ccee59a4-d901-4df1-8be7-e52b57920b37 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr    Civilinė byla Nr. e2A-614-343/2018                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00501-2017-9                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.18.1;  (S)                                                                                                                      3.3.1.20; 3.3.1.21 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 20 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo S A.

B. apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1046-1021/2017 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento ieÅ¡kinį atsakovui S. A. B. dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė        IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 2365,50 Eur už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ . Nurodė, kad atsakovas 2016 m. kovo 15 d. savavaliÅ¡kai, neturėdamas leidimo pjauti saugotinus želdinius, organizavo 24 gluosnių, augusių valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), iÅ¡pjovimÄ , tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 str. 1 d.

Neteisėtai iÅ¡kirtus saugotinus želdinius, aplinkai padaryta 2365,50 Eur žala, kurios atsakovas neatlygino. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad žalos dydis apskaičiuotas neteisingai, kadangi iÅ¡kirsti ne medžiai, o krÅ«mai – karklai, atsakovas krÅ«mų kirtimo neorganizavęs, o tik padėjęs socialiai remtinai D. M. Å¡eimai, kuri turi vaikų ir neturėjo kuo kÅ«renti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.

Priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 2365,50 Eur aplinkai padarytÄ Å¾alÄ . Priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo 53,22 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, laikė byloje įrodytu, kad atsakovas, neturėdamas leidimo želdinių kirtimui, leido D. M. 2016 m. kovo 15 d. iÅ¡pjauti 24 saugotinus gluosnius, augusius valstybinėje žemėje žemėje (duomenys neskelbtini). Leidmas iÅ¡pjauti želdinius nebuvo iÅ¡duotas, todėl atsakovas nubaustas administracine tvarka, baudÄ sumokėjo, nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje neskundė.

Teismas laikė įrodytu, kad bÅ«tent atsakovo veiksmai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. padaryta žala aplinkai. Atsakovo nurodytÄ aplinkybę, kad medžiai buvo iÅ¡kirsti neturint leidimo, tačiau vėliau buvo iÅ¡duotas leidimas jiems iÅ¡kirsti, atmetė kaip nepaneigiančiÄ atsakovo neteisėtais veiksmais gamtai padarytos žalos fakto. Atsakovas 2365,50 Eur žalÄ gamtai padarė neteisėtai, t. y. neturint leidimo, todėl privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti besÄ lygiÅ¡kai, nes nėra atleistas nuo tokios žalos atlyginimo.

Teismas vertino, kad nors atsakovas nesiekė tiesiogiai padaryti žalos, tačiau, kirsdamas medžius neturėdamas leidimo, atliko tyčinius veiksmus, todėl nesumažino atlygintinos žalos dydžio. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniame skunde atsakovas praÅ¡o pakeisti 2017 m. gruodžio 1 d. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendimÄ â€“ priteistos žalos dydį sumažinti iki 500 Eur ir nustatyti 6 mėnesių žalos atlyginimo terminÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1.

Byloje pateiktos kelios neinformatyvios nuotraukos iÅ¡ įvyko vietos, kadangi jose nėra užfiksuota, kad bÅ«tent 2016 m. kovo 15 d. valstybinėje žemėje žemėje (duomenys neskelbtini) buvo nupjauti 24 medžiai. 6.2. IeÅ¡kovo atstovas teisme patvirtino, kad atsakovui jau po atlikto kirtimo iÅ¡duotas leidimas kirsti medžius valstybinėje žemėje, taip pat patvirtino, kad atsakovui kertant tuos pačius medžius turint tokį leidimÄ , jokia žala gamtai nebÅ«tų padaryta. Todėl pažeidimas, kuriuo gamtai padaryta žala, vertintinas formaliu. 6.3.

Teismas nepagrįstai nesumažino žalos dydžio. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo veiksmuose nebuvo jokios tyčios, atsakovas nesiekė jokios naudos sau, prieÅ¡ingai – siekė suteikti pagalbÄ ir aprÅ«pinti malkomis socialiai remtinÄ Å¡eimÄ . 6.4. Atsakovo galimybės atlyginti priteistÄ Å¾alÄ yra ribotos, kadangi yra neįgalus, turintis vidutinių specialiųjų poreikių, tačiau teismas į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė, todėl nepagrįstai nesumažino priteistinos žalos dydžio. IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas administracinio teisės pažeidimo iÅ¡ esmės neginčija, dėl jo gailisi, praÅ¡o teismo sprendimÄ Â dėl priteistinos žalos aplinkai dydžio priimti savo nuožiÅ«ra.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.). Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Apeliantas ginčija teismo sprendimu priteistos gamtai padarytos žalos dydį, argumentuodamas teismui suteiktos teisės mažinti priteistinos atlygintinos žalos dydį įgyvendinimu. Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, pagal įstatymÄ , neteikiant iÅ¡ankstinės galios jokiems įrodymams, iÅ¡skyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę (CPK 185 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiÅ¡kia, kad nėra reikalaujama Å¡imtaprocentinio teismo įsitikinimo. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Ä®vertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 10 04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 03 02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 11 23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.).

Kaip matyti iÅ¡ sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , kad atsakovas 2016 m. kovo 15 d. savavaliÅ¡kai, neturėdamas leidimo pjauti saugotinus želdinius, organizavo 24 gluosnių, augusių valstybinėje žemėje Tilto g., Kudirkos Naumiestyje, Å akių rajono savivaldybėje, iÅ¡pjovimÄ , grindė įrodymų visuma, t. y. iÅ¡tyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, sprendime iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais vadovavosi, nurodė motyvus, kuriais grindė savo iÅ¡vadas.

Todėl apeliacinio skundo argumentas dėl kelių byloje pateiktų nuotraukų neinformatyvumo nesudaro pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismo išvados grįstos neteisingu byloje esančių įrodymų įvertinimu (CPK 178 str., 185 str.). Ieškinys dėl 2365,50 Eur ieškovui padarytos žalos atlyginimo atsakovui pareikštas CK 6.245-6.249, 6.251 straipsnių pagrindu. Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Å ios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytÄ Å¾alos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). IÅ¡ delikto civilinei atsakomybei kilti reikalingos sÄ lygos, tai yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str.), žala ir nuostoliai (CK 6.249str.). Pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles, ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktÄ ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo.

Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės nėra. Taigi, atsakomybė atsiranda esant visoms keturioms bendrosioms sÄ lygoms, o bÅ«tent žalai, neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryÅ¡iui, kaltei. Byloje nustatyta, kad apeliantas, neturėdamas leidimo pjauti saugotinus želdinius, 2016 m. kovo 15 d. organizavo 24 gluosnių, augusių valstybinėje žemėje žemėje (duomenys neskelbtini) iÅ¡pjovimÄ . Byloje yra pateiktas Å akių rajono savivaldybės administracijos Kudirkos Naumiesčio seniÅ«nijos 2017 m. spalio 6 d. leidimas paÅ¡alinti krÅ«mus, kurie apaugę kÅ«dros Å¡laitus ir trukdo praėjimui valstybinėje žemėje prie sklypo Nr.39, žemėje (duomenys neskelbtini).

Byloje nėra pateiktas leidimas pjauti 24 gluosnius, todėl nepagrįstai apelianto teigiama, kad atsakovui jau po atlikto iÅ¡pjovimo iÅ¡duotas leidimas pjauti tuos pačius medžius ir todėl turint vėliau iÅ¡duotÄ leidimÄ Å¾alos padarymas gamtai konstatuotas formaliai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡is byloje esantis raÅ¡ytinis įrodymas neturi jokios teisinės ir faktinės reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl apelianto civilinės teisinės atsakomybės ir padarytos aplinkai žalos dydžio.

Byloje nustatyta, kad apelianto veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kė tuo, kad jis, neturėdamas nustatyta tvarka iÅ¡duoto įgaliotos institucijos leidimo, savavaliÅ¡kai valstybinėje žemėje iÅ¡pjovė 24 gluosnius. Administracinės teisės pažeidimo byloje jo veiksmai buvo pripažinti neteisėtais, už padarytÄ administracinės teisės pažeidimÄ jis nubaustas pinigine bauda. Å ios aplinkybės sudarė pagrindÄ jo civilinei teisinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246 str., 6.248str.). Apeliaciniame skunde nėra keliamas apskaičiuotos žalos dydžio pagrįstumo klausimas.

Tačiau apeliantas, skunde teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovo veiksmuose nebuvo jokios tyčios, atsakovas nesiekė jokios naudos sau, neįvertino, kad yra neįgalus bei atsakovo galimybių atlyginti priteistÄ Å¾alÄ , praÅ¡o priteistos gamtai padarytos žalos dydį 2365,50 Eur sumažinti iki 500 Eur ir nustatyti 6 mėnesių žalos atlyginimo terminÄ . Nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktÄ ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, o aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų bÅ«ti sumažintas, – žalÄ padaręs asmuo, Å¡iuo atveju apeliantas.

CK 6.251 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.245 str. 4 d., 6.263 str.). Nuo visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo gali bÅ«ti nukrypta ir CK 6.282 straipsnio pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltę ar žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ , nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iÅ¡ pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – iÅ¡imtis, turi bÅ«ti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sÄ lygos, ir sÄ Å¾iningumas, protingumas ir teisingumas iÅ¡ tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; kt.).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme 2017 10 11 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje apeliantui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė praÅ¡yti teismÄ sumažinti praÅ¡omos priteisti žalos dydį, pateikti teismui ar praÅ¡yti teismo iÅ¡reikalauti įrodymus apie apelianto gaunamas pajamas, duomenis apie turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ . Tačiau apeliantas, laikydamasis pozicijos, kad jis iÅ¡ viso nepadarė žalos gamtai, teismui nurodė, kad jokių duomenų neteiks ir nepraÅ¡o teismo jų iÅ¡reikalauti (2017 10 11 teismo posėdžio garso įraÅ¡as 11 min. 20 s. – 13 min. 10 s.; 17 min. 30 s.– 17 min. 33 s.; 18 min. 30 s. – 18 min. 34 s.).

Nagrinėjamu atveju apeliantas pirmosios instancijos teismui nei savo procesiniuose dokumentuose, nei žodžiu nereiÅ¡kė praÅ¡ymo sumažinti praÅ¡omos priteisti žalos dydį CK 6.251 straipsnio 2 dalies ar 6.282 straipsnio įtvirtintais pagrindais ir neteikė įrodymų aplinkybėms, dėl kurių žalos atlyginimas galėtų bÅ«ti sumažintas, pagrįsti, tokių įrodymų nepateikia ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 12 str., 178 str.). Skunde teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog apelianto galimybės sumokėti priteistÄ Å¾alÄ yra labai ribotos, Å¡iam argumentui pagrįsti neteikia jokių įrodymų (CPK 12 str. 178 str.).

Byloje esantis neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, kad apeliantui yra nustatytas vidutinis specialių poreikių lygis, tačiau Å¡i aplinkybė, apeliantui nepateikus jokių turtinę padėtį apsprendžiančių duomenų, savaime nepatvirtina sunkios apelianto turtinės padėties ir nesudaro nei pagrindo mažinti žalos dydį, nei atidėti priteistos žalos sumokėjimo terminÄ . Tačiau apeliantas turi teisę CPK 284 straipsnio nustatyta tvarka kreiptis į pirmosios instancijos teismÄ su praÅ¡ymu atidėti teismo sprendimo įvykdymÄ pateikiant visus turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus.

Remdamasis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1d. 1 p.).          Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: Apeliacinį skundÄ atmesti.

VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja                                                                                                   RÅ«ta Palubinskaitė Â