ccf5fa3e-b797-4d9b-99a6-3bf3221df949 · Å iaulių apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-31-1028/2017Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00054-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2; 1.1.7.2.2.; 1.2.14.10.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.7.; 2.3.6.4.5.2. Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 13 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėjas Silvijus Balčytis,sekretoriaujant E. P., dalyvaujant prokurorui L. V., kaltinamajam P. Č., jo gynėjui advokatui A. A.,nukentėjusiajai J. K. (Č.), jos atstovui advokatui D. N., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje P. Č., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalyje.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

P. Č. 2012-12-23, (duomenys neskelbtini), sugadino svetimÄ turtÄ , priklausantį nukentėjusiajai J. Č., t. y. kailinę liemenę, bei sunaikino svetimÄ turtÄ , priklausantį nukentėjusiajai J. Č., t. y. suknelę pilkos spalvos su petnešėlėmis, vasarinę, suknelę “Žara”, juodos spalvos, megztukÄ â€žTiffi“, juodos spalvos, užsegamÄ spaudėmis, megztukÄ â€žTiffi“ juodos spalvos, parauktomis rankovėmis, sijonÄ â€žTop shop“, juodos spalvos, atlasinį, sijonÄ â€žH&M“, juodos spalvos, užsegamÄ užtraukiant Å¡oniniu užtrauktuku, natÅ«ralaus Å¡ilko palaidinę „Monton“, baltos, rudos spalvų, gėlių ir juostų ornamentų, palaidinę natÅ«ralaus Å¡ilko, be rankovių, golfine apykakle, palaidinę „Mango“, ilgomis rankovėmis, natÅ«ralaus Å¡ilko palaidinę, gelsvos spalvos su rožinės spalvos ornamentais, Å¡ortus „Tiffi“, tamsiai mėlynos spalvos, sijonÄ , juodos spalvos, trumpÄ , užsegamÄ užtrauktuku nugaroje, sijonÄ â€œMiss sixti“, džinsinį, juodos spalvos kelnes „Tiffi“, palaidinę „Tiffi“, su pusilgėmis rankovėmis, atvira nugara, palaidinę “EDC”, tamsiai mėlynos spalvos, permatomo audinio, ilgomis rankovėmis, palaidinę „Perspektyve“, pilkos spalvos, be rankovių, Å¡varkÄ â€œTiffi“, rausvos spalvos, priekyje užsegamas sagomis, ilgomis rankovėmis, baltinukus „Monton“, baltos spalvos, juodomis sagutėmis užsegamomis priekyje, baltinukus “Silvinan- Heach“, ilgomis rankovėmis, baltinukus „Rinascimennto“, baltos spalvos, baltinukus, baltos spalvos, su prailginta nugara, palaidinę baltos spalvos, be rankovių, su raukiniais, palaidinę „Žara“, natÅ«ralaus Å¡ilko, palaidinę, natÅ«ralaus Å¡ilko, su petnešėlėmis, palaidinę, juodos spalvos, be rankovių, palaidinę, juodos spalvos, be rankovių, atvira nugara, užsegama ties apykakle, Å¡varkÄ â€žKriss“, ilgomis rankovėmis, juodos spalvos, su leopardo motyvais, palaidinę, Å¡viesiai rusvos spalvos, valaninėmis rankovėmis, talijÄ , juodos spalvos, iÅ¡siuvinėta baltos spalvos gėlytėmis su blizgučiais, užsegama suvarstoma juostele, striukę, natÅ«ralaus pitono odos, suknelę, rankų darbo, maherinę, palaidinę “Mango“, ilgomis rankovėmis, serafanÄ â€œTiffi“, juodos spalvos, leopardo imitacijos pamuÅ¡alu, kelnes, margas, palaidinę „Mango“, be rankovių, natÅ«ralaus Å¡ilko su medvilne “MDLR”, kelnes “Filippa“, kelnes “Monton“, juodos spalvos, aksominės medžiagos, suknelę „Tiffi“, megztÄ , pilkos spalvos, ilgomis rankovėmis, kelnes „New look“, juodos spalvos, palaidinę be rankovių, baltos spalvos su geltonos spalvos taÅ¡keliais, kelnes gipiÅ«ro, tamsiai mėlynos spalvos, palaidinę „Top shop“ su petnešėlėmis, Å¡varkÄ â€žTiffi“, pilkos spalvos, palaidinę “Tiffi“, tamsiai oranžinės spalvos, ilgomis rankovėmis, palaidinę „H&M“, raudonos spalvos, be rankovių, baltinukus „Ouiz“, baltos spalvos, pusilgėmis rankovėmis, palaidinę „Just d Orange“, juodos spalvos, permatomos medžiagos rankovėmis, palaidinę „Tiffi“, palaidinę „Tiffi“, rusvos spalvos, pÅ«stomis trumpomis rankovėmis, palaidinę-tunika, mėlynos spalvos, palaidinę “Morgan“, juodos spalvos, su petnešėlėmis, striukę „Viktoria Secret“, natÅ«ralios odos, Å¡viesiai rudos spalvos, palaidinę, juodos spalvos, permatomos medžiagos, palaidinę „Tru“, be rankovių, palaidinę „Vera moda“, golfine apykakle, be rankovių, persiÅ¡kų raÅ¡tų motyvais, palaidinę „George kolection“, juodos spalvos, su petnešėlėmis, palaidinę be rankovių, užriÅ¡ama nugaroje, talijÄ â€žWarehouse“, juodos spalvos su siuvinėtais blizgančiais žvyneliais, karoliukais, natÅ«ralaus Å¡ilko palaidinę “River Island“, natÅ«ralaus Å¡ilko, palaidinę “Ginatricot“, be rankovių, su pamuÅ¡alu, juodos spalvos, palaidinę „Monton“ su priekyje esančiu žabo, baltos spalvos, ilgomis rankovėmis, palaidinę „Alwear“ juodos spalvos, suknelę „Tiffi“, juodos spalvos, vilnonę, palaidinę “Tiffi“, juodos spalvos, iÅ¡siuvinėtais žvyneliais priekyje, palaidinę, kimono formos, palaidinę “Perpektyve“, Å¡varkÄ â€œTiffi“, medžiaginį, Å¡viesiai rudos spalvos, sijonÄ â€žTiffi“, medvilninį, Å¡varkÄ â€žNew look“, lininės medžiagos, palaidinę gofruota, juodos spalvos, trumpomis rankovėmis, liemenėlę „CalvinKlein“, juodos spalvos, liemenėlę „Calvin klein“, rusvos spalvos, palaidinę „Tiffi“, tamsiai mėlynos spalvos, be rankovių, kombinezonÄ â€žTiffi“, be rankovių, atvira nugara, gofruotÄ sijonÄ â€žMonton“, suknelę „Nafnaf‘, lininę, su petnešėlėmis, suknelę “Tiffi“, tamsiai violetinės spalvos, kailinę kepurę, lapės kailio, odinę kepurę su lapės kailio apvadu, dažyta violetine spalva, dizainerės „AuÅ¡ros odinių gaminių studijos“ versta avikailio striukė, paltÄ â€œTiffi“, juodos spalvos, vilnonį, pÅ«kinę striukę „Pinko“, pagalvės užvalkalÄ atlasinį, juodos spalvos su baltos spalvos drakonų atvaizdais, sportinę teniso suknelę „Adidas“, pasijonį, Å¡ilkinį, paltÄ â€œTiffi“, juodos spalvos, vilnonį, maikę „Tiffi“, be rankovių, juodos spalvos, naktinius marÅ¡kinėlius su petnešėlėmis, marÅ¡kinėlius be rankovių su petnešėlėmis, juodos spalvos, suknelę „Žara“, tamsiai mėlynos spalvos su rudu intarpu, be rankovių, kelnes „Reserved“, džinsines, mėlynos spalvos, plačiu juosmeniu, puspaltį baltos spalvos “Zapa“, batus „La mome“, ilgaaulius, juodos spalvos, verstos odos, batus „Conhpol Bis“, ilgaaulius, basutes “Kos”, batelius, lakinius, Å¡viesiai violetinės bei rusvos spalvų, batus „Billi bi“, ilgaaulius juodos spalvos, žema pakulne, batus natÅ«ralios odos “Billi Bi“, žema pakulne, batus juodos spalvos, ilgaaulius, batus ilgaaulius „NilÄ nila“, užsegami užtrauktuku, batus ilgaaulius, dizainerio Ž.

M., žema pakulne, verstos odos, trumpaaulius batelius, batelius „Guess“, juodos spalvos, klasikinius, batus „Este“, trumpaaulius, batus „AGL“, trumpaaulius, žema pakulne, batelius „Betti may“, basutes „Dune“, basutes “Nina nina“, basutes „Yessica“, Å¡lepetes „Samaris“, puoÅ¡tas ponio kailio juostelėmis, basutes “Alexton“, plaukų tiesinimo žnyples “Jof Bailely”, akinius nuo saulės „Armani“, 4 vnt. papuoÅ¡alų ant kaklo, sijonÄ natÅ«ralaus Å¡ilko „Prada“, palaidinę su petnešėlėmis, palaidinę „Brodway“, permatomos medžiagos, be rankovių, suknelę „Tiffi“, megztÄ , suknelę megztÄ , rankų darbo, raudonos spalvos, ilgÄ suknelę „Comfort“, kailinius, ponio kailio, leopardo imitacija, ponio kailio puskailinius „Elibol“, versto avikailio striukę, rudos spalvos, paltukÄ â€žBasle“, avikailio odinius puskailinius, striukę su gobtuvu, suknelę „Tiffi“, gofruotÄ , suknelę „Tiffi“, gofruota, pilkos spalvos su pridėtiniu pamuÅ¡alu ir dirželiu, suknelė “Tiffi“, pilkos spalvos, be rankovių, tunikÄ â€œTiffi“, žalios spalvos, rankinę ”Luis Viton“, Å¡viesios spalvos rankenomis, rankinę “Luis Viton”, dirbtinės odos, trapecijos formos, su viena rankena, rankinę „Brancescobiasia“, rudos spalvos, rankinę, juodos spalvos, viena rankena, rankinę “Prada“, natÅ«ralios odos, juodos spalvos, rankinę “Mango“ natÅ«ralios odos su gyvatės odos imitacija, rankinę “Top sop“, natÅ«ralios odos, Å¡viesiai rudos spalvos, užtraukiama įveriamu dirželiu, rankinę “Krizia“, rankinę „Nike“, rankinę “Nike“, pilkos spalvos, rankinę “Guess“, rankinę “Karen Millen“, rankinę „Benetoon“, rankinę „Guees“, rankinė „Tiffi“, triuÅ¡io kailinius, suknelę „Zapa“, be rankovių, kostiumėlį “Tiffi“, palaidinė ir sijonas, suknelę „Tiffi“ be rankovių, juostuotÄ , megztukÄ medvilninis „Tiffi“, megztinį „Verpstas“, paltÄ â€žSilvinan Heach“, tampres, juodos spalvos, pirÅ¡tinių porÄ â€œTiffi“, rankų darbo megztÄ tunikÄ , megztukÄ â€žL mode“, golfÄ â€œTiffi“ juodos spalvos, suplėštais kaspinais priekyje, palaidinę, pilkos spalvos, trumpomis rankovėmis, megztukÄ , rankų darbo, megztÄ tunikÄ , golfÄ â€œMonton“, golfÄ â€œLady Trend“, golfÄ â€œMegi“, golfÄ â€žTiffi“, trijų ketvirčių rankovėmis, golfÄ â€žGalantus“, golfÄ , golfÄ rudos spalvos, golfÄ â€œMiadni“, golfÄ mėlynos spalvos, besiÅ«lį, golfÄ â€œLady Trend“, golfÄ Å¡viesiai pilkos spalvos, golfÄ â€žCoton hill“, golfÄ trumpomis rankovėmis, violetinės spalvos, golfÄ , juodos spalvos, medvilninį, golfÄ , rudos spalvos, golfÄ , Å¡viesiai rusvos spalvos, golfÄ , raudonos spalvos, megztukÄ â€L mode”, bridžus „Tiffi“, džinsinius, bridžus „New Look“, kelnes “Tiffi“, džinsines, džinsines kelnes „Kappahl“, džinsines kelnes „O as i s“, kelnes džinsines “VILLA“, džinsines kelnes “River Island“, kelnes „AuÅ¡ros odinių gaminių studijos“, golfÄ , juodos spalvos, megztinį „Tiffi“, megztinį “Tiffi“, tamsiai mėlynos spalvos, ilgomis rankovėmis, Å¡varkÄ â€žTiffi“, ilgomis rankovėmis, vilnonį, Å¡varkÄ â€žTiffi“, Å¡varkÄ â€žRinascimento“, striukę „Ginamonti“, Å¡varkÄ â€žTwenti and Twelve“, Å¡varkÄ â€žTiffi“, baltinukus „Tiffi“, baltinukus „Toffi“, raudonos spalvos, baltinukus „Tiffi“, pilkos spalvos, ilgomis rankovėmis, užsegami priekyje su stačia apykakle, baltinukus triko “Tiffi“, baltinukus „Tiffi“, juodos spalvos, baltinukus „Tiffi“, baltinukus „Tiffi“, rožinės spalvos, baltinukus „MTWTFSS“, baltinukus “Only“, baltinukus, trijų ketvirčių pÅ«stomis rankovėmis, palaidinę „Vintage Stories“, baltinukus, liemenę “Tiffi“, palaidinę “Morgan“, paltÄ â€œMorgan“, antklodės užvalkalÄ , pagalvės užvalkalÄ , palaidinę „Mosaic“, palaidinę ”Ginatricot“, palaidinę “Levante“, megztukÄ â€œTiffi“, megztukÄ â€žMango“, megztukÄ â€žVerpstas“, palaidinę “Tiffi“, geltonos spalvos, suknelę lininę, mėlynos spalvos, palaidinę “Gina tricot“, palaidinę “Tiffi“, balta su juodos spalvos petnešėlėmis, suknelę lininę, be rankovių, rausvos spalvos, Å¡ortus „Nike“, kelnes “Beniton“, suknelę „Verpstas“, be rankovių, chalatÄ , palaidinę, palaidinę „Galantus“, palaidinę „Tiffi“, palaidinę, oranžinės spalvos, palaidinę „Marks and Spencer“, palaidinę, juodos spalvos, megztukÄ â€œTiffi“, suknelę-tunikÄ â€œSmirk“, megztukÄ â€œMango“, megztukÄ â€œTiffi“, megztukÄ â€œMango“, megztukÄ â€žGina tricot“, palaidinę „Beniton“, palaidinę“ Mis sixty66, palaidinę “Ginatricot“, palaidinę “Capri kolection“, tampres, tampres, kurių 2 vnt. pėdkelnių, 1 vnt. pėdkelnių, 1 vnt. pėdkelnių, 4 vnt. pėdkelnių, maudymosi kostiumėlį, maudymosi kostiumėlį, keturis maudymosi kostiumėlius, 3 vnt. maikučių, 2 vnt. kelnaičių, 6 vnt. kelnaičių, 8 vnt. kelnaičių, 8 vnt. kelnaičių, 40 porų kojinių, 2 vnt.

Liemenėlių, 6 vnt. liemenėlių, 4 vnt. liemenėlių, 2 vnt. liemenėlių, 1 pora pirÅ¡tinių, 1 pora pirÅ¡tinių, 1 pora pirÅ¡tinių, 1 pora pirÅ¡tinių, 1 pora pirÅ¡tinių, 1 pora pirÅ¡tinių, 3 poros pirÅ¡tinių, 1 pora rieÅ¡inių, viena pora rieÅ¡inių, 62 vienetus Å¡alikėlių, 6 vnt. Å¡alikėlių, audinės kailio Å¡alikėlis, 2 vnt. kepurių, 8 vnt. kepurių, maikutę „Tiffi“, maikutę “Tiffi“, palaidinę, pižamÄ â€œMadame smiith“, suknelę, aksominę, suknelę „Ben-lekx“, suknelę „OUEEN“, kostiumėlį „Zapa“, suknelę „Tiffi“, kostiumėlį „Zapa“, serafanÄ â€œZapa“, tunikÄ â€œTiffi“, vilnonę, golfÄ â€žUtenos trikotažas“, pižamÄ , naktinius „Lasenza“, tunikÄ â€œKeit moss“, sijonÄ â€œMonton“, suknelę „Dorahy Perkens“, Aladino kelnes, kelnes „Lindex“, suknelę “Tiffi“, rožinės spalvos, leopardo imitacijos pamuÅ¡alu, suknelę “Tiffi“, natÅ«ralaus Å¡ilko, palaidinę „Tiffi“, megztinį „M.

S.“, megztinį, sijonÄ â€žMiss sixty“, megztukÄ â€œTiffi“, kelnes „Esprit“, džinsus „Miss Sixty“, džinsus „Guess“, džinsus „Žara“, džinsus „Farfillina“, džinsus „Versace“, džinsus „Killah“, džinsus „Guess“, paltÄ , pÅ«kinį, „Elizabeta franchi“, kelnes, kelnes „River Island“, kelnes „Vera Moda“, kelnes „Monton“, megztukÄ â€œGalantus“, megztukÄ , Å¡varkÄ â€žTiffi“, džemperį „Adidas“, pasuknes, 2 vnt., naktinukus “Lingerie“, naktinukus, golfÄ â€žTiffi“, naktinukus, suknelę „Dunes“, megztukÄ â€žVerpstas“, marÅ¡kinėlius „Guess“, palaidinę „Top shop“, marÅ¡kinėlius „Nike“, megztukÄ â€žMasimo Dutti“, megztukÄ , marÅ¡kinėlius „Makendzi“, palaidinę “Tiffi“, 2 vnt. pasijonių , apatinukus, 2 vnt., tampres, 2 vnt., marÅ¡kinėlius „Nike“, golfÄ , naktinius, palaidinę “Zara“, maikutę “Markespance“, maikutę “Tiffi“, naktinukus, suknelę „Blanche“, palaidinę „Urban Behaviour“, megztukÄ â€žKlassiC“, palaidinę “Galantus“, skrybėlaitę, avikailio kepurę su versta oda, basutes „Marino Marini“, batelius „Bata“, basutes „Guess“, batus „Este“, batelius „Fashion Pymes“, batus „Diesel“, basutes „Baldinini“, batus „Seller“, Žano Maslausko gamybos natÅ«ralios pitono odos basutes, batus-kojines „Lorenco“, basutes „Luca Luca“, basutes, vasarines Å¡lepetes “Bata“, batelius „ Venezia“, basutes “Onda Verde“, vasarines Å¡lepetes „Leather Colection“, Å¡lepetes „L.

P.“, batus „Gino rossi“, basutes „Ravel“, batelius „Nanaslea Foscati“, basutes „Balinini“, basutes „ AGL“, batelius „AGL“, kurio bendra vertė baudžiamojo įstatymo taikymo prasme virÅ¡ija 5 MGL, bet nevirÅ¡ija 250 MGL.Kaltinamasis P. Č. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino kaltu. Kaltinamasis parodė, kad praėjo didelis laiko tarpas, visi įvykiai buvo 2012 m. gruodžio mėnesį, gali suklysti. Remsis tik parodymais, duotais tyrėjai. TÄ dienÄ grįžo į Rygos aerouostÄ .

Jį pasitiko žmona su tėvu K. 10 metų dirbo Didžiojoje Britanijoje. Tai pirmas kartas, kai jį pasitiko žmona su tėvu. Tai nebuvo eilinis jo pasitikimas. Ankščiau jį pasitikdavo tik žmona. Grįžo 13 dienos vakare, artėjo naktis. TÄ dienÄ nieko neįvyko. Sugadintus rÅ«bus pamatė 22 dienos ryte. Iki 22 dienos ryto tų sugadintų rÅ«bų nematė. Gal tie rÅ«bai buvo nuneÅ¡ti pas uoÅ¡vius K. Svetainėje tų rÅ«bų nebuvo. Jam sudėtinga kalbėti, ar kalbama apie tuos pačius sugadintus rÅ«bus.

RÅ«bus matė jis, J., jo brolis ir J. tėvai. Kai grįžo, tuo laikotarpiu J. Č. reikalavo didelio kiekio pinigų. Dar prieÅ¡ jam grįžtant, jie bendraudavo per Skype. Kilo dideli nesutarimai. Jis pasakė, kad jam grįžus, jie turės rimtÄ pokalbį. Paskambino savo uoÅ¡viams ir pasakė jiems, kad netylės apie uoÅ¡vių vykdomas nusikalstamas veikas. Jo žmonai reikėjo daug pinigų, nes žmona buvo įsitraukusi į nelegaliÄ dyzelino kuro prekybÄ . Pirko dyzelinÄ iÅ¡ Å«kininko, gyvenusio (duomenys neskelbtini).

Jų Å«kiniame pastate buvo talpos, kur buvo laikomas dyzelinis kuras. Žmona reikalavo pinigų, kad galėtų įsigyti didesniais kiekiais dyzelinį kurÄ . Jis nesutiko, kad jo pinigai bÅ«tų investuoti į nelegalų verslÄ . Dar buvo konfliktų dėl to, kad su žmona buvo įsteigę individualiÄ veiklÄ . Grįžęs neberado mezgimo maÅ¡inų. Tai buvo nemaži pinigai. Tos maÅ¡inos yra iÅ¡vardintos civilinėje byloje. Viena mezgimo maÅ¡ina buvo labai sunki ir didelė, ji svėrė 3 tonas.

Buvo sudėtinga jÄ Ä¯vežti į pastatÄ . Grįžęs tos maÅ¡inos nerado. Žmona pasakė, kad jei jis neduos pinigų, tuomet jie skirsis. IÅ¡ pradžių bandė spręsti tuos klausimus. Jis jokių rÅ«bų negadino. Negadino J. Č. rÅ«bų. RÅ«bus pamatė gruodžio 22 d. Tai buvo Å¡eÅ¡tadienio rytas. RÅ«bai buvo sudėti svetainėje. Abejoja, ar tie rÅ«bai iÅ¡ viso buvo sugadinti. Žmona galėjo nusipirkti rÅ«bus iÅ¡ „skuduryno“ ir ten sumesti. Kai grįžo namo, buvo atvažiavęs jo brolis.

Jis buvo prisiuntęs daug daiktų iÅ¡ Didžiosios Britanijos. UoÅ¡vis pyko, kad „užgriozdino“ salę. Ten buvo papuoÅ¡imai eglutei, muliažiniai ginklai, Å¡ezlongÄ , kuriuos jis iÅ¡vežė. Jokių rÅ«bų nebuvo. Kai pamatėtuos rÅ«bus, pirma paskambino savo broliui ir norėjo pakalbėti su žmona. Važiavo į Mažeikių turgų, kur prekiavo žmona. Ankščiau nei karto nėra Å¡iaip sau važiavęs į tÄ turgų. Tuo metu važiavo į turgų su konkrečiu tikslu, tačiau iÅ¡siaiÅ¡kinti nepavyko, nes žmona jam ėjo iÅ¡ paskos ir Å¡aukė.

Jis jai negrasino. Jis su uoÅ¡viu ir broliu iÅ¡gėrė. Tai buvo Å¡eÅ¡tadienis. Tuo metu jau iÅ¡ ryto buvo matęs tuos rÅ«bus. Su uoÅ¡viu apie tuos rÅ«bus kalbėjo, bet jis į tai nereagavo. Namas yra trijų aukÅ¡tų. Pirmas aukÅ¡tas pagal projektÄ yra pusrÅ«sis. Jie gyveno pirmame aukÅ¡te, o antrame aukÅ¡te gyvena uoÅ¡viai. PusrÅ«sis buvo bendro naudojimo. Kai grįžo namo, visÄ laikÄ gyveno pirmame aukÅ¡te. Gruodžio 13 iki 23 gyveno pirmame namo aukÅ¡te. Ten gyveno ir J.. Gyveno kaip Å¡eima.

Kiekvienas iÅ¡ jų turėjo savo raktus. Jis savo raktus palikdavo virtuvėje, į DidžiÄ jÄ BritanijÄ nesiveždavo. Namas aptvertas tvora. Vartai rakinami, automatiniai. Niekada nesakė žodžių „uoÅ¡veli prisidirbau“. Tai tik jo uoÅ¡vio iÅ¡galvota frazė. Jei bÅ«tų sugadinęs rÅ«bus, nebÅ«tų ėjęs ir prisipažinęs, tai kvaila. Tuos deÅ¡imt metų, kai gyveno užsienyje, siuntė pinigus į J. sÄ skaitÄ . Dažniausiai parveždavo pinigus grynais į rankas. Pinigus siuntė, nes gyveno kaip Å¡eima, reikėjo mokėti už komunalinius patarnavimus.

Jo žmona pastoviai praÅ¡ydavo pinigų. Žmona taip pat dirbo, tačiau ji dirbo per savaitę dvi dienas po pusdienį, o jis septynias dienas per savaitę. Mano, kad jų Å¡eimos pinigus žmona perdavė S. V., jis tuos pinigus perdavė savo žmonai, o po to atpirko jų uoÅ¡vių namÄ . Pirmus tris metus jis Didžiojoje Britanijoje vertėsi sunkiai ir mažiau padėdavo Å¡eimai. Po to viskas pasikeitė. Siuntė Å¡aldytuvÄ , skalbimo maÅ¡inÄ , skalbimo miltelius, net Å¡uniui maistÄ siųsdavo.

Siuntė rÅ«bus. Lietuvoje jų Å¡eima vertėsi rÅ«bų gamyba ir prekyba. Yra nesÄ monė, kai tyrėja bando nustatyti rÅ«bo dydį pagal etiketę. Dydis nustatomas metru. RÅ«bus siuntė visus deÅ¡imt metų. Tik dabar nebesiunčia. Siuntė rÅ«bus, skirtus pardavimui. Žmona jais pasipuikuodavo, o po to parduodavo. Ji jo neklausė, ar gali ji pasiimti jo siųstus rÅ«bus. Gegužės 23 apklausoje nurodė, kad rÅ«bus galėjo sugadinti S. V.. Jam tai naudingiausia. Jis nelegaliai veža žmones į GariÅ«nus.

Jam aktualu pigus dyzelinas. Pagrindinė priežastis, nes jis jų Å¡eimos sÄ skaita iÅ¡sprendė savo Å¡eimos problemas. J. jam davė pinigus, už kuriuos S. V. iÅ¡pirko iÅ¡ savo žmonos namo dalį. Buvo iÅ¡galvota tai, kad jis grasino nužudyti. Žmona rengdavosi tuo, kÄ jis parsiųsdavo. Gali bÅ«ti, kad ji ir pati nusipirkdavo rÅ«bus. Firmų pavadinimų nežino. Negali atsakyti, kokių firmų rÅ«bus siuntė žmonai. Pirkdavo geresnius rÅ«bus. Daug rÅ«bų žmona surasdavo internete ir jis jai parsiųsdavo.

J. paneÅ¡iodavo rÅ«bus ir juos parduodavo. Negali konkrečiai pasakyti, kiek „Tiffi“ rÅ«bų yra siuntęs. RÅ«bus pirkdavo ne vien Anglijoje, pirkdavo ir internetu iÅ¡ viso pasaulio. Mokėdavo savo kortelėmis. Alkoholį gėrė gruodžio 22 dienÄ po pietų. Jei neklysta, tai buvo Å¡eÅ¡tadienis. Matė rÅ«bus ir batus. Matė suplėšytus rÅ«bus, bet sunaikintų rÅ«bų nematė. PirmÄ kartÄ suplėšytus rÅ«bus matė gruodžio 22 dienos rytÄ . Alkoholį vartojo gruodžio 22 dienos vakare.

Kai vartojo alkoholį, J. Č. buvo turguje. Ji grįžo pavakaryje. Jis jos nesutiko grįžtančios. Matė kažkokius rÅ«bus, bet ne tuos, kurie yra sunaikinti. Kiekvieno rÅ«bo nekilnojo, pažiÅ«rėjo pavirÅ¡utiniÅ¡kai. Matė sugadintus, perplėštus rÅ«bus. Apie tai kalbėjosi su savo žmona, ji sakė, kad tai ne jo reikalas. Kalbėjosi turguje. Ä® turgų nuvažiavo Å¡eÅ¡tadienį apie 12.00 val. Patvirtina tÄ , kÄ sakė apklausose tyrėjai. Spintų netikrino, tik ieÅ¡kojo kameros.

Pamatė rankinukus, batus. Neskaičiavo, kiek daiktų buvo krÅ«voje. Liudytoja siuvėja sako, kad sugadinti rÅ«bai buvo „Maxima‘ maiÅ¡iukuose, reiÅ¡kia tiek rÅ«bų ir buvo. Nežino, ar galėjo bÅ«ti tiek daiktų, kiek nurodyta kaltinime. Galėjo bÅ«ti keliolika rÅ«bų toje krÅ«voje. Nežino, kÄ kasdien neÅ¡iodavo J. Č., nes gyveno Londone. Mano, kad krÅ«voje buvo jo siųsti rÅ«bai. Po to jis iÅ¡važiavo pas gimines Å¡vęsti Kalėdų, pas brolio gimines Kelmėje. Pirmadienį grįžo namo ir uoÅ¡vis jo neįleido į namo vidų.

Tai girdėjo jo brolis. Po to iÅ¡vyko į DidžiÄ jÄ BritanijÄ . Vėliau paskambino brolis ir pasakė, kad jam iÅ¡kelta baudžiamoji byla. Susisiekė su tyrėja, ji pasakė, kad nori jį apklausti. Susitarė, kad grįš po mėnesio. Per tÄ laikÄ jis kalbėjosi su žmona per Skype. Bandė taikytis. Jam niekas apie baudžiamÄ ir civilinę bylÄ nieko nesakė. Tik grįžus į LietuvÄ pamatė, kad iÅ¡kelta ir skyrybų byla, o jo nerado. Visas jų dalinamas turtas skyrybų byloje yra tik 25 daiktai.

O rÅ«bų buvo sugadinta už tokiÄ didelę sumÄ . Bandė iÅ¡saugoti santuokÄ , tačiau pinigai jau buvo atiduoti S. V.. J. jų pokalbius įraÅ¡inėjo ir jie yra čia pridėti. Tie pokalbiai buvo pateikti teismui, bet jis nėra garantuotas, kad ten jis kalba. J. klausė, kas sugadino tuos rÅ«bus, bet ji to nepasakė. Kai grįžo į LietuvÄ 2012 m. gruodžio 13 d., iki Kalėdų nakvodavo savo namuose. Pokalbis apie skyrybas atsirado po to, kai nedavė pinigų dyzelinui. SiÅ«lė kreiptis į vienuolius, užsakė miÅ¡ias, bandė spręsti problemas civilizuotu bÅ«du.

J. vienÄ naktį nakvojo pas motinÄ antrame aukÅ¡te. Ji nakvojo iÅ¡Â gruodžio 22 į 23 dienÄ . Jie buvo iÅ¡gėrę. O gal ji nakvojo pas meilužį. Tiksliai neprisimena, kur J. nakvojo gruodžio 21-22 dienÄ . Nežino, kas buvo iÅ¡ gruodžio 20 į 21 dienÄ . Gali patvirtinti tik savo duotus parodymus. Atsigėrė kavos ir J. iÅ¡važiavo į turgų. Turėjo gruodžio 22 d. J. telefonÄ . Jai neskambino, nes buvo brangu skambinti iÅ¡ angliÅ¡ko telefono. Nemanė, kad telefonu bÅ«tų iÅ¡sprendę tÄ problemÄ , todėl nuvažiavo į turgų.

Nematė tiek daug sugadintų daiktų kaip sakoma. Pamatęs sugadintus daiktus į policijÄ neskambino. UoÅ¡viui tokių žodžių nesakė. Buvo kažkoks pokalbis su uoÅ¡viu. Brolis buvo ir Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį. Neatsimena, ar Å¡eÅ¡tadienį, ar sekmadienį vežė Å¡ezlongÄ ir muliažinius Å¡autuvus. UoÅ¡vienę pirmÄ kartÄ pamatė sekmadienį. Pas uoÅ¡vienę atvažiavo jos sesuo P. ir jos grįžo iÅ¡ geležinkelio stoties. Jis buvo mikroautobuse. Buvo ir brolis, jie pasisveikino su P. Å eÅ¡tadienį uoÅ¡vienės nematė, su ja nebendravo.

J. sako, kad sugadintus daiktus pamatė gruodžio 23 d., nes tai jai naudinga. Brolis Å¡eÅ¡tadienį daiktų nevežė, nes, kai jienuvyko į Mažeikių turgų, brolis su liudytoja A. iÅ¡gėrė ir automobilį parvairavo jis. Ä® namus jo nebeįleido pirmadienį. Niekada negalvojo, kad tuos rÅ«bus galėjo sugadinti svetimi žmonės. Tyrėja jam pateikė sÄ raÅ¡Ä , kokie rÅ«bai buvo sugadinti. Neneigia to, kÄ pasakė tyrėjai. Dabar mano, kad tie daiktai galėjo bÅ«ti nesugadinti. Nežino, kas gadino rÅ«bus, bet žino, kam tai yra naudinga.

Ä® policijÄ nesikreipė, nes tikėjosi, kad kaip civilizuoti žmonės gali iÅ¡spręsti tÄ problemÄ . Kuomet 22 dienÄ â€žbaliavojo“, dabar neatsimena, ar aptarinėjo sugadintus rÅ«bus. Bet buvo taip, kad su uoÅ¡viu apie tai kažkÄ kalbėjo, tiksliai nepamena. Kuomet gėrė, kalbos apie rÅ«bus nebuvo. Po įvykio jokio pokalbio apie sugadintus rÅ«bus nevyko, nes jis iÅ¡vyko į AnglijÄ . Per Skype jie turėjo kalbėti apie rÅ«bus, tačiau daugiau kalbėjo apie tolimesnį jų gyvenimÄ .

Nei J., nei jų turto negadino. Kas tai padarė, nežino, bet gali įtarti. ViskÄ suvedė į S. V.. Suprato, kad kalba du žmonės, kažkoks meilužis apie kažkokį supjaustymÄ . RÅ«bų nepjaustė ir negadino. K. ir K. jį apkalba, nes jie gina savo vaikÄ , dėl namo užgrobimo, dėl viso turto užgrobimo. Nuo gruodžio 13 dienos visÄ laikÄ gyveno kartu su J. Č.. Kai gruodžio 22 dienÄ gėrė, ji nebuvo atėjusi.Gruodžio 22 d. apie pusę aÅ¡tuonių buvo atėjęs pas jÄ , o ne pas jos tėvus.

Jokios pinigų sumos, nieko neprašė. Gal kai jie aiškinosi, ir buvo koks pokalbis apie pinigus, bet jis nereikalavo tų pinigų. Drabužius iš užsienio siuntė J. Č. ne tam, kad ji juos vilkėtų. Drabužius siuntė tam, kad juos pardavus Lietuvoje, šeima gautų pajamas. Žmona viena nusprendė tai daryti neteisėtai. Vienas iš ginčų ir buvo dėl to, kad yra pažeidžiami įstatymai. Lietuvoje su J. Č. yra pirkęs rūbus, bet tai buvo seniai. Jei žmogus pateikia prekės čekį, tai kaip ir jo rūbas, bet J. pirko rūbus be jo sutikimo.

Jie yra viena Å¡eima ir pinigai bendri. Jei rÅ«bas pirktas už bendrus pinigus, tai kodėl jie jo negali dalintis per pusę. 89795 litų civilinio ieÅ¡kinio, kurį Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė J. Č., nepripažįsta. 2012 m. gruodžio 22 d. uoÅ¡vis pasakė, kad jo draugai prokurorai viskÄ sutvarkys. Tokį uoÅ¡vio pasakymÄ suprato, kad uoÅ¡vis turi didelį užnugarį prokuratÅ«roje ir prokurorai gali jam padėti. Akistatų metu jam buvo daromas spaudimas. SpaudimÄ darė J.draugė E. D., kuri buvo KaiÅ¡iadorių apylinkės teismo pirmininkė, jam pasakė, kad sutiktų su J. reikalavimais.

Iki 2012.12.23 žmona gaudavo pajamas iÅ¡ to, kad ji prekiaudavo produkcija, kuriÄ jis parsiųsdavo. Vasaros laikotarpiais ji surinkdavo grupę nepilnamečių ir prekiaudavo alkoholiu ir čeburekais Palangos paplÅ«dimiuose. Byloje pateiktos pajamų deklaracijos yra nelegalių pinigų įteisinimas. IÅ¡ tokios veiklos, kuri nurodyta deklaracijose yra juokinga teigti, kad ji gauna tokias pajamas. Pirmos dvi prokurorės jį kaltino rÅ«bų sugadinimu. Dabartinis prokuroras kaltina rÅ«bų sunaikinimu. Supranta sunaikinimÄ , kai iÅ¡ daikto nieko nebelieka.

Nesutinka su tokiu vertinimu, kuris yra kaltinamajame akte įvertinant rūbus. Civilinėje skyrybų byloje turės vertinti tuos rūbus ir prašys pusę sumos. Negali atsakyti, ar priešieškinyje nurodyta turto suma keisis. Kitų daiktų vertę taip pat reikės įrodinėti, nes kitų daiktų nebėra. Civilinis teisėjas nuspręs, kurie iš sugadintų daiktų yra asmeniniai ar neasmeniniai daiktai. Kai su broliu grįžo po Kalėdų, uošvis neįsileido ir pasakė grasinančius žodžius.Nukentėjusioji J.

Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2012 m. gruodžio 13 d. P. Č. parskrido į Rygos aerouostÄ iÅ¡ Anglijos. Vakare, apie 12.00 val., ji su savo tėčiu nuvažiavo į Rygos aerouostÄ parsivežti P. Č.. Grįžo namo gerokai po vidurnakčio. Tuomet ji P. Č. pasakė, kad jiems reikia skirtis. P. supyko, buvo kažkokių pasiaiÅ¡kinimų. Ji pasakė, kad Å¡iÄ naktį nieko nenori aiÅ¡kintis ir eina miegoti. P. išėjo į kitÄ kambarį. SekančiÄ dienÄ jie vėl pykosi, aiÅ¡kinosi.

Vakare ji pasiėmė Å¡uniukÄ ir iÅ¡sikraustė į antrÄ namo aukÅ¡tÄ , kur gyvena jos tėvai. Pirmame aukÅ¡te, kur jie gyveno, liko vienas P. Č.. VisÄ 10 dienų, iki 2016-12-23, pas juos nuolat vyko kivirčai. Pas P. Č. nuolat atvažiuodavo jo brolis. Jie girtavo. Kartais jie pasikviesdavo ir jos tėtį. Ji grįždavo, trumpam pabÅ«davo namuose ir grįždavo į antrÄ namo aukÅ¡tÄ , kur jau ir gyveno, ten buvo ir jos Å¡uo. VienÄ vakarÄ lauke buvo didelė pÅ«ga. Tarp jos ir kaltinamojo kilo labai rimtas konfliktas.

Kaltinamasis pasakė „aÅ¡ tave vis tiek į vietÄ padėsiu, tu čia negyvensi, tau Lietuvoje bus per mažai vietos“. Ji pabėgo iÅ¡ namų ir per pÅ«gÄ nubėgo į degalinę, esančiÄ už kilometro 200 metrų. Ten Å¡iek tiek pabuvo, po to paskambino mamai. Mama atėjo jos pasitikti ir pasakė, kad P. iÅ¡bėgo jai iÅ¡ paskos ir liepė jai saugotis. 22 antros dienos ankstų rytÄ ji iÅ¡važiavo į Mažeikių turgavietę, kur ji prekiaudavo. BÅ«nant turguje, prie jos priėjo P. su savo broliu.

P. praktiÅ¡kai nieko nekalbėjo ir nuėjo į tualetÄ . P. brolis jai sakė „raskit sprendimÄ ir normaliai iÅ¡siskirkit, nes darote nesÄ mones“. Brolis buvo gerokai iÅ¡gėręs. Po to jie nuėjo pas turgaus prekiautojÄ A. R.. Kiek suprato iÅ¡ A. R. kalbos, A. su P. broliu dar iÅ¡gėrė. P. negėrė. P. pasakė „čia taip nesibaigs, tu taip negalvok“, tuo viskas ir baigėsi. Jie iÅ¡važiavo. Kai grįžo, namuose, virtuvėje, rado „balių“. Sėdėjo P. ir jo brolis, jie gėrė.

Ji iÅ¡ karto užlipo į antrÄ aukÅ¡tÄ pas savo tėvus. IÅ¡siplovė galvÄ ir anksti, apie pusę aÅ¡tuonių, nuėjo miegoti, nes kitÄ rytÄ reikėjo anksti, apie 3 val. nakties, važiuoti į Rietavo turgavietę. Ji su Å¡uniu gulėjo lovoje ir žiÅ«rėjo televizorių, kai kažkas pabeldė į duris. Atėjo P. Jis buvo labai piktas. Jei gerai prisimena, jis pasakė „noriu iÅ¡ JÅ«sų 150000“. Ji P. pasakė “iÅ¡ kur tu gavai tokiÄ sumÄ ir kodėl tiek“. P. pasakė „man tiek reikia, aÅ¡ tiek noriu“.

Ji jam pasakė „gerai, P., dabar į tai nesigilinkime, man reikia pailsėti, paÅ¡nekėsime po savaitgalio“. Ji nuėjo miegoti, o P. grįžo į pirmÄ namo aukÅ¡tÄ . Visas tas 10 dienų, ji su tėvais užsirakindavo antrÄ aukÅ¡tÄ . Apačioje iÅ¡tisai girdėdavosi bildesys. Jie suprato, kad P. nemiegojo, leido senovines plokÅ¡teles. Buvo neramu, mama iÅ¡tisai užrakindavo duris. Ji mamos net paklausė, kodėl ji taip elgiasi, mama atsakė, kad dėl atsargumo. Buvo labai daug grasinimų iÅ¡ kaltinamojo pusės. Jis sakė „aÅ¡ sutrypsiu tave ir tavo tėvus, tau Lietuvoje vietos nebus, aÅ¡ tave padėsiu į vietÄ , tu negalvok, kad tau viskas taip baigsis, pabaiga bus daug liÅ«dnesnė, jÅ«s manęs neįveiksit“.

Kai P. tada išėjo, ji užmigo. Atsikėlė po 3.00 val., nes reikėjo važiuoti į Rietavo turgų. Ji labai tyliai nusileido į namo pirmÄ aukÅ¡tÄ , nuėjo į virtuvę, nes ten stovi kavos aparatas, ir norėjo pasidaryti kavos. Å viesos nedegė. Nuėjo į virtuvę, pamatė, kad P. sėdi ant kėdės. Jis buvo apsivilkęs maikute ilgomis rankovėmis ir su apatinėmis kelnėmis. Ji pasakė, kad atėjo kavos. P. pasakė „kavos nėra“. Ji apsisuko, išėjo, sėdo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo.

Jos tėvai visada sekmadienį eina į bažnyčiÄ . Nuvažiavus į turgųjai buvo kažkodėl neramu. TÄ dienÄ pas juos iÅ¡ Vilniaus turėjo atvažiuoti mamos sesuo. Ji keletÄ kartų skambino mamai, tačiau mama, bÅ«dama bažnyčioje, iÅ¡jungia telefonÄ ir neatsiliepė. Skambino tėčiui. Tačiau tėtis taip pat neatsiliepė. Paskambino tetai. Paklausė, kur ji yra. Teta atsakė, kad traukinyje. Ji paprašė, kad teta P. susisiektų su jos tėvais, nes jai kažkodėl neramu. Jos paprašė, kad kai jie grįš į namus, kad jie nufotografuotų namų aplinkÄ , daiktus, baldus.

Teta pasakė, kad viskas gerai, kad ji prisiskambino S., jos tėčiui, pasakė, kad namuose viskas gerai. Grįžo iš turgaus apie pusę keturių. Pas juos įvažiavimas yra dveji vartai ir du įvažiavimai. Ji grįžo nuo Kuršėnų pusės. Vienas įvažiavimas yra link ūkinio pastato, kitas įvažiavimas yra link namo. Įvažiavimas, kuris yra link ūkinio pastato, yra pirmas, kurį ji pamatė. Ten stovėjo P. brolio automobilis. Automobilio bagažinė buvo atidaryta. Jie ten krovė kažkokius daiktus.

Kadangi automobilį, su kuriuo ji važiuoja į turgų, laiko antrame įvažiavime, t.y. garaže po namu, tai jie jai pravažiuoti netrukdė, todėl ji iÅ¡ karto nuvažiavo prie antrų vartų. Vartai buvo atidaryti, garažo durys tuo pat atsidarė, nes jos jau laukė tėvai. Kai ji įvažiavo į garaÅ¾Ä , paklausė, kas čia vyksta. Tėvai pasakė, kad jie ten kraunasi daiktus. Jai nelabai rÅ«pėjo, kÄ jie ten kraunasi, nes per tÄ 10 dienų jai viskas jau buvo įgrisę. Kai ji norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ garažo, mama jai iÅ¡ karto pasakė, kad eitų pas juos pavalgyti.

Ji pasakė, kad pareis namo, persirengs, o po to ateis pavalgyti. Mama liepė iÅ¡ karto eiti valgyti. Pamatė, kad jai kažkodėl neleidžia įeiti į jos namus. Nelabai suprato, kodėl. Vis tiek pradarė duris į savo aukÅ¡tÄ . Įėjus pro duris iÅ¡ karto po kaire puse, stovėdavo manekenas. Ant to manekeno visada bÅ«davo užvilkta raudona rankų darbo mocherinė suknelė, uždėta lapės kailio liemenė ir rankinė. Tai buvo kaip namų akcentas. Ji pamatė, kad manekenas stovi nuogas. Paklausė mamos, kur liemenė, kur suknelė, kas darosi.

Po to pamatė, kad suknelė pamesta toliau ant krėslo. Tuomet mama jÄ per jėgÄ nutempė į viršų. Sakė einam valgyti, po to ateisim. Kai nuėjo į viršų, jipradėjo Å¡aukti, kur mano liemenė, kas ten atsitiko, einu pažiÅ«rėti. Teta užrėmė duris ir pasakė, kad ji niekur neis, pasakė, kad nieko nebėra, ne tik liemenės. Jai buvo didelis Å¡okas. Tuo metu iÅ¡ apačios atėjo tėtis ir pasakė, kad P. nori su ja pasikalbėti. BÅ«tų ėjusi pasikalbėti, tačiau to pasikalbėjimu nebÅ«tų galima pavadinti, todėl mama su teta jos paprasčiausiai neiÅ¡leido ir tėčiui pasakė, kad dabar J. su P. kalbėtis neateis.

Jie iÅ¡važiavo. Ji iÅ¡ karto nubėgo į savo aukÅ¡tÄ ir pamatė, kas atsitiko. IÅ¡ pradžių ne viskÄ suvokė, nes pamatė didžiulę krÅ«vÄ daiktų, bet nerado avalynės. Po to, kai atkasė dalį drabužių, pamatė ir dalį avalynės. Po to atidarė spintas. Pamatė sudėtas dėžutes, rÅ«bai buvo sukabinti ant pakabų. Viskas atrodė tvarkoje, tačiau kai juos pradėjo vartyti, pamatė, kad visi daiktai yra supjaustyti. Visi daiktai buvo sunaikinti. IÅ¡ karto iÅ¡kvietė policijÄ .

Kai atvažiavo policija, surašė pareiÅ¡kimÄ , užfiksavo tyrimÄ , prasidėjo tyrimas. Po to su P. buvo labai daug kalbų. Po Kalėdų jis atvažiavo, tačiau tėvai jo neįleido, nes jos nebuvo namuose. P. grasino. Sausio mėnesį su kaltinamuoju labai daug kalbėjosi SKYPE pagalba. Jis viskÄ pripažino, kad tai jis taip padarė. Buvo citatos „J., tau nereikėjo to meilužio susirasti, tada nebÅ«tų buvę jokių pjaustymų“. Prie bylos yra pridėti visi įrodymai. Buvo paimtas jos telefonas, kuriame yra visų pokalbių įraÅ¡ai.

Net nekyla abejonės, kad tai buvo P. darbas. Grasinimų buvo labai daug. Sausio mėnesį jis buvo grįžęs į LietuvÄ . Ji turėjo važiuoti į GariÅ«nų turgavietę. Jai paskambino viena prekiautoja ir pasakė, kad bÅ«tų atsargi, kadangi P. su savo broliu laksto po GariÅ«nus, kažko ieÅ¡ko. TÄ dienÄ ji iÅ¡važiavo ne su savo automobiliu. P. sekė jÄ su žiÅ«ronais, prie namų, ten kur gyvena tėvai, ten kur ji dabar gyvena. Buvo nuolatinis sekiojimas, persekiojimas. Niekada nesijautė saugiai.

Jis atsirasdavo visur. Ji važiavo į civilinės bylos teismo posėdį, jis su broliu pasivijo iÅ¡ už nugaros, pradėjo jÄ stumti, užstÅ«mė ant Å¡aligatvio. KiekvienÄ sykį rašė pareiÅ¡kimus, kvietė policijÄ . Policija pasiÅ«lė apsistatyti kameromis arba kartu vedžiotis žmogų, kuris filmuotų. P. su broliu žiemÄ buvo atvažiavęs į Rietavo turgų. Kai per SKYPE P. paklausė, ko jis ten lakstė, jis pareiÅ¡kė, kad ten buvo neva dėl brolio reikalų. Tačiau jo brolis jokių reikalų Rietavo turguje neturėjo ir neturi.

Buvo tokia situacija, kad Rietavo turguje reikėjo nuo stogo nusivalyti sniegÄ . Ji užlipo kopėčiomis ir pradėjo valyti sniegÄ , kai suskambėjo telefonas ir ji pamatė, kad ten skambino P.. Labai iÅ¡sigando, nes pamanė, kad jis tuo metu jÄ matė. PaniÅ¡kai jo bijojo. Važiuoja naktimis, važiuoja viena. Pamatydavo iÅ¡ galo automobilio žibintus ir žiÅ«rėdavo, ar tai ne FORD GALXY, nes tokiu automobiliu važinėja jo brolis. KartÄ jis atvažiavo į jų gatvę. Ten yra akligatvis. Joks svetimas žmogus ten neatvažiuoja.

Atvažiavo FORD FOCUS, kuriuo pasirodo taip pat važinėja P. brolienė. P. buvo už to automobilio vairo. Ji iÅ¡kvietė apsaugÄ . Atvažiavo vyrai iÅ¡ apsaugos ir jie laukė, kol atvažiuos policija. P. pastatė automobilį gatvės gale ir vaikščiojo, žiÅ«rinėjo. P. atvažiavo Å¡eÅ¡tadienį ir tikėjosi, kad ji tikriausiai bus turguje. Ji buvo namuose. Kai jo paklausė, kÄ jis ten veikė, jis atsakė, neva jis ieÅ¡ko pirkti namÄ . Jis iÅ¡tisai meluoja, iÅ¡tisai keičia parodymus.

IÅ¡ pradžių jis nurodė, kad visus iÅ¡vardintus daiktus jis neva nupirkęs už 3000 litų ir jai parsiuntęs. Tai visiÅ¡kas absurdas. Avalynės kainos yra visiÅ¡kai tikslios, nes yra pateikti čekiai. Ji yra „Tiffi“ parduotuvės klientė. Ji su parduotuvės vedėja atrinko visas kainas, jei ji kÄ ir buvo pamirÅ¡usi. Dauguma daiktų yra su etiketėmis. Jai nekyla jokių abejonių nei dėl daiktų įsigijimo, nei dėl jų vertės. Tai yra jos daiktai. Gali papasakoti, kaip kiekvienas daiktas atsirado pas jÄ ir kur su tuo daiktu ėjo.

Dauguma daiktų buvo nauji, su etiketėmis, ar be jų. Daiktų, pirktų iÅ¡ „Tiffi“, ir batų kaina yra nurodyta kaip lojalaus kliento kaina. Realios Å¡ių daiktų vertės yra dar didesnės. Su lojalumo kortele daug kÄ pirkdavo pigiau. Basutės „AGL“, kurios pirktos už 560 Lt, realiai jų vertė yra 656 Lt, „AGL“ batelių pirktų už 576 Lt, tikroji vertė yra 759 Lt. Yra lojali klientė parduotuvių „Tiffi“, „Salamander“, „Step top“, „Monton“ ir kt.

Tie daiktai nebuvo bendras turtas, nes kaltinamasis jos batų ir apatinių tikrai neneÅ¡iojo. Kaltinamasis iÅ¡ Anglijos grįžo 2016-12-13.Kaltinamasis į AnglijÄ iÅ¡vyko tuomet, kai Lietuva dar nebuvo ES nare, 2003 m. pavasarį. Kai jis iÅ¡vyko į užsienį, palaikė retus santykius, nes jis neturėjo pinigų telefono skambučiams. Ji tuo metu net kompiuterio neturėjo. Jie retsykiais pasiskambindavo telefonu. Pas kaltinamojo mamÄ name stovėjo kompiuteris. Kartais ji ten nuvažiuodavo ir pasikalbėdavo per SKYPE.

Vėliau P. brolio žmona jÄ iÅ¡varė, tuo viskas ir pasibaigė. Po to bendravo tik telefonu. Pirmus du ar tris metus P. į LietuvÄ nebuvo grįžęs. Kai Lietuva įstojo į ES, ji buvo nuvykusi į AnglijÄ . Po to ji kartÄ Ä¯ metus važiuodavo į AnglijÄ . Ten buvo kokius keturis kartus. VienÄ kartÄ ten buvo tris su puse mėnesio. Å eimininkė A., pas kuriÄ gyveno P., dirbo valytoja pas žmones. Ji vyko atostogų į LietuvÄ ir paprašė jÄ pavaduoti. Ji ten liko 3,5 mėnesio ir dirbo vietoj jos. 2012-12-13 ji pasakė P., kad nori skirtis.

Tas sprendimas brendo labai ilgai. Jau tuomet, kai P. iÅ¡vykinėjo į AnglijÄ , tarp jų buvo pykčiai. Buvo sprendimas pagyventi atskirai. Pykosi nuolatos. IÅ¡ P. pusės nuolat buvo taikomas psichologinis, moralinis smurtas jos atžvilgiu. Jis nuolat jÄ kaltindavo dėl kiekvienos smulkmenos. Po kiek metų kaltinamasis pasakė, kad visų žmonos kaip žmonos, pagimdo vaikų, o ji negali. 2012 m. rugpjūčio mėnesį jie kalbėjosi per SKYPE. P. eilinį kartÄ pasakė sakinį „aÅ¡ tau turiu labai rimtų kaltinimų“.

Tuomet suprato, kad ji jų nebenori girdėti. Kol P. gyveno Lietuvoje ir jie gyveno kartu, ji svėrė 49 kg, buvo ant iÅ¡sekimo ribos. Pastoviai buvo nerviniame strese, įtampoje. VisÄ laikÄ buvo tarp dviejų ugnių: tarp savo tėvų ir tarp P.. Tėvai norėdavo P. ir pabarti ir paauklėti, kuomet matydavo, kad ji iÅ¡tisai apsiverkusi. P. ne tik jÄ , bet ir tėvus buvo „užjojęs“. Kai P. grįžo, per tÄ 10 dienų jie daug kalbėjosi. Jis jÄ kaltino, kad jÄ iÅ¡traukė iÅ¡ purvo, iÅ¡ prostitucijos.

Tai buvo jos antroji santuoka. VienÄ dienÄ kalbėjosi normaliai. Paėmė popieriaus lapÄ , ėjo per namus, suraÅ¡inėjo daiktus. IÅ¡ pradžių P. sakė, kad bendras turtas- baldai, jam yra nereikalingi ir kad jis norėjo pinigų. SuraÅ¡inėjo daiktus, bandė įvertinti, kokia tai bÅ«tų suma, jei ji bandytų iÅ¡pirkti tuos daiktus. Tačiau vakare P. supyko, viskÄ suplėšė, viskas tuo ir baigėsi. Jokių pasisakymų, kad jis kÄ nors padarys turtui, nebuvo. Persikėlė gyventi į antrÄ aukÅ¡tÄ .

Kuomet ji pasakė apie skyrybas, ji atsigulė į lovÄ . P. pasiėmė pripučiamÄ Äiužinį ir išėjo miegoti į svetainę. Po kelių dienų jis pasakė, “aÅ¡ tÄ lovÄ nupirkau, aÅ¡ ant jos ir miegosiu“. Jai nieko kito nebeliko, kaip tik iÅ¡eiti į antrÄ aukÅ¡tÄ pas tėvus. Nors pas juos yra keturi kambariai, tačiau miegoti galimybės nebuvo, nes sofa buvo per trumpa.Visi daiktai iÅ¡vardinti kaltinamajame akte, liko pirmame namo aukÅ¡te. Dalis didelių daiktų, tokių kaip kailiniai, paltai, striukės, buvo laiptinės spintoje.

Nakties metu ėjo į virtuvę, Å¡viesos nejungė. Norint patekti į virtuvę, nereikia pereiti per kambarius. RÅ«bus pamatė sumestus į krÅ«vÄ . Toje krÅ«voje pagrinde buvo sumesti didieji daiktai iÅ¡ laiptinės spintos. Miegamajame yra didelė sieninė spinta. RÅ«bus, kuriuos dažniau neÅ¡iodavo, pasikabindavo viduriniame kambaryje. Ten bÅ«davo ir batai. IÅ¡ to kambario rÅ«bai taip pat buvo sumesti į tÄ krÅ«vÄ . Dalis daiktų buvo iÅ¡ spintos. IÅ¡ pradžių ji surašė tik didžiuosius rÅ«bus.

Kai atvyko tyrėjai, jie surašė viskÄ . Ji nedetalizavo smulkmenų. Pas jÄ ir dabar yra didelis naujų rÅ«bų kiekis. Turi tokiÄ savybę, jai patinka pirkti rÅ«bus. Perka ne tuomet, kada reikia, o kai pamato. Dėl to kildavo pykčių ir su kaltinamuoju ir su jos mama. Toks jos hobis ar liga. RÅ«bai buvo supirkti per porÄ metų. TrejetÄ daiktų buvo dar iÅ¡ ankščiau. Vienos basutės, AuÅ¡ros odinių gaminių studijos „dublionkė“ su odinėmis kelnėmis. Kai kurių rÅ«bų net nespėjo užsidėti.

Pirko gal nuo 2008-2010 m., kaip pradėjo atsirasti daugiau pinigų. Buvo rÅ«bų, kurie buvo su etiketėmis, kurių nespėjo užsidėti. Laukė progos, kada gali užsidėti. Apie 20 procentų rÅ«bų buvo su etiketėmis. Tačiau buvo daiktų, kurie buvo užsidėti tik vienÄ kartÄ . 62 vienetai Å¡alikėlių. Galėjo juos sukaupti gal ilgiau nei per 2 metus. Jie nebrangiai kainuoja. Buvo pora rimtų Å¡alikų. Vienas rankų darbo mochierinis su gėlėmis, o kitas iÅ¡ audinės kailio, specialiai pasiÅ«tas jai.

Dabar pirko iÅ¡ Turkijos parvežtÄ â€žGuci“ Å¡alikÄ , už kurį sumokėjo 30 eurų. Mano, kad rÅ«bai tikriausiai supjaustyti. Kai tyrėjai suraÅ¡inėjo daiktus, tarpusavyje kalbėjosi, kad daiktai supjaustyti aÅ¡triu daiktu. IÅ¡ pradžių bandė sutvarkyti porÄ baltinukų ir suknelę. Ir lapės kailio liemenę. Papildomai pirko lapės kailį. Jei tÄ lapės kailio liemenę daugmaž pavyko sutvarkyti, tai visi kiti daiktai yra niekiniai. Siuvėja J. B. jai pastoviai tvarko rÅ«bus.

Dažnai nusipirkus naujÄ rÅ«bÄ jai reikia tai rankoves palenkti, tai pasiaurinti. Ir dabar jai tvarko rÅ«bus. JÄ pažįsta apie 20 metų. Kai kurie daiktai yra visiÅ¡kai supjaustyti. Dažniausiai rÅ«bai buvo perpjauti skersai. Kai kuriems skersai perpjautos nugaros, rankovės. Daiktai sugadinti nepataisomai. Buvo porÄ baltinukų, kuriems buvo perrėžta tik nugara. Bandė skersai susiÅ«ti, tačiau baltinukai gavosi kreivi, Å¡leivi. Jų dydis gaunasi per mažas ir jų neįmanoma dėvėti. Po to įvykio liko su slidininko kelnėmis, pÅ«kine striuke, golfu ir kedais.

IÅ¡ vakaro pas mamÄ sugrįžo su audinės kailinukais, džinsais, megztiniu ir batais. Tie daiktai jai ir liko. Kai jai reikėjo kažkur iÅ¡eiti, iÅ¡ nevilties bandė porÄ daiktų susitvarkyti. Reikėjo suknelės. Bandė tvarkyti rÅ«bus, tačiau tai nebuvo įmanoma. Kuomet bus iÅ¡nagrinėta byla, tuos rÅ«bus reikės iÅ¡mesti arba panaudoti lopams. Jie nebepanaudojami. Kokiai siuvyklai, kuri užsiiminėja rÅ«bų taisymu, tai bÅ«tų lobis. Daiktai yra sunaikinti. IÅ¡ jų galima panaudoti skiautę, susilopyti kelnėms.

RÅ«bų dydis priklauso nuo gamintojo. Visi sugadinti rÅ«bai jai tinka. Dažnai nusiperku rÅ«bus, kurie jai netinka, tuomet važiuoja pas siuvėjÄ taisyti. Batus neÅ¡ioja 38-39 dydžio. Batų dydis taip pat priklauso nuo gamintojo. Ji daiktų vertės nenustatinėjo, paprasčiausiai surašė tiek, kiek už tuos daiktus sumokėjo. Dauguma kainų atsiminė. To, ko neatsiminė, pagal nuolaidų korteles tikslinosi su parduotuvių vedėjomis, rašė užklausimus „Tiffi“ savininkams dėl kainų patikslinimo.

Tačiau kainas atsiminti labai paprasta. Parduotuvėje „Tiffi“ baltinukai be nuolaidos visi kainuoja 260 Lt. Su 30 procentų nuolaida kainuoja 181 Lt, su 50 procentų nuolaida kainuoja 130 Lt. Dėl batų kainų, tai labai daug čekių buvo batų dėžutėse. Mano, kad daiktų kainas atsimena tiksliai. Dalis daiktų yra pagrįsta įsigijimo čekiais. Viskas buvo paduota tyrėjams. Tuo metu jos finansinė padėtis buvo pakankama. Tuo metu užsiėmė prekyba pagal verslo liudijimus, visada teikė deklaracijas.

Maistui praktiÅ¡kai lėšų neleisdavo, nes pavalgydavo pas mamÄ . Jai reikėjo lėšų automobilio remontui, kurui ir sau. Neturėjo kokių finansinių įsipareigojimų. Užsiimdavo moteriÅ¡kų rÅ«bų prekyba. Prekiaudavo Mažeikių ir Rietavo turgavietėse. Dirbdavo kiekvienÄ Å¡eÅ¡tadienį, sekmadienį ir trečiadienį. Dirbdavo nuo 11 iki 14 dienų per mėnesį. Prekiaudavo didelių dydžių moteriÅ¡komis palaidinėmis, megztiniais, tunikomis ir Å¡iek tiek suknelių. Dydžiai nuo 50 iki 70.

Dalis prekių yra mažų dydžių, tačiau tos prekės yra Å iauliuose siÅ«ti daiktai. Vadinamos „štukos“. Batais, rankinukais kojinėmis ir apatiniais baltiniais, Å¡alikėliais niekada neprekiavo. Prekyba sekdavosi neblogai. Kartais per mėnesį galėdavo uždirbti 7000 Lt, kartais tik 400 Lt. Tai priklauso nuo laikotarpio. SÄ naudos, tai rÅ«bo įsigijimas, Rietavo turguje 20 eur už dienÄ , plius kelionės iÅ¡laidos apie 30 eur. Niekada neskaičiuoja metinių pajamų. Visada skaičiuoja mėnesio pajamas.

Vasario mėnesį uždirbo 400 litų, o spalio mėnesį uždirbo 7000 litų. Tai geriausias ir blogiausias variantas. VidutiniÅ¡kai per mėnesį 4000-5000 litų. ViskÄ yra deklaravusi. Metinė apyvarta bÅ«davo 70000-80000. Yra vienturtė tėvų dukra. Tėvai padėdavo finansiÅ¡kai. Jie nupirko automobilį, kuriuo ji važinėja į turgų. Kitam automobiliui pirkti jie pridėjo 20000 litų. Ir dabar mama klausia, ar nereikia pinigų. Kai P. Č. gyveno užsienyje, jis kartais siųsdavo daiktų iÅ¡ „Second hand“ turgų.

Tai bÅ«davo naudoti, neaiÅ¡ku kam reikalingi daiktai. Ji labai pykdavo ir sakydavo, kad mums to „šlamÅ¡to“ nereikia. Jis siuntė lapų sutraukimo maÅ¡inÄ , kuri neveikia. Tai bÅ«davo viena iÅ¡ jų pykčių priežasčių. P. Č. yra parsiuntęs senus Swarovski karolius, kurie jai nereikalingi. Jis yra nupirkęs aerouoste ir jai parvežęs kvepalus. Tai buvo du kartus. Yra parvežęs akinius ir vienÄ rankinę. RÅ«bų jai nepirko. Jai ne viskas tinka ir patinka. Yra siuntęs kažkiek pinigų.

Jei jis parsiunčia pinigus, jis nurodo kÄ konkrečiai ji turi su tais pinigais padaryti. Jis yra siuntęs pinigų jos gimtadieniui, tačiau jis konkrečiai nurodė, kokį telefonÄ ji turi už juos nusipirkti. Ji tÄ ir padarydavo. KeturiasdeÅ¡imtajam gimtadieniui jis atsiuntė pinigus auskarams. Ji juos ir nusipirko. KeletÄ kartų siuntė pinigų ir liepė pakeisti miegamojo baldus. Nors ji bandė jį įtikinti, kad miegamojo baldai yra geri, tačiau jis norėjo kitų. VisÄ laikÄ , kai P. Č. dirbo Anglijoje, ji jam taip pat siųsdavo siuntinius.

Jis nuolatos norėdavo rÅ«kytų mėsos gaminių ir panaÅ¡iai. Jai tie siuntiniai kainuodavo po 300 litų. P. Č. yra parsiuntęs apie 6000-7000 svarų. Dažniausiai pinigus siųsdavo gimtadienio dovanai nusipirkti ir miegamojo baldams. Pirmus keturis metus jis pinigų jai nesiųsdavo. Ji mokėdavo mokesčius. Kai P. Č. bÅ«davo užsienyje, jie palaikė santykius. Jis grįždavo kartÄ per metus, Kalėdoms. Papildomai buvo grįžęs į jos tėčio jubiliejų ir kai jis norėjo Å¡vęsti savo 45 gimtadienį.

Kai P. Č. siųsdavo tuos pinigus, tuomet nebuvo susipykę. Tarp jų buvo normalÅ«s santykiai per atstumÄ . Tarp rÅ«bų buvo vienodų rÅ«bų. Pvz: vienodi golfai, tik skirtingų spalvų. Buvo vienodų kelnaičių, kojinaičių. Buvo kailinių. Ponio kailio puskailiniai kainavo 3600 Lt, įgyti Akropolyje „BGN“ parduotuvėje. Kailiniai už 4500 Lt, įsigyti Å iauliuose, „Tilžėje“, parduotuvėje „Laukinis gepardas“, žiemÄ . Puskailiniai buvo siÅ«ti specialiai jai A.

P. studijoje. Buvo dizainerio Ž. M. Kėdainiuose siūti batai. Verstos odos kailiniai, 1500 Lt, parvežti iš Turkijos. Parvežė klaipėdietė L. J.. Buvo daug daiktų pirkta iš Prancūzijos, iš „Zapa“. Daiktai buvo pirkti pastaraisiais metais, prieš 2012 m. Ji neprekiavo rūbais iš „Tiffi“ ir kitų jos vardintų firmų. Tai yra per brangūs rūbai prekiauti turguje. Tie rūbai yra mažų dydžių ir tai ne turgaus stilius. Ji prekiauja „Defile“, “Arielitos“, „Finkfunk“, „Artcollection“ ir panašiai.

Prekiauja Kirgizijos, Turkijos, Lenkijos, Kinijos gaminiais. Visada prekiauja tik naujais rÅ«bais. Sugadintus rÅ«bus pamatė 2012-12-23, po 16.00 val. PapuoÅ¡alas nebuvo sugadintas. Kaltinamojo padovanoti akiniai nebuvo sugadinti, nes jie buvo pas jÄ automobilyje. Jo dovanota rankinė nesugadinta. Vienas kaltinamojo padovanotas kvepalų buteliukas dar buvo. Kai jis gadino daiktus, jis apipurÅ¡kė su tais kvepalais visus sugadintus daiktus. Kai ji skambino savo tetai, jau tuo metu jos tėvai ir teta žinojo, kas namuose atsitiko.

Jie tuo metu nieko nesakė, nes nenorėjo, kad ji jaudintųsi. P. Č. atėjo pas jos tėtį ir pasakė „uoÅ¡veli, prisidirbau, sugadinau visus J. daiktus“. Tėtis nuėjo pažiÅ«rėti ir paklausė P. Č., kodėl jis taip padarė. Å alia stovėjo P. Č. brolis. Tėtis taip pat paklausė brolio, kodėl jis leido P. Č. taip padaryti. Brolis tik skėstelėjo rankomis ir pasakė „o kÄ aÅ¡ galėjau“. Mama iÅ¡ tėčio sužinojo apie sugadintus daiktus. Mama iÅ¡ bažnyčios ėjo į geležinkelio stotį pasitikti savo sesers.

Kai grįžo namo, jos iš karto apie tai sužinojo iš tėčio ir iš karto nuėjo pažiūrėti. Tėtis pirmas pamatė sugadintus rūbus. Po to įvykio daug kartų kalbėjo su P. Č. apie sugadintus rūbus. Jis jai sakė, kad jai nereikėjo susirasti meilužio, tuomet nebūtų buvę jokių pjaustymų. Pašaliniai žmonės tų pokalbių negirdėjo. Pokalbius per Skype įrašinėjo savo telefonu. Apie tai informavo P. Č.. Tuomet jau jis elgėsi atsargiau ir grasindavo jai telefonu.

Kovo mėnesį prieÅ¡ Velykas, jis labai grasino. Sakė kad grįš ir atims jos automobilį, kad viskÄ susprogdins, jÄ nužudys. Ji iÅ¡ baimės net nebelaikė savo automobilio namų garaže. Pati pasislėpė. Tikėjo jo grasinimais. P. Č. nesakė, kokiu bÅ«du jis sugadino daiktus. Vėliau jis iÅ¡ viso pradėjo neigti, kad tai jis padarė. P. Č. iÅ¡sivežė savo rÅ«bus, dokumentus, tačiau jis skundė jÄ policijai, kad tų daiktų jam neatiduoda. Atvykus policijai ji viskÄ parodė.

Nuo 2012-12-13 P. Č. su savo broliu nuolatos krovėsi daiktus. Kasdien kažkÄ vežėsi. Po įvykio su kaltinamojo broliu nebendravo. Po įvykių brolis vienÄ kartÄ paskambino ir pasakė „tegul tavo draugė E. pasiskaito mano dosje. Jei tu nori spaudos konferencijos, tai kreipkimės iÅ¡ karto, tegul iÅ¡ karto viskÄ transliuoja“. Daugiau į P. Č. brolio skambučius ji neatsakinėjo. P. Č. brolis 16 metų praleido kalėjime. Ji žino, kad tai P. Č. viskÄ padarė. Viskas buvo jų namuose, kur nebuvo jokių svetimų žmonių.

Nemano, kad daiktus sugadino P. Č. brolis. Å eÅ¡tadienio vakarÄ jį girtÄ iÅ¡sivežė jo žmona. Namas yra individualus su užrakintomis durimis ir vartais. S. V. tai asmuo, su kuriuo kartu ji gyvena. PirmÄ kartÄ Ä¯ namus (duomenys neskelbtini) jis atėjo 2013 m. balandžio mėnesį. IÅ¡ karto po įvykio namuose buvo jos tėvai, teta, P. Č. ir jo brolis. P. pats pasakė jos tėčiui, kad tai jis sugadino daiktus. 1991 m. buvo įkurta Č. įmonė. Ji vertėsi trikotažo gaminių mezgimu ir prekyba.

Po 2000 m. buvo uždaryta, nes prasidėjo Rusijos krizė, tie gaminiai nebebuvo reikalingi. Ilgus metus įmonė turėjo likviduojamos statusÄ . Kai P. Č. iÅ¡vyko į AnglijÄ , ji uždarė įmonę. Ä®monė veiklos nebevykdė nuo 1999-2000 m. Per Å¡iÄ Ä¯monę vykdė veiklÄ , nes dar turėjo megztų gaminių, kuriuos vežiojo po turgus ir juos iÅ¡pardavinėjo. Tuo metu tai buvo galima daryti. IÅ¡ jos sunaikintų rÅ«bų, nudėvėtų rÅ«bų nebuvo. Buvo nudėvėti tik vieneri batai.

Tai nurodė ieÅ¡kinyje. Kadangi rÅ«bų turėjo daug, juos nedaug dėvėjo. Dauguma rÅ«bų net nebuvo cheminėje valykloje. Skalbtų rÅ«bų buvo tik pusė. Santuokos nutraukimo byloje liko tik baigiamosios kalbos. Byla iÅ¡kelta dėl kaltės ir dėl turto padalinimo: baldų, paveikslų, buities daiktų. Jos ieÅ¡kinyje buvo iÅ¡vardinti daiktai, kuriuos reikia padalinti. P. Č. ne kartÄ buvo pateikęs prieÅ¡ieÅ¡kinius. Jos ieÅ¡kinyje jos rÅ«bai nefigÅ«ruoja. Ten yra dalinami buities daiktai ir baldai, automobiliai.

Rūbai yra paminėti tik kaip P. Č. kaltės įrodymas. P. Č. priešieškinyje yra nurodęs jos rūbus. Kai tuos megztus rūbus išpardavinėjo kaip įmonė, P. Č. dar buvo Lietuvoje. Tuos rūbus pardavinėdavo kartu. 2000-2001 m. jie važinėjo po visokius rajonus ir bandė išprekiauti pagamintus gaminius. Tuo metu ji nepirko rūbų, kurie paminėti kaltinime. Kaltinamasis nuo 2012-12-13 iki 2012-12-23 gyveno jos tėvų namo pirmame aukšte. P. Č. visada ten nakvodavo. Kaltinamajame akte išvardinti daiktai buvo tame aukšte, kuriame nakvodavo P. Č..

Daiktai buvo tame aukÅ¡te, kur nakvodavo P. Č., ir laiptinės spintoje. Norint patekti į laiptinės spintÄ , reikia palipti vienu laipteliu aukščiau nei tas aukÅ¡tas, kuriame jie gyveno. Jei kas kitas bÅ«tų sugadinęs jos daiktus, P. Č. 21 d. ir 22 d. bÅ«tų tai matęs. Tik įėjus pro duris iÅ¡ karto matėsi, kad suknelė supjaustyta ir numesta ir kad nėra liemenės. Kambaryje, kur P. Č. žiÅ«rėdavo televizorių, buvo didžiausia krÅ«va sumesta rÅ«bų. Iki gruodžio 23 d., kuomet ji grįžo iÅ¡ turgaus, P. Č. nieko nesakė, kad bÅ«tų kas nors sugadinta.

Ir gruodžio 22 d. Mažeikiuose nebuvo jokios kalbos apie sugadintus daiktus, sugadintÄ turtÄ . Gruodžio 22 d. Mažeikiuose ji kalbėjo tik su A. Jis sakė, kad jie iÅ¡siskirtų, kad viskÄ Å¾moniÅ¡kai padarytų. Su P. Č. iÅ¡ viso jokios kalbos nebuvo. Gruodžio 22 d. grįžusi namo nuėjo į pirmÄ aukÅ¡tÄ iÅ¡siplauti galvÄ . Ten viskas buvo tvarkoje. IÅ¡siplovė galvÄ ir kokiÄ 19.00 val. ėjo į viršų. IÅ¡ 22 d. į 23 d. P. Č. nakvojo pirmame namo aukÅ¡te. Gruodžio 22 d. vakare P. Č. buvo labai piktas.

Jis atėjo į viršų, pasibeldė į duris ir pareiÅ¡kė savo reikalavimÄ . Neįmanoma, kad P. Č. bÅ«nant pirmame namo aukÅ¡te, ateitų koks svetimas asmuo ir sugadintų daiktus, kurie buvo tose patalpose. Neįmanoma, kad ten įeitų svetimas žmogus, kuomet yra užrakinami visi vartai, visos durys. Mano, kad P. Č. nesitikėjo, kad ji kvies policijÄ . Jis kalbėjo labai drÄ siai. Su P. Č. pradėjo kalbėtis sausio mėnesio antroje pusėje. Mėnesį laiko nekalbėjo. Nežino, ar P. Č. bÅ«tų kvietęs policijÄ , jei jis gruodžio 22 d. bÅ«tų pamatęs sugadintus daiktus.

Bet jis tikrai bÅ«tų atsivedęs jos tėvus, bÅ«tų viskÄ rodęs, pradėjęs visiems skambinėti. Jis yra skundikas. Net pamatęs, kad ji nusipirko naujÄ liemenėlę, jis jÄ neÅ¡davo jos mamai ir sakydavo, kad ji ir vėl nusipirko. P. Č. visus daiktus, iÅ¡vardintus kaltinamajame akte, įvertino 3000 Lt. Tai jis rašė tyrėjai Å .. Tai buvo pačiose pirmose apklausose. P. Č. daug kartų keitė parodymus. IÅ¡ pradžių jis sakė, kad daiktai, kuriuos jis supjaustė, buvo nupirkti už 3000 litų ir parsiųsti pardavimui.

Jis teigė, kad tie daiktai pirkti iÅ¡ dėvėtų rÅ«bų parduotuvių. Vėliau jis pakeitė savo parodymus ir teigė, kad tai yra jų jungtinis turtas ir tų daiktų vertė nuo 3000 litų pasikeitė į 43000 litų. TokiÄ sumÄ jis nurodė prieÅ¡ieÅ¡kinyje. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje P. Č. iÅ¡ jos praÅ¡o 43000 litų už neva jos neiÅ¡saugotÄ jungtinį turtÄ . Taip jis vertina tuos sudraskytus daiktus, iÅ¡vardintus kaltinamajame akte. Sugadinti daiktai yra jos asmeniniai daiktai. IÅ¡tuokos byloje jie nesidalino savo asmeninių daiktų.

Jos tėtės ir P. Č. santykiai iki gruodžio 22 d. buvo įvairūs, tai geruoju, tai piktuoju. Tėtis stengdavosi jam nusileisti. Tėtis negalėjo apklabėti savo žento. Abi rankinės „LuisVinton“ kainuoja po 150 Lt, pirktos Gariūnų turgavietėje, rankinė „Brancescobiasia“ pirkta Londone. Kainas nurodė tokias, už kiek pirko. „LuisVuton“ originalo už 150 litų nenupirksi. Rankinė „Prada“ yra atvežta iš Italijos. Pirko parduotuvėje „Itališkas stilius“ Šiauliuose Varpo gatvėje.

NatÅ«ralios odos rankinė „Mango“ su gyvatės odos imitacija - 400 litų, pirko Å iaulių PC Akropolis, „Mango“ parduotuvėje. Rankinę „Topshop“ atsivežė iÅ¡ Anglijos. Rankinę „Krizia“, vertė 170 litų, pirko Stoties g., Å iauliuose. Rankinė „Nike“, kurios vertė 299 lt, pirko Klaipėdoje, „Sportland“ parduotuvėje. Ten pirko ir kitÄ â€žNike“ rankinę. Rankinę „Guess“ už 469 lt, pirko Å iauliuose PC Saulės mieste. Rankinę „KarenMillen“ pirko iÅ¡ interneto, rankinę „Benetoon“ pirko „Tilžėje“.

Rankinę „Tiffi“ parduotuvėje „Tiffi“ PC „Saulės miestas“. Avalynę pirko realiai keturiose parduotuvėse: parduotuvėje „Redy“ PC „Tilžė“ , perka tinkluose „Steptop“, „Salamander“, „Este, kartais „Gino Rosi“. Visi daiktai ir avalynė nauji. Ji ir dabar perka tose pačiose parduotuvėse. Kainos, nurodytos už daiktus, yra kainos, kuriÄ ji sumokėjo už daiktus. Paskaičiavo, kad ji patyrė 83000 litų žalÄ . Ta suma susideda iÅ¡ visų sugadintų daiktų, iÅ¡ to, kÄ ji sumokėjo.

Neturi įpročio pirkti kitų asmenų dėvėtus rÅ«bus. Perka naujus daiktus. Jei P. Č. nebÅ«tų siuntęs pinigų iÅ¡ Anglijos, tai nebÅ«tų turėję įtakos jos daiktų įsigijimui. Tačiau bÅ«tų likęs nepakeistas miegamojo komplektas, ji bÅ«tų neturėjusi tų auskarų ir bÅ«tų neturėjusi telefono. P. Č. iÅ¡vyko į AnglijÄ ir paliko uždarytÄ Ä¯monę su skolomis. Ji turėjo viena iÅ¡mokėti skolas Sodrai. Nors įmonė buvo registruota jų abiejų vardu.

Tam jis nedavė nei cento. P. Č. pinigai buvo panaudoti Å¡eimos Å«kio reikalams. Miegamasis kainavo 20000 litų. Ä® miegamojo komplektÄ Ä¯eina lova, dvi spintelės, komoda su veidrodžiu ir trys čiužiniai. Jei P. Č. nebÅ«tų siuntęs pinigų, nebÅ«tų pirkusi to miegamojo, kadangi iÅ¡ ankščiau turėjo miegamojo komplektÄ už 18000 rublių. Kol P. Č. gyveno Lietuvoje, jie vedė bendrÄ Å«kį. Kai jis iÅ¡vyko, iÅ¡ dalies vedė bendrÄ Å«kį. Ji jam siųsdavo siuntinius ir nesakydavo jam, kad jai už tai atiduotų pinigus.

Po įvykio kreipėsi į policijÄ dėl to, kad buvo padarytas nusikaltimas, dėl sugadintų daiktų, dėl tokio žmogaus poelgio. Kreipėsi į policijÄ dėl grasinimų. Buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, apklaustas P.. Ä®rodymų nėra, todėl tyrimai nutraukti. Tėvai dėl grasinimų nesikreipė. Tėvams jis negrasino. Kaltinamasis grasino jai. Kaltinamasis grasino tėvams per jÄ . Tėvai į policijÄ nesikreipė. Prekiavo vyriÅ¡kais megztukais. Dabar nebeprekiauja. VyriÅ¡kais megztukais baigė prekiauti apie 2002-2006 m.

Skalbti buvo tie rÅ«bai, kurie yra dažniau neÅ¡iojami ir kurie yra arčiau kÅ«no: kojinaitės, apatinis trikotažas, kai kurios palaidinės, kai kurie džinsai ir kelnės. Kailinė liemenė nebuvo valyta, suknelė pilkos spalvos su petnešėlėmis vasarinė, kurios vertė 300 Lt nebuvo valyta, suknelė „Zara“ juodos spalvos. Tie rÅ«bai, kurie buvo su etiketėmis, jie nebuvo neÅ¡ioti. Kai kurie rÅ«bai, kurie buvo be etikečių, buvo neÅ¡ioti, kai kurie nebuvo. Buvo rÅ«bai, kurių visai neneÅ¡iojo, buvo rÅ«bai, kuriuos užsidėjo tik vienÄ kartÄ .

IÅ¡ „Zapa“ rÅ«bų buvo neÅ¡iotas tik puspaltis ir sarafanas, kiti nebuvo neÅ¡ioti. Mažai rengdavosi tÄ patį rÅ«bÄ kelis kartus. Daug daiktų įsigijo per du metus iki sugadinimo, dalį daiktų ankščiau. Tarp sugadintų daiktų yra proginių daiktų, kurie buvo pirkti ankščiau. Neatsimena, kada seniausiai buvo įsigytas sugadintas daiktas. Net jei daiktai buvo įgyti prieÅ¡ 5 metus, jie jai turi tokiÄ pat vertę kaip ir įsigyjant. Deklaracijos yra tie dokumentai, kurie patvirtina jos pajamas.

Nėra visų žurnalų, ar buhalterinių dokumentų, kadangi ankščiau to nereikėjo. P. Č. siųsdavo pinigus per paÅ¡tÄ , tai nebuvo piniginės perlaidos. Ji tų pinigų negaudavo grynais pinigais, jie bÅ«davo pervedami į sÄ skaitÄ . Pokalbių garso įraÅ¡ai buvo daryti 2013 m. sausio mėnesį. Gal dar buvo darytas garso įraÅ¡as ir vasario mėnesio pradžioje. Ji savo rÅ«bų negadino. Nežino, dėl ko P. Č. sugadino rÅ«bus, mano, kad iÅ¡ pykčio, iÅ¡ kerÅ¡to. Nepamena, kad ankščiau P. Č. bÅ«tų sugadinęs jos daiktus.

Jai pačiai tai buvo netikėta. P. Č. buvo piktas dėl to, kad „daiktas“ sukilo prieÅ¡ savo Å¡eimininkÄ , „daiktas“ nebenori bÅ«ti tik daiktu ir vergu. Mano, kad tai dėl skyrybų. P. Č. iÅ¡vyko į AnglijÄ , nes tarp jų buvo nesutarimų, norėjo pusmetį pagyventi atskirai, taip pat jam reikėjo uždirbti pinigų Å¡eimai. Gruodžio 23 d. jai buvo neramu, nes iÅ¡ vakaro P. Č. buvo labai piktas. Buvo neramu dėl to, kas darosi namuose. Manė, kad grįžusi namo gali rasti iÅ¡vežtus baldus, iÅ¡vežtÄ bendrÄ turtÄ .

Paprašė savo tetos, kad ji nufotografuotų paveikslus, baldus, kadangi kaltinamasis viskÄ vežė iÅ¡ namų. Ä®taria, kad naktį iÅ¡ 22 į 23 buvo sugadinti jos daiktai. TÄ naktį ji miegojo virÅ¡utiniame aukÅ¡te. Atsikėlė 3 valandÄ nakties. TÄ naktį jokių garsų negirdėjo. 3 val. nakties nusileido į pirmÄ namo aukÅ¡tÄ , norėjo atsigerti kavos. KaltinamÄ jį rado sėdintį virtuvėje. Pasakė, kad atėjo pasidaryti kavos. Kaltinamasis pasakė, kad kavos nėra, ji apsisuko ir išėjo, sėdo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo.

Nieko įtartino nematė, nes nedegė šviesos. Kaltinamasis sėdėjo tamsoje. Prekiavo rūbais. Tie rūbai, kuriais ji prekiauja, neišeina iš mados, nes ji prekiauja rūbais stambioms moterims. Jei ji prekiautų rūbais, kurie patinka jai, jau būtų seniai bankrutavusi. Ji dėvi rūbus, kurie nėra skirti masinei prekybai, nes jie yra tam per brangūs. Iki išvykimo į Jungtinę karalystę, į turgus prekiauti važiuodavo abu. Naktį iš 22 į 23 naktį P. Č. leido plokšteles. Mama duris rakino tam, kad būtų saugiau.

Tikriausiai mama bijojo, nes jis grasino. Sakė „sutrypsiu“, tÄ Å¾odį supranta kaip susidorojimÄ . Žodį „padėsiu į vietÄ â€œ supranta kaip grasinimÄ . RÅ«bai buvo sugadinti naktį iÅ¡Â gruodžio 22 į 23. Gruodžio 22 rytÄ tie rÅ«bai dar nebuvo sugadinti. S. V. pirmÄ kartÄ Ä¯ namus Veretinarijos gatvėje atėjo 2013 m. balandžio mėnesį. Kai grįžo iÅ¡ turgaus ir pamatė A. Č. automobilį prie Å¡oninių namo durų, įvažiavo į kitÄ garaÅ¾Ä .

Tėtis jai pasakė, kad „P. noris su tavimi pasikalbėti“. Mama pasakė, kad „J. nekalbės“. Jie iÅ¡važiavo. Tuomet ji nuėjo į pirmÄ aukÅ¡tÄ pasižiÅ«rėti kas ten darosi. Iki to laiko mama su teta P. neleido jai nueiti pasižiÅ«rėti į savo namus. RÅ«bai nebuvo paskleisti, jie buvo krÅ«voje. Prasikasė rÅ«bus ir rado avalynę. Po to peržiÅ«rėjo spintas ir rado, kad avalynė, kuri buvo dėžėse, taip pat sugadinta, ant pakabų kabantys rÅ«bai taip pat buvo suraižyti, supjaustyti, sudraskyti.

Kai atvažiavo policija, rÅ«bai nebuvo paskleisti, jie buvo krÅ«voje. Psichologinis smurtas dėl to, kad tai ji viena buvo kalta, kad nusprendė negimdyti vaikų. S. V. į jos namus (duomenys neskelbtini) pirmÄ kartÄ apsilankė 2013 m. balandžio mėnesį. Be jos jis vienas į namus ateiti negalėjo. RÅ«bus prekybai visada laikydavo automobilyje. Automobilį iÅ¡kraudavo retai, tuomet, kai reikėdavo varyti techninę apžiÅ«rÄ . Tuomet daiktai bÅ«davo iÅ¡kraunami garaže. Tai bÅ«davo „Ford Galaxy“.

Santuokoje kartu su kaltinamuoju pragyveno 12 metų, o 10 metų gyveno atskirai. Per tÄ laikÄ P. Č. vienÄ kartÄ prieÅ¡ jÄ panaudojo fizinį smurtÄ . Ä® policijÄ nesikreipė. Tai buvo apie 2001-2002 m. Tuomet kaltinamasis paplÅ«dimyje jai trenkė į veidÄ , pradėjo bėgti kraujas. Kaltinamasis surinko jos rÅ«bus ir iÅ¡važiavo, o ji liko tik su maudymosi kostiumėliu. Bandė tvarkyti lapės kailio liemenę. Pirko vienÄ naujÄ kailį ir dar sumokėjo 70 litų už darbÄ . IÅ¡ viso sumokėjo 200 litų.

Liemenei buvo perrėžta nugara. TÄ liemenę galima neÅ¡ioti. Galima iÅ¡ sumos iÅ¡minusuoti liemenės kainÄ , bet pridėti 270 litų už sutvarkymÄ . Tai buvo vienintelis daiktas, kurį sutvarkė. Turi daug avalynės įsigijimo čekių. Tie čekiai yra byloje. Už pinigus niekas tų sugadintų daiktų nenorėtų įsigyti. Visi rÅ«bai buvo sunaikinti. Buvo bandoma susiÅ«ti tris daiktus. J. B. nuolatos jai taiso rÅ«bus, bet ne tuos sugadintus. Ji bandė sutaisyti porÄ palaidinių, vienÄ suknelę ir liemenę.

Palaidinės ir suknelė naudojimui netinka. Jei pasibaigus bylos nagrinėjimui tie rÅ«bai bÅ«tų atiduoti kokiai nors siuvyklai, ji tikrai juos mielai priimtų skiautėms. Tie rÅ«bai bÅ«tų kaip žaliava. Tokia žaliava jokios vertės neturi, nes jos niekas nepirktų. Žino, kiek ji sumokėjo už daiktus. Kurių daiktų kainų ji nežinojo, pasiėmusi savo nuolaidų korteles, pasiklausė parduotuvėse. Daiktų, kurie buvo be etikečių, vertė buvo nustatyta iÅ¡ jos atminties. Buvo apklaustos kai kurios pardavėjos, kurios patvirtino daiktų kainÄ .

Ji prekių už litÄ ir už du litus niekada nepirko. Deklaracija nėra uždirbti pinigai, tai yra apyvarta. Prekyba užsiiminėja daugiau nei 20 metų. Tokiame darbe reikalinga gera atmintis lyginant kainas. Dalis daiktų turi įsigijimo dokumentÄ . Jie yra pateikti į bylÄ . Dalis daiktų buvo sukurti pagal jos sukurtus modelius. Taip buvo sukurti vienetiniai daiktai. Daiktus pirko už savo uždirbtus pinigus ir už jos tėvų duotus pinigus. Nesugadintus daiktus paskutinį kartÄ matė gruodžio 22 d., kai ji grįžo iÅ¡ Mažeikių.

Tuomet ji dar ėjo iÅ¡ spintos pasiimti daiktų, jie dar buvo nesugadinti.Liudytoja P. Å . teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis P. Č. yra jos dukterėčios J. Č. buvęs sutuoktinis. Ji ankščiau su juo labai bendraudavo, dabar jokių santykių nepalaiko. 2012 m. prieÅ¡ Kalėdas, tradiciÅ¡kai prieÅ¡ Å¡ventes važiavo traukiniu į Å iaulius. Traukinių stotyje jÄ pasitiko jos sesuo Z. K.. Nuvažiavo pas juos į namus. Kieme stovėjo Å¡viesios spalvos autobusiukas. Prie jo stovėjo kaltinamasis P. Č. ir jo brolis.

Ä® jos pasisveikinimÄ P. neatsakė, o jo brolis pasisveikino. Ji su sese nuėjo į vidų. P. ir jo brolis liko kieme, jie krovėsi daiktus į tÄ mikroautobusÄ . Atėjo mano Å¡vogeris S. ir pasakė, kad P. prisipažino prisidirbęs. S. K. yra J. Č. tėvas. Jo pirmas vardas B.. Å vogeris pasakė, kad P. prisipažino kažkÄ prisidirbęs. Joms tai nieko nesakė. Gal po valandos, iÅ¡ darbo, iÅ¡ turgaus grįžo J.. J., lipdama laiptais į savo namus, atidarė duris ir pamatė, kad nėra rudos lapės kailinės liemenės. Ji kažkaip sureagavo, nes ant manekeno bÅ«davo užkabinta lapės kailinė liemenė.

Kai J. pamatė, kad jos nebėra, ji pradėjo sakyti „kur mano lapė“. Jie tuomet suprato, kas atsitiko, neleido jai įeiti į savo namus, užlipo į antrÄ aukÅ¡tÄ . J. iÅ¡ karto prasidėjo aÅ¡aros. J. reakcija buvo siaubinga, davė jai vaistų. Kai P. su broliu iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo, atėjo Å¡vogeris, tuomet jie įėjo į jų namus. Pamatė kampe didžiulę krÅ«vÄ sukarpytų, supjaustytų daiktų. Ten buvo visi J. rÅ«bai. Ten buvo ir ta kailinė liemenė, paltai. Paskambino į policijÄ .

Policijos reikėjo laukti ilgiau nei dvi valandas. Atvažiavo pareigÅ«nas. Dabar tiksliai nepamena, kaip jis paveikslavo tÄ sugadintų daiktų krÅ«vÄ . Po to, kai jis iÅ¡važiavo, pradėjo apžiÅ«rinėti daiktus. Nebuvo nei vieno rÅ«bo, kuris bÅ«tų likęs sveikas. Vakare, kai J. nuėjo į savo namus, liko vakarieniauti. Atbėgo J. ir paprašė, kad ji nueitų pas jÄ . Spintos antresolėse buvo sudėti J. batai. Visi batai buvo dėžėse. Dėžutės buvo sudėtos tvarkingai. Atidarius dėžutes pamatė, kad visi batai buvo supjaustyti.

Drabužiai, kurie buvo spintoje, taip pat buvo sugadinti. Ji tradiciÅ¡kai prieÅ¡ didžiÄ sias Å¡ventes atvažiuoja į Å iaulius pas seserį. Tai buvo prieÅ¡kalėdinis laikotarpis. Liko sveiki tik tie rÅ«bai, kuriais tÄ dienÄ buvo apsivilkusi J.. RÅ«bai buvo perrėžti. Batai buvo dėžutėse, bet jie buvo sugadinti: basutėms nukirpti dirželiai, o auliniai supjaustyti. RÅ«bai, kurie buvo spintoje, kabėjo tvarkingai, tačiau kai juos išėmė, pamatė, kad jie visi buvo supjaustyti. Kiti rÅ«bai buvo sumesti į krÅ«vÄ kampe.

Toje krÅ«voje buvo ir ta kailinė liemenė. Ji asmeniÅ¡kai kiekvieno rÅ«bo nečiupinėjo. RÅ«bų buvo labai daug. Ankščiau į butÄ nėjo, nes bijojo P. Č. Kai J. davė vaistų, Å¡vogeris pasakė, kad P. nori pasikalbėti su J.. Ji norėjo eiti, tačiau, kadangi J. bÅ«sena buvo siaubinga, jie jos neiÅ¡leido pasikalbėti su P. Kadangi P. su ja net nepasisveikino, ji jau matė, kad situacija yra sudėtinga, todėl jos neiÅ¡leido, nes jo bijojo. Kuomet P. su broliu kieme į mikroautobusÄ krovėsi daiktus, S. vaikščiojo kieme, ateidavo pas juos.

Å vogeris pasakė, kad P. jam pasakė „uoÅ¡veli, aÅ¡ prisidirbau“. Kai jie iÅ¡važiavo, tuomet pamatė vaizdÄ ir suprato, kÄ reiÅ¡kė pasakymas „prisidirbau“. J. jai pasirodydavo savo rÅ«bus. Jos rÅ«bai buvo iÅ¡skirtiniai, rÅ«bų kiekis buvo didelis. To bÅ«tų užtekę deÅ¡imčiai moterų. J. gyveno sau, jos prioritetas buvo gražiai rengtis, ji galėjo sau tai leisti. J. turėjo galimybę pirktis tiek rÅ«bų, nes ji daug dirbo. J. prekiaudavo turguje. Å eimoje J. „tempė“ materialinį dalykÄ , o P. dirbo „liežuviu“.

P. seniai iÅ¡važiavo į užsienį. J. su juo bendraudavo telefonu. Apie jų turtinius dalykus nieko nežino. Negali tiksliai pasakyti, kada iÅ¡ stoties grįžo pas sesę į namus. Tai galėjo bÅ«ti apie 14.00 val. B. K. pasakė, kad prie jo prieėjo P. ir pasakė“ uoÅ¡veli, aÅ¡ prisidirbau“. Jis nekonkretizavo kas atsitiko. Sugadintus daiktus pamatė, kai visi nuėjo į J. namus. Tėvai lepindavo savo vienturtę dukrÄ J.. Jie tikrai dukrai dovanodavo pinigus. J. turguje prekiaudavo megztiniais, suknelėmis.

Prekybai skirtų rÅ«bų J. nedėvėdavo. Kai ji pamatydavo J. rÅ«bų etiketę, jai tai iÅ¡ karto asocijuodavosi su garsiomis, brangiomis firmomis. Jai nekelia abejonių, kad tai padarė P. Č.. Niekas iÅ¡ svetimų žmonių ten negalėjo patekti. TÄ dienÄ Â tik ji ten buvo svetimas žmogus. Kai ėjo per kiemÄ , P. neatsakė į jos pasisveikinimÄ . Jis nekalbėjo. Jokių pokalbių su jais apie jokius sugadintus rÅ«bus nebuvo. P. Č. su broliu apie sugadintus rÅ«bus nekalbėjo. B. K. nesakė, kad P. supjaustė ar sugadino rÅ«bus.

Jis tik pasakė, kad P. jam sakė „uoÅ¡veli, aÅ¡ prisidirbau“. Nežino, iÅ¡ kur P. su broliu nešėsi tuos daiktus, gal iÅ¡ rÅ«sio, gal iÅ¡ garažo. Daiktus jis nešė ne iÅ¡ namų. TÄ dienÄ P. Č. buvo labai piktas. J. ir jos sesuo pasakojo, kad J. dėl jo nuolat verkdavo. RÅ«bai buvo sumesti kairiajame kambario kampe. Buvo rÅ«bų krÅ«va, jie jų nečiupinėjo. Tik kai atvyko policija, jie apžiÅ«rėjo rÅ«bus. P. Č. ir J. santykiai buvo ne kokie. J. rÅ«bai buvo geri, kokybiÅ¡ki.

Tiksliai nežino, kiek laiko užtruko, kol nuo stoties nuėjo į sesės namus, gal pusė valandos. Per tÄ pusvalandį gal ir kalbėjo su kuo nors telefonu, dabar neprisimena. Neatsimena, ar kai važiavo traukiniu į Å iaulius, kalbėjo telefonu su J.. Neatsimena, ar tuo metu sesuo kalbėjo telefonu su J.. PolicijÄ kvietė dėl to, kad reikėjo fiksuoti padarytÄ nusikaltimÄ . S. dar abejojo, ar verta kviesti policijÄ , o jos visos trys nusprendė, kad reikia. TÄ dienÄ pareigÅ«nui nenurodė, kÄ Ä¯taria dėl Å¡io įvykio.

Nurodė faktÄ . „UoÅ¡veli, aÅ¡ prisidirbau“ suprato kaip P. prisipažinimÄ , kad jis tai padarė. Sesuo sakė, kad naktį prieÅ¡ įvykį, apačioje kažkas vyko, degė Å¡viesa, grojo muzika. J. turėjo kažkokiÄ Ä¯monę, kai Palangoje virė „čeburekus“. Tai buvo legalu. Dar J. prekiavo turguje. Apie kitokiÄ jos veiklÄ nieko nežino. Matė, kokiais rÅ«bais turguje prekiavo J.. Tai „GariÅ«ninės“, „turginės” prekės. Yra buvusi J. paviljone turguje.

Ten kabėjo rÅ«bai. Matė jos dėvimų rÅ«bų etiketės ir turi supratimÄ apie rÅ«bų kainÄ . Matosi, ar rÅ«bas kokybiÅ¡kas, ar „turginis“. J. Č. prekiavo kinietiÅ¡kais rÅ«bais. Taip pat buvo ir iÅ¡eiginių rÅ«bų, tačiau jų kokybė parodo, iÅ¡ kur tas rÅ«bas. 2012 m. J. prekiaudavo „GariÅ«ninėmis“ prekėmis. Ji rÅ«bų negadino. P. Č. santykiai su uoÅ¡viais pablogėjo dar iki to įvykio, nes jis skriaudė J. Yra Vilniaus Akropolyje kartu su J. pirkusi kažkokius rÅ«bus.

Jos niekas neprašė fotografuoti. Neleidau J. kalbėtis su P. Č., nes ji buvo afekto bÅ«senoje, ji verkė. Nežino, kada buvo sugadinti daiktai. S. V. pirmÄ kartÄ pamatė gerokai po įvykio. Jai paskambino J. ir paprašė „paskambink tėčiui, tegul jis žiÅ«ri, kÄ P. dedasi į „mikriukÄ â€œ. J. norėjo, kad tėtis prižiÅ«rėtų, ar P. neneÅ¡a kokių bendrų daiktų, sakė, kad neramu, prašė pasakyti tėčiui, kad jis pažiÅ«rėtų kas ten vyksta. Ji, sėdėdama traukinyje, paskambino S., jis atsakė, kad jis yra kieme.

Kuomet buvo apklausiama 2012 m. iÅ¡ karto po įvykio, geriau atsiminė įvykio detales. Dabar jau yra praėję keturi metai. Važiuodama į Å iaulius, jau žinojo, kad J. ir P. santykiai nėra geri. Žinojo, kad J. Č. nori skirtis su P. ir kad tai dienai santykiai jau buvo blogi. J. paskambino jai, kai ji dar buvo traukinyje. Ji paprašė jos, kad paskambintų jos tėčiui.Liudytoja Z. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2012 m. gruodžio mėnesį, kažkuriÄ dienÄ , P. atėjo pas juos ir pakvietė jÄ su vyru atvykti į miÅ¡ias, kurias jis buvo užsakęs. MiÅ¡ios turėjo vykti gruodžio 23 dienÄ , 11.00 val.

Å iaulių katedroje. Jo intencija buvo tokia-praÅ¡ome dievo gailestingumo P. ir J. Å¡eimai. Gruodžio 23 d. ji ruošėsi eiti į tas miÅ¡ias. P. pasakęs, kad jis į miÅ¡ias neis ir jam nereikia dalyvauti. Vyras liko namuose. Tuojau po miÅ¡ių nuvyko į geležinkelio stotį pasitikti savo sesers. Po dvyliktos valandos praėjus kelioms minutėms turėjo atvykti traukinys. Nuėjo į Saulės miestÄ , apsipirko ir grįžo namo. Kieme pamatė stovintį P. brolio mikroautobusiukÄ , į kurį jie krovėsi daiktus.

Jie pasisveikino ir nuėjo į viršų. Po kiek laiko atėjo jos vyras B. ir pasakė, kad kai ji iÅ¡važiavo į bažnyčiÄ , P. jam prisipažinęs „uoÅ¡veli, aÅ¡ prisidirbau, sugadinau visus J. daiktus“. Jie gyvena žemiau. Nuėjo pasižiÅ«rėti tų daiktų. Ant manekeno kabėdavo labai graži, rankų darbo megzta avietinės spalvos suknelė ir kailinė liemenė. Tos liemenės nebebuvo. Suknelė buvo visa perrėžta. Tuomet pasižiÅ«rėjo ir kambaryje rado didžiulę krÅ«vÄ daiktų.

Daiktų nečiupinėjo, tik pažiÅ«rėjo, kad ta krÅ«va gana didelė. Parėjo į viršų. Nusileido į apačiÄ laukti, kol iÅ¡ turgaus grįš J.. Tuomet ji prekiavo Rietave. Sulaukė J.. Jau lipo į viršų, tačiau J., praeidama pro savo buto duris, kažkaip pradarė tas duris ir pamatė, kad ant manekeno nėra tos liemenės. Ji pradėjo klausinėti, kur jos liemenė. Tuomet jos sesuo pasakė, kad nebėra ne tik liemenės, bet nebėra jokių daiktų. J. iÅ¡tiko Å¡okas. J. buvo Å¡okas, aÅ¡aros, buvo baisu kas ten dėjosi.

Buvo sunku jÄ nuraminti. Vėliau iÅ¡ apačios atėjo B. ir pasakė, kad P. nori pasikalbėti su J.. J. norėjo veržtis pro duris, bet ji su seserimi sulaikė ir neiÅ¡leido. Po to jos visos nusileido į pirmÄ aukÅ¡tÄ ir J. pamatė tÄ krÅ«vÄ sugadintų daiktų. P. su savo broliu prisikrovė daiktus į autobusiukÄ ir iÅ¡važiavo. J. turėjo daug rÅ«bų, ji mėgo gražiai rengtis. Jos rÅ«bai ir avalynė buvo gana brangÅ«s. RÅ«bai buvo sumesti į krÅ«vÄ kambario kairėje pusėje.

Atvykęs pareigÅ«nas nupaveikslavo rÅ«bus. Sveikų rÅ«bų liko tik tiek, kiek J. tÄ dienÄ buvo apsivilkusi. Dar liko vieni puskailinukai. VienÄ kitÄ rÅ«bÄ pakėlė. Jie buvo sukarpyti ar supjaustyti. Po įvykio su P. Č. nekalbėjo. Vėliau jo klausė, kÄ jis padarė, tačiau jis sakė, kad tai ne jis padarė. Jų namas yra nuosavas, yra automatiniai vartai, varteliai uždaryti iÅ¡ vidaus. Niekas svetimas negalėjo patekti į namÄ . Ta daiktų krÅ«va atsirado iÅ¡ 22 dienos į 23 dienÄ , nes visas naktis P. vienas ten nakvojo.

Jis tose patalpose nenakvojo tik gruodžio 23 jau po rÅ«bų sugadinimo. P. kelias dienas krovėsi ir vežėsi daiktus. Buvo ne viena nerami naktis, jai buvo stresas dėl dukters skyrybų. Naktimis jų patalpose grodavo muzika, degė Å¡viesa, girdėjosi kažkokie bildesiai. Ji žiÅ«rėdavo pro langus. TÄ naktį P. Č. buvo namuose. Jis iÅ¡ namų iÅ¡važiavo gruodžio 23 dienÄ ir nebegrįžo. J. Č. tuos rÅ«bus įsigijo ne iÅ¡ karto. Ji juos pirkdavo parduotuvėse. Kas sezonÄ ji pirkdavo vis naujus rÅ«bus.

Dėvėtų rūbų J. nepirkdavo. Sugadinti rūbai buvo kažkiek nešioti. Nežino, ar visi sugadinti rūbai buvo nešioti. Buvo sugadinta nauja avalynė. Dukra avalynę laikydavo dėžutėse, kartu su čekiais. Dukrai neblogai sekėsi prekyba. Ji ruošdavo pietus. Dukra turėjo išlaidų tik dėl telefono, šiaip dukters reikia klausti, kokias ji patirdavo išlaidas. Ji su vyru padėdavo J. finansiškai. Yra jai skolinusi pinigų naujoms prekėms įsigyti. Ji ne visada jos prašydavo, kad tuos paskolintus pinigus gražintų.

Nematydavo daiktų, kuriuos siųsdavo P. Dėl pinigų taip pat nežino. J. P. į AnglijÄ siųsdavo siuntinius su kumpiais ir deÅ¡romis. P. į LietuvÄ grįžo gruodžio 13 d. J. ir P. kartu pirmame aukÅ¡te gyveno gal 3 dienas, po to J. atėjo pas juos, nes iÅ¡ P. pusės prasidėjo psichologinis smurtas. VienÄ vakarÄ , J. net buvo iÅ¡bėgusi iÅ¡ namų, nubėgo iki kolonėlės. TÄ naktį buvo labai Å¡alta, daug sniego. Ėjo J. pasitikti. Po įvykio su P. Č. nesikalbėjo. Buvo tik vienas skambutis į laidinį telefonÄ .

P. norėjo kalbėtis su vyru B.. Vėliau vyras pasakė, kad jam buvo pasakyta „džiovinkis džiÅ«vėsius“. Kai grįžo namo po miÅ¡ių, vyras jai pasakė, kad P. jam sakė „uoÅ¡veli, prisidirbau, sugadinau visus J. daiktus“. Tuo metu jau buvo praėję pro P. ir jo brolį, jau buvo užlipę į viršų, kuomet atėjo vyras ir tai pasakė. Jos sesuo kalbėjo telefonu su J.. Apie kÄ jos kalbėjo, tiksliai nežino, tik atrodo, kad J. prašė nupaveiksluoti baldus. Kai ji stotyje susitiko seserį, ji pasakė, kad J. jos prašė nupaveiksluoti baldus, kad P. visko neiÅ¡vežtų.

IÅ¡ gruodžio 22 į gruodžio 23 naktį P. Č. vienas nakvojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmame aukÅ¡te. Iki 23 d. P. Č. nieko nesakė apie tai, kad buvo sugadinti rÅ«bai. Nuo 2012.12.13 iki 2012.12.23 į namÄ (duomenys neskelbtini) nebuvo įsilaužta. J. tÄ rytÄ norėjo atsigerti kavos. P. pasakė, kad kavos nėra. J. užlipo į antrÄ namo aukÅ¡tÄ ir ji jai pasakė, kad pas juos atsigertų kavos. Gruodžio 23 rytÄ P. Č. nekėlė klausimo, neÅ¡aukė, kad yra kokių problemų. 2012 m. gruodžio 22 ji ir vyras B. buvo savo namuose (duomenys neskelbtini).

KÄ konkrečiai P. Č. krovėsi į „mikriukÄ â€œ, nežino. Tik pastebėjo, kad nebėra P. ginklų kolekcijos, miegamojo fotelio. Jis ir ankščiau jau vežėsi daiktus. Yra davusi J. Č. 20000 maÅ¡inai pirkti. Yra skolinusi pinigų prekėms pirkti. Dabar J. Č. pati save iÅ¡silaiko, turėdavo pinigų. Jie dovanodavo pinigų gimtadieniams. Prašė pinigų asmeniniam automobiliui, o ne Å¡eimos automobiliui pirkti. Jau keturi metai kaip nėra ramybės. P. Č. sakė „sutrypsiu, parduosiu arabams“.

Tai yra girdėjusi, kuomet paskambino P., o J. Č. įjungė mikrofonÄ ir jos girdėjo kaip jis sako baisius žodžius. BÅ«davo atvejų, kad J. Č. kelyje lydėdavo žmonės, tam, kad neužpultų. Niekas kitas negalėjo patekti į namo pirmÄ aukÅ¡tÄ . P. Č. ten buvo vienas. Savaitę prieÅ¡ P. Č. parvažiavimÄ J. pasakė, kad ji ruoÅ¡iasi su juo nebegyventi. Sugadintus rÅ«bus neÅ¡iojo J.. Ji matydavo, kaip dukra rengiasi. Kiekvienam sezonui ji pirkdavosi naujus rÅ«bus. J. nepirkdavo dėvėtų rÅ«bų.

Ji gerai uždirbdavo. Dovanojo J.i 20000 automobilio pirkimui. Vyras sakė, kad P. jam pasakė „uošveli, prisidirbau, sugadinau visus J. daiktus“. Niekas kitas daugiau negalėjo sugadinti tuos daiktus. P. vienas buvo tame aukšte. J. užsidirbdavo prekiaudama rūbais turguose. Ji prekiavo naujais rūbais pirktais iš Gariūnų, megztais rūbais. Tie rūbai būdavo sudėti į „tašes“.Tie sugadinti rūbai, kurie buvo pirmame aukšte, buvo J. asmeniniai. Rūbai, skirti prekybai, būdavo laikomi „tašėse“, mašinoje.

Grįžusi iÅ¡ turgaus, J. tų „taÅ¡ių“ iÅ¡ maÅ¡inos neiÅ¡kraudavo. J. ir P. asmeniniai rÅ«bai bÅ«davo pirmame namo aukÅ¡te. P. į LietuvÄ grįždavo vienÄ kartÄ per metus, dažniausiai prieÅ¡ Å v.Kalėdas. Nepamena, ar sakė policijai, kad dėl įvykio įtaria P.. Policija per daug ir neklausinėjo. Niekas kitas, iÅ¡skyrus P., neturėjo galimybės sugadinti daiktus. Pažįsta S. V.. Jis dukters draugas. Jie draugauja nuo 2013 m. pavasario. PirmÄ kartÄ pas juos namuose S. V. apsilankė 2013 m. pavasarį, balandžio mėnesio pabaigoje, arba gegužės mėnesio pradžioje.

PirmÄ kartÄ rÅ«bus pamatė 2012-12-23. P. ir jo brolis krovėsi daiktus. Atėjo B.s ir pasakė, kad P. jam prisipažino sugadinęs visus J. rÅ«bus. tuomet jie nuėjo tų rÅ«bų pažiÅ«rėti. Tuo metu P. su broliu dar nebuvo iÅ¡važiavę, jie tebesikrovė daiktus. Net J. grįžus, jie dar nebuvo iÅ¡važiavę. Atėjo B. ir pasakė, kad P. nori pasikalbėti su J.. RÅ«bus apžiÅ«rinėjo komisija, tyrėjai. Jie tai darė ne tÄ pačiÄ dienÄ . Tikslios datos nepamena, po jų apklausų.

TÄ pačiÄ dienÄ buvo atvykęs tik vienas pareigÅ«nas. Kai nuvyko į stotį, sesuo P. jai pasakė, kad jai skambino J. ir prašė nufotografuoti, kad P. neiÅ¡sivežtų visų baldų. 2012 metais S. V. jų namuose nebÅ«davo. Tie rÅ«bai nebuvo iÅ¡sklaidyti, nebuvo iÅ¡mėtyti. Jie buvo sudėti į krÅ«vÄ , į „konusÄ â€œ. Tikriausiai dukra tuos rÅ«bus apžiÅ«rėjo. Net dukters apatiniai rÅ«bai buvo supjaustyti. Neskaičiavo, kiek pinigų duodavo J.. Gimtadieniams duodavo ir po 300 ir po 500 litų.

Tai pat jai skolindavo pinigus prekėms įsigyti ir ne visada praÅ¡ydavo, kad ji tuos pinigus gražintų. Taip pat J. yra padovanojusi sekcijÄ , kompiuterį. Yra buvę „Tiffi“ parduotuvėje. KÄ pirko, dabar neprisimena. Žino, kad sugadinti rÅ«bai yra įvertinti apie 80000 litų. Dukra per ilgÄ laikÄ galėjo įsigyti rÅ«bus už tokiÄ sumÄ . Buvo brangi rankų darbo suknelė, kailinė liemenė, avalynė.Liudytojas B. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo prieÅ¡ Kūčias.

P. koridoriuje jam pasakė „uoÅ¡veli, prisidirbau, sugadinau J. visus rÅ«bus“. Jis nuėjo į kambarį, pamatė tuos rÅ«bus. Pastebėjo, kad ir sukabinti rÅ«bai sugadinti. Nukėlė nuo antresolių batų dėžutes ir pamatė, kad ir ten batai buvo sugadinti. Tiksliai atsimena P. Č. pasakytus žodžius. P. Č. pasakė, kad dabar jis viskÄ prarado. Po to P. su broliu susidėjo likusius daiktus ir iÅ¡važiavo. IÅ¡ turgaus grįžo dukra. Atvažiavo P., dar norėjo susitikti su dukra, bet jie bijojo ir nebeleido.

Iki įvykio dukters ir kaltinamojo santykiai buvo blogi. Dukra buvo nusprendusi skirtis, apie tai pasakė P. Kai tik P. grįžo iÅ¡ Londono, tai ir pasakė. Šį kartÄ jis grįžo ankščiau, gruodžio viduryje. Neįsivaizduoja, kad kas nors svetimas bÅ«tų galėję patekti į namus. P. Č. laisvai galėjo vaikščioti po namus. RÅ«bai galėjo bÅ«ti sugadinti tÄ naktį, prieÅ¡ P. apie tai praneÅ¡ant. Dukra vertėsi rÅ«bų prekyba. Pagal patentÄ prekiavo megztiniais. Dukra gaudavo pajamų, iÅ¡ to iÅ¡silaikydavo.

Jie, kaip tėvai, dukrai padėdavo pinigais. Dukra yra vienturtė. Už namo iÅ¡laikymÄ jis mokėdavo. J. mokesčių nemokėjo. Jis tÄ diena buvo namuose. Ä® dukters gyvenamas patalpas įeidavo, jei bÅ«davo reikalas. Paskutiniu metu iki įvykio dukra gyveno pas juos, antrame aukÅ¡te. TÄ dienÄ Å¾mona buvo bažnyčioje. Kai ji grįžo, jis jau žinojo, kas atsitiko. Žmonai apie sukarpytus rÅ«bus pasakė, kai ji grįžo. Žmona su P. Å . nuėjo pažiÅ«rėti rÅ«bų į pirmÄ aukÅ¡tÄ .

Dukra J. Č. namo grįžo gal po 15.00 val. Kai pamatė sugadintus rÅ«bus P. Å . pasakė, kad reikia kviesti policijÄ . PolicijÄ atvyko vėlai, jau buvo sutemę. Dukrai J. davė pinigų 12000 maÅ¡inos pirkimui. AsmeniÅ¡kai J. pirko rudÄ kailinę „dublionkę“. Dukra pardavinėdavo rÅ«bus. Važiuodavo į GariÅ«nus, į Mažeikius Å¡eÅ¡tadieniais, sekmadieniais. Dukra prekiavo megztiniais, suknelėmis. Yra davęs pinigų J. ir dovanojęs. Skolinti neskolindavo. Gruodžio 23 matė, kad P. Č.

į maÅ¡inÄ krovėsi dėžes, lėkÅ¡tes, indus. Jis dėžes buvo susidėjęs į „sklepÄ â€œ -salę. Ten yra pirtis, duÅ¡as, prieÅ¡pirtis. P. dėžes jau buvo susipakavęs. Buvo susirinkęs, susipakavęs savo ginklus. Niekas netrukdė P. vaikščioti po namÄ ir pasiimti daiktus. KÄ jis norėjo, tÄ ir pasiėmė. Negali tiksliai atsakyti, kada pablogėjo santykiai tarp J. ir P.. Matydavo, kaip jie kalbėdavosi per Skypę, girdėdavo „aÅ¡trių“ pokalbių. Jie bardavosi, ginčydavosi. 2012 m. gruodžio 23 dienÄ P. rÅ«bus pradėjo krautis ryte, jau iÅ¡auÅ¡us.

P. namuose buvo vienas. Kai P. krovėsi daiktus, jau buvo ir jo brolis. PirmÄ kartÄ P. pasikrovė, iÅ¡važiavo pas motinÄ Ä¯ namus. AntrÄ kartÄ grįžo su broliu. Žmona vis sakydavo, kad kambariuose dega Å¡viesa, groja muzika. Tai matydavosi iÅ¡ laiptinės, pro langus. Durys yra su langais. Žmona iÅ¡eidavo į laiptinę ir viskÄ matydavo. P. buvo ten vienas, nes J. buvo pas juos. DienÄ prieÅ¡ tai atvažiavo P. brolis su maÅ¡ina. Jie susiorganizavo „gėrimÄ â€œ. P. ir jį pasikvietė. Jie baliavojo.

Brolis visai nusigėrė. Atvažiavo kažkokia mergina ir brolį iÅ¡sivežė. Gėrė P. gyvenamame aukÅ¡te, virtuvėje. Krovėsi daiktus gerÄ valandÄ . Po to atvažiavo antrÄ kartÄ . Atvyko dviese. Tuomet P. pasakė „uoÅ¡veli, aÅ¡ prisidirbau“. Jis pats pasakė „uoÅ¡veli prisidirbau, sugadinau visus J. rÅ«bus, ar daiktus“. Jis P. brolio paklausė, kam jis tai leido. Jis atsakė „kÄ aÅ¡ padarysiu“, skėstelėjo rankomis. P. nieko neklausė. Pirma jis vienas nuėjo į viršų, pažiÅ«rėjo krÅ«vÄ .

PažiÅ«rėjo į spintÄ . IÅ¡ pradžių viskas atrodė tvarkingai, po to pastebėjo, kad rÅ«bai ir batai sugadinti. Namas yra trijų aukÅ¡tų. Pirmas aukÅ¡tas yra cokolinis, ten salė pirtis. Antrame aukÅ¡te gyvena J.. O jie gyvena trečiame aukÅ¡te. Pirmas aukÅ¡tas yra Å«kinis. P. ir A. iÅ¡ namų iÅ¡vyko. Neužilgo jie grįžo. Po to iÅ¡ geležinkelio stoties grįžo žmona su savo seserimi. Jis joms pasakė, kas atsitiko. J. grįžo truputį vėliau. Ji grįžo apie 15.00-15.30 val.

Po to dar atvažiavo P.. Jis norėjo susitikti su J.. J. buvo tokioje bÅ«klėje, kad jie bijojo ir neleido J. su juo susitikti. Kai grįžo namo J., jai buvo labai blogai, kai pasakė jai, kad sugadinti visi rÅ«bai. Ji pradėjo verkti, drebėti. Žmonos sesuo jÄ apramino, davė vaistų. Tuo metu jie visi buvo tarp pirmo (cokolinio) aukÅ¡to ir antro aukÅ¡to laiptų aikÅ¡telėje. Ten yra didelė laiptų aikÅ¡telė. Po to ji apsiramino, nuėjo pasižiÅ«rėti daiktų. P. nebuvo, jis iÅ¡važiavo ir daugiau negrįžo.

Kai J. apžiÅ«rinėjo daiktus, ji visų nelietė, pakilnojo. Vėliau atvažiavo policija. Daiktai buvo nebetinkami. Ankščiau P. nebuvo sugadinęs kokius nors daiktus. Nežino, kodėl jis gadino tuos daiktus, gal iÅ¡ kerÅ¡to, kad J. nebenori su juo gyventi. P. jam niekada nėra grasinęs. Kai vakare vartojo alkoholį, kalbėjosi. A. liepė kuo greičiau viskÄ baigti, iÅ¡važiuoti, viskÄ užmirÅ¡ti, gyventi toliau. Kai vartojo alkoholį, atmosfera buvo normali. Žmona atnešė užkandos.

J. yra sakiusi, kad jai grasino. Dar prieÅ¡ tÄ Ä¯vykį yra sakiusi, kad jei su juo negyvens, ji bus negyva. Nenorėjo tÄ dienÄ su P. gerti. P. tempėsi iÅ¡gerti. Nuėjo savo noru, nes jis kelis kartus kvietė. Viskas lyg ir buvo tvarkoje. Dukra, rÅ«bus, skirtus prekybai, laikydavo salėje, žemutiniame aukÅ¡te, pirmame aukÅ¡te. RÅ«bai, kurie buvo sugadinti, buvo asmeniniai J. rÅ«bai. Yra matęs rÅ«bus, kuriais prekiaudavo J.. Tai bÅ«davo megztiniai, sezoniniai rÅ«bai. Matydavo tuos rÅ«bus, kai ji juos iÅ¡imdavo iÅ¡ „taÅ¡ių“.

J. asmeniniai rÅ«bai bÅ«davo sukabinti spintose, ant pakabų. Matydavo, kuo prekiaudavo J.. RÅ«bai, skirti prekybai, bÅ«davo salėje. Ji iÅ¡imdavo juos iÅ¡ taÅ¡ių, jei reikėdavo lygindavo. Ilgai laukė policijos. Atvažiavo iÅ¡ Kuršėnų, pastovėjo, kažkÄ surašė. TÄ vakarÄ buvo viskas. PareigÅ«nas kažkiek pavartė sugadintus rÅ«bus ir iÅ¡važiavo. Sugadinti rÅ«bai niekur nebuvo iÅ¡vežti. Tyrėjai buvo atvažiavę kelis kartus. S. V. pamatė 2013 m., gal gegužio-birželio mėnesį.

Buvo pavasaris. PrieÅ¡ tai jo nepažinojo, nėra matęs. Nežino, ar P. kÄ nors siųsdavo J.i. Yra atsiuntęs duÅ¡o kabinÄ , kuri ir dabar dar stovi. J.i užteko pinigų, ji pragyvendavo. Tik kai bÅ«davo „rimtesnis reikalas“ jai padėdavo. Nežino, ar J. vedė bendrÄ Å«kį su P. J. nesiskundė dėl to, kad P. neatsiunčia pinigų, neiÅ¡laiko Å¡eimos. Nežino, kiek dukra deklaravo pajamų. Jis duodavo dukrai pinigų, jei jai reikėdavo. P. nusprendė kviesti policijÄ . Jis iÅ¡ karto dar suabejojo.

Galvojo, kad susitars žmoniÅ¡kiau. Davė dukrai 12000 litų maÅ¡inos pirkimui. Naktį iÅ¡ 2012-12-22 į 2012-12-23 negirdėjo drabužių plėšymo garsų. TÄ naktį grojo muzika. TÄ naktį dukra J. nakvojo pas juos. Nematė iÅ¡skleistų rÅ«bų, jie visi buvo „krÅ«voje“. Gal jo žmona ir P. pažiÅ«rėjo. Kai atvyko policijos pareigÅ«nas, jis pasakė, kad P. jam prisipažino, kad sugadino rÅ«bus. Gruodžio 22 d., kai P. pasikvietė jį iÅ¡gerti, jokios kalbos apie sugadintus rÅ«bus nebuvo.

Jis jį pasikvietė apie 11.00-12.00 val. Buvo iki kokių 15.00 val. Po tų iÅ¡gertuvių P. pasiliko namuose. Brolis buvo labai girtas, neleido jam vairuoti maÅ¡inos. Atvažiavo jų giminaitė ir jį iÅ¡sivežė. IÅ¡ P. išėjo, kai iÅ¡vežė jo brolį, nuėjo į savo aukÅ¡tÄ . Po tų iÅ¡gertuvių P. pirmÄ kartÄ pamatė ryte, kai jis vežėsi savo daiktus. A. iÅ¡sivežė tuomet, kai dar buvo Å¡viesu.Liudytoja J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. Č. yra jos pusseserė.

Tikslios datos nepamena, paskambino J. ir pasakė, kad P. sugadino, supjaustė visus rūbus, batus, rankines ir apatinius rūbus. Liko tik tie rūbai su kuriais ji buvo apsirengusi. Ji pasakė, kad rūbus sugadino nepataisomai. Žinojo, kad J. prekiavo Mažeikių, Rietavo turguje. Prekiaudavo rūbais. Pirkdavo rūbus iš mezgyklų, pirkdavo iš Gariūnų. Prekiavo megztiniais, sijonais, „bliuskelėmis“, suknelėmis. Batais, galanterija neprekiavo. Neprekiavo paltais, galanterija, batais. Po kelių dienų buvo nuvykusi pas J.

į svečius. Ji parodė didžiajame kambaryje esančiÄ rÅ«bų krÅ«vÄ . J. pakilnojo kelis megztukus. Ji sakė, kad batai, sudėti dėžėse, buvo supjaustyti. J. jau paauglystėje gerai rengdavosi. Ji kartais pažiÅ«rėdavo į rÅ«bų kainÄ . Kartais J. vieni batai kainavo kiek jos vieno mėnesio atlyginimas. Po įvykio ji J.i paskolino savo demisezoninius batus, dukters striukę ir kelis džinsus. Yra buvę, kad su J. ėjo apsipirkti. Mėgo „Tiffi“, Klaipėdoje pirko kartu basutes „Baldinini“, atsimena, kad kaina buvo apie 700 litų.

J. turėjo daug rÅ«bų. Kiek girdėjo, P. yra siuntęs iÅ¡ Anglijos Å¡aldytuvÄ , pavėsinę, naujametinės atributikos. Nėra girdėjusi, kad P. bÅ«tų siuntęs J.i rÅ«bus. Su J. kartÄ per mėnesį eidavo į parduotuves. Daugiau jos dukra su ja eidavo po parduotuves. J. jai yra rodžiusi, kÄ ji yra nusipirkusi. Yra J. atidariusi spintÄ , matė daug rÅ«bų. Yra mačiusi jos batus. Jie buvo tvarkingai sudėti dėžėse. Pilnos antresolės dėžių. Žino, kad J. saugodavo čekius už batus.

J. mėgo puoÅ¡tis. RÅ«bai bÅ«davo neÅ¡iojami. Ji net duodavo jos dukrai paneÅ¡ioti rÅ«bus, pavyzdžiui fotosesijai nusifotografuoti. RÅ«bai pagrinde bÅ«davo spintoje. Neklausė, kiek kainuoja J. brangiausi rÅ«bai. Vien vieni J. batai kainavo, kiek jos vienas, ar du atlyginimai. J. tuo metu gyveno pas savo tėvus. Mano, kad J. iÅ¡ savo lėšų pirko rÅ«bus, nes ji visÄ gyvenimÄ dirbo. Å alikais, kepurėmis, pirÅ¡tinėmis, kepurėmis, rankinėmis, apatiniu trikotažu neprekiavo. Mano, kad viskas įvyko dėl to, kad J. pasakė, kad nori skirti.

Jai smogė per silpniausiÄ vietÄ . Ji viskÄ investavo į savo rÅ«bus. Vaikų jie neturėjo. Mano, kad viskÄ padarė P. Č.. Niekas kitas to padaryti negalėjo. Jis smogė J.i per skaudžiausiÄ vietÄ . Kai jai paskambino J., ji iÅ¡ karto pasakė, kad P. sugadino daiktus. Ji pasakė, kad P. su kažkuo supjaustė rÅ«bus. Girdėjo, kad apie įvykį pirmiausia iÅ¡girdo J. tėtis, po to sužinojo moterys. J. tikriausiai sužinojo tik grįžusi iÅ¡ turgaus. Po įvykio J. neturėjo apsirengti.

Ji jai pasiÅ«lė atvažiuoti, kad galėtų kažkÄ jai pririnkti iÅ¡ savų turimų rÅ«bų. Po to įvykio J. yra pasakojusi, kad Mažeikių turguje pasirodė P. su broliu ir kad ji bijo grįžti. Ji sakė, kad praÅ¡ys, kad jÄ palydėtų kiti žmonės, kai ji važiuos iÅ¡ turgaus namo. J. prekiavo moteriÅ¡kais rÅ«bais. RÅ«bai skirti pagyvenusioms moterims. RÅ«bų dydžiai buvo įvairÅ«s. Buvo ir jaunimo linijos rÅ«bų. J. pati nesirengdavo prekybai skirtais rÅ«bais. Tie rÅ«bai bÅ«davo laikomi „tašėse“, kurias laikydavo namo apatinėje salėje.

J. pasakė, kad tai padarė P.. Name gyveno J., jos tėvai ir P.. Nei J., nei jos tėvai jos rÅ«bų nepjaustys. Ten daugiau niekas negyveno. J. paskambino ir pasakė, kad P. sugadino rÅ«bus. Kai paklausė kaip, pasakė, kad supjaustė visus rÅ«bus. Ji sakė, kad nakvodavo pas savo tėvus ir kad liko su rÅ«bais, kuriais ji buvo apsirengusi. Yra buvusi, kai J. pirko basutes „Baldinini“. Pirko Klaipėdoje. Kainavo daug. Jei gerai pamena, apie 700-800 litų. Yra buvusi su J. Å . Akropolyje, kai ji pirko Salamander demisezoninius batus, iÅ¡ „Tiffi“ pirko paltÄ ir megztukÄ .

Jai užsifiksuodavo, kad J. batai kainavo kaip jos vienas ar du atlyginimai. Jos atlyginimas Å¡iek tiek daugiau nei minimumas. Matė striukę ir paltÄ iÅ¡ „Tiffi“. Pinigų sumos nepamena. Prekės buvo nepigios. Pirko ir palaidines. IÅ¡ „Monton“ pirko baltÄ â€žbliuskutę“ už 80-120 litų. J. turėjo rankų darbo brangiÄ megztÄ suknelę. Iki įvykio J. yra skundusis, kad P. neprisideda prie Å¡eimos Å«kio. Po to įvykio Å¡nekėjo visa giminė. Pasakojo ir B. K. ir Z. K.. Kalbėjo kaip viskas įvyko.

Pasakė, kad sugadintus daiktus pirmas pamatė B. K., kad P. jam pasakė, kad sugadino J. rÅ«bus. Tuomet B. K. nuėjo pasižiÅ«rėti. Neatsimena, iÅ¡ ko pirmiausia iÅ¡girdo tÄ informacijÄ . Mano, kad P. taip padarė, nes norėjo pažeminti ir įskaudinti J.. Ji turėjo daug rÅ«bų. J. prekiaudavo Mažeikių ir Rietavo turguje. Prekes pirkdavo GariÅ«nuose, iÅ¡ „Verpsto“, iÅ¡ mezgyklų. Yra girdėjusi, kad jos vyras vienÄ kartÄ yra parvežęs daiktų iÅ¡ Anglijos. „Čeburekai“ buvo 17-18 metų atgal.

J. vasarÄ vienÄ ar du rÅ«bus nusipirko iÅ¡ dėvėtų rÅ«bų parduotuvės. Tai buvo prieÅ¡ 17 metų. Atėjusi į svečius matydavo J. sukneles su etiketėmis. Ji dar nevaikščiojo su tuo nauju rÅ«bu.Liudytoja M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. Č. yra jos mamos pusseserė. Su J. kartu eidavo į parduotuves. RÅ«bai brangÅ«s. Ji turėjo daug rÅ«bų, batų, rankinių. Eidavo kartu apsipirkti. Eidavo į Saulės miestÄ â€žTiffi“, Akropolyje „Aprangos galerijÄ â€œ, „Salamander“, „Step top“.

Negali tiksliai įvardinti rÅ«bų kainų, jai jos atrodė didelės. J. turėjo kailinių rÅ«bų, odinių rÅ«bų, yra tokius mačiusi. Jai visi J. rÅ«bai iÅ¡skirtiniai. Buvo kailinė liemenė pagal užsakymÄ . Neidavo su J. į dėvėtų rÅ«bų parduotuves. Nuo mažens su J. vaikščiodavo po parduotuves. Yra mačiusi J. rÅ«bų spintÄ . RÅ«bų buvo labai daug, ir batų dėžių daug. Visi batai bÅ«davo dėžėse su čekiais. BÅ«davo, kad matė rÅ«bus su etiketėmis.

Å iaip visi rÅ«bai buvo neÅ¡iojami. J. pirko daug rÅ«bų, jai patinka puoÅ¡tis. Ji neturi vaikų, tai naujais rÅ«bais save pradžiugindavo. Dalindavosi su J. nuolaidų kortelėmis. Kartais ji duodavo kortelę, kartais J.. Ji labai retai apsipirkdavo tokiose parduotuvėse, nes tos parduotuvės brangios. Gal yra nusipirkusi kokiÄ nors „bliuskutę“ su J. kortele. Neatsimena, kad J. jai bÅ«tų pirkusi kokį nors rÅ«bÄ . Atsimena, kad su J. iÅ¡ Salamander pirko basutes su „kutosais“, kaina apie 500-600 litų.

Kada tai buvo neatsimena. Juodos spalvos. Pirkdavo mados žurnalus. Matė gražius džinsus. Po to J. juos nusipirko. Daug „bliuskelių“ ir paltų iš parduotuvės „Tiffi“. Liudytoja J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta P. Č., kai dirbo su mezginiais. Santykiai būdavo geri, šiuo metu su juo nebendrauja. J. Č. pažįsta seniai, ji veždavo pataisyti per didelius drabužius. Visi drabužiai buvo nauji, geri, brangūs, ne iš dėvėtų drabužių parduotuvių.

J. atveždavo taisyti drabužius kartÄ per savaitę, ar kartÄ per dvi savaites. Siaurindavo kelnių liemenis, trumpindavo sukneles. Jos drabužiai buvo tik nauji, iÅ¡ TIFFI, MOZAIK, drabužiai bÅ«davo su etiketėmis. Yra taisiusi striukes, kelnes, bliuskutes, sukneles. Drabužiai buvo brangÅ«s. J. ir dabar atveža taisyti rÅ«bus. J. buvo atsivežusi sugadintų rÅ«bų maiÅ¡elį, iÅ¡ jų ji galėjo pataisyti kokius keturis rÅ«bus, kiti buvo nebesutvarkomi, kadangi per daug sugadinti. Tų drabužių nebeįmanoma buvo sutvarkyti, jie naudojimui nebetinka.

Kitų rÅ«bų net nebuvo įmanoma sutvarkyti. Sutvarkė kelis rÅ«bus. Tvarkė bliuskutę ir suknelę. Nežino, ar nukentėjusioji galėjo apsivilkti jos tvarkytus rÅ«bus. J. atvežė tvarkymui bliuskutę, kelnes, sijonukÄ ir suknelę. J. Č. sakė, kad vyras sugadino, sukarpė drabužius. RÅ«bai buvo supjaustyti, sudraskyti. RÅ«bus nešė taisyti Å¡iltu metų laikotarpiu. Gal 2012-2013 m. Gal buvo ruduo. Kai jai atvežė rÅ«bus taisymui, J. Č. buvo sutrikusi, nes buvo sugadinti geri drabužiai.

RÅ«bai nepigÅ«s. J. Č. su P. Č. pas juos į siuvyklÄ atveždavo siÅ«ti megztinius. Tai buvo seniai. Nematė J. dėvint jos sutvarkytus tuos sugadintus daiktus. RÅ«bai, kuriuos sutvarkė, vis tiek matėsi, kad tie rÅ«bai buvo sugadinti. SiÅ«lės buvo ir ant priekio ir ant nugaros. Matėsi, kad rÅ«bas buvo taisytas. Sugadinimai buvo akivaizdÅ«s. Sugadinti rÅ«bai buvo ir tie, kuriuos ji ankščiau dėvėdavo. J. buvo atneÅ¡usi MAXIMOS maiÅ¡elį pridėtÄ sugadintų rÅ«bų. Ji tvarkė 4 rÅ«bus, kitų nebuvo verta tvarkyti.

Kiek buvo rÅ«bų maiÅ¡elyje, tikslaus skaičiaus negali pasakyti, bet jų ten buvo nemažai. J. užsiėmė prekyba turguje, tiksliai nežino, kÄ ji dirba. Neklausė, už kokius pinigus J. pirko rÅ«bus. KÄ atveždavo, tÄ Â ir sutvarkydavo. Dabar neatsimena, kiek J. sumokėjo už jos sugadintų rÅ«bų tvarkymÄ . Tuomet dar buvo litai, o dabar eurai, praėjo daug laiko. J. rÅ«bai bÅ«davo madingi. Dėl rÅ«bų kiekio sunku atsakyti, kiek ji jų turėjo. Turėjo daug rÅ«bų, jie buvo geri.

Dabartiniu metu taisė kelnes, suknelę, dar vienas kelnes, paltui siuvo sagas, trumpino suknelę. Visi rūbai buvo su etiketėmis. Iš dėvėtų rūbų parduotuvių rūbų nenešdavo. Nukentėjusiosios paltai yra brangūs, tikslios kainos negali nurodyti. Kelnės brangios, be 200 litų nenupirksi. Bliuskutės taip pat kainavo virš 100 litų, nes rūbai iš gerų parduotuvių. Apie avalynę nieko nežino. Dirba individualioje įmonėje „Žiedūnė“. Nukentėjusiajai taisė keturis rūbus, kuriuos buvo galima sutvarkyti.

Kaina priklauso nuo to, kÄ tvarkai. Viena siÅ«lė galėjo bÅ«ti ir 1 litas ir 2 litai. Priklauso kiek tam įdedi darbo. Tiksliai negali atsakyti, kiek reikėjo įdėti darbo tvarkant tuos rÅ«bus. Bliuskutė galbÅ«t buvo salotinės spalvos, prekinio ženklo neatsimena. Kai nusipirkdavo rÅ«bÄ iÅ¡ parduotuvės, J. pas jÄ atvažiuodavo su tais rÅ«bais ir etiketėmis. Ji net nekirpdavo etikečių. Sugadinti rÅ«bai galbÅ«t jau ir buvo dėvėti. Dabar neatsimena. Gal buvo ir daugiau sugadintų rÅ«bų, nei sudėti tame maiÅ¡elyje.Visada klientams duoda kvitus už atliktÄ darbÄ .

Dabar praėjo daug laiko, kažin ar yra apie tai išlikę duomenys. Sugadintos kelnės buvo lengvos, klasikinės, o bliuskutė tikriausiai juoda. Kelnės buvo tamsios. Sijono spalvos nepamena. Suknelė galbūt juodos spalvos. Neatsimena firmų pavadinimų, nes praėjo daug laiko. Neklausė, J. iš kur ji sužinojo, kad rūbus sugadino P.. Ji sakė, kad rūbus supjaustė sutuoktinis. Nebuvo galima parduoti sutvarkytų rūbų. Tai nebuvo vien siūlių susiuvimas. Sugadinimai buvo padaryti matomose vietose.

Ir dabar J. atveža tvarkyti rūbus, kurie jai netinka. J. neprašė sakyti, kad visi rūbai buvo nauji. Rūbai nauji, nes yra su etiketėmis. Tie keturi rūbai, kuriuos taisė, gal ir buvo sykį dėvėti. Jų parduoti nebebuvo galima. Neklausė, ar po sutaisymo buvo galima toliau dėvėti tuos rūbus. Gal kur nors po namus nešioti buvo galima, nežino. Kitų drabužių nebebuvo verta taisyti. Naujus rūbus kartais reikia taisyti, nes gali būti per ilgos rankovės, rūbas gali būti per platus ir panašiai.

Kartais kelnės bÅ«na per plačios, per ilgos. J. pirkdavosi daug drabužių ir atneÅ¡davo taisyti. Ne kas dvi savaites neÅ¡davo. AtneÅ¡davo sykį į mėnesį, ar du kartus per mėnesį. J. Č. ypatinga klientė, nes ji dažnai ateina. Yra daug klienčių, kurios pastoviai ateina pas jÄ .Liudytoja V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad P. Č. nepažįsta. J. pažįsta kaip klientę, yra jai siuvusi kelis rÅ«bus. Siuvo kailinę liemenę, palaidinę, sijonus, kelnes. Siuvo lapės kailinę liemenę.

Siuva iÅ¡ klientų atneÅ¡tų medžiagų. Tiksliai nepamena, kada siuvo liemenę, buvo daug metų atgal, gal 2010-2011 metais. Atrodo, kad už pasiuvimÄ reikėjo mokėti 200 litų, tiksliai nepamena. Kiek kainuoja medžiagos, nežino. Kelnes siuvo pagal madų žurnalÄ . Sijonas buvo su didelėmis kiÅ¡enėmis. Kelnių pasiuvimas kainavo 80 litų, o sijono apie 60-70 litų. Kaina priklauso nuo modelio. Jei nėra drabužio kurio nori nusipirkti, jie pasiuva. Nukentėjusioji buvo atneÅ¡usi taisyti kailinę lapės liemenę.

Pasakė, kad reikės naujo kailio ir odos, nes reikėjo pakeisti visÄ Â liemenės nugarÄ . Keitė kailį, odÄ ir pamuÅ¡alÄ . Sutvarkymas kainavo gal 50 litų, tiksliai neatsimena. Liemenei tvarkyti reikėjo naujo lapės kailio. Medžiagas atnešė J. Č.. Liemenei buvo sugadinta visa nugara. Liemenė buvo juostuota, kailis su oda. Keitė odas, dėjo naujÄ kailį. Po to, kai sutvarkė liemenę, jÄ galima toliau neÅ¡ioti. Kitų drabužių taisyti J. nebuvo atneÅ¡usi. Neklausė kliento kiek kainavo medžiagos.

Patys audinių neperka. Liemenės sutvarkymui reikėjo vienos lapės kailio ir 80 centimetrų odos. Liemenė buvo sugadinta, sukarpyta skiautėmis, supjaustyta. Klientė nepasakojo, kas atsitiko liemenei. Liemenės sutvarkymas kainavo apie 50 litų. Ä® liemenės pasiuvimÄ Â suėjo 4 normalios lapės kailiai, nes liemenė buvo su kapiÅ¡onu. Taisant liemenę reikėjo keisti ir pamuÅ¡alÄ , kurį atnešė klientas. Tokia liemenė galėjo kainuoti apie 500 litų. Tiksliai nepamena, kada taisė liemenę, gal 2011 m. rudenį, ant žiemos.

Klientę pažįsta nuo 2010 metų, kai atėjo ten dirbti. J. Č. rengiasi stilingai, elegantiÅ¡kai. Neklausė, kokios firmos drabužiais ji rengiasi. Dažniausiai jai rÅ«bus taisė kolegė. J. B. yra kolegė. Apie Å¡iÄ bylÄ su niekuo nesikalbėjo. Liemenės kaina priklauso nuo modelio, nuo sudėtingumo. Priklauso ir nuo medžiagų. Kailis siuvamas rankomis. Kaina priklauso ir nuo kailio, ar kailis ilgas, ar trumpas. Kailio kaina priklauso nuo jo iÅ¡dirbimo, nuo to, kokiu laiku sumedžiotas žvėris.

Liemenės pasiuvimas kainuoja apie 200 litų. Tiek kainuoja darbas. Liemenė buvo lapės kailio, ryžos spalvos. Ä®monėje yra iÅ¡duodami kviteliai klientams. Tokie kvitai laikomi iki vienerių metų laiko. Liemenę pasiuvo gal 2011 m. pabaigoje. Po dviejų, ar trijų mėnesių po pasiuvimo, jÄ atnešė taisyti. Nepakeitus liemenės detalių, jos dėvėti nebÅ«tų įmanoma. Buvo sukarpyta visa liemenės nugara. Buvo sugadinta ne vien kailis, bet ir odos juostos.Liudytoja Ž. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad P. Č. nepažįsta.

Policija jÄ apklausinėjo dėl klientės. Dirbo pardavėja avalynės parduotuvėje, aptarnaudavo klientę J. Dirbo „Salamander“ salone Å iaulių Akropolyje. Prekiavo avalyne, pėdkelnėmis, batų kosmetika. Å i klientė pirkdavo brangius brendus, vertino kokybę. Jų salone ši klientė pirko basutes už 660 litų, ilgaaulius batus, kurie kainuodavo nuo 1000 iki 1500 litų. Å iÄ klientę atsimena, žinojo, kÄ ji mėgdavo, kokius modelius, gamintojus. Atsimena vasarines basutes ir kainÄ .

Jų parduotuvėje kainos nuo 300 iki 1500 litų. Pigesnės buvo pėdkelnės, batų priežiÅ«ros priemonės. Praėjo daug laiko, nepamena, kiek prekių ji pirko. Prisimena, kad klientė pirko batelius, basutes. Prisimena, kÄ ji pirko, kai jÄ aptarnavo. Å i klientė rinkdavosi gerÄ , brangiÄ , kokybiÅ¡kÄ avalynę, nes mažai klientų, kurie daugiau žiÅ«ri į kokybę, o ne į kainÄ . J. turėjo klubo nario kortelę, pagal tÄ kortelę galima buvo įeiti į sistemÄ ir patikrinti, kÄ ji pirko.

Buvo tokia programa, pagal vardÄ , pavardę matosi, kada ir kur pirko prekes jų įmonėje. Prisimena, kad pirkdavo „Leo bruni“ ALG, italų gamintojo batus, kurių kaina nebuvo žema. Pirko austrų gamintojų „Hogel“ prekes. „Faalke“ pėdkelnes. J. Č. rengiasi gražiai, stilingai. Ji dažna klientė, dažnai pas juos pirkdavo. Klientė pokalbio metu yra pasakojusi apie sugadintus daiktus. Pasakojo, kad Å¡eimoje vyksta skyrybos ir kad vyras, kerÅ¡taudamas, viskÄ sugadino, tiek rÅ«bus, tiek avalynę.

Sakė, kad nebeturi kÄ apsirengti. Salamander parduotuvėje dirbo nuo 2007-03-07. Atsimena J. Č. gal nuo 2009 m. Ji domėjosi apie avalynę, klausdavo patarimų. Tarp jų užsimezgė santykiai kaip pardavėjos ir klientės. Kai žmogus perka pas juos ir turi didžiausiÄ Â nuolaidÄ , jie bÅ«tinai turėdavo į programÄ Ä¯vesti to žmogaus vardÄ , pavardę. Programoje matosi kortelės numeris, parodo už kokiÄ sumÄ yra pirkta prekių. Programoje matosi, kada, kur, už kokiÄ sumÄ yra klientas pirkęs prekių.

Matosi, kad pirkta ne vien jų parduotuvėje, bet ir kituose miestuose esančiose „Salamander“ parduotuvėse. Negaliu tiksliai pasakyti, kiek dažnai ji pas juos pirkdavo, bet buvo geras klientas. Pokalbis apie klientės sugadintus daiktus vyko darbo metu. Ji atėjo pirkti avalynės, užsimezgė pokalbis. Klientas truputėlį pasipasakojo. Įvykio detalių neminėjo. Tie pavadinimai, kuriuos paminėjo, yra brendai, tai firmų pavadinimas. Vėliau pradėjo gauti batus, kurių viduje buvo užrašyta „Salamander“.

Turėjo didesnį batų asortimentÄ , nei iÅ¡vardino firmų pavadinimus. Kiek teko aptarnauti Å¡iÄ klientę, ji mėgdavo tų firmų batus. Dirbo įmonėje, kuri yra didelis tinklas ir kuriai priklausė ir „Salamander“ ir „Step top“ ir „Žygio batai“. Tų parduotuvių asortimentai skiriasi. „Step top“ prekiaudavo Armani, Guess, Toma ilfiger, Wagabond firmų avalyne. Prekiaudavo tik naujais, naujos kolekcijos batais. Ir „Step top“ parduotuvėje prekės yra gana brangios.

Bateliai -600 litų, aulinukai-700 litų, rankinės-600 litų. Dar yra „Žygio batai“, tai daugiau vidutines pajamas turintiems klientams. J. Č. pirkdavo pėdkelnes, kurių kainos apie 60 litų vienas vienetas. Tai brangios pėdkelnės, nes vokiečių gamintojo, kokybiškos. Dar prekiavo batų priežiūros priemonėmis ir rankinėmis. Nepamena, ar ji pirko rankines, nes praėjo daug laiko. Leo bruni“ basutės kainavo apie 600 litus, ilgaauliai apie 1500 litų. Nepasakys tikslios kainos, kiek kainavo J.

Č. pirkti batai „Leo bruni“. Ir datos, kada ji pirko neprisimena. Spalvos neprisimena. Apie įvykį klientė jai pasakojo gal 2012-2013 m. Po to pas tyrėjÄ pasakojo apie įvykį. J. turėjo vardinę klubo nario kortelę. Ji turėjo didžiausiÄ 15 procentų nuolaidÄ nenukainuotai prekei. Tokiu atveju žmogus turi bÅ«ti sukaupęs 7000 litų. Tai taikoma tik Salamander prekybos tinklui. Kai asmuo pateikia klubo nario kortelę, nepraÅ¡o pateikti asmens paso. Ant kortelės raÅ¡oma vardas, pavardė, gimimo data, nes taiko nuolaidas gimimo dienai.

Žmogaus asmens dokumento nepraÅ¡o parodyti, kad identifikuotų asmenį. J. Č. vardas ir pavardė nurodyta ant kortelės. Atsimena ir kitų klientų vardus ir pavardes, nes įmonėje dirbo 8 metus. Vykti į apklausÄ prašė vadovas. Paskambino vadovas ir pasakė, kad reikia vykti į policijÄ . Kai klientė iÅ¡sikalbėjo, ji jai pasakė, kad yra iÅ¡raÅ¡ai, kuriuose matosi, kad Å¡i klientė pas juos „prekindavosi“. Ji paklausė, ar ji, jei to reikėtų, galėtų paliudyti, kad ji tikrai pas juos pirkdavo.

Ji sutiko. J. nesakė, kÄ Â turi konkrečiai paliudyti, kÄ ji „prekinosi“. Mintinai žino apie tai, kokius brendus pardavinėja. J. yra dažnas klientas, ji pirko brangiÄ avalynę.Liudytoja D. Z. (Å .) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta P. Č., jis yra J. vyras. Jokių tarpusavio santykių tarp jos ir P. nėra. Yra jį mačiusi kelis kartus. Yra mezgusi megztinį, jis atvažiavo pasiimti. Tuos rÅ«bus, kuriuos ji mezgė J.i, jis sukarpė, sugadino. Yra numezgusi du megztinius P. ir aÅ¡tuonis rÅ«bus J.i.

J. Č. mezgė 2 sukneles, 2 tunikas, 1 palaidinę, 1 kostiumėlį. Siuvo paltÄ iÅ¡ kailio ir mezgė tam paltui rankoves. J. iÅ¡ Å iaulių atveždavo mocherinių siÅ«lų, kadangi tuo metu Mažeikiuose tokių siÅ«lų nebuvo. SiÅ«lai buvo brangÅ«s. Kartais ji ateidavo pas J. į Mažeikių turgų, pasiimdavo jai patikusius rÅ«bus. J. yra jÄ mainais vežusi į Vilnių pas gydytojÄ . Negali pinigais įvertinti savo darbo, nes J. duodavo brangius siÅ«lus. Ikiteisminio tyrimo metu tiksliai negalėjo įvertinti kainos, į tai įėjo ir mezgimo kaina ir siÅ«lų kaina.

Tuomet daiktÄ Ä¯vertino kartu su siÅ«lų ir numezgimo kaina. Jai duodavo arba siÅ«lus, arba rÅ«bus iÅ¡ turgaus, arba dekupažo priemonės atveždavo iÅ¡ Å iaulių. P. J. už mezgimÄ nemokėjo. Darbo vertė buvo pagal bendrÄ susitarimÄ . GalbÅ«t mezgimÄ galima įvertinti 180 litų. Palaidines mezgimas įvertintas gal 50 litų. Mezgė dvi sukneles. Juoda gal 110 litų, raudona 200 litų. Tai be siÅ«lų kainos. 2014-05-25 apklausoje minėjo balkÅ¡vos spalvos tunikÄ . Mezgimo kaina bÅ«tų apie 100 litų.

Palaidinė, tai plonas megztinis. Atrodo, kad mezgė dvi tunikas ir gal 1 palaidinę. Kai prasidėjo skyrybų procesas, J. minėjo, kad P. sukarpė, sugadino, kostiumėlius palaidines, sukneles. PrieÅ¡ 3-4 metus paskutinį kartÄ jai mezgė daiktus. J. Č. rengiasi gražiai. Brangi avalynė, rankinės. Mezgė dvi sukneles, dvi tunikas, vienÄ paltÄ , dvi palaidines, vienÄ kostiumėlį. Už kiekvienÄ megztÄ rÅ«bÄ J. atsiskaitė mainais. Vežė siÅ«lus, dekupažo priemones, tai sumai. Jos vertinimu palto mezgimas kainuoja 250 litų.

Ä®vertindavo savo darbÄ bendru susitarimu su J.. Už mezgimÄ J. atsiskaitydavo mocheriniais siÅ«lais, dekupažo priemonėmis. Jos numegztais rÅ«bais J. neprekiaudavo. Tiksliai neatsimena, kokius rÅ«bus mezgė. Už rudos spalvos kostiumėlio numezgimÄ Â Ä¯vertintų 180 litų. Negali atsakyti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė didesnę kainÄ . GalbÅ«t nurodė su siÅ«lais. Tiksliai neprisimena. Apklausos metu kainas nurodė su siÅ«lų kaina, tačiau tyrėjui sakė, kad tikslios siÅ«lų kainos negali nurodyti.

Gali bÅ«ti, kad tyrėjui negerai nurodė kainas. Apytiksliai žinojo siÅ«lų kiekį ir jų kainÄ . Tuo metu vienas siÅ«lų pakelis kainavo 17-20 litų. Suknelei reikėjo apie 10 pakelių. Suknelės numezgimas kainavo apie 110 litų. Ä® suknelę sueidavo 10 ir daugiau pakelių siÅ«lų. Tuomet suknelės kaina bÅ«tų apie 310 litų. Ä® raudonÄ suknelę suėjo labai daug siÅ«lų, tikslaus kiekio nepamena. Å iandien tikrai negali įvertinti, kiek viskas kainavo. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė kainas, neapgalvojusi, kiek tie daiktai verti.

Å iandien gali įvertinti tik savo mezgimÄ . Dėl siÅ«lų kainos nėra tikra. Vienas siÅ«lų pakelis kainuodavo nuo 17 iki 20 litų. Viename pakelyje yra 25 g. siÅ«lų. Tai buvo mochera. Neprisimena, kiek siÅ«lų pakelių reikėjo kostiumėlio mezgimui. Negali atsakyti, kiek reikėjo siÅ«lų palaidinei, gal 4-5, tunikoms gal 8 pakelių. Minimaliai rÅ«bui numegzti reikia nuo 4-5 pakelių siÅ«lų. Kostiumėliui gal reikėjo 15 pakelių siÅ«lų. J. Č. tuo metu Mažeikių turguje prekiaudavo rÅ«bais iÅ¡ GariÅ«nų. Kelnės, palaidinės, sijonai, megztukai.

Kainų nežino. RÅ«bai skirti moterims. Dydžiai buvo įvairÅ«s. Prekiavo kaip ir visi kiti prekybininkai turguje. Yra ėmusi iÅ¡ jos rÅ«bus už numezgimÄ . Ėmė porÄ golfų už 40-50 litų. RÅ«bus mezgė gal prieÅ¡ 6-7 metus, tiksliai neatsimena. Gal 2008-2010 metais. Matė, kad J. neÅ¡iojo jos megztus rÅ«bus. Jos megztais rÅ«bais J. buvo apsirengusi, kai jÄ vežė į Vilnių pas gydytojus. Matė, kai buvo kavinėje.Liudytoja J. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta.

Dirbo „Este“ batų parduotuvėje ir žino J. Č. kaip klientę. „Este“ parduotuvė yra Akropolyje, dabar ten nebedirba. J. žino kaip klientę, asmeniškai nepažįsta. Ji jų parduotuvėje pirkdavo batus. Parduotuvė prekiavo vyriška ir moteriška avalyne. J. pirkdavo batus. Kokius, konkrečiai neprisimena. „Este“ yra parduotuvės pavadinimas. Prekiaudavo įvairiomis prekėmis nuo 300 iki 800 litų. Kai būdavo taikomos nuolaidos, būdavo ir pigesnių batų. Prekės orientuotos į aukštesnį sluoksnį.

Per iÅ¡pardavimÄ gal ir bÅ«davo batų kurių kaina buvo apie 200 litų. Batų vidurkis buvo 400 litų. Nuolaidos bÅ«davo įvairios: 20,30 procentų, kai kuriems batams 50 procentų. Neprisimina, kiek batų yra nupirkusi J. Č.. Turėjo nuolaidų korteles. Ant kortelės vardo ir pavardės nebuvo. Tik įvedus į sistemÄ matydavosi sukaupta suma. J. yra iÅ¡ jos pirkusi batus. Toje parduotuvėje dirbo nuo 2009 m. kovo mėnesio. 2011m. pagimdė. Į darbÄ grįžo 2012 m. spalio 1 d. Prekiavo Este firmos batais, „Nila nila“, „Mel“.

Kitų nepamena. Jokių santykių su kliente J. nebuvo. IÅ¡ matymo jÄ pažinojo. BÅ«davo, kad apsižiÅ«rėdavo, bÅ«davo, kad pirkdavo. Prekiavo basutėmis, bateliais, aulinukais, vasarinėmis basutėmis, ilgaauliais. Basutės kainuodavo nuo 200 iki 400 litų. Aulinukai nuo 350 iki 500-600 litų. Prekiavo tik naujais batais. Bateliai kainuodavo nuo 399 iki 500 litų. J. Č. rengdavosi gražiai, stilingai. Prekiavo „Seller“ batais, jie buvo brangÅ«s. „Nila nila“ auliniai batai su sagtele kainavo apie 800 litų.

„Bili Bi“ ilgaauliai batai rudeniui, pavasariui, žiemai. Modelis bÅ«davo skirtas siauresnei blauzdai. „Seller“ buvo bateliai. Jie buvo brangesni, nes buvo geras gamintojas. Bateliai kainavo nuo 300 iki 600 litų. Nuolaidų kortelės buvo be vardo ir be pavardės ir be nuotraukų. Kai pirkėjas paduodavo kortelę, nepraÅ¡ydavo parodyti asmens paso. Galėjo ir kitas klientas pasinaudoti kortele. Per akcijas paskutinei porai galima bÅ«davo taikyti 60 procentų nuolaidÄ , jei batai bÅ«tų iÅ¡ senos kolekcijos. Su kortele taikoma minimali nuolaida-8 procentai, maksimali-12 procentų.Liudytoja D.

G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta P. Č.. Pažįsta apie 30 metų kaip J. vyrÄ . Žino, kad P. sugadino J. rÅ«bus. Pas jÄ atvažiavo susijaudinusi J., pasakė, kad neturi kÄ apsirengti. Davė jai savo rÅ«bus. Ji sakė, kad P. grįžo iÅ¡ Anglijos, kad ryte rado sugadintus jos rÅ«bus, asmeninį turtÄ . Baldai nebuvo sugadinti. Kada J. atvažiavo, nepamena, bet tuo metu jai reikėjo Å¡iltesnių rÅ«bų, nes davė striukę ir Å¡varkelį. Yra kartu su J. ėjusios apsipirkti.

Važiavo net į Panevėžį. PorÄ kartų pirko „Tiffi“ parduotuvėje. Ji pirko juodÄ Å¡varkÄ , kuris kainavo apie 400 litų. „Tiffi“ parduotuvėje rÅ«bai brangÅ«s. J. Č. rengdavosi elegantiÅ¡kais, vardiniais rÅ«bais, ne iÅ¡ turgaus. Ji turėjo daug rÅ«bų, mėgdavo puoÅ¡tis. Yra pas jÄ buvusi svečiuose ne kartÄ . J. nemėgdavo dėvėti tuos pačius rÅ«bus. J. Č. dirbo sporto dispanceryje, vėliau prekiavo turguje. Kuo prekiavo, nežino. „Tiffi“ parduotuvėje buvo gal prieÅ¡ 7 metus, tiksliai nepamena. J. pirko Å¡varkÄ ir geltonÄ ryÅ¡kiÄ suknele.

Pirko akinius nuo saulės. Akiniai prabangÅ«s, kainavo apie 500 litų. „Aprangoje“ pirko gal megztÄ paltÄ . Tuo metu tai buvo didelis prekybos centras prie autobusų stoties. J. Č. rankinės buvo gražios, brangios ir odinės. Ir avalynė buvo gera, odinė. Rankinių kainų nežino. Galėjo bÅ«ti ir 600 ir 1000 litų. Tai jos vertinimas. „Tiffi“ parduotuvėje pirko ryÅ¡kiÄ geltonÄ suknelę, apačia, su balta juosta. Kiek kainavo neprisimena. Pirko Å¡varkÄ juodÄ , kaina apie 400-450 litų.

Apie P. J. nieko nepasakojo. Ir iki įvykio su J. apie P. nepasakojo. Kiek žino, jis buvo išvažiavęs. Žinojo, kad jie nesutaria, kad negali išsiskirti.Liudytoja A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino P., kartu prekiavo Mažeikių turguje. Jokių santykių nepalaiko, tik pasisveikina. J. Č. pažįsta iš Mažeikių turgaus. J. Č. prekiaudavo Mažeikių turguje drabužiais. J. Č. dar prekiaudavo ir Rietavo turguje. Su J. Č. bendrauja tik dėl prekybos. J. Č. prekiaudavo moteriškais rūbais:

„bliuzkutėmis“, megztukais. Yra rūbai ir jaunimui ir vyresniems. Rūbų dydžiai įvairūs, galbūt daugiau skirti vyresnėms, stambesnėms moterims. Ji prekiauja ir jaunimui skirtais rūbais. Avalyne J. neprekiauja. Anksčiau lyg ir turėjo vyriškų megztinių. Jos prekės pirktos iš Gariūnų turgaus. Jos abi dažnai susitinka Gariūnų turguje. J. prekiauja „turginiais“ rūbais, kurie nėra brangūs. J. vardiniais rūbais neprekiauja. Kartu su J. į Gariūnus nevažiuodavo, bet ten susitikdavo.

IÅ¡ prekybos rÅ«bais įmanoma pragyventi. Einamais mėnesiais: rugsėjį, rugpjÅ«tį, įmanoma užsidirbti daugiau nei vidutinį mėnesinį uždarbį. BÅ«davo, kad per mėnesį ji uždirbdavo ir tÅ«kstantį eurų, kartais Å¡imtÄ eurų. Prekių antkainis dedamas 30-50 procentų. 2008-2010 metais ir dabartiniu metu uždarbis skiriasi. Ankščiau buvo geriau. Tuo metu daugiau pelno buvo. Pelnas buvo dvigubai didesnis nei dabar. Per mėnesį bÅ«davo 2000-6000 litų gryno pelno. J. Č. nei paltais, nei kailiniais neprekiauja.

Kai ji deklaruoja, tai deklaruoja visas pajamas, neatskaičius prekių savikainos. Nežino, su kokiu automobiliu J. važiuodavo į Gariūnus 2012 m. Tiksliai nežino, gal su S.. Nežino, ar S. V. iki 2012 m. veždavo J. į Gariūnus.Liudytoja A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepažįsta kaltinamojo. Pažįsta J. Č. kaip klientę. Dirbo (duomenys neskelbtini) parduotuvės vedėja. J. Č. dažnai ateidavo į jų parduotuvę. Ji pastovi klientė, jai skirdavo didesnį dėmesį, nes ji daug pirkdavo.

Kartais ji ateidavo tik pažiÅ«rėti, bet dažniausiai pirkdavo. Parduotuvė prekiavo drabužiais, aksesuarais, rankinėmis, Å¡iek tiek batais. J. Č. pirkdavo marÅ¡kinukus, palaidines, kelnes, paltus striukes, rankines. Rankinių turėdavo labai nedaug. Jei bÅ«davo nauja kolekcija, tai kolekcijoje buvo kokios 4 rankinės, tai vienÄ rankinę J. tikrai įsigydavo. Ji ateidavo į parduotuvę vienÄ kartÄ Ä¯ savaitę, kartÄ per dvi savaites. Parduotuvėje prekių kainos didelės. Kaip pavyzdžiui marÅ¡kinukai kainavo 359,99 litų, striukės ir paltai taip pat brangÅ«s. BÅ«davo ir nuolaidų pvz.30 procentų.

Paltas kainuodavo 799, kelnės po 400 litų. „Tiffi“ parduotuvės klientai yra sau leidžiantys įsigyti kokybiškas prekes. Firma yra lenkų, bet jie bendradarbiauja su italais, prancūzais. Jie naudoja kokybiškus audinius. Parduotuvėje buvo prekių ir po 100 litų, pvz. pirštinės, maikutės, arba jei prekė buvo su nuolaidomis. Prekių kainos minimumas be nuolaidos pvz. 159,99 litų už palaidinę. Vasarinės maikutės kainuodavo nuo 100 litų. Parduotuvėje prekių kainų startas nuo 359 litų.

Buvo ir antkainiai. IÅ¡pardavimo atveju prekės tikriausiai bÅ«davo parduodamos už savikainÄ . Buvo taikomos iki 70 procentų nuolaidos, tačiau tai buvo taikoma labai „neinamoms“ prekėms. BÅ«davo taikoma ir 50 procentų nuolaidos. 2008-2009 metais J. Č. žinojo kaip klientę. Ji turėjo parduotuvės nuolaidų kortelę. Su ta kortele nebuvo taikomos pastovios nuolaidos. Lojaliems klientams pirmiems iÅ¡siųsdavo informacijÄ apie iÅ¡pardavimus. Suvesdavo kortelės duomenis į sistemÄ . Nežino, ar pagal kortelę buvo galima gauti informacijÄ apie kliento ankstesnius pirkimus.

Ankščiau tame tinkle nebuvo labai iÅ¡vystyta kortelių sistema. J. Č. iÅ¡ jų parduotuvės buvo nupirkusi daug rÅ«bų. Tikslaus skaičiaus nežino. Per metus bÅ«davo 2 kolekcijos: pavasario-vasaros ir rudens-žiemos. Per sezonÄ J. iÅ¡ vienos kolekcijos nupirkdavo 15-20 vienetų rÅ«bų. Kolekcija bÅ«davo pusę metų. Prekiavo megztukais. Jų kainos buvo įvairios: nuo 200 litų iki 500-600 litų. Kaina priklauso nuo siÅ«lų, nuo modelio. Prekiavo sijonais. Kainos nuo 250 litų iki 400 litų.

Ant sijonų būdavo užrašytos firmos „Tiffi“ ir „Leker loki“. Prekiavo šortais „Tiffi“, kurių kainos prasidėdavo nuo 199 litų iki 300 litų. Prekiavo kelnėmis. Kainos nuo 259 iki 459 litų. Prekiavo švarkais. Kainos nuo 359 iki 500 litų. Prekiavo baltinukais. Baltinukų trumpomis rankovėmis kainos nuo 199 iki 299 litų, ilgomis rankovėmis nuo 259 iki 399 litų. Ant baltinukų buvo pavadinimai „Tiffi“, „Loki“ ar “ Leki“ firmos pavadinimas.

Logotipai-užrašai „Tiffi“ skirdavosi. Vieni būdavo išdėlioti „svarovskiais“, kiti būdavo metaliniai su „piko“ ženklu. Prekiavo suknelėmis. Kainos nuo 259 iki 499 litų. Prekiavo sarafanais. Kainos nuo 259 iki 500 litų. Prekiavo striukėmis. Kainos nuo 499 litų iki 1800 litų. Rūbais, kuriais prekiavo, buvo tik „Tiffi“, keisdavosi tik ženkliukas. Prekiavo maudymosi kostiumėliais. Prekiavo pirštinėmis, kepurėmis, šalikais. Kepurės kainavo nuo 79,99 litų iki 159 litų.

Pirštinės kainavo 49,99, iki 199 litų. Prekiavo paltais. Kainos nuo 599 iki 1300 litų. Ant jų būdavo užrašas, ženkliukas „Tiffi“. Striukės būdavo pūkinės, sintifoninės. Maikutė skiriasi nuo palaidinės. Prekiavo ir maikutėmis, ir palaidinėmis. Maikutės kainos nuo 99 iki 200 litų. Avalyne prekiavo. Užrašai „Mugnai“. Batų turėjo nedaug. Buvo žemakulnės basutės, šlepetės, buvo aukštakulnių, batelių. Ilgaaulių batų nėra turėję.

Batai buvo brangūs, nuo 599 iki 1200 litų. Tai apytikslė suma. Prekiavo skarelėmis, šalikais. Kainos nuo 79 iki 259 litų. Prekiavo tunikomis. Vasarinės kainos nuo 259 iki 400 litų, žieminės nuo 300 iki 500 litų. Prekiavome rankinėmis. Ant rankinių buvo užrašai „Tiffi“. Kainos nuo 600 iki 1000 litų. Prekiavo golfais, kainos nuo 259 iki 359 litų. Būdavo visokių kelnių, ir džinsinių ir ne džinsinių. Prekiavo liemenėmis, kainos nuo 259 iki 400 litų. Prekiavo šalikais, kainos nuo 79, ar nuo 99 iki 259 litų.

Iki 2012 m. gruodžio mėn. J. turėjo rankinę su jako vilna. Tai iÅ¡skirtinė rankinė, nes buvo gavę tik kelias. J. labai pirko rankines ir batus, basutes, batelius. Tos rankinės pradinė kaina 899 litų. Gal J. tÄ rankinę įsigijo su 10-30 procentų nuolaidÄ . J. pirkdavo paltus, striukes, marÅ¡kinukus. Ji pirkdavo viskÄ , kas jai buvo gražu. AsmeniÅ¡kai J. nepažįsta. Tik po įvykio ji buvo atėjusi pasiklausti dėl kai kurių dalykų. J. kurį laikÄ buvo dingusi. Po to atėjo nusiminusi ir pasakė, kad nebeturi ankstesnių prekių ir ji kai kurias prekes nusipirko antrÄ kartÄ .

J. sakė, kad jos vyras supjaustė tas prekes. J. atrodo prašė surasti tÄ rankinę su jako vilna ir „Šanel“ tipo rankinukÄ . Sakė kad lyg bandė neÅ¡ti rankinukÄ pas siuvėjÄ susiÅ«ti, bet nepavyko. To rankinuko kaina galėjo bÅ«ti 599-699 litų. J. rengėsi stilingai, iÅ¡skirtinai. Atkreipė dėmesį, kad pas jÄ buvo geri batai ir rankinės. Kartais paklausdavo, kur ji juos įsigijo. Sakė, kad batus pirkdavo „Salamander“, „Step top“, „Este“ parduotuvėse.

Prekių kainos jų parduotuvėje mažai keisdavosi. Prekės kasmet brangdavo, bet nežymiai. Jei marÅ¡kinukai visÄ laikÄ bÅ«davo po 299 litų, tai prieÅ¡ jai iÅ¡einant iÅ¡ darbo jau po 359 litų kitÄ sezonÄ jau 399 litų. Kartais bÅ«davo, kad kainos truputį sumažėdavo. Kai gaudavo naujÄ kolekcijÄ , sezonines prekes iÅ¡parduodavo. „Tiffi“ rÅ«bai nebus nemadingi, nes daugiausiai tai klasikiniai rÅ«bai. Keičiasi Å¡iokios tokios detalės, audiniai, bet fasonai nelabai keisdavosi.

Masiškai pirkėjų pas juos nebūdavo, nes prekės buvo brangios. Būdavo taikomos nuolaidos, kurios kartais siekdavo iki 70 procentų. Krizė įtakos prekių kainoms neturėjo, krizė turėjo įtakos tik darbuotojų atlyginimams. Būdavo, kad J. į parduotuvę ateidavo apsipirkti apsivilkusi „Tiffi“ rūbais. Buvo lojalumo kortelės. Jos nebuvo vardinės. Kai į kompiuterį suvedi skaičius, tai galėdavo identifikuoti pastovius klientus. Teoriškai kitas asmuo galėtų pasinaudoti kortele.

Prisimena daug rÅ«bų, kuriuos J. pirko. Niekada J. parduotuvėje su vyru nesu mačiusi. Man tik yra įstrigę, kad vienÄ kartÄ ji buvo su jauna mergaite, gal pussesere.Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Jam paskambino iÅ¡ policijos. Nuvyko ir jam buvo užduoti abstraktÅ«s klausimai. Klausinėjo dėl sugadintų rÅ«bų, klausė kaip tuo metu dirbo su dėvėtais rÅ«bais, kaip keičiasi rÅ«bų vertė. Jam nebuvo aiÅ¡ku kas tai per rÅ«bai. Dabar įmonės veikla sustabdyta.

RÅ«bai buvo gaunami iÅ¡ Anglijos. Buvo susitarta su labdaros organizacijomis. Žmonės rinko rÅ«bus, dalį atiduodavo labdaros organizacijai, dalį parduodavo ir už parduotus rÅ«bus dalį pinigų atiduodavo labdarai. RÅ«bus pirkdavo kilogramais ir įvertinę kainÄ stengėsi pardavinėti kilogramais. RÅ«bų bÅ«davo ir naujų, ir labai prastų. BÅ«davo rÅ«bų ir su etiketėmis. Jei parduodavo pavienį daiktÄ , tai bÅ«davo po 30 eurų už kilogramÄ . Jei ten buvo pavyzdžiui 3 megztiniai, tai parduodavo po eurÄ , batai bÅ«davo parduodami ir už 25 eurus.

Įmonėje dirbusios merginos įvertindavo kokios firmos tai rūbai, kokios to rūbo kainos parduotuvėje ir panašiai. Dažniausiai būdavo angliškų firmų rūbų, bet pasitaikydavo ir vardinių firmų rūbų, bet jų buvo mažai. Daugiau buvo kokybiškų, vietinės anglų gamybos rūbų. Pasitaikydavo firminių batų, kurie nauji kainavo 100, 200 eurų. Tačiau jie buvo nešioti ir parduodavai juos už 10 procentų nuo pirminės vertės. Kaina priklausė nuo to, kokia buvo daikto prekinė vertė.

Pats asmeniÅ¡kai mažai vertino rÅ«bus, tai darydavo merginos. Reikėjo žiÅ«rėti į daikto iÅ¡vaizdÄ . Jei rÅ«bai perkami dėvėtų rÅ«bų parduotuvėje, net jei jis ir yra naujas, tai moki daug mažiau. Priklausomai nuo to, kiek daiktas buvo dėvėtas, gali gauti 70, 50 procentų nuo jo pirminės kainos. Dėvėtų rÅ«bų parduotuvės kontingentas yra visai kitas. Jei žmogus turi pinigų, jis eina į normaliÄ parduotuvę. 30 procentų rÅ«bų iÅ¡mesdavo ir stengdavosi iÅ¡gyventi iÅ¡ likusių 70 procentų.

KiekvienÄ kartÄ skirtingai vertino rÅ«bus. Pvz. vyriÅ¡ki marÅ¡kinai, kurie Anglijoje kainuoja 100-150 svarų, pas juos jų net už 40 eurų niekas nepirko. Savaitę laiko buvo viena kaina. Jei jo niekas nenupirko, po savaitės nuvertindavo. Jei jo vėl nepirkdavo pvz. už 50 centų, jie jo ir neparduodavo. Buvo ir rÅ«bų su etiketėmis. Kartais bÅ«davo ir kainos. Jei pvz. džinsai kainavo 40-50 svarų, merginos įvertindavo, ar jie dar madingi, ar ne. Tai tokie džinsai galėjo kainuoti 3-4 eurus, bet galėjo parduoti ir už 20 eurų.

„Tiffi“, „Monton“ firmų rūbų gal ir pasitaikydavo, bet masiškai nebuvo. Buvo galima užsisakyti ir prekiauti vien tik firminiais rūbais, bet jie to nedarė, nes buvo per brangu. Už nerūšiuotus rūbus mokėjo 1,05 svaro, o už rūšiuotus- 20-30 svarų. Teko prekiauti firminiais rūbais, kurie Anglijoje buvo išėję iš mados, tačiau juos pardavė kaip šiukšles, nes ir čia jų niekas nepirko. Tuos rūbus pirko už 1,5 svaro. Nors rūbai buvo nauji, bet kokių 3 metų senumo.

Ir pas juos jų niekas nepirko. Žmonės savo rūbų pas juos į parduotuves neatnešdavo, komisu neužsiiminėjo. Geros būklės vasarinė suknelė galėjo kainuoti nuo 3-5 litų iki 100 litų. Sijonų kainos buvo nuo 50 centų iki 20-30 litų, gal ir 40 litų. Nemadingi džinsai kainavo nuo 50 centų iki 50 litų. Kelnės būdavo baisios. Tokia angliška mada. Maksimali kaina buvo 20 litų. Moteriškos kelnės buvo šiek tiek geresnės ir kainavo 40-50 litų. Moteriškos basutės kainavo apie 50 litų.

Bateliai jų klientams netikdavo. Auliniai batai buvo po 100 litų ir daugiau. Paltai būdavo apie 100 litų, yra pardavę kailinius už 200 litų. Dėvėtų rūbų kokybė nebuvo įspūdinga, derindavosi prie klientų. Būdavo „krepšis“ pridėtas apatinio trikotažo, pėdkelnių ir k.t. Kojinės buvo po 50 centų, pėdkelnės po 2-3 litus, liemenėlės iki 5 litų. Moteriško trikotažo nepasitaikė. Storas nenudėvėtas chalatas kainuodavo po 20-40 litų. Naktiniai 3, 5, 10 litų.

Apatinis trikotažas nėra einamas. Viskas turi bÅ«ti geros kokybės ir naujas daiktas. Niekas nepirko dėvėtų, murzinų ir sugadintų apatinių rÅ«bų. IÅ¡ žmonių rÅ«bų nepriimdavo. Savų rÅ«bų merginos parduotuvėje nepardavinėdavo. Žmogus, turintis pinigų, net ir pirkdamas vardinį dėvėtÄ rÅ«bÄ , niekada nepirks jei rÅ«bas yra nebemadingas. Pradėjo prekiauti dar prie lito, ir atsimena, kai keitė kainas į eurus 2014 m. Atsiradus eurui, dėvėti rÅ«bai yra ženkliai pabrangę.

Dabar daug internete yra skelbimų apie parduodamus rÅ«bus. Daug daugiau gautum pinigų, jei pats pardavinėtum rÅ«bus. Taip pvz. bÅ«na su suknelėmis. Jei nusiperki suknelę vienam vakarui, sumoki 200 litų, tai suknelę galėtum parduoti už 150 litų, jei surasi tinkamÄ pirkėjÄ . Jei nusipirtų batus už 100 eurų, paneÅ¡iotų namuose, jam netiktų, stengtųsi juos parduoti už 70-80 eurų. Nerealu atgauti tÄ pačiÄ sumÄ , už kuriÄ pirko. Å iauliuose buvo parduotuvė Stoties g., kur pardavinėjo firminius rÅ«bus.

RÅ«bai buvo visai nauji, praeito, ar užpraeito sezono. Tuos rÅ«bus galėdavai nupirkti už pusę realios kainos. Pas juos žmonės dažnai pirkdavo „darbinius“ rÅ«bus, batus. RÅ«bo kelionė nuo atidavimo iki patekimo pas juos tokia: Anglijoje yra supirkimo punktai, kur žmonės suneÅ¡davo ir parduodavo rÅ«bus po 20 svarų už kilogramÄ . Pridavus rÅ«bus, juos surinkdavo iÅ¡ supirkimo punktų, veždavo į sandėlį kur juos dezinfekuoja. NeaiÅ¡ku kiek laiko rÅ«bai bÅ«davo sandėliuose.

RÅ«bai turi kažkokį kvapÄ . RÅ«bus atveždavo maiÅ¡uose. Tie rÅ«bai turėdavo dezinfekcijos sertifikatÄ . Visi dėvėti rÅ«bai turi specifinį kvapÄ . Jei turguje megztinis kainuoja 50-100 litų, tai gal žmogus iÅ¡ dėvėtų rÅ«bų parduotuvės iÅ¡sirinktų megztinį už 20-30 litų. Etatiniams pirkėjams reikėjo gero rÅ«bo ir pigiai. Daugiau nei 30-40 litų už rÅ«bÄ nemokėdavo. Ateidavo daug perpirkėjų, kurie laukdavo, iÅ¡sirinkdavo geresnes prekes, rÅ«bus ir veždavo juos parduoti į kaimus.

Ir dabar panašiai vyksta. Kaime tuos rūbus jau parduoda brangiau. Žmogus labdarai atiduoda rūbus dėl to, kad nebepatinka rūbas, jis išteptas, įplyšęs arba žmogus žino, kad jis niekada gyvenime to rūbo nebeužsidės. Jie išmesdavo 30-50 procentų rūbų-šiukšlių, nes tų rūbų net pas juos niekas nebūtų pirkęs. „Elitinės“ prekės tai vardiniai rūbai, kurių paprastoje parduotuvėje nenusipirksi. Vaidoto g. yra parduotuvė, kur pardavinėja vardinius rūbus, ten yra buvę tik keli procentai šiauliečių.

Turėjo ir sportinių rÅ«bų. BÅ«davo ir natÅ«ralaus kailio kailiniai, bet labai retai. Juos parduodavo pigiau nei už 300-400 litų, atsižvelgiant į jų nusidėvėjimÄ . Galėdavai nusipirkti ir rÅ«Å¡iuotų rÅ«bų. Yra internete skelbimai, kur gali rÅ«bus iÅ¡sirinkti pozicijomis. Tai gali bÅ«ti firminiai, nauji rÅ«bai. Žmonės domisi rÅ«bų firmomis, domisi pavadinimais. Atėję į parduotuvę, jie ieÅ¡kodavo konkrečių firmų rÅ«bų. Pradinių rÅ«bų kainų, rÅ«bo dėvėjimo intensyvumo nežinojo.Tokia veikla vertėsi pusantrų metų.

Nuo 2014-2015 m. iki euro įvedimo. Veikla nebuvo pelninga. RÅ«bai buvo prastos kokybės, nuomos kainos didelės. Žmonės ieÅ¡ko geros kokybės, mažai dėvėtų rÅ«bų už gerÄ kainÄ . Atsivežus naujus rÅ«bus, pirkėjai iÅ¡sirinkdavo geriausius. Strategija buvo tokia, kad einant laikui mažino kainas ir stengėsi rÅ«bus parduoti. Pirko tuos rÅ«bus iÅ¡ Anglijos. Buvo, kad pirko prekes už savikainÄ . Ä® kilogramÄ Ä¯eina pvz. 4 džinsai, 5 megztiniai arba 15 „bliuskučių“.

Už kilogramÄ mokėjo 1,05 svaro. Buvo keturios darbuotojos, kurios sandėlyje rÅ«Å¡iuodavo rÅ«bus. Jei bÅ«davo kas neaiÅ¡ku, tardavosi, konsultuodavosi. Merginos, kurios vertino rÅ«bus, jos buvo dirbusios tÄ patį darbÄ ankščiau, rÅ«Å¡iuodavo rÅ«bus Rusijai. Vertinimo mokslų jos nebaigusios. Kaina priklauso ir nuo rÅ«bo, daikto paskirties. Užsienyje galima tuos rÅ«bus nusipirkti žymiai pigiau. RÅ«bo kaina priklauso nuo mados, kokybės. PrieÅ¡ penkis metus pirktas daiktas yra nemadingas. PrieÅ¡ tris metus pirktas daiktas gal ir madingas.

Nežino, kas kiek laiko keičiasi mados. Yra tokių rÅ«bų, kaip klasikiniai kostiumai, klasikiniai batai, kurie bus madingi visÄ gyvenimÄ . RÅ«bo kokybė priklauso nuo medžiagos ir nuo pagaminimo kokybės. Nuo prekinio ženklo taip pat priklauso rÅ«bo kaina. Ne paslaptis, kad „Nike“, „Adidas“ taip pat siuvama ir Å iauliuose, ir Kinijoje. Daikto kaina priklauso ir nuo pagaminimo vietos ir nuo pardavimo vietos, nuo pardavimo Å¡alies. Pvz. pirko beveik naujus motociklininko batus, kurie Lietuvoje kainuoja 750 litų, o jis nupirko už 60-70 svarų.

Å almÄ pirko už 1 svarÄ , atsiuntimas 30 svarų. Lietuvoje parduotuvėje toks Å¡almas kainavo 1200 litų. RÅ«bo kaina priklauso nuo to, ar parduodama parduotuvėje, ar turguje. Parduotuvėje visos prekės turėtų kainuoti brangiau nei turguje. Turguje galima vos ne už dykÄ Ä¯sigyti dėvėtų rÅ«bų. Jei Anglijoje rÅ«bas laikomas beveik bevertis, tai Lietuvoje gali už tai gauti kažkokiÄ sumÄ . VirÅ¡utinis rÅ«bas iÅ¡laiko daugiau vertės nei apatinis rÅ«bas. DėvėtÄ apatinį rÅ«bÄ visada yra sunkiau parduoti.

Apklausos metu jokių rÅ«bų jam nerodė, nuotraukų taip pat nerodė. Objektyviai niekada neįvertinsi rÅ«bo. Gal kokiam žmogui rÅ«bas ir yra vertingas, o kitas žmogus to rÅ«bo niekada nedėvės. Dėvėto rÅ«bo niekada neparduosi už pirkimo kainÄ . Kiekvienam rÅ«bui yra savas pirkėjas. Parduodant dėvėtÄ rÅ«bÄ turi įtakos ir kokia buvo daikto pradinė vertė. Pardavinėdavo „Timberland“ batus. Nauji jie kainuodavo nuo 300 iki 600 litų. Kai pas juos atsirado tokie batai, tai tuos batus parduodavo už 100-150 litų.

Jei asmeniÅ¡kai, ne parduotuvėje bÅ«tum pardavinėjęs tuos batus, bÅ«tum gavęs didesnę sumÄ . Jei nežinoma daikto įsigijimo laikas ir kaina, tai galima tik spėti, kiek tas daiktas kainavo naujas. Jei jie pirko rÅ«bus po 2 eurus už kilogramÄ , tai kilogramÄ parduodavo po 30 eurų. Ä® tÄ antkainį reikia įskaičiuoti 30-40 procentų iÅ¡metamų daiktų. Jei daiktÄ Â Ä¯kainuodavo 10 eurų, bet jo niekas nepirkdavo, galėdavo jį nukainuoti iki 50 centų. BÅ«davo suplyÅ¡usių rÅ«bų.

Jei bÅ«davo įmanoma, merginos kÄ nors sutvarkydavo. Suplyšę rÅ«bai buvo pardavinėjami atskirai. ApraÅ¡ytų vertinimo kriterijų nėra. Vadovaujasi rinka, konkurentais, vertina pagal parduotuvių, turgaus kainas. Jei sumokėjo už megztinį 200 litų, o jį jam suplėšė, įvertintų jį 150 litų.Liudytojas S. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo P. Č. nepažįsta, bet dabar žino. Pažįsta J. Č.. PirmÄ kartÄ jÄ pamatė 2012 m. pavasarį. J. pasakojo, kad buvo sugadinti jos rÅ«bai ir kad tai padarė dar esantis jos vyras.

Vėliau yra matęs ir tuos rÅ«bus. Dabar gyvena kartu su J. Č.. Nuo 2013 m. pavasario pabaigos, vasaros pradžios prasidėjo artimesni santykiai, kai reikėjo finansinės pagalbos. Lankėsi pas J. tėvus, nes reikėjo finansinės paramos namo pirkimui. Tame name, kur gyveno J., pirmÄ kartÄ apsilankė 2013 m. pavasario pabaigoje, arčiau link vasaros. Jis nesugadino J. Č. rÅ«bų. J. Č. užsiima moteriÅ¡kų rÅ«bų prekyba. Dabar J. Č. turi daug gražių rÅ«bų. Nieko nežino apie J. pajamas.

J. nėra sakiusi, kad vyras jÄ muÅ¡tų. Ji sakė, kad sugadino jos rÅ«bus. J. yra sakiusi, kad buvo terorizuojama. Ji sakė, kad vyras darydavo psichologinį spaudimÄ , kad tik jo vieno tiesa. J. sakė kas sugadino rÅ«bus. Sugadino galbÅ«t dėl to, kad tarp jų buvo pykčiai. 2012 m. pavasarį susipažino su J.. Ji suteikė informacijÄ apie veterinarÄ . 2013 m. pavasarį pirmÄ kartÄ buvo name Veterinarijos g. Atsimena, kada pirmÄ kartÄ buvo pas J. namuose, nes jam reikėjo finansinės paramos. Tai buvo 2013 m. pavasarį, nes reikėjo atpirkti pusę namo, priklausiusio buvusiai žmonai.

Nežino, dėl kokių priežasčių J. Č. norėjo skirtis su vyru. Liudytoja N. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nei P. Č., nei J. Č. nepažįsta. Buvo pakviesta prokuratūros prašymu įvertinti sugadintas prekes. Vyko į namus. Jai parodė didelius juodus maišus, kuriuose buvo daiktai. Buvo išimta parodyti keletas daiktų. Matė, kad buvo supjaustyta avalynė, rankinė, pėdkelnės. Jos prašė įvertinti tuos daiktus. Ji dirbo VšĮ „Humana“, kuri prekiauja dėvėtais drabužiais.

Ji atsisakė vertinti parodytus daiktus, nes jie buvo pilnai sugadinti. Matė rankinę „Luis Viton“, rankinė supjaustyta, sukarpytas pėdkelnes, ilgaaulius batus iki kelių. Batai buvo supjaustyti. Matė tik keletÄ daiktų. Atsisakė įkainoti jai parodytus daiktus, nes jie buvo pilnai sugadinti. Jie turi įmonės iÅ¡leistÄ Ä¯sakymÄ , pagal kurį įvertina dėvėtus drabužius. Tai prekių įkainavimas. Nustatoma galima minimali ir maksimali daikto kaina. ŽiÅ«rima į daikto kokybę, nusidėvėjimo lygį.

Negali atsakyti, ar jos matyti daiktai buvo įsigyti nauji. Matėsi, kad rÅ«bai dėvėti. Rankinė „Luis Vinton“ negali bÅ«ti įsigyta turguje. Jie turi kainoraÅ¡tį. RÅ«bai ateina iÅ¡ užsienio, iÅ¡ įvairių Å¡alių. Dauguma rÅ«bų bÅ«na naujų. Pas juos yra įvairių klientų. Matė tik avalynę, sukarpytas pėdkelnes ir rankinę. Batai buvo įdėti į dėžutę. Tai buvo ilgi ilgaauliai batai, firmos nepamena. Turi kainininkÄ . Jų nustatytos kainos nevirÅ¡ija 100 litų, jei kalbama apie avalynę.

Yra prekiavimo ciklas, prekės pinga kas savaitę. Būna nustatytos akcijos, nuolaidos. Nustatytos kainos neturi įtakos pirkėjų kontingentui. Jų parduotuvėse yra atskiri stovai su geresnės kokybės drabužiais ir kiti stovai, kur rūbai šiek tiek daugiau nudėvėti. Žmonės renkasi. Rūbai būna nelyginti, bet dezinfekuoti. Dezinfekuoti rūbai neturi jokio kvapo. 16 metų su puse jos darbo stažas. Pradėjo nuo pardavėjos, vėliau parduotuvės direktore, o dabar dirba mažmeninės prekybos vadybininke.

BÅ«tų sudėtinga nustatyti retrospektyviÄ daiktų kainÄ . Kiekvienais metais rÅ«bai pinga. Jos nuomone tai lemia mados tendencijos. RÅ«bo medžiaga taip pat turi įtakos vertės nustatymui. Turi įtakos ir firma. Negalima teigti, kad virÅ¡utinis rÅ«bas mažiau praranda vertę, nei apatinis. RÅ«bo pardavimo vieta neturi įtakos rÅ«bo pardavimo kainai. Kalba tik apie dėvėtus rÅ«bus. Mano, kad rÅ«bo pagaminimo Å¡alis turi įtakos rÅ«bo kainai. Mano, kad ir daiktų pardavimo Å¡alis turi įtakos rÅ«bo kainai.

Daiktų apžiūroje dalyvavo tyrėja. Jai žinoma, kad pareigūnai skambino ir kitoms įmonėms ir prašė padėti įvertinti sugadintus daiktus, bet jie atsisakė. Jos įmonės vadovas jai liepė įvertinti tuos daiktus. Jų įmonėje nėra mačiusi „Tiffi“ prekių. Yra mačiusi „Top shop“ prekių. Rankinė „Luis Vinton“ matėsi, kad ji buvo dėvėta, nes rankinės pamušalas buvo nešvarus.Liudytoja L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta J.

Č.. Kartu važiuodavo prekių į GariÅ«nus, prekiavo Mažeikių turguje. P. Č. nepažįsta. J. Č. prekiaudavo daiktais iÅ¡ GariÅ«nų. Prekiavo moteriÅ¡kais, didelių dydžių rÅ«bais. RÅ«bai nauji. Tai buvo suknelės, megztukai, „bliuskutės“. Daugiau bÅ«davo 54-56 dydžio rÅ«bai. Tai didesnio dydžio rÅ«bai. Gal J. turėjo ir mažesnių dydžių rÅ«bų, nežino. J. Č. dėvėtais rÅ«bais niekada neprekiaudavo. Kartais J. Č. jÄ nuveždavo į GariÅ«nų turgų.

Pati J. Č. rengdavosi labai brangiais rÅ«bais. Net turguje ji bÅ«davo apsirengusi brangesniais rÅ«bais. Jos batai bÅ«davo iÅ¡ „Salamander” parduotuvės. Nėra lydėjusi J. važiuodama iÅ¡ turgaus. Tik kartÄ ji skambino, važiuojant iÅ¡ Mažeikių, kad P. jai grasina. Tikrai nėra su maÅ¡ina lydėjusi J.. Du kartus buvo pokalbis, kad P. jai grasina. J. visiems pasakojo, kad P. jai yra grasinęs papjauti, nužudyti kartu su broliu. TÄ patį vakarÄ J. jai paskambino ir papasakojo apie drabužių supjaustymÄ .

Ji sakė, kad P. nori skirti ir sudraskė drabužius už 75 000 litų. Ji jai patarė bėgti iš namų. J. pasakodavo, kad P. jai grasina, kad neduoda ramybės. Dėl rūbų J. pasakojo, kad P. sudraskė drabužius, ar tai su peiliu, ar su žirklėmis. J. buvo tikrai išsigandusi, buvo susijaudinusi. J. neturi vaikų, sunkiai dirba, ji gali leisti sau puoštis. J. turėjo „Salamander“ batų, kurių kaina 1000 litų ir daugiau. Žino, kad ji pirkdavo rūbus iš „Beneton“, „Tiffi“ jos mėgstamiausia firma.

Yra mačiusi jos paltÄ , pirktÄ â€žTiffi“. Pati yra vienÄ kartÄ iÅ¡ „Tiffi“ pirkusi daiktÄ . Ten kainos labai didelės. Neatsimena detaliai pokalbio, kai J. jai skambino važiuodama iÅ¡ turgaus. Apie grasinimus papjauti J. yra pasakojusi joms kalbantis turguje. Sakė, kad P. nenori skirtis, kad kažko nepasidalina. Yra užfiksavusi, kad P. J. grasino su broliu. Neatsimena, ar Rietave, ar Mažeikiuose, P. buvo su broliu, rėkavo, Å¡Å«kavo, grasino. J. įvardijo sugadintų rÅ«bų sumÄ 75000 litų.

J. Č. avalyne neprekiauja. J. turėjo daug drabužių. Yra vienÄ kartÄ buvusi pas jÄ namuose. Miegamajame matė didelę gražiÄ spintÄ . Kai susitikdavo J., ji visada bÅ«davo naujai apsirengusi. Jos moteriÅ¡kai pasikalbėdavo apie naujus rÅ«bus. Dabar kartais susitinka, pasiÅ¡neka. Ji rengiasi, puoÅ¡iasi. J. jauna, graži, neturi vaikų, todėl tikriausiai ji ir puoÅ¡iasi. Ji tam turi galimybę. J. turėdavo daug batų. Turėjo juodus batus su auksiniais papuoÅ¡imais. Atrodo, kad jie buvo „Salamander“.

J. sakė, kad ir visi apatiniai rūbai buvo sugadinti. J. rūbai brangūs, nes ji pati lankosi parduotuvėse, kur rūbai yra jai per brangūs. Yra mačiusi J. su labai brangiais batais. Ji ne visada pirkdavo prekes Gariūnuose. Kaip prekybininkė galiu užsidėti 50 procentų antkainio. Abejoja, kad būtų galima užsidėti 350 procentų antkainio. Ankščiau buvo įmanoma per mėnesį gauti 10000 litų pelno. Dabar tai yra sunku. Norint gauti 10000 litų pelno, prekių reikia nupirkti už 40000 litų.

Yra mačiusi rÅ«bus, kuriais prekiavo J.. Jie bÅ«davo sukabinti palapinėje. S. atsirado po to, kai J. nusprendė skirtis. Liudytojas Ž. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieÅ¡ daug metų važiavo į įvykį dėl sugadintų drabužių. J. Č. ir P. Č. nepažįsta. Atvykus į įvykio vietÄ , jam parodė iÅ¡mėtytus rÅ«bus, kurie buvo supjaustyti, ar sukarpyti. Mano, kad iÅ¡kvietimas buvo dėl turto sugadinimo. RÅ«bų buvo daug, turėjo bÅ«ti kelios deÅ¡imtys. Buvo suknelės, paltai, tiksliai neatsimena.

Tiksliai neatsimena, ar buvo batai. Kiek atsimena, kad buvo šeimyninis nesutarimas ar tai su vyru, ar tai su sugyventiniu. Kalbėjo, kad bus didelė žala, bet sumos nepamena. Atsimena, kad buvo paveiksluojama įvykio vieta. Kas paveikslavo,nepamena. Neatsimena, kiek asmenų buvo įvykio vietoje. Įvykio vietoje buvo moteris, ir lyg pagyvenę žmonės, tiksliai nepamena. Neatsimena, kaip atrodė ta moteris. Ji sakė, kad kažkokiu būdu sugadino jos rūbus, ar tai vyras, ar sugyventinis. To vyro ten nebuvo. Neatsimena, ar pareiškimas buvo rašytas vietoje, ar rašė vėliau policijos komisariate.

Pirminį įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ turėjo pildyti vietoje. Nepamena, ar jis fotografavo. Jei bÅ«tų buvęs ekspertas, jis bÅ«tų paminėtas protokole. Tyrėjai pirÅ¡tų antspaudų neima. Jei bÅ«tų reikėję tÄ daryti, bÅ«tų kviečiami ekspertai. Jei yra sugadintas turtas ir yra žinomas asmuo kuris tai padarė, nėra keliama byla. Atrodo, kad tuo metu net nebuvo nurodyta žalos dydis. Jei buvo nurodyta, kad daiktus sugadino Å¡eimos narys, nėra pagrindo imti pirÅ¡tų antspaudus.

LogiÅ¡kai galvojant, atėjęs vagis daiktų negadins. Ten buvo tik turto sugadinimas. Svetimas žmogus atėjęs daiktų negadins. Gali bÅ«ti, kad neėmė antspaudų, nes gavo praneÅ¡imÄ , kad vyras sugadino pareiÅ¡kėjos daiktus. Pati savininkė tvarkė, perdėliojo daiktus, kilnojo daiktus. Ä® įvykio vietÄ atvažiavo po kokių penkių valandų po praneÅ¡imo. Kaip nurodyta apžiÅ«ros protokole, taip ir yra. Viskas yra užfiksuota nuotraukose kaip atrodė aplinka. Daiktai buvo ar tai sukarpyti, ar supjaustyti.

Nukentėjusioji jį vedžiojo po kambarius ir rodė. Ji buvo nelaiminga. Tuo metu buvo įvardintas konkretus asmuo, Å¡eimos narys, kuris tai padarė.Liudytojas A. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jau ir taip yra įtrauktas uoÅ¡vio parodymuose ir J. parodymuose. Nieko naujo negali pasakyti, teismas viskÄ Å¾ino, nes tai yra paraÅ¡yta byloje. Gali tik pakartoti, kas yra byloje. Atvažiavo pas brolį į (duomenys neskelbtini), namo numerio neprisimena. Ten gyvena K. ir jo brolis. NamÄ jie statėsi kartu.

Ten gyvena uoÅ¡vis, uoÅ¡vienė ir brolis su J.. Atvažiavo 22 dienÄ , nes norėjo pas J. įsipilti dizelio. Datų nepamena, nes praėjo 4 metai. Tai buvo 10-11 val. ryto. Galvojo, kad bus J., bet jos nebuvo. Nuėjo su broliu į namÄ , į salonÄ iÅ¡gerti kavos. Kambaryje tarp baldų, ant grindų mėtėsi krÅ«va rÅ«bų. RÅ«bai buvo ar tai sudraskyti, ar jiems kas tai padaryta. Brolio paklausė, kas čia per rÅ«bai ant grindų mėtosi. Brolis pasakė, kad jis taip pat nežino ir kad reikia paklausti J..

Brolis grįžo iÅ¡ užsienio ir nesupranta, kodėl jie ten mėtosi. RÅ«bų krÅ«va buvo tarp fotelio ir sofos. Jo tie rÅ«bai nedomino. P. tuo metu buvo užguitas nuo neatsakytų klausimų. Tuo metu žmona buvo turguje ir P. paprašė nuvežti jį į turgų, kad jis galėtų paklausti žmonos, kas ten atsitiko. Su broliu iÅ¡gėrė kavos ir nuvažiavo. Nežino, kiek laiko praėjo nuo jo atvažiavimo iki kol nuvyko į Mažeikių turgų. Tuo metu, kai jis pirmÄ kartÄ atvažiavo, name dar buvo tėvai, neatsimena, ar su jais bendravo, gal pasisveikino.

Atvažiavo į Mažeikių turgų. J. vietoje nebuvo, todėl nuėjo pas kaimynę. Po to atėjo J. ir P. su ja kalbėjosi. KÄ jie kalbėjo, jis nelindo ir nesiklausė. Stovėjo už kokių 2 metrų. P. paklausė J., kas su mezgimo cechu. J. Å¡aukdama iÅ¡bėgo į aikÅ¡tę, Å¡aukdama „už pinigus su tavimi aÅ¡ negyvensiu“. Jis su P. išėjo ir grįžo pas P. į namus. P. klausė J. kas sugadino rÅ«bus. Jie dėl to ir važiavo į Mažeikius, kad jos paklaustų apie mezgimo cechÄ ir kas sugadino tuos rÅ«bus.

Grįžo į Šiaulius pas P. į namus. Buvo vakaras, apie 7-8 valanda. Turėjo degtinės. Atėjo P. uošvis K. S.. Sėdo, išgėrė, be jokių konfliktų. Uošvis nieko nežinojo. P. uošvio klausė, kur mezgimo cechas, tačiau uošvis tylėjo. P. paklausė uošvio, kas sugadino rūbus. Jis atsakė, kad J. ir taip turi daug rūbų, sakė, kam P. gyvena su J., nes ji negera ir negraži. Uošvis sakė, kad P. gali susirasti daug geresnę. Po to jį išvežė namo, o P. taip pat išvažiavo.

J. iÅ¡ brolio pastoviai reikalavo pinigų. Ji imdavo žemės nuomÄ . Brolis kas mėnesį jai pervesdavo po 1000 svarų. Brolis pats tai sakė. Brolis iÅ¡ užsienio žmonai siųsdavo daiktus, baldus. Jis broliui taip pat padėdavo. Brolis siuntė baldus, Å¡aldytuvus. Visi daiktai jų name yra parvežti iÅ¡ Londono. P. į LondonÄ iÅ¡vyko, nes jiems sustojo mezgimo biznis. Buvo mezgimo cechas, kuriame megzdavo megztinius, pėdkelnes. Tai buvo Č. įmonė. Verslas buvo mažiausiai 10 metų. Viskas baigėsi, kai Rusijoje buvo krizė.

P. Londone gyvena jau apie 15 metų. J. tuo metu niekuo nesivertė. Ji dirbo dvi dienas per savaitę - Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį Mažeikių ir Rietavo turguje. Jei bÅ«davo blogas oras, jei net nevažiuodavo į turgų. VasarÄ J. prekiaudavo čeburekais Palangoje. 2010 metais yra parvežęs visÄ jos čeburekų cechÄ iÅ¡ Palangos. J. turėjo 3 dujines, pas jÄ dirbo 3 vyrėjos ir dar kokie 8 paaugliai, kurie neÅ¡iojo čeburekus. PraktiÅ¡kai visas vasaras J. prekiaudavo Palangoje, tai mažiausiai 10 metų.

Ji labai gerai uždirbdavo iÅ¡ čeburekų. Per tris mėnesius galima užsidirbti visiems metams, nes čeburekų pelnas pelningas. Turguje J. prekiaudavo moteriÅ¡kais rÅ«bais. RÅ«bai buvo iÅ¡ GariÅ«nų. Ji prekiauja pigiais rÅ«bais, „maikėmis“, džinsais. Nei kailiniais, nei kostiumais ji neprekiauja. Pas jÄ pastoviai kabėdavo „ procentų iÅ¡pardavimas“. Gal ji prekiaudavo ir batais. Rietave tikriausiai prekiaudavo ir batais. Ten ji turi 2 kioskus. J. prekiaudavo lenkiÅ¡komis rankinėmis.

Iki to įvykio J. ir P. santykiai buvo labai Å¡velnÅ«s. P. siuntė jai gėles net po to konflikto, norėjo taikytis. Skyrybų iniciatorius mano kad buvo J., nes ji turi meilužį S. V.. Jam nežinoma, kas sugadino rÅ«bus. P. įtarė, kad J. meilužis S. V. sugadino rÅ«bus, nes P. tai nebuvo naudinga. Po įvykio P. savo žmonos nepersekiojo. Sugadintus rÅ«bus jis pirmÄ kartÄ pamatė, kai su broliu gėrė kavÄ . Nepamena, ar klausė brolio kas sugadino tuos rÅ«bus. Brolis parašė pareiÅ¡kimÄ policijai dėl mezgimo cecho.

Tuo metu ant brolio jau buvo paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas dėl rÅ«bų sugadinimo. P. jam pasakė, kad jis kas mėnesį per sÄ skaitÄ perveda J. Č. po 1000 svarų ir kad jis jau yra pervedęs 12000 svarų. Jį į namus iÅ¡vežė giminaitė, o P. liko (duomenys neskelbtini), o vėliau atrodo irgi iÅ¡važiavo. SekančiÄ dienÄ sekmadienį, jis padėjo broliui iÅ¡ namų iÅ¡vežti Å¡iukÅ¡les. J. Č. tuo metu nebuvo, ji vėliau grįžo iÅ¡ Rietavo. Jie tik pasisveikino, nes J. buvo labai pavargusi.

K. jiems padėjo kažkÄ Ä¯dėti, o K. su seserimi tik pasisveikino. Jokių pokalbių apie sugadintus daiktus jis negirdėjo. Mažiausiai 12 metų P. siųsdavo kas mėnesį ir kas du metus po 1000 svarų kas mėnesį. J. Č. Londone pirkdavo „Versače“ ir „Armani“ rÅ«bus. P. siųsdavo J.i pinigus pragyvenimui. Ji buvo nusipirkusi džipÄ . P. siųsdavo J.i daiktus per J. pusbrolius, kurie dirbdavo su autovežiais. Siųsdavo Å¡aldytuvÄ , skalbimo maÅ¡inÄ , indaplovę. P. siuntė J.i gėles praėjus mėnesiui po tų nesklandumų, sausio mėnesį.

Siuntė gėles norėdamas susitaikyti su žmona. Matė krÅ«vÄ sugadintų rÅ«bų. RÅ«bų buvo nemažai. Kailinių nematė. Nesigilino, kokie ten buvo rÅ«bai. Matė džinsus. Einant gerti kavos P. pasakė, kad dar viena problema, sugadinti rÅ«bai. E. D. norėjo bÅ«ti generaline prokurore, Å¡iai dienai ji KaiÅ¡iadorių teismo pirmininkė. Ji yra J. draugė, jie su ja gerai bendraudavo. J. Č. paskambino iÅ¡Â savo telefono E. D. ir davė pakalbėti broliui P. Č.. Brolis tai suprato kaip grasinimÄ .

J. tėvas statė namÄ prokurorui Armaliui. Liudytoja L. Å . teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo atžvilgiu atliko ikiteisminį tyrimÄ . Pozicija kaltinamojo atžvilgiu yra neutrali. Pamena, kad vyko tyrimas dėl rÅ«bų sugadinimo, ar visiÅ¡ko sunaikinimo, tiksliai neprisimena. Atrodo, kad rÅ«bai buvo nukentėjusiosios J. Č., o įtariamasis jos sutuoktinis. „Sunkiai pavyko apklausti“ iÅ¡sireiÅ¡kimas nelabai tikęs. Nebuvo įmanoma prisikviesti liudytojÄ Ä¯ apklausÄ . Ä®tariamojo motina turi teisę atsisakyti duoti parodymus.

Buvo sunku susisiekti su kviečiamu asmeniu. Tai mano raÅ¡tas. Parodymai raÅ¡yti mano ranka. Protokolas suraÅ¡ytas 2013-06-17. Gali bÅ«ti, kad aÅ¡ suklydau raÅ¡ydama tarnybinį praneÅ¡imÄ 2013-06-14. Galėjau padaryti klaidÄ tarnybiniame praneÅ¡ime. Neneigia, kad ji rašė tarnybinį praneÅ¡imÄ . Gali bÅ«ti, kad buvo suklysta raÅ¡ant straipsnio dalį Å¡iame tarnybiniame praneÅ¡ime. 2013-03-13 apžiÅ«ros protokole mato įraÅ¡us, darytus pieÅ¡tuku. Nieko negali pakomentuoti. Jie ne jos raÅ¡yti.

ApžiÅ«roje buvo daromos foto nuotraukos. Buvo naudotas fotoaparatas. Tai policijos fotoaparatas. Protokole tiesiog nebuvo užfiksuota panaudota priemonė. PamirÅ¡o užfiksuoti. Galvojo, kad viskÄ užpildė. Tai nėra klaida. ApžiÅ«ra vyko įvykio vietoje. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl tai neužfiksuota protokole. Padarė klaidų. Visi rÅ«bai buvo apžiÅ«rėti ir užfiksuoti įvykio vietoje. Komisariate nebuvo apžiÅ«rima. Neprisimena, ar be jos ir J. Č. dar kas nors dalyvavo apžiÅ«roje. Jei bÅ«tų dalyvavę kiti asmenys ir apžiÅ«rėję, jie bÅ«tų pasirašę.

Visi žmonės padaro klaidų, pripažįsta, kad jas padarė. Nedarė jokių įrašų pieÅ¡tuku. Fotografavo visus rÅ«bus. 2013-03-07 apžiÅ«roje fotografavo rÅ«bus. RÅ«bai buvo apžiÅ«rėti keletÄ kartų. Nėra įraÅ¡ytas fotoaparatas. PirmÄ kartÄ apžiÅ«rint rÅ«bus ji fotografavo. Kiek prisimena, du-tris kartus tikrai rÅ«bai buvo apžiÅ«rėti. ApžiÅ«rėjo visus daiktus ir juos visus nufotografavo. AntrÄ kartÄ jie taip pat buvo apžiÅ«rėti, bet nepamena, ar antrÄ kartÄ fotografavo.

Negali prisiminti, kiek kartų apžiÅ«rėjo daiktus. Pati fotografavo rÅ«bus. 2013-03 07 dienÄ buvo fotografuoti daiktai. Kad nepažymėta protokole, tai yra klaida. Buvo apžiÅ«rėtas pokalbis. IÅ¡ kur jį gavo, neprisimena. Tai reikia atžymėti protokole, bet ji suklydo. Å iai dienai negali įvardinti, koks tai buvo įraÅ¡as. Neatsimena tos bylos. Suklydo, nes neįrašė. Negali atsakyti, ar apžiÅ«ros protokole buvo nurodyta pateikta pokalbio iÅ¡klotinė iÅ¡ telefono. Nukentėjusioji Å¡iame tyrime buvo J.

Č.. Negali atsakyti, iš kur apžiūros protokole ( I tomas, b.l. 133) atsirado pavardė „Valiuškienė“. Galbūt buvo suklysta. Tarnybinės patalpos yra Purienų g. 48, Šiauliai. I tomo b.l. 153-156 daiktų apžiūros protokolas rengtas jos, jei ten nurodyta jos pavardė ir parašas. Buvo apžiūrėtas pokalbio įrašas. Šiandien negali atsakyti, kas tai per pokalbis. Galėjo ir smulkiau aprašyti. Protokole nėra įrašyta, koks tai įrašas. (Teismas leidžia liudytojai susipažinti su 5 tomas b.l. 40-42) - tai yra rūbų numeriai ir rūbų įsigijimo datos.

Tai raÅ¡tas pateiktas iÅ¡Â parduotuvės „Tiffi“. Dokumente nurodyta rÅ«bo įsigijimo data. Neprisimena, ar tai buvo atsakymas į Å¡iai parduotuvei siųstÄ raÅ¡tÄ . Neprisimena, ar raÅ¡tas buvo siustas „Tiffi“ vadovui. Tikrino, ar parduotuvėse buvo pirkti daiktai. Daiktų neidentifikavo. Numeriai reiÅ¡kia parduotos prekės numerį. NeaiÅ¡ku kam parduotos prekės. Daro tokiÄ prielaidÄ . Klausė apie daiktus, o jie atsakė, kokie daiktai buvo parduoti, numeriai ir datos. Negali teigti, kad tai pateikė „Tiffi“, nes neprisimena.

Negali tvirtinti, kad tai iš „Tiffi“ parduotuvės gauti raštai. Neprisimena, dėl ko buvo gauti šie raštai. Buvo kažkas aiškintasi dėl rūbų. (Liudytoja susipažįsta su 5 tomo b.l. 45-58, 2014-12-05 apžiūros protokolu) - pieštuku nerašė nieko. Nepasirašė. Jos protokolas. Užmiršo, nepasirašė. Tai klaida. Nuotraukos buvo apžiūrėtų daiktų. Fotografavo. Nenurodė naudotos priemonės, tai klaida. Neprisimena, kodėl buvo atliekama papildoma apklausa ar apžiūra.

Buvo papildomai apžiÅ«rėta kiekvieno rÅ«bo „iÅ¡miera“. Buvo apžiÅ«rėti tie patys rÅ«bai. ApžiÅ«ros protokole yra nurodyta rÅ«bų „iÅ¡mieros“. Buvo matuota sugadinimai centimetrais. Matavo su „centimetru“. Protokole naudotos priemonės neužfiksavo. Tai klaida. Buvo atlikta daiktų apžiÅ«ra. Ji apžiÅ«rėjo daiktus ir pildė protokolÄ . UžmirÅ¡o pasiraÅ¡yti. Neatsimena, kokias dar apžiÅ«ras atlikinėjo 2014-12-05. KategoriÅ¡kai tvirtina, kad byloje yra jos pildytas protokolas.

ProtokolÄ rašė kompiuteriu įvykio vietoje. Buvo atsivežusi kompiuterį. ApžiÅ«rėjusi protokolÄ suprato, kad tai jos raÅ¡yta. Skaičiai virÅ¡uje raÅ¡yti jos ranka. PrieÅ¡ P. Č. nebuvo vartojamas psichologinis smurtas, prievarta. Atliekant daiktų apžiÅ«rÄ Ä¯vykio vietoje dalyvavo ji, dalyvavo nukentėjusioji. Daugiau niekas nedalyvavo. Liudytoja N. G. į apžiÅ«rÄ buvo iÅ¡kviesta, bet ji atsisakė daryti daiktų apžiÅ«rÄ ir apžiÅ«ra neįvyko. Po daiktų apžiÅ«ros, daiktai buvo palikti saugoti nukentėjusiajai.

Daiktai nebuvo supakuoti į dėžes ir užplombuoti. To nedarė, nes daiktai jau buvo apžiÅ«rėti. Nebuvo tikslinga daiktus supakuoti ir plombuoti. P. Č. leido susipažinti su visa bylos medžiaga. Atrodo, kad su daiktiniais įrodymais jis nesusipažino. Neprisimena, ar P. Č. reiÅ¡kė norÄ susipažinti su daiktiniais įrodymais. Visada supažindina asmenis su viskuo, kas reikalinga byloje. Neprisimena, kokiomis aplinkybėmis kaltinamasis buvo supažindinamas su bylos medžiaga ir daiktiniais įrodymais.

Å iam ikiteisminiame tyrime lyg ir buvo atliekamos akistatos, neprisimena. Jos buvo atliekamos, kaip numatyta procese. Savo klaidų nepastebėjo. Pagal liudytojos apklausÄ nusprendė, kurie daiktai yra įmonės, o kurie asmeniniai. Tyrėjas įvykio vietoje padarė viskÄ , kÄ galėjo. Nebuvo įmanoma paimti pirÅ¡tų antspaudų dėl to, kad nuo tokių daiktų pirÅ¡tų antspaudai nenusiima. Ji nebegalėjo atlikti papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros. Po tiek laiko nebetikslinga nuiminėti pirÅ¡tų antspaudų.

Jei visas rÅ«bas yra sugadintas, tuomet neįmanoma jo iÅ¡matuoti. Nukentėjusioji buvo apklausta, bet neprisimena, kokiu bÅ«du nustatyta nukentėjusiosios rÅ«bų dydis. Kai kuriose akistatose dalyvavo P. Č. advokatas, kai kuriose jis atsisakė advokato paslaugų. ApžiÅ«ros protokole, kuriame buvo matuojami sugadinimai, ji atsimena faktÄ , kad buvo matuojami sugadinimai, nes ir fotonuotraukose matėsi matavimo priemonės.Liudytoja V. M. (D.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra P. Č. sesuo. Jau 15 metų gyvena JAV.

Su P. Č. santykiai geri, su J. Č. paskutiniai 5 metai santykiai nelabai kokie. Žino apie sugadintus rÅ«bus. 2012 m. nebuvo Lietuvoje. Bendraudama telefonu su broliu sužinojo, kad jis buvo iÅ¡varytas iÅ¡ savo namų ir melagingai apkaltintas dėl sugadintų rÅ«bų. Apie tai jai pasakė P. Č.. Kada tai pasakė brolis, tiksliai nepamena. Tai turėjo bÅ«ti 2012 m. pabaiga. Žino, kad brolis žmonai pastoviai siųsdavo rÅ«bus, dideles pinigų sumas, buitinę technikÄ buičiai pagerinti. Brolis tai siųsdavo iÅ¡ Anglijos.

Apie sugadintus rÅ«bus, apie šį įvykį smulkmenų nežino. Brolis siųsdavo rÅ«bus savo žmonai J. Č., kad tie rÅ«bai bÅ«tų perparduodami, kad bÅ«tų gerinamas Å¡eimos biudžetas. Ar tai buvo vyriÅ¡ki, ar moteriÅ¡ki rÅ«bai, neprisimena. Brolis siųsdavo pinigus. Apie tai pasakydavo brolis. Žino, kad pinigus brolis siųsdavo dažnai, kas keli mėnesiai. Pinigų sumos nurodyti negali. Žino, kad Č. vasarÄ pardavinėdavo čeburekus. VasarÄ pardavinėdavo rÅ«bus. Č. buvo pardavėja, o P. tiekėjas. 2011 m. buvo grįžusi į LietuvÄ , Č. neatvyko į jos mamos jubiliejų.

Vyko paruoÅ¡iamoji veikla, kaip sunaikinti jos brolį. 2011 m. Č. jos neįsileido į jos brolio namÄ . Ji bendraudavo su J. Č. prieÅ¡ 2012 metus. Kalbėdavo telefonu. Kvietė brolį ir jo žmonÄ atvykti į AmerikÄ . J. niekada nesiskųsdavo dėl P.. Jų gyvenimas buvo labai gražus. Jai nėra žinoma apie tai, kad P. bÅ«tų smurtavęs prieÅ¡ savo žmonÄ . Po 2012 m. gruodžio mėnesio su J. Č. nebendravo. 2017 m. sausio mėnesį buvo grįžusi į LietuvÄ . Turguje J. Č. jÄ sekiojo ir pasakė „susidorosiu su tavo broliu, o po to, jei tu dar kiÅ¡iesi, susidorosiu ir su tavimi“ ir nuėjo.

Tokį teiginį suprato, kaip psichiÅ¡kai nesveiko žmogaus neapykantos prasiveržimÄ . NeiÅ¡sigando, nes ji yra Amerikos pilietė ir jÄ gina Amerikos įstatymai. Daugiau jokių kontaktų su ja nebuvo. Brolis telefonu jai papasakojo apie turto sugadinimo aplinkybes. Jos manymu buvo pasakyta, kad viskas buvo sugalvota. Gėda iÅ¡galvoti falsifikacijas, norint jos brolį iÅ¡mesti į gatvę. Ji galvoja, kad nebuvo jokių rÅ«bų sunaikinimo, tai tik J. iÅ¡galvojimas. Tai yra dviejų žmonių skyrybos.

Tai yra žmogaus sunaikinimas, iÅ¡niekinimas, padarymas kažkokia Å¡iukÅ¡le, padarymas nusikaltėliu, noras iÅ¡kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ , tai pasiekta vadovaujantis savo giminaitės juristės pagalba. J. rengdavosi labai gerai, nes jos brolis siųsdavo pinigus ir rÅ«bus. Ji rengdavosi tvarkingai, gerų firmų rÅ«bais, kurie kainuoja nemažus pinigus. Ji matydavo nuotraukas internete, matydavo pačiÄ J., kai grįždavo iki 2012 metų. J. rÅ«bų kainų nežino. J. drabužių firmų negali nurodyti.

Kad viskas yra iÅ¡galvota, ji padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ . Tuo metu nebuvo Lietuvoje ir negalėjo to matyti. Tai sugalvota norint sunaikinti, iÅ¡niekinti ir moraliÅ¡kai nužudyti jos brolį, norint padaryti jį nusikaltėliu. RÅ«bų sunaikinimas yra iÅ¡galvotas dalykas. Buvo informuota, kad brolis buvo iÅ¡varytas iÅ¡ bendro nekilnojamojo turto ir kad jis kaltinamas melagingomis rÅ«bų sunaikinimo versijomis. Tai labai juokinga, kaip du sutuoktiniai dalijasi turtÄ . Brolis niekada negrasino savo žmonai. Pasakė savo nuomonę, kad rÅ«bų sugadinimas yra iÅ¡galvotas.2013-09-24 dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad P. Č. savo iniciatyva pateikė sÄ raÅ¡Ä daiktų, kuriuos jis pirko Jungtinėje karalystėje ir siuntė žmonai į LietuvÄ , sÄ raÅ¡Ä asmenų, įmonių, kurie vežė minėtus daiktus;

Å iaulių apskrities VMI 2013-09-16 pažymÄ Nr. (33.1) S-15402 „Dėl J. ir P. Č. įmonės informacijos pateikimo“, kurioje nurodyta, kad turimais duomenimis J. ir P. Č. įmonė įregistruota 1991-03-26, adresu (duomenys neskelbtini), 2003-03-19 Å¡i įmonė įgijo likviduojamos įmonės statusÄ , 2009-05-14 įmonė iÅ¡registruota iÅ¡ Mokesčių mokėtojų registro, kopijÄ , J. Č. prekių įsigijimo čekius (t. 1, b. 1. 173-180).2012-12-23 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, pirmame aukÅ¡te, svetainės kambaryje, tarp televizoriaus ir fotelio ant žemės yra sumesti įvairÅ«s moteriÅ¡ki drabužiai, avalynė ir rankinės, jie supjaustyti ar sukarpyti; kambaryje esančioje spintoje ir komodoje sukabinti ir sudėti lentynose drabužiai yra supjaustyti ar sukarpyti, visi daiktai yra moteriÅ¡ki (t. 1, b. 1. 18-23).2013-03-07 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad J.

Č. savo iniciatyva pateikė pagalvės užvalkalÄ , dvi kepures, kombinezonÄ , dvi liemenėles, sarafanÄ , septynias striukes, dvejas talijas, dvylika baltinukų, liemenę, septyniolika suknelių, devynis megztukus, septynis sijonus, keturiasdeÅ¡imt dvi palaidines, aÅ¡tuoniolika porų batų, trylika kelnių, penkis Å¡ortus, septynis Å¡varkus, pasijonį, marÅ¡kinėlius, pirÅ¡tinių porÄ , devyniolika golfų, dvejus bridžus, tempres, kostiumėlį, penkiolika rankinių, trejas tunikas, ketverius kailinukus, karolių ir bižuterijos dalių, akinius, plaukų tiesinimo žnyples, Å¡lepetes, puspaltį, marÅ¡kinėlius (t. 1, b. 1. 39).2013-03-07 daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota J.

Č. pateiktų daiktų apžiÅ«ra, nurodyti pateiktų daiktų (iÅ¡ viso 205 vienetai) pažeidimai (t. 1, b. l. 40-49, 59). Pagal 2013-03-07 pakvitavimÄ daiktai grÄ Å¾inti J. Č. (t. 1, b. 1. 50).2013-03-13 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad J. Č. savo iniciatyva pateikė 4 baltinukus, 24 palaidines, 1 liemenėlę, 1 paltÄ , 1 antklodę, 15 megztukų, 13 suknelių, 1 Å¡ortus, 15 kelnių, 1 chalatÄ , 4 tampres, 8 pėdkelnes, 8 maudymosi kostiumėlius, 7 malkutes, 24 kelnaites, 21 dalį kojinių, 8 pirÅ¡tinių poras, 2 poras rieÅ¡inių, 69 Å¡alikėlius, 11 kepurių, 2 pasuknes, 1 džemperį, 1 Å¡varkÄ , 3 poras Å¡lepečių, 20 porų batelių, 1 skrybėlaitę, 2 sijonus, 4 naktinius, 2 pižamas, 3 golfus, 2 tunikas, 1 sarafanÄ , 2 kostiumėlius, 2 apatinukus, 2 pasijonius, 4 marÅ¡kinėlius (t. 1, b. 1. 51).2013-03-13 daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota J.

Č. pateiktų daiktų apžiÅ«ra, nurodyti pateiktų daiktų (iÅ¡ viso 152 vienetai) pažeidimai (t. 1, b. 1. 52-58). Pagal 2013-03-13 pakvitavimÄ daiktai grÄ Å¾inti J. Č. (t. 1, b. 1. 60).2013-05-31 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji J. Č. savo iniciatyva pateikė mobilų telefonÄ â€žiPhone“ (t. 1, b. 1. 122), kuris 2013-05-31 apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėtas (1 t. b. l. 123-124). Pagal 2013-05-31 pakvitavimÄ telefonas „iPhone“ grÄ Å¾intas J. Č. (t. 1, b. 1.125).2013-05-31, 2013-07-11, 2013-09-16 daiktų apžiÅ«ros protokoluose fiksuota mobiliame telefone „iPhone“ iÅ¡saugotų telefoninių pokalbių tarp J.

Č. ir P. Č. įraÅ¡o apžiÅ«ra: pirmojo įraÅ¡o apžiÅ«roje užfiksuota, kad J. Č. ir P. Č. aiÅ¡kinasi dėl pablogėjusių santykių ir santuokos nutraukimo priežasčių, dėl sugadintų rÅ«bų; antrojo įraÅ¡o apžiÅ«roje fiksuota, kaip J. Č. ir P. Č. aiÅ¡kinasi dėl asmeninių santykių, skyrybų priežasčių, užgyvento turto dalybų, kalba apie sugadintus rÅ«bus, kaltina vienas kitÄ dėl grasinimų. Pokalbių stenogramos nėra suraÅ¡ytos visiÅ¡kai identiÅ¡kai pokalbių įraÅ¡ams (t. 1, b. 1. 123-124,130-133,153-156).2013-03-15 dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad J.

Č. pateikė 12-os kvitų kopijas, patvirtinančių sugadintų daiktų įsigijimÄ (t. 1, b. 1. 80-83).2013-10-31 dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji J. Č. pateikė sÄ raÅ¡Ä prekių, įsigytų 2010-02-08 - 2013-08-13 parduotuvėje „Salamander“ (1 t., b. 1. 86- 87).2014-04-03 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji J. Č. pateikia praÅ¡ymÄ atlikti tyrimo veiksmus, Å iaulių apskrities VMI 2013-09-16 pažymos Nr. (33.1) S-15402 „Dėl J. ir P. Č.

įmonės informacijos pateikimo“ kopijÄ , 2006-2009 metų J. ir P. Č. įmonės pajamų deklaracijas, iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ parduotuvės „Salamander“ kliento kortelės. PraÅ¡yme J. Č. praÅ¡o atlikti tyrimo veiksmus (apklausti liudytojus, kurie gali patvirtinti, jog beveik visi sugadinti daiktai buvo įsigyti Lietuvoje ir įsigyti asmeniniam naudojimui, atkreipia dėmesį į tyrimui pateiktÄ jos ir P. Č. pokalbio 2014-01-19 įraÅ¡Ä , mano, kad pokalbio metu Å¡ios P. Č. pasakytos frazės patvirtina, kad jis sugadino jai priklausančius daiktus (t. 2, b. 1. 113-130).2013-10-01 akistatos tarp nukentėjusiosios J.

Č. ir įtariamojo P. Č. metu, abu proceso dalyviai patvirtino anksčiau savo duotus parodymus: J. Č. teigė, kad 2012-12-23 buvo sugadinti jai priklausantys asmeniniai daiktai (rÅ«bai, avalynė, rankinės), kad tai padarė P. Č.; P. Č. teigė, kad jis dar 2012-12-22 matė sugadintus daiktus, dėl to buvo atvažiavęs į Mažeikių turgų pasikalbėti su ten prekiavusia J. Č.; tvirtina, kad tarp jo ir J. Č. vyksta Å¡eimyninis konfliktas dėl turto ir pinigų, pykstasi, nes J. Č. gyvenime atsirado kitas žmogus, kuris pradėjo ardyti jų Å¡eimÄ ; neneigia, kad yra J.

Č. pasakęs negražių žodžių, naudojo necenzÅ«rinius žodžius, bet jai jokiu bÅ«du negrasino (t. 1, b. 1. 167-170).2013-10-30 akistatos tarp liudytojos Z. K. ir įtariamojo P. Č. metu, abu proceso dalyviai patvirtino anksčiau savo duotus parodymus. Z. K. nurodė, kad P. Č. niekada nėra jai ar jos vyrui bei dukrai grasinęs, tačiau 2012 m. gruodžio mėn., gal 21 d. P. Č. atėjo pas jÄ , Å¡aukė, priekaiÅ¡tavo, kad Å¡i nieko nepasakė jam apie trečiÄ asmenį, esantį tarp jo ir J.

Č., sakė, jog suras tÄ Å¾mogų, kažkÄ jam padarys ir už tai sės į kalėjimÄ ; P. Č. iÅ¡ dalies sutiko su Å¡iais parodymais, tik paaiÅ¡kino, kad Z. K. ne taip jį suprato - jis nesakė, kad sės į kalėjimÄ , bet pasakė, kad vis tiek jis sužinos, kas tas trečias asmuo. Ä® klausimus „Kas buvo santuokos tarp J. Č. ir P. Č. iniciatorius? Ar konflikto metu tarp Č. 2012 m. gruodžio mėn. J. Č. kalbėjo pakeltu tonu ir dėl to jÄ yra tekę raminti? Ar P. Č. jos akivaizdoje yra smurtavęs prieÅ¡ J.

Č.?“, Z. K. atsakė, kad skyrybų iniciatorė buvo jos dukra J. Č., kad J. Č. barnių metu su P. Č. kalbėdavo pakeltu tonu, teko jÄ raminti, praÅ¡ant santykius aiÅ¡kintis ramiai, kad nėra mačiusi, jog P. Č. bÅ«tų J. Č. tampęs ar mušęs (t. 1, b. 1. 185-186).2013-10-30 akistatos tarp liudytojo B. K. ir įtariamojo P. Č. metu abu proceso dalyviai patvirtino anksčiau savo duotus parodymus. B. K. nurodė kad prieÅ¡ Kalėdas, datos tiksliai neatsimena, P. Č. su savo broliu krovė daiktus iÅ¡ rÅ«sio į brolio automobilį, P. Č. jam pasakė, kad prisidirbo - supjaustė ir sugadino visus J.

Č. daiktus; teigia, kad nuėjo į J. Č. kambarius ir pamatė krūvas sugadintų daiktų. P. Č. sutiko su šiais parodymais iš dalies ir nurodė, kad jis B. K. nesakė, jog prisidirbo, t. y. sugadino J. Č. daiktus, atvirkščiai - jis klausė B. K., kas sugadino J. Č. ir jo daiktus, B. K. nuėjo į jų kambarius pasižiūrėti ir pasakė, kad J. Č. ir taip daug daiktų turi. B. K. nurodė, kad P. Č. nėra grasinęs nei jam, nei Z. K., nei J. Č., bet yra sakęs, kad jei tarp jo ir J.

Č. atsiras trečias žmogus, jis geriau sės į kalėjimÄ , bet to žmogaus nebus (suprato tai kaip grasinimÄ kažkokiam nežinomam žmogui). P. Č. iÅ¡ dalies sutiko su tokiais parodymais, tačiau nesutiko su teiginiu, jog sakė, kad sės dėl trečio žmogaus į kalėjimÄ , teigia nesupranta, kodėl turėtų sėsti į kalėjimÄ . B. K. teigė, kad nėra matęs, jog P. Č. smurtautų prieÅ¡ J. Č., tačiau J. Č. jo labai bijodavo, P. Č. jÄ tiesiog ėsdavo žodžiais, bet J.

Č. dėl to nesiskundė, net neleisdavo P. Č. pabarti, suprato, kad J. Č. P. Č. bijo (t. 1, b. l. 188-190).Informacijoje, gautoje iÅ¡ K. S. firmos, nurodyta, kad specialisto tyrimas dėl prekių originalumo, prekių ženklų panaudojimo ir žemiausios rinkos kainos nustatymo yra galimas tik tais atvejais, kai tyrimui pateitos prekės yra naujos ir iÅ¡likusi techniniam vertinimui bÅ«tina informacija (etiketės, pakuotės apsaugos etiketės ir pan.) (t. 5, b. 1. 36).Informacijose, gautose iÅ¡ parduotuvių bei kitų įmonių, tokių kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog iÅ¡ jų buvo galima įsigyti daiktus pagal jiems pateiktus sÄ raÅ¡us (J.

Č. nurodytus sugadintus daiktus), kainos taip pat galėjo bÅ«ti tokios, kaip nurodyta jiems pateiktuose sÄ raÅ¡uose, kelios parduotuvės ar įmonės pateikė tiksliÄ informacijÄ , kad prekes, pagal pateiktus jiems duomenis, įsigijo J. Č. (pagal lojalumo korteles ar pan.) ir už tokiÄ pinigų sumÄ , kokia nurodyta pateiktoje informacijoje (kokiÄ nurodė J. Č.) (t. 5, b. 1. 91-107, 120, 163, t. 6, b. 1. 141, 143, 147, 152).Informacijoje, gautoje iÅ¡ (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) atlieka tyrimus (ekspertizes) pagal teismo ar ikiteisminio tyrimo institucijų pateiktas užduotis (nutartis), pateikiant objektus apžiÅ«rai bei tyrimo objektų įsigijimo (pirkimo) ir kitus dokumentus (jei tokie yra).

Papildomoje informacijoje, gautoje iÅ¡ Å¡ios įmonės, nurodyta, kad, pagal pateiktÄ sugadintų daiktų sÄ raÅ¡Ä , buvo mėginta iÅ¡siaiÅ¡kinti, galimybes rinkoje, t. y. prekybos įmonėse rasti iÅ¡vardintų sugadintų daiktų analogus. Kadangi įvykis įvyko daugiau kaip prieÅ¡ du metus bei atsižvelgiant į tai, kad sugadinto turto vertės nustatymo ekspertizė (vertinimas) bÅ«tų atliekamas galimai neturint tikslios informacijos apie sugadinto daikto įsigijimo laikÄ , naudojimo dažnumÄ , defektus, jų taisymÄ iki sugadinimo, iÅ¡ anksto negalima atsakyti kategoriÅ¡kai teigiamai į klausimus dėl tikslios Å¡ių daiktų vertės nustatymo.

Ekspertai kiekvienu konkrečiu atveju atskirai sprendžia klausimÄ apie daikto vertę, taip pat ir sugadinimu padarytÄ jai žalÄ (vertine ar procentine iÅ¡raiÅ¡ka), pasinaudodama taip vadinamu ekspertiniu vertinimo metodu, darydama tam tikras prielaidas ir atsiribojimus. Å ių sugadintų daiktų vertės tyrimas užtruktų iki 3 mėnesių nuo daiktų ir dokumentų pateikimo dienos, o vertinimo ekspertizės preliminari kaina sudarytų 3000 Eurų, plius 630 Eurų PVM, iÅ¡ viso 3630 Eurų. Jokios oficialios metodikos dėl daiktų vertės mažėjimo praėjus tam tikram laikotarpiui nuo įsigijimo, tam tikru intensyvumu naudojantis daiktu nėra (t. 5, b. 1. 118, t. 7, b. 1. 45-46).Informacijoje, gautoje iÅ¡ Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, nurodyta, kad J.

Č. nuo 2004 m. dirba pagal verslo liudijimÄ bei nuo 2005 m. teikia mokesčių inspekcijai deklaracijas apie pajamas (t. 5, b. 1. 181-200, t. 6, b. 1. 1-48).2014-12-05 daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad visi J. Č. pateikti sunaikinti rÅ«bai pagal etiketes daugiausia yra S-M, 10, 36-40 dydžių, kai kurie rÅ«bai be etikečių, kai kurie didesnių ar mažesnių dydžių pagal etiketes; batai yra 38-39 dydžio; visi sunaikinti daiktai yra labai plataus asortimento, nuo apatinio trikotažo iki paltų, kepurių batų, rankinių, jis sudaro asmeniui reikalingÄ garderobÄ . 2014-12-05 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad J.

Č. pateikė Å¡iuos daiktus, pagal 2014-12-05 pakvitavimÄ daiktai jai grÄ Å¾inti (t. 5, b. 1. 44-59).2014-12-24 apžiÅ«ros protokole užfiksuota papildoma J. Č. pateiktų fotonuotraukų, kuriose ji nusifotografavusi su tais pačiais rÅ«bais, kurie buvo sugadinti, iki jų sugadinimo, lyginant juos su fotonuotraukomis, kuriose užfiksuoti sugadinti rÅ«bai, iÅ¡ kurio matyti, kad vizualiai galima nustatyti, jog J. Č. dėvimi ir sugadinti daiktai yra tie patys daiktai (t. 5, b. 1. 132-162).2014-12-09 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad J.

Č. pateikė dokumentų kopijas, pagal kuriuos įsigyja prekes pardavimui pagal verslo liudijimÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad tokių daiktų, kuriuos ji nurodė kaip sugadintus jos asmeninio naudojimo daiktus, pagal Å¡iuos įsigijimo dokumentus nėra (t. 5., b. 1. 64-87).Informacijoje, gautoje iÅ¡ (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jų įmonėje nėra atliekamas dėvėtų daiktų (rÅ«bų, avalynės, aksesuarų) vertinimas ar vidutinės rinkos kainos nustatymas minėtoms prekėms. Jie neturi specialisto, kuris galėtų įvertinti daiktų vertę prieÅ¡ sugadinimÄ , nes tai neatitinka jų įmonės darbo specifikos. (duomenys neskelbtini) jau keliolika metų užsiima mažmenine dėvėtų daiktų (rÅ«bų, avalynės, aksesuarų) prekyba specializuotose parduotuvėse.

Darbuotojai atlieka esamų daiktų įvertinimÄ atsižvelgiant į dabartinę tų daiktų bÅ«klę, nėra jokio lyginimo su pradine kaina ir tikrai nėra jokios informacijos apie turimų daiktų dėvėjimo intensyvumÄ ar dažnumÄ . Nurodyti, kaip mažėja daikto vertė praėjus tam tikram laikui nuo įsigijimo net ir žinant daikto dėvėjimo intensyvumÄ , negali, nes jų įmonėje prekių kainos mažinamos dėl paklausos nebuvimo (prekė per tam tikrÄ laikÄ nebÅ«na nuperkama) bei atsižvelgiant į konkurentus - pirkėjai drÄ siai dalinasi nuomonėmis, kas yra pigiau kitur.

Vertinant daiktus, kuomet žinoma jų pradinė vertė ir įsigijimo laikas, vadovaujamasi LR Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėliu (Lietuvos Respublikos 2001-12-20 įstatymo Nr. IX-675 I priedėlis), kuriame nurodyta, kad kitas materialus turtas gali bÅ«ti nudėvimas per keturis metus - vadinasi kiekvienais metais daikto vertė mažėja 25 proc. neatsižvelgiant į dėvėjimo intensyvumÄ (t. 7, b. 1. 43).IÅ¡ civilinės bylos 2-101-744/2015 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-02889-2013-5) ir prie jos pridėtos medžiaga Nr. 2-86-650-2014 dėl J.

Č. ir P. Č. santuokos nutraukimo, prie baudžiamosios bylos pridėtos reikiamos civilinės bylos dokumentų kopijos. 2013-04-22 J. Č. ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nurodyta, jog atsakovas P. Č. sugadino jos daiktus, nurodyti tie patys daiktai dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas, nurodytas santuokoje įgytas turtas, nurodoma prašoma jo padalijimo tvarka. 2013-08-22 P. Č. atsiliepimas į šį ieškinį, kuriame P. Č. nurodo, kad J. Č. ieškinyje nurodyti sugadinti daiktai nėra jos asmeninė nuosavybė, o jų bendra jungtinė nuosavybė, kad jis nuolat siųsdavo jai pinigus iš užsienio bei grįždamas ar kitokiu būdu parveždavo jai grynųjų pinigų, taip pat įvairių daiktų, prie atsiliepimo pridėti priedai, iš kurių matyti, kad jis nuo 2008, 2009, 2011, 2012 m. siunčia po 1 000 svarų J.

Č.. Taip pat pridėtos Å¡ių dokumentų kopijos: 2013- 10-07 J. Č. pareiÅ¡kimo dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo; 2014-01-27 P. Č. advokato atsikirtimo į J. Č. pareiÅ¡kimÄ ; 2014-03-10 J. Č. pareiÅ¡kimo dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo; 2014-09-03 P. Č. prieÅ¡ieÅ¡kinio; 2014-08-18 J. Č. atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį; 2014-10-27 P. Č. patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio, kuriuo P. Č. praÅ¡o priteisti iÅ¡ J. Č. P. Č. naudai 41 897,50 litų dydžio kompensacijÄ už jų Å¡eimos daiktus, kurie buvo sugadinti (dėl kurių sugadinimo atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 40-9-054-13), o J.

Č. priteisti Å¡iuos daiktus asmenine nuosavybe; 2014- 12-01 P. Č. patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio, kuriame pateiktas tas pats praÅ¡ymas; 2014-12-15 J. Č. atsiliepimo į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nurodyta, kad sugadinti daiktai negali bÅ«ti vertinami kaip egzistuojantis dalintinas turtas, nes jie sugadinti, kad ieÅ¡kinį dėl žalos už Å¡iuos daiktus ji yra pareiÅ¡kusi baudžiamojoje byloje (t. 6, b. 1. 154-201, t. 7, b. 1. 177-202). Dėl nusikalstamos veikos fakto ir jÄ padariusio asmensBylos nagrinėjimo metu kaltinamasis P. Č. kėlė įvairias versijas, nuomones dėl įvykio.

Buvo teigiama, kad buvo sunaikintas mažesnis rūbų kiekis, nei nurodyta kaltinamajame akte, kad nukentėjusioji J. Č. įsigijo rūbus iš naudotų rūbų parduotuvių, juos pati sugadino ir pateikė kaip sunaikintus kaltinamojo, kad savo rūbus sunaikino pati nukentėjusioji, arba galbūt kiti asmenys, galimai S. V., kad rūbai nebuvo asmeniniai nukentėjusiosios naudoti rūbai, o rūbai, skirti prekybai ir pan. Šios įvairios versijos, nuomonės neatitinka realios padėties ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

Nusikalstamos veikos faktas užfiksuotas policijos pareigÅ«nų iÅ¡ karto po to, kai buvo pastebėtas nukentėjusiosios. Ä®vykis užfiksuotas jau 2012-12-23 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole (t. 1, b. 1. 18-23). Liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas Ž. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieÅ¡ daug metų važiavo į įvykį dėl sugadintų drabužių, atvykus į įvykio vietÄ , jam buvo parodyti iÅ¡mėtyti rÅ«bai, kurie buvo supjaustyti, ar sukarpyti, rÅ«bų buvo daug.

IÅ¡ fotonuotraukų matyti, kad sunaikinti rÅ«bai buvo sumesti ne tik ant žemės, bet ir sudėti spintoje, komodoje. IÅ¡ fotonuotraukų matyti, kad rÅ«bai aptikti bei sudėti gyvenamosiose patalpose. RÅ«bai taip pat ne kartÄ buvo apžiÅ«rėti bei fotografuoti bylÄ tyrusių policijos pareigÅ«nų, tai patvirtina apžiÅ«ros protokolai, kiti procesiniai dokumentai, esantys baudžiamojoje byloje, bei fotonuotraukos prie bylos saugomose CD laikmenose: 2013-03-07 daiktų pateikimo protokolas (t. 1, b. 1. 39), 2013-03-07 daiktų apžiÅ«ros protokolas (iÅ¡ viso 205 vienetai daiktų) (t. 1, b. l. 40-49, 59), 2013-03-13 daiktų pateikimo protokolas (t. 1, b. 1. 51), 2013-03-13 daiktų apžiÅ«ros protokolas (iÅ¡ viso 152 vienetai daiktų) (t. 1, b. 1. 52-58). 2014-12-05 daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad visi J.

Č. pateikti sunaikinti rÅ«bai pagal etiketes daugiausia yra panaÅ¡aus dydžio, batai yra 38-39 dydžio, sunaikinti daiktai yra labai plataus asortimento, atitinka asmeniui reikalingÄ garderobÄ (t. 5, b. 1. 44-59). 2014-12-24 apžiÅ«ros protokole užfiksuotos J. Č. pateiktos fotonuotraukos, kuriose ji nusifotografavusi su tais pačiais rÅ«bais, kurie vėliau buvo sugadinti, iki jų sugadinimo, ir pridėtos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti sugadinti rÅ«bai, iÅ¡ ko matyti, kad protokole pateiktose nuotraukose J.

Č. dėvėti ir sugadinti daiktai yra tie patys daiktai (t. 5, b. 1. 132-162). Nors protokolai baudžiamojoje byloje turi trūkumų, liudytoja policijos pareigūnė L. Š. patvirtino juos pildžiusi, patvirtino, paaiškino juose nurodytas aplinkybes. Taip pat prie bylos yra pridėtos CD laikmenos su nuotraukomis, kurios yra baudžiamojoje byloje esančių apžiūros protokolų priedai, ir šie įrodymai bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, rašytinius įrodymus, daiktų apžiūros ir kiti protokolai, CD laikmenose išsaugotos fotonuotraukos laikytinos teisėta ir leistina įrodinėjimo priemone.Nukentėjusioji vertėsi rūbų prekyba, tačiau liudytojų parodymais ir kitais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad sunaikinti rūbai nebuvo skirti prekybai, o buvo naudoti nukentėjusiosios.

Visi apklausti nukentėjusiÄ jÄ pažįstantys asmenys parodė, kad nukentėjusioji rengėsi gražiais, stilingais, brangiais rÅ«bais. Tokiais rÅ«bais, kokiais nukentėjusioji rengėsi, nukentėjusioji pati neprekiavo. Liudytojų parodymais nustatyta, kad nukentėjusioji turėjo labai daug asmeniÅ¡kai naudotų rÅ«bų. Kad nukentėjusioji rengėsi nepigiais rÅ«bais, patvirtino ir jÄ aptarnavusios brangesnių rÅ«bų parduotuvių pardavėjos, kurios tokias aplinkybes atsiminė bei parodė, kad nukentėjusioji neretai apsipirkdavo tokiose parduotuvėse kaip Tiffi, Salamander, Este, Mosaic, Reserved.

Nurodytos apklaustos pardavėjomis dirbusios liudytojos parodė, kad jų parduotuvėse parduodami daiktai buvo brangÅ«s, nurodė orientacines daiktų kainas. Liudytojų parodymai jau yra iÅ¡dėstyti nuosprendyje, todėl teismas pakartotinai jų smulkiau necituoja. Net kaltinamojo sesuo, liudytoja V. M. (D.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. Č. rengdavosi labai gerai, tvarkingai, gerų firmų rÅ«bais, kurie kainuoja nemažus pinigus, matydavo nuotraukas internete, matydavo pačiÄ J., kai grįždavo iki 2012 metų.

O kaltinamojo brolis A. Č. parodė, kad turguje J. Č. prekiaudavo moteriškais rūbais, rūbai buvo iš Gariūnų, J. Č. prekiauja pigiais rūbais, „maikėmis“, džinsais, nei kailiniais, nei kostiumais ji neprekiauja. Šie liudytojai yra kaltinamojo artimi giminaičiai, todėl net nėra suinteresuoti nurodyti nukentėjusiajai palankias aplinkybes.Nukentėjusioji, taip pat jos tėvai parodė, kad prekybai skirtus rūbus nukentėjusioji laikė ne gyvenamose patalpose, „tašėse“.

Taip pat liudytojų parodymais nustatyta, kad prekybais skirtus rūbus nukentėjusioji įsigydavo Gariūnų turgavietėje (pvz. liudytojos A. R., L. A., J. K.). Iš nukentėjusios pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusioji prekybai įsigydavo kitokio pobūdžio rūbus, nei buvo sunaikinti (2014-12-09 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas su priedais (t. 5., b. 1. 64-87)). Byloje buvo pagarsinti liudytojos O. Š. parodymai, pagal kuriuos tarp sunaikintų rūbų, be asmeninių, buvo ir skirtų prekybai.

Nukentėjusioji dėl Å¡ios aplinkybės paaiÅ¡kino, kad liudytoja O. Å . ne tai suprato nukentėjusiÄ jÄ arba suklydo, kadangi nukentėjusioji liudytojai tokių aplinkybių nenurodė. Turint omenyje, kad liudytoja O. Å . informacijÄ apie sunaikintus rÅ«bus sužinojo iÅ¡ pačios nukentėjusiosios, ir kad visi kiti asmenys iÅ¡ nukentėjusiosios sužinojo informacijÄ tik apie asmeninius sunaikintus daiktus, darytina iÅ¡vada, kad liudytoja dėl kai kurių aplinkybių galėjo suklysti arba ne taip suprasti.Vadovaujantis Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos informacija J.

Č. nuo 2004 m. dirba pagal verslo liudijimÄ bei nuo 2005 m. teikia mokesčių inspekcijai deklaracijas apie pajamas (t. 5, b. 1. 181-200, t. 6, b. 1. 1-48), iÅ¡ kurių galima spręsti, jog nukentėjusioji turėjo finansines galimybes įsigyti pakankamai brangius rÅ«bus. Tuo tarpu iÅ¡ Å iaulių apskrities VMI 2013-09-16 raÅ¡to Nr. (33.1) S-15402 „Dėl J. ir P. Č. įmonės informacijos pateikimo“ matyti, kad J. ir P. Č. įmonė 2009-05-14 iÅ¡registruota iÅ¡ Mokesčių mokėtojų registro, todėl kritiÅ¡kai vertintinas kaltinamojo teiginys, kad rÅ«bų prekyba buvo bendros sutuoktinių įmonės veikla.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad sunaikinti buvo nukentėjusios asmeniÅ¡kai naudoti, o ne prekybai skirti, daiktai.

Å i iÅ¡vada iÅ¡plaukia iÅ¡ visumos įrodymų, surinktų ir iÅ¡tirtų byloje, jokios byloje nustatytos aplinkybės neduoda bent kiek svaresnio pagrindo daryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ . Dėl įvykio datos nukentėjusiosios, apklaustų liudytojų ir kaltinamojo bei jo brolio pozicijos nesutampa. Kaltinamasis nurodo, kad sunaikintus daiktus pamatė dar 2012-12-22. Vadovaujntis byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais, įvykio vietoje buvusių liudytojų parodymais, liudytojo Ž. S. parodymais apie atvykimo į įvykio vietÄ laikÄ ir nukentėjusiosios bÅ«senÄ , policijos informacija apie įvykio registravimo laikÄ , darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo manyti, jog įvykis įvyko ne 2012-12-23, o 2012-12-22.

Å i kaltinamojo versija laikytina gynybine, jos tikslas nėra visiÅ¡kai aiÅ¡kus, galimai siekiama priderinti savo vykimÄ pasikalbėti su nukentėjusiÄ ja į turgų su įvykio data, taip siekiant pagrįsti savo nekaltumÄ . Dėl nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens darytina iÅ¡vada, kad Å¡iÄ veikÄ padaryti galėjo tik kaltinamasis. Kaltinamojo teiginiai apie tai, jog daiktus galėjo sunaikinti pati nukentėjusioji, jos dabartinis draugas S. V. ar kiti asmenys, yra niekuo nepagrįsti, neatitinka byloje surinktų įrodymų bei vertintini kaip gynybinės versijos.

Liudytojų parodymais nustatyta, kad sužinojusi apie sunaikintus daiktus nukentėjusioji buvo labai sukrėsta, verkė, vartojo vaistus. TokiÄ aplinkybę patvirtino net po kelių valandų nuo praneÅ¡imo policijai į įvykio vietÄ atvykęs policijos pareigÅ«nas Ž. S., kuris parodė, kad nukentėjusioji buvo nelaiminga. Be to, visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka bÅ«tų manyti, kad nukentėjusioji, kuri teigia, jog jos sunaikintiems rÅ«bams įsigyti buvo iÅ¡leista ne viena deÅ¡imtis tÅ«kstančių litų, bÅ«tų sunaikinusi visus iki vieno savo rÅ«bus, batus ir kai kuriuos kitus daiktus, vien tam, kad pakenktų kaltinamajam dėl skyrybų proceso, po ko vėliau, liudytojų parodymais, nukentėjusiajai net teko skolintis rÅ«bų iÅ¡ pažįstamų asmenų.

Dėl nukentėjusiosios draugo S. V. pastebėtina, kad byloje nenustatyta, jog įvykio metu nukentėjusioji jau palaikė artimesnius santykius su Å¡iuo asmeniu, kita vertus, nenustatyta jokių motyvų, dėl kurių nurodytas asmuo įvykio metu bÅ«tų galėjęs tokius veiksmus atlikti. Taip pat tai nebÅ«tų logiÅ¡ka ir dėl to, kad po tokio įvykio nukentėjusioji palaiko su nurodytu asmeniu artimesnius santykius. Neįmanomas ir Å¡io asmens patekimas įvykio metu į privatų namÄ . Dėl kitų galimų asmenų, sunaikinusių daiktus, pvz. nukentėjusiosios tėvų, pastebėtina, kad nenustatyta nei jokių paskatų, nei motyvų tokiems veiksmams atlikti, o paÅ¡aliniams name negyvenusies asmenims – ir galimybės į namÄ patekti, arba jame bÅ«ti pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ ir likti nepastebėtiems, kadangi darytina iÅ¡vada, jog tokiam dideliam kiekiui daiktų sunaikinti buvo reikalinga daug laiko, o namas yra privatus ir su apribotu patekimu į aplink jį esančiÄ teritorijÄ .

Tuo tarpu kaltinamasis turėjo tiek galimybes, tiek motyvus atlikti nusikalstamÄ veikÄ . Kaip nustatyta, kaltinamasis nuo 2012-12-13 iki 2012-12-23 gyveno name adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, kuriose buvo laikomi sunaikinti daiktai, ir kuriose iki jo iÅ¡vykimo į užsienį bei grįžimo iÅ¡ užsienio atvejais jis gyveno kartu su nukentėjusiÄ ja. Å ios patalpos (namo pirmas aukÅ¡tas) buvo kaltinamojo ir nukentėjusiosios gyvenamosios Å¡eimos patalpos. Kaip nustatyta, kaltinamajam 2012-12-13 iÅ¡ užsienio grįžus į LietuvÄ , nukentėjusioji jam iÅ¡ karto pranešė, jog ketina su kaltinamuoju skirtis.

Kaltinamasis Å¡ios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu neneigė. Kaip nustatyta, dėl Å¡ios aplinkybės tarp nurodytų asmenų kilo konfliktas, susidarė prieÅ¡iÅ¡ka atmosfera, nukentėjusioji persikraustė nakvoti pas tėvus į antrÄ aukÅ¡tÄ , į kurį jos tėvai pradėjo rakinti duris, nukentėjusiajai buvo grasinama konkrečiau ar abstrakčiau. IÅ¡ to galima daryti iÅ¡vadÄ , kad kilo ginčas dėl turto pasidalinimo, kaltinamasis galimai turėjo pretenzijų dėl namo, kuris registruotas nukentėjusiosios tėvų vardu, kadangi kaltinamasis nurodė, jog prisidėjo prie Å¡io namo statybų.

Kaltinamasis taip pat nurodė, kad nukentėjusiajai iÅ¡ užsienio siuntė pinigus (pinigų siuntimas patvirtintas pavedimais, pateiktais kaltinamojo), daiktus. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad skyrybų byloje dalintinÄ turtÄ sudaro nedidelis kiekis daiktų, taip pat tariamai yra dingęs mezgimo cechas. Å ios aplinkybės duoda pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis pasijuto apgautas arba manė, jog bus apgautas dėl to, kad po skyrybų neatgaus savo investuotų darbo, pinigų į namo adresu (duomenys neskelbtini), statybas, įrengimÄ , kito turto įsigijimÄ .

Nors kaltinamasis tai neigia, nukentėjusios teigimu, įvykio iÅ¡vakarėse vyko pokalbis, kurio metu kaltinamasis pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl pinigų. Nukentėjusiajai nesutikus apie tai kalbėtis, kitÄ dienÄ buvo aptikti sunaikinti daiktai. Kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu taip pat nuolat akcentavo, kad nukentėjusioji susirado kitÄ vyrÄ . Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo akistatų su nukentėjusiosios tėvais, kalbos dėl kito vyro jau buvo keliamos iki daiktų sunaikinimo. Kaip nustatyta, kaltinamasis iki pat įvykio gyveno tose patalpose, kuriose buvo laikomi ir buvo aptikti sunaikinti daiktai.

Nukentėjusioji parodė, kad 2012-12-22 viskas dar buvo tvarkoje. Namas turi aptvertÄ teritorijÄ , į kuriÄ patekimas yra apribotas, namas buvo rakinamas, sunaikinti tokiam dideliam kiekiui daiktų reikėjo daug laiko, tose pačiose patalpose gyveno kaltinamasis, todėl niekas kitas negalėjo patekti į patalpas arba į jas patekęs iÅ¡likti nepastebėtas ilgÄ laikÄ , ir sunaikinti daiktus, nesant nustatytam jokiam realiam motyvui. IÅ¡ to, kas nustatyta, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju įvyko spontaniÅ¡kas, impulsyvus nusikaltimas, kurį padarė kaltinamasis, o jo motyvais buvo prielaida ar informacija, kad nukentėjusiosios gyvenime galimai atsirado kitas vyras, nukentėjusiosios pareiÅ¡kimas, jog ji ketina skirtis su kaltinamuoju, taip pat galimai kaltinamojo suvokimas, kad skyrybų atveju jokių teisių į namÄ ar kitus daiktus, investuotas lėšas, jis iÅ¡ esmės gali negauti.

Be to, liudytojas B. K. taip pat parodė, jog kaltinamasis 2012-12-23 jam pasakė - „uoÅ¡veli, prisidirbau, sugadinau J. visus rÅ«bus“, po ko liudytojas nuėjo į kambarį ir pirmas pamatė sunaikintus daiktus. Nors kaltinamasis neigia sakęs tokius žodžius, tokius pasakytus žodžius patvirtino liudytojos Z. K. ir P. Å .. Taip pat nustatyta, kad praėjus kiek laiko po įvykio kaltinamasis bandė taikytis su nukentėjusiÄ ja. Kad kaltinamasis sunaikino daiktus, patvirtina ir byloje esantys kaltinamojo ir nukentėjusiosios pokalbių elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis garso įraÅ¡ai, daryti nukentėjusiosios 2013 m. pradžioje.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu neigė, jog įrašuose girdimas jo balsas, tačiau nukentėjusioji patvirtino, jog įrašuose girdimi jos ir kaltinamojo balsai. Kad pokalbiai vyksta tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, akivaizdžiai galima spręsti ir iš jų turinio, minimų vardų (P., J.). Be to, teisme byla buvo nagrinėjama ilgiau nei metus laiko, kaltinamasis daug kartų pasisakė, uždavinėjo klausimus proceso dalyviams, liudytojams, todėl teismui abejonių dėl to, kokie asmenys užfiksuoti kalbantys garso įrašuose nekyla.

Kadangi garso įraÅ¡ai daryti tarp sutuoktinių, siekiant užfiksuoti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, Å¡ie įraÅ¡ai laikytini teisėta ir leistina įrodinėjimo priemone (įraÅ¡ai saugomi Digidata CD-R diske, kompiuteryje pavadinimas Geg 31 2013).Apibendrinant garso įraÅ¡us pastebėtina, kad nors kai kuriais atvejais kaltinamasis teigia daiktų negadinęs, neretai nukentėjusiajai kaltinamÄ jį kaltinant daiktų sugadinimu, kaltinamasis to neneigia, tęsia pokalbį, iÅ¡reiÅ¡kia priekaiÅ¡tus nukentėjusiajai dėl jos veiksmų, kurie lyg ir pateisina kaltinamojo veiksmus.

Dėl didelės įrašų trukmės detaliai teismas pokalbių neaptarinės, pateiktina tik keletas pavyzdžių. 2013-01-19 garso įraÅ¡e (failas pavadinimu: 21.53 2013-01-19) girdėti, kaip nukentėjusioji kalba, jog drabužiai buvo pakankamai brangÅ«s, ir tie batai, dėžutėse buvo čekiai sudėti, buvo kainos, kaltinamajam siÅ«loma paskaičiuoti, kokiÄ jis žalÄ padarė, nereikėjo to daryti, o kaltinamasis tyli, po to atsako, kad nukentėjusioji neįėjo į kaltinamojo padėtį, kaip jam buvo skaudu, kÄ ji jam padarė (nuo 2.40 iki 3.35 min.).

Kai nukentėjusioji sako, kad nereikėjo to daryti, kaltinamasis atsakė, o kas jam beliko, ji jį į kampÄ Ä¯spraudė (nuo 4.05 iki 4.30 min.). Kai nukentėjusioji klausia kaltinamojo, kaip jis įsivaizduoja kaip jie toliau turi gyvent, kai ji matė, su kokia neapykanta daiktai sugadinti, kaltinamasis nieko neneigia ir nesistebi tokiais nukentėjusiosios klausimais, klausia, kaip jam jaustis, Å¡neka apie bandymÄ gyventi toliau, taip pat pamini, kad nereikalaus 150000 Lt (nuo 33.05 iki 34.15 min.). Kai nukentėjusioji sako, kad kaltinamasis jai „biÅ¡kį“ kompensuotų, kaltinamasis sako jai pasiimti tuos pinigus, bendrovės (nuo 56.20 iki 56.35 min.).

Kaltinamasis pokalbio metu taip pat sako: „nu visų paltelių aÅ¡ tau nesukarpiau, ten tų paltelių dar paliko kiek aÅ¡..., kai kuriuos aÅ¡ nekarpiau“ (nuo 56.54 iki 57.00 min.). Kai nukentėjusioji sako suprantanti, jog kaltinamasis iÅ¡ pykčio taip padarė, reikėjo 10 daiktų sugadinti, kaltinamasis sako, kad jau padaryta (nuo 59.00 iki 59.20 min.).Taip pat įraÅ¡uose kalbama apie kitÄ vyrÄ , meilužį, kaltinamojo savijautÄ , nukentėjusiosios jam sukeltÄ skausmÄ , bendrų daiktų dalybas, namo statybas, buvusius tarpusavio grasinimus.

Garso įraÅ¡ai taip pat patvirtina iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis nusikaltimÄ padarė spontaniÅ¡kai, apimtas pykčio, dėl žinios apie skyrybas bei įtarimų apie kitÄ vyrÄ .Visos iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamajame akte nurodytus daiktus sunaikino kaltinamasis P. Č.. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijosTas, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ , baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (LR baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 187 str. 1 d.).Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ visuotinai pavojingu bÅ«du arba iÅ¡ardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatÄ , jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, iÅ¡ardė ar sugadino strateginę arba svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktÅ«rÄ sudarantį turtÄ ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimÄ turtÄ ar didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų (BK 187 str. 2 d.).BK 187 straipsnio pirma dalis nuo 2012-12-23 pakeitimų neturėjo, Å¡io straipsnio antrosios dalies pakeitimai nagrinėjamu atveju nusikaltimo sudėčiai įtakos neturi.

Kaltinamasis buvo kaltinamas sunaikinęs didelės vertės svetimÄ turtÄ . Tam, kad bÅ«tų pripažinta, jog sunaikintas buvo didelės vertės svetimas turtas, jo vertė turėjo virÅ¡yti 32500 Lt (BK 190 str. 1 d.; MGL dydis 2012 metais – 130 Lt). Nukentėjusioji nurodė sunaikintų daiktų kainas, kuriomis ir pagrįstas kaltinimas. Teismo posėdžių metu parodė, kad kainas gerai atsimena, nes ir pati yra prekiautoja rÅ«bais. Byloje taip pat yra pateikta duomenų apie keleto daiktų įsigijimo kainas.

Šioje vietoje pastebėtina, kad sudėtinga tikėti, jog nukentėjusioji detaliai ir tiksliai atsimena tokio didelio kiekio daitų įsigijimo kainas. Byloje taip pat nustatyta, kad parduotuvėse, kuriose nukentėjusioji apsipirkdavo, būdavo išpardavimų, lojalumo ir nuolaidų kortelių. Pažymėtina, kad naujo daikto įsigijimo kaina negali būti laikoma sunaikinto turto kaina, kadangi atsižvelgtina į daikto vertę jo sunaikinimo metu. Nagrinėjamu atveju šis klausimas yra sudėtingas dėl sunaikintų daiktų pobūdžio.

Nustatant kitokio pobÅ«džio daiktų vertę, galima remtis vidutine rinkos verte, pvz. kalbant apie automobilius, pastatus. Kalbant apie rÅ«bus ir avalynę, tokius kriterijus pritaikyti sudėtinga. RÅ«bai ir avalynė, kurie perkami asmeniniam naudojimui, iÅ¡ esmės visada perkami be prielaidos juos vėliau perparduoti kitiems asmenims. Be to, manytina, kad sau asmeniÅ¡kai įsigyti rÅ«bai ir avalynė turi žymiai didesnę vertę tam asmeniui, kuris juos įsigijo, nei asmeniui, kuris įsigytų jau naudotÄ rÅ«bÄ , bet tai nėra objektyvu.

Kad asmeninių rūbų, avalynės vertę nustatyti sudėtinga, patvirtina ir byloje surinkti įrodymai. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro skelbiamos informacijos (www.ltec.lt) nustatyta, kad rūbų, avalynės vertinimo ekspertizių centras neatlieka. Informacijoje, gautoje iš K. S. firmos, nurodyta, kad specialisto tyrimas dėl prekių originalumo, prekių ženklų panaudojimo ir žemiausios rinkos kainos nustatymo yra galimas tik tais atvejais, kai tyrimui pateitos prekės yra naujos ir išlikusi techniniam vertinimui būtina informacija (etiketės, pakuotės apsaugos etiketės ir pan.) (t. 5, b. 1. 36).

Manytina, kad nagrinėjamu atveju Å¡i informacija objektyviausiai apibÅ«dina situacijÄ dėl galimybės objektyviai nustatyti rÅ«bų ir avalynės vertę. Informacijoje, gautoje iÅ¡ (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jų įmonėje nėra atliekamas dėvėtų daiktų (rÅ«bų, avalynės, aksesuarų) vertinimas ar vidutinės rinkos kainos nustatymas minėtoms prekėms. (duomenys neskelbtini) jau keliolika metų užsiima mažmenine dėvėtų daiktų (rÅ«bų, avalynės, aksesuarų) prekyba specializuotose parduotuvėse.

Darbuotojai atlieka esamų daiktų įvertinimÄ atsižvelgiant į dabartinę tų daiktų bÅ«klę, nėra jokio lyginimo su pradine kaina ir nėra jokios informacijos apie turimų daiktų dėvėjimo intensyvumÄ ar dažnumÄ . Nurodyti, kaip mažėja daikto vertė praėjus tam tikram laikui nuo įsigijimo net ir žinant daikto dėvėjimo intensyvumÄ , negali, nes įmonėje prekių kainos mažinamos dėl paklausos nebuvimo (prekė per tam tikrÄ laikÄ nebÅ«na nuperkama) bei atsižvelgiant į konkurentus.

Taigi, parduodami naudoti daiktai įvertinami iÅ¡ esmės subjektyviu galimumo parduoti už nenuostolingÄ kainÄ per protingai trumpesnį laiko tarpÄ kriterijumi.(duomenys neskelbtini) taip pat pastebėjo, kad vertinant daiktus, kuomet žinoma jų pradinė vertė ir įsigijimo laikas, gali bÅ«ti vadovaujamasi ir LR Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėliu, kuriame nurodyta, kad kitas materialus turtas gali bÅ«ti nudėvimas per keturis metus - vadinasi kiekvienais metais daikto vertė mažėja 25 proc. neatsižvelgiant į dėvėjimo intensyvumÄ (t. 7, b. 1. 43).

Taigi, galimas ir dar vienas vertinimo bÅ«das – vadovaujantis turto mokestinės ir buhalterinės apskaitos kriterijais. Byloje pateikta informacija iÅ¡ (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atlieka tyrimus (ekspertizes) pagal teismo ar ikiteisminio tyrimo institucijų pateiktas užduotis (nutartis), pateikiant objektus apžiÅ«rai bei tyrimo objektų įsigijimo (pirkimo) ir kitus dokumentus (jei tokie yra). Papildomoje informacijoje, gautoje iÅ¡ Å¡ios įmonės, nurodyta, kad, pagal pateiktÄ sugadintų daiktų sÄ raÅ¡Ä , buvo mėginta iÅ¡siaiÅ¡kinti, galimybes rinkoje, t. y. prekybos įmonėse rasti iÅ¡vardintų sugadintų daiktų analogus.

Kadangi įvykis įvyko daugiau kaip prieÅ¡ du metus (užklausimo metu) bei atsižvelgiant į tai, kad sugadinto turto vertės nustatymo ekspertizė (vertinimas) bÅ«tų atliekamas galimai neturint tikslios informacijos apie sugadinto daikto įsigijimo laikÄ , naudojimo dažnumÄ , defektus, jų taisymÄ iki sugadinimo, iÅ¡ anksto negalima atsakyti kategoriÅ¡kai teigiamai į klausimus dėl tikslios Å¡ių daiktų vertės nustatymo. Ekspertai kiekvienu konkrečiu atveju atskirai sprendžia klausimÄ apie daikto vertę, taip pat ir sugadinimu padarytÄ jai žalÄ (vertine ar procentine iÅ¡raiÅ¡ka), pasinaudodami taip vadinamu ekspertiniu vertinimo metodu, darydami tam tikras prielaidas ir atsiribojimus.

Jokios oficialios metodikos dėl daiktų vertės mažėjimo praėjus tam tikram laikotarpiui nuo įsigijimo, tam tikru intensyvumu naudojantis daiktu nėra (t. 5, b. 1. 118, t. 7, b. 1. 45-46).Taigi, turint omenyje, kad nuo įvykio praėjo beveik penki metai, kad absoliučios daugumos daiktų įsigijimo dokumentų (kasos kvitų ir pan.) nėra, turto vertinimas vyktų darant tam tikras prielaidas ir atsiribojimus, jokios oficialios metodikos dėl daiktų vertės mažėjimo praėjus tam tikram laikotarpiui nuo įsigijimo nėra, turto vertinimas bÅ«tų atliekamas privačios įmonės, paskyrus tokiÄ ekspertizę tikimybė gauti objektyvius duomenis dėl sunaikinto turto vertės yra labai ribota ir abejotina.

Pažymėtina, kad ir tokios ekspertizės kaina (užklausos metu - 3630 Eurų) yra labai didelė, turėtų bÅ«ti apmokama iÅ¡ teismo lėšų, nors Å¡ios ekpertizės tikslingumas ir patikimumas abejotinas.Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji nėra nutraukę santuokos, jų turtas nėra padalintas, kaltinamasis yra pareiÅ¡kęs reikalavimÄ civilinėje byloje dėl kompensacijos už minėtus rÅ«bus bei avalynę priteisimo, traktuoja, kad rÅ«bai yra įgyti iÅ¡ Å¡eimos lėšų, kaltinamasis pateikė teismui įrodymus, kad yra siuntęs nukentėjusiajai didelę sumÄ pinigų.

Å is ginčas dar nėra iÅ¡spręstas, nes civilinė byla sustabdyta, kol bus iÅ¡nagrinėta Å¡i baudžiamoji byla. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstami sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai, pvz. avalynė, drabužiai (CK 3.89 str. 1 d. 3 p.), taip pat sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Nagrinėjamu atveju daugiausiai buvo sunaikinti nukentėjusios rÅ«bai ir avalynė, kurie laikytini asmeninio naudojimo daiktais.

Tačiau bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: pajamos, gautos iÅ¡ vieno sutuoktinio veiklos; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 3 p., 5 p.). Taip pat preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.).IÅ¡ byloje esančių pavedimų kopijų matyti, kad kaltinamasis 2008 – 2012 m. nukentėjusiajai pervedė 9500 svarų sterlingų (6 t., b. l. 171-188).

Tokia suma yra pakankamai didelė, apytiksliai skaičiuojant keitimo kursÄ sudaro beveik pusę nukentėjusiosios nurodomos sunaikintų daiktų vertės. IÅ¡ procesinių dokumentų civilinėje santuokos nutraukimo byloje matyti, kad pvz. automobilio Honda CR-V 3/8 laikomos bendrÄ ja jungtine nuosavybe, dalinamas turtas, įgytas santuokoje (7 t., b. l. 183-202). Taigi, matyti, kad tarp sutuoktinių, nepaisant to, kad kaltinamasis buvo iÅ¡vykęs į užsienį, tam tikri santykiai buvo, buvo dalinamasi piniginėmis lėšomis, įgyjami bendri daiktai.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios rÅ«bai ir avalynė kaltinamajame akte įvertinti daugiau nei aÅ¡tuoniasdeÅ¡imčia tÅ«kstančių litų. Tokia suma, iÅ¡leista rÅ«bams, jei jÄ laikyti teisinga, yra tikrai didelė, todėl negali bÅ«ti vienareikÅ¡miÅ¡kai vertinama ir preziumuojama, kad už tokiÄ sumÄ Ä¯gyti rÅ«bai ir avalynė yra asmeninė nuosavybė. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji santuokos dar nėra nutraukę, keltinas ir nagrinėtinas klausimas, ar tokios apimties lėšos, iÅ¡leistos rÅ«bams ir avalynei, gali bÅ«ti laikomos asmeninėmis pajamomis ir iÅ¡laidomis.

Tačiau toks klausimas gali bÅ«ti nagrinėjamas, įrodinėjamas ir konstatuotas tik civilinėje santuokos nutraukimo byloje, kuri, kaip minėta, yra sustabdyta, todėl priimant sprendimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės dėl kaltinamojo ir nukentėjusiosios turto režimo, jų per daugybę metų gautų pajamų asmeninio ar bendro pobÅ«džio dar nėra nustatytos, dėl ko teismas į tai turi atsižvelgti kvalifikuodamas padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes galima konstatuoti, kad sunaikinti rÅ«bai, avalynė buvo asmeninio naudojimo nukentėjusiosios daiktai, tačiau kol kas nesant konstatuoto teisinio fakto, kad Å¡ie daiktai buvo įgyti iÅ¡imtinai vien tik už asmenines nukentėjusios lėšas, byloje nesant surinktiems objektyviems duomenims apie jų vertę, ir, teismo vertinimu, nesant galimybės tokius duomenis surinkti, negalima konstatuoti, kad sunaikintų daiktų vertė virÅ¡ija 32500 Lt, dėl ko kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 187 str. 1 d., kadangi visos abejonės aiÅ¡kintinos kaltinamo asmens naudai.

Kaltinamasis dėl galimybės perkvalifikuoti jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teisiamojo posėdžio metu buvo informuotas. Pažymėtina, kad turto vertė baudžiamojo įstatymo prasme ir atlygintinos nukentėjusiajai žalos dydis nagrinėjamu atveju, neiÅ¡sprendus visų klausimų santuokos nutraukimo byloje, vertintini kaip nebÅ«tinai vienas kitÄ sÄ lygojantys dydžiai. Teismas negali sustabdyti baudžiamosios bylos, todėl turi vadovautis Å¡iuo metu esančia faktine ir teisine kaltinamojo ir nukentėjusiosios turto režimo padėtimi.

Taip pat konstatuotina, kad sunaikintas turtas negali būti laikomas nedidelės vertės (pagal BK 187 str. 3 d.), kadangi byloje yra surinkta pakankamai duomenų, jog nukentėjusioji pirko brangius rūbus ir avalynę, jų kiekis yra labai didelis, yra pateiktas keletas daiktų įsigijimo čekių (1 t., b. l. 178-180), todėl neabejotina, kad jų vertė Baudžiamojo kodekso taikymo prasme negali būti laikoma nedidele. Byloje tai pat buvo keliamas klausimas, ar daiktai buvo sunaikinti, ar sugadinti. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos kvalifikacijai ši aplinkybė iš esmės nesvarbi, kadangi įstatymas atsakomybę numato už abu alternatyvius veiksmus.

Vertinant, ar kaltinamajame akte nurodyti daiktai buvo sunaikinti, ar sugadinti, atsižvelgtina į pačių daiktų specifikÄ . RÅ«bai ir avalynė yra specifinis turtas, todėl fiziÅ¡kai juos pažeidus, atkurti juos į pradinę bÅ«senÄ iÅ¡ esmės yra neįmanoma. Tai patvirtina ir liudytojos J. B. parodymai. Liudytoja, dirbanti siuvėja, parodė, kad nukentėjusioji buvo atsivežusi sugadintų rÅ«bų maiÅ¡elį, iÅ¡ jų liudytoja galėjo pataisyti kokius keturis rÅ«bus, kiti buvo nebesutvarkomi, kadangi per daug sugadinti.

Tų drabužių nebeįmanoma buvo sutvarkyti, jie naudojimui nebetinka. Kitų rÅ«bų net nebuvo įmanoma sutvarkyti. Sutvarkė kelis rÅ«bus. Nežino, ar nukentėjusioji galėjo apsivilkti jos tvarkytus rÅ«bus. J. atvežė tvarkymui bliuskutę, kelnes, sijonukÄ ir suknelę. RÅ«bai buvo supjaustyti, sudraskyti. Nematė J. dėvint jos sutvarkytus tuos sugadintus daiktus. RÅ«bai, kuriuos sutvarkė, vis tiek matėsi, kad tie rÅ«bai buvo sugadinti. SiÅ«lės buvo ir ant priekio ir ant nugaros. Matėsi, kad rÅ«bas buvo taisytas.

Sugadinimai buvo akivaizdÅ«s. Sugadinti rÅ«bai buvo ir tie, kuriuos nukentėjusioji ankščiau dėvėdavo. Ji tvarkė 4 rÅ«bus, kitų nebuvo verta tvarkyti. Nebuvo galima parduoti sutvarkytų rÅ«bų. Tai nebuvo vien siÅ«lių susiuvimas. Sugadinimai buvo padaryti matomose vietose. Neklausė, ar po sutaisymo buvo galima toliau dėvėti tuos rÅ«bus. Gal kur nors po namus neÅ¡ioti buvo galima, nežino. Kitų drabužių nebebuvo verta taisyti.Kaip matyti, liudytoja, kuri yra siuvėja, taigi, iÅ¡mano Å¡iÄ veiklos sritį, parodė, kad rÅ«bai, kuriuos sutvarkė, vis tiek matėsi, kad buvo sugadinti.

SiÅ«lės buvo ir ant priekio, ir ant nugaros. Matėsi, kad rÅ«bas buvo taisytas. Sugadinimai buvo akivaizdÅ«s. Todėl vertinant iÅ¡ esmės, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atkurti liudytojos nurodytus keturis rÅ«bus į jų pradinę padėtį nebebuvo įmanoma, dėl ko rÅ«bų iÅ¡ esmės nebebuvo galima naudoti pagal paskirtį. Vienintelis rÅ«bas, kurį, kaip nustatyta, iÅ¡ esmės pavyko atkurti, buvo kailinė liemenė. Å iÄ aplinkybę nurodė liudytoja V. M., parodžiusi, kad nukentėjusioji buvo atneÅ¡usi taisyti kailinę lapės liemenę.

Keitė kailį, odÄ ir pamuÅ¡alÄ . Sutvarkymas kainavo gal 50 litų, tiksliai neatsimena. Liemenei tvarkyti reikėjo naujo lapės kailio. Liemenei buvo sugadinta visa nugara. Liemenė buvo juostuota, kailis su oda. Keitė odas, dėjo naujÄ kailį. Po to, kai sutvarkė liemenę, jÄ galima toliau neÅ¡ioti. Nepakeitus liemenės detalių, jos dėvėti nebÅ«tų įmanoma. Taigi, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad dalinę vertę po jos mechaninių pažeidimų liemenė iÅ¡laikė, vėliau ir buvo sutvarkyta.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamasis nuteistinas dėl kailinės liemenės sugadinimo, o visų kitų daiktų sunaikinimo.

Taip pat iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alintinos aplinkybės apie kiekvieno daikto konkrečiÄ vertę.Byloje taip pat buvo keliamas klausimas dėl sunaikintų daiktų kiekio, atsižvelgiant į policijai perduotų maiÅ¡uose esančių daiktų kiekį. Teismo vertinimu, nustatant daiktų kiekį vadovautinasi apžiÅ«ros protokolais ir kita byloje surinkta raÅ¡ytine medžiaga, kadangi įvykis buvo fiksuojamas policijos pareigÅ«nų, o vėlesnės daiktų saugojimo (iÅ¡saugojimo) pas nukentėjusiÄ jÄ aplinkybės nepaneigia pačios nusikalstamos veikos padarymo fakto ir jos kvalifikacijos.

Dėl civilinio ieÅ¡kinioBaudžiamojoje byloje buvo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl 83795 Lt žalos atlyginimo (1 t., b. l. 89).Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 str. 10 d.). Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 str. 1 d.). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju vienareikšmiškai darytina išvada, kad klausimas dėl civilinio ieškinio patenkinimo baudžiamojoje byloje negali būti išspręstas.

Kaip minėta, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyksta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo. Civilinė byla yra sustabdyta, kol bus išnagrinėta ši baudžiamoji byla. Baudžiamojoje byloje negali būti sprendžiami klausimai dėl sutuoktinių turto balanso sudarymo, turto priskyrimo bendrajai jungtinei arba asmeninei nuosavybei, dėl šeimos lėšų panaudojimo įsigyjant bendrus ir asmeninius daiktus pagrįstumo, dėl sutuoktinių gautų pajamų priskyrimo bendram šeimos turtui arba asmeninėms lėšoms.

FaktiÅ¡kai turtiniai klausimai dėl sunaikintų daiktų kaltinamojo jau yra keliami nurodytoje civilinėje byloje. Kaip matyti iÅ¡ patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio, kaltinamasis laiko, jog sunaikinti rÅ«bai nebuvo asmeninė nukentėjusiosios nuosavybė, praÅ¡o priteisti pusės rÅ«bų vertės piniginę kompensacijÄ (8 t., b. l. 13-19). Taigi, civilinėje byloje turės bÅ«ti vertinama, iÅ¡ kokių lėšų buvo įsigyti sunaikinti daiktai, ar už juos priteistina kompensacija kaltinamajam. Civilinėje byloje turės bÅ«ti vertinama, ar toks didelis kiekis rÅ«bų ir avalynės, taip pat itin didelės apimties lėšos jiems įsigyti, gali bÅ«ti traktuojama kaip asmeninis nukentėjusiosios turtas.

Nagrinėjamu atveju galima situacija, kad teismas civilinėje byloje nustatys, jog nukentėjusioji panaudojo šeimos lėšas asmeninio naudojimo daiktams įsigyti, todėl žalos atlyginimas sietųsi su bendrų lėšų daiktams įsigyti panaudojimo apimtimi. Tokių klausimų baudžiamojoje byloje spręsti nėra nei galimybės, nei pagrindo. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo netgi labiau susijęs su nagrinėjama civiline byla, kadangi nukentėjusioji kaltinamojo kaltę dėl santuokos nutraukimo grindžia būtent padaryta nusikalstama veika, ištirta šioje baudžiamojoje byloje (7 t., b. l. 183-184), civilinėje byloje taip pat keliamas klausimas dėl tam tikro turto pripažinimo asmenine nukentėjusiosios nuosavybe (7 t., b. l. 191), tačiau iš procesinių dokumentų nėra aišku, kodėl asmenine nuosavybe neprašoma pripažinti ir sunaikintų daiktų.

Kaltinamasis tuo tarpu sunaikintus daiktus traukia į dalintino turto balansÄ ir praÅ¡o juos priteisti nukentėjusiajai, o kaltinamajam atitinkamÄ kompensacijÄ . Pažymėtina, kad iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos ieÅ¡kovas turi teisę keisti ieÅ¡kinio dalykÄ ar pagrindÄ (CPK 377 str.), taip pat ieÅ¡kovas yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CPK 83 str. 1 d. 4 p.), todėl nukentėjusiajai nėra užkirstas kelias tikslinti ieÅ¡kinį santuokos nutraukimo byloje.Galų gale, kaip jau minėta, baudžiamojo įstatymo prasme teismas nemato galimybės tiksliai įvertinti sunaikintus daiktus.

Tačiau turto įvertinimo, žalos atlyginimo klausimas civiliniame procese yra lankstesnis, įrodinėjimo priemonės įvairesnės. Be to, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.), o jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).Teismas pareiÅ¡kimÄ palieka nenagrinėtÄ , jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 296 str. 1 d. 4 p.).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, į tai, kad santuokos nutraukimo byloje jau yra nagrinėjamas klausimas dėl sunaikintų daiktų turtinio/teisinio režimo, kompensacijos, ieÅ¡kovės civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtas. Bausmė ir kiti klausimaiBausmės paskirtis pagal BK 41 str. 2 d. yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ â€“ visumÄ .

Bausmės paskirties požiÅ«riu teisingumo principas reiÅ¡kia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį.Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis) bei į BK 91 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardintas aplinkybes, reikÅ¡mingas skiriant bausmę nepilnamečiui - į jo gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas, sveikatos bÅ«klę ir socialinę brandÄ , anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumÄ , elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.).

Nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 str.). Kaltinamasis nusikalto bÅ«damas neteistas, yra buvęs baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 192-193), paties teigimu dirbantis užsienyje. Tokios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus kaltinamajam už nusikaltimo padarymÄ baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ , kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtÄ elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Bausmės dydis nustatytinas atsižvelgiant į iÅ¡vardintų bylos aplinkybių visumÄ , į tai, kad padaryta žala nėra atlyginta ar susitarta dėl jos atlyginimo, į sunaikintų daiktų kiekį, į proceso trukmę.Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti su įpareigojimais – naikintina įsiteisėjus teismo nuosprendžiui (1 t. b. l. 145-146).Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 18 maišų su sunaikinta avalyne ir drabužiais, saugomi Å iaulių apskrities VPK pagal 2017-08-29 kvitÄ Å AP Nr. 0002286, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini nukentėjusiajai jos neribotam disponavimui (12 t., b. l. 35).

Kompaktiniai diskai ir USB laikmena, laikomi prie bylos, paliktini saugoti prie bylos.Pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.). Nukentėjusioji baudžiamojoje byloje už advokato paslaugas patyrė 1000 Eur iÅ¡laidas (t. 12, b. l. 65-67). Kadangi nagrinėjant bylÄ buvo surengtas didelis skaičius teisiamųjų posėdžių, bylos nagrinėjimas truko pakankamai ilgai, bylos apimtis yra didelė, nurodyta iÅ¡laidų suma priteistina iÅ¡ kaltinamojo jos nemažinant.

Kaltinamojo ir jo gynėjo praÅ¡ymas priimti motyvuotÄ nutartį praneÅ¡ti prokurorui apie liudytojo B. K. galimai duotus melagingus parodymus baudžiamojoje byloje netenkintinas, kadangi teismas tokių aplinkybių baudžiamojoje byloje neįžvelgia. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str., n u s p r e n d ž i a : P. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti 70 MGL (2636,20 Eur) (dviejų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių Eur 20 ct) baudÄ , įpareigojant jÄ sumokėti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

P. Č. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti su įpareigojimais – panaikinti įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.J. K. (Čv) civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .Priteisti iÅ¡ P. Č. 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Eur) advokato iÅ¡laidų J. K. (Čv). Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 18 maišų su sunaikinta avalyne ir drabužiais, saugomus Å iaulių apskrities VPK pagal 2017-08-29 kvitÄ Å AP Nr. 0002286, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti J.

K. (Čv) jos neribotam disponavimui.Kompaktinius diskus ir USB laikmenÄ , laikomus prie bylos, palikti saugoti prie bylos.Kaltinamojo ir jo gynėjo praÅ¡ymo priimti motyvuotÄ nutartį praneÅ¡ti prokurorui apie liudytojo B. K. galimai duotus melagingus parodymus baudžiamojoje byloje netenkinti. Apeliacinis skundas dėl Å¡io teismo nuosprendžio gali bÅ«ti paduodamas per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                               Silvijus Balčytis