ccf0a7c0-a595-411a-a669-e4b2a87ab0ca · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Valentinas Janonis                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-655-113/2012Teisėjas Robertas Povilaitis                            Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00082-2011-9                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.1;1.2.4.6.8. (S)                                                                        KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 15 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio, teisėjų Stasio Valužio, Eduardo Maškevičiaus, sekretoriaujant.Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorei Editai Mikalainienei,išteisintiesiems D.

D., E. P., E. P.,gynėjams advokatams Jovitai Usonytei, Tomui Leščinskui, Vitalijui Gunčiui, nukentėjusiojo atstovei advokatei Irmai GrikÅ¡elienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å ilutės rajono apylinkės prokuratÅ«ros ir nukentėjusiojo E. S. atstovo pagal įstatymÄ apeliacinius skundus dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012-05-28 nuosprendžio, kuriuo: D. D. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , iÅ¡teisintas jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).E. P. ir E. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, iÅ¡teisinti jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).E. P. ir E. P. atžvilgiu baudžiamosios bylos dalis pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ nutraukta, esant jų veiksmuose baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei – bÅ«tinajai ginčiai (BPK 3 str. 1 d. 9 p.).E. S. 10 000 Lt civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti ir S. S. 170,13 Lt civilinis ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtais.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: D. D., E. P. ir E. P. buvo kaltinami tuo, kad 2011-02-17 apie 13 val., (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, D. D., E. P. ir E. P., veikdami bendrininkų grupe, vieÅ¡oje vietoje, paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai, t. y. D. D. smogė vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ E. S., kuriam iÅ¡vengus Å¡io smÅ«gio ir rankomis pargriovus D. D. ant žemės bei jį laikant, E. P. spyrė vienÄ kartÄ keliu į veidÄ E. S., kurį pargriovė, tačiau pastarajam atsistojus ir rankomis užsidengus veidÄ E. P. smogė ne mažiau aÅ¡tuonių kartų kumščiu į veidÄ E. S., o E. P. spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ nugarÄ E. S., taip bendrais veiksmais dėl suduotų smÅ«gių į veidÄ ir nugarÄ padarė nukentėjusiajam E. S. veido sumuÅ¡imÄ su poodinėmis kraujosruvomis, odos nubrozdinimais kaktos vidurinėje dalyje, kaktos kairiojo gumburo srityje, kairėje smilkininėje srityje, deÅ¡iniame skruoste, žemiau deÅ¡inio skruostikaulio, lÅ«pų minkÅ¡tųjų audinių patinimÄ su kraujosruvomis, gleivinės įtrÅ«kimais lÅ«pų vidiniame pavirÅ¡iuje, poodine kraujosruva kairės blauzdos virÅ¡utinio trečdalio priekiniame pavirÅ¡iuje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o dėl suduotų smÅ«gių į rankas padarė nukentėjusiajam E. S. kairės plaÅ¡takos V pirÅ¡to naginės falangos tiesiamųjų sausgyslių plyÅ¡imÄ , kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , bei tokiu bÅ«du sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Å ilutės rajono apylinkės teismas 2012-05-28 nuosprendžiu D.

D. pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., iÅ¡teisino jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. E. P. ir E. P. pagal BK 284 str. 1 d., iÅ¡teisino jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. E. P. ir E. P. atžvilgiu baudžiamosios bylos dalį pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. nutraukė, esant jų veiksmuose baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei – bÅ«tinajai ginčiai. Civilinį ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ .Nukentėjusiojo E. S. atstovas pagal įstatymÄ , civilinis ieÅ¡kovas S. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å ilutės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo    D.

D., E. P., E. P. būtų pripažinti kaltais, padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 2012-01-23 civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinti pilnai bei patirtas turėtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš    D. D., E. P., E. P. solidariai. Apeliantas teigia, kad teismas, netinkamai vertindamas surinktus įrodymus, nepagrįstai išteisino visus tris kaltinamuosius pagal BK 284 str. 1 d.

Nurodo, kad teismas nuosprendyje neteisingai nurodė, kad kaltinamasis D. D. dėl pareikÅ¡tų kaltinimų kaltu iÅ¡ esmės neprisipažino, kadangi teismo posėdžio metu jis nurodė, kad kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, nes E. S. smogė ne vienÄ , bet tris ar keturis kartus. Teismas neįvertino, kad liudytojos N. P. parodymai buvo prieÅ¡taringi, t. y. N. P., E. S. auklėtoja, E. S. teisme charakterizavo itin neigiamai, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji E. S. apibÅ«dino kaip gerÄ , nekonfliktiÅ¡kÄ , gerai sugyvenamÄ vaikÄ , todėl teismas Å¡ios liudytojos parodymus turėjo vertinti kritiÅ¡kai.

Teismas konstatavo, kad D. D. ir nukentėjusysis E. S. bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti tarpusavio santykius, todėl D. D. veikė iÅ¡ asmeninių, o ne iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, tačiau su Å¡iuo teiginiu apeliantas nesutinka, ir nurodo, jog nuo pat konflikto pradžios D. D. veikė iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, bÅ«tent jis, praeidamas mokyklos koridoriumi, tyčia pečiu smogė nukentėjusiajam į petį, kiek vėliau pasikvietė į laukÄ muÅ¡tis ir pats pirmas smogė nukentėjusiajam bei iÅ¡ anksto sau į pagalbÄ pasikvietė E. P. ir E. P. bei bendrais veiksmais sumušė nukentėjusįjį.

Nors kaltinamieji E. P. ir E. P. teigė, kad savo elgesiu siekė apginti D. D., tačiau tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai E. K., A. F., R. J. patvirtino, kad pargriuvusiam D. D. nukentėjusysis tik ruošėsi smogti, tačiau tuo metu fizinį smurtÄ nukentėjusiojo E. S. atžvilgiu panaudojo E. P.. Apeliantas teigia, jog tai, kad visi trys kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje įrodyta ne tik nukentėjusiojo, jo parodymais, bet liudytojų parodymais, ir pažymi, jog tam, kad bÅ«tų nustatyta, jog asmenys veikė bendrininkų grupėje, nebÅ«tina, kad kaltinamieji bÅ«tų susitarę padaryti konkretų kÅ«no sužalojimÄ , užtenka fakto, kad jie susitarė bendrais veiksmais sumuÅ¡ti nukentėjusįjį ir netgi nebÅ«tinas žodinis susitarimas, susitarimas gali bÅ«ti ir konkliudentiniai veiksmai.

Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kad kaltinamieji savo veiksmais prieÅ¡ nukentėjusįjį bÅ«tų sutrikdę visuomenės rimtį ar tvarkÄ , nenustatyta, jog dėl kaltinamųjų veiksmų kilo kokių nors nepatogumų ar buvo sutrikdytas įprastas įvykį stebėjusių asmenų gyvenimo ritmÄ , kad nei vienam iÅ¡ konfliktÄ stebėjusių muÅ¡tynės pasipiktinimo nesukėlė, nes teismas nevertino aplinkybės, jog įvykis įvyko prie mokyklos, jį stebėjo nepilnamečiai, todėl kaltinamųjų įžūliu elgesiu vieÅ¡oji tvarka tikrai buvo pažeista, įvykio metu tikrai buvo pažeisti ten buvusių mokinių teisėti lÅ«kesčiai saugiai bÅ«ti mokyklos teritorijoje.Apeliantas teigia, kad D.

D. iÅ¡teisintas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. nepagrįstai, nes jis veikė bendrininkų grupėje, pats buvo viso įvykio iniciatorius, pats sukvietė abu kaltinamuosius, kad Å¡ie padėtų jam sumuÅ¡ti E. S.. Teismas, netinkamai vertindamas surinktus įrodymus, nepagrįstai E. P. ir E. P. atžvilgiu baudžiamosios bylos dalį pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. nutraukė, esant jų veiksmuose baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei – bÅ«tinajai ginčiai. E. P. ir E. P. veiksmai nebuvo bÅ«tinoji gintis – siekis apginti D.

D., kadangi pats nukentėjusysis nurodė, kad jam bandant smogti D. D., E. P. keliu spyrė į deÅ¡inį skruostÄ , po ko jis pakilo, susiėmė rankomis už veido ir tuomet E. P. sugriebė jam už kaklo ir kumščiu ar koja sudavė apie 6 smÅ«gius į veidÄ . Apeliantas teigia, jog byloje įrodyta, kad tiek E. P., tiek E. P. sudavė E. S. smÅ«gius tuo metu, kai jis jau buvo atsistojęs ir susiėmęs rankomis už veido, nieko ginti nereikėjo, todėl Å¡ie kaltinamieji turėtų bÅ«ti pripažinti kaltais ne tik pagal BK 284 str. 1 d., bet ir pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.Å ilutės rajono apylinkės prokuratÅ«ra apeliaciniu skundu praÅ¡o Å ilutės rajono apylinkė teismo 2012-05-28 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo D.

D. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir skirti 20 parų areÅ¡tÄ , pagal BK 138 str. 8 p. ir skirti laisvės atėmimÄ 2 m. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes paskirtas už BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvė atėmimÄ 2 m. Vadovaujantis BK 92 str. 87 str., laivės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 m., įpareigojant atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo, per 6 mėn. atlyginti turtinę žalÄ , tęsti mokslÄ ir 1 metus bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val.E. P. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir skirti 45 paras areÅ¡to, pagal 138 str. 2 d. 8 p. skirti laisvė atėmimÄ 2 m. 3 mėn. Vadovaujantis BK 63 str., 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausme paskirtas už BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausmes apimant Å¡velnesnę ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvė atėmimÄ 2 m. 3 mėn. Vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 m., įpareigojant atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo, tęsti mokslÄ , neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.E. P. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir skirti 15 parų areÅ¡to, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. skirti laivės atėmimÄ 2 m.

Vadovaujanti BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes paskirtas už BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 2 m. Vadovaujantis BK 92 str. 87 str., laivės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 m., įpareigojant atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo, per 6 mėn. atlyginti turtinę žalÄ , tęsti mokslÄ ir 1 metus bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val.Civilinius ieÅ¡kinius praÅ¡o tenkinti pilnai.Apeliaciniame skunde teigiama, jog iÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad nukentėjusysis E. S. buvo sumuÅ¡tas prie (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos dienos metu, tai stebėjo neapibrėžtas skaičius žmonių, todėl nekyla abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta vieÅ¡oje vietoje.

Byloje nustatyta, kad nuteistieji D. D., E. P. ir E. P. naudojo prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smurtÄ ir tokie veiksmai kaip fizinio smurto panaudojimas, pagrįstai įvertinti kaip įžūlÅ«s, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Nuo konflikto pradžios D. D. veikė chuliganiÅ¡kai ir bÅ«tent jis, praeidamas, tyčia smogė nukentėjusiajam į petį, o vėliau pasikvietė į laukÄ muÅ¡tis ir pirmas smogė nukentėjusiajam.

D. D. savo elgesiu siekdamas pademonstruoti nukentėjusiojo ir aplinkinių negerbimÄ , pasikvietė E. P. bei E. P., bendrais veiksmais sumušė nukentėjusįjį. Apeliantas teigia, jog D. D., E. P. ir E. P. padaryta veika atitinka BK 284 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ , nes jie vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės tvarkÄ .Ä®vykio metu E. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl D. D., E. P. ir    E. P. turi atsakyti ir pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. Pagal nustatytas aplinkybes galima konstatuoti, kad E. P. ir E. P. veiksmai nepasireiÅ¡kė bÅ«tinÄ ja gintimi siekiant apginti D.

D., nes nukentėjusiajam ketinant smogti D. D., E. P. keliu spyrė į skruostÄ , po ko E. S. susiėmus rankomis už veido,                 E. P., sugriebęs už kaklo, kumščiu ar koja sudavė apie 6 smÅ«gius į veidÄ , o E. P. spyrė E. S. į nugarÄ . Tokiu bÅ«du vertintina, kad E. P. ir E. P. sudavė E. S. smÅ«gius tada, kai nukentėjusysis bÅ«damas atsistoję ir susiėmę rankomis už veido, jokio pavojingo kėsinimosi neketino atlikti, todėl ir nebuvo bÅ«tinybės nieko ginti ir kaltinamieji turėtų bÅ«ti pripažinti kaltais pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusysis, jo atstovė advokatė praÅ¡o tenkinti apeliacinius skundus, iÅ¡teisintieji ir jų gynėjai praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti, apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ .

Prokuroro ir nukentėjusiojo E. S. atstovo pagal įstatymÄ apeliaciniai skundai atmestini. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Tai reiÅ¡kia, jog BK 284 str. 1 d. numato atsakomybę už nusikalstamÄ veikÄ , kuria siekiama pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , kuri yra esminis Å¡io nusikaltimo objektas.

VieÅ¡oji tvarka – tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios vieÅ¡o elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Å ių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normaliÄ gyvenimo eigÄ , tolerantiÅ¡kÄ bendravimÄ , civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo bÅ«dus, susilaikymÄ nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Å io straipsnio dispozicijoje nurodyti keli vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai. Todėl siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn turi bÅ«ti nurodoma, kokie konkretÅ«s veiksmai pripažįstami įžūliais, kokie – grasinimais, kokie – patyčiomis ar vandaliÅ¡kais veiksmais.

Kadangi Å¡i nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl turi bÅ«ti nustatyta, kad asmuo minėtais bÅ«dais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje pavartojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymÄ gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan.

Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.            Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuosprendyje padaryta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog konfliktas tarp D. D., ir E. S. kilo ne dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, o dėl prieÅ¡iÅ¡kai susiklosčiusių tarpusavio santykių. Teisėjų kolegija, prieÅ¡ingai nei teigiama prokuroro bei nukentėjusiojo E. S. atstovo pagal įstatymÄ apeliaciniuose skunduose, neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir netinkamai įvertino kaltinamųjų veiksmus nepripažindamas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo fakto.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstÄ bei faktines bylos aplinkybes visiÅ¡kai atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , kad teismo iÅ¡tirtų ir nuosprendyje aptartų vienas kitÄ patvirtinančių įrodymų visetas nepatvirtina kaltinamajame akte pateiktų kaltinimų kaltinamiesiems D. D., E. P. ir E. P. pagrįstumo. Teismas nuosprendyje padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad D. D. ir E. S. mokyklos kieme bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti asmeninius nesutarimus, kurie prasidėjo jau anksčiau mokyklos koridoriuje ir vienas kito atžvilgiu veikė ne iÅ¡ chuliganiÅ¡kų, o iÅ¡ asmeninių paskatų.

Teismų praktikoje ir asmeninio pobÅ«džio konfliktai, jei jie sprendžiami vieÅ¡oje vietoje ir tokiu bÅ«du sutrikdo visuomenės rimtį bei tvarkÄ , pripažįstami vieÅ¡osios tvarkos pažeidimais, tačiau tai yra tada, kai sprendžiant tarpusavio konfliktus, nėra smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas pažeisti viešėjÄ tvarkÄ panaudojama mažareikÅ¡mė dingstis. Å iuo atveju, byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo veiksmai išėjus iÅ¡ mokyklos pastato į laukÄ , buvo nukreipti ne siekimui pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o tarpusavio nesutarimams iÅ¡spręsti.

PrieÅ¡ingu atveju, kaltinimas dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo turėtų bÅ«ti pareiÅ¡kiamas ir nukentėjusiajam E. S., nes jis į mokyklos kiemÄ išėjo pasiruošęs muÅ¡tynėms – ant dantų užsidėjęs boksininkų naudojamÄ â€žkapÄ â€œ. Byloje nėra nustatyta duomenų, kad D. D. ir E. S. tarpusavio nesutarimų aiÅ¡kinimasis sutrikdė konfliktÄ stebėjusiųjų rimtį ar sukėlė jų pasipiktinimÄ . Byloje nustatyta, kad E. P. į įvykio vietÄ pasikvietė D.

D. tikėdamasis jo pagalbos susiklėsčius muÅ¡tynėse jam nepalankiai situacijai. IÅ¡ liudytojų R. J., R. D., A. F., E. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad jiems buvo žinoma apie D. D. ir E. S. asmeninio pobÅ«džio konfliktinę situacijÄ , kilusia mokyklos koridoriuje, o į mokyklos kiemÄ jie ir kiti mokiniai išėjo skatinami noro pamatyti kuo baigsis D. D. ir E. S. konfliktas. Nei vienas iÅ¡ muÅ¡tynes stebėjusių moksleivių nenurodė, kad muÅ¡tynėse dalyvavusių asmenų veiksmai sukėlė jiems neigiamas emocijas ar kaip nors sutrikdė jų rimtį, todėl apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad kaltinamųjų veiksmai nebuvo nukreipti vieÅ¡osios tvarkos pažeidimui yra pagrįsta.

            IÅ¡ byloje nustatytų duomenų akivaizdu, kad muÅ¡tynėse dalyvavo D. D. ir E. S.. Nei E. P., nei tuo labiau iÅ¡teisintasis E. P. neatliko jokių veiksmų paridėjus muÅ¡tynėms tarp D. D. ir E. S.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių kaltinimo teiginį, kad D. D., E. P. bei E. P. veikė bendrininkų grupe. Pirmosios instancijos teismas dėl Å¡ios aplinkybės nuosprendyje nepasisakė, tačiau iÅ¡ paties nukentėjusiojo, kaltinamojo D. D., liudytojų parodymų matyti, kad muÅ¡tynės prasidėjo tik tarp sprendžiančių tarpusavio nesutarimÄ D.

D. ir E. S.. Kaltinimo teiginį, kad     D. D. kumščiu smogė vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , paneigia nustatytos faktinės aplinkybės, nes toks smÅ«gis E. S. nebuvo suduotos. Ir D. D., ir E. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme leidžia teigti, kad į mokyklos kiemÄ jie išėjo bÅ«dami prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikę vienas kito atžvilgiu ir tarpusavio nesutarimÄ siekdami iÅ¡spręsti muÅ¡tynėmis, t.y. nusiteikę vienas kito atžvilgiu vartoti smurtÄ . Nukentėjusiuoju pripažintas E. S. patvirtina tÄ aplinkybę, kad prasidėjus muÅ¡tynėms, jis iÅ¡vengė D.

D. smÅ«gio ir sugriebęs jį už liemens parvertė ant žemės, bandė jam smogti į veidÄ , tačiau to nespėjo padaryti, nes patyrė E. P. smÅ«gius į veidÄ , po to E. P. smÅ«gį į nugarÄ . Kaltinamųjų, jau minėtų liudytojų parodymai iÅ¡ esmės atitinka E. S. nurodytÄ Ä¯vykių sekÄ muÅ¡tynių pradžioje, tačiau jie yra prieÅ¡taringi nurodant tolimesnes įvykio aplinkybes. Kaltinamasis E. P., aiÅ¡kindamas įvykio aplinkybes, nurodo, kad E. S. sudavė tik tada, kai E. S. nereagavo į jo praÅ¡ymÄ baigti muÅ¡tynes ir apžergęs gulintį ant nugaros D.

D., toliau smÅ«giavo jam į veidÄ , paneigdamas nukentėjusiojo teiginį, kad jis D. D. smÅ«gių į veidÄ nesudavė. Medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡ai (b.l. 39-41 t.2) patvirtina, kad D. D. 2011 02 18 kreipėsi į Å ilutės poliklinikÄ dėl patirtos traumos, jam buvo atlikti tyrimai. Å ie duomenys leidžia teigti, kad muÅ¡tynių metu, prieÅ¡ingai nei teigia E. S., D. D. patyrė smÅ«gius. Be to, analizuojant nukentėjusiojo parodymus apie įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad jie nėra vienodi ir nuoseklÅ«s, fragmentiÅ¡kai grindžiami jo paties subjektyviu manymu.

Tai leidžia teigti, jog nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo argumentai, jog teismas privalėjo vadovautis ne, kaip teigiama skunde, kaltinamųjų, kurie siekė iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, o nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais yra nepagristi, nes kaip jau minėta pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, juos įvertino ir padarė atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , atsižvelgdamas į įrodymų visetÄ .             Teigti, kad teismas nepagrįstai vadovavosi BK 28 str. nuostatomis taip pat nėra pagrindo.Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusiÄ bÅ«tinosios ginties sampratÄ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamÄ teismų praktikÄ bÅ«tinÄ ja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes.

Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai. Tai reiÅ¡kia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra iÅ¡reikÅ¡tas iÅ¡oriÅ¡kai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti.

Byloje nustatytos aplinkybės, leidžia teigti kad E. S., pargriaudamas D. D. ant žemės ir jį apžergęs, smÅ«giuodamas į veidÄ , akivaizdžiai jau darė realiÄ Å¾alÄ ir jos grėsmė yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki ir tai sudaro situacijÄ , kurioje galima bÅ«tinoji gintis, nes Å¡is baudžiamosios teisės institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi. BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Å iÄ teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Å iuo konkrečiu atveju E. S. veiksmai – smÅ«gių sudavimas pagriautam ant žemės D.

D., laikytinas akivaizdžiu pavojingu kėsinimusi į D. D.. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad E. P. smÅ«gius E. S. sudavė ne siekdamas jį kaip nors sužaloti, o gindamas D. D. nuo E. S. pradėto ir akivaizdžiai gręsiančio kėsinimosi į D. D. sveikatÄ . IÅ¡teisintasis E. P. ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neigė savo dalyvavimÄ prasidėjusiame E. S. ir D. D. konflikte, teigdamas, kad į įvykio vietÄ pateko eidamas pro Å¡alį, atsitiktinai. Priėjęs prie besimuÅ¡ančių ir pamatęs ant žemės suplėšytu megztiniu gulintį D.

D. ir jį apžergusį E. S., negalėjo kitaip pasielgi, todėl, siekdamas nutraukti muÅ¡tynes, nustÅ«mė E. S. nuo D. D.. Daugiau jokių veiksmų neatliko, E. S., kaip teigiama kaltinamajame akte, į nugarÄ nespyrė. Å ios E. P. nurodytos aplinkybės byloje yra nepaneigtos. Jokie kiti duomenys nepatvirtina E. P. bendrininkavimo su D. D. ir E. P. pažeidžiant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ar susitarimo padaryti sužalojimus E. S.. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad D. D. sužalojimų E. S. nepadarė, o E. P. ir E. P. veiksmai tik formaliai atitinka BK 138 straipsnyje numatytos veikos požymius, tačiau neperžengus bÅ«tinosios ginties ribų baudžiamoji atsakomybė neiÅ¡kyla.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Å ilutės rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro ir nukentėjusiojo E. S. atstovo pagal įstatymÄ apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų. Naikinti teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Å ilutės rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro ir nukentėjusiojo E. S. atstovo pagal įstatymÄ apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                   Valentinas Janonis                                                                                                                                                                                                                                                        Teisėjai                                                                                                          Eduardas MaÅ¡kevičius                                                                                                            Stasys Valužis       Â