. Kadangi kiti ardymo darbai, nurodyti teismo eksperto iÅ¡vadoje, yra bÅ«tini, ieÅ¡kovams priteisiama 27 525,97 Lt ardymo darbams atlyginti (29 041,92 Lt – 1 515,95 Lt = 27 525,97 Lt).Teismas atsižvelgia į tai, kad UAB „Gebos ekostatyba“ atliko ir aplinkos darbus, kurie buvo bÅ«tini sklypui, terasai sutvarkyti po to, kai sklype buvo atlikti drenažo, lietaus nuvedimo sistemų, pamatų remonto darbai.

Taigi aplinkos sutvarkymo išlaidos, nurodytos ekspertizės akte, kurių vertė 9 544,47 Lt, nėra būtinos ir ieškovams nepriteisiamos. Teismas sutinka su teismo ekspertizės išvadomis, jog iki šiol nėra pašalinti defektai, susiję su nekokybiškai atliktais darbais namo viduje, tai yra defektai dėl grindų nusėdimo, šių defektų pašalinimo išlaidos 53 831,37 Lt, vidaus sienų defektai, pašalinimo išlaidos 16 790, 97 Lt, lubų sugadinimai, pašalinimo išlaidos 7 248,94, kiti darbai, pašalinimo išlaidos 1 716,19 Lt, bendra trūkumų pašalinimo vertė 79 587,47 Lt.Taigi ieškovams namo defektams pašalinti priteisiama 140 753,44 Lt (33 640 Lt +             27 525,97 Lt + 53 831,37 Lt + 16 790, 97 Lt + 7 248,94 + 1 716,19 Lt, LR CK 6. 334 str. 3 p.).Atsakovai atsikirtimuose nurodė, kad teismo ekspertizės išvadose nurodytos defektų pašalinimo išlaidos yra per didelės, atsakovų pateiti dokumentai patvirtina mažesnes defektų šalinimo išlaidas, tai yra 157 959 Lt.

Teismas su Å¡ia atsakovų nuostata nesutinka. Byloje yra pateikta lokalinė darbų sÄ mata, kuriÄ sudarė R. G. (b. l. 188–192, t. 2). Akivaizdu, kad teismui nebuvo pateikti R. G. kvalifikacijÄ patvirtinantys įrodymai. Teismas įvertina ir tai, kad atsakovų pateiktoje sÄ matoje nėra nurodytos darbo užmokesčio sÄ naudos. BÅ«tina įvertinti ir tai, kad R. G. nėra įspėtas dėl melagingos iÅ¡vados davimo, R. G. iÅ¡vada yra pateikta atsakovų iniciatyva, todėl negalima padaryti iÅ¡vados, kad atsakovų pateikti įrodymai apie mažesnes defektų Å¡alinimo iÅ¡laidas paneigia teismo ekspertizės iÅ¡vadas.Atsakovai atsikirtimuose nurodė ir tai, kad teismo ekspertizės iÅ¡vados yra pateiktos 2012 metais, Å¡iuo metu statybos darbų kainos yra pasikeitusios ir ekspertizės iÅ¡vadomis vadovautis negalima.

Teismas su Å¡ia atsakovų nuostata nesutinka. Akivaizdu tai, kad nuo teismo ekspertizės atlikimo yra praėjęs ilgesnis laikotarpis, bet Å¡i aplinkybė nepaneigia ekspertizės iÅ¡vadų pagrįstumo. IeÅ¡kovai pateikė teismui duomenis apie tai, kad defektų paÅ¡alinimo iÅ¡laidas apskaičiavus pagal Å¡iuo metu galiojančias kainas, darbų atlikimo iÅ¡laidos bÅ«tų didesnės ir sudarytų 294 224 Lt (b. l. 110, t. 6). Taigi teismo ekspertizės iÅ¡vadomis galima vadovautis priimant sprendimÄ Å¡ioje byloje.Atsakovai atsikirtimuose nurodo ir tai, kad teismas, nusprendęs tenkinti ieÅ¡kinį, turėtų nutraukti namo pirkimo–pardavimo sutartį ir grÄ Å¾inti namÄ atsakovams, o ieÅ¡kovams priteisti sutartyje nurodytÄ 250 000 Lt sumÄ .

Atsakovų įsitikinimu, toks ginčo iÅ¡sprendimo bÅ«das labiau atitiktų protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Su Å¡ia atsakovų nuostata teismas nesutinka. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovai už perkamÄ turtÄ sumokėjo ne 250 000 Lt, bet 680 000 Lt. Akivaizdu, kad atsakovai ieÅ¡kovams 680 000 Lt sumokėti nesutinka. Teismas įvertina ir tai, kad namo defektai yra esminiai, jiems paÅ¡alinti reikalingos didesnės lėšos, todėl teismo priteisiama ieÅ¡kovų nuostolių suma, tai yra 140 753,44 Lt, nėra per didelė lyginant jÄ su įsigyto turto kaina – 680 000 Lt.

Taigi ieÅ¡kovų pasirinktas teisių gynimo bÅ«das yra teisėtas.Dėl lėšų priteisimo eurais Kadangi nuo 2015-01-01 Lietuvoje įvestas naujas piniginis vienetas – euras, tikslinga lėšas ieÅ¡kovams priteisti eurais ir tai sudaro 40 765,01 Eur.Dėl ieÅ¡kinio senatiesAtsakovai byloje įrodinėjo tai, kad ieÅ¡kovai praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir dėl to ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. Teismas atsižvelgia į tai, kad 2014-12-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi yra konstatuota, jog ieÅ¡kovai ieÅ¡kinio senaties nepraleido.

Atsižvelgtina į tai, kad ieÅ¡kovams įsigyjant ginčo namÄ galiojo LR statybos įstatymo 36 str. ir jis numatė, jog paslėptiems statinio elementams nustatomas 10 metų garantinis terminas. IeÅ¡kovai paskutinę pretenzijÄ atsakovams pareiÅ¡kė 2011-01-25 (b. l. 118, t. 1), ieÅ¡kinys teisme gautas 2011-06-09. Tai patvirtina, jog ieÅ¡kinio senaties terminas pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl parduoto daikto trÅ«kumų nebuvo praleistas (LR CK 1.125 str.). Teismas nesutinka su tuo, kad ieÅ¡kinio senatis turi bÅ«ti skaičiuojama nuo pirmos pretenzijos pareiÅ¡kimo.

Akivaizdu, kad ieÅ¡kovai po trÅ«kumų paaiÅ¡kėjimo siekė ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, kreipėsi į atsakovus, į draudimo bendrovę. IeÅ¡kovai nuostolių dydį nustatė tik 2010-10-26 (b. l. 24, t. 1). Tai patvirtina, jog per ieÅ¡kovų nustatytÄ terminÄ , tai yra iki 2011-02-07, negavę atsakymo į pretenzijÄ , ieÅ¡kovai sužinojo apie jų teisių pažeidimÄ ir pagrįstai kreipėsi į teismÄ . Taigi ieÅ¡kinio senatis nėra praleista.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųIeÅ¡kovai byloje nurodė, kad jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos sudaro 10 337 Eur.

Bylos dokumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovai bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti sumokėjo 10 232,05 Eur. Teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovai nesumokėjo antstoliui 363 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimÄ (b. l. 134, t. 2), nes antstolio suraÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros duomenys ir antstolio kvito duomenys dėl lėšų sumokėjimo antstoliui nesutampa. Dėl to ieÅ¡kovų pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos sudaro 10 232,05 Eur. IeÅ¡kovai nurodo, kad jie atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti sumokėjo 3 790 Eur.

Kadangi teismas tenkina iÅ¡ esmės 1/2 dalį ieÅ¡kinio, ieÅ¡kovams priteisiama 1/2 dalis Å¡ių lėšų, tai yra 1 895 Eur (LR CPK 93, 98 str.). IeÅ¡kovų nurodytos atstovavimo iÅ¡laidos rekomenduojamų dydžių nevirÅ¡ija ir yra pagrįstos. Atsakovų pagrįstos atstovavimo iÅ¡laidos sudaro 1 752 Eur. 1/2 dalis Å¡ių lėšų sudaro 876 Eur. Atlikus įskaitymÄ , ieÅ¡kovams priteisiama 1 019 Eur atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti.IeÅ¡kovų iÅ¡laidos žyminiams mokesčiams sumokėti, antstolio paslaugoms atlyginti, ekspertizės, eksperto atvykimo iÅ¡laidoms atlyginti sudaro 6 442,05 Eur ir yra pagrįstos bylos medžiaga.

Taigi 1/2 dalį šių lėšų, tai yra 3 221 Eur, ieškovams privalo atlyginti atsakovai (LR CPK 93 str.). Byloje buvo išleista 39 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti. Šios lėšos valstybei priteisiamos iš šalių lygiomis dalimis, tai yra po 19,50 Eur (LR CPK 92 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 str., n u s p r e n d ž i a : ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti ieškovams J. V. ir N. M.- V. iš atsakovų A.

E., J. E. 40 765,01 Eur (140 753,44 Lt) nuostoliams atlyginti. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Priteisti ieÅ¡kovams J. V. ir N. M.-V. iÅ¡ atsakovų A. E., J. E. lygiomis dalimis 1 019 Eur atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti, 3 221 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovų J. V. ir N. M.-V. lygiomis dalimis 19,50 Eur dokumentų įteikimo iÅ¡laidoms atlyginti.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovų A. E., J. E. lygiomis dalimis 19,50 Eur dokumentų įteikimo iÅ¡laidoms atlyginti.SprendimÄ per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui padavus apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos teismui.

Teisėjas                                                                      Žydrūnas Bertašius