ccf70109-a74a-4d83-95bd-9d41e3df4e91 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-505-618/2022 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01226-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 30 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Å imanskienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mindata“ apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mindata“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka ir palÅ«kanų priteisimo, trečiasis asmuo E. U..

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mindata“ 1 759,02 Eur žalos atlyginimÄ , 6 proc. procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. lapkričio 13 d. Seesam Insurance AS Lietuvos filialas ir atsakovė sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria buvo apdrausta automobilio „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Transporto priemonė), valdytojo civilinė atsakomybė. 2019 m. rugsėjo 30 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu E. U., vairuodamas Transporto priemonę, atsitrenkė į transporto priemonę „Opel Tigra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininku, remiantis policijos pažyma, pripažintas Transporto priemonės vairuotojas E. U.. 2020 m. liepos 1 d. Estijos draudimo bendrovė Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikusi per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , buvo prijungta prie ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, t. y. ieÅ¡kovės. Prijungimo metu visos Seesam Insurance AS teisės ir pareigos perėjo ieÅ¡kovei, kuriai, kaip Transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikei, atsirado pareiga atlyginti 2019 m. rugsėjo 30 d. eismo įvykiu padarytÄ Å¾alÄ .

IeÅ¡kovė atliko žalos sureguliavimo procedÅ«ras ir iÅ¡mokėjo iÅ¡ viso 3 518,03 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

3. IeÅ¡kovė nurodė, kad žalos sureguliavimo metu nustatyta, jog Transporto priemonė buvo naudojama kroviniams pervežti, nors tokia draudimo rizika sudarant Sutartį ieÅ¡kovei nebuvo nurodyta. IeÅ¡kovės teigimu, įvykio metu buvo pažeistas Sutarties 1.5.6 punktas – individualiai aptarta sÄ lyga, jog Transporto priemonė Sutarties galiojimo laikotarpiu „nėra ir nebus naudojama siuntų/krovinių vežimui“. Atsakovė, sudarydama Sutartį, privalėjo informuoti ieÅ¡kovę apie aplinkybes, kurios yra esminės ieÅ¡kovei (draudikei) nustatant ir vertinant draudžiamos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės rizikas.

Atsakovė ginčo eismo įvykio metu vertėsi krovinių pervežimu Europos SÄ jungoje, bendradarbiavo importuojant ir eksportuojant produkcijÄ ir kt., tokiai veiklai naudojamos krovininės Transporto priemonės atsakovė tinkamai neapdraudė, t. y. drausdamasi nepasirinko rizikų, kurioms draudimo sutarties galiojimo metu bus naudojama Transporto priemonė. Atsakovė Sutarties sudarymo ir galiojimo metu nepranešė, kad Transporto priemonė bus naudojama kroviniams pervežti, pažeidė jai tenkančias sutartines prievoles.

IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovei tenka Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 22 straipsnio 2 dalyje, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – ir Taisyklės), 62 punkte bei Sutarties 1.5.7 punkte numatytos neigiamos teisinės pasekmės – grÄ Å¾inti 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimu nuspręsta ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti ieÅ¡kovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ iÅ¡ atsakovės UAB „Mindata“ 1 759,02 Eur žalos atlyginimÄ regreso tvarka, 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ 1 759,02 Eur sumÄ nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

5. Teismas nustatė, kad Å¡alys 2018 m. lapkričio 13 d. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 300 0975151, o ne Nr. 300 1121693, kaip nurodyta ieÅ¡kinyje, Å¡ia sutartimi 2018 m. lapkričio 18 d.–2019 m. lapkričio 17 d. laikotarpiu ieÅ¡kovė apdraudė atsakovės transporto priemonės – automobilio „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinę atsakomybę. Nustatyta, kad atsakovė UAB „Mindata“ pripažįsta faktÄ , jog ji žodiniu susitarimu, be raÅ¡ytinės panaudos sutarties perdavė trečiajam asmeniui E. U., kuris nebuvo UAB „Mindata“ darbuotojas, minėtÄ savo automobilį „Renault Master“, kuris 2019 m. rugsėjo 30 d. 17 val. 35 min. pateko į eismo įvykį.

Nustatyta, kad dėl vairuotojo E. U. kaltės įvyko transporto priemonių „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimas, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „Opel Tigra“.

6. Teismas nustatė, kad 2018 m. lapkričio 13 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, kuria ieÅ¡kovė apdraudė atsakovės ginčo transporto priemonę, 1.5.6 punkte numatyta sÄ lyga, jog transporto priemonė sutarties galiojimo laikotarpiu „nėra ir nebus naudojama siuntų/krovinių vežimui“, tačiau atsakovė transporto priemonę naudojo kroviniams vežti, o apie draudimo rizikos pasikeitimÄ neinformavo ieÅ¡kovės, dėl to atsakovei atsirado teisė reikalauti 50 proc. eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka, t. y. iÅ¡ viso 1 759,02 Eur.

Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių jos teiginius, jog atsakovė nenaudojo transporto priemonės nė vienai iÅ¡ Sutarties 1.5.6 punkte nurodytų veiklų, pagrindžiančių įrodymų. Teismas pripažino, kad eismo įvykio metu kilusi žala ir ieÅ¡kovės iÅ¡mokėta suma yra įrodytos. Konstatuota, kad nustatytos visos aplinkybės, jog atsakovė pažeidė esminę draudimo sutartyje nustatytÄ draudėjos pareigÄ â€“ draudimo sutarties galiojimo metu praneÅ¡ti apie padidėjusiÄ rizikÄ (krovinių vežimÄ ), todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl dalies iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, t. y. 1 759,02 Eur, priteisimo tenkintas.

Teismas atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir nurodė, jog nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo paskutinės draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo momento, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 3 d. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Mindata“ praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti atsakovei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas; apeliacinį skundÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 7.1. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė visų sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygų ir bylai iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingų aplinkybių. Atsakovė nurodo, kad prieÅ¡ Å¡alių 2018 m. lapkričio 13 d. sutarties sudarymÄ atsakovė pateikė ieÅ¡kovei ginčo transporto priemonės registracijos liudijimÄ , kuriame nurodyta, jog tai yra N1 klasės transporto priemonė, skirta kroviniams vežti. Iki Å¡io ginčo Å¡alys bendradarbiavo.

Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovei dar iki Sutarties pasiraÅ¡ymo buvo gerai žinoma apie atsakovės vykdomÄ krovinių pervežimo veiklÄ ir tai, kad jos N1 krovininės transporto priemonės naudojamos bÅ«tent nurodytai veiklai. IeÅ¡kovė nepareiÅ¡kė jokių praÅ¡ymų atsakovei suteikti papildomos informacijos. Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovė, kaip savo srities profesionalė, turinti patirties sudarant sutartis, žinodama aktualiÄ informacijÄ apie tai, kad atsakovė užsiima mokamu krovinių vežimu motorinėmis transporto priemonėmis, turėjo pagrindo numatyti, jog apdraudžiama ginčo transporto priemonė, kaip ir kitos ieÅ¡kovės draustos atsakovės krovininės transporto priemonės, bus naudojama bÅ«tent tokiai krovinių pervežimo veiklai vykdyti, todėl, dar prieÅ¡ sudarant sutartį, turėjo galimybę papildomai pasidomėti atsakovės vykdomos veiklos pobÅ«džiu ir įsitikinti sutartyje nurodytos draudimo rizikos pagrįstumu.

Atsakovės teigimu, pati ieÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių nelaikė duomenimis, lemiančiais pasikeitusiÄ draudimo rizikÄ Sutarties 1.5.6 punkto prasme. Atsakovės vertinimu, papildomos draudimo įmokos reikalavimas vien dėl to, kad pervežami kroviniai kliento, o ne savininko (draudėjo) interesais, prieÅ¡tarauja protingumo ir teisingumo principams, dėl to papildomos draudimo įmokos nesumokėjimas negali bÅ«ti laikomas draudimo sutarties pažeidimu ar netinkamu vykdymu ir draudikės reikalavimas grÄ Å¾inti dalį sumokėtos draudimo iÅ¡mokos taip pat laikytinas nepagrįstu.

Teigia, kad atsakovė jokios draudimo sutarties sudarymui svarbios informacijos nenuslėpė. Atsakovės veiksmai niekaip nepadidino draudžiamojo įvykio atsitikimo galimybės ar žalos dydžio, palyginti su rizika, apie kuriÄ ieÅ¡kovei buvo žinoma, todėl ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti, kad atsakovė grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtos sumos dalį. 7.2. IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės neįrodinėjo priežastinio ryÅ¡io tarp draudėjos pareigų pažeidimo (neveikimo) ir kilusios žalos, o pirmosios instancijos teismas Å¡io klausimo nesiaiÅ¡kino.

Atsakovė nurodo, kad nenustatytas padidėjusios draudimo rizikos (jeigu tokia bÅ«tų nustatyta) priežastinis ryÅ¡ys su įvykusiu eismo įvykiu – byloje nėra jokių leistinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad eismo įvykis įvyko bÅ«tent dėl to, kad atsakovė savo apdraustÄ krovininę ginčo transporto priemonę naudojo savo tiesioginei krovinių pervežimo veiklai. Atsakovės teigimu, eismo įvykis įvyko vairuotojui nebÅ«nant pakankamai dėmesingam ir atidžiam, iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka nepriklausė nuo to, apdrausta transporto priemone buvo vežamas ar nevežamas krovinys. 7.3.

Atsakovė nurodo, kad Sutarties 1.5.6 punkto c papunkčio formuluotė kelia pagrįstÄ abejonę dėl draudimo sutarties sÄ lygos aiÅ¡kumo ir nedviprasmiÅ¡kumo, kokiai veiklai transporto priemonė negali bÅ«ti naudojama. Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovė neužtikrino draudimo sutarties sÄ lygos aiÅ¡kumo ir nedviprasmiÅ¡kumo, todėl Å¡i draudimo sutarties sÄ lyga turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsakovės, kaip sÄ lygÄ priėmusios Å¡alies, naudai ir ieÅ¡kovės nenaudai. 7.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kokia apimtimi draudimo sutarties galiojimo metu draudėjos draudikei neva neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimÄ , palyginti su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėja atskleidė draudikei sudarant draudimo sutartį.

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ atsakovės priteisė maksimaliÄ ieÅ¡kovės iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dalį pagal Taisyklių 62.2 punktÄ . Atsakovės vertinimu, Transporto priemonės naudojimas vien tik draudėjos interesais, bet ne tokiai pačiai veiklai už atlygį iÅ¡ esmės nesusijęs su draudimo rizika. 7.5. Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovės reikalavimai dėl atlyginimo už pakaitinio automobilio nuomÄ nėra įrodyti, todėl teismas ieÅ¡kinio reikalavimų dalį dėl iÅ¡laidų už pakaitinį automobilį ir su tuo susijusių tvarkymo iÅ¡laidų bei mokesčių turėjo atmesti. 7.6.

IeÅ¡kovė su regresiniu reikalavimu į teismÄ kreipėsi 2021 m. rugpjūčio 20 d., pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, t. y. praleidusi vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl reikalavimo dalies grÄ Å¾inti dalį iÅ¡mokėtos 10 647,32 PLN (Lenkijos zlotų) (atitinka 2 390,56 Eur) draudimo iÅ¡mokos už sugadintÄ transporto priemonę, kuri buvo iÅ¡mokėta dar 2020 m. liepos 3 d. Atsakovė 2020 m. liepos 3 d. gavo ieÅ¡kovės pretenzijÄ dėl 1 199,81 Eur sumos, kildinamos iÅ¡ iÅ¡mokėtos minėtos draudimo iÅ¡mokos, grÄ Å¾inimo.

Net ir po to, kai atsakovė atsisakė grÄ Å¾inti draudimo iÅ¡mokos dalį, ieÅ¡kovė daugiau nei vienerius metus nepateikė reikalavimų teismui, taip praleido sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 7 dalis, 1.127 straipsnio 4 dalis). Atsakovė pažymi, kad vienerių metų ieÅ¡kinio senatis skaičiuotina kiekvienos iÅ¡mokos daliai nuo tos iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo (prievolės įvykdymo) momento. Atsakovės vertinimu, vien Å¡iuo pagrindu turėjo bÅ«ti atmesta ieÅ¡kinio reikalavimo dalis dėl 1 199,81 Eur draudimo iÅ¡mokos dalies grÄ Å¾inimo.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 8.1. IeÅ¡kovės įsitikinimu, atsakovė neteisingai ir netiksliai nurodo rizikÄ , apie kuriÄ ieÅ¡kovės Sutarties sudarymo metu neinformavo. IeÅ¡kovė nurodo, kad draudimo sutarties 1.5.6 punkte, be kita ko, nurodyta, jog transporto priemonė draudimo sutarties galiojimo metu nebus naudojama mokamam siuntų / krovinių pervežimui, t. y. draudikui (ieÅ¡kovei) prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį (prisiimant rizikÄ ) svarbu žinoti, ar transporto priemonė bus naudojama komercinei krovinių ar siuntų pervežimo veiklai.

Draudimo sutarties sudarymo metu ieškovei buvo žinoma, kad draudžiama transporto priemonė yra pritaikyta kroviniams vežti ir kad būtent kroviniams vežti ji ir bus naudojama sutarties galiojimo metu, tačiau, ieškovės teigimu, eismo įvykio rizika didele dalimi priklauso nuo transporto priemonės naudojimo intensyvumo, o transporto priemonės, kuriomis yra vykdoma komercinė krovinių pervežimo veikla, yra naudojamos daug intensyviau nei transporto priemonės, kurias įmonės naudoja kroviniams pervežti įmonės vidaus tikslais.

Draudikė rizikÄ dėl transporto priemonės naudojimo komerciniams tikslams draudimo sutarties sudarymo metu laikė svarbia, todėl ji nurodyta draudimo sutarties tekste. Å i sÄ lyga sutarties sudarymo metu buvo žinoma ir apeliantei. IeÅ¡kovė draudimo sutarties sudarymo metu nežinojo ir negalėjo žinoti, kokiam konkrečiam tikslui bus naudojama Transporto priemonė. IeÅ¡kovė nurodo, kad nors ieÅ¡kovei buvo žinoma, jog transporto priemonė, dėl kurios sudaroma draudimo sutartis, yra krovininė transporto priemonė, teisė pasirinkti, kokiÄ sutartį sudaryti, priklauso tik draudėjui (atsakovei).

Pažymi, kad teisės aktai nustato draudikui teisę susigrÄ Å¾inti dalį iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, jei draudėjas nesuteikė draudikui informacijos sutarties sudarymo metu arba vėliau nepranešė apie draudimo rizikos padidėjimÄ . 8.2. Nurodo, kad atsakovė neneigė Transporto priemonę draudimo sutarties galiojimo metu naudojusi mokamai krovinių pervežimo veiklai vykdyti. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais pagrįstų savo pozicijÄ , susijusiÄ su transporto priemonės panauda, naudojimo tikslu Sutarties galiojimo metu.

Sutarties 1.5.7 punkto nuostata, kaip ir visa sutartis, yra galiojanti ir nėra nuginčyta. Transporto priemonės vairuotojas eismo įvykį sukėlė transporto priemonę vairuodamas Lenkijoje, esant padidėjusiai eismo įvykio rizikai, apie kuriÄ ieÅ¡kovė nebuvo informuota, todėl, ieÅ¡kovės vertinimu, ji pagrįstai reikalauja dalies draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo iÅ¡ Sutartį pažeidusio asmens. 8.3. Tuo atveju, jei Sutarties sÄ lygos atsakovei buvo neaiÅ¡kios, atsakovė turėjo teisę ir pareigÄ pasitikslinti su brokeriu sutarties sÄ lygų reikÅ¡mę ir sudaryti sutartį tik tada, kai atsakovei buvo aiÅ¡ki jos prisiimamų pareigų ir įgyjamų teisių apimtis.

Pažymi, kad atsakovė yra juridinis asmuo, kuriam tokio tipo draudimo sutarčių sudarymas yra įprasta veikla. Teigia, kad ginčui aktuali Sutarties sÄ lyga, nurodanti, jog transporto priemonė sutarties galiojimo metu nebus naudojama mokamai krovinių pervežimo veiklai, Sutartyje iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai. Tai, kad Sutartyje nėra nurodytos iÅ¡imtys dėl vairuotojo amžiaus ir vairavimo stažo, niekaip neleidžia spręsti, kad mokama krovinių / siuntų pervežimo veikla neturi įtakos draudikei vertinant prisiimamÄ draudžiamojo įvykio kilimo rizikÄ . 8.4.

IeÅ¡kovė dėl priteistinos draudimo iÅ¡mokos dydžio nurodo, kad atsakovė Transporto priemonę rizikai, kuri nebuvo nurodyta sudarant Sutartį, naudojo viso sutarties galiojimo metu, tad nuolat pažeidinėjo draudimo sutartį, eismo įvykio rizika Sutarties galiojimo metu visuomet buvo aukÅ¡tesnė, nei vertino ieÅ¡kovė, sudarydama Sutartį. Kadangi draudimo sutartis yra fiduciarinė, tokia situacija laikytina Å¡iurkščiu sutarties pažeidimu. Pažymi, kad eismo įvykis įvyko atsakovei veiklÄ vykdant užsienyje, tokiu atveju didėja ne tik draudžiamojo įvykio kilimo rizika, bet ir draudžiamojo įvykio administravimo kaÅ¡tai, be to, atsakovė sutarties galiojimo, žalos ir regresinės bylos reguliavimo metu keitė savo pozicijÄ , klaidino ieÅ¡kovę.

Apeliantė nepaneigė ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų, pagrindžiančių draudimo iÅ¡mokos dydį. 8.5. IeÅ¡kovės teigimu, nagrinėjamoje byloje senaties terminas skaičiuotinas nuo to momento, kai draudikas (ieÅ¡kovė) visiÅ¡kai atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ . Paskutinė draudimo iÅ¡moka žalos byloje iÅ¡mokėta 2021 m. gruodžio 3 d., dėl to, ieÅ¡kovės vertinimu, ji į teismÄ kreipėsi nepraleidusi ieÅ¡kinio senaties termino. Teismas k o n s t a t u o j a: IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

10. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , atsakovės apeliaciniame skunde pateiktÄ praÅ¡ymÄ apeliacinį skundÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321, 322 straipsniai). Bylos faktinės aplinkybės 11. Byloje ginčas kilo dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo ir ieÅ¡kovės, kaip draudikės, teisės reikalauti iÅ¡ atsakovės, kaip draudėjos, grÄ Å¾inti 50 proc. iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydžio sumÄ .

12. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad tarp draudiko Seesam Insurance AS Lietuvos filialo ir draudėjos UAB „Mindata“ 2018 m. lapkričio 13 d. sudaryta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 300 0975151. Šia sutartimi laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 18 d. iki 2019 m. lapkričio 17 d. draudikas apdraudė atsakovės transporto priemonės – automobilio „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinę atsakomybę.

Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. 17 val. 35 min. įvyko eismo įvykis, jo metu dėl vairuotojo E. U. kaltės įvyko transporto priemonių „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidÅ«rimas, buvo apgadinta transporto priemonė „Opel Tigra“. Estijos draudimo bendrovę Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikusiÄ per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , 2020 m. liepos 1 d. prijungus prie ieÅ¡kovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir visoms Seesam Insurance AS teisėms ir pareigoms perėjus ieÅ¡kovei, Å¡iai, kaip draudikei, atsirado pareiga atlyginti 2019 m. rugsėjo 30 d. eismo įvykiu padarytÄ Å¾alÄ .

IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad, kompensuodama eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ dėl minėto automobilio „Opel Tigra“ apgadinimo, 2020 m. liepos 3 d. iÅ¡mokėjo 10 647,32 PLN (2 461,30 Eur) ir 2020 m. spalio 2 d. iÅ¡mokėjo 1 485,22 PLN (335,84 Eur) draudimo sumÄ partneriui „Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S.A.“, taip pat 2021 m. gruodžio 3 d. iÅ¡mokėjo 3 697,42 PLN (825,46 Eur) sumÄ Lenkijos transporto priemonių draudikui biurui, kompensuodama pakaitinės transporto priemonės iÅ¡laidas ir teisinio atstovavimo iÅ¡laidas.

Dėl ieÅ¡kinio senaties 13. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas daliai ieÅ¡kovės reikalavimo turėjo taikyti ieÅ¡kinio senatį ir vien Å¡iuo pagrindu turėjo ieÅ¡kinio dalį dėl reikalavimo grÄ Å¾inti 1 199,81 Eur draudimo iÅ¡mokos dalį atmesti. Å iÄ pozicijÄ apeliantė grindžia motyvais, kad ieÅ¡kovė su regresiniu reikalavimu į teismÄ kreipėsi praleidusi vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl reikalavimo gražinti dalį 10 647,32 PLN (atitiko 2 461,30 Eur) iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos už sugadintÄ transporto priemonę, kuri buvo iÅ¡mokėta dar 2020 m. liepos 3 d.

14. CK 1.125 straipsnio 7 dalis nustato, kad reikalavimams, atsirandantiems iÅ¡ draudimo teisinių santykių, taikomas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ ; Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis nustato Å¡is kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

CK 1.127 straipsnio 4 dalis nustato, kad iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Å i norma taikoma ir tais atvejais, kai draudikas reiÅ¡kia regresinį reikalavimÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apsidraudusiam asmeniui (draudėjui). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl pagrindinės prievolės įvykdymo momento draudiko reikalavimo atveju, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžia regresiniam draudiko reikalavimui į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apsidraudusį asmenį (draudėjÄ ) laikomas pagrindinės prievolės įvykdymo – visos draudimo iÅ¡mokos (paskutinės jos dalies) sumokėjimo nukentėjusiam asmeniui (ar trečiajam asmeniui, padengusiam nukentėjusiajam visÄ Å¾alÄ ar jos dalį) ar draudiko korespondentui, jeigu prievolę nukentėjusiam asmeniui įvykdė draudiko patikėtinis kitoje valstybėje, – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑298‑1075/2021, 27 punktas; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑165-686/2017, 27 punktas).

Kartu kasacinis teismas pažymėjo, kad toks aiÅ¡kinimas neužkerta kelio draudimo iÅ¡mokÄ sumokėjusiam draudikui reikÅ¡ti atgręžtinio reikalavimo po kiekvienos jos dalies sumokėjimo, tačiau to daryti jo neįpareigoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017, 27 punktas).

15. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi 2021 m. rugpjūčio 20 d. Byloje raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo trimis dalimis: 2020 m. liepos 1 d. atlikto mokėjimo pagrindu (lėšos pervestos gavėjui 2020 m. liepos 3 d.) iÅ¡mokėta 10 647,32 PLN (2 461,30 Eur) ir 2020 m. rugsėjo 30 d. atlikto mokėjimo pagrindu (lėšos pervestos gavėjui 2020 m. spalio 2 d.) iÅ¡mokėta 1 485,22 PLN (335,84 Eur) partneriui „Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S.A.“, taip pat 2021 m. gruodžio 1 d. atlikto mokėjimo pagrindu (lėšos pervestos gavėjui 2021 m. gruodžio 3 d.) iÅ¡mokėta 3 697,42 PLN (825,46 Eur) suma Lenkijos transporto priemonių draudikui biurui.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovė 2020 m. liepos 3 d. gavo ieÅ¡kovės pretenzijÄ dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dalies – 1 199,81 Eur sumos – grÄ Å¾inimo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl Å¡ios reikalavimo dalies praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas. Pažymėtina, kad po to ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo dar dvi iÅ¡mokas eismo įvykio metu atsiradusiai žalai atlyginti. Atsižvelgiant į CK 1.127 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo paskutinės draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo momento.

IeÅ¡kovė eismo įvykio metu atsiradusiai žalai atlyginti paskutinę draudimo iÅ¡mokos dalį iÅ¡mokėjo 2021 m. gruodžio 3 d. Net vertinant ieÅ¡kovės paskutinės partneriui „Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S.A“ iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dalies iÅ¡mokėjimo momentÄ (2020 m. spalio 2 d.) nėra pagrindo konstatuoti, kad praleistas CK 1.125 straipsnio 7 dalis ieÅ¡kinio senaties terminas. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Dėl ginčo esmės 17. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Mindata“ laikosi pozicijos, kad ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti, jog atsakovė grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dalį. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovė pažeidė esminę draudimo sutartyje nustatytÄ draudėjo pareigÄ â€“ draudimo sutarties galiojimo metu praneÅ¡ti apie padidėjusiÄ rizikÄ (krovinių vežimÄ ), nenustatė visų sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygų ir kitų bylai iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingų aplinkybių, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias draudėjo pareigÄ praneÅ¡ti apie draudimo rizikos laipsnio pokyčius.

Apeliantė teigia, kad draudimo sutarties galiojimo metu draudimo rizika nepasikeitė, o atsakovė nenuslėpė jokios draudimo sutarčiai sudaryti svarbios informacijos apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei bei galimų nuostolių dydžiui, t. y. draudimo rizikai.

18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatytos bÅ«tinosios sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų ir kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Sutartinės civilinės atsakomybės atveju skolininko kaltė yra preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Procesinė pareiga paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ bei įrodyti kaltės nebuvimÄ tenka atsakovei (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Kitas sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygas turi įrodyti asmuo, pareiÅ¡kęs reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo (t. y. ieÅ¡kovė) (CPK 12, 178 straipsniai).

19. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis yra rizikos sandoris. Draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, turi įvertinti draudimo rizikÄ . CK 6.993 straipsnio 1 dalis numato, kad, prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visÄ Å¾inomÄ informacijÄ apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir Å¡io įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi bÅ«ti žinomos draudikui.

Taigi, nustatydamas draudimo rizikÄ , draudikas vertina draudėjo pateiktÄ informacijÄ , nes faktai, kuriais remiantis gali bÅ«ti nustatyta draudimo rizika, paprastai bÅ«na žinomi tik draudėjui. Draudėjo pateikta informacija gali lemti draudimo sutarties sÄ lygas, tarp jų ir draudimo įmokos dydį. Draudėjas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo rizikÄ draudikui, todėl abi sandorio Å¡alys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač jÄ vykdydamos.

CK 6.1010 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutarties galiojimo metu iÅ¡ esmės pasikeičia draudimo sutartyje numatytos aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika, apie tai draudėjas privalo praneÅ¡ti draudikui tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus jis sužino. Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimÄ , suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėjÄ reikalauti trečiajam asmeniui iÅ¡mokėtų sumų (TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalis).

20. TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį; draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytÄ Å½alos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ . Atsižvelgiant į šį reglamentavimÄ , draudikas įgyja teisę iÅ¡ draudėjo reikalauti grÄ Å¾inti trečiajam asmeniui iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dalį, jei draudėjas pažeidžia draudimo sutartyje nustatytas pareigas.

21. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 62 punkte numatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtos sumos dalį. Taisyklių 62.1 papunktis numato, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, jog draudėjas grÄ Å¾intų iki 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, – jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbiÄ informacijÄ apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtakÄ draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir Å¡io įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo praÅ¡omos teisingos informacijos.

Taisyklių 62.2 papunktis numato, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, jog draudėjas grÄ Å¾intų iki 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

22. Å alių sudarytos Sutarties 1.5.7 papunktyje numatyta, kad jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo praneÅ¡imas turi bÅ«ti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusiÄ draudimo rizikÄ . Jei draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai rizikai (tai yra pasikeitus bet kuriai Sutarties 1.5.6 numatytai aplinkybei) draudikas nebuvo informuotas, draudikas turi teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti iki 50 proc. dėl draudžiamojo įvykio padarytos žalos iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos. Taigi nustatyta, kad ir Å¡alių sudarytoje Sutartyje buvo numatyta sÄ lyga, jog draudėjo bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti draudėjui neigiamus padarinius.

23. Apeliantė teigia, kad ieÅ¡kovei buvo žinoma apie atsakovės vykdomÄ krovinių pervežimo veiklÄ ir kad jos N1 krovininės transporto priemonės naudojamos bÅ«tent kroviniams pervežti. Apeliantė nurodo, kad prieÅ¡ 2018 m. lapkričio 13 d. sutarties sudarymÄ atsakovė pateikė ieÅ¡kovei ginčo transporto priemonės registracijos liudijimÄ , kuriame aiÅ¡kiai nurodyta, jog tai yra N1 klasės transporto priemonė, skirta kroviniams vežti. IÅ¡ ieÅ¡kovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ matyti, kad ieÅ¡kovė neginčija aplinkybės, jog draudimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovei buvo žinoma, jog apdraudžiama transporto priemonė yra pritaikyta kroviniams vežti ir kad ji sutarties galiojimo metu bus naudojama kroviniams vežti, tačiau ieÅ¡kovė teigia, kad draudimo sutarties sudarymo metu draudikė laikė svarbia rizikÄ dėl transporto priemonės naudojimo komerciniams tikslams, todėl tokia sÄ lyga yra nurodyta draudimo sutarties tekste, o ieÅ¡kovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kokiam konkrečiam tikslui bus naudojama ginčo transporto priemonė.

24. Å alių sudarytos Sutarties 1.5.6 papunktyje buvo numatyta sÄ lyga, kad draudimo rizika yra įvertinta ir įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į transporto registracijos duomenis, į tai, kad transporto priemonė yra skirta eismui deÅ¡iniÄ ja kelio puse ir (ar) turi vairÄ kairėje pusėje, taip pat atsižvelgiant į tai, kad draudėjas (ar jo atstovas) prieÅ¡ sudarant sutartį informavo draudikÄ , jog transporto priemonė draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu nėra ir nebus naudojama (nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonę nurodytomis aplinkybėmis naudoja jos savininkas, ar kitas valdytojas), be kitų iÅ¡vardytų sÄ lygų, ir c papunktyje nurodytai veiklai – „nuomai / mokamam keleivių pervežimui, siuntų / krovinių vežimui“.

Sutarties 1.5.6 papunktyje taip pat pažymėta, kad bet kurios Å¡ame papunktyje nurodytų aplinkybių pasikeitimas turi esminę įtakÄ draudimo rizikai. IÅ¡ to matyti, kad draudimo rizika įvertinta ir draudimo įmoka apskaičiuota, atsižvelgiant ir į tai, kad Sutarties galiojimo laikotarpiu apdraudžiama transporto priemonė nėra ir nebus naudojama atsižvelgiant ir į Sutarties 1.5.6 papunktyje nurodytas sÄ lygas, kaip turinčias įtakos draudimo rizikos laipsniui.

25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovės nurodytu argumentu, kad vieÅ¡ai prieinama informacija apie atsakovės vykdomÄ veiklÄ nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ dėl visų atsakovės valdomų transporto priemonių naudojimo paskirties. Vien registruota transporto priemonės paskirtis (kroviniams vežti) nepatvirtina konkrečios transporto priemonės naudojimo tikslo atsakovės veikloje, t. y. ar transporto priemonė naudojama atsakovės įmonės vidaus veikloje, ar komerciniam krovinių pervežimui už atlygį, kadangi tokios aplinkybės paprastai bÅ«na žinomos tik draudėjai.

26. Apeliantės teigimu, egzistuoja pagrįstos abejonės dėl Sutarties 1.5.6 papunkčio sÄ lygos aiÅ¡kumo ir nedviprasmiÅ¡kumo, dėl to Å¡i draudimo sutarties sÄ lyga turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama atsakovės, kaip sÄ lygÄ priėmusios Å¡alies, naudai ir ieÅ¡kovės nenaudai. Vertinant nurodytus apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme nurodytos sÄ lygos neginčijo, nurodyta sutartinė sÄ lyga yra galiojanti ir nenuginčyta (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

27. Sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles reglamentuojančio CK 6.193 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai; aiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu; jeigu Å¡alių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys. Pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai; visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai.

28. Nagrinėjamu atveju svarbia aplinkybe pripažintina ir tai, jog atsakovė yra verslÄ vystantis juridinis asmuo, kaip nurodo pati atsakovė, ne vienerius metus (apie 9 metus) užsiimanti savo vykdoma krovinių pervežimo keliais veikla. Be to, apeliantė nurodo, kad ir iki Å¡io kilusio ginčo Å¡alys bendradarbiavo, atsakovė nemaÅ¾Ä dalį savo krovininių transporto priemonių drausdavosi ieÅ¡kovės bendrovėje. Taigi, atsakovei draudimo sutarčių sudarymas atsakovės veikloje naudojamoms transporto priemonėms apdrausti nebuvo vienkartinio pobÅ«džio.

Transporto priemonės naudojimas komerciniais tikslais lemia pelno siekimÄ , todėl asmuo, vykdydamas savo veiklÄ , turi įsivertinti ir tokios veiklos rizikas. IÅ¡ atsakovės apeliacinio skundo argumentų matyti, kad atsakovei yra žinoma, jog tam tikros aplinkybės gali turėti įtakos draudimo rizikai, dėl to su tuo susijusios sÄ lygos gali bÅ«ti įtrauktos į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Å alių sudarytos Sutarties 1.5.6 punkte iÅ¡vardyta ne viena sÄ lyga, kuriose nurodoma, kokiomis aplinkybėmis transporto priemonė draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu nėra ir nebus naudojama (nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonę nurodytomis aplinkybėmis naudoja jos savininkas, ar kitas valdytojas).

Atsižvelgiant į Sutarties 1.5.6 papunkčio sÄ lygos formuluotę, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė, kaip draudikė, be kitų sÄ lygų, aplinkybę dėl mokamo krovinių vežimo vertino kaip turinčiÄ esminės įtakos draudimo rizikai ir tokia sÄ lyga aiÅ¡kiai įtraukta į Sutartį. Atsakovė, sudarydama Sutartį, su tokia sutartine sÄ lyga sutiko. Esant nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad ieÅ¡kovė negali remtis Å¡alių sudarytos Sutarties 1.5.6 sÄ lyga ir jos pažeidimu.

29. Atsakovė neneigė, jog jai priklausanti Transporto priemonė Sutarties galiojimo laikotarpiu buvo naudojama mokamam krovinių vežimui. Byloje nustatyta, kad Sutartis buvo sudaryta neapdraudus tokios papildomos rizikos ir atsakovė neįvykdė sutartinės pareigos informuoti draudikę apie pasikeitusiÄ ir padidėjusiÄ draudimo rizikÄ .

30. Apeliantė teigia, kad papildomos draudimo įmokos nesumokėjimas negali bÅ«ti laikomas draudimo sutarties pažeidimu ar netinkamu vykdymu, kadangi, apeliantės vertinimu, papildomos draudimo įmokos reikalavimas vien dėl to, kad krovinine transporto priemone pervežami kroviniai kliento, o ne savininko (draudėjo) interesais, prieÅ¡tarauja protingumo ir teisingumo principams. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikė nebuvo informuota, buvo nedidelis. Vertinant apeliantės argumentus pažymėtina, kad aplinkybė dėl komercinio (mokamo) krovinių vežimo buvo įtraukta į Å¡alių sudarytÄ draudimo sutartį, kaip turinti esminės įtakos draudimo rizikai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, kad transporto priemonės naudojimo intensyvumas turi įtakos eismo įvykio rizikai. Sutiktina su ieÅ¡kovės argumentais, kad transporto priemonės, kuriomis yra vykdoma komercinė krovinių pervežimo veikla, yra naudojamos daug intensyviau (intensyviai dalyvauja eisme, transporto priemonė iÅ¡ esmės yra naudojama visÄ darbo dienos laikÄ , eksploatuojama užsienyje ir pan.) nei transporto priemonės, kurias įmonės naudoja kroviniams pervežti įmonės vidaus tikslais (įprastai kroviniai įmonės vidaus tikslais vežami mažiau intensyviai, žinomais marÅ¡rutais ir kt.).

Taigi yra pagrindas vertinti, kad, naudojant transporto priemonę mokamam krovinių vežimui, gerokai padidėja eismo įvykio rizika.

31. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino priežastinio ryÅ¡io tarp draudėjo pareigų pažeidimo (neveikimo) ir kilusios žalos. Apeliantės vertinimu, nėra priežastinio ryÅ¡io tarp padidėjusios draudimo rizikos ir eismo įvykio. Vertinant apeliantės argumentus, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog eismo įvykis įvyko bÅ«tent dėl to, kad atsakovė savo apdraustÄ krovininę transporto priemonę naudojo savo tiesioginei krovinių pervežimo veiklai, visų pirma, įvertintina tai, kad nors atsakovės atstovas teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme nurodė, jog konkretaus eismo įvykio metu nebuvo vykdomas mokamas krovinių vežimas, tačiau patvirtino, kad Sutarties galiojimo metu Transporto priemonė buvo panaudojama mokamam krovinių vežimui.

Atsakovės Transporto priemonė į eismo įvykį pateko užsienio valstybėje (Lenkijoje). IÅ¡ byloje esančio praneÅ¡imo draudikei apie draudžiamÄ jį įvykį duomenų matyti, kad įvykio apraÅ¡yme Transporto priemonę vairavęs trečiasis asmuo E. U. nurodytas kaip UAB „Mindata“ vairuotojas, tačiau ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus regresinį reikalavimÄ atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad E. U. vairavo pasiskolintÄ ginčo transporto priemonę, taip pat nurodė, kad atsakovė ir faktinis valdytojas E. U. nenaudojo transporto priemonės nė vienai iÅ¡ Sutarties 1.5.6 papunktyje nurodytų veiklų.

Nors apeliantė teigia, kad apdrausta transporto priemonė 2019 m. rugsėjo 30 d. eismo įvykio metu nebuvo naudojama mokamam krovinio pervežimui kliento interesais, o eismo įvykio kaltininkas trečiasis asmuo E. U. nebuvo draudėjos darbuotojas, nevykdė mokamo krovinių pervežimo kliento naudai ir naudojosi atsakovės krovinine transporto priemone žodinės panaudos pagrindu asmeniniu tikslu (vyko į LenkijÄ dėl pigesnių prekių), tačiau atsakovė į bylÄ nepateikė jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

Atsakovei byloje iÅ¡ esmės neginčijus aplinkybės, jog po Sutarties sudarymo apdrausta Transporto priemonė buvo naudojama komercinei krovinių vežimo veiklai, atsakovė nepagrindė, kad eismo įvykio metu Transporto priemone nebuvo vykdoma bÅ«tent tokia veikla, neįrodė, kad Transporto priemonė buvo perduota trečiajam asmeniui asmeniniams poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad esant nurodytų aplinkybių visumai pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino esant priežastinį ryšį, kaip civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygÄ .

32. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ atsakovės priteisė maksimaliÄ ieÅ¡kovės iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dalį pagal Taisyklių 62.2 punktÄ . Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad draudikė, sudarydama su atsakove Sutartį žinomomis ir nenuginčytomis sÄ lygomis ir nustatydama atitinkamÄ draudimo įmokÄ , įvertino draudimo rizikÄ , tikėdamasi, kad atsakovė laikysis bendradarbiavimo pareigos.

Vertintina, kad Sutarties galiojimo metu draudikei (ieÅ¡kovei) draudėjos (atsakovės) neatskleista aplinkybė (Sutartyje įvardyta kaip turinti esminės įtakos draudimo rizikai) dėl rizikos, kuria Sutarties galiojimo metu bus naudojama Transporto priemonė, nulėmė draudimo rizikos padidėjimÄ , palyginti su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėja atskleidė draudikei sudarant Sutartį. Kadangi atsakovė netinkamai vykdė Å¡alių sutartinius įsipareigojimus ir bendradarbiavimo pareigÄ dėl informacijos pateikimo, dėl to jai kyla teisės aktuose (TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalis, Taisyklių 62.2 punktas) ir Å¡alių sudarytoje Sutartyje (Sutarties 1.5.7 punktas) numatytos neigiamos pasekmės – prievolė grÄ Å¾inti draudikei dalį iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas dėl Transporto priemonės naudojimo pobūdžio, apie kurį draudikė nebuvo informuota, nagrinėjamu atveju buvo didelis, todėl apeliantės argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovei iš atsakovės priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma (50 proc. draudimo išmokos) yra per didelė ar nepagrįsta.

33. Apeliantė taip pat teigia, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio ir patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai dėl atlyginimo už pakaitinio automobilio nuomÄ nėra įrodyti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus (CPK 185 straipsnis).

34. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai; jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų Lenkijos transporto priemonių draudikų biuro 2021 m. rugsėjo 28 d. ir 2021 m. lapkričio 26 d. raÅ¡tų dėl eismo įvykio Lenkijoje 2019 m. rugsėjo 30 d. duomenų nustatyta, kad dėl eismo įvykio Lenkijos transporto priemonių draudikų biurui teisme buvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl kompensacijos už automobilio nuomÄ , buvo sudaryta sutartis su ieÅ¡kinio reikalavimÄ pareiÅ¡kusiu asmeniu ir Lenkijos transporto priemonių draudikų biuras pareiÅ¡kė reikalavimÄ ieÅ¡kovei iÅ¡mokėti kompensacijÄ â€“ 3 697,42 PLN (atitiko 825,46 Eur);

į nurodytÄ sumÄ Ä¯traukta žalos suma – 2 200 PLN, iÅ¡laidos – 1 167,42 PLN ir tvarkymo mokestis (15 proc.) – 330 PLN. IeÅ¡kovė Lenkijos transporto priemonių draudikų biurui 2021 m. gruodžio 3 d. iÅ¡mokėjo 3 697,42 PLN (atitiko 825,46 Eur) iÅ¡mokÄ . Nors apeliantė teigia, kad neaiÅ¡ku, kokiÄ reikalavimo teisę turėjo ieÅ¡kovas ir dėl kokių priežasčių jo reikalauta 1 503 PLN suma iÅ¡augo net iki 3 697,42 PLN dydžio iÅ¡mokos, tačiau įvertintina, kad nurodyti duomenys byloje yra pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais.

Lenkijos transporto priemonių draudikų biuro 2021 m. rugsėjo 28 d. raÅ¡to duomenys, jog buvo pareikÅ¡tas reikalavimas ne tik dėl 1 503 PLN sumos, bet ir dėl palÅ«kanų, kaip kompensacijos už automobilio nuomÄ , taip pat Lenkijos transporto priemonių draudikų biuro 2021 m. lapkričio 26 d. raÅ¡to duomenys apie ieÅ¡kovei pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ iÅ¡mokėti kompensacijÄ sudarančias sumas patvirtina, kad nurodytos Lenkijos transporto priemonių draudikų biuro žalos atlyginimo ir teisinio atstovavimo iÅ¡laidos yra susijusios su eismo įvykio pasekmėmis.

Nors apeliantė teigia, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie tai, koks buvo realus pakaitinio automobilio poreikis, kokį laikotarpį ir už kokį įkainį toks automobilis buvo iÅ¡nuomotas, tačiau nustatyta, kad ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė duomenis, pagrindžiančius ieÅ¡kovės teiginius, jog eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui žala dėl jo transporto priemonei padarytų nuostolių buvo atlyginta 2019 m. spalio 30 d., t. y. praėjus mėnesiui nuo eismo įvykio, taip pat pateikė informacijÄ apie vidutines transporto priemonių nuomos kainas.

Atsakovė nenuginčijo ieškovės išmokėtos draudimo išmokos dydį pagrindžiančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovė įrodė ieškiniu prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 176–178, 185 straipsniai).

35. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visos sÄ lygos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai, 6.256 straipsnis). Atsakovė nepaneigė savo kaltės dėl atsiradusios žalos (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje esančių įrodymų visumÄ ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kovės atsakovei pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimus.

Dėl bylos procesinės baigties 36. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo teisius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , dėl to jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 37. Atsakovės apeliacinį skundÄ atmetus, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos. IeÅ¡kovė iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė duomenų, kad rengdama atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų, dėl to jų paskirstymo klausimas nespręstinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas n u t a r i a : Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėja Larisa Šimanskienė