ccf50f5f-8949-477c-be6d-4df2646cdf7d · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Alona Romanovienė              Civilinė byla Nr. 2A-1041-163/2014Teisėjas Gintaras Stonkus             (Proceso Nr. 2-24-3-00680-2013-1)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              34.5; 121.21; 128.2. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. spalio 3 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Erinijos Kazlauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos L.

P. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-14 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos L. P. pareiÅ¡kimÄ , suinteresuoti asmenys S. L. ir J. L., dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo,              n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja pareiÅ¡kė reikalavimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji priėmė savo motinos K. L., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ faktiÅ¡kai valdydama nekilnojamÄ jį turtÄ : 55/100 pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 55/100 kitų statinių (inžinerinių)–kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad jos motina mirė (duomenys neskelbtini), jai nuosavybės teise priklausė pareiÅ¡kime nurodytas turtas, ji turėjo tris vaikus: L. P., S. L. ir J. L., buvo iÅ¡siskyrusi su sutuoktiniu A. L., mirusiu (duomenys neskelbtini). 2007-10-22 motinos palikimÄ pagal įstatymÄ priėmė palikėjos sÅ«nus S. L., paduodamas pareiÅ¡kimÄ Klaipėdos rajono 3-iajam notaro biurui, buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 129/2007, paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniui neiÅ¡duotas. PareiÅ¡kėja taip pat nurodo, kad ji rÅ«pinosi palikėjos turtu kaip savo – iÅ¡ karto po palikėjos mirties atlikdavo visus reikalingus bÅ«sto saugojimo ir priežiÅ«ros darbus, tvarkė butui priskirtÄ aplinkÄ , be to, jos ir jos pilnametės dukters I.

P. gyvenamoji vieta deklaruota name, esančiame (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjos Å¡eima naudojasi tuo pačiu žemės sklypu. Taigi ji visÄ laikotarpį po motinos mirties turėjo realiÄ galimybę naudotis ir valdyti palikėjos turtÄ , todėl yra pagrindas pripažinti, jog ji priėmė palikimÄ pradėdama faktiÅ¡kai valdyti turtÄ .Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-03-14 sprendimu pareiÅ¡kimo netenkino. Teismo vertinimu, bylos duomenys nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja po motinos mirties pradėjo valdyti, naudotis, rÅ«pintis motinos nekilnojamuoju ir kitokiu turtu, ir savo aktyviais veiksmais parodė, kad iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ siekdama įgyti teises į atsiradusį palikimÄ .

Teismas nustatė, kad S. L. po motinos mirties priėmė jos palikimÄ tiek paduodamas pareiÅ¡kimÄ notarui, tiek faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti, bÅ«tent jis pasiėmė namo raktus, tvarkė aplinkÄ , mokėjo už sunaudotÄ elektros energijÄ , o pareiÅ¡kėjos į namus neįleido. Tai, kad pareiÅ¡kėja tvarkė motinos namo dalies aplinkÄ , nupjaudama žolę, teismo nuomone, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ir ji po motinos mirties pradėjo valdyti, naudotis, rÅ«pintis motinos nekilnojamuoju ir kitokiu turtu.

Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad, pasak pačios pareiÅ¡kėjos, į namÄ ji neįeidavo, nes neturėjo raktų, namo netvarkė, pripažino, kad po mamos mirties aplinkÄ tvarkė ir S. L.. Teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėja faktiniu valdymu palikimÄ priėmė.             Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėja L. P. praÅ¡o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-14 sprendimÄ panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-14 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ tenkinti bei priteisti iÅ¡ suinteresuotų asmenų solidariai visas pareiÅ¡kėjos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantė nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino pateiktų paaiÅ¡kinimų, kodėl pareiÅ¡kėja ar kita įpėdinė – suinteresuotas asmuo J. L. neįformino palikimo priėmimo fakto notarine tvarka. Teigia, kad pasitikėjo savo broliu S. L., kaip artimuoju giminaičiu, ir tenkindamos suinteresuoto asmens praÅ¡ymÄ , apeliantė su seserimi leido S. L. paveldėti turtÄ notarine tvarka, nes Å¡is žadėjo jį realizuoti ir padalinti gautas už turtÄ lėšas visiems įpėdiniams lygiomis dalimis.

Apeliantė neatsisakė priimti palikimÄ , priėmė pradėdama faktiÅ¡kai valdyti turtÄ . Nesutinka, kad palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti gali bÅ«ti nustatytas tik įpėdiniams valdant visÄ turtÄ . Teigia, kad egzistavo objektyvÅ«s nuo S. L. valios priklausantys trukdžiai, dėl kurių apeliantė negalėjo fiziÅ¡kai valdyti viso palikimÄ sudarančio turto. Teismas nepagrįstai neįvertino faktinių aplinkybių, kad dėl suinteresuoto asmens S. L. sÄ moningai atliktų apgaulingų veiksmų kiti įpėdiniai negalėjo visa apimtimi pradėti fiziÅ¡kai valdyti turto.

Tačiau tai nesutrukdė pareiškėjai faktiškai valdyti, naudotis, rūpintis kita palikimo dalimi. Nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojos J. L., I. P. ir pati pareiškėja. Mano, kad teismas, iš esmės vertindamas S. L. naudai pasisakiusių liudytojų parodymus ir nepateikdamas jokių argumentų dėl apeliantės naudai liudijusių asmenų paaiškinimų, iš esmės neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir pateiktų paaiškinimų visumos, nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių.

Mano, kad teismas neteisingai aiÅ¡kinosi pareiÅ¡kimo dalykÄ . Apeliantė niekada neginčijo brolio S. L. teisės paveldėti turtÄ . Tačiau mano, kad vieno įpėdinio (S. L.) atlikti palikimo priėmimo veiksmai neatima teisės iÅ¡ kitų įpėdinių (L. P.) priimti palikimÄ .             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo S. L. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad ne kartÄ prašė seserų, kad eitų pas notarÄ dėl palikimo priėmimo.

Ä®statymas numato įstoti į paveldėjimo teisinius santykius faktiÅ¡kai pradedant turtÄ valdyti, tačiau byloje nėra įrodymų, jog po motinos K. L. mirties L. P. ar J. L. atliko tokius veiksmus, dėl termino palikimui priimti pratęsimo į teismÄ nesikreipė bei nepradėjo turto faktiÅ¡kai valdyti. Tuo tarpu S. L. aktyviais veiksmais pradėjo valdyti turtÄ , atsiradusį po motinos mirties.             Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliaciniame skunde pareiÅ¡kėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pažeidė materialinės teisės normas, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstÄ bei neteisėtÄ sprendimÄ , nes, apeliantės nuomone, buvo pagrindas pripažinti, kad pareiÅ¡kėja pradėjo faktiÅ¡kai valdyti palikimÄ ir tokiu bÅ«du jį priėmė.Apeliantė teigia, kad nors iÅ¡kart po motinos mirties visi vaikai faktiÅ¡kai pradėjo valdyti turtÄ , seserys nesikreipė dėl palikimo priėmimo fakto įregistravimo į notarÄ , nes S. L. (pareiÅ¡kėjos brolis) prašė seserų nesikreipti į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, žadėjo turtÄ realizuoti ir padalinti gautas lėšas visiems įpėdiniams po lygiai.

Tuo apeliantė motyvuoja, jog neatsisakė priimti palikimÄ , priėmė jį pradėdama faktiÅ¡kai valdyti turtÄ . Pažymėtina, kad asmeniui mirus palikimo atsiradimo dienÄ Ä¯pėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiÅ¡kia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimÄ , įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimÄ , t. y. apsispręsti, jog nori palikimÄ priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ arba faktiÅ¡kai pradėti valdyti paveldėtÄ turtÄ (CK 5.50 str. 2 d.), arba kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo (CPK 5.50 str. 2 d. redakcija, galiojusi iki 2011-11-01).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti vienu iÅ¡ įstatyme įvardytų bÅ«dų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 1–3 d.). Tuo siekiama užtikrinti apibrėžtumÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinama įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimÄ dėl paveldimo turto.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja L. P. pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji priėmė savo motinos K. L., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ faktiÅ¡kai valdydama nekilnojamÄ jį turtÄ : 55/100 pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 55/100 kitų statinių (inžinerinių)–kiemo statinių (Å¡ulinys, tvora, aikÅ¡telė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, pradėjo šį turtÄ valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teises į paveldimÄ turtÄ (CPK 178 str.). Ar Å¡ie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡:

1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti; veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (CK 5.51 str. 1 d.). PareiÅ¡kime dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo pareiÅ¡kėja nurodo, kad visÄ laikotarpį po motinos mirties turėjo realiÄ galimybę naudotis ir valdyti palikėjos turtÄ , todėl yra pagrindas pripažinti, kad ji priėmė palikimÄ pradėdama faktiÅ¡kai valdyti turtÄ .

IÅ¡ bylos medžiagos, apeliantės paaiÅ¡kinimų matyti, kad palikimÄ sudarančios namo dalies pareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai fiziÅ¡kai neperėmė ir valdyti negalėjo. PareiÅ¡kėja nurodė, kad valdyti viso palikimo negali dėl objektyvių priežasčių, kadangi iÅ¡ karto po motinos mirties mamos patalpų raktÄ paėmė pareiÅ¡kėjos brolis S. L., į mamos patalpas pareiÅ¡kėjos neįleido ir taip neleido valdyti mamos turto. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad ir motinai gyvai esant raktų nuo Å¡iai priklausiusios namo dalies pareiÅ¡kėja neturėjo, ji dažnai ateidavo, todėl motina raktų nedavė.

Suinteresuotas asmuo J. L. (pareiÅ¡kėjos sesuo) nurodė, kad prašė leisti pasiimti ir iÅ¡ patalpų pasiėmė savo baldus, kuriuos turėjo pas motinÄ , vėliau brolis patalpas užrakino. S. L. patvirtino, kad paėmė raktus ir rÅ«bus, paaiÅ¡kino, kad raktus turėjo jis ir motina, nurodė, kad raktų nedavė, nes neprisidėta prie laidotuvių. Taip pat nurodė, kad siÅ«lė seserims eiti pas notarÄ tvarkyti dokumentus, siÅ«lė priimti palikimÄ , tačiau jos nėjo. Byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo S. L. 2007-10-22 pareiÅ¡kimu apie palikimo priėmimÄ kreipėsi į notarÄ .

S. L. nurodė, kad turi mamos elektros knygutę, kuriÄ pasiėmė iÅ¡ namų po mamos mirties, mokėjo už elektrÄ , tai patvirtina bylos medžiaga. Taigi matyti, kad apie atsiradusį palikimÄ pareiÅ¡kėjai buvo žinoma, jai buvo žinoma aplinkybė, kad po motinos mirties brolis turi motinos namo dalies raktus ir nebuvo įleidęs ten nieko gyventi. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ karto po motinos mirties siekė gauti raktus, dėl to ėmėsi aktyvių veiksmų. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad esant pareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens S. L. sutartinėms deryboms, buvo siekta įvertinti palikimÄ sudarantį turtÄ , nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėja turtÄ faktiÅ¡kai valdė kaip savo – apeliantė pati nurodo, kad sutartu metu S. L. atsisakė leisti apžiÅ«rėti ir įvertinti turtÄ , kas patvirtina, jog turtÄ realiai valdė jis.Apeliantė teigia, kad tokios aplinkybės nesutrukdė jai faktiÅ¡kai valdyti, naudotis, rÅ«pintis kita palikimo dalimi, o tai, apeliantės teigimu, patvirtina suinteresuoto asmens J.

L. ir liudytojos I. P. paaiÅ¡kinimai, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino. PareiÅ¡kime pareiÅ¡kėja nurodė, kad rÅ«pinosi palikėjos turtu kaip savo – iÅ¡ karto po palikėjos mirties atlikdavo visus reikalingus bÅ«sto saugojimo ir priežiÅ«ros darbus, tvarkė butui priskirtÄ aplinkÄ . Liudytoja I. P. paaiÅ¡kino, kad namo aplinkÄ prižiÅ«rėdavo jos tėvai, S. L. atvažiuodavo vasarÄ , pjaudavo žolę gyvatvorę, žiemÄ sniegÄ kasė mama. J. L. nurodė, kad sesuo ir brolis tvarkė po mamos mirties.

Liudytojas V. Z. paaiÅ¡kino, kad jis ir pareiÅ¡kėjos vyras pjaudavo žolę, pareiÅ¡kėja tvarkydavo takelį Å¡alia namo, buvo apkarpęs krÅ«mus, žolė buvo tvarkoma ir toje namo dalyje kur niekas negyvena. Tačiau liudytojas B. D. patvirtino, kad po motinos mirties namo dalį valdė S. L., kuris dažniau lankydavosi, prižiÅ«rėjo aplinkÄ , jis leido B. D. sklype pasidėti malkas, Å¡is padėdavo S. L. nupjauti žolę. PareiÅ¡kėja patvirtino, kad po motinos mirties brolis pjaudavo žolę, atvažiuodavo obuolių pasiskinti, nusirinkti uogų.

Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad labiau tikėtina, jog abu asmenys – apeliantė ir S. L. priėmė palikimÄ . Tačiau iÅ¡ skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek apeliantės, tiek S. L. faktinius veiksmus – jų pobÅ«dį ir apimtį, aktyvumÄ , lygino jų elgesį, todėl atmestini argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai tyrė ir aiÅ¡kinosi pareiÅ¡kimo dalykÄ ar netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja gyvena kitoje pareiÅ¡kime nurodyto pastato, esančio (duomenys neskelbtini) dalyje, tad naudojasi to paties žemės sklypo dalimi, dėl to vien aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja prisidėjo prie aplinkos aplink namÄ tvarkymo nepatvirtina, kad tokia priežiÅ«ra, naudojimÄ si turtu buvo siekiama perkelti į kokybiÅ¡kai kitÄ stadijÄ â€“ naudojimÄ si, valdymÄ ir disponavimÄ turtu kaip nuosavybe.

I. P. ir nurodė, kad namo bÅ«klė prasta, stogas kiauras, langai supuvę, tai patvirtino ir pareiÅ¡kėja, tačiau byloje nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjos aktyvius veiksmus ar atliktus darbus, kuriais bÅ«tų siekta iÅ¡saugoti turtÄ . IÅ¡tyrus bylos duomenis ir įvertinus apeliantės atliktų veiksmų faktÄ ir pobÅ«dį nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjos atlikti veiksmai laikytini palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti.IÅ¡tyrusi ir įvertinusi bylos medžiagÄ , dalyvaujančių byloje asmenų ir liudytojų paaiÅ¡kinimus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas bei pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo pripažinti, kad ir pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti, dėl to pagrįstai nenustatė pareiÅ¡kėjos praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto.

Naikinti pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija              n u t a r i a :              Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-14 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos             Alona Romanovienė              Irma Čuchraj              Erinija Kazlauskienė