2020-01-15 Nr. AB-951-3-62-3-02011-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-86-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02011-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl oficialaus perspėjimo ir nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. N. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus apsk. VPK) 2017 m. liepos 27 d. oficialų perspėjimą Nr. 52-IL-7439 (toliau – ir Perspėjimas) ir Alytaus apsk. VPK 2017 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 52-AT2-24 „Dėl prevencinės priemonės taikymo“ (toliau –ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas pažymėjo, kad Nutarimo, kuriuo pagrindu jam buvo pareikštas Perspėjimas, turinys jam nėra žinomas ir su juo atsakovas pareiškėjo nesupažindino. Pareiškėjo nuomone, Perspėjimo tekstas yra abstraktus ir formalus, iš kurio neaišku, kokie jo veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves bei sudaro palankias sąlygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms bei ekonominėms prielaidoms, kelia grėsmę visuomenės saugumui. Taip pat Perspėjime nėra jokių objektyvių įrodymų ar faktinių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog pareiškėjo veiksmai kelia grėsmę visuomenės saugumui. Jis nėra padaręs jokių veiksmų, išvardintų Perspėjime, gyvena sąžiningai, laikosi įstatymų, dirba pagal verslo liudijimą. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovo veiksmai varžo jo teises ir laisves, žemina garbę ir orumą, blogina reputaciją, kelia nepasitikėjimą savimi, žemina prieš kitus asmenis.

3. Pareiškėjo nuomone, organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemonė buvo pritaikyta nesilaikant teisės aktais nustatytų pagrindų ir tvarkos, pateikti atsakovo išslaptinti duomenys nepatvirtina Perspėjimo taikymo pagrįstumo, nes juose nėra informacijos apie pareiškėjo daromus sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, iš vaizdo įrašo neaiškus nusikalstamos veikos, jeigu tokia buvo padaryta, pobūdis.

4. Atsakovas Alytaus apsk. VPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Perspėjimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjui buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme (toliau– ir Įstatymas) numatyta prevencinio ūkio priemonė - oficialus perspėjimas, laikantis Įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintų principų, 4 straipsnyje numatytų pagrindų, įstatymo nustatytos tvarkos, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Pareiškėjas buvo supažindintas tiek su Nutarimu, tiek su Perspėjimu. Duomenys, dėl kurių pareiškėjui pritaikyta prevencinio poveikio priemonė, buvo gauti iš viešo bei neviešo pobūdžio paieškos priemonių, t. y. kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo bei sisteminimo metu, tai užfiksuota teisės aktų nustatyta tvarka, kaip numatyta Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, be to, teismui buvo pateikti išslaptinti duomenys, kurie patvirtina Perspėjimo taikymo pagrįstumą.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjo A. N. skundą atmetė.

7. Teismas, atsižvelgęs į Įstatymo nuostatas bei teismų praktiką dėl informacijos slaptumo, pažymėjo, jog Perspėjime neturi (ir negali) būti nurodyti konkretūs įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas, ir šių veiksmų teisinė kvalifikacija. Įvertinęs tai, pareiškėjo teiginius, jog skundžiamame Perspėjime nebuvo nurodyti konkretūs pareiškėjo nusikalstami veiksmai, kad skundžiami sprendimai yra abstraktaus pobūdžio, juose nepateikti konkretūs faktais ir įrodymai, teismas laikė nepagrįstais.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Įstatymas suteikia teisę iškviesti asmenį į policijos įstaigą, tačiau nenumato pareigos supažindinti pareiškėjo su nutarimu, todėl teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Pareiškėjas pasinaudojo teise įstatymo nustatyta tvarka apskųsti minėtus administracinius aktus teismui, tačiau, įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, jog pareiškėjo procedūrinio pobūdžio teisės nebuvo pažeistos.

9. Tikrindamas, ar Perspėjimas pareiškėjui buvo paskirtas esant Įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams, teismas sprendė, jog šiuo atveju vykdant teisingumą turi būti remiamasi valstybės paslaptį sudarančia informacija, todėl susipažino su atsakovo atstovo teismo posėdyje pateikta operatyvinės veiklos medžiaga, kuria remiantis pareiškėjui buvo pateiktas oficialus perspėjimas, ir priimant sprendimą šią medžiagą vertino kaip įrodymą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 6 d.). Be to, atsakovas taip pat teismui pateikė duomenų, kurie buvo išslaptinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, su kuriais pareiškėjui ir jo atstovui buvo sudaryta galimybė susipažinti. Teismas nurodė, jog susipažinus su išslaptintais duomenimis akivaizdu, jog pareiškėjas yra susijęs su neteisėta cigarečių gabenimo per valstybės sieną veikla, kuri buvo vykdoma 2017 m. balandžio 2 d. grupės asmenų bendrai organizuotais veiksmais negyvenamojoje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), pareiškėjui duodant dėl šių veiksmų nurodymus, telefonu kontaktuojant su kitais asmenimis dėl situacijos Lietuvos-Lenkijos pasienyje.

10. Įvertinęs duomenų visumą, teismas konstatavo, jog jie yra pakankami spręsti, kad tam tikra pareiškėjo veika nėra suderinama su pagrindinio šalies įstatymo bei kitų teisės aktų laikymusi ir gali kelti pavojų valstybės garantuojamiems saugomiems visuomeniniams interesams. Šie duomenys sudarė pakankamą pagrindą išvadai, kad Nutarimas buvo priimtas ir oficialus perspėjimas taikytas teisėtai ir pagrįstai.

III. 11. Pareiškėjas A. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

12. Pareiškėjo teigimu, atsakovo pateikta neįslaptinta informacija tik jį charakterizavo, tačiau nesudarė pakankamo pagrindo spręsti, kad jis palaiko nuolatinius, tamprius ryšius su asmenimis, susijusiais su nusikalstama veika, bendrauja su nusikalstamų grupuočių nariais, keičiasi informacija, naudinga nusikalstamai veiklai plėtoti. Taip pat neįslaptinti duomenys nesudarė pagrindo pripažinti pareiškėjo veiksmus kaip keliančius grėsmę visuomenės saugumui ir tuo pačiu manyti, kad pareiškėjas gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus.

13. Teismas turėjo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią teismas turi motyvuotai atsisakyti laikyti įslaptintus įrodymus leistinais įrodymais ABTĮ 56 straipsnio 3 dalies taikymo prasme ir pripažinti Perspėjimą nepagrįstu. Tačiau teismas, susipažinęs su atsakovo patektais įslaptintais įrodymais, nutarė, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, todėl proceso metu pasiūlė atsakovui išslaptinti dalį medžiagos taip sukuriant vieną iš būtinų pagrindų ir sąlygų Įstatymo 4 straipsnio taikymui. Atsakovas šia teise pasinaudojo ir pateikė 2017 m. balandžio 27 d. tarnybinį pranešimą apie tyrimo eigą Nr. 52-07 (IDS) bei prie jo pateiktą vaizdo medžiagą. Pareiškėjas įsitikinęs, kad teismo vertinimas dėl vienintelių viešų išslaptintų duomenų yra netinkamas, šališkas ir pažeidžiantis nekaltumo prezumpciją. Iš minėtos medžiagos negalima daryti išvados, kad pareiškėjas yra susijęs su neteisėta cigarečių gabenimo per valstybės sieną veikla. Jis dėl 2017 m. balandžio 2 d. įvykių nebuvo patrauktas atsakomybėn, todėl teismo išvada, kad pareiškėjas yra susijęs su neteisėta cigarečių gabenimo per valstybės siena veikla, yra nieko nepagrįsta.

14. Atsakovas Alytaus apsk. VPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 3 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsakovas pažymi, jog pagal Įstatymo 4 straipsnį nėra būtina, kad nurodytos informacijos surinkimas būtų nukreiptas konkrečiai į oficialaus perspėjimo gavėją. Tokia informacija gali būti renkama ir gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu. Tačiau šios informacijos turinys turi aiškiai parodyti, kad šis asmuo turi ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad dėl tokių ryšių bei paties asmens elgesio (užfiksuotų veiksmų) yra pakankamas pagrindas manyti, jog šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Bylos nagrinėjimo metu teismas ABTĮ nustatyta tvarka įvertino byloje pateiktą vaizdo medžiagą ir kitus įrodymus bei jų pagrindu padarė teisingas išvadas.

16. Šioje byloje Perspėjimas buvo paskirtas remiantis tiek įslaptintais duomenimis, tiek neįslaptinta bylos medžiaga. Priešingai nei teigia pareiškėjas, teismas, atlikęs išsamų ir visapusišką įrodymų bei reikšmingų aplinkybių vertinimą, padarė pagrįstas išvadas, kad buvo pakankamas pagrindas paskirti pareiškėjui oficialų perspėjimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Alytaus apsk. VPK Nutarimo, kuriuo nuspręsta taikyti pareiškėjui A. N. prevencinę poveikio priemonę – oficialų perspėjimą ir Perspėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualius teisės aktus, byloje pateiktus neslaptus įrodymus ir susipažinęs su teismo posėdyje atsakovo pateikta įslaptinta medžiaga, sprendė, kad pareiškėjo atžvilgiu Nutarimas buvo priimtas ir Perspėjimas taikytas teisėtai bei pagrįstai.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismai netinkamai įvertino atsakovo pateiktus įrodymus, tai pat teismas turėjo atsisakyti laikyti įslaptintus įrodymus leistinais įrodymais ABTĮ 56 straipsnio 3 dalies taikymo prasme ir pripažinti Perspėjimą nepagrįstu.

20. Pasisakydama dėl įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Bylos proceso dalyvių byloje pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo, teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 56 str. 6 d.). Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas spręsti, jog teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

21. Pagal Įstatymo 4 straipsnį šio įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 4 straipsnio taikymą, ne kartą yra pažymėjęs, kad šios teisės normos taikymas siejamas su joje nurodytos informacijos (duomenų) turėjimu bei su aplinkybe, kad ši informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka. Minėtos informacijos turinio ir jos rinkimo būdų požiūriu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nors nurodyta informacija gali būti renkama ir gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu, tačiau šios informacijos turinys (byloje nagrinėjamu aspektu) turi aiškiai parodyti, kad šis asmuo turi ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir, kad dėl tokių ryšių bei paties asmens elgesio (užfiksuotų veiksmų) yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus (žr., pvz., 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-224/2008; 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1375/2012; 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1425-575/2017; 2019 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-602/2019).

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui Perspėjimas ir Nutarimas pareikšti remiantis viešaisiais duomenimis, o taip pat ir įslaptinta medžiaga, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad galima patikimai vertinti pareiškėjo veiksmus, kaip keliančius grėsmę visuomenės saugumui, spręsti apie jo ryšius su asmenimis, susijusiais su nusikalstama veikla. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, laikosi pozicijos, jog teismo sprendimas, kuris priimtas remiantis vien tik įslaptinta medžiaga, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, tačiau teismo sprendimas pagrįstas ne vien įslaptintais duomenimis, bet ir neįslaptinta bylos medžiaga, su kuria susipažinti pareiškėjui nebuvo jokių procesinių kliūčių, sudaro pagrindą jį pripažinti teisėtu (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį Nr. A-1425-575/2017).

23. Išslaptinta bylos medžiaga (Alytaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. L. 2017 m. balandžio 27 d. tarnybinis pranešimas apie tyrimo eigą Nr.52-07( IDS) ir prie jo pateikta vaizdo medžiaga), su kuria, be kita ko, pareiškėjas galėjo susipažinti, ne tik charakterizuoja jį neigiamai, bet ir, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, patvirtina, kad atsakovas turėjo faktinį pagrindą priimti Perspėjimą bei Nutarimą vadovaujantis Įstatymo nuostatomis.

24. Atsakovas, priimdamas Perspėjimą bei Nutarimą, papildomai vadovavosi ir nevieša kriminalinės žvalgybos surinkta medžiaga, kuri buvo pateikta susipažinti ir pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegijos vertinimu, neviešų duomenų kaip papildomos įrodinėjimo priemonės panaudojimas nepažeidžia nei pareiškėjo teisių, nei ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies.

25. Teisėjų kolegija, vertindama Perspėjimo ir Nutarimo turinį, taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pažymėta, jog atsižvelgiant į Įstatymo 5 straipsnį, teismų praktiką dėl informacijos slaptumo ir minėto įstatymo 2 straipsnyje nurodytą įtikinėjimo bei prievartos derinimo principą, darytina išvada, kad oficialiame perspėjime neturi (ir negali) būti nurodyti konkretūs įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas, ir šių veiksmų teisinė kvalifikacija (žr., pvz., 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-224/2008; 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1425-575/2017; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2127-629/2018). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, jog Perspėjimo tekstas yra abstraktus ir neaiškus, jame turėjo būti nurodyta konkreti informacija, laikytini nepagrįstais.

26. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai, objektyviai ir nešališkai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Virginija Volskienė