ccf2237e-36ca-4cbd-95e1-b80e66bafb36 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-74-115/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-03681-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 44.52.7.; 73.2.5.5.; 121.14.; 121.21. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo AuruÅ¡kevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės - Balynienės, RÅ«tos Burdulienės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UADB „ERGO Lietuva“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UADB „ERGO Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo.             Teisėjų kolegija                                                                                                                                                                          n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 13 666,73 Lt žalos atlyginimÄ , procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinį grindė tuo, jog 2008 m. lapkričio 11 d. ieÅ¡kovas ir S. G. IÄ® sudarė savanoriÅ¡kÄ transporto priemonės draudimo sutartį, kuria vienerių metų terminui nuo 2008 m. lapkričio 18 d. iki 2009 m. lapkričio 17 d. apdraudė automobilį Mazda 6. 2009 m. gegužės 18 d. buvo gautas S. G. praneÅ¡imas, kad 2009-05-17 vairuodamas šį automobilį ir važiuodamas keliu Vilnius – Kaunas – Klaipėda Raseinių rajone susidÅ«rė su staiga į kelio važiuojamÄ jÄ dalį iÅ¡bėgusiu laukiniu gyvÅ«nu, dėl ko buvo apgadintas automobilis.Vykdydamas draudimo sutartį transporto priemonės draudėjo nurodymu ieÅ¡kovas sumokėjo 13 666,73 Lt apdrausto automobilio remonto darbus atlikusiai įmonei ir įgijo teisę į žalos atlyginimÄ .

CK 6.267 str. 2 d. nustatyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala turi bÅ«ti atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. kovo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2009, ir 2009 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2009, konstatavo, kad pareiga atlyginti žalÄ , kuriÄ sukelia į keliÄ iÅ¡bėgęs gyvÅ«nas, tenka jo savininkei – valstybei. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

             Anot teismo, byloje įrodyta, jog žala automobiliui Mazda 6 buvo padarytÄ dėl laukinio gyvÅ«no staigaus iÅ¡bėgimo į keliÄ ir susidÅ«rimo su automobiliu. Å i aplinkybė įrodyta vairuotojo V. G. paaiÅ¡kinimais ir eismo įvykio medžiaga.              Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo nurodoma kasacinio teismo praktika yra pasikeitusi, ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CK 6.267 str. 1 d. nustatyta atsakomybė už gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ nagrinėjamos bylos ad hoc atveju taikytina nustatant visas CK 6.246 - 6.249 str.

įtvirtintas bÅ«tinÄ sias civilinei atsakomybei kilti sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011; 2011 m spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011). Teismas pabrėžė, kad nagrinėjama byla yra tapati savo faktinėmis aplinkybėmis minėtoms kasacinio teismo nagrinėtoms bylos, todėl Å¡i kasacinio teismo praktika yra taikytina ir nagrinėjamoje byloje. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad įvykis buvo kelyje Vilnius-Kaunas Klaipėda (kairėje pusėje) 194,195 km.

Å iame kelio ruože nebuvo ribojamas maksimalus važiavimo greitis, nebuvo įrengtas įspėjamasis kelio ženklas Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ ir kelio apsaugos nuo gyvÅ«nų priemonės, buvo įrengti metaliniai apsauginiai atitvarai kelio skiriamojoje juostoje ir kelkraÅ¡tyje. Tačiau į bylÄ nėra pateikta įrodymų, kad vieta, kurioje buvo įvykis, yra avaringa dėl laukinių gyvÅ«nų, ir kad yra poreikis Å¡ioje vietoje statyti kelio ženklÄ â€žLaukiniai žvėrys“, ar kitas priemones prieÅ¡ gyvÅ«nus.

Kelio ruože nuo įvykio vietos nutolusiame 14 ir 16 km (30 km ruože) per 3 metų laikotarpį yra buvę 13 eismo įvykių, susijusių su laukiniais gyvÅ«nais, su Å¡ioje byloje nagrinėjamu įvykiu, t. y. Å¡iek tiek daugiau nei 4 įvykiai per metus 30 km ruože. IeÅ¡kovo pasirinktas 30 km ilgio ruožas yra pakankamai didelis. Paėmus kelio ruoÅ¾Ä nutolusi nuo įvykio vietos per 4 km į abi puses gaunama, kad per 3 metus 8 km ruože įvyko 7 eismo įvykiai, t. y. Å¡iek tiek daugiau nei 2 eismo įvykiai per metus.

Tokiu atstumu įvertinus autoįvykius 2008 m., minėtame 8 km ruože ties įvykio vieta nebuvo nei vieno eismo įvykio, sukelto laukinio gyvūno. Anot teismo, tokia ieškovo pateikta statistika nėra pakankamai informatyvi, o kitų duomenų, jog buvo būtina įrengti minėtame kelio ruože kelio ženklus „Laukiniai žvėrys“, greitį ribojančius ženklus ar kitas priemones skirtas apsaugai nuo gyvūnų (kad kelio ruože eina gyvūnų migracijos keliai, ar kad šioje vietovėje nėra pakankamai reguliuojama laukinių gyvūnų populiacija ir pan.), byloje nėra.

Atsižvelgdamas į visa tai teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip bÅ«tinų civilinės atsakomybės už laukinio gyvÅ«no padarytÄ Å¾alÄ kilimo sÄ lygų.                                                     III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai                          Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UADB „ERGO Lietuva“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ bei priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, papildomai priteisiant iÅ¡ atsakovo iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

             SkundÄ grindžia tokiais argumentais:              1. Teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo neteisėto neveikimo ir kaltės Å¡ioje byloje bei kad kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda atkarpa, kurioje įvyko ginčo eismo įvykis, yra saugi, nepagrįstos.              2. Kauno apskr. VPK Raseinių raj. PK pažyma patvirtina, kad vien tik 2009 m. 194 km, t.y. beveik toje pačioje įvyko 3 eismo įvykiai dėl susidÅ«rimo su laukiniais gyvÅ«nais.

Nuo nagrinėjamo eismo įvykio nutolus apie 1 km, 2009 m. yra įvykę dar 4 eismo įvykiai. Tai yra tik užregistruotų eismo įvykių statistika. Analogiškas bylas sprendę teismai vertino, kad toks eismo įvykių kiekis panašaus ilgio kelio atkarpoje yra laikomas dideliu, ir tokia kelio atkarpa reikalauja didesnio laukinės gyvūnijos savininko dėmesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2009).              3.

Kauno apskr. VPK Raseinių raj. PK pažyma liudija, kad ginčo kelias yra ypatingai pavojingas eismo įvykių, kai susiduriama su laukiniai gyvÅ«nais, prasme. Å ioje byloje nėra ginčo, jog eismo įvykio vietoje apskritai nebuvo jokių Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Aplinkos ministro ir susisiekimo ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 603/456 patvirtintame statybos reglamente STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai“, Kelių eismo taisyklėse nurodomų eismo organizavimo priemonių, nors atsakovas privalėjo imtis priemonių užtikrinti, kad laukiniai gyvÅ«nai neiÅ¡bėgtų į keliÄ .

             4. Artimiausias įspėjamasis ženklas Nr. 131 pagrindinėje valstybės magistralėje yra įrengtas tik 147 km, kurio galiojimas baigiasi 157 km, o kitas tik 235,5 km. Toks atsakovo elgesys galėtų bÅ«ti vertinamas kaip neatsakingas ir neapdairus.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Lietuvos Respublika praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . PaaiÅ¡kina, kad teismas pagrįstai pripažino, jog ginčo kelio atkarpa negali bÅ«ti laikoma avaringa, todėl nebuvo ir poreikio joje statyti ženklÄ â€žLaukiniai žvėrys“ ar imtis kitokių priemonių prieÅ¡ gyvÅ«nus.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kelio ruože eina gyvÅ«nų migracijos takai. Taip pat ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad Raseinių raj. stirnų populiacija buvo valdoma netinkamai, kad buvo pažeisti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai, ir kad buvo koks nors valstybės neveikimas. Pagal esamus duomenis stirnų populiacija Raseinių raj. yra tik palaikoma, ir tinkamai reguliuojama. Taigi ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai              Apeliacijos procesinį teisinį dalykÄ sudaro apeliacinių skundų faktinio ir teisinio pagrindo įvertinimas bei patikrinimas ar nėra aplinkybių, sudarančių absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ (CPK 320 str.). Apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, laikytinas teisėtu bei pagrįstu, t.y. ar pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes bei tinkamai taikė materialiosios teisės normas.             Ginčo santykis yra atsiradęs dėl į keliÄ iÅ¡bėgusio laukinio žvėries – stirnos, sukeltos žalos.

Pirmosios instancijos teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju valstybės civilinė atsakomybė už laukinio žvėries sukeltÄ Å¾alÄ gali kilti tik nustačius visas CK 6.246 - 6.249 str. įtvirtintas bÅ«tinÄ sias civilinei atsakomybei kilti sÄ lygas.              Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant dėl valstybės atsakomybės už eismo įvykio metu laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ , CK 6.267 str. 1 d. taikytina nustatant visas CK 6.246–6.249 str.

įtvirtintas bÅ«tinÄ sias civilinei atsakomybei kilti sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2012). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ioje byloje nustatinėjo, ar dėl į keliÄ iÅ¡bėgusio laukinio žvėries – stirnos, sukeltos žalos yra valstybės kaltė ir neteisėti veiksmai             Bylos medžiaga nustatyta, kad 2009 m. gegužės 17 d. apie 10 val. dienÄ kelio A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda ties 194 km įvyko eismo įvykis, kurio metu ieÅ¡kovo apdrausta transporto priemonė susidÅ«rė su į keliÄ iÅ¡bėgusiu laukiniu žvėrimi – stirna.

Å iame kelio ruože nebuvo pastatytas nei kelio ženklas „Laukiniai žvėrys“, nei įrengtos kelio apsaugos nuo laukinių žvėrių. Laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 17 d. iki 2009 m. gegužės 17 d. minėto kelio atkarpoje nuo 180 km iki 202 km įvyko 13 eismo įvykių, susijusių su laukiniais gyvÅ«nais, taigi 22 km ruože per metus vidutiniÅ¡kai įvykdavo po 4 eismo įvykius, o kelio atkarpoje tarp 192 km ir 196 km – 1 eismo įvykį. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad per minėtÄ kelio atkarpÄ eitų laukinių žvėrių migracijos keliai, kas sÄ lygotų pareigÄ valstybei tinkamai pasirÅ«pinti, kad žvėrys nepatektų į kelio važiuojamÄ jÄ dalį.

Taigi pateikta ginčo kelio ruožo avaringumo statistika patvirtina, kad 2009 m. gegužės 17 d. eismo įvykio metu kelio ruožas buvo saugus ir neavaringas transporto priemonių susidÅ«rimo su laukiniais gyvÅ«nais požiÅ«riu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad valstybė turėjo pareigÄ minėtame kelio ruože pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus (Kelio ženklų ir signalų konvencijos I priedo 15 p.), įrengti atitvarus, ar tuo labiau numatyti laukinių gyvÅ«nų iÅ¡bėgimÄ Ä¯ keliÄ .

Valstybei negalima užkrauti besÄ lygiÅ¡kos pareigos visuose kelių ruožuose imtis priemonių užkirsti laukinių gyvÅ«nų patekimÄ Ä¯ važiuojamÄ jÄ kelio dalį, neatsižvelgiant į objektyvius avaringumo bei gyvÅ«nų migracijos duomenis, tuo labiau, aiÅ¡kinti paminėtÄ atsietai nuo transporto priemonių vairuotojų pareigos kelyje bÅ«ti budriems bei atsargiems (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 str. 5 d., Kelių eismo taisyklių 9 p.).             Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime yra konstatavęs, jog valstybei kyla priedermė užtikrinti, kad laukinių gyvÅ«nų (jų rÅ«Å¡ių) populiacijos bÅ«tų tinkamai valdomos (t. y. reguliuojamos ir kontroliuojamos) taip, kad bÅ«tų užtikrinta laukinės gyvÅ«nijos, kaip visuotinę reikÅ¡mę turinčios nacionalinės vertybės, apsauga ir racionalus naudojimas.

Pagal šį Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , negali bÅ«ti suteiktas prioritetas laukiniams žvėrims prieÅ¡ kitas Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes. Vis dėlto nustatant valstybės atsakomybę už laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ , bÅ«tina įvertinti laukinės gyvÅ«nijos objekto specifikÄ , t.y. valstybės galimybę jį valdyti ir kontroliuoti, kad nesukeltų žalos. Pagrindinė priemonė kontroliuoti laukinių gyvÅ«nų skaičių yra medžioklė.

             Nagrinėjamu atveju svarbios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintos „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles“, kurios nustato medžiojamųjų gyvÅ«nų rÅ«Å¡ių sÄ raÅ¡Ä ir Å¡ių gyvÅ«nų medžioklės terminus, medžioklės bÅ«dus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, medžiojamųjų gyvÅ«nų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sÄ raÅ¡Ä , kasmetinio jų sumedžiojimo limitų nustatymo atskiruose medžioklės plotų vienetuose ir Lietuvos Respublikoje tvarkÄ , saugaus elgesio medžioklėje ir kitus medžiojimo reikalavimus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. lapkričio 22 d. Nr. D1-545 įsakymo „Dėl aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 17.2 p. buvo numatyta, jog sumedžiojamų stirnų kiekis nėra reguliuojamas, o stirnas galima medžioti iÅ¡tisus metus (su tam tikromis iÅ¡imtimis). Toks valstybės elgesys patvirtina, kad ginčo eismo įvykio metu buvo imtasi aktyvių veiksmų stirnų populiacijai kontroliuoti, o kartu ir eismo įvykių dėl susidÅ«rimo su stirnomis užkirtimui minėtame kelio ruože. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog valstybės veiksmai ginčo situacijoje kontroliuojant laukinius žvėris, kad pastarieji neiÅ¡bėgtų į kelio važiuojamÄ jį dalį, buvo tinkami ir atitiko minimalius rÅ«pestingumo reikalavimus.

Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai bei iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas iÅ¡vadas, jog dėl ginčo eismo įvykio nėra valstybės kaltės ir neteisėtų veiksmų, iÅ¡ esmės tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, ir turėjo pagrindo ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žalos priteisimo atmesti visiÅ¡kai (CPK 178, 185 str.).

Keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :              Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                                                                                                                                                     Teisėjai                                                                                                        Algirdas AuruÅ¡kevičius                                                                                                         Goda Ambrasaitė – Balynienė                                                                                                         RÅ«ta Burdulienė