ccf7ac8e-c9b4-47cd-b5b9-d01ac392633b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?CivCivilinė byla Nr. 2YT-23920-819/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18381-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta MisiÅ«naitė-Bashir raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja D.

P., V. P. ir valstybės įmonė „Turto bankas“, atstovaujanti Lietuvos Respublikos interesus. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos senelis B. P. priėmė savo sutuoktinės G. J. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti. PareiÅ¡kime pareiÅ¡kėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos senelė G. J. P. (senelio B. P. sutuoktinė). Palikėja mirė bÅ«dama santuokoje, turėdama du vaikus – suinteresuotus asmenis D.

P. ir V. P.. Palikėja G. J. P. mirties dienÄ kartu su sutuoktiniu B. P. buvo sudariusi bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , kuriuo visÄ jai priklausantį turtÄ paliko sutuoktiniui. Bendruoju sutuoktinių testamentu G. J. P. ir B. P. visÄ bendrÄ turtÄ paliko vaikaitei A. K.. Paveldėjimo byla notaro biure po palikėjos G. J. P. mirties užvesta nebuvo, palikimo priėmimo faktų nėra. Senelis B. P., bÅ«damas palikėjos sutuoktinis, turėjo teisę po jos mirties atsiradusį palikimÄ paveldėti pagal bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , tačiau per įstatyme numatytÄ trijų mėnesių terminÄ , skaičiuojamÄ nuo palikimo atsiradimo momento, dėl palikimo priėmimo į notarÄ nesikreipė.

PareiÅ¡kėjos teigimu, atsiradusį palikimÄ jis po sutuoktinės mirties priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. Senelis B. P. savo valiÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po sutuoktinės G. J. P. mirties, pagal bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ iÅ¡reiÅ¡kė aktyviais veiksmais, kurie patvirtina palikimo priėmimÄ faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento: (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktinei B. P. liko gyventi ir iki mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), toliau naudojosi ir rÅ«pinosi visu palikėjai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, rÅ«pinosi bute esančiu turtu, mokėjo už butui teikiamas paslaugas (elektrÄ , vandenį, administravimÄ ir kt.), rÅ«pinosi žemės sklypu, jame esančiais pastatais, mokėjo mokesčius.

Visu po palikėjos G. J. P. mirties likusiu turtu B. P. naudojosi kaip savu. Valdydamas palikėjos G. J. P. paliktÄ nekilnojamÄ jį turtÄ kaip jam priklausantį, B. P. įgyvendino nuosavybės teises į paveldėtÄ turtÄ , atsiradusį po sutuoktinės mirties. Palikėjai G. J. P. taip pat priklausė bute ir gyvenamojo namo dalyje likę asmeninio naudojimo, apstatymo (televizorius, baldai ir kt.) ir apyvokos daiktai. Po palikėjos mirties B. P. ir toliau naudojosi Å¡iais palikėjos paliktais daiktais. Tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis nurodytomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, pareiÅ¡kėjos įsitikinimu, taip pat patvirtina, kad B.

P. aktyviai siekė įgyvendinti palikimo priėmimo teises. PareiÅ¡kėjos vertinimu, nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sÄ lygos tam, kad bÅ«tų nustatytas palikimo priėmimo faktas, nurodant, kad jis priimtas faktiÅ¡kai pradedant turtÄ valdyti, egzistuoja. Å io juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas pareiÅ¡kėjai reikalingas paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimui gauti.

Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimų nepateikė, pareiÅ¡kėjos nurodomų aplinkybių neginčijo. PareiÅ¡kimas tenkinamas. IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad G. J. P., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu G. J. P. buvo santuokoje su B. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), mirusiu (duomenys neskelbtini). Ji turėjo du vaikus – suinteresuotus asmenis D. P. ir V. P.. Santuoka su B. P. sudaryta (duomenys neskelbtini). G. J. P. mirus notarų biure pagal jos paskutinę gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), nebuvo pradėta paveldėjimo byla.

Testamentų registre nėra registruotų jos palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti faktų. IÅ¡ į bylÄ pateikto Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o, 2015 m. vasario 18 d. testamento nustatyta, kad palikėja G. J. P. kartu su savo sutuoktiniu B. P. 2015 m. vasario 18 d. sudarytu bendruoju sutuoktinių testamentu, patvirtintu Vilniaus miesto 42-ojo notaro biuro notarės Nijolės JokÅ«bauskienės, visÄ jai priklausantį turtÄ paliko sutuoktiniui B. P.. Be to, bendruoju sutuoktinių testamentu G. J. P. ir B.

P. visÄ bendrÄ turtÄ po pergyvenusio sutuoktinio mirties paliko pareiÅ¡kėjai vaikaitei A. K.. IÅ¡ byloje surinktų duomenų nustatyta, kad G. J. P. mirties dienÄ Nekilnojamojo turto registre jos vardu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 49177/210650 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 33/100 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), taip pat palikėjai kartu su sutuoktiniu B.

P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymÄ arba (ir) pagal testamentÄ . Paveldimi materialÅ«s dalykai ir nematerialÅ«s dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytÄ terminÄ teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad po G.

J. P. mirties įstatyminiai įpėdiniai į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, palikimo priėmimo faktas pagal palikėjos kartu su sutuoktiniu B. P. 2015 m. vasario 18 d. sudarytÄ testamentÄ taip pat nėra registruotas, registruotas tik B. P. palikimo priėmimo faktas - B. P. palikimÄ po jo mirties priėmė pareiÅ¡kėja (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys). PareiÅ¡kėja teigia, kad nepaisant to, kad B. P. į notarÄ dėl G. J. P. palikimo priėmimo po jos mirties nesikreipė, jis savo sutuoktinės palikimÄ priėmė, jos turtÄ po jos mirties pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti, ir šį faktÄ praÅ¡o teismo nustatyti, nes jis pareiÅ¡kėjai turi juridinę reikÅ¡mę.

Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimÄ , jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir jÄ ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Ä®vertinus tai, kad pareiÅ¡kėja, bÅ«dama testamentinė B. P. įpėdinė, siekia įforminti nuosavybės teisę į jo palikimÄ (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad praÅ¡omas nustatyti faktas, kad B.

P. priėmė savo sutuoktinės G. J. P. palikimÄ po jos mirties pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, pareiÅ¡kėjai turi juridinę reikÅ¡mę (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise.

Ar Å¡ie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡ veiksmų fakto ir jų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu svarbu ir tai, ar Å¡iuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Byloje nustatyta, kad G. J. P. mirties dienÄ palikėjai kartu su sutuoktiniu B. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, Nekilnojamojo turto registre G. J. P. vardu nuosavybės teisės taip pat buvo įregistruotos į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 49177/210650 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 33/100 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų, pareiÅ¡kėjos raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų taip pat nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), B. P. gyveno iki palikėjos mirties, nuo 2013 m. spalio 28 d. Å¡iame bute jis buvo deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Po G. J. P. mirties B. P. ir toliau gyveno bute, jį prižiÅ«rėjo, juo rÅ«pinosi kaip savo turtu, mokėjo visus mokesčius už butÄ iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) – pareiÅ¡kėjos pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad per tris mėnesius po G.

J. P. mirties B. P. mokėjo mokesčius už Å¡iam butui teikiamas paslaugas (ginčo dėl to byloje nėra). Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumÄ , B. P. pastovų gyvenimÄ minėtame bute nuo 2013 m. spalio 28 d iki G. J. P. mirties ir po to, iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini), suinteresuotiems asmenims nereiÅ¡kus prieÅ¡taravimų, teismas neturi pagrindo abejoti, kad B. P. atliko aktyvius veiksmus jo sutuoktinės G. J. P. palikimui priimti pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti nuo pat G. J. P. mirties momento (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Ä®vertinus tai, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tenkinamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas n u t a r i a: pareiÅ¡kėjos A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po G. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimÄ priėmė B.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. Å is faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtÄ , priklausiusį B. P., iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai A. K.. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Asta MisiÅ«naitė-Bashir