AS-602-420-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-420/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02839-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 81

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) pripažinti, kad atsakovas – Vilniaus rajono policijos komisariatas nepagrįstai vilkina duomenų ir/ar informacijos pagal pareiškėjo 2010 m. birželio 17 d. ir 2010 m. liepos 27 d. prašymus pateikimą ir įpareigoti atsakovą juose prašomus duomenis ir/ar informaciją pateikti per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Vilniaus rajono policijos komisariato, 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už neteisėtus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Vilniaus rajono policijos komisariato veiksmus.

Pareiškėjas 2012 m. balandžio 19 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame patikslino skundo pagrindą, taip pat prašė į teismo posėdį iškviesti ir apklausti liudytojus bei pateikė dokumentų kopijas bei originalus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi, be kita ko, nutarė: 1) priimti pareiškėjo S. G. 2012 m. balandžio 19 d.; 2) netenkinti pareiškėjo prašymo apklausti liudytojus; 3) grąžinti pareiškėjui pateiktą segtuvą su dokumentų originalais ir dokumentų kopijomis, nepridėtų prie bylos dokumentų kopijas ir kompiuterines laikmenas.

Teismas nurodė, jog patikslintas skundas atitinka reikalavimus, todėl yra priimtinas. Pažymėjo, jog pareiškėjas patikslintame skunde taip pat prašo į teismo posėdį iškviesti ir apklausti kaip liudytojus Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnus: L. S.-G., E. J., R. G., J. M., A. K., H. G., A. G. ir I. G., taip pat – R. D., O. G., L. G., tačiau nenurodo, kokias turinčias reikšmės bylai aplinkybes šie liudytojai gali patvirtinti, todėl pareiškėjo prašymas apklausti liudytojus netenkinamas. Pažymėjo, jog pareiškėjas taipogi su patikslintu skundu pateikė teismui dokumentų kopijas bei originalus. Teismas, sutikrinęs prie patikslinto skundo pridėtų dokumentų kopijas su pareiškėjo teismo posėdyje pateiktais dokumentų originalais, patvirtino ir prijungė prie bylos šių dokumentų nuorašus: VSDFV Raseinių rajono skyriaus 2004 m. gruodžio 30 d. draudėjo pažymėjimą Nr. 53-789580; turtinių nuostolių sudėties sąrašą; 2011 m. spalio 10 d., 2011 m. balandžio 1 d. ir 2011 m. balandžio 5 d. nurodymus pervesti įmokėtus grynuosius pinigus; sąskaitas Nr. 140190, Nr. 140191, Nr. 126314 ir Nr. 126308; 2009 m. gegužės 18 d. grynųjų pinigų pervedimo kvitą Nr. 350833900, 2009 m. gegužės 4 d. Šiaulių banko orderį Nr. 932564; 2009 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymą; sąskaitą Nr. MDC – 577387; kompiuterinę tomografiją Nr. 09-2557; sąskaitą Nr. MDC – 576824; transporto bilietus; benzino sunaudojimo duomenis; Vilniaus apygardos administracinio teismo kvitus bei SVC „Baltija“ siuntos taloną; registruotų pašto siuntų apmokėjimo kvitus; kuro įsigijimo kvitus; pašto siuntų kalkuliacijos sąrašą; 2011 m. balandžio 28 d. darbo sutartį Nr. 022; M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G-1980/09(01); S. G. banko sąskaitą; kasos pajamų orderį Nr. 775762; 2011 m. birželio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą; teisinių paslaugų sutarties Nr. 76 kopiją; 2011 m. rugpjūčio 29 d. nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus kopiją; 2011 m. birželio 7 d. mokėjimo nurodymo kopiją; sąskaitos Nr. MDC – 578249 kopiją; išrašo iš medicininių dokumentų K. G. kopiją.

Kitų pareiškėjo su patikslintu skundu pateiktų dokumentų kopijų – nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto, Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. birželio 3 d. rašto dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, 2009 m. birželio 2 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, užduoties atlikti objektų tyrimą, liudytojo apklausos protokolo, apžiūros protokolo, protokolo-pareiškimo, K. G. siuntimo tirti, konsultuoti ir gydyti, K. G. mirties liudijimo, S. G. vairuotojo pažymėjimo ir transporto naudotojo pažymėjimo, pinigų priėmimo kvitų Nr. 8011387 ir Nr. 8011375, PVM sąskaitos- faktūros Nr. 2008-225 ir Nr. 43 – teismas neprijungė prie bylos, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas nepateikė teismui šių dokumentų originalų ir teismas neturi galimybės jų patvirtinti. Pridūrė, jog pareiškėjo pateikti viešojo transporto vienkartiniai bilietai nėra prijungiami prie bylos, nes nėra nurodoma, kokias reikšmingas bylai aplinkybes šie įrodymai patvirtina. Pažymėjo ir tai, jog pareiškėjo pateiktoje kompiuterinėje laikmenoje yra dokumentų failai, kuriuose įrašytų dokumentų dalis yra pateikta teismui, jų patvirtinti nuorašai prijungti prie bylos, o kita dalis – kurių originalai nėra pateikti teismui, taip pat nėra nurodyta, kokias reikšmingas bylai aplinkybes jie patvirtina (akistatos garso įrašų stenogramos, teismo šaukimai ir pan.). Konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad kompiuterinėje laikmenoje esančių dalies dokumentų originalai teismui nepateikti, teismas neturi galimybės jų patikrinti ir patvirtinti, todėl pareiškėjo prašymas pridėti prie bylos kompiuterinę laikmeną netenkinamas.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog nutartis neužkerta pareiškėjui galimybės Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka teikti byloje įrodymus, įskaitant ir tuos, kuriuos teismas atsisakė priimti dėl to, kad nėra pateikti dokumentų originalai arba nėra nurodyta, kokias reikšmingas bylai aplinkybes šie įrodymai patvirtina.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė minėtą nutartį panaikinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą priimti atsisakė.

Teismas vadovavosi ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais bei pažymėjo, jog pareiškėjas S. G. padavė atskirąjį skundą dėl 2012 m. balandžio 26 d. teismo nutarties, kuria buvo išspręstas skundo patikslinimo priėmimo klausimas ir jame pareikšti prašymai dėl įrodymų prijungimo, t. y. priimti procesiniai sprendimai, kurių apskundimo atskiruoju skundu ABTĮ nenumato ir kurie neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai.

IV. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi, padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atskirąjį skundą (t. IV, b. l. 123 – 124), kuriuo prašo šią nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – priimti nagrinėti jo 2012 m. gegužės 7 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarties.

Atskirajame skunde remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2006 m. sausio 16 d. Nutarimuose pateiktais konstitucinių normų išaiškinimais bei pažymi, jog skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis prieštarauja konstitucinei doktrinai bei Konstitucijos 21 straipsniui, 23 straipsniui, 24 straipsniui, 29 straipsniui, 30 ir 31 straipsniams bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 ir 13 straipsniams. Mano, jog teismas sudarė jam dirbtines kliūtis kreipiantis į teismą reikalauti teisingumo ir tinkamo teisinio proceso, t. y. jau pradinėje stadijoje išaiškėjo teismo šališkumas bei nenoras vykdyti pareigas, trukdymas jam veiksmingai ginti savo pažeistas teises. Pažymi, jog teisė reikalauja, kad teisminis procesas vyktų griežtai pagal įstatymą ir būtų prognozuojamas, t. y. pareiškėjas prie skundo privalo pateikti visus turimus įrodymus arba nurodyti jam žinomų įrodymų buvimo vietą, atitinkamai – ir atsakovas privalo prie atsiliepimų pateikti visus turimus įrodymus. „Žinomų įrodymų“ sąvoka yra kintanti, nes teisminio proceso metu paaiškėja naujos aplinkybės ir atitinkamai – naujų įrodymų buvimo vieta ir jų pateikimo būtinybė. Teigia, jog būtent šiam „kintamajam“ įrodymų kontekstui yra skirtos tos teisinės normos, kurias teismas neteisėtai nurodo 2012 m. balandžio 26 d. nutartyje, kad „įrodymus bus galima pateikti vėliau, nagrinėjant bylą“, tačiau toks teisės taikymas yra neteisėtas atžvilgiu „jau žinomų įrodymų“ – tiek pareiškėjas, tiek atsakovas juos privalo pateikti, kad įrodymai būtų tinkamai ištirti ir pagal juos būtų keičiama pradinė šalių pozicija. Priduria, jog nagrinėjama byla yra sudėtinga, joje pasireiškia įvairių asmenų (ne tik atsakovų) nusikalstamomis ir neteisėtomis veikomis jam padaryta žala, todėl teismo veiksmai jau pradiniame etape neturėtų pažeisti jo teisių į veiksmingas gynybos priemones. Be to, tikina manąs, jog ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoje minima situacija „tolesnė bylos eiga negalima“ apima ir tą atvejį, kai teismo nutartis pažeidžia proceso dalyvių laisves ir teises, t. y. ir tuo atveju, kai nutartimi pažeidžiamos teisės į veiksmingas teisinės gynybos priemones, teisingą, greitą ir bešališką bylos nagrinėjimą.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo šį atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo šį atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti pareiškėjo S. G. (toliau – ir pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. teisėtumą. Kitaip tariant, šiuo atveju byloje išimtinai nagrinėjamas klausimas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, motyvuodamas tuo, kad atskirieji skundai dėl teismo nutarties, kuria priimtas pareiškėjo skundas, negali būti paduodami. Skundžiama 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, nurodydamas, kad ABTĮ neįtvirtina galimybės paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria buvo išspręstas skundo patikslinimo priėmimo klausimas ir jame pareikšti prašymai dėl įrodymų prijungimo, be to, ji neužkerta galimybės ir tolesnei bylos eigai.

ABTĮ 149 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui dviem atvejais – ABTĮ nustatytais atvejais (1 punktas) bei kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 punktas).

Patikrinusi bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjui nagrinėjamu atveju paduodant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria, be kita ko, buvo iš dalies atsisakyta prijungti jo teismui teiktas dokumentų kopijas ir kompiuterines laikmenas bei buvo nutarta netenkinti jo prašymo apklausti liudytojus, neegzistavo kuris nors iš nurodytų pagrindų.

Pirma, įrodymus byloje apibrėžia bei įrodymų teikimą teismui, o tuo pačiu ir liudytojų šaukimą į teismą, reglamentuoja ABTĮ Devintasis skirsnis. Pastebėtina, jog nė viena šio skirsnio ar kita ABTĮ nuostata expressis verbis neįtvirtina galimybės proceso šalims apskųsti teismo atsisakymą prijungti įrodymus prie bylos ar teismo atsisakymą apklausti liudytojus. Todėl darytina išvada, jog ABTĮ nenumato galimybės paduoti atskirąjį skundą dėl tokios pirmosios instancijos teismo nutarties, kurią šiuo atveju atskiruoju skundu norėjo apskųsti pareiškėjas, t. y. šiuo atveju nenustatytas

ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo atskirajam skundui paduoti egzistavimas.

Antra, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog teismo nutartis, kurią atskiruoju skundu apskųsti siekė pareiškėjas, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Pažymėtina, jog sąvoka „užkerta galimybę tolesnei bylos eigai“ reiškia, kad atitinkami veiksmai lemia, jog toliau byla pagal pateiktą skundą negali būti nagrinėjama. Akivaizdu, jog šiuo atveju taip nėra, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi pareiškėjo patikslintas skundas buvo priimtas nagrinėti, taigi byla bus tęsiama, o šios nutarties dalis, kurioje teismas atsisakė prijungti pareiškėjo teiktų dokumentų kopijas ir nutarė neapklausti jo nurodytų liudytojų, jos eigai nesutrukdys. Pridurtina, jog visus argumentus, kodėl, jo manymu, dokumentų kopijas prijungti ar liudytojus apklausti teismai atsisakė nepagrįstai pareiškėjas, be kita ko, galės išsakyti, realizuodamas savo teisę į apeliaciją jam nepalankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, t. y. teikdamas apeliacinį skundą aukštesnės pakopos teismui. Taigi, byloje nenustatytas ir

ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo atskirajam skundui paduoti egzistavimas.

Pastebėtina ir tai, jog nustatytu reglamentavimu, būtent ribojimu skųsti teismo procesinius sprendimus, kuriais byla nėra išnagrinėjama iš esmės, yra įgyvendintas proceso operatyvumo principas. Teismas, nagrinėjantis bylą, privalo užtikrinti proceso operatyvumo principo įgyvendinimą, t.y. privalo spręsti šalių prašymus atsižvelgdamas, be kita ko, ir į minėtą principą. Galimybė skųsti teismo procesinius sprendimus, kuriais byla nėra išnagrinėjama iš esmės, nepagrįstai prailgintų teismo procesą ir sudarytų šalims galimybę piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Todėl nepagrįsti yra pareiškėjo motyvai, jog teismo procesiniai veiksmai prieštarauja Konstitucijai ar Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijai, šie teisės aktai nustato asmens teisę kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka bei asmens teisę į tinkamą teismo procesą, kurio vienu iš elementų yra asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per protingą laiką.

Apibendrinant konstatuotina, jog remiantis

ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šiuo atveju pareiškėjas negalėjo paduoti atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarties, nes ši nutartis nėra skundžiama atskiruoju skundu. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismas 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, tai padarė pagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesines teisės normas, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismas 2012 m. gegužės 9 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsniu ir 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan