ccf08391-6c19-4776-8216-6abdef088e0c · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-2041-264-264/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11629-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.1.18.3; 3.3.2.3; 3.3.2.5. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja AuÅ¡ra Baubienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės UAB „Garima“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-18400-151/2017 pagal ieÅ¡kovės UAB „Bright energy“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Garima“ dėl žalos atlyginimo. n u s t a t ė :

Ginčo esmė IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 7 569,37 Eur ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ dėl nekokybiÅ¡kai atliktų darbų, žyminį mokestį. IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovės UAB „Garima“ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, kurių bendra vertė lygi ieÅ¡kinio sumai – 7 569,37 Eur.

PraÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones grindė didele ieÅ¡kinio suma, grėsme dėl teismo sprendimo įvykdymo. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 12 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkino. IeÅ¡kovės UAB „Bright energy“ reikalavimų užtikrinimui areÅ¡tavo 7 569,37 Eur vertės atsakovės UAB „Garima“ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o Å¡io turto nesant ar esant nepakankamai, likusiai reikalavimų sumai užtikrinti, areÅ¡tavo trÅ«kstamo dydžio atsakovės pinigines lėšas, iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų leidžiant atsiskaityti su ieÅ¡kove, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.Teismas patikrinęs atsakovės finansinę atskaitomybę, nustatė, kad atsakovės grynasis pelnas (nuostoliai) per ataskaitinį laikotarpį yra „1 872 Eur“ ir įvertinęs Å¡ias aplinkybes laikė, kad pareikÅ¡tų reikalavimų suma (7 569,37 Eur) atsakovei yra didelė.

Teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė savo turtÄ gali paslėpti arba perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atskirajame skunde atsakovė UAB „Garima” praÅ¡o 2017 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmesti kaip nepagrįstÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

Nėra jokio pagrįsto pagrindo teigti, kad tuo atveju, jei teismas patenkintų ieÅ¡kovės reikalavimÄ , atsakovė neįvykdytų ar negalėtų įvykdyti teismo sprendimÄ . Nutartis iÅ¡ esmės nėra pagrįsta jokiais teisiniais ar faktiniais argumentais, kuo pasireiÅ¡kia reali grėsmė dėl teismo sprendimo įvykdymo, jeigu jis bÅ«tų palankus ieÅ¡kovei, neįvykdymo. IeÅ¡kovė ne tik nepateikė konkrečių ir pagrįstų argumentų, dėl kurių bÅ«tų pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau tikėtina, kad sÄ moningai klaidina teismÄ dėl atsakovės veiksmų siekiant iÅ¡spręsti Å¡iÄ situacijÄ .

Atsakovė mano, jog ieÅ¡kovės reikalaujama suma visiÅ¡kai nepagrįsta. Akivaizdu, jog nepagrįstų reikalavimų vykdyti atsakovė prievolės neturi. Atsakovė nevengia bendrauti su ieÅ¡kove, nuo jos nesislapsto, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovė gali mėginti nuslėpti lėšas ar neatsiskaityti už neva padarytÄ Å¾alÄ .Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau jis turėjo aiÅ¡kintis ir vertinti, ar atsakovė yra/ar gali bÅ«ti nemoki, ir taip apsunkinti bÅ«simo sprendimo įvykdymÄ .

Teismas pats patvirtino, kad neturi duomenų, kokia yra tikroji atsakovės turtinė bÅ«klė, t.y. nusprendė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, neturėdamas tam pagrindo, nepatikrino duomenų, ar atsakovė yra skolinga biudžetui ir kt.Teismų praktikoje didelė reikalavimo suma nėra laikoma prezumpcija, juolab didelė reikalavimo suma neatleidžia ieÅ¡kovės nuo pareigos pagrįsti praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones bÅ«tinybės, o teismo - ieÅ¡kovės argumentus tinkamai įvertinti.Byloje duomenų apie atsakovės negalimumÄ vykdyti finansinius įsipareigojimus nėra pateikta, be to, nėra jokių pagrįstų abejonių, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ dėl galimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo, juolab, kad atsakovės finansinė padėtis yra gera.Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieÅ¡kovei palankus sprendimas.Palikus galioti nutartį, bÅ«tų nepagrįstai suvaržoma atsakovės teisė naudotis ir disponuoti jai priklausančiu turtu ir taip bÅ«tų pažeistas interesų pusiausvyros bei teisingumo principai.

Pajamas gaunant į teismo areÅ¡tuotÄ sÄ skaitÄ , įmonės veikla sutrinka ir UAB „Garima” praranda galimybę atsiskaityti pagal prisiimtus įsipareigojimus, o be to ir juos vykdyti. BÅ«tent sÄ skaitos areÅ¡tas yra visiÅ¡kai neprotinga ir neproporcinga priemonė, kadangi įmonė tęsti toliau savo veiklos nebegali. Atsakovė ir toliau vykdo elektros sistemų rengimo darbus, o Å¡iuo metu yra sudariusi statybos subrangos sutartį Nr. SB-2017-05-17 ir vykdo darbus pagal įsipareigojimus.IeÅ¡kovė UAB „Bright Energy“ atsiliepimuose į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o palikti galioti 2017 m. birželio 12 d.

Kauno apylinkės teismo nutartį, atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsakovė turi pagrįsti, kad ieÅ¡kinio suma atsakovei nėra reikÅ¡minga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo. Ä®rodinėjimo pareigos aptariamu aspektu atsakovė Å¡iuo atveju nėra įvykdžiusi. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ , nagrinėjamu atveju bÅ«tent atsakovei tenka pareiga pagrįsti, kad ieÅ¡kinio suma jai nėra reikÅ¡minga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo.

Atsakovės pateikta statybos subrangos sutartis Nr. SB-2017-05-17 nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo vykdymas nebus apsunkintas ar nepasidarys neįmanomas, prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovės patirtis samdant atsakovę rodo, jog atsakovė atlieka darbus su dideliu darbų broku, atsižvelgiant į tai vien sutarties pasiraÅ¡ymas neužtikrina apmokėjimo už atsakovės atliekamus darbus ateityje.Nesutiktina su atsakovės pozicija, jog laikinųjų apsaugos priemonių metu areÅ¡tuotos atsakovės sÄ skaitos sutrikdys įmonės veiklÄ .

Laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik įsiskolinimo sumai, o ne visai sumai esančiai atsakovės sÄ skaitoje. Todėl jei ieÅ¡kinio suma, kuri, kaip teigia atsakovė, atsakovei yra nedidelė, jos areÅ¡tavimas visiÅ¡kai nesutrikdys įmonės veiklos. Teismas laikinÄ sias apsaugos priemones parinko vadovaudamasis ekonomiÅ¡kumo principu - piniginės lėšos areÅ¡tuotos tik nesant pakankamai kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, taip siekiant nesuvaržyti atsakovės teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti, t. y. neapraÅ¡yta lėšų daugiau, nei buvo praÅ¡oma priteisti.

Pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, atsakovei buvo sudarytos galimybės atlikti pinigines operacijas atsiskaitant su ieÅ¡kove, mokant darbo užmokestį, atliekant privalomus mokėjimus valstybės ar savivaldybių biudžetams ar fondams.Atsakovės atžvilgiu reiÅ¡kiami reikalavimai dėl skolos, kurios dalies mokėjimo terminai jau yra suėję 2016-aisiais metais, priteisimo. Tai liudija, jog UAB „Garima“ galimai piktybiÅ¡kai vengia atsiskaityti su ieÅ¡kove ilgÄ laikotarpį. Toks elgesys vertintinas kaip pakartotinai patvirtinantis bÅ«tinybę imtis priemonių, kurios palankaus ieÅ¡kovei teismo sprendimo įsiteisėjimo atveju galėtų užtikrinti ieÅ¡kovės reikalavimų įvykdymÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Dėl naujų įrodymų.Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM darbingumo lygio pažymÄ Nr.3227, kuria R. O. nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. nustatytas 55 % darbingumo lygis. Taip pat pateikė 2017 m. gegužės 17 d., 2017 m. gegužės 2 d. sutartis dėl atsakovės vykdomos veiklos.CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateiktos darbų sutartys gali turėti įtakos vertinant atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, todėl Å¡ie įrodymai prijungtini prie bylos.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM darbingumo lygio pažymÄ Nr.3227, kuria R. O. nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. nustatytas 55 % darbingumo lygis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti, kadangi Å¡i pažyma negali turėti įtakos sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės UAB „Garima“ atžvilgiu.Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios pasaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, leidžiančios taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iÅ¡ pirmiau nurodytų sÄ lygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-633-370/2017).

Apeliantė teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieÅ¡kovei palankus sprendimas.Teismų praktikoje pripažįstama, jog ne tik detalių motyvų dėl ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumo neaptarimas, bet net nenurodymas nutartyje apie tai, kad teismas preliminariai įvertino ieÅ¡kinio reikalavimų tikėtinÄ pagrįstumÄ , savaime nereiÅ¡kia, jog teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-962-330/2016, 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014).

Nors pirmosios instancijos teismas ir nepasisakė dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog teismas tokios sÄ lygos neįvertino. Byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieÅ¡kovės pareikÅ¡tus reikalavimus ieÅ¡kinys nėra net tikėtinai pagrįstas ir palankus ieÅ¡kovei teismo sprendimas negalėtų bÅ«ti priimtas. Apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos nepasisako, kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis skundžiama kitais pagrindais, be to, Å¡alių pateikti paaiÅ¡kinimai bei raÅ¡ytiniai įrodymai bus vertinami bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės.Kita įstatyme įtvirtinta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga – egzistuojanti grėsmė, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad didelė ieÅ¡kinio suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad teismų praktikoje didelė reikalavimo suma nėra laikoma prezumpcija taikant laikinÄ sias apsaugos priemones. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės atžvilgiu taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, kadangi įvertinęs atsakovės grynÄ jį pelnÄ (nuostoliai) per ataskaitinį laikotarpį, kuris yra 1 872 Eur, sprendė, kad pareikÅ¡tų reikalavimų suma (7 569,37 Eur) atsakovei yra didelė.

Tačiau Å¡iuo metu aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, vien Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda iÅ¡saugoti atsakovo turtÄ iki ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės; vien didelė ieÅ¡kinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti ir panaÅ¡Å«s atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016;

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovei nepateikė teismui jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, kad ieÅ¡kinio suma atsakovei yra didelė, taip pat įrodymų apie atsakovės ketinimÄ perleisti savo turtÄ tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sunaikinti, sÄ moningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesÄ Å¾iningus ar neteisėtus veiksmus (CPK 178 straipsnis).

Vien ta ieÅ¡kovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovė yra pakankamai nauja/jauna įmonė, ar, kad atsakovė su ieÅ¡kove ilgÄ laikÄ neatsiskaito nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovei ieÅ¡kinio suma yra didelė ar, kad galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, atsakovė nebus pajėgi įvykdyti teismo sprendimÄ . IeÅ¡kovės kreipimasis į teismÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovės pats savaime nesuponuoja grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, o deklaratyvÅ«s teiginiai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises.

Vadinasi, ieÅ¡kovė neįrodė bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 straipsnis) (pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-618-565/2017).Å alys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 straipsnis), todėl vien tik kreipimasis į teismÄ ir reikalavimų pareiÅ¡kimas nesuteikia pranaÅ¡umo kitos Å¡alies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

IeÅ¡kovei neįrodžius atsakovės nesÄ Å¾iningumo ir nesant duomenų, jog atsakovė ketintų perleisti, apsunkinti turimÄ turtÄ ar pan., tokie kriterijai, kaip reikalavimo suma (jos dydis), neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nenustatyta, kad atsakovei bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla ar iÅ¡kelta bylų, kuriose atsakovei bÅ«tų reikiami turtinio pobÅ«džio reikalavimai.

Ä® bylÄ pateiktos apeliantės darbų sutartys patvirtina aplinkybę, kad įmonė vykdo veiklÄ . O aplinkybė, kad atsakovės grynasis pelnas 2016 metais sudarė 1 872 Eur leidžia manyti, kad įmonė gauna pajamas ir veikla nėra nuostolinga, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovei ieÅ¡kinio suma yra didelė, ar, kad galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Atsižvelgiant į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus bei teisminę praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės atžvilgiu taikė laikinÄ sias apsaugos priemones vadovaudamasis vien didelės ieÅ¡kinio sumos prezumpcija bei padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie Å¡iuo atveju tikėtinÄ grėsmę galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ .Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas iÅ¡samiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina, klausimÄ iÅ¡sprendžiant iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos atmetant (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 eurai.

Å ios iÅ¡laidos nepriteistinos, kadangi jos nevirÅ¡ija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ tenkinti.Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Bright energy“ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmesti.Nutarties kopijÄ siųsti Turto areÅ¡to registro tvarkytojui.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                 Aušra Baubienė