2022-03-23 Nr. AB-6635-3-62-3-03064-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1689-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03064-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(N)(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. A. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. S. A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas: panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 21S31834 „Sprendimas R.“ (toliau – ir Sprendimas); panaikinti Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 6K-1644 „R. S. A. A.“ (toliau – ir Komisijos Sprendimas); įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nurodė, jog jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Kilmės valstybėje yra kilęs pavojus jo gyvybei bei sveikatai, kadangi jis yra smulkus verslininkas, o grupuotės „Hashtushabi“ nariai pradėjo jį reketuoti, todėl išvyko iš kilmės šalies, o atvykęs į Lietuvos Respubliką pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.

3. Departamentas išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu jį apskundė nustatyta ikiteismine tvarka. Komisija išnagrinėjusi pareiškėjo skundą 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu konstatavo, kad Sprendime yra padaryta teisinga išvada, jog nėra pagrindo pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį bei 87 straipsnio 1 dalį pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko Sprendimą galioti.

4. Pareiškėjas teigė, kad nesutinka su Departamento ir Komisijos padarytomis išvadomis, prašo panaikinti Sprendimą bei Komisijos sprendimą. Akcentuoja, kad Komisija turėjo pareigą organizuoti skundo dėl Sprendimo panaikinimo nagrinėjimą taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas. Asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Nagrinėjamu atveju Komisija sprendime nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė nesuteikti pareiškėjui teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

5. Pareiškėjas pabrėžė, jog nesutinka su skundžiamuose sprendimuose nurodyta aplinkybe, kad nėra pagrindo jam suteikti pabėgėlio statusą pagal UTPĮ 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Prašyme suteikti prieglobstį buvo aiškiai nurodyta, kad kilmės valstybėje pareiškėją reketuoja ir persekioja grupuotės „Hashtushabi“ nariai, todėl yra kilęs realus pavojus jo gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjo pasakojimo tikrumą patvirtina kilmės valstybės informacija, iš kurios seka, kad (duomenys neskelbtini) yra paplitusi agresija dėl politinių ar finansinių motyvų. Pareiškėjo nuomone aplinkybė, kad jis negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą nepaneigia potencialios grėsmės.

6. Atkreipė dėmesį, jog Komisija sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo skunde pateiktų argumentų, susijusių su Sprendimo dalimi, kurioje nuspręsta jį išsiųsti į kilmės valstybę ir buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Komisija iš esmės tik abstrakčiai nurodė, kad Sprendimas šioje dalyje yra teisėtas, pareiškėjas neturėjo teisės kirsti sienos ir jis neturi ryšių su Lietuvos Respubliką. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną neturėtų sukelti tokių neigiamų pasekmių, kadangi sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

7. Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. S. A. A. nurodė, jog palaiko skundą, prašė jį tenkinti jame pateiktų argumentų pagrindu.

8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Teigė, jog Departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Atlikto tyrimo metu buvo konstatuota, kad pareiškėjo abstrakti istorija savaime neleidžia nei nustatyti potencialų persekiotoją, nei, atitinkamai, identifikuoti jo motyvus, tikslus ir galimybes persekioti pareiškėją. Kadangi persekiojimo vykdytojo identifikavimas yra svarbus vertinant prieglobsčio prašytojui prieinamą apsaugą, o persekiojimo motyvas yra būtinasis „pabėgėlio“ apibrėžimo elementas, nurodyti trūkumai yra esminiai bei turi tiesioginės įtakos sprendimui dėl prieglobsčio prašytojo pripažinimo/nepripažinimo pabėgėliu ir pabėgėlio statuso jam suteikimo. Atsižvelgiant į tai, tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį ir jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

10. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų jam tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsižvelgus į tai, jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

11. Atkreipė dėmesį, jog vadovaujantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – EPPB) 2021 m. gairėmis, įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini) provincijose nėra ginkluoto konflikto, o (duomenys neskelbtini) provincijose beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesukelia realios rimtos žalos rizikos. EPPB gairėse nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui, ar laisvei, o individualių savybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, taip pat buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

12. Atsakovas nurodo, jog nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad Komisija privalėjo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėjo, kad teisės aktuose yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi, pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas.

13. Pažymėjo, jog pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktą, užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti. Departamento vertinimu, ginčijame sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą). Šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėjas skunde nepateikė. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjas turi teisę pateikti Migracijos departamentui ar Valstybės sienos apsaugos tarnybai prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

14. Atsakovas pasisakydamas dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką pažymėjo, kad pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti ginčijamame sprendime.

15. Departamentas laikėsi pozicijos, kad jis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar pareiškėjui gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymas 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl ginčijamu sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymas numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

16. Teismo posėdžio metu atsakovo Departamentas nurodė, jog palaiko institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. vasario 8 d. sprendimu tenkino pareiškėjo R. S. A. A. skundą iš dalies - pakeitė Departamento 2021 m. spalio 15 d. Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Departamento 2021 m. spalio 15 d. Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip : „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė ir Komisijos 2021 m. lapkričio 24 d. Komisijos Sprendimo dalis dėl Departamento 2021 m. spalio 15 d. Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktų; likusioje dalyje pareiškėjo R. S. A. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

18. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. spalio 15 d. Sprendimo ir Komisijos 2021 m. lapkričio 24 d. Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Iš teismui pateikto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos 2021 m. liepos 27 d. tarnybinio pranešimo „Dėl sulaikytų asmenų“ turinio teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 27 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos pareigūnai sulaikė 5 (duomenys neskelbtini) piliečius, neteisėtai kirtusius Lietuvos Respublikos sieną, tarp kurių buvo ir pareiškėjas.

20. Remdamasis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos 2021 m. liepos 27 d. prieglobsčio prašymo priėmimo aktu, teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 27 d. pareiškėjas žodžiu pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas šį ketinimą patvirtino 2021 m. rugpjūčio 23 d. pateikdamas rašytinį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Minėtame prašyme pareiškėjas nurodė, kad kilmės valstybėje jį reketuoja grupuotės „Hashtushabi“ nariai. Paaiškino, kad lėktuvu iš Bagdado atvyko į Minską. Dvi dienas praleido Minske, o po to taksi automobiliu atvyko į pasienį.

21. 2021 m. spalio 13 d. buvo atlikta pareiškėjo apklausa, padarytas apklausos garso įrašas. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini) pilietis, tautybė – kurdas. Kilmės valstybėje buvo smulkus verslininkas, prekiavo medicininiais reikmenimis. Teigia, jog gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. (duomenys neskelbtini) pradėjus siautėti (duomenys neskelbtini) grupuotei, jos nariai iš jo pavogė visas turimas medicinines prekes ir liepė jas išsipirkti. Pareiškėjas nesutiko, todėl buvo sumuštas. Siekdamas pasislėpti su turto prievartavimo ir smurto išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) miestą šiaurės (duomenys neskelbtini). Vis dėlto minėtos grupuotės nariai jo nepaliko ramybėje, skambinėjo, grasino, kad jį gali surasti ir nužudyti. Pareiškėjas bijodamas grasinimų nusprendė palikti kilmės valstybę ir išskrido į Baltarusiją, o iš jos teritorijos pateko į Lietuvą.

22. Atsakovas, įvertinęs faktines aplinkybes, Sprendimu nusprendė pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat minėtu sprendimu nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), jam buvo uždrausta 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

23. Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu, jį skundė ikiteismine tvarka. Komisija išnagrinėjusi pareiškėjo skundą 2021 m. lapkričio 24 d. priėmė Komisijos Sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, motyvuojant tuo, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nenustatyta.

24. Teismas konstatavo, kad atsakovas, remdamasis nustatytais faktais ir pareiškėjo byloje surinkta informacija, turėjo įvertinti duomenų visumą ir pareiškėjo teiginių, nepatvirtintų rašytiniais įrodymais, patikimumą, remdamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punkte nustatytais kriterijais.

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvas buvo aplinkybė, kad kilmės valstybėje nusikalstamos grupuotės nariai iš jo prievartavo turtą, o pareiškėjui atsisakius patenkinti jų reikalavimus, jis buvo sumuštas ir priverstas keisti gyvenamąją vietą. Pareiškėjas pažymėjo, kad net pakeitus gyvenamąją vietą grasinimai nesiliovė, todėl bijodamas dėl savo gyvybės ar sveikatos išvyko iš (duomenys neskelbtini) ir atvykęs į Lietuvą pasiprašė prieglobsčio bei papildomos apsaugos. Pareiškėjas skunde laikėsi pozicijos, jog minėtos aplinkybės įrodo, kad jis yra persekiojamas dėl politinių motyvų, atsakovas netinkamai išnagrinėjo prašymą dėl prieglobsčio skyrimo ir nepagrįstai konstatavo, jog jis neatitinka Įstatymo 86 bei 87 straipsnių reikalavimų.

26. Teismas įvertino, kad Departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti Departamento pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti Departamento padarytos išvados. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjo atžvilgiu bus imtasi persekiojimų veiksmų, o jo baimė dėl gyvybės yra sukelta tik jo subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis. Tokiu būdu atsakovas nustatė, kad pareiškėjo baimė nėra visiškai pagrįsta, kilmės valstybėje pareiškėjui negresia kankinimai ar mirtis, todėl jis neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų.

27. Iš teismui teikiamos medžiagos, 2021 m. spalio 13 d. apklausos protokolo bei apklausos garso įrašo akivaizdu, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktaus pobūdžio, atsakinėdamas į papildomus klausimus pareiškėjas apsiribodavo bendro pobūdžio teiginiais, grindžiamais plačiai žinoma informacija, o ne asmenine patirtimi. Pareiškėjo pasakojimai yra nenuoseklūs, neįmanoma nustatyti kokios grupuotės nariai jam galimai grasino ir sumušė. Pažymėtina, kad apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog iš jo turtas buvo prievartautas 2019 m. vasario mėn., o jis iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2021 m. liepos mėn. Aplinkybė, jog pareiškėjas po galimai patirto smurto dar dvejus metus gyveno kilmės valstybėje leidžia abejoti jo pasakojimo teisingumu. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų galinčių pagrįsti jo nurodytas faktines aplinkybes. Tyrimo metu nenustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sudarytų prielaidą, jog asmeniui jo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, pagrįstai ginčijamu Sprendimu pripažinta, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir asmeniui nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

28. Vertinant kitą nurodomą aplinkybę, jog išvykimą iš kilmės lėmė ir tai, kad siekė gauti kvalifikuotą medicininę pagalbą ir dėl saugumo, pažymėtina, jog tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nerodo tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

29. Remiantis EPPB pateiktu vertinimu, įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini) provincijose nėra ginkluoto konflikto, o (duomenys neskelbtini) provincijose beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesukelia realios rimtos žalos rizikos. 2021 m. EPPB ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

30. (duomenys neskelbtini) veikia pajėgos, kurios konfrontuoja su įvairiomis ginkluotomis grupėmis (duomenys neskelbtini), bei kurios yra įsitvirtinusios tam tikrose teritorijose. Turima informacija pagrindžia išvadą, jog (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas. Nustačius, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės nuostatų vertinimo kontekste, turi būti vertinama, ar asmens gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai, kuri rodytų tarptautinės apsaugos poreikį. 2021 m. EPPB ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Įvertinus surinktą informaciją teismas konstatavo, kad asmuo nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, asmuo taip pat nėra pažeidžiamas asmuo. Prieglobsčio prašytojas visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra.

31. Atsižvelgiant į asmens individualias savybes ir į tai, kad asmens kilmės šalyje (gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, ginčijamu Sprendimu pagrįstai konstatuota, kad asmuo neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.

32. Apibendrinus aukščiau nurodytas teismas konstatuota, kad atsakovas ginčijamu sprendimu pagrįstai nusprendė pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, kadangi asmuo neatitiko Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų

33. Pasisakydamas dėl Sprendimo dalies išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), teismas pažymėjo, kad Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ginčijamu Sprendimu nusprendė, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į jo kilmės valstybę.

34. Iš bylos medžiagos ir pareiškėjo pateiktų paaiškinimų teismas nustatė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 27 d. ir buvo sulaikytas pareigūnų. Prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes sutikp su atsakovo pozicija, kad atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo pareiškėjas gali pasislėpti. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad Sprendimas dalyje, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos yra pagrįstas ir atitinkantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

35. Sprendimu taip pat nutarta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo. Pareiškėjas teigia, jog Komisijos Sprendime nepasisakyta dėl draudimo atvykti argumentų ir toks draudimas nepagrįstas.

36. Teismas pažymėjo, kad Departamentas, priimdamas sprendimą, kuriuo nustatomas arba sutrumpinamas užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, turi įvertinti individualią užsieniečio situaciją, atsižvelgiant į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 5 d.) (toliau – ir Tvarka) numatytus pavyzdinius kriterijus, t. y. atsakovas turi įvertinti visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą.

37. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, taip pat yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes.

38. Nagrinėjamu atveju Departamentas nusprendė pareiškėjui penkerius metus uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jo išsiuntimo. Šiuo aspektu teismas pažymi, jog penkerių metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra tinkamai argumentuotas ir neatitrinka cituojamų Tvarkos kriterijų.

39. Teismas įvertino, kad nors ir nustatytų aplinkybių visumoje prieita prie išvados, jog pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau teismas padarė išvadą, kad atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos. Byloje nėra Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) ir/ar pat Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento išvadų, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali sukelti grėsmę visuomenės saugumui. Taigi pareiškėjo situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė ir pareiškėjui nustatomas 2 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjas buvo išsiųstas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

40. Sprendime taip pat nutarta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

41. Kadangi Migracijos departamento sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintinas iki dvejų metų, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

42. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Tačiau, teismas, vadovaujantis Įstatymo ir Tvarkos 44.3.1 papunkčiu, įvertino, kad nepagrįstai buvo parinkti laikotarpiai dėl uždraudimo atvykti ir duomenų įvedimo į antrosios kartos Šengeno sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį. Teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir sumažindamas aptartus laikotarpius iki dvejų metų, t. y. pakeisdamas ginčijamo Sprendimo rezoliucinės 3 ir 4 punktus, bei atitinkamą Komisijos Sprendimo dalį. Likusi pareiškėjo skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta.

43. Pareiškėjas skunde nurodė ir tai, kad Komisija nepagrįstai jo skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kadangi Tvarkos aprašo 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, jog sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi Komisijai nebuvo privaloma pareiškėjo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

44. Teismas konstatavo, kad nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomos apsaugos panaikinimo, negalėjo būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III. 45. Pareiškėjas patikslintu apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1289-583/2022 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

46. Teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi vien prielaida, kad pareiškėjas nebuvo sužalotas ir todėl nepateikė įrodymų. Ir nekreipė dėmesio, kad užsienietis ieškojo medicininės pagalbos. Teismas, pareiškėjo manymu, nepagrįstai nepasisakė dėl įrodymų išreikalavimo ir vertinimo, todėl sprendimas yra neteisingas.

47. Atsakovas ir teismas, pasak pareiškėjo, nereikalavo ir neįvertino pareiškėjo sumušimo įrodymų, nebuvo išreikalauti įrodymai dėl akies ligos gydymo ar diagnostikos faktų, neužklausta trečiųjų šalių informacijos, kūno apžiūra neatlikta, įrodymai visiškai nerinkti.

48. Atsakovas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

49. Teigia, kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų jam tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsižvelgus į tai, jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, taip pat buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

50. Informuoja teismą, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 8 d. pateikė prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Šiais veiksmais pareiškėjas patvirtina, kad jam negresia persekiojimas kilmės valstybėje ir paneigia savo skundo argumentus dėl jam kylančių grėsmių kilmės šalyje. 2022 m. vasario 9 d. Departamento sprendimu Nr. 22S66021 2021 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 21S31834 rezoliucinės dalies 2–4 punktai pripažinti netekusiais galios. Pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos išvyko 2022 m. vasario 16 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 51. Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. spalio 15 d. Sprendimo ir Komisijos 2021 m. lapkričio 24 d. Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

52. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso, vadovavosi Įstatymo 83 straipsnio, 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 126 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsnio 10 dalimis. Šių teisės normų teisėjų kolegija nekartoja.

53. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat yra pateikta aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškintos visiškai pagrįstos baimės sąlygos vertinimo aspektai, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo aktuali praktika, kuria formuluojamos svarbios Konvencijos aiškinimo taisyklės, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Teisėjų kolegija nemato reikalo šią praktiką pildyti kitais pavyzdžiais.

54. Pareiškėjas prašo nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta, daugiau argumentų nepateikia. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

55. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ar nurodyti pasakojimo neatitikimus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.

56. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

57. Byloje nustatyta, kad užsienietis, kuris, kaip nustatė atsakovas ir dėl to byloje nėra ginčo, yra kilęs iš (duomenys neskelbtini), baimę būti persekiojamu kilmės valstybėje grindžia teiginiais, kad yra reketuojamas „Hashtushabi“ grupuotės narių. Be to, teigia negalintis gauti reikiamos medicininės pagalbos savo šalyje.

58. Departamentas nenustatė aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali grėsmė sveikatai ir gyvybei.

59. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti. Savo ruožtu teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

60. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjų padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes. Kiekvienas prieglobsčio prašymas individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio spręstina kiekvienu atveju individualiai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad remiantis EPPB pateiktu vertinimu, įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini) provincijose nėra ginkluoto konflikto, o (duomenys neskelbtini) provincijose beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesuponuoja realios rimtos žalos rizikos. 2021 m. EPPB ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus kilmės valstybėje, kurie būtų pagrindas koreguoti EPPB vertinimą, byloje nėra, jų nenurodė ir pareiškėjas. Pareiškėjas nurodė, jog su šeima persikėlė į (duomenys neskelbtini) miestą, kur konfliktas nevyksta. Darytina išvada, kad atsakovas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis įvertino visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlių statuso pareiškėjui nesuteikimo.

61. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo R. S. A. A. Departamente apklausos metu duotus paaiškinimus ir bylos medžiagą padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjo išvykimo iš kilmės šalies tikrosios priežastys yra asmeninio pobūdžio, geresnių gyvenimo sąlygų, o ne apsaugos nuo persekiojimo ieškojimas. Pareiškėjas teigė apklausoje, kad grupuotės jį persekioja ir reikalaują pirkti iš jų prekes, taip jį reketuodamos. Pareiškėjas, kaip matyti iš apklausos Departamente, leido suprasti, jog iš (duomenys neskelbtini) išvyko dėl to, jog nori gauti medicinines paslaugas. Tokias prielaidas patvirtina ir jo pasakojimai apie brolį, kuris taip pat turi išvykti iš (duomenys neskelbtini) ieškodamas medicininės pagalbos. Tuo pačiu nurodė, jog šiai situacijai daro įtaką grupuočių siautėjimas. Pareiškėjo pasakojimas yra bendro pobūdžio ir nenuoseklus. Lemiama aplinkybė, rodanti, kad pareiškėjui negresia joks pavojus gimtojoje šalyje, yra tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu yra žinoma, kad jis yra savanoriškai išvykęs į kilmės šalį. Be to, kaip teisingai nurodo Departamentas, pareiškėjas šiais veiksmais pripažino, kad joks pavojus kilmės šalyje jam negresia ir 2022 m. vasario 16 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos į savo kilmės šalį.

62. Aplinkybė, kad pareiškėjas ieško medicininės pagalbos suteikimo, laikytina socialine priežastimi, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad socialiniai ir ekonominiai motyvai nėra pagrindas prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1389-822-2015; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5326-822/2017).

63. Remiantis aukščiau išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. S. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Vaida Urmonaitė- Maculevičienė