ccedf287-3cbe-4c02-8884-5c8d2df0a06f · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1549-896/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17759-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų J.

S. ir V. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-422-947/2020 pagal ieÅ¡kovių B. S.-S. ir A. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams J. S., V. K., G. J., B. P., tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, K. S. B., K. P., Kauno miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos dėl servituto nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. Ieškovės B. S.-S. ir A. S. patikslintu ieškiniu prašė:

1) nustatyti 1 metro pločio (viso 13 kv. m.) servitutÄ Å¾emės sklype, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal A. Ž. individualios veiklos parengtÄ 2018 m. rugsėjo 25 d. planÄ , kuriuo ieÅ¡kovėms suteikiama teisė naudotis žemės sklypo dalimi tikslu prižiÅ«rėti ir remontuoti (rekonstruoti) pastatus – gyvenamÄ jį namÄ 3A1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei Å«kinį pastatÄ 4I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Kaune, (duomenys neskelbtini);

2) priteisti ieškovėms iš atsakovų J. S. ir V. K. visas bylinėjimosi išlaidas (2020 m. vasario 7 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 3 min. 49 sek. – 1 val. 4 min. 08 sek.; 2020 m. birželio 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 41 min. 43 sek. – 42 min. 08 sek.).

2. Ieškovės ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovėms B. S.-S. bei A. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas 3A1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis ūkinio pastato 4I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kaune, (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu ½ dalis gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis ūkinio pastato 4I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kitai bendrasavininkei K.

S. B. Ieškovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune (procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-55810 priedas: Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas), ribojasi su žemės sklypu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendrasavininkai yra atsakovai J. S., V. K., G. J., B. P.. Tarp šių bendrasavininkų yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Ieškovėms priklausantis gyvenamasis namas 3A1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis ūkinio pastato 4I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovi ant žemės sklypų adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos.

IeÅ¡kovėms priklausantį gyvenamÄ jį namÄ bei dalį Å«kinio pastato bÅ«tina remontuoti, tvarkyti bei rekonstruoti. Å iems veiksmams atlikti prie statinių reikia prieiti iÅ¡ visų pusių, tačiau tai padaryti galima tik patekus į dalį žemės sklypo adresu Kaune, (duomenys neskelbtini). Formuojant žemės sklypÄ Kaune, (duomenys neskelbtini), nebuvo atsižvelgta į tai, kad ant minėtų sklypų ribos stovi ieÅ¡kovėms priklausantys pastatai, kurių eksploatacijai yra bÅ«tina naudotis žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini) dalimi ir nebuvo nustatytas servitutas, skirtas pastatų priežiÅ«rai bei remontui.

IeÅ¡kovės 2011 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), bendrasavininkus dėl servituto nustatymo, tačiau jie su servituto nustatymu nesutiko. IeÅ¡kovės 2016 m. rugpjūčio 5 d. taip pat kreipėsi ir į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie žemės Å«kio ministerijos, tačiau buvo informuotos, kad žemės sklypas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), yra privati nuosavybė, todėl servitutas gali bÅ«ti nustatomas susitarimu su žemės sklypo savininku arba teismo sprendimu.

IeÅ¡kovės 2018 m. rugpjūčio 1 d. dar kartÄ kreipėsi į žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini) bendrasavininkus dėl servituto nustatymo, tačiau su ieÅ¡kovėmis susisiekė tik B. P., kuri nurodė, jog ji ir G. J. neprieÅ¡tarautų tokio servituto nustatymui, nes jis bÅ«tų nustatytas ne per joms tenkančias naudotis sklypo dalis. Atsakovai J. S. ir V. K. su servituto nustatymu nesutiko ir nepateikė jokių kitų situacijos sprendimo bÅ«dų, kurie jiems bÅ«tų priimtini. IeÅ¡kovės turi pareigÄ tinkamai prižiÅ«rėti savo statinius, tačiau tai gali padaryti tik patekdamos į dalį žemės sklypo adresu Kaune, (duomenys neskelbtini).

Nenustačius servituto, ieÅ¡kovėms kiekvienÄ kartÄ norint remontuoti pastatus reikėtų gauti atsakovų sutikimÄ , tačiau dėl ne itin gerų Å¡alių santykių tai padaryti bÅ«tų sudėtinga. Servitutas bÅ«tų vieno metro pločio, todėl tik minimaliai ribotų atsakovų nuosavybės teises. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 2 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Teismas nustatė 1 metro pločio (viso 13 kv.

m) servitutÄ Å¾emės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal A. Ž. individualios veiklos parengtÄ 2018 m. rugsėjo 25 d. planÄ (koreguotÄ 2019 m. lapkričio 14 d. įraÅ¡u), kuriuo ieÅ¡kovėms B. S.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), suteikiama teisė naudotis žemės sklypo dalimi tikslu prižiÅ«rėti ir remontuoti (rekonstruoti) pastatus – gyvenamÄ jį namÄ 3A1ž, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei Å«kinį pastatÄ 4I1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kaune; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovių B.

S.-S. ir A. S. atsakovei J. S. 400,00 Eur vienkartinę piniginę kompensacijÄ už servitutÄ ; priteisė ieÅ¡kovėms B. S.-S. ir A. S. iÅ¡ atsakovės J. S. 687,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisė ieÅ¡kovėms B. S.-S. ir A. S. iÅ¡ atsakovo V. K. 687,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės J. S. 56,66 Eur iÅ¡laidas už procesinių dokumentų siuntimÄ ; priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo V. K. 56,66 Eur iÅ¡laidas už procesinių dokumentų siuntimÄ .

4. Teismas atsakovo V. K. argumentÄ , kad jo procesinė padėtis neteisingai nurodyta kaip atsakovo, nes jis nesinaudoja žemės sklypo dalimi, dėl kurios yra kilęs ginčas, laikė nepagrįstu. Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, 0,1445 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: atsakovei G. J. (96/1445 dalys), atsakovei B. P. (82/289 dalys), atsakovui V. K. (313/1445 dalys) ir atsakovei J. S. (626/1445 dalys).

Nekilnojamojo turto registre taip pat yra įregistruota naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, nustatyta tarp žemės sklypų dalių, priklausančių J. S. ir V. K. (2013 m. gruodžio 19 d. apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-2188-887/2013) (ieÅ¡kinio Reg. Nr. CBP-23161 priedas). Nesant tarp bendraturčių bendro sutarimo dėl servituto nustatymo ir įregistravimo, ieÅ¡kovės įgijo teisę kreiptis į teismÄ dėl civilinių teisių gynimo ir atsakovais byloje įtraukti visus be iÅ¡imties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkus.

Jų procesinė padėtis negali bÅ«ti pakeista vien tik dėl tos aplinkybės, kad pagal naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ bÅ«tent atsakovei J. S. tenka ta žemės sklypo dalis, kurioje ir praÅ¡oma nustatyti servitutÄ .

5. IÅ¡ Liteko duomenų teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2-944/2020 ieÅ¡kovė J. S. ieÅ¡kiniu praÅ¡o pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ tarp bendraturčių J. S. ir V. K.. Pagal į bylÄ pateiktÄ matininko H. B. parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos projektÄ ieÅ¡kovė siekia nustatyti tokiÄ tvarkÄ , pagal kuriÄ bÅ«tent atsakovui V. K. atitektų naudotis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalis (plane pažymėta „E“, 131 kv. m.), kurioje ieÅ¡kovės A. S. ir B. S.-S. Å¡ioje byloje siekia nustatyti servitutÄ (atsakovės J. S. procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-86282 priedai: ieÅ¡kinys, pateiktas byloje Nr. e2-2-944/2020, matininko H. B. parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas). Teismo vertinimu, Å¡i faktinė aplinkybė patvirtina, kad atsakovas V. K. turi teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir yra tinkamai į bylÄ patrauktas atsakovu.

6. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , konstatavo, kad ieÅ¡kovės įrodė abi servituto nustatymo sÄ lygas (CK 4.126 straipsnio 1 dalis), kad nenustačius servituto ieÅ¡kovės neturi kitos galimybės nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus (gyvenamÄ jį namÄ 3A1ž ir Å«kinį pastatÄ 4I1m) tinkamai prižiÅ«rėti.

7. Teismas nustatė, kad Å¡alims dėl servituto (ar kito žemės naudojimo bÅ«do) susitarti nepavyko nei iki ieÅ¡kinio pateikimo, nei po bylos iÅ¡kėlimo. Esminė nesutarimo priežastis – nesantaika tarp Å¡alių (kaimynų) ir kardinaliai skirtingas požiÅ«ris į ginčo sprendimo bÅ«dus. Tai, kad tarp Å¡alių yra kilęs gera valia ir bendru sutarimu neiÅ¡spręstinas ginčas, patvirtino tiek byloje pateikti įrodymai, kad atsakovai neatsiliepė į ieÅ¡kovių siÅ«lymÄ bendru sutarimu notarine tvarka nustatyti servitutÄ , tiek bylos nagrinėjimo metu iÅ¡dėstytos kardinaliai skirtingos Å¡alių pozicijos ginčo klausimu (ieÅ¡kovės B. S.-S. žodiniai paaiÅ¡kinimai apie tai, kad bendru sutikimu be teismo sprendimo tarp Å¡alių nėra jokios galimybės susitarti taikiai; 2019 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 1 val. 24 min. 30 sek. – 1 val. 25 min. 45 sek.).

8. Teismo vertinimu, esminę reikÅ¡mę turi tai, kad dar iki kreipimosi į teismÄ atsakovai nepateikė sutikimo dėl pačio dalyko – servituto nustatymo. O tai, kad vėliau praÅ¡omo nustatyti servituto turinys kito labai minimaliai ir, be to, dar labiau mažinant suvaržymus (vietoje 19 kv. m. ploto servituto, nustatyto 2018 m. gegužės 25 d. servituto nustatymo schemoje, buvo nuspręsta praÅ¡yti mažesnio, t. y. 13 kv. m. ploto servituto) nekeičia iÅ¡vados pagrįstumo (ieÅ¡kovių pateikto procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-109643 priedas: Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Servituto nustatymo schema, parengta 2018 m. gegužės 25 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“).

9. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės iki bylos užvedimo teisme kreipėsi į kaimyninio žemės sklypo savininkus (atsakovus) dėl servituto nustatymo, tačiau atsakovai atsakymo ieÅ¡kovėms nepateikė. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų J. S. ir V. K. atstovės argumentus, kad ieÅ¡kovės nepagrįstai nepasinaudojo ikiteismine tvarka, todėl byla apskritai negalėjo bÅ«ti nagrinėjama teisme, neiÅ¡naudojus visų galimybių iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ iki teismo. Teismas sprendė, kad įstatymui nenumatant reikalavimo aktyviais veiksmais siekti susitarimo ir įrodyti, jog Å¡alys padarė viskÄ , kad toks sandoris įvyktų, o iÅ¡ bylos proceso matant, kad Å¡alims susitarti nepavyko, akivaizdu, kad ginčo atveju susitarimas tarp Å¡alių neįmanomas ir ginčas dėl servituto turi bÅ«ti iÅ¡spręstas teismo sprendimu.

10. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatavo ieÅ¡kovių praÅ¡omo servituto bÅ«tinumÄ . Nenustačius servituto objektyviai neįmanomas pastatų remontas ir priežiÅ«ra. Atsakovės J. S. ir jos atstovės argumentai, kad ieÅ¡kovės gali pastatus remontuoti iÅ¡ vidaus arba apskritai pastatus nugriauti (pastatų ardymo darbus atliekant iÅ¡ vidaus) Å¡ios teismo iÅ¡vados nepaneigia. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovių ir atsakovų sklypų riba sutampa su ieÅ¡kovių pastatų sienomis, todėl ieÅ¡kovės neturi galimybės prieiti prie dalies joms nuosavybės teise priklausančių pastatų sienų, nepatekus į kaimyninį sklypÄ . Patekti prie pastatų iÅ¡orinių konstrukcijų bÅ«tina, atliekant pastatų priežiÅ«rÄ ir remontÄ (rekonstrukcijÄ ).

11. Teismas iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu taip pat betarpiÅ¡kai įsitikino, kad gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas, kurių priežiÅ«rai ir remontui (rekonstrukcijai) praÅ¡oma nustatyti servitutÄ , yra labai blogos bÅ«klės, todėl nepagrįstais laikė argumentus, kad ieÅ¡kovės neįrodė, jog servitutas yra objektyviai bÅ«tinas. Servituto objektyvų poreikį patvirtino ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai – Nacionalinės žemės tarnybos raÅ¡tai, nuotraukos.

12. Teismas nustatė, kad dalis Å«kinio pastato, kuriam prižiÅ«rėti ir remontuoti (rekonstruoti) bÅ«tinas servitutas, nuosavybės teise priklauso ir trečiajam asmeniui K. S. B.. Å is asmuo buvo informuotas apie ieÅ¡kovių reikalavimus, savarankiÅ¡kų reikalavimų neteikė, prieÅ¡taravimų dėl ginčo dalyko taip pat neiÅ¡dėstė. Teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens K. S. B. teisių ir turtinių interesų praÅ¡omas nustatyti servitutas niekaip nepažeidžia, nes Å¡iam asmeniui nėra nustatoma pareiga atlyginti už servitutÄ .

O tai, kad servitutas nustatomas ir dėl trečiajam asmeniui K. S. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto (Å«kinio pastato) priežiÅ«ros, nors tokio reikalavimo trečiasis asmuo nėra pateikęs, nepaneigia ieÅ¡kovių teisės ginti savo interesus ir siekti teismo sprendimu nustatyti servitutÄ . PrieÅ¡ingu atveju, susidarytų situacija, kai iÅ¡imtinai dėl vieno iÅ¡ bendraturčių iniciatyvos nebuvimo (neturint poreikio, valios ar noro prižiÅ«rėti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį daiktÄ ) savo teisių negalėtų tinkamai įgyvendinti kitas bendraturtis, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės.

13. Teismas iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, pateiktų nuotraukų, žemės sklypo plano, pasiÅ«lymo schemos, taip pat teismui įvertinus esamÄ situacijÄ dėl ginčo objektų iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovių siÅ«lomas servituto nustatymo bÅ«das (1 m pločio ir 13 m ilgio sklypo dalis, esanti Å¡alia gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato sienų) yra optimaliausias, mažiausiai pažeidžiantis atsakovų interesus bei užtikrinantis abiejų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .

14. Teismas sprendė, kad servitutas suponuotų minimalius tarnaujančiojo daikto savininkės suvaržymus. Šioje žemės sklypo dalyje atsakovė neužsiima veikla, kuri būtų sutrikdyta iš esmės. Atsakovės J. S. paaiškinimu teismui, toje žemės sklypo dalyje yra tik pieva, ji pati (duomenys neskelbtini), Kaune negyvena. Atsakovei priklausantis žemės sklypas ribojasi ir su kitais kaimyniniais sklypais, todėl argumentas dėl privatumo pažeidimo yra laikomas pagrįstu tik iš dalies. Privatumo apribojimas, atsižvelgus į servituto turinį, būtų itin nežymus.

Nustatytinas pastatų priežiÅ«ros servitutas sudarytų ieÅ¡kovėms teisę tik iÅ¡imtiniu atveju, t. y. esant poreikiui pastatus prižiÅ«rėti, remontuoti (rekonstruoti), patekti į atsakovei priklausantį naudotis žemės sklypÄ , nepažeidžiant servitutu nustatytų ribų (1 m plotis, 13 m ilgis, 13 kv. m. plotas). Ä® 13 kv. m. žemės sklypo dalį ieÅ¡kovės patektų per įrengtus vartelius tiesiogiai iÅ¡ savo sklypo, t. y. nebÅ«tų reikalingumo patekti į servitutinį sklypo plotÄ per kiemÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.

Byloje taip pat nėra duomenų, jog nustačius servitutÄ ieÅ¡kovės įgytų materialinę naudÄ .

15. Dėl piniginės kompensacijos dydžio nustatymo teismas pažymėjo, kad:

1) servitutas nustatytinas tik nedidelei žemės sklypo daliai (iš valdomos 498 kv. m. žemės sklypo dalies servitutas būtų nustatytas tik 13 kv. m. ploto daliai);

2) į bylÄ nepateikta duomenų, kad atsakovė negalėtų naudoti servitutu atskirtos 13 kv. m. žemės sklypo dalies pagal tiesioginę jos paskirtį ar bÅ«tų kitaip apribota jos teisė valdyti ir disponuoti minėtu žemės sklypu;

3) dėl nustatyto servituto atsakovė nepraras minėtos žemės sklypo dalies naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių (epizodiškai bus apribota tik naudojimosi daiktu teisė);

4) objektyviuoju kriterijumi, lemiančiu nustatytinos vienkartinės kompensacijos dydį, teismas laikė ne masinio vertinimo metu atliktus nekilnojamųjų daiktų vertinimus, o į bylÄ atsakovės J. S. pateiktÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ 2020 m. balandžio 10 d. Rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktÄ Nr. RE20-007 ir jame nurodytÄ atsakovės J. S. valdomos 498 kv. m. žemės sklypo dalies rinkos vertę (26 300,00 Eur). Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovių nurodytos 400,00 Eur vienkartinės piniginės kompensacijos priteisimas atsakovei J.

S. yra visiÅ¡kai pagrįstas, kadangi 13 kv. m žemės sklypo dalies vertė, įvertinus žemės sklypo rinkos vertę, įvertinus, kad ieÅ¡kovės iÅ¡ trijų daiktinių teisių įgytų tik teisę į vienÄ daiktinę teisę, sudarytų tik 226,38 Eur. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 16. Atsakovė J. S. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu arba grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovių atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais: 16.1. Teismas savo iniciatyva ne tik modifikavo ieÅ¡kovių pareikÅ¡tų reikalavimų apimtis, taisė klaidas, bet ir priimdamas ginčo sprendimÄ pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, dispozityvumo ir rungtyniÅ¡kumo principus. Atsakovė yra ne kartÄ posėdžio metu nurodžiusi, kad byloje yra bent trys tos pačios dienos, t. y. 2018 m. rugsėjo 25 d. A. Ž. parengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) servituto nustatymo schemos (planai), tačiau jie visi yra skirtingi.

Vienas planas be prierašų, pateiktas su pirminiu ieÅ¡kiniu, antrasis planas su prieraÅ¡ais plane, t. y. rankiniu bÅ«du užneÅ¡tais pastatų indeksais, kurie vėliau dar kartÄ koreguoti pateikiant naujÄ planÄ su jau naujomis korekcijomis. Nepaisant to, kad buvo daromos korekcijos pagrindiniame dokumente - plane (schemoje), tačiau ieÅ¡kinio reikalavimas dėl atliktų pakeitimų/korekcijų nekito, kaip ir nekito plano rengimo data. Ginčo sprendimu teismui nusprendus, kad ieÅ¡kinį tenkina visiÅ¡kai, o reikalavimÄ modifikuoja bei nustato „1 metro pločio (viso 13 kv. m.) servitutÄ Å¾emės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal A.

Ž. individualios veiklos parengtÄ 2018 m. rugsėjo 25 d. planÄ (koreguotÄ 2019 m. lapkričio 14 d. įraÅ¡u), buvo peržengti teismui suteikti įgaliojimai. Ginčo sprendimo 1.1. punkte nurodytas antrasis (2) materialusis teisinis reikalavimas, toks, kokį nurodo teismas, ieÅ¡kovių niekada nebuvo pareikÅ¡tas, o minėto materialinio teisinio reikalavimo pareiÅ¡kimas žodžiu nėra galimas. 16.2. Teismas konstatavo ieÅ¡kovių praÅ¡omo servituto bÅ«tinumÄ , tačiau su ieÅ¡kiniu nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovėms priklausančiam nekilnojamajam turtui yra kilusi grėsmė ar jam yra reikalingas remontas arba yra iÅ¡duotas leidimas nekilnojamojo turto rekonstrukcijai. 16.3.

Teismas nevertino ir netyrė servituto poreikio ir bÅ«tinybės nustatyti bÅ«tent 13 kv. m. servituto, o ne mažesnio ploto servituto. Dalis Å«kinio pastato, kuriam prižiÅ«rėti ir remontuoti (rekonstruoti) bÅ«tinas servitutas, nuosavybės teise priklauso ir trečiajam asmeniui K. S. B.. Bylos nagrinėjimo metu buvo bandoma iÅ¡siaiÅ¡kinti ar tarp trečiojo asmens K. S. B. ir ieÅ¡kovių yra nustatyta naudojimosi tvarka nekilnojamuoju turtu, kuriam prižiÅ«rėti (rekonstruoti) siekiama nustatyti servitutÄ .

Ši aplinkybė yra svarbi dėl to, kad nuo nustatytos naudojimosi tvarkos priklauso servituto dydžio nustatymas. Tuo atveju, jeigu trečiajam asmeniui K. S. B. būtų nustatytas naudojimasis ½ ūkinio pastato dalimi, kuris ribojasi su atsakovams priklausančio žemės sklypo dalimi, tokiu atveju servituto poreikis sumažėtų daugiau nei per pus. Trečiajam asmeniui K. S. B. nuosavybės teise priklauso ½ dalis ūkinio pastato, pažymėto 4I1m indeksu, kurio sienos ilgis besiribojančios su atsakovų žeme yra 7,57 m.

Tuo tarpu pastatas - gyvenamasis namas, priklausantis ieÅ¡kovėms, pažymėtas indeksu 3A1ž, ribojasi su atsakovams priklausančiu žemės sklypu 4,45 m, plius 1 m. praėjimas tarp posÅ«kio taÅ¡kų 9 ir 30 (pagal ieÅ¡kovių pateikto matininko A. Ž. servituto nustatymo schemÄ ). 16.4. IeÅ¡kovėms praÅ¡ant neatlygintino servituto, o teismui nustačius atlygintinÄ , teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kinį tenkina visiÅ¡kai. IeÅ¡kinys turėjo bÅ«ti patenkintas iÅ¡ dalies bei atitinkamai paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos. 16.5.

Žemės sklypo dalimi, kurioje yra praÅ¡oma nustatyti servitutÄ , naudojasi atsakovė, tačiau žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune yra valdomas dalinės nuosavybės teise, dėl ko servitutas nustatytinas visam žemės sklypui, o ne konkrečių nekilnojamojo turto savininkų atžvilgiu. 16.6. Atsakovei priteistina ne vienkartinė 400 Eur suma, o periodinė kompensacija, kuri realiai atitiktų nustatytų suvaržymų apimtį ir neterminuotumÄ . Atsakovė prašė teismo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovių periodinę kompensacijÄ mokant po 57,00 Eur kiekvienÄ mėnesį, įvertinus tai, kad servitutas yra nustatomas neterminuotai ir atsakovei teisė kreiptis dėl servituto panaikinimo atsiras tik tuo atveju, jei ieÅ¡kovės nesinaudos nustatytu servitutu 10 metų, kas yra mažai tikėtina.

Servituto nustatymas bet kokiu atveju sumažina žemės sklypo vertę, be to, yra apribojamas ir suvaržomas atsakovės privatus gyvenimas, nes laisva valia negalima disponuoti priklausančiu turtu. Periodinės kompensacijos mokėjimas skatintų ieÅ¡koves kuo greičiau pasirÅ«pinti pastatais ir ateityje kuo skubiau spręsti klausimÄ dėl servituto panaikinimo. 16.7. Civilinė byla turėtų bÅ«ti sustabdyta. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2-713/2020, kurioje sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune naudojimosi tvarkos žemės sklypu pakeitimo.

IÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ Nr. e2-2-713/2020, atsakovui V. K. galimai atiteks žemės sklypo dalis, kurioje ieÅ¡kovės siekia nustatyti servitutÄ ir jis įgis teisę į atlyginimÄ už servituto nustatymÄ , todėl civilinėje byloje Nr. e2-2-713/2020 priimtas sprendimas turės tiesioginės įtakos ir teisinės reikÅ¡mės priimant teismo sprendimÄ Å¡ioje civilinėje byloje Nr. e2-422-947/2020. 16.8. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovais byloje buvo ne tik atsakovė ir atsakovas V.

K., tačiau ir kiti asmenys, kurie byloje taip pat nėra davę sutikimo. Reikalavimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tik iÅ¡ atsakovės ir V. K. nebuvo suformuluotas raÅ¡tu, kaip to reikalauja CPK 141 straipsnio nuostatos. Å alių procesinis statusas keistas ieÅ¡kovių iniciatyva ir rizika. IeÅ¡kinys tenkintinas ne visiÅ¡kai, o iÅ¡ dalies, nes nustatytas atlygintinas servitutas. Teismas, priimdamas sprendimÄ , rėmėsi atsakovės pateiktu ekspertizės aktu, kurio ieÅ¡kovės prašė nevertinti, tačiau už kurio parengimÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos nepaskirstytos.

Teismas nevertino aplinkybių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos, o jos susidarė bÅ«tent dėl ieÅ¡kovių veiksmų, t. y. trečiųjų asmenų procesinės padėties keitimo, nuosavybės dokumentų nesusitvarkymo iki kreipimosi į teismÄ , proceso atnaujinimo neįtraukus Nacionalinės žemės tarnybos, kuri yra ieÅ¡kovių ir trečiojo asmens K. S. B. bendraturtė, t. y. bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡augo dėl ieÅ¡kovių klaidų taisymo bylos nagrinėjimo metu, todėl Å¡i naÅ¡ta neturėjo bÅ«ti perkelta ant atsakovų pečių.

Teismas, priimdamas ginčo sprendimÄ , rėmėsi atsakovės pateiktu 2020 m. balandžio 10 d. žemės sklypo rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktu Nr. RE20-007 nustatydamas mokėtinos kompensacijos dydį už nustatytÄ servitutÄ , todėl už ekspertizės aktÄ patirtos iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovių.

17. Atsakovas V. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį atsakovui V. K. atmesti arba palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu, iÅ¡spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais: 17.1. Ginčas kilo dėl servituto nustatymo žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams - V.

K., B. P., G. J. ir J. S.. Kadangi žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune yra nustatyta naudojimosi tvarka, kuri registruota Nekilnojamojo turto registre, ir ieÅ¡kovių praÅ¡omas nustatyti 1 metro pločio (viso 13 kv. m.) servitutas nepatenka į atsakovui V. K. kaip ir kitiems bendraturčiams B. P. bei G. J. priskirtÄ naudotis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, dalį, atsakovas V. K. laikėsi pozicijos, kad byloje neteisingai nustatyta jo procesinė padėtis. FaktiÅ¡kai materialinis ginčas susiklostė tarp ieÅ¡kovių ir atsakovės J.

S.. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl byloje dalyvaujančių asmenų procesinės padėties, vertino ne ieÅ¡kinio dalykÄ ir ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , o atsakovo V. K. aktyvumÄ bylos nagrinėjimo metu. 17.2. V. K. tiek procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, procesiniuose praÅ¡ymuose), tiek ir teikiant paaiÅ¡kinimus bylos nagrinėjimo žodine tvarka metu nurodyti argumentai buvo tiesiogiai susiję su bylos nagrinėjimo metu padarytomis procesinėmis klaidomis, galėjusiomis lemti absoliutų teismo sprendimo negaliojimÄ ir kurias tiek ieÅ¡kovės, tiek ir pirmosios instancijos teismas atsakovui V.

K. reiÅ¡kiant praÅ¡ymus raÅ¡tu iÅ¡(si)taisė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (pvz.: dėl mirusio asmens (A. P. S., miręs (duomenys neskelbtini)) teisių perėmimo, dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų (žemės sklypo bendraturčio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos) įtraukimo į bylÄ , ieÅ¡kovių daiktines teises pagrindžiančių dokumentų iÅ¡reikalavimu, bylos dalyvių procesinės padėties nustatymu ir pan.). BÅ«tent tuo pagrindu, kad atsakovas V.

K. aktyviai ir sÄ Å¾iningai naudojosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir nepiktnaudžiaudamas teise siekė, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta visapusiÅ¡kai, objektyviai ir teisingai, bÅ«tų nustatyta tiesa ir teisingai iÅ¡spręstas tarp Å¡alių kilęs ginčas, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog V. K. turi procesinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir yra tinkamai į bylÄ patrauktas atsakovu. 17.3. VisiÅ¡kai nepagrįsta, iÅ¡einanti už ieÅ¡kinio reikalavimo ribų, teisiÅ¡kai ydinga ir itin nekorektiÅ¡ka yra pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad V.

K. turi suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir yra tinkamai į bylÄ patrauktas atsakovu tuo pagrindu, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2-944/2020, kurioje ieÅ¡kovė J. S. yra pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį V. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo ir, kad pagal į Å¡iÄ bylÄ J. S. pateiktÄ H. B. parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos projektÄ ieÅ¡kovė siekia nustatyti tokiÄ tvarkÄ , pagal kuriÄ V. K. atitektų ta sklypo dalis, kurioje ieÅ¡kovės A. S. ir B.

S.-S. nagrinėjamoje byloje siekia nustatyti servitutÄ . Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2-944/2020 nėra baigta, procesinis sprendimas Å¡ioje byloje nėra priimtas. Be to, nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2-944/2020 yra pareikÅ¡tas ne tik ieÅ¡kovės J. S. ieÅ¡kinys, bet ir V. K. prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl naudojimosi žemės sklypo tvarkos ir į bylÄ matininko V. L. parengtas žemės sklypo dalių projektas. BylÄ nagrinėjęs teismas tokia iÅ¡vada peržengė pirmosios instancijos teismui priskirtas kompetencijos ribas, pažeidė Teismų įstatymo ir Teisėjų etikos kodekso nuostatas, nes nesant tam jokio teisinio pagrindo iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę dėl Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-2-944/2020 baigties ir įrodymų vertinimo. 17.4.

Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , Kauno apylinkės teismas buvo tendencingai nenuoseklus ir sprendime padarė dvi prieÅ¡taringas iÅ¡vadas - pirma, teigdamas, kad V. K. yra tinkamas atsakovas ir turi pareigÄ atsakyti pagal ieÅ¡kinį, teismas visgi laikė, kad atsakovas V. K. neturi teisės į atlyginimÄ už nustatytÄ servitutÄ Å¾emės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune ir tuo pagrindu jokio atlyginimo jam (kaip ir kitiems bendraturčiams/atsakovams B. P. ir G. J.) nepriteisė. Pirmosios instancijos teismui nenustačius atsakovui V.

K. (ir kitiems bendraturčiams) atlyginimo už teismo sprendimu nustatytÄ servitutÄ , teismas neturėjo jo tada laikyti asmeniu, kuris turi pareigÄ atsakyti pagal jam pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį ir ieÅ¡kinį jo atžvilgiu atmesti tuo pagrindu, kad V. K. nėra tinkamas atsakovas byloje. Ir atvirkščiai, jei teismas bÅ«tų pripažinęs, kad visi atsakovai ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune bendraturčiai yra materialinio teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilęs ginčas, tiesioginiai subjektai, tai bÅ«tų lėmę atitinkamas teismo iÅ¡vadas, kad visi bendraturčiai, tame tarpe ir atsakovas V.

K., įgyja teisę ir į atlyginimÄ už servitutÄ . 17.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ . Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tik iÅ¡ V. K. ir J. S. lygiomis dalimis priteisė ieÅ¡kovėms visas jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kai tuo tarpu kitų atsakovų (B. P., G. J.) atžvilgiu bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisė. Teismui priėmus sprendimÄ priteisti J. S. kompensacijÄ už servituto nustatymÄ , reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovių ieÅ¡kinio reikalavimas nustatyti neatlygintinÄ servitutÄ buvo atmestas.

Motyvų ir teisinių argumentų, kuriais buvo grindžiamas toks teismo sprendimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, pirmosios instancijos teismas nenurodė, todėl pažeidė CPK 93, 270 str. 4 d. 4 p., 5 d. 3 p., asmens lygybės įstatymui ir teismui (CPK 6 str.), Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo (CPK 17), teisės į teisingÄ teismÄ principus. 17.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bendrame įrodinėjimo procese nevertino esminės faktinės aplinkybės, kad tarp ieÅ¡kovių ir atsakovo V.

K. nėra nesutarimo dėl servituto nustatymo, nes bÅ«tent Å¡i aplinkybė ir Å¡iuo pagrindu eliminuoja atsakovo V. K. pareigÄ atsakyti pagal ieÅ¡kinį. Taigi dėl Å¡ios faktinės aplinkybės buvo netinkamai taikytos CK 4.126 str., CPK 182 str. 5 p., 187 str. teisės normos, dėl ko buvo neteisingai iÅ¡spręsta byla. Nagrinėjamu atveju nebuvo įvykdyta viena iÅ¡ CK 4.126 straipsnyje numatytų bÅ«tinųjų sÄ lygų - nebuvo pagrindo (įrodymų) konstatuoti savininkų nesutarimÄ . Todėl ieÅ¡kovių faktų pripažinimas, kad tarp ieÅ¡kovių ir atsakovo V.

K. nėra nesutarimo dėl servituto nustatymo iÅ¡ esmės turėjo lemti bylos baigtį, t. y. sprendimÄ ieÅ¡kinį atsakovo V. K. atžvilgiu atmesti arba keisti Å¡alies procesinę padėtį CPK 45 str. pagrindu. 17.7. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaimynus - ieÅ¡koves ir atsakovÄ V. K. - bÅ«tų saisčiusi nesantaika, kokie nors nesutarimai, ar kardinaliai skirtingas požiÅ«ris į ginčo sprendimo bÅ«dus. Atvirkščiai, ieÅ¡kovės posėdžio metu patvirtino ir pripažino, kad jokio ginčo ar nesutarimo su V.

K. nėra ir niekada nebuvo. Žodinio bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas V. K. paaiÅ¡kino, kad jis neprieÅ¡tarauja servituto nustatymui notarine tvarka. 17.8. Pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad atsakovai neatsiliepė į ieÅ¡kovių siÅ«lymÄ bendru sutarimu nustatyti servitutÄ , taip pat laikė pagrindu iÅ¡vadai, kad tariamai egzistuoja privaloma CK 4.126 str. sÄ lyga - savininkų nesutarimas, kuriai esant servitutas nustatomas teismo sprendimu. Tai, kad V. K. neatsiliepė į ieÅ¡kovių 2018 m. rugpjūčio 1 d. siÅ«lymÄ notarine tvarka nustatyti servitutÄ , nagrinėjamu atveju neturi jokios juridinės ir įrodomosios reikÅ¡mės, nes Å¡iuo laiÅ¡ku bendraturčiams J.

S., V. K., B. P. ir G. J. buvo siunčiama UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2018 m. gegužės 25 d. parengta 19 kv. m ploto servituto nustatymo schema, tuo tarpu į teismÄ su 2018 m. rugsėjo 18 d. ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovės kreipėsi visai kitu pagrindu - teismo prašė nustatyti pagal A. Ž. individualios veiklos 2018 m. rugsėjo 25 d. parengtÄ planÄ 13 kv. m ploto servitutÄ , su kuriuo nei V. K., nei kiti žemės sklypo bendraturčiai net nebuvo supažindinti, bendraturčių nuomonės dėl (ne)sutikimo net nebuvo atsiklausta.

IeÅ¡kovės į bylÄ pateikė 4 skirtingus servituto nustatymo projektinius sprendinius/planus, todėl bylos nagrinėjimo metu buvo itin sudėtinga, nes trÅ«ko aiÅ¡kumo ir apibrėžtumo.

18. Atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus ieÅ¡kovės B. S.-S. ir A. S., atstovaujamos advokatės K. R., praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovių naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodomi sekantys argumentai: 18.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas modifikavo ieÅ¡kovių pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , išėjo už pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribų. IeÅ¡kovės ieÅ¡kiniu prašė nustatyti 1 metro pločio (viso 13 kv.

m) servitutÄ Å¾emės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal A. Ž. individualios veiklos parengtÄ 2018 m. rugsėjo 25 d. planÄ , kuriuo ieÅ¡kovėms suteikiama teisė naudotis žemės sklypo dalimi tikslu prižiÅ«rėti ir remontuoti (rekonstruoti) pastatus – gyvenamÄ jį namÄ 3A1ž, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei Å«kinį pastatÄ 4I1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kaune. Šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ ieÅ¡kovės visada palaikė.

Tokį reikalavimÄ tenkino ir teismas. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė remiantis A. Ž. parengtu 2018 m. rugsėjo 25 d. planu, kuriame buvo aiÅ¡kiai nurodyta praÅ¡omo nustatyti servituto vieta, jo koordinatės, plotas. Atsakovėms teismo posėdžio metu nurodžius, kad joms minėtas planas yra neaiÅ¡kus, kadangi plane nėra nurodyti pastatų, kurių aptarnavimui yra praÅ¡omas nustatyti servitutas, indeksai, 2019 m. lapkričio 15 d. ieÅ¡kovės pateikė teismui tÄ patį 2018 m. rugsėjo 25 d.

A. Ž. planÄ su ta pačia servituto vieta, plotu, tačiau su papildomai atliktu 2019 m. lapkričio 14 d. matininko įraÅ¡u dėl pastatų indeksų pažymėjimo. IeÅ¡kovės pagrįstai netikslino ieÅ¡kinio reikalavimo, kadangi jis nesikeitė, kadangi 2019 m. lapkričio 14 d. servituto nustatymo schemoje buvo tik įraÅ¡yti pastatų indeksai, tačiau nebuvo keista servituto nustatymo vieta nei plotas. 18.2. Teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo servituto nustatymo bÅ«tinumo aplinkybes. IÅ¡ esmės teismo sprendimo iÅ¡vadų apeliantė neginčija, dėl jų nenurodo jokių teisiÅ¡kai pagrįstų argumentų, tik konstatuoja, kad jai iÅ¡ ieÅ¡kinio yra sudėtinga įvertinti, ar servituto nustatymas yra pagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas, remiantis pateiktų įrodymų visuma, atlikęs vietos apžiÅ«rÄ , nustatė, kad ieÅ¡kovės negali tinkamai prižiÅ«rėti ir remontuoti joms priklausančių statinių nenustačius servituto. 18.3. IeÅ¡kovės prašė nustatyti servitutÄ dviejų pastatų aptarnavimui, t. y. joms priklausančio gyvenamojo namo 3A1ž, kuris nuosavybės teise priklauso tik ieÅ¡kovėms, bei Å«kinio pastato 4I1m, kurio bendraturtė yra K. S. B.. K. S. B. realiai nesinaudoja jai priklausančia nuosavybe, kadangi gyvena užsienio valstybėje, ji jos neprižiÅ«ri ir ja nesirÅ«pina.

Å iai dienai naudojimosi Å«kiniu pastatu tvarka nėra nustatyta, todėl kiekvienas iÅ¡ bendraturčių turi teisę naudotis visu Å«kiniu pastatu bendrai kartu su kitu bendraturčiu. Tačiau faktiÅ¡kai bÅ«tent ieÅ¡kovės naudojasi ta Å«kinio pastato dalimi, kuri ribojasi su atsakovų žemės sklypu. Naudojimosi Å«kiniu pastatu tvarka neturi jokios teisinės reikÅ¡mės servituto nustatymui, ar jo plotui. 18.4. Kasacinis teismas 2014 m. spalio 7 d nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 yra nurodęs, kad servituto rÅ«Å¡ies nustatymas (atlygintinis ar neatlygintinis) nelaikytinas ieÅ¡kinio dalyko pakeitimu, todėl ginÄÄ sprendžiantis teismas turi iÅ¡spręsti ne tik servituto, bet ir jo rÅ«Å¡ies nustatymo klausimÄ , atlygintinio servituto atveju – nustatyti atlyginimo ar kompensacijos dydį.

Kadangi ieÅ¡kovės bylos nagrinėjimo metu nuosekliai sutiko, kad bÅ«tų nustatomas atlygintinis servitutas, nustatant vienkartinę 400 Eur kompensacijÄ už jį, teismas priėjo pagrįstos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kinys tenkintinas visa apimtimi. 18.5. Apeliantė visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti paliktas nenagrinėtu, nes ieÅ¡kovės nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Ä®statymas nenustato jokios privalomos iÅ¡ankstinės bylos nagrinėjimo tvarkos nustatant servitutÄ , todėl nebuvo ir jokio CPK 296 straipsnyje įtvirtinto atvejo palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu. 18.6.

Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su servituto nustatymu, dėl ko jos apeliacinio skundo argumentai, kad tarp savininkų nėra įrodymais pagrįsto nesutarimo dėl servituto nustatymo, yra absoliučiai nepagrįsti. 18.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kompensacija už servitutÄ neturi bÅ«ti lygi sklypo dalies rinkos vertei, kadangi atsakovė patirs tik laikinus nepatogumus dėl ieÅ¡kovių naudojimosi jai priklausančia sklypo dalimi, ir servituto nustatymu bus tik iÅ¡ dalies suvaržyta atsakovės galimybė naudotis jai priklausančia sklypo dalimi.

Servitutas nustatytas tik statinių priežiÅ«rai/remontui, todėl atsakovės nuosavybės teisės suvaržymai bus tik laikino pobÅ«džio, teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas kasacinio teismo praktikoje nurodytas aplinkybes nustatant atlyginimÄ už servitutÄ bei pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovės nustatytu servitutu galės naudotis tik pastatų priežiÅ«rai ir remontui (rekonstrukcijai), dėl ko pagrįstai atmetė atsakovės argumentus apie nepertraukiamÄ pastatų priežiÅ«ros pobÅ«dį ir su tuo susijusį galimÄ ieÅ¡kovių piktnaudžiavimÄ teise. 18.8.

Apeliantė teigia, kad teismas turėjo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡spręsta civilinė byla Nr. e2-2-713/2020, kadangi bylos dėl naudojimosi tvarkos iÅ¡sprendimas turi įtakos nustatant asmenį, kuriam už servituto nustatymÄ turi bÅ«ti priteisiama kompensacija, nes galimai sklypo dalis, kurioje nustatytas servitutas atiteks V. K. ir jis įgis teisę į atlyginimÄ už servituto nustatymÄ . Apeliantė nėra įgaliota ginti V. K. teisių. V. K. savo apeliaciniu skundu neginčija sprendimo dalies, kuria kompensacija priteista ne jam, o J.

S., prieÅ¡ingai, jis įrodinėja neturintis jokio materialinio suinteresuotumo Å¡ios bylos baigtimi. 18.9. Apeliacinio skundo teiginiai, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡augo dėl ieÅ¡kovių klaidų yra deklaratyvÅ«s, nes jokių klaidų ieÅ¡kovės nepadarė, o ir apeliantė nenurodo jokių argumentų, kokios iÅ¡laidos konkrečiai iÅ¡augo dėl menamų ieÅ¡kovių klaidų. Apeliantė teigia, kad teismas nepaskirstė iÅ¡laidų už ekspertizės aktÄ , kuriuo rėmėsi. Vien tai, kad teismas rėmėsi ekspertizės aktu, t. y. atsakovių pateiktu įrodymu, nesudaro pagrindo atskirai už Å¡io įrodymo parengimÄ paskirstyti iÅ¡laidas kitaip, nei tai nurodyta CPK 93 ir 98 straipsnyje.

IeÅ¡kovės patikslintame ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai nurodė, kad praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas bÅ«tent iÅ¡ J. S. ir V. K.. Tokį savo praÅ¡ymÄ motyvavo tuo, kad iki ieÅ¡kinio pateikimo nusiuntus visiems atsakovams pasiÅ«lymus dėl servituto nustatymo, su ieÅ¡kovėmis susisiekė tik atsakovė B. P., kuri ir jos dukra G. J. sprendė servituto nustatymo klausimÄ geranoriÅ¡kai. Servitutas iki teismo galėjo bÅ«ti nustatytas sandoriu, kuriam yra privaloma notarinė forma, ir kuriam tvirtinti buvo bÅ«tina visų žemės sklypo bendraturčių valia.

ValiÄ iÅ¡reiÅ¡kė tik du bendraturčiai, o V. K. ir J. S. tokios valios neiÅ¡reiÅ¡kė, todėl sandoris negalėjo bÅ«ti patvirtintas notariÅ¡kai ir ieÅ¡kovės buvo priverstos kreiptis į teismÄ . 18.10. Atsakovo V. K. procesinė padėtis byloje buvo nurodyta tinkamai. Kadangi tarnaujantis daiktas, kuriame praÅ¡oma nustatyti servitutÄ , yra visas žemės sklypas, tai visi to tarnaujančio daikto bendraturčiai yra materialiojo teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilęs ginčas subjektai, nes servitutas nustatomas visam daiktui.

Tai, kad daugiausia neigiamos įtakos servituto nustatymas daro asmeniui, kuris naudojasi žemės sklypo dalimi, kurioje konkrečiai nustatomas servitutas, buvo pagrindu tam asmeniui priteisti kompensacijÄ , tačiau nespręsti, kad kiti bendraturčiai nėra teisinio santykio subjektais ir neturi bÅ«ti atsakovais byloje. 18.11. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę dėl bylos Nr. e2-2-944/2020 baigties, tuo pažeisdamas teismų įstatymo nuostatas ir Teisėjų etikos kodekso nuostatas, yra nepagrįsti, nes teismas tik sprendime konstatavo faktinę padėtį, kad tarp atsakovų V.

K. ir J. S. yra kilęs ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo (pakeitimo) žemės sklypo dalyje, kurioje praÅ¡oma nustatyti servitutÄ . Teismas nevertino nei Å¡ios bylos baigties, nei joje pateiktų įrodymų. 18.12. Teismas pagrįstai vertino V. K. procesinį elgesį, kadangi jis atsiliepimu nesutiko nei su servituto nustatymu, nei su jo neatlygintinumu, tuo iÅ¡reikÅ¡damas savo suinteresuotumÄ dėl ginčo dalyko. Taip pat teismas pagrįstai nurodė, kad V. K., iÅ¡reikÅ¡damas teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, siekė, kad ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paliktas nenagrinėtu, kadangi ieÅ¡kovės neva nesilaikė iÅ¡ankstinės tvarkos nustatant servitutÄ . 18.13.

Apelianto argumentai, kad jo aktyvumas pasireiÅ¡kė siekiant paÅ¡alinti procesines klaidas, galėjusias lemti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįsti, nes jokių procesinių pažeidimų byloje nebuvo padaryta, ar kaip teigia apeliantas, paÅ¡alinta jo dėka. Apeliantas teigia, kad neva jo nurodytus pažeidimus ieÅ¡kovės ir teismas iÅ¡sitaisė bylos eigoje bei tarp Å¡ių nurodomų pažeidimų įvardina trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos įtraukimÄ , ieÅ¡kovių paveldėjimo dokumentų sutvarkymÄ , ieÅ¡kovų daiktines teises patvirtinančių dokumentų iÅ¡reikalavimÄ ir bylos dalyvių procesinės padėties nustatymÄ .

Nei Nacionalinės žemės tarnybos įtraukimas, nei ieÅ¡kovių žemės sklypo, kuris nebuvo vieÅ¡pataujančiu daiktu, paveldėjimo dokumentų sutvarkymas iÅ¡ viso nebuvo reikÅ¡mingi Å¡iai bylai, dėl ko kalbėti apie procesinius pažeidimus, kurie bÅ«tų lėmę absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ , nėra pagrindo teigti. Procesinė dalyvių padėtis buvo nustatyta ieÅ¡kovių, o ne V. K. iniciatyva.

19. Atsiliepime į atsakovo V. K. apeliacinį skundÄ atsakovė J. S. praÅ¡o apelianto V. K. apeliacinį skundÄ tenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi sekantys argumentai: 19.1. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra valdomas dalinės nuosavybės teise, dėl ko servitutas nustatytinas visam žemės sklypui, o ne konkrečių nekilnojamojo turto savininkų atžvilgiu. Dėl Å¡ios priežasties atsakovas formaliai yra materialinio teisinio santykio subjektas. Teismas ginčijamu sprendimu nusprendė, kad Å¡alies aktyvumas, o ne ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas, yra pagrindu vertinti Å¡alies suinteresuotumÄ bylos baigtimi.

Atsakovės nuomone, tai, jog atsakovas naudojosi jam įstatymo suteiktomis teisėmis ir įgyvendino nustatytas prievoles, nepaneigia fakto, kad ne nuo atsakovo priklausė jo procesinis statusas. Atsakovo statusas V. K. ieÅ¡kovių iniciatyva suteiktas tam, kad nebÅ«tų sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas. 19.2. Nebuvo pagrindo (įrodymų) konstatuoti savininkų nesutarimÄ . Teismas selektyviai ir tik ieÅ¡kovėms palankių duomenų kontekste vertino bei tyrė įrodymus, taikė teisminę praktikÄ , dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė bei nesivadovauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. 19.3.

Laikytini pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingai paskirstytų bylinėjimosi iÅ¡laidų. 20. Atsiliepime į atsakovės J. S. apeliacinį skundÄ atsakovas V. K. palaiko atsakovės (apeliantės) J. S. pozicijÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi sekantys argumentai: 20.1. IeÅ¡kovės savo patikslintame ieÅ¡kinyje teismo prašė nustatyti tokį servitutÄ , koks buvo numatytas A. Ž. individualios veiklos parengtame 2018 m. rugsėjo 25 d. plane (nėra visiÅ¡kai aiÅ¡ku kokios redakcijos, nes ta pačia data yra parengti ir į bylÄ skirtingu laiku teikti keli skirtingo turinio planai).

Bylos eigoje minėtas planas buvo keičiamas, t. y. atsirado jo patikslinimai, papildymai, tiesiogiai susiję su ieÅ¡kovių praÅ¡omo servituto nustatymu (ieÅ¡kiniu teikiamu reikalavimu). Vadovaujantis CPK 141 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovės, palaikydamos pasikeitusiÄ savo pozicijÄ ir jÄ grįsdamos koreguotais dokumentais, privalėjo teismui teikti ir raÅ¡ytinį pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko patikslinimo, tačiau to nepadarė. Nesant raÅ¡tu pateikto pareiÅ¡kimo dėl ieÅ¡kinio dalyko patikslinimo, teismas neturėjo pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai, savo valia keisti patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimo (iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio ribų) bei sprendimu nustatyti “1 metro pločio (viso 13 kv. m.) servitutÄ Å¾emės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal A.

Ž. individualios veiklos parengtÄ 2018 m. rugsėjo 25 d. planÄ (koreguotÄ 2019 m. lapkričio 14 d. įraÅ¡u)“. Tokia teismo iÅ¡vada iÅ¡ esmės pažeidė CPK 141 straipsnio 1 dalį, pažeidė Å¡alių (atsakovų) teisę į lygiateisiÅ¡kumÄ , rungtyniÅ¡kumÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . 20.2. Pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybę, ar trečiajam asmeniui K. S. B. yra nustatytas naudojimasis ½ Å«kinio pastato dalimi, kuris ribojasi su atsakovams priklausančio žemės sklypo dalimi.

Nustačius, kad Å¡i aplinkybė pasitvirtina, ieÅ¡kovės bÅ«tų turėjusios pagrindÄ praÅ¡yti nustatyti mažesnės apimties servitutÄ , nei nurodoma ieÅ¡kinyje ir nustatyta skundžiamu teismo sprendimu, o teismas, ieÅ¡kovėms to nepadarius, sprendimu tenkinti reikalavimÄ iÅ¡ dalies, t. y. nustatyti servitutÄ mažesniam atsakovės valdomam sklypo plotui. 20.3. Atsakovas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje turėjo nurodyti, kokį servitutÄ (atlygintinÄ ar ne) praÅ¡o nustatyti ir kokiÄ kompensacijÄ siÅ«lo tarnaujančiojo daikto savininkui.

IeÅ¡kovėms to nepadarius, laikytina, kad jos prašė teismo nustatyti neatlygintinÄ servitutÄ . Juolab, kad tokia pozicija, kad yra praÅ¡oma nustatyti neatlygintinÄ ir neterminuotÄ servitutÄ buvo pareikÅ¡ta žodinio bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tinkamai neįforminta procesiniu dokumentu. Teismui nusprendus, kad už servituto nustatymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovių apeliantės naudai yra priteistina 400,00 Eur vienkartinė piniginė kompensacija (kurios ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nustatyti neprašė), yra laikytina, kad ieÅ¡kinys buvo tenkintas tik iÅ¡ dalies - reikalavimas nustatyti neatlygintinÄ servitutÄ atmestas, ko pasėkoje turėjo bÅ«ti atitinkamai paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, jų dydį nustatant atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį. 20.4.

Byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis teismas bÅ«tų turėjęs pagrindÄ konstatuoti, kad kaimynus - ieÅ¡koves ir atsakovÄ V. K., bÅ«tų saisčiusi nesantaika, kokie nors nesutarimai, ar kardinaliai skirtingas požiÅ«ris į ginčo sprendimo bÅ«dus dėl servituto pagal A. Ž. individualios veiklos parengtÄ 2018 m. rugsėjo 25 d. planÄ , koreguotÄ 2019 m. lapkričio 14 d. įraÅ¡u. Atvirkščiai, ieÅ¡kovės posėdžio metu patvirtino ir pripažino, kad jokio ginčo ar nesutarimo dėl servituto nustatymo su V.

K. nėra ir niekada nebuvo. Žodinio bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas V. K. paaiÅ¡kino, kad jis neprieÅ¡tarauja servituto nustatymui notarine tvarka. Nesant jokios nesantaikos tarp kaimynų ir esant V. K. aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tam neprieÅ¡taravimui dėl servituto nustatymo, teismo iÅ¡vada prasilenkia su objektyvia tikrove, akivaizdžiai prieÅ¡tarauja tiek pačių ieÅ¡kovių, tiek ir atsakovo V. K. iÅ¡sakytai pozicijai bei aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tai valiai, todėl yra nepagrįsta įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų kontekste.

Teismas konstatavo įrodyta aplinkybę dėl savininkų nesutarimo, kai bylos medžiaga ir pačios Å¡alys pripažįsta egzistuojant prieÅ¡ingai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 21. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

22. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo patenkinti ieškinio reikalavimai dėl servituto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl V. K. procesinės padėties 23. Tarp šalių kilo ginčas dėl V. K. procesinės padėties.

24. Nustatyta, kad 0,1445 ha žemės sklypas, t. y. žemės sklypas, kurį prašoma nustatyti tarnaujančiuoju daiktu, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: atsakovei G. J. (96/1445 dalys), atsakovei B. P. (82/289 dalys), atsakovui V. K. (313/1445 dalys) ir atsakovei J. S. (626/1445 dalys). Nekilnojamojo turto registre taip pat yra įregistruota naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, nustatyta tarp žemės sklypų dalių, priklausančių J. S. ir V. K. (2013 m. gruodžio 19 d. apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-2188-887/2013) (ieškinio Reg. Nr. CBP-23161 priedas).

25. V. K., kuris yra atsakovas Å¡ioje byloje, nurodo, kad neturi teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje, byloje, nes praÅ¡oma nustatyti servitutÄ toje dalyje, kuria jis nesinaudoja. Todėl, jo vertinimu, jo procesinė padėtis turėtų bÅ«ti trečiasis asmuo.

26. Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi (CPK 37 str.). Civiliniame procese Å¡alys yra ieÅ¡kovas ir atsakovas. Tretieji asmenys yra byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 37 str. 2 d.). Asmens, kaip dalyvaujančio procese trečiuoju asmeniu, procesinę padėtį lemia jo suinteresuotumas byla (CPK 46-47 str.). Tuo tarpu Å¡alis (ieÅ¡kovas) reiÅ¡kia reikalavimÄ savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti. Reikalavimas reiÅ¡kiamas kitai Å¡aliai (atsakovui). Todėl tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio subjektui, teismas galį priimti sprendimÄ , sukeliantį tam asmeniui teisines pasekmes. Kol asmuo nėra atsakovas, dėl tokio asmens teismas negali priimti jo teises ir pareigas nustatančio sprendimo.

27. Teismo pareiga yra teisiÅ¡kai kvalifikuoti byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį pagal materialinius teisinius santykius. Teismui sprendžiant klausimÄ , kokia konkretaus asmens procesinė padėtis, – kaip atsakovo ar kaip trečiojo asmens atsakovo pusėje – byloje yra tinkama, bÅ«tina nustatyti ir įvertinti, iÅ¡ kokio materialinio teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialinio teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi pareigÄ atsakyti pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Kai nagrinėjant bylÄ paaiÅ¡kėja, kad ieÅ¡kinio reikalavimas gali bÅ«ti nukreiptas dar kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui, tokiu atveju teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymu gali patraukti jį dalyvauti byloje atsakovu (CPK 43 straipsnio 2 dalis).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovės yra daikto, kurį praÅ¡oma nustatyti vieÅ¡pataujančiuoju daiktu, bendrasavininkės. Atsakovai yra daikto, kurį praÅ¡oma nustatyti tarnaujančiuoju, bendrasavininkiai. Atsakovas V. K. remiasi naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, nustatyta tarp žemės sklypų dalių, priklausančių J. S. ir V. K. (2013 m. gruodžio 19 d. apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-2188-887/2013) (ieÅ¡kinio Reg. Nr. CBP-23161 priedas), iÅ¡ kurios matyti, kad žemės sklypo dalimi, kurioje praÅ¡oma nustatyti servitutÄ , pagal nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ naudojasi atsakovė J. S..

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai visus daikto, kurį praÅ¡oma nustatyti tarnaujančiuoju, bendrasavininkius įtraukė byloje atsakovais, nes jų visų bendras valios trÅ«kumas susitarti dėl servituto nustatymo su ieÅ¡kovėmis lėmė ieÅ¡kinio pateikimÄ ir civilinės bylos iÅ¡kėlimÄ teisme.

30. Servitutas žemės sklypui gali būti nustatytas tik esant visų tarnaujančiojo daikto bendrasavininkių bendrai valiai, todėl, nepriklausomai nuo kiekvieno iš tarnaujančiojo daikto bendrasavininkių pozicijos dėl servituto nustatymo, jie visi įtrauktini byloje atsakovais.

31. Be to, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį (CK 4.75 str. 1 d.). Taigi, žemės sklypo bendraturčiai turi teisę bet kuriuo metu pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , kas, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, Å¡iuo metu ir vyksta – teisme civilinėje byloje Nr. e2-2-713/2020 sprendžiamas ginčas tarp J.

S. ir V. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo. Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad servituto nustatymas bet kurioje žemės sklypo, valdomo bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalyje, tiesiogiai susijęs su visų žemės sklypo bendrasavininkių teisėmis ir pareigomis ir jie visi turi atsakyti pagal teikiamÄ ieÅ¡kinį dėl servituto nustatymo. Dėl civilinės bylos sustabdymo iki bus iÅ¡nagrinėta kita civilinė byla 32. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2-713/2020, kurioje ieÅ¡kovė J.

S. ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismÄ pakeisti 2013 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo civ. byloje Nr. 2-2188-887/2013 priimto sprendimo 3 ir 7 punktus, nustatant žemės sklypo, pažymėto unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojimosi tvarkÄ pagal matininko H. B. parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektÄ , o atsakovas V. K. prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti naudojimosi tvarkÄ pagal V. L. 2020 m. vasario 24 d. parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi planÄ .

33. Atsakovė J. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo išnagrinėti šios bylos, kol neįsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2-713/2020.

34. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais atsakovės J. S. argumentais. Kaip jau minėta, žemės sklypo bendraturčiai turi teisę bet kuriuo metu pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ . Todėl ta aplinkybė, kad Å¡iuo metu vyksta ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nereiÅ¡kia, kad įsiteisėjus sprendimui bendraturčių teisė iÅ¡ naujo keisti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ iÅ¡nyks. Taigi, tokiai teisei esant nuolatine, ir gretimo sklypo savininkams siekiant nustatyti servitutÄ , susidarytų daikto, kurį norima nustatyti tarnaujančiuoju, bendrasavininkių piktnaudžiavimo galimybė, nes jie visuomet galėtų teigti, jog sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, ir kol jis neiÅ¡spręstas, negalima spręsti klausimo dėl servituto nustatymo. Todėl spręstina, kad tokia situacija pažeistų daikto, kurį praÅ¡o nustatyti vieÅ¡pataujančiuoju, savininko teisę į servituto nustatymÄ .

35. Be to, atsižvelgdama į tai, kad nustatytas servitutas yra atlygintinas, teisėjų kolegija pažymi, jog tarnaujančiojo daikto bendrasavininkiai, įgyvendindami savo teisę valdyti, naudotis ir disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, savarankiÅ¡kai gali iÅ¡spręsti tarpusavio kompensacijų dėl servituto klausimÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesustabdė Å¡ios civilinės bylos iki įsiteisės teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje. Dėl servituto nustatymo pagrindų 36. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1 d.). Taigi Å¡ioje teisės normoje įtvirtintos dvi sÄ lygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu:

1) savininkų nesutarimas;

2) bÅ«tinumas nustatyti servitutÄ , kad vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktÄ pagal paskirtį normaliomis sÄ naudomis.

37. BylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės įrodė abi servituto nustatymo sÄ lygas (CK 4.126 straipsnio 1 dalis).

38. Atsakovas V. K. nurodo, kad ieškovės neįrodė, kad tarp daiktų, kuriuos prašoma nustatyti tarnaujančiu ir viešpataujančiu, savininkų, kilo nesutarimas. Jo teigimu, jis niekuomet neprieštaravo, kad ieškovių prašomas servitutas būtų nustatytas.

39. Paprastai servitutas nustatomas vieÅ¡pataujančio ir tarnaujančio daiktų savininkų susitarimu. Kai egzistuoja bÅ«tinumas nustatyti servitutÄ tam, kad vieÅ¡pataujantį daiktÄ jo savininkas galėtų naudoti pagal tiesioginę daikto paskirtį, tačiau tarp vieÅ¡pataujančio daikto ir tarnaujančio daikto savininkų kyla nesutarimas ir (arba) ginčas dėl servituto nustatymo, jo turinio ir (ar) atlygintinumo, su servitutu susijusius klausimus (servitutÄ , jo turinį, atlyginimo dydį ir pan. nustato) sprendžia teismas. SÄ lyga teismui spręsti Å¡iuos klausimus yra suinteresuoto asmens, t. y. vieÅ¡pataujančio arba tarnaujančio daikto savininko, kreipimasis į teismÄ su atitinkamu reikalavimu reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 str. 3 d.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-701/2019).

40. Nustatyta, kad ieÅ¡kovės A. S. ir B. S. 2011 m. rugpjūčio 31 d. raÅ¡tu (registruotu laiÅ¡ku) (ieÅ¡kinio Reg. Nr. CBP-23161 priedas) kreipėsi į atsakovus V. K., J. K. (dabar – S.) ir B. P. su siÅ«lymu ne ginčo tvarka pasiraÅ¡yti sutartį dėl žemės sklypo (1 metro pločio pagal pastato sienÄ ) servituto. Å iame raÅ¡te ieÅ¡kovės nurodė, kad nesant teisinio pagrindo (nustatyto servituto) nėra galimybės faktiÅ¡kai užtikrinti tinkamÄ pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, priežiÅ«rÄ .

IeÅ¡kovės A. S. ir B. S.-S. 2018 m. rugpjūčio 1 d. registruotu laiÅ¡ku iÅ¡siuntė atsakovams G. J., B. P., V. K. ir J. S. (ieÅ¡kinio Reg. Nr. CBP-23161 priedas) raÅ¡tÄ , kuriame prašė susipažinti su UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengta servituto nustatymo schema, pagal kuriÄ bÅ«tų nustatytas servitutas (dydis – 19 kv. m. ploto, 1 metro pločio nuo pastatų sienos). Å iame praneÅ¡ime ieÅ¡kovės informavo, kad servituto klausimas tebėra aktualus, nes ieÅ¡kovės neturi galimybės tinkamai prižiÅ«rėti ir remontuoti prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skiriamosios ribos esančių pastatų.

PraneÅ¡ime buvo nurodyta, per kokį terminÄ turi bÅ«ti pateiktas atsakymas dėl siÅ«lymo notarine tvarka sudaryti sutartį.

41. Atsakovas V. K. į ieÅ¡kovių siųstus praneÅ¡imus neatsakė. Atsakovo vertinimu, į jį nepagrįstai dėl servituto poreikio nebuvo kreiptasi iki teismo žodžiu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks atsakovo argumentas nepagrįstas. Atsakovui du kartus buvo siųsti raÅ¡ytiniai praneÅ¡imai. Taigi, atsakovas matė, kad ieÅ¡kovės siekia klausimÄ dėl servituto nustatymo spręsti oficialiu bÅ«du, t. y. siųsdamos raÅ¡ytinius praneÅ¡imus, todėl turėjo pareigÄ adekvačiai reaguoti į tokius praneÅ¡imus, ir servituto siekiančius asmenis apie savo valiÄ informuoti raÅ¡tu. Atsakovui to nepadarius, ieÅ¡kovės pagrįstai kreipėsi į teismÄ , nes, prieÅ¡ingu atveju, neturėdamos aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tos daikto, kurį praÅ¡oma pripažinti tarnaujančiu, savininkų valios, negalėjo įgyvendinti savo teisės į servitutÄ .

42. Kartu pažymėtina, kad atsakovo teismo procese nurodyta pozicija, kad jis neprieÅ¡tarauja servituto nustatymui, niekaip nesusijusi su ieÅ¡kovių teise kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl servituto nustatymo, nes joms tokia teisė atsirado atsakovui per praneÅ¡ime nustatytÄ terminÄ neiÅ¡reiÅ¡kus savo valios.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovės 2018 m. rugpjūčio 1 d. siÅ«lyme notarine tvarka nustatyti servitutÄ pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2018 m. gegužės 25 d. parengtÄ 19 kv. m ploto servituto nustatymo schemÄ , o į teismÄ kreipėsi praÅ¡ydamos nustatyti servitutÄ pagal A. Ž. individualios veiklos 2018 m. rugsėjo 25 d. parengtÄ planÄ 13 kv. m ploto servitutÄ , neturi teisinės reikÅ¡mės, nes atsakovas V. K. viso proceso metu (tame tarpe ir apeliaciniame skunde) neteigė, jog nebÅ«tų sutikęs su servitutu pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2018 m. gegužės 25 d. parengtÄ 19 kv. m ploto servituto nustatymo schemÄ , tačiau bÅ«tų tinkamai iÅ¡reiÅ¡kęs savo valiÄ , jei bÅ«tų gavęs praneÅ¡imÄ dėl pagal A. Ž. individualios veiklos 2018 m. rugsėjo 25 d. parengtÄ planÄ 13 kv. m ploto servituto. Atsakovas tiesiog nurodė, kad neatsakė į praneÅ¡imÄ , nes manė, kad tai neturi įtakos jo teisėms ir pareigoms.

44. Be to, pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog A. Ž. individualios veiklos 2018 m. rugsėjo 25 d. parengtame plane 2019 m. spalio 28 d. bei 2019 m. lapkričio 14 d. matininko buvo atlikti rankraštiniai įrašai, niekaip neįtakoja nei prašomo nustatyti servituto masto, nei turinio, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad techninės matininko klaidos taisymas nekeičia ginčo esmės ir nesukuria papildomų atsakovų teisių ribojimų. Todėl nėra pagrindo teigti, kad toks pataisymas apribojo atsakovų teisę tinkamai gintis nuo ieškinio.

45. Atsakovė J. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad ieÅ¡kovių pateiktame ieÅ¡kinyje yra prieÅ¡taravimų, dėl kurių atsakovei yra sudėtinga įvertinti ar servitutÄ nustatyti praÅ¡oma siekiant rekonstruoti, prižiÅ«rėti ar remontuoti ieÅ¡kovėms priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. ar servituto nustatymas yra teisiÅ¡kai pagrįstas.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisė, tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Teisės aktai nustato savininkų pareigas tinkamai prižiÅ«rėti statinį (LR Statybos įstatymo 4, 49 str.). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , paskyrė iÅ¡važiuojamÄ jį posėdį, jo metu apžiÅ«rėjo pastatÄ , kurio priežiÅ«rai atlikti ieÅ¡kovės praÅ¡o nustatyti servitutÄ , ir argumentus dėl servituto bÅ«tinumo nurodė teismo sprendime, konstatuodamas, kad pastatas yra labai blogos bÅ«klės ir reikalingas priežiÅ«ros.

Todėl darytina iÅ¡vada, jog pastato priežiÅ«rai servitutas yra bÅ«tinas, o atsakovės argumentai, kad neaiÅ¡ku, ar pastatÄ siekiama rekonstruoti, prižiÅ«rėti ar remontuoti, teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. Dėl servituto atlygintinumo 47. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs servituto atlygintinumo klausimÄ , nusprendė atsakovei J. S. priteisti 400 Eur vienkartinę piniginę kompensacijÄ už servitutÄ .

48. Atsakovė J. S. su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir praÅ¡o priteisti periodinę adekvačiÄ kompensacijÄ .

49. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad teismas turi pareigÄ nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačiÄ kompensacijÄ , kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių. Vykdydamas tokiÄ pareigÄ teismas sprendimu vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui gali nustatyti prievolę mokėti tiek vienkartinę, tiek periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.129 straipsnis). Å alių praÅ¡ymas priteisti konkrečios rÅ«Å¡ies kompensacijÄ negali riboti aptariamos teismo teisės. Tačiau teismas turi motyvuoti, kodėl parinkta konkreti rÅ«Å¡is, kaip ji dera su abiejų Å¡alių interesais, ar toks kompensavimas yra realus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 33 punktas).

50. Teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiÅ«ros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, nustatyta teismų praktika. Teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobÅ«dis ir trukmė; kokio pobÅ«džio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobÅ«džio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiÅ¡kai atlyginti; kokiÄ naudÄ turėjo ar įgyja vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009. Teismų praktika. 2009, 31).

51. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, spręsdamas servituto atlygintinumo klausimÄ , visus Å¡iuos kriterijus įvertino. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų, kuriais pagrįstų, kuo kompensacija yra neadekvati.

52. Taip pat įvertintina, kad nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog servituto nustatymas turi įtakos sklypo vertei, tačiau turto nuvertėjimo faktÄ ir dydį privalo įrodyti asmuo, kuris Å¡iomis aplinkybėmis remiasi (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009. Teismų praktika. 2009, 31). Atsakovė neįrodinėjo turto nuvertėjimo fakto ir dydžio.

53. Spręsdama dėl kompensacijos formos (vienkartinė piniginė kompensacija ar kompensacija periodinėmis iÅ¡mokomis) teisėjų kolegija pažymi, kad pats kompensacijos dydis lemia jos formÄ ir daro iÅ¡vadÄ , kad periodinė kompensacija, atsižvelgiant į jos dydį, bÅ«tų nepatogi ir neekonomiÅ¡ka. Todėl spręstina, kad Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir priėmė teisingÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų 54.

Nustatyta, kad ieškovėms B. S.-S. bei A. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas 3A1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis ūkinio pastato 4I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kaune, (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu ½ dalis gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis ūkinio pastato 4I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kitai bendrasavininkei K.

S. B., kuri byloje yra trečiuoju asmeniu.

55. Atsakovė J. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo nustatyta, ar tarp trečiojo asmens K. S. B. ir ieškovių yra nustatyta naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarka, nes nuo šios aplinkybės priklauso servituto apimtis.

56. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylÄ yra pateiktas 2019 m. lapkričio 4 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad ½ dalis Å«kinio pastato, kurį nurodo atsakovė apeliaciniame skunde, nuosavybės teise priklauso K. S. B. IÅ¡raÅ¡o 7 p. Juridiniai faktai žymos, kad Å¡iam Å«kiniam pastatui nustatyta naudojimosi tarp daikto bendrasavininkių tvarka, nėra. Kitų duomenų, paneigiančių tokius registro duomenis, byloje nėra. Todėl darytina iÅ¡vada, kad naudojimo Å«kiniu pastatu 4I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), tvarka nenustatyta. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 57. Atsakovai apeliaciniuose skunduose nurodo, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo vertino, kad ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, nes, skirtingai nuo ieÅ¡kinio reikalavimo, buvo nustatytas atlygintinas servitutas.

58. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinių skundų argumentais. Kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, kreipdamasis į teismÄ dėl teisės į servitutÄ , ieÅ¡kovas turi nurodyti, kokį servitutÄ (atlygintinÄ ar ne) praÅ¡o nustatyti ir kokiÄ kompensacijÄ siÅ«lo tarnaujančiojo daikto savininkui. Tais atvejais, kai ieÅ¡kinyje toks siÅ«lymas nenurodytas, teismas gali vertinti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ kaip ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ nustatyti neatlygintinÄ servitutÄ . Kai ieÅ¡kovas nurodo kompensacijos dydį, o atsakovas į ieÅ¡kinį atsikerta nurodydamas, kad nesutinka su servituto nustatymu, bet nepasisako dėl siÅ«lomos kompensacijos dydžio, teismas jam suteikta nuožiÅ«ros teise gali nustatyti kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009).

59. Taigi, ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje neprašė nustatyti atlygintinio servituto, nereiÅ¡kia, kad teismas tokį ieÅ¡kinio reikalavimÄ turėjo vertinti kaip praÅ¡ymÄ nustatyti neatlygintinÄ servitutÄ . Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovės turėjo teisę patikslinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ , pateikdamos patikslintÄ ieÅ¡kinį, tačiau teismas, turėdamas pareigÄ spręsti dėl servituto atlygintinumo, ieÅ¡kovių pozicijÄ dėl servituto atlygintinumo iÅ¡siaiÅ¡kino teismo posėdžio metu ir iÅ¡ ieÅ¡kovių priteisė jų siÅ«lomÄ kompensacijÄ .

Todėl darytina iÅ¡vada, kad teismas veikė vadovaudamasis operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo principais, o atsakovams nebuvo užkirstas kelias tiek reikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl atlygintino servituto kompensacijos dydžio bei formos, tiek reikÅ¡ti argumentus dėl ieÅ¡kovių nurodytos kompensacijos netinkamumo. Be to, įvertintina ir tai, kad teismas kompensacijÄ nustatė tokiÄ , kokiÄ siÅ«lė ieÅ¡kovės. Todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinys yra patenkintas visiÅ¡kai.

60. Atsakovų argumentai, kad bylinėjimosi išlaidos turėjo būti padalintos visiems atsakovams, atmestini. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ginčas kilo tik tarp ieškovių bei atsakovų J. S. ir V. K.. Ieškovės nurodė, kad ginčo dėl servituto tarp jų ir atsakovių G. J. bei B. P. nėra. Kadangi nustatyta, jog V. K. pagrįstai byloje yra įtrauktas atsakovu, teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidas šalys patiria ne tik dėl atsakovų pozicijos pagrindinio reikalavimo atžvilgiu, tačiau ir dėl jo pozicijos procesiniais klausimais.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas V. K. reiÅ¡kė argumentus dėl savo procesinės padėties, servituto įtakos jo teisėms ir pareigoms, iÅ¡ankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, servituto atlygintinumo, civilinės bylos sustabdymo. Visi Å¡ie klausimai buvo nagrinėti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir visi atsakovo V. K. argumentai buvo atmesti. Ta aplinkybė, kad kompensacija už atlygintino servituto nustatymÄ priteista tik atsakovės J. S. naudai, nereiÅ¡kia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstytos neteisingai.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimÄ dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo, atsakovai turi galimybę tarpusavyje iÅ¡spręsti klausimÄ ir dėl kompensacijų dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi, kuriai nustatytas servitutas. Todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų J. S. ir V. K.. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 61. Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kadangi apeliaciniai skundai atmetami, iÅ¡ apeliantų lygiomis dalimis priteistinos ieÅ¡kovės B. S. – S. patirtos 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (DOK-99323) apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 400 Eur. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ J.

S., a.k. (duomenys neskelbtini), ir V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), po 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas B. S.-S., a.k. (duomenys neskelbtini). Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Nijolia Indreikienė Virginija Lozoraitytė Tomas Romeika