2020-06-03 Nr. AB-11220-3-61-3-00491-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. AS-372-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00491-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. L. ir V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. L. ir V. B. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. R., A. Š. (A. Š.) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjos S. L. ir V. B. (toliau – ir pareiškėjos) 2020 m. vasario 12 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė įpareigoti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekciją (toliau – ir Inspekcija): „pasirūpinti apie ekologijos padėtį Trakų rajone, uždrausti A. Š. naikinti upelį, nes ir mums sunku be vandens, uždrausti naikinti Lentvario ežerą, mesti ten nuolat šiukšles ir taip toliau, uždrausti šalinti sveikus medžius, kad Š. šeima „truputį uždirbtų“. Paaiškinti seniūnui, kad dėl tokių veiksmų mums visiems gresia ekologijos katastrofa“ (kalba netaisyta).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjoms terminą iki 2020 m. kovo 3 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui patikslintą skundą, kuriame būtų aiškiai įvardyta, kokias konkrečias pareiškėjų teises ar įstatymų saugomus interesus pažeidė Inspekcija, ir nurodyti konkrečius Inspekcijos veiksmus, kuriais buvo pažeistos jų teisės ar įstatymų saugomi interesai, taip pat kokių faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų pagrindu pareiškėjos nesutinka su minėtos institucijos atliktais konkrečiais veiksmais ir pagal tai suformuluoti aiškų skundo reikalavimą; pateikti teismui sumokėto žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą ir pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo; pateikti teismui nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėja S. L. 2020 m. vasario 28 d. padavė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašė: „Įpareigoti Trakų inspekciją išlaisvinti upelį nuo užtvėrimų, duoti gyventi, uždrausti A. Š. pilti nuodingų medžiagų į vandenį, šiukšlinti, lieti butelių nuo samogonkos ir pakelių nuo smirdančių baltarusų cigarečių ir taip toliau. Baigti naikinti Lentvario ežerą, sustabdyti medžių kirpimą, seniūnas ir Š. šeima iš to turi naudą, bet tai kenkia ekologijai“ (kalba netaisyta).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi pareiškėjų skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus laikė nepaduotu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus pareiškėjai S. L. grąžinti 30 Eur sumokėtą žyminį mokestį. Teismas išaiškino pareiškėjoms, kad ši nutartis neužkerta joms kelio pakartotinai kreiptis į teismą su ABTĮ reikalavimus atitinkančiu skundu.

Pareiškėjos 2020 m. kovo 12 d. padavė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė „įpareigoti Inspekciją, Z. B. ir kitų atstovų pasirūpinti, kad iš Saidės upelio būtų pašalinti užtvėrimai (nelegaliai pastatyti), mūsų privatus interesas, kad naudotis vandeniu kaip nuo senų laikų visada buvo prie Tiškevičių g. 4. Padėti sustabdyti medžių kirpimą ir pasirūpinti apie Lentvario ežerą, taigi jų pareigas“ (kalba netaisyta).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjoms terminą iki 2020 m. kovo 30 d. pateikti teismui patikslintą atskirąjį skundą, kuriame būtų nurodytos konkrečios proceso šalys, tiksliai suformuluotas skundo reikalavimas, nurodyti įstatymai ar konkrečios bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas nutarties ar jos dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas, suformuluotas tikslus atskirojo skundo juridinis pagrindas, pateikti kiti įrodymai, patvirtinantys atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes. Teismas išaiškino pareiškėjoms, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus atskirojo skundo trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjoms.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. kovo 26 d. gautas pareiškėjų patikslintas atskirasis skundas, kuriame pareiškėjos prašė „įpareigoti Trakų inspekciją apginti Saidės upelį nuo naikinimo, ežerą, krioklį ir medžius nuo naikinimo“ (kalba netaisyta).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjų atskirąjį skundą laikė nepaduotu, vadovaudamasis ABTĮ 138 straipsnio 2 dalimi.

Teismas, įvertinęs pareiškėjų pateiktą patikslintą atskirąjį skundą, nustatytų skundo trūkumų pobūdį, priėjo prie išvados, kad pareiškėjos nustatyta tvarka ir terminu tinkamai visų atskirojo skundo trūkumų nepašalino. Teismas pažymėjo, kad pateiktas patikslintas skundas savo turiniu iš esmės yra panašus į pateiktą pirminį patikslintą skundą, kuriam buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Pareiškėjos nurodo įvairius nusiskundimus, tačiau aiškaus ir konkretaus atskirojo skundo pagrindo ir dalyko nenurodo.

III. Pareiškėjos 2020 m. balandžio 20 d. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjos atskirajame skunde nurodo, kad nori skųsti teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartį ir 2020 m. kovo 16 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo, nes konkrečiai prašo išgelbėti Saidės upelį, kuri naikina A. Š. su savo šeima ir banda. Š. šeimos nariai nelegaliai parduoda malkas, naikina labai daug medžių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 30 d. nutarties, kuria teismas vadovaudamasis ABTĮ 138 straipsnio 2 dalimi pareiškėjų atskirąjį skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjų pateiktą atskirąjį skundą laikė nepaduotu, nes nustatė, kad pareiškėjos nepašalino teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartimi joms nustatytų atskirojo skundo trūkumų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nurodo įvairius nusiskundimus, tačiau aiškaus ir konkretaus atskirojo skundo pagrindo ir dalyko nenurodo. Pareiškėjos su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-632-520/2017).

Tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 151 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis.

ABTĮ 138 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui.

LVAT teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Kitaip tariant, skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra inter alia (be kita ko) skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjoms nustatytas terminas iki 2020 m. kovo 30 d. pateikti teismui patikslintą atskirąjį skundą, atitinkantį ABTĮ 134 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjoms, kad nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, atskirasis skundas bus laikomas nepaduotu.

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartyje pateiktu vertinimu, kad pareiškėjų paduotas atskirasis skundas neatitiko ABTĮ 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Taigi pareiškėjoms teisėtai ir pagrįstai buvo siūloma pašalinti atskirojo skundo trūkumus, kurie trukdė teismui išspręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties, teismas aiškiai ir detaliai nurodė pareiškėjoms, kokie yra jų atskirojo skundo trūkumai ir kaip juos reikia pašalinti. Pareiškėjos minėtoje nutartyje nurodytų esminių trūkumų (suformuluoti atskirojo skundo reikalavimą pagal ABTĮ 154 straipsnį ir pagrindą – nurodyti dėl kokių priežasčių (aplinkybių) skundžiama teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta) nepašalino, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 30 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjų atskirąjį skundą laikė nepaduotu.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų ir reikalavimų dėl teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pareiškėjos taip pat nenurodė objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių joms pašalinti pirmosios instancijos teismo nustatytus atskirojo skundo trūkumus.

Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjos atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, savo pozicijos iš esmės nedetalizuoja, apeliacinės instancijos teismui pateikė tik bendro pobūdžio atskirąjį skundą, kuriame nėra išdėstyti išsamūs ir motyvuoti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentai.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų atskirojo skundo argumentai nepagrindžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 30 d. nutarties nepagrįstumo ir (ar) neteisėtumo bei nepatvirtina aplinkybės, jog pareiškėjų atskirasis skundas turėjo būti priimtas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos nepašalino atskirojo skundo trūkumų, ir pareiškėjų teismui pateiktą atskirąjį skundą laikė nepaduotu (ABTĮ 138 str. 2 d.), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas. Tokia teismo nutartis neriboja pareiškėjų galimybių dėl savo galbūt pažeistų teisių gynimo kreiptis į teismą ateityje, tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad siekiant pateikti ABTĮ reikalavimus atitinkantį skundą, pareiškėjoms tikslinga pasinaudoti kvalifikuota advokato pagalba.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų S. L. ir V. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė